Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinio sprendimo išaiškinimą ir vykdymo tvarkos pakeitimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-325-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01838-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.2.6.12.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinio sprendimo išaiškinimą ir vykdymo tvarkos pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Atsakovė prašė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, t. y. prašė išdėstyti jai iš ieškovo priteistos 33 904,68 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą, kad nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. liepos 2 d. ieškovas atsakovei kas mėnesį sumokėtų po 1412,69 Eur, o iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. – 1412,81 Eur.

3. Atsakovė nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas (dabar – Plungės apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-95-666/2017 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo ir atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo ir ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas padalijo šalių santuokoje įgytą turtą ir atsakovei iš ieškovo priteisė 35 517,68 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą. Teismas įpareigojo ieškovą atsakovei sumokėti kompensaciją per vienerius metus. Ieškovas apskundė minėtą teismo sprendimą apeliaciniu skundu, jį išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, sprendimo vykdymo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeitė. Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 33 904,68 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą, o kompensacijos mokėjimą išdėstė dvejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta priteistą kompensaciją išdėstyti dvejiems metams, nebuvo nustatytas konkretus kompensacijos mokėjimo grafikas. Taip buvo šiurkščiai pažeisti atsakovės pagrįsti lūkesčiai bei teisinės padėties stabilumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Ieškovas nevykdo teismo sprendimo, t. y. nemoka priteistos piniginės kompensacijos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies – nustatė, kad ieškovas atsakovei priteistą 33 904,68 Eur piniginę kompensaciją turi sumokėti tokia tvarka: iki 2019 m. vasario 2 d. sumokėti 8476,17 Eur; iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 8476,17 Eur; iki 2020 m. vasario 2 d. – 8476,17 Eur; iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. – 8476,17 Eur.

6. Teismas nurodė, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog teismo nutartis, kuria atsakovei S. S. iš ieškovo A. S. priteista 33 904,68 Eur kompensacija už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą, įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, ir nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir priteistos kompensacijos nemoka. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje konkretus kompensacijos mokėjimo grafikas nebuvo nustatytas.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė fakto, jog, ieškovui priteisus šeimos gyvenamąjį būstą ir nemokant piniginės kompensacijos, ji su nepilnamete dukterimi neturi galimybės susirasti ir išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad šeimos gyvenamasis būstas ieškovui buvo priteistas tenkinant pačios atsakovės priešieškinyje pareikštą reikalavimą. Tai, kad teks išsikraustyti iš šeimos gyvenamojo būsto, atsakovei nebuvo siurprizinė sąlyga.

8. Teismas nustatė, kad šalių turtinė padėtis buvo išsamiai analizuota Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcwMy04MjYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-703-826/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-703-826/2018">e2A-703-826/2018</a>, kuri turi prejudicinę galią šioje byloje. Teismas, nuspręsdamas priteistos piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, konstatavo, kad ieškovas yra nepajėgus 33 904,68 Eur kompensacijos sumokėti iš karto. Duomenų, kad praėjus vos kelioms savaitėms po nutarties priėmimo būtų iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, byloje nėra.

9. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės prašyme dėstomomis aplinkybėmis, kad, nesant konkretaus kompensacijos mokėjimo grafiko, pažeidžiami jos teisėti lūkesčiai. Nesant konkrečių prievolės vykdymo terminų yra didelė piktnaudžiavimo tikimybė, todėl, siekdamas išlaikyti išieškotojos ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti konkrečią piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką.

10. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovės atskiruosius skundus, 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės prašymo pakeisti (detalizuoti) teismo sprendimo vykdymo tvarką netenkino; išaiškino atsakovei, kad ji turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išaiškinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcwMy04MjYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-703-826/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-703-826/2018">e2A-703-826/2018</a> dėl iš ieškovo atsakovei priteistos kompensacijos mokėjimo tvarkos.

11. Teismas nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo išnagrinėtas ieškovo prašymas dėl atsakovei iš ieškovo priteistos 33 904,68 Eur kompensacijos už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą mokėjimo išdėstymo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šį klausimą nagrinėti iš naujo.

12. Teismas iš esmės sutiko su ieškovo atskirajame skunde bei atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog atsakovė turėjo (ir tebeturi) galimybę pasinaudoti CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka ir kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išaiškinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį dėl iš ieškovo atsakovei priteistos kompensacijos mokėjimo tvarkos.

13. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirąjį skundą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui nesuteikia teisės aiškinti kitos sudėties Klaipėdos apygardos teismo kolegijos priimtų procesinių sprendimų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu atsakovė S. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 278 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios proceso teisės normos taikymo ir aiškinimo yra suformavęs praktiką, t. y. kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2007">3K-3-421/2007</a>; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2007">3K-3-533/2007</a>). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šią teismo praktiką ir ja nesivadovavo, be teisinio pagrindo atmetė S. S. prašymą ir pasiūlė jai kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, nors Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis iš esmės yra aiški.

14.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 284 straipsnio. Lingvistinis ir loginis šio straipsnio aiškinimas suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas tikslingai ir sąmoningai išskyrė skirtingas procesines situacijas – teismo sprendimo vykdymo atidėjimą tam tikram terminui, reiškiantį, jog skolininko pareiga įvykdyti teismo sprendimą atsiranda tik suėjus sprendime nurodytam terminui, bei teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, reiškiantį tarpinę situaciją tarp privalomo teismo sprendimo įvykdymo nedelsiant jam įsiteisėjus ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš ieškovo atsakovei priteistos 33 904,68 Eur piniginės kompensacijos išmokėjimas buvo ne atidėtas, o išdėstytas dvejiems metams, tačiau teismo sprendimu nebuvo nustatytas konkretus kompensacijos mokėjimo grafikas. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas institutas nustato skirtingas teisines situacijas – teismo sprendimo vykdymo atidėjimą konkrečiam terminui ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą tam tikram laikotarpiui. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas turi būti aiškinamas kaip teismo sprendimo vykdymas dalimis per tam tikrą laiką. Toks teismo sprendimo įvykdymas yra mažiau skausminga, mažiau nepatogumų kreditoriui sukelianti situacija nei sprendimo vykdymo atidėjimas. Tiek sprendimo įvykdymo atidėjimas, tiek vykdymo išdėstymas paprastai yra nurodomas pačiame vykdytiname teismo sprendime. Taip pat teismui yra suteikiama diskrecija, esant reikalui, net pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Byloje priimtas sprendimas dėl rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio buvo visiškai aiškus – galutinį sprendimą ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje priėmęs Klaipėdos apygardos teismas piniginės kompensacijos atsakovei išmokėjimą išdėstė dvejų metų laikotarpiui, o ne atidėjo, todėl, skolininkui jokiomis dalimis nepradėjus mokėti skolos (priteistos kompensacijos), nekeičiant teismo sprendimo iš esmės (nei piniginės kompensacijos dydžio, nei sprendimo vykdymo principo – sprendimo įvykdymo išdėstymo), atsakovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ne išaiškinti sprendimo, o detalizuoti jau esamos sprendimo įvykdymo tvarkos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2004; 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-29/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-29/2006">3K-7-29/2006</a>; 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy04My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-83/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-83/2013">3K-7-83/2013</a>). Apeliacinės instancijos teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo. Tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, lėmė ieškovo veiksmai (neveikimas), nes jis nevykdė įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas svarbias aplinkybes ir nustatė būtinąsias sąlygas taikyti CPK 284 straipsnį, todėl turėjo pagrindą priimti tokį procesinį sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas jį nepagrįstai panaikino.

15. Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo dalyko ir kasacinio skundo argumentų

16. Kaip nurodyta šios nutarties 2 punkte, atsakovė prašė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką – prašė išdėstyti jai iš ieškovo priteistos 33 904,68 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą, t. y. kad nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. liepos 2 d. ieškovas atsakovei kas mėnesį sumokėtų po 1412,69 Eur, o iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. sumokėtų 1412,81 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies – nustatė, kad ieškovas atsakovei priteistą 33 904,68 Eur piniginę kompensaciją turi sumokėti tokia tvarka: iki 2019 m. vasario 2 d. sumokėti 8476,17 Eur; iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 8476,17 Eur; iki 2020 m. vasario 2 d. – 8476,17 Eur; iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. – 8476,17 Eur, o apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės prašymo pakeisti (detalizuoti) teismo sprendimo vykdymo tvarką netenkino; išaiškino atsakovei, kad ji turi teisę CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcwMy04MjYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-703-826/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-703-826/2018">e2A-703-826/2018</a> dėl iš ieškovo atsakovei priteistos kompensacijos mokėjimo tvarkos. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 284 straipsnio, tačiau rėmėsi CPK 278 straipsniu; teismas nenustatė konkretaus kompensacijos mokėjimo grafiko, todėl pažeidė atsakovės teisėtus lūkesčius, teisinės padėties stabilumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

17. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

18. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

19. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 5 punktą).

20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis dėl kompensacijos sumokėjimo atsakovei būtų įvykdyta visiškai ar iš dalies, taip pat nėra pasibaigęs terminas, per kurį turi būti įvykdyta teismo nutartis, tačiau nėra kitos būtinos CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą, – sprendimas turi būti neaiškus. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovei iš ieškovo priteisė 33 904,68 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą, o kompensacijos mokėjimą išdėstė dvejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos teismo nutarties motyvuojamoji ar rezoliucinė dalis dėl kompensacijos nėra suformuluota nesuprantamai ar dviprasmiškai. Lingvistiškai aiškinant tai, kad teismo nutartimi buvo nutarta kompensacijos mokėjimą išdėstyti, reiškia, kad kompensacijos mokėjimas turėjo būti išdėliotas, paskirstytas tam tikromis dalimis.

21. Pabrėžtina, kad teismas, aiškindamas savo procesinį sprendimą, neturi teisės keisti jo turinio ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, atsižvelgdama į atsakovei iš ieškovo priteistos kompensacijos dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, laikė, kad yra pagrindas kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, tačiau netyrė, nevertino ir nenustatė, kokiais terminais kompensacija turėtų būti sumokėta. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, t. y. prašė išdėstyti jai iš ieškovo priteistos 33 904,68 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą tam tikrais intervalais. Mokėjimo grafiko nustatymas šiuo atveju būtų teismo sprendimo turinio keitimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, ir išaiškino atsakovei, kad ši turi teisę CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo).

Dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

22. CPK 284 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

23. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2013">3K-3-346/2013</a>).

24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl to, jog nebuvo nustatytas konkretus kompensacijos mokėjimo grafikas, buvo pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai; nesant konkrečių prievolės vykdymo terminų, kyla didelė piktnaudžiavimo tikimybė. Šiems pirmosios instancijos teismo teiginiams pritartina. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, jog jis neturi finansinių galimybių mokėti piniginę kompensaciją taip, kaip to prašo atsakovė (po 1412,69 Eur kas mėnesį, iš viso 23 mėnesius iš eilės, o paskutinį mėnesį sumokėti 1412,81 Eur). Ieškovas nurodė, kad jis atsakovei piniginę kompensaciją ketina sumokėti paėmęs paskolą, o tuo atveju, jeigu negautų paskolos, – pardavęs buvusį šeimos gyvenamąjį būstą. Iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties visiškai nevykdo. Nesąžiningas ieškovo elgesys ir teismo sprendimo vykdymo vengimas negali būti toleruojamas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Ilgą laiką nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, pažeidžiamos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nors yra aiški, tačiau neapibrėžta, nekonkreti. Tokiu atveju atsakovė negali tikėtis, kokiais terminais jai kompensacija bus sumokėta, be to, ieškovui sudaromos sąlygos piktnaudžiauti ilgą laiką nevykdant teismo sprendimo. Pabrėžtina, kad teismo sprendimas turi būti realus, t. y. realiai įmanomas įvykdyti. Todėl, vadovaudamasi šios nutarties 23 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika ir šiame nutarties punkte nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė šiuo atveju turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

25. Atsakovė kasaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas turi būti konkretus. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nenurodė terminų, kuriais ieškovas turi sumokėti kompensaciją atsakovei. Kaip pažymėta šios nutarties 20 punkte, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo nutarta kompensacijos mokėjimą išdėlioti dalimis. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iš esmės teisingai sprendė atsakovės prašymą, t. y. išdėstė jo vykdymą, tačiau ne tokiais terminais, kaip prašė atsakovė. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (dėl kompensacijos mokėjimo kitokiomis sumomis ir kitokiais terminais, nei nustatė teismas). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė turi kreiptis į teismą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties išaiškinimo, t. y. apskritai nesprendė klausimo dėl kompensacijos sumokėjimo tvarkos pakeitimo, nenagrinėjo, ar pagrįstas atsakovės prašymas dėl kompensacijos mokėjimo prašyme nurodytomis sumomis ir terminais. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nesprendė atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir nenagrinėjo atsakovės atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl kompensacijos sumokėjimo tvarkos.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinio sprendimo išaiškinimą ir vykdymo tvarkos pakeitimą. Šis proceso teisės pažeidimas yra pagrindas tenkinti atsakovės kasacinį skundą ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kadangi piniginės kompensacijos išdėstymas susijęs su faktinių aplinkybių, tokių kaip ieškovo galimybė mokėti atitinkamo dydžio sumas tam tikrais terminais, nustatymu, o kasacinis teismas bylos faktų nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 11,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

28. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas