Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir jų dydį, aiškinimo ir taikymo, kai bylinėjimosi išlaidos susidarė įmonės restruktūrizavimo byloje ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procese, o jų paskirstymo klausimas sprendžiamas nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą

Civilinė byla Nr. e3K-3-326-219/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00958-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.6, 3.4.4.7, 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, peržiūrėjimo civilinėje uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ restruktūrizavimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir jų dydį, aiškinimo ir taikymo, kai bylinėjimosi išlaidos susidarė įmonės restruktūrizavimo byloje ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procese, o jų paskirstymo klausimas sprendžiamas nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą.

2. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovei UAB,,Arvi fertis“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonės restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė A. G.. Teismas nustatė keturiasdešimt penkių dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos RUAB „Arvi fertis“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti bei šešių mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos parengti ir pateikti teismui RUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo planą bei kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 19 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d.

3. Kreditorė UAB „Belor“ prašė nutraukti UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą, kadangi pasibaigė restruktūrizavimo plano projekto pateikimo tvirtinti teismui terminas. Nurodė, kad tiek per įstatyme nustatytą plano pateikimo terminą, tiek ir jį pratęsus restruktūrizavimo planas teismui nebūtų pateiktas. Pažymėjo, kad absoliuti dauguma šiuo metu teismo nepatvirtintų kreditorių reikalavimų yra su atsakove susijusių (asocijuotų) juridinių asmenų (kontroliuojamų V. K. ir jo šeimos narių) ar patronuojančiosios bendrovės (UAB „ARVI“ ir ko) pareikšti finansiniai reikalavimai. Atsakovė kartu su tiesioginiais ar netiesioginiais ryšiais susijusiais asmenimis (kreditoriais) siekia sukurti kontroliuojamą restruktūrizavimo procesą. Dėl šios priežasties restruktūrizavimo plano pateikimas planuojamas tik esant tam tikroms sąlygoms – teismui patvirtinus pakankamą kreditorių finansinių reikalavimų dydį (skaičių).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą, nutraukė procesą dėl kreditorių „Arvi Agro SRL“, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, „SIA Reneta“, UAB „Baltkalis“, UAB „Marijampolės Arvi“, UAB „Arvi Biodegalai“, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Marijampolės pašarai“, „Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD“, UAB „Arvi ir Ko“, UAB „Noringė“ reikalavimų tvirtinimo šioje restruktūrizavimo byloje bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą: priteisė iš UAB „Arvi fertis“, „S. C. Arvi Agro SRL“, UAB „Arvi biodegalai“, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, UAB „Baltkalis“, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Marijampolės arvi“, UAB „Marijampolės pašarai“, UAB „Noringė“, „SIA Reneta“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ trečiojo asmens UAB „Belor“ naudai po 2145 Eur (iš viso 23 595 Eur) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, taip pat priteisė valstybei iš UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ po 15 Eur (iš viso 30 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Pirmosios instancijos teismas nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kuriuo remiantis įmonės restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta, kai nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 19 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d., todėl terminas restruktūrizavimo plano projektui pateikti tvirtinti baigėsi 2018 m. liepos 25 d. Teismo 2018 m. birželio 26 d. rezoliucija šis terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui. Gavus papildomą restruktūrizavimo administratoriaus prašymą 2018 m. liepos 27 d. teisėjos rezoliucija terminas pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Tačiau iki nustatyto termino pabaigos restruktūrizavimo planas nebuvo pateiktas. Tai sudaro ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą. Teismas pabrėžė, kad įstatymas restruktūrizavimo plano rengimo ir tvirtinimo nesieja su visų kreditorių reikalavimų patvirtinimu.

6. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs RUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą, nutarė kreditorės UAB „Belor“ turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnyje nustatyta tvarka (kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės). Teismas pažymėjo, jog kreditorė UAB „Belor“ bylinėjimosi išlaidų patyrė ginčydama restruktūrizuojamos įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Įvertinęs byloje įvykusių teismo posėdžių skaičių (19 teismo posėdžių), aplinkybes, kad kreditoriai, kurių reikalavimai buvo ginčijami, nustatytais terminais neteikė įrodymų arba vėlavo juos teikti, kad kreditorių atstovai ne visais atvejais buvo pasirengę atsakyti į teismo klausimus, teismas konstatavo, kad toks kreditorių procesinis elgesys nebuvo sąžiningas ir tinkamas, todėl jiems kilo pareiga šias išlaidas atlyginti. Teismo vertinimu, atsakovės (restruktūrizuojamos įmonės) procesinis elgesys taip pat nebuvo sąžiningas, kadangi ji neteikė įrodymų, pagrindžiančių ginčijamų finansinių reikalavimų kilmę, neatskleidė visos informacijos apie piniginių srautų judėjimą tarp susijusių įmonių, prieštaravo, kad būtų renkami įrodymai, pagrindžiantys kreditorių reikalavimų kilmę ir pagrįstumą, kad būtų išduodami teismo liudijimai rinkti įrodymus, neveikė už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovė taip pat yra atsakinga už kreditorės UAB „Belor“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiga atlyginti šias išlaidas tenka atsakovei RUAB „Arvi fertis“ ir kitiems kreditoriams, kurių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, lygiomis dalimis.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį: panaikino nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išsprendė iš esmės – netenkino trečiojo asmens UAB „Belor“ prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, taip pat panaikino nutarties dalį, kuria paskirstytos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir šį klausimą išsprendė iš esmės – priteisė iš UAB „Arvi fertis“ valstybei 30,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų atlyginimo, o kitas nutarties dalis paliko nepakeistas.

8. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs nebepratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti termino, priėmė imperatyvias ĮRĮ 28 straipsnio nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad, skundžiama nutartimi nutraukus atsakovės restruktūrizavimo bylą, ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai nebuvo išspręsti iš esmės, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad šie reikalavimai buvo aiškiai nepagrįsti ir pareikšti suinteresuotiems asmenims bei atsakovei apie tai suvokiant. Priešingos išvados neleidžia daryti nei kreditorės UAB „Belor“ selektyviai išryškinami pavieniai įrodymai, nei jos samprotavimai ar keliamos prielaidos apie tam tikrų suinteresuotų asmenų bei atsakovės sąsajumą. Tokiu būdu šioje restruktūrizavimo bylos stadijoje nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės ar suinteresuotų asmenų kaltę, jų nesąžiningumą dėl teisminio proceso, kuriame UAB „Belor“ patyrė bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė dėl restruktūrizavimo byloje įvykusių teismo posėdžių, kuriuose buvo (turėjo būti) sprendžiami suinteresuotų asmenų (potencialių kreditorių) finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nesąžiningą ir netinkamą suinteresuotų asmenų ir atsakovės procesinį elgesį, nustačius, kad suinteresuoti asmenys ir (ar) atsakovė neteikė arba ne laiku teikė įrodymus, o jų atstovai nebuvo pasirengę atsakyti į teismo klausimus, yra paviršutiniška ir aiškiai nepakankama.

11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kiekvieno proceso dalyvio procesinis elgesys turėjo būti įvertintas atskirai (individualiai), o ne subendrintai. Byloje nėra duomenų, kad visi suinteresuoti asmenys savo procesiniais veiksmais ir elgesiu stabdė finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūras. Atsižvelgiant į ginčytų finansinių reikalavimų skaičių ir jų dydžius, teismo akcentuotas teismo posėdžių skaičius (17) savaime nėra pernelyg didelis. Ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra užsitęsė, o įrodymų rinkimo eiga nebuvo nuosekli ir planinga. Prie to prisidėjo ir pačios kreditorės UAB „Belor“ procesinio pobūdžio prašymų ir prieštaravimų gausa. Ta aplinkybė, jog atsakovė ar suinteresuoti asmenys ne visada nuolankiai (be pastabų ir prieštaravimų) sutiko su kreditorės procesiniais prašymais, neteikia pagrindo daryti išvadą dėl tokio elgesio kvalifikavimo akivaizdžiu proceso vilkinimu ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Net ir tai, jog dėl atskirų suinteresuotų asmenų veikimo ar neveikimo neįvyko (buvo atidėti) konkretūs teismo posėdžiai, savaime negali lemti atsakovės ir visų suinteresuotų asmenų kaltės ir atsakomybės dėl proceso ar pareigos atlyginti visas oponuojančios ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes toks procesinis sprendimas reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotų asmenų pareikštų finansinių reikalavimų nepagrįstumas nebuvo konstatuotas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šalies nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kriterijai negali būti vertinami atsietai nuo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių. UAB „Belor“ priimtas valinis sprendimas ginčyti konkrečius kreditorių finansinius reikalavimus ir lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kiekvieno ginčijamo finansinio reikalavimo atveju kreditorė UAB „Belor“ su advokatu buvo susitarusi dėl fiksuoto dydžio honoraro advokatui (13 val. x 150 Eur +21 proc. PVM), neatsižvelgiant į proceso eigą. Esant tokio turinio atstovavimo susitarimui, nei papildomi kreditorės UAB „Belor“ procesiniai prašymai ir procesiniai dokumentai, nei didesnis ar mažesnis skaičius teismo posėdžių arba kitokios aplinkybės negalėjo lemti bylinėjimosi išlaidų didėjimo net ir konstatavus tam tikrus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus. Apeliacinis teismas sprendė, jog šiuo atveju visos restruktūrizavimo bylos proceso šalims turi būti paliekamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, jos neatlyginamos.

13. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismo išvada dalį procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisti iš UAB „Baltkalis“, vadovaujantis vien šio asmens pareikšto finansinio reikalavimo dydžio kriterijumi, stokoja pagrįstumo ir teisinio argumentavimo. Įvertinęs restruktūrizavimo bylos baigties faktą ir pagrindą, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šios rūšies bylinėjimosi išlaidas protinga ir teisinga priteisti valstybės naudai tik iš atsakovės UAB „Arvi fertis“.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Trečiasis asmuo UAB „Belor“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas trečiojo asmens UAB „Belor“ prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį, kadangi netinkamai įvertino proceso šalių elgesį. UAB „Belor“ bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl su restruktūrizuojama įmone susijusių asmenų veiksmų, jiems siekiant kontroliuojamo restruktūrizavimo proceso. Kreditoriui, kuris teikia reikalavimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei susijusių kreditorių reikalavimų netvirtinimo, taip siekdamas užkirsti kelią kontroliuojamam restruktūrizavimo procesui, turi būti atlygintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, jeigu konstatuojama, kad jos susidarė dėl restruktūrizuojamos įmonės bei su ja susijusių kreditorių veiksmų, kuriais buvo bendrai siekiama kontroliuojamo restruktūrizavimo proceso.

14.2. Išaugusias trečiojo asmens „Belor“ bylinėjimosi išlaidas lėmė nepakankamas kreditorių reikalavimų pagrįstumas bei netinkamas teismo nustatytų įpareigojimų vykdymas:

14.2.1. suinteresuoti asmenys pateikė visiškai neišsamius, įrodymais nepagrįstus reikalavimus, dėl ko reikėjo atidėti teismo posėdžius bei išreikalauti papildomus ginčijamus galimų kreditorių reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Kai kurie suinteresuoti asmenys (pvz., UAB „Baltkalis“ ir UAB „Marijampolės arvi“) delsė pateikti reikalaujamus įrodymus arba teikė juos ne visus;

14.2.2. dalis suinteresuotų asmenų teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąsajų su atsakove nebuvimą (pvz., UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, „SIA Reneta“), tačiau byloje išreikalauti įrodymai patvirtino, kad jie yra susiję su UAB „Arvi“ ir ją kontroliuojančių fizinių asmenų grupe;

14.2.3. visas susijusių kreditorių ginčijamų finansinių reikalavimų tvirtinimo procesas buvo inicijuotas ir vykdomas veikiant iš anksto susitarusiems asmenims, siekiant užsitikrinti kontroliuojamą restruktūrizavimo procesą. Toks ketinimas nėra sąžiningas, todėl iš tokio proceso palaikymo ir vykdymo atsiradusios pasekmės turi tekti susijusiems UAB „Arvi fertis“ kreditoriams, be kurių toks procesas nebūtų įmanomas;

14.2.4. kartu su galimo kreditoriaus UAB „Noringė“ reikalavimu nebuvo pateikta jokių šį reikalavimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus PVM sąskaitų faktūrų išklotinę.

14.3. Remiantis kasacinio teismo praktika, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, o teismo nutarties dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo – teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2011">3K-3-160/2011</a>), oponuojančios kreditorės UAB „Belor“ teikti procesiniai dokumentai, kuriais buvo formuluojama jos pozicija dėl su UAB „Arvi fertis“ susijusių asmenų reikalavimų netvirtinimo, nepriklausomai nuo šių dokumentų procesinės formos (atskirieji skundai, prašymai dėl kreditorių reikalavimo netvirtinimo, prašymai dėl įrodymų išreikalavimo), turėtų būti laikomi atsiliepimais į kreditorių pareikštus reikalavimus.

14.4. Nepatvirtinus suinteresuotų asmenų reikalavimų, tokia proceso baigtis turi laimėjimo ir gautos naudos faktorių prieštaravimus dėl tokių reikalavimų patvirtinimo reiškusiam kreditoriui. Toks kreditorius patyrė bylinėjimosi išlaidas kiekvieno kreditoriaus reikalavimo netvirtinimo procese, kurios atitinkamai turėtų būti įvertintos ir atlygintos. Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi ne kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ar nepagrįstumas, bet ta aplinkybė, kad buvo nuspręsta dėl viso inicijuoto restruktūrizavimo proceso tęstinumo nepagrįstumo. Susijusių asmenų finansinių reikalavimų ginčijimas buvo tik instrumentas, siekiant užkirsti kelią neteisėtiems ketinimams kontroliuoti restruktūrizuoti įmonę. Tai buvo vienintelis instrumentas kvestionuoti restruktūrizavimo proceso teisėtumą.

15. Buvęs atsakovės UAB „Arvi Fertis“ administratorius A. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti bei priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Trečiojo asmens UAB „Belor“ teiginiai, kad jis bylinėjimosi išlaidas patyrė, ginčydamas dešimties kreditorių pareikštus reikalavimus restruktūrizavimo byloje, atsižvelgdamas į tai, kad šie suinteresuoti asmenys yra susiję su atsakove, o jų pareikštų reikalavimų pagrįstumas yra abejotinas, yra deklaratyvūs.

15.2. Net jei ir yra duomenų, kad įmonės tarpusavyje susijusios, tai neteikia pagrindo preziumuoti, jog jų reikalavimai yra nepagrįsti. Restruktūrizavimo administratorius, prieš teikdamas teismui tvirtinti pareikštus reikalavimus, turi įstatymo įtvirtintą pareigą patikrinti jų pagrįstumą pagal įmonės buhalterinę apskaitą (ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Šią pareigą atlikęs administratorius nenustatė pagrindų nesutikti su pareikštais kreditorių reikalavimais. Tuo tarpu UAB „Belor“, siekdama sužlugdyti restruktūrizavimo procesą, nesant tam konkretaus teisinio pagrindo, ginčijo didžiausių kreditorių reikalavimus ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų. Todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl paties trečiojo asmens UAB „Belor“ kaltės.

15.3. Argumentai, kad pati atsakovė vilkino kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūras, yra nelogiški, kadangi šių reikalavimų tvirtinimo trukmė turėjo tiesioginę įtaką restruktūrizavimo plano pateikimo galimybėms, tuo atsakovė, siekdama sėkmingo restruktūrizavimo proceso, negalėjo būti suinteresuota.

15.4. Didžioji dalis teismo posėdžių, kuriuose buvo nagrinėjami trečiojo asmens UAB „Belor“ ginčijami kitų kreditorių reikalavimai, buvo atidėti dėl pačios UAB „Belor“ prašymų išreikalauti neproporcingai didelės apimties dokumentus. Pavyzdžiui, UAB „Belor“ 2018 m. rugsėjo 19 d. teismui pateiktas prašymas gauti nurodytų įmonių finansinius duomenis (finansinių ataskaitų kopijas, kreditorių ir debitorių sąrašus, sutartis, kuriomis finansų įstaigoms buvo pagrindžiami įmonių pinigų srautai ir gautinos sumos, taip pat kitą nurodytų įmonių finansų įstaigoms pateiktą finansinę informaciją, finansų įstaigoje turėtų (turimų) sąskaitų išrašus ir kt.), kurie visiškai nesusiję su restruktūrizavimo procesu, pirmosios instancijos teisme buvo visiškai tenkintas. Nors toks prašymas buvo perteklinis ir turėjo reikšmės restruktūrizavimo proceso trukmei, visą atsakomybę už tai siekiama perkelti subjektams, kurių duomenys buvo renkami.

15.5. UAB „Belor“ nepagrįstai restruktūrizavimo bylos nutraukimą vertino kaip sau palankią bylos baigtį. Pirma, bylinėjimosi išlaidas UAB „Belor“ patyrė ginčydama kitų kreditorių finansinius reikalavimus, dėl kurių nepagrįstumo nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų ir dėl kurių nebuvo priimti galutiniai teismo sprendimai. Antra, restruktūrizavimo bylos nutraukimas nepateikus restruktūrizavimo plano negali būti laikomas palankiu kreditorei UAB „Belor“, nes bylos nutraukimas priskiriamas prie bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, kas reiškia, kad šalies, kurios naudai būtų priimtas teismo sprendimas, tokiu atveju nėra.

16. Trečiasis asmuo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ proceso metu elgėsi sąžiningai, o tai yra viena iš svarbiausių aplinkybių, kuri vertinama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylos nagrinėjimo metu nė vienam iš kreditorių ar suinteresuotų asmenų nebuvo skirta baudų ar įspėjimų dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo.

16.2. Trečiasis asmuo UAB „Belor“ bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl savo pačios sprendimo ginčyti kreditorių reikalavimus, byloje nesant informacijos apie reikalavimų nepagrįstumą. Vien tas faktas, kad trečiasis asmuo UAB „Belor“ ginčijo kreditorių reikalavimus, taip didindamas bylinėjimosi išlaidas, nėra pakankamas pagrindas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.3. UAB „Belor“ bylinėjimosi išlaidų dydžio apskaičiavimas buvo grindžiamas 2,5 koeficientu, o tai prieštarauja Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytiems dydžiams ir protingumo principams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procese turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus restruktūrizavimo bylą

17. Kasacinėje byloje, atsižvelgiant į ginčijamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, sprendžiama, ar kitų kreditorių reikalavimus įmonės restruktūrizavimo byloje ginčijusiam kreditoriui turėtų būti priteistas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir dėl priteistinų išlaidų dydžio, kai įmonės restruktūrizavimo byla, o kartu ir ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesai buvo nutraukti ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu po to, kai teismui nustatytu terminu nebuvo pateiktas tvirtinti įmonės restruktūrizavimo planas.

18. Restruktūrizavimo bylos teisme nagrinėjamos CPK nurodyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis). Pagrindinis įmonės restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra ĮRĮ. Kadangi ĮRĮ nenustato CPK normų taikymo išimčių, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo klausimus, nagrinėjamu atveju taikytinos šiuos klausimus reglamentuojančios CPK normos.

19. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšys yra apibrėžtos CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Prie šių išlaidų priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

20. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio tenkinimo iš dalies atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

21. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiantis kreditorius pareiškė prašymą dėl išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo, kurias jis patyrė dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų įmonės restruktūrizavimo byloje pradėtuose atskiruose ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose, ginčijant tiek kreditorių reikalavimų restruktūrizuojamai įmonei pagrįstumą, tiek šių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Kadangi šių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą, o kartu ir įmonės restruktūrizavimo byloje ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesus, sprendžiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taikytina CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, reglamentuojanti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

22. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai yra viena iš CPK normų taikymo išimčių nagrinėjant restruktūrizavimo bylas. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-214/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-214/2014">3K-3-214/2014</a>; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454-969/2017">3K-3-454-969/2017</a>, 41 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNi0zMTMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-36-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-36-313/2018">3K-3-36-313/2018</a>, 21 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518-248/2018">3K-3-518-248/2018</a>, 29 punktas, ir kt.).

24. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518-248/2018">3K-3-518-248/2018</a>, 28 punktas ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Belor“ prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė ginčijamų restruktūrizuojamos įmonės UAB „Arvi fertis“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose, kurie pasibaigė nutraukus restruktūrizavimo bylą, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju dėl šalių procesinio elgesio tinkamumo ir priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, būtina spręsti įvertinus pareikštų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimo reglamentavimą.

26. Pažymėtina, kad ĮRĮ prasme įmonės kreditoriais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮRĮ 3 straipsnis). Restruktūrizavimo byloje reiškiamas kreditoriaus reikalavimas – tai piniginę išraišką turinti turtinė prievolė (įsipareigojimas), atsiradusi iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, kurią restruktūrizuojama įmonė privalo įvykdyti kitam asmeniui (kreditoriui) ir kurios ji dėl finansinių sunkumų nėra įvykdžiusi.

27. Iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą, prasideda restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo stadija, kurios metu, be kita ko, tvirtinami kreditorių reikalavimai. Tam, kad būtų nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas, jis turi būti patikrintas. Vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, sprendžia, ar reikalavimai yra pagrįsti. Pripažinęs kreditorių reikalavimus pagrįstais, perduoda juos tvirtinti teismui. Jei restruktūrizavimo administratorius turi pagrindą manyti, kad kreditoriaus reikalavimas visas ar iš dalies yra nepagrįstas, jis apie tokį reikalavimą informuoja teismą, perduodamas teismui spręsti ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą (ĮRĮ 23 straipsnio 2, 5 dalys).

28. Teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, atlieka administratoriaus pateiktų tvirtinti ir jo ginčijamų kreditorių reikalavimų pagrįstumo patikrinimą. Teismo atliekamas kreditorių reikalavimų pagrįstumo patikrinimas yra būtina sąlyga, kad kreditoriaus reikalavimas galėtų būti patvirtintas teismo nutartimi, pripažįstant kreditoriaus reikalavimą pagrįstu arba atsisakant jį patvirtinti kaip nepagrįstą.

29. Dėl neginčijamų kreditorių reikalavimų patvirtinimo teismas paprastai sprendžia rašytinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮRĮ 23 straipsnio 5 dalis). Dėl ginčijamo reikalavimo tvirtinimo sprendžiama remiantis bendrosiomis ginčo teisenos taisyklėmis. Vadovaujantis rungimosi principu, ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese dalyvaujantys proceso dalyviai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

30. Teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali būti skundžiama atskiruoju skundu teisės aktų nustatyta tvarka (ĮRĮ 23 straipsnio 6 dalis). Atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties gali paduoti kreditorių reikalavimo tvirtinimo procese dalyvavę procesinį teisinį statusą turintys asmenys: įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla; kreditorius, kurio reikalavimo tvirtinimo klausimas yra sprendžiamas; kiti kreditoriai, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, patvirtinus jo reikalavimą įmonės restruktūrizavimo byloje, tampa dalyvaujančiu byloje asmeniu ir įgyja visas dalyvaujančio byloje asmens teises bei pareigas (CPK 42 straipsnis).

31. Teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo restruktūrizuojamai įmonei patvirtinimo ar atsisakymo jį patvirtinti įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, arba jei apeliacinės instancijos teismas šią nutartį palieka nepakeistą (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusi teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo įmonės restruktūrizavimo byloje yra procesinis dokumentas, kuriuo patvirtinamas kreditoriaus reikalavimo restruktūrizuojamai įmonei pagrįstumas, o teismo nutartis, kuria atsisakoma patvirtinti kreditoriaus reikalavimą – procesinis dokumentas, patvirtinantis, kad kreditorius neturi reikalavimo teisės restruktūrizuojamai įmonei. Taigi teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo ar atsisakymo jį patvirtinti įmonės restruktūrizavimo byloje yra privaloma ir pagal savo esmę prilygsta teismo sprendimui, kuris priimamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 18 straipsnis).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimas yra sprendžiamas ne atskiroje, o įmonės restruktūrizavimo byloje, kurios nagrinėjimui taikomos CPK normos, reglamentuojančios civilinių bylų nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka, pripažįsta, kad kiekvienas šiame kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese dalyvaujantis asmuo turi teisę naudotis advokato teisine pagalba, taip pat CPK nustatyta tvarka turi teisę į išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, atlyginimą.

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovei UAB „Arvi Fertis“ iškėlė restruktūrizavimo bylą bei nustatė 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Arvi fertis“ kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo nuo 2018 m. sausio 25 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį.

34. Atsakovės administratorius, atlikęs per teismo nustatytą terminą kreditorių jam perduotų reikalavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų patikrinimą, perdavė juos tvirtinti teismui. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino visų restruktūrizuojamos įmonės administratoriaus neginčijamų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tačiau, gavęs minėta nutartimi į kreditorių sąrašą įtrauktos kreditorės UAB „Belor“ 2018 m. balandžio 5 d. atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, sutikdamas su atskiruoju skundu, pats panaikino 2018 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti UAB „Belor“ atskiruoju skundu ginčijami kreditorių, inter alia (be kita ko), „S. C. Arvi Agro SRL“, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, „SIA Reneta“, UAB „Baltkalis“, UAB „Marijampolės Arvi“, UAB „Arvi Biodegalai“, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Marijampolės pašarai“ reikalavimai, nutarė dėl ginčijamų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir jų tvirtinimo spręsti teismo posėdžiuose, o taip pat įpareigojo restruktūrizuojamos įmonės administratorių ir kreditorius, kurių reikalavimai ginčijami, pateikti atsiliepimus į kreditorės UAB „Belor“ atskirąjį skundą bei įrodymus, pagrindžiančius ginčijamų kreditorių reikalavimų pagrįstumą.

35. Byloje taip pat nustatyta, kad kreditorė UAB „Belor“ Kauno apygardos teismui pateikė 2018 m. birželio 29 d. atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl kreditorės UAB „Noringė“ reikalavimo patvirtinimo UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo byloje. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi atnaujino praleistą terminą ir, sutikdamas su atskiruoju skundu, pats panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Noringė“ reikalavimas, nutarė dėl ginčijamo restruktūrizuojamos įmonės kreditorės UAB „Noringė“ reikalavimo pagrįstumo ir jo tvirtinimo spręsti teismo posėdyje, taip pat įpareigojo restruktūrizuojamos įmonės administratorių ir kreditorę, kurios reikalavimai ginčijami, pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą bei įrodymus, pagrindžiančius ginčijamo kreditorės reikalavimo pagrįstumą.

36. Kreditorė UAB „Belor“ įstojo į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesą, atskiruoju skundu ginčydama nurodytų kreditorių reikalavimų restruktūrizuojamai įmonei pagrįstumą ir jų tenkinimo eilės tinkamą nustatymą. Ši kreditorė advokato teisine pagalba pradėjo naudotis, įgyvendindama savo procesinę teisę apeliacine tvarka apskųsti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patvirtinimo, ir ja naudojosi iki pat teismo nutarties, kuria nutraukta įmonės restruktūrizavimo byla ir ginčijamų kreditorių reikalavimo tvirtinimo procesai, priėmimo.

37. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kreditorės UAB „Belor“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsiradimą lėmė Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties apskundimas, jos panaikinimas ir vėlesnis kreditorės dalyvavimas kreditorių reikalavimo tvirtinimo procese, ginčijant kitų kreditorių pareikštus reikalavimus ir jų tenkinimo eilę. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad kreditorės UAB „Belor“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsiradimui ir (ar) jų išaugimui įtakos taip pat turėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų (administratoriaus ir kreditorių, kurių reikalavimai buvo ginčijami) procesinis elgesys.

38. Pirma, administratorius, pateikdamas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimus, nepateikė teismui šiuos reikalavimus ir jų tenkinimo eilę pagrindžiančių dokumentų, t. y. neužtikrino teisme atliekamo kreditorių reikalavimų patikrinimo tinkamo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad administratoriaus atliekamas kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimas yra preliminarus, o jo tikslas – pateikti teismui informaciją ir būtinus dokumentus, kurių pagrindu teismas galėtų iš esmės įvertinęs pareikšto kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą spręsti jo patvirtinimo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorių reikalavimus pagrindžiantys dokumentai, kuriuos pirminiame restruktūrizuojamai įmonei pareikštų kreditorių reikalavimų tikrinimo su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais etape turėjo administratorius, teismui buvo pateikti tik po to, kai prieštaravimus dėl šių reikalavimų tvirtinimo pateikė kreditorė UAB „Belor“, paduodama atskiruosius skundus, o Kauno apygardos teismas, 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi ir 2018 m. liepos 3 d. nutartimi pats panaikinęs skundžiamą Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį dėl ginčijamos kreditorių reikalavimų dalies, įpareigojo restruktūrizuojamos įmonės administratorių ir ginčijamus reikalavimus pareiškusius kreditorius pateikti atsiliepimus ir ginčijamus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.

39. Antra, tolesnį ginčijamų kreditorių reikalavimų nagrinėjimo procesą vertinant priežasčių, lėmusių kreditoriaus UAB „Belor“ bylinėjimosi išlaidos išaugimą, kontekste, darytina išvada, kad administratoriaus ir ginčijamus reikalavimus pareiškusių kreditorių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių kreditorių reikalavimų pagrįstumą bei jų tenkinimo eilę, nepakankamumas, neišsamumas bei kiti trūkumai lėmė užsitęsusį kreditorių reikalavimų nagrinėjimo ir jų tvirtinimo procesą. Minėtuose ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose ginčijamų reikalavimų nagrinėjimą paskyrus teismo posėdžiuose, jų nagrinėjimas buvo atidedamas, įpareigojant proceso dalyvius pateikti papildomus ginčijamus kreditorių reikalavimus ir jų tenkinimo eilę patvirtinančius įrodymus. Tai lėmė didelį teismo posėdžių skaičių (beveik kiekviename ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procese buvo paskirta po du teismo posėdžius), o kartu ir UAB „Belor“ išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išaugimą. Pažymėtina, jog kreditorės UAB „Belor“ turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsdamas pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamus reikalavimus pareiškusių kreditorių procesinį elgesį, be kita ko, nurodė, kad restruktūrizavimo byloje įvyko apie 19 teismo posėdžių, kreditoriai, kurių reikalavimai buvo ginčijami, nustatytais terminais neteikė įrodymų arba vėlavo juos teikti, kreditorių atstovai ne visais atvejais buvo pasirengę atsakyti į teismo klausimus.

40. Trečia, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl atsakovės UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu (kai nustatytais terminais teismui nepateikiamas restruktūrizavimo planas), nustatė, kad restruktūrizuojamos įmonės administratorius delsė restruktūrizavimo plano projektą teikti kreditorių susirinkimui, turinčiam pareigą spręsti dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, kol nepatvirtinti ginčijami kreditorių reikalavimai, nors tokiam delsimui nebuvo nei teisėto įstatyme nustatyto pagrindo, nei objektyvių tokį delsimą pateisinančių priežasčių. Priešingai, remiantis ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu reglamentavimu, restruktūrizavimo plane į kreditorių sąrašą turi būti įrašomi ir ginčijamus reikalavimus pareiškę asmenys, dėl kurių reikalavimų patvirtinimo nėra priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, o įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams dėl ginčijamų reikalavimų patvirtinimo – atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas. Taigi vien aplinkybė dėl restruktūrizavimo plano projekto nepateikimo nei kreditorių susirinkimui, nei teismui, nesant tam teisėto pagrindo, kai baigėsi ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas, kurį teismas du kartus pratęsė po vieną mėnesį, rodo, kad restruktūrizuojama įmonė ir jos administratorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, neužtikrindami, kad įstatymo nustatytais terminais būtų parengtas ir pateiktas tvirtinti įmonės restruktūrizavimo planas (CPK 42 straipsnio 5 dalis, ĮRĮ 14 straipsnio 1–5 dalys, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik restruktūrizuojamos įmonės, jos administratoriaus, bet ir kreditorių, kurių reikalavimus ginčijo kreditorė UAB „Belor“, nesąžiningą procesinį elgesį. Pirmosios instancijos teismas pritarė kreditorės UAB „Belor“ argumentui, kad restruktūrizuojamos įmonės administratorius, neteikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti restruktūrizavimo projekto, kol nėra patvirtinti su restruktūrizuojama įmone susijusių kreditorių reikalavimai, siekė kontroliuojamo restruktūrizavimo proceso, kai lemiamą reikšmę priimant restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus turėtų su restruktūrizuojama įmone susijusių kreditorių balsai, tokiu būdu pažeidžiant kitų kreditorių ir restruktūrizuojamos įmonės interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad suinteresuotų asmenų atstovai neginčijo aplinkybių dėl restruktūrizuojamos įmonės ir ginčijamus reikalavimus pareiškusių kreditorių sąsajumo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir netenkindamas kreditorės UAB „Belor“ prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl asmenų, iš kurių priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, sąsajumo su restruktūrizuojama įmone ir kontroliuojamo restruktūrizavimo proceso siekio, vengiant kreditorių susirinkimo nutarimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui priėmimo, kol nėra patvirtintos reikiamos susijusių kreditorių reikalavimų daugumos, o būtent ši išvada sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti dėl kreditorės UAB „Belor“ turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš įmonės, kuriai buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas, ir kitų ginčijamus reikalavimus pareiškusių kreditorių.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, lėmusias kreditorės UAB „Belor“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsiradimą, jų išaugimą ir tam reikšmės turėjusį ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose dalyvavusių asmenų procesinį elgesį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo paneigtos ir buvo įvertintos pagal CPK 93 ir 94 straipsniuose įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti atsakovės bei su ja susijusių įmonių procesinius veiksmus netinkamu procesiniu elgesiu ir iš šių asmenų kreditorei UAB „Belor“ priteisti ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priteisti kreditorei UAB „Belor“ jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą yra iš esmės teisėtas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditorės UAB „Belor“ nurodomos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka šios bylinėjimosi išlaidų rūšies dydį reguliuojančių proceso normų.

43. Pažymėtina, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis); klientas advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka šalių sutartą užmokestį, kurį nustatant atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi Advokatūros įstatymas nustato bendruosius kriterijus, į kuriuos šalys atsižvelgia, kai tariasi dėl advokato darbo užmokesčio. Tai savo ruožtu reiškia, kad teisinių paslaugų sutarčiai galioja bendrasis sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o šalys yra laisvos susitarti, kokio dydžio atlygį klientas mokės už advokato teikiamas teisines paslaugas. Tačiau teisminio ginčo nagrinėjimo atveju proceso dalyvis, nesantis advokatą ir jo klientą siejančios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo šalimi, nėra saistomas šios teisinių paslaugų sutarties sąlygų. Todėl tuo atveju, kai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą yra nustatoma, kad išlaidas dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos patyrusi šalis turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, pareigą atlyginti šias išlaidas turinti priešinga šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo yra saistomas ne advokato su klientu sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nustatytos šių paslaugų kainos, bet įstatyme įtvirtintų atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijų ir maksimalių jų dydžių.

44. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

45. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

46. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647-248/2015">3K-3-647-248/2015</a>).

48. Kreditorė UAB „Belor“ savo prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo grindė jos ir advokato susitarimu dėl teisinių paslaugų, kuriuo remiantis ji įsipareigojo kiekviename ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese sumokėti advokatui už 13 valandų suteiktų teisinių paslaugų, skaičiuojant po 150 Eur plius PVM už valandą – iš viso po 2359,50 Eur. Kadangi kreditorė UAB „Belor“ nurodė šias išlaidas patyrusi dešimtyje jos ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesų, bendra jos prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sudarė 23 595 Eur. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks kreditorės išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas skaičiavimas, sprendžiant šių išlaidų paskirstymo klausimą, neatspindi konkrečių jai suteiktų teisinių paslaugų rūšių, jų turinio ir neužtikrina priešingos šalies intereso, kad iš jos priteisiamas kitos šalies išlaidų, susijusių su advokato suteikta teisine pagalba, atlyginimas neviršytų Rekomendacijose nurodytų maksimalių šių išlaidų dydžių.

49. Iš kreditorės UAB „Belor“ advokato detalizuoto užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas apskaičiavimo, pateikto kartu su 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, matyti, kad kiekviename ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese kreditorės UAB „Belor“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti susidarė dėl atskirojo skundo bei prašymų išreikalauti įrodymus parengimo, taip pat dėl suteiktų teisinių konsultacijų, pasirengimo atstovauti bei kliento interesų atstovavimo teismo posėdžiuose.

50. Pažymėtina, kad ginčijant teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus kreditorės UAB „Belor“ vardu buvo paduoti du atskirieji skundai – 2018 m. birželio 29 d. atskirasis skundas, pateiktas ginčijant UAB „Noringė“ reikalavimą, ir 2018 m. balandžio 5 d. atskirasis skundas, pateiktas ginčijant kitos dalies kreditorių reikalavimus, patvirtintus Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad to paties atskirojo skundo, kaip atskiro procesinio dokumento, įtraukimas detalizuojant užmokesčio už suteiktas paslaugas apskaičiavimą kiekviename ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procese, laikytinas nepagrįstu. Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 5 d. atskirąjį skundą surašė ir jį pasirašė advokatas D. B.. Tuo tarpu kreditorė UAB „Belor“ prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo grindė su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, kurias ji patyrė atsiskaitydama už jai advokato A. C. suteiktas teisines paslaugas, su kuriuo atstovavimo sutartis buvo pasirašyta 2018 m. gegužės 31 d. Atsižvelgiant į tai, kreditorei UAB „Belor“ atlygintinomis pripažintinos tik dėl 2018 m. birželio 29 d. atskirojo skundo surašymo turėtos išlaidos, o jas paskirstant maksimalus priteistinas šių išlaidų dydis galėtų sudaryti 358,08 Eur (895,2 Eur x 0,4) (Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktai).

51. Iš kreditorės UAB „Belor“ pateikto detalizuoto užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas apskaičiavimo matyti, kad visame ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procese buvo parengta 13 prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, už jų surašymą priteistinas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis galėtų sudaryti 4655,04 Eur (895,2 Eur x 0,4 x 13) (Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktai); kiekviename ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procese advokatui praleidus po 6 valandas rengiantis teismo posėdžiams ir (ar) teikiant teisines konsultacijas, už šias teisines paslaugas priteistinas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis galėtų sudaryti 5371,2 Eur (895,2 Eur x 0,1 x 6 x 10) (Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktai); advokatui praleidus 11,50 valandos teismo posėdžiuose atstovaujant kreditorės UAB „Belor“ interesams ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose, už šias teisines paslaugas priteistinas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis galėtų sudaryti 1029,48 Eur (89,52 Eur x 11,5) (Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktai).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditorei UAB „Belor“ suteiktas teisines paslaugas, jų rūšis ir už šių paslaugų suteikimą Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, kuris gali būti priteisiamas išsprendus turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą, pripažįsta kreditorės UAB „Belor“ teisę į jos turėtų 11 414 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

53. Paskirsčius šias kreditorės UAB „Belor“ turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Arvi fertis“ ir kreditoriams „S. C. Arvi Agro SRL“, UAB „Arvi biodegalai“, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, UAB „Baltkalis“, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Marijampolės arvi“, UAB „Marijampolės pašarai“, UAB „Noringė“, „SIA Reneta“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ lygiomis dalimis, teisėjų kolegija pripažįsta kiekvieno iš jų pareigą atlyginti kreditorei UAB „Belor“ po 1037 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

54. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria išspręstas kreditorės UAB „Belor“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas, atmetant kreditorės UAB „Belor“ prašymą kaip nepagrįstą, ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties dalį pakeisti, sumažinant kreditorei iš šios nutarties 53 punkte nurodytų subjektų priteistino išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

55. Nagrinėjamoje byloje kreditorė UAB „Belor“ kasaciniu skundu prašė panaikinti Lietuvos apeliacinės instancijos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį.

56. Teisėjų kolegijai nusprendus pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį, sumažinant bendrą priteistiną atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nuo 23 595 Eur iki 11 414 Eur, byloje buvo nutarta atlyginti 48 proc. ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose kreditorės UAB „Belor“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į kasaciniame procese patenkintų kasacinį skundą pareiškusios kreditorės UAB „Belor“ reikalavimų dalį, atitinkamai paskirstomos dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

57. Pagal pateiktus duomenis kreditorė UAB „Belor“ kasaciniame procese patyrė 3027,86 Eur išlaidų, naudodamasi advokato teisinėmis paslaugomis: už kasacinio skundo parengimą – 2541 Eur, už patikslinto kasacinio skundo parengimą – 277,25 Eur, o už 2019 m. liepos 24 d. prašymo dėl atsisakymo priimti atsiliepimą į kasacinį skundą ir dėl procesinių dokumentų įteikimo parengimą – 816,75 Eur.

58. Nors kreditorės UAB „Belor“ atstovas atskirai įvardija patirtas išlaidas dėl kasacinio skundo ir patikslinto kasacinio skundo parengimo, tačiau šios teisinės paslaugos traktuotinos kaip viena bendra paslauga – kasacinio skundo parengimas, už kurios suteikimą priteistinas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis galėtų sudaryti 2134,66 Eur (970,30 Eur x 2,2) (Rekomendacijų 7 ir 8.13 punktai). Maksimalus už kreditorės UAB „Belor“ 2019 m. liepos 24 d. prašymo, naudojantis advokato teisinėmis paslaugomis, surašymą priteistinas atlygintinų išlaidų dydis galėtų sudaryti 505,08 Eur (1262,70 Eur x 0,4) (Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktai). Atsižvelgdama į maksimalų šioje civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydį (2639,74 Eur), į tai, kad išnagrinėjus civilinę bylą kasacine tvarka kreditorei UAB „Belor“ buvo priteista 48 proc. jos ginčijamų kreditorių reikalavimų procesuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat į tai, kad ši byla nėra ypač sudėtinga, kasaciniame teisme nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, tas pats advokatas atstovavo kreditorei ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose, teisėjų kolegija pripažįsta kreditorės UAB „Belor“ teisę į 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, kurias kreditorė patyrė bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu. Šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ bei trečiųjų asmenų „S. C. Arvi Agro SRL“, UAB „Arvi biodegalai“, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, UAB „Baltkalis“, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Marijampolės arvi”, UAB „Marijampolės pašarai“, UAB „Noringė“, „SIA Reneta“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, t.y. iš kiekvieno po 90,90 Eur šių išlaidų atlyginimo.

59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 25,76 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, priteisiant iš kasacinį skundą pateikusio trečiojo asmens UAB „Belor“ jo atmestai reikalavimų daliai proporcingą šių išlaidų dalį, sudarančią 13,39 Eur (25,76 Eur x 0,52), o iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ – trečiojo asmens UAB „Belor“ patenkintai reikalavimų daliai proporcingą šių išlaidų dalį, sudarančią 12,88 Eur (25,76 Eur x 0,48).

Dėl procesinių dokumentų vertimo

60. Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylos nagrinėjimo metu gavo trečiųjų asmenų „SIA Reneta“ ir „S. C. Arvi Agro SRL“ raštus, jog jie kasacinio proceso metu gavo iš teismo procesinius dokumentus lietuvių kalba, kurios nesupranta. Teisėjų kolegija, atmesdama šių proceso dalyvių argumentus dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, nurodo, kad nuo restruktūrizavimo bylos pradžios iki teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjimo byla buvo vedama valstybine lietuvių kalba, nedalyvaujant vertėjams ir bylos dokumentų neverčiant į kitas kalbas, nes abi užsienyje registruotos įmonės buvo pasirūpinusios lietuvių kalbą suprantančio atstovo ir (ar) įgalioto asmens byloje paskyrimu. Kasacinis teismas po kasacinio skundo priėmimo svarstė klausimą dėl kasacinio proceso dokumentų vertimo ir 2019 m. rugpjūčio 4 d. bei 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartyse padarė išvadą, kad tretieji asmenys „S. C. Arvi Agro SRL“ ir „SIA Reneta“ buvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį kasacinį procesą (trečiajam asmeniui „S. C. Arvi Agro SRL“ skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti jo įgaliotam atstovui K. B., o trečiajam asmeniui „SIA Reneta“ skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti jo vadovei E. Š.). Atsižvelgdama į tai, kad tretiesiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie prasidėjusį kasacinį procesą, taip pat į dalyvaujančių byloje asmenų pareigą bendradarbiauti su teismu ir domėtis teismo procesu, teisėjų kolegija trečiųjų asmenų „S. C. Arvi Agro SRL“ ir „SIA Reneta“ pateiktus prašymus dėl teismo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pateikimo su vertimu į jiems suprantamą užsienio kalbą vertina kaip veikimą savo rizika, nepasirūpinant atstovo ar tinkamo įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti paskyrimu. Pabrėžtina, kad teismui nebuvo nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių šie asmenys nepasirūpino savo interesų atstovavimu kasaciniame teisme.

Dėl kreditorės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

61. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 356 straipsnio 1 dalyje, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2013">3K-3-539/2013</a>; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-611/2018">e3K-3-164-611/2018</a>, 33 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose kasaciniam teismui suformulavo savo pozicijas pakankamai aiškiai jų ginčui spręsti, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

62. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia netenkinti kreditorės UAB „Belor“ prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria šis teismas, keisdamas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį, panaikino nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą išsprendė iš esmės – netenkino trečiojo asmens UAB „Belor“ prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria išspręstas trečiojo asmens UAB „Belor“ turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas.

Trečiojo asmens UAB „Belor“ naudai iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ bei trečiųjų asmenų „S. C. Arvi Agro SRL“, UAB „Arvi biodegalai“, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, UAB „Baltkalis“, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Marijampolės arvi”, UAB „Marijampolės pašarai“, UAB „Noringė“, „SIA Reneta“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą sumažinti, priteisiant iš kiekvieno jų po 1037 Eur (tūkstantį trisdešimt septynis Eur) (iš viso – 11 414 Eur) šių išlaidų atlyginimo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Belor“ iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ bei trečiųjų asmenų „S. C. Arvi Agro SRL“, UAB „Arvi biodegalai“, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, UAB „Baltkalis“, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Marijampolės arvi”, UAB „Marijampolės pašarai“, UAB „Noringė“, „SIA Reneta“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ po 90,90 Eur (devyniasdešimt Eur ir 90 ct) (iš viso – 1000 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme atlyginimą.

Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Belor“ 13,39 Eur (trylika Eur 39ct), o iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ 12,36 Eur (dvylika Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimą į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas