e3K-3-346-823/2019
2-55-3-00411-2017-1
2019-11-04
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
civilinė byla
Civilinė byla Nr. e3K-3-346-823-2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00411-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.7.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 3.6.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovams bendrovėms „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“, „Taurus Asset Management Fund Limited“, R. B., N. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo, taip pat civilinei ir darbuotojų materialinei atsakomybei taikyti sąlygų, aiškinimo ir taikymo.
Civilinė byla Nr. e3K-3-346-823-2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00411-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.7.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 3.6.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovams bendrovėms „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“, „Taurus Asset Management Fund Limited“, R. B., N. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo, taip pat civilinei ir darbuotojų materialinei atsakomybei taikyti sąlygų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ (toliau – ir bendrovė „Snoras“), atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, 2017 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti apsimestiniais sandoriais 2011 m. liepos 21 d. ieškovės ir bendrovės „VTB Bank (Austria) AG“ (toliau – ir bendrovė „VTB Bank“) sudarytą patikėjimo sutartį; 2011 m. liepos 25 d. ieškovės ir bendrovės „Multiasset S. A.“ (toliau – ir bendrovė „Multiasset“) sudarytą patikėjimo sutartį; 2011 m. liepos 25 d. bendrovių „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ sudarytą paskolos sutartį; 2011 m. liepos 25 d. bendrovių „Multiasset S. A.“ ir „Gemini Investment Fund Limited“ (toliau – ir bendrovė „Gemini“) sudarytą sutartį ir prašymą, kurio pagrindu bendrovė „Gemini Investment Fund Limited“ pervedė 39 902 222,22 Eur bendrovei „Taurus Asset Management Fund Limited“ (toliau – ir bendrovė „Taurus“); taikyti sandorio, kurį šalys iš tikrųjų siekė sudaryti, taisykles ir pripažinti, kad tarp kreditorės BAB banko „Snoras“ ir skolininkės bendrovės „Taurus Asset Management Fund Limited“ buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios suma 39 902 222,22 Eur; pripažinti, kad ši paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja juridinio asmens teisnumui, viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms; taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš bendrovės „Taurus Asset Management Fund Limited“ 39 902 222,22 Eur, priteisti ieškovei iš bendrovės „Multiasset S. A.“ 97 777,88 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Netenkinus šių reikalavimų, ieškovė prašė priteisti 40 mln. Eur nuostolių atlyginimo solidariai iš bendrovių „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“, „Taurus Asset Management Fund Limited“, R. B. ir N. S., taip pat priteisti iš atsakovių bendrovių „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“, „Taurus Asset Management Fund Limited“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, o iš atsakovų R. B. ir N. S. – 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos bankas uždraudė BAB bankui „Snoras“ skolinti lėšas susijusiems asmenims. Siekdama išvengti šio draudimo, ieškovė 2011 m. liepos 20 d. slapta kreipėsi į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“, prašydama suteikti finansavimą bendrovei „Multiasset S. A.“ ir nurodydama, kad finansavimas bus užtikrintas jos lėšomis. 2011 m. liepos 21 d. ieškovė sudarė su bendrove „VTB Bank (Austria) AG“ slaptą patikėjimo sutartį, pagal kurią pastaroji įsipareigojo suteikti finansavimą ieškovės nurodytam subjektui su sąlyga, kad ieškovė į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ kaip terminuotąjį indėlį padės finansavimo sumą atitinkančią pinigų sumą, kuri bus naudojama investuoti. 2011 m. liepos 25 d. ieškovė deponavo 40 mln. Eur į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“. Į ieškovės apskaitą šios lėšos buvo įtrauktos kaip neapsunkintas indėlis kitame banke, nors iš tikrųjų lėšos buvo pervestos pagal pirmiau minėtą patikėjimo sutartį ir skirtos bendrovei „Multiasset S. A.“ (su ieškove susijusiam subjektui) finansuoti.
4. 2011 m. liepos 25 d. ieškovė ir bendrovė „Multiasset S. A.“ sudarė slaptą patikėjimo sutartį, pagal kurią ši bendrovė įsipareigojo savo vardu ir ieškovės sąskaita iš bendrovės „VTB Bank (Austria) AG“ gautas lėšas panaudoti bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ (su ieškove susijusio subjekto) akcijoms įgyti. Tą pačią dieną bendrovės „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ sudarė paskolos sutartį ir bendrovė „VTB Bank (Austria) AG“ pervedė 40 mln. Eur į bendrovės „Multiasset S. A.“ sąskaitą. Pastaroji pervedė 39 902 222,22 Eur sumą su ieškove susijusiai bendrovei „Gemini Investment Fund Limited“, kaip mokėjimo pagrindą nurodydama akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią savo vardu ir ieškovės sąskaita įsigijo „Gemini Investment Fund Limited“ akcijas. 2011 m. liepos 26 d. bendrovė „Gemini Investment Fund Limited“ gautas lėšas pervedė su ieškove susijusiai bendrovei „Taurus Asset Management Fund Limited“, kaip mokėjimo pagrindą nurodydama išpirkimo prašymą.
5. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbė ieškovės veiklos moratoriumą. 2011 m. lapkričio 17 d. pranešimu bendrovė „VTB Bank (Austria) AG“ nutraukė su ieškove sudarytą patikėjimo sutartį ir su bendrove „Multiasset S. A.“ sudarytą paskolos sutartį, perleido ieškovei reikalavimo teisę į bendrovę „Multiasset S. A.“. Tačiau ieškovė neturi galimybės atgauti lėšų iš bendrovės „Multiasset S. A.“, nes pastaroji ieškovės nurodymu pagal slaptą patikėjimo sutartį jas pervedė į bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ sąskaitą, o ši pervedė jas bendrovei „Taurus Asset Management Fund Limited“. Taigi, siekdama išvengti Lietuvos banko draudimo skolinti susijusiems asmenims, ieškovė pastariesiems subjektams skolino ne tiesiogiai, o per bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ ir pasitelkdama Šveicarijoje bei Bahamų salose registruotas įmones, kurias kontroliavo pagrindinis ieškovės akcininkas V. A., tuo metu turėjęs 68,10 proc. ieškovės akcijų. Per 2 dienas (2011 m. liepos 25 ir 26 d.) per bendrovių „VTB Bank (Austria) AG“ (Austrija), „Multiasset S. A.“ (Šveicarija), „Gemini Investment Fund Limited“ (Bahamos) ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ (Bahamos) sąskaitas perėjo 40 mln. Eur. Tokiu būdu 40 mln. Eur suma buvo slaptai ir neteisėtai pašalinta iš bendros ieškovės turto masės ir pervesta jos pagrindinio akcininko kontroliuojamiems subjektams, likus vos keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo.
6. Ieškovė teigė, kad byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Kaip atsakovai byloje, be kita ko, patraukti R. B. ir N. S., o jų gyvenamosios vietos yra Vilniuje, Lietuvoje. Jų atžvilgiu taikytina bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis). Pagal CPK 33 straipsnio 1 dalį ieškinys keliems atsakovams, esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Ieškovė, reikšdama šį ieškinį skirtingose vietose esantiems atsakovams, renkasi jį teikti dalies atsakovų (R. B. ir N. S.) gyvenamosios vietos teismui.
7. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų buveinės yra Šveicarijoje, Austrijoje, Bahamose. Šių subjektų atžvilgiu teismingumą Vilniaus apygardos teisme patvirtina žalos vietos doktrina. Remiantis šia doktrina, ieškinys dėl žalos, padarytos turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovės buveinės arba žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju žala buvo padaryta Vilniuje, Lietuvoje: čia buvo inicijuotas ieškovės kreipimasis į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“, taip pat ieškovės ir bendrovės „VTB Bank (Austria) AG“ bei ieškovės ir bendrovės „Multiasset S. A.“ patikėjimo sutartys; ieškovės biure buvo atliktas lėšų deponavimas į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ ir deponavimo termino pratęsimas; galimybę išvengti Lietuvos banko draudimo skolinti lėšas susijusiems asmenims užtikrino ieškovės darbuotojai, dirbantys jos buveinėje. Lietuvoje taip pat buvo padaryta žala – ieškovės turto masėje, esančioje Lietuvoje, neliko lėšų. Taigi, prievolė atlyginti ieškovei sukeltą žalą atsirado Lietuvoje. Be to, papildomai šiuo atveju taikytina CPK 783 straipsnio 3 dalies norma, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą, nes kaip atsakovė yra patraukta Bahamų salose registruota bendrovė „Taurus Asset Management Fund Limited“, Lietuvoje neturinti buveinės, bet turinti čia lėšų ir vertybinių popierių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patenkintas ieškovės prašymas atsiimti dalį ieškinio reikalavimų ir ieškinio reikalavimas, kuriuo buvo prašoma pripažinti apsimestine 2011 m. liepos 21 d. ieškovės ir „VTB Bank (Austria) AG“ sudarytą patikėjimo sutartį bei 2011 m. liepos 25 d. „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ paskolos sutartį, paliktas nenagrinėtas.
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovams R. B. ir N. S., atmetė, o kitą ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.
10. Dėl reikalavimo priteisti 40 000 000 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovų R. B.. ir N. S. – teismas sprendime nurodė, kad šiedu atsakovai buvo ieškovės darbuotojai. Jų atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 254 straipsnyje suformuluotą taisyklę, nustatančią darbuotojų materialinės atsakomybės ribas, yra ribojama nustatant, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Minėto straipsnio 1–3 punktuose nustatyta, kad darbuotojai privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jei žala padaryta tyčia; žala padaryta darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nė vienas iš šių atvejų nei R. B., nei N. S. atžvilgiu nenustatytas. Todėl nėra pagrindo jiems taikyti šių nuostatų.
11. R. B. ėjo ieškovės Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pareigas. Ieškovė teigė, kad jo nurodymu ir patvirtinimu 40 000 000 Eur ieškovės lėšų buvo deponuota į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“. Kartu ieškovė pripažino, kad šis veiksmas, t. y. lėšų deponavimas į nurodytą bendrovę, savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir pats savaime nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ieškovei, be to, ieškovė atsiėmė reikalavimą šį veiksmą pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį. Be to, kaip ieškinyje pripažino ieškovė, toks veiksmas nurodytas Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, nes juose nustatyta pareiga atlikti pinigines operacijas. Pirminis veiksmas (indėlio deponavimas į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“) įėjo į R. B. pareigas ir pats savaime žalos nepadarė.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teigė, kad atsakovas R. B. pažeidė darbines funkcijas: Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pareiginių nuostatų 3.17 punktą, įpareigojantį kontroliuoti racionalų lėšų panaudojimą, 5.2 punktą, nustatantį atsakomybę už banko vidaus taisyklių ir instrukcijų vykdymą, 5.4 punktą, nustatantį atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir naudojimą pagal paskirtį, bet nenurodė, ar atsakovas, eidamas pareigas, turėjo galimybių kontroliuoti tolesnius sandorius, kuriuos sudarė ne Lietuvos juridiniai asmenys bei žinoti tikrąją tokių sandorių esmę, kokiais tikslais ir kokius sandorius dengiant šie sandoriai sudaromi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. B. žinojo ar turėjo žinoti apie tolesnį deponuojamos sumos likimą, tolesnius banko vadovybės veiksmus ar kad banko pagrindinis akcininkas buvo supažindinęs banko darbuotojus, vidutinės grandies vadovus su savo ketinimais įgyvendinti ieškovės įvardijamą schemą, sudarant ieškovės ginčijamų sandorių grandinę, iš kurios ieškinyje kildinama žala ieškovei.
13. N. S. ėjo ieškovės pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareigas. Jis, veikdamas ieškovės vardu, kartu su R. B. 2011 m. spalio 18 d. pasirašė ieškovės lėšų deponavimo į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ termino pratęsimą. Kaip nurodė atsakovas N. S., jis šį pratęsimą pasirašė ieškovės vadovo R. B., kuris tuo metu buvo išvykęs, nurodymu. Ieškovė nurodė, kad N. S. pažeidė Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 2.2.15 punktą, pagal kurį pavaduodamas ieškovės administracijos vadovą (prezidentą) jis vykdo jo funkcijas ir už pavadavimo laikotarpiu atliktus darbus, įvykdytas funkcijas ir priimtus sprendimus jam yra nustatyta visiška administracijos vadovo (prezidento) atsakomybė. Tačiau nustačius, kad veiksmas deponuojant indėlį į „VTB Bank (Austria) AG“ savaime nesukėlė ieškovei žalos ir net nebeginčijamas ieškovės, kaip atliktas ne ieškovės interesais, negali būti laikomas neteisėtu ir indėlio deponavimo termino pratęsimas.
14. Dėl ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti sandorius negaliojančiais bei priteisti žalos atlyginimą iš atsakovių bendrovių „Multiasset“, „Gemini“ ir „Taurus“, ir šios bylos dalies teismingumo – teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį skirtingose vietose esantiems atsakovams, rinkosi jį teikti dalies atsakovų (R. B. ir N. S.) gyvenamosios vietos teismui. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų buveinės yra Šveicarijoje (bendrovės „Multiasset“), Bahamose (bendrovių „Gemini“, „Taurus“). Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti sandorius negaliojančiais bei priteisti žalos atlyginimą iš atsakovių bendrovių „Multiasset“, „Gemini“ ir „Taurus“, neteismingi Lietuvos teismams, todėl paliktini nenagrinėtais.
15. Ieškovė, pagrįsdama visų ieškinio reikalavimų teismingumą Lietuvos teismui nurodė, jog šiuo atveju bylos teismingumą lemia susijusių bylų teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys keliems atsakovams, esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu (CPK 33 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovės vertinimu, bylos teismingumą Lietuvos teismams patvirtina ir žalos vietos doktrina, nes ieškinys dėl žalos, padarytos turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo buveinę arba žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis).
16. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad žala ieškovei šiuo atveju kilo Lietuvoje, ir nurodė, kad ieškovė žalą kildina ne iš Lietuvoje atlikto veiksmo deponuojant indėlį, kuris pats savaime nesumažino ieškovės bendros turto masės, o iš vėlesnių atsakovų (juridinių asmenų) veiksmų, sudarant sandorius ne Lietuvoje su ne Lietuvoje registruotais juridiniais asmenimis, kurie veikė, kaip teigiama ieškinyje, turėdami tikslą pridengti tikrąjį sandorį – paskolos su bendrove „Taurus“ sutartį. Kaip matyti iš ieškovės ginčijamos 2011 m. liepos 25 d. atsakovių bendrovių „Multiasset S. A.“ ir „Gemini“ sudarytos akcijų pasirašymo sutarties, sutarties esmė nėra susijusi su Lietuvos Respublika. Sutartis sudaryta Šveicarijos Konfederacijos ir Bahamų Sandraugos valstybių subjektų, kurių nė vienas neturi tiesioginių ryšių su Lietuvos Respublika. Sutartis pasirašyta dėl Bahamų Sandraugos privataus juridinio asmens akcijų įgijimo (pasirašymo). Susiklostęs nuosavybės teisinis santykis akcijas įgijusią bendrovę „Multiasset SA“ sieja tik su Bahamų sandrauga.
17. Ieškovės ginčijama 2011 m. liepos 25 d. patikėjimo sutartis sudaryta ieškovės ir atsakovės bendrovės „Multiasset S. A.“, kuri yra Šveicarijoje registruotas juridinis asmuo. Tokiam sandoriui ginčyti turi būti taikoma 2007 m. spalio 30 d. Lugane pasirašyta konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai pirmenybę nustatant ginčo teismingumą teikia šalių susitarimui ir įtvirtina, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, yra susitarusios, kad šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją ir tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Ieškovės ginčijamos patikėjimo sutarties tarp ieškovės ir bendrovės „Multiasset“ 9 straipsnis nurodo, kad šalys yra susitarusios dėl sutartinio teismingumo Šveicarijoje (Ženevos kantono teismuose). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl sandorio, sudaryto su bendrove „Multiasset“, negaliojimo negali būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme.
18. Ieškovės ginčijama 2011 m. liepos 25 d. akcijų pasirašymo sutartis tarp bendrovių „Multiasset“ ir „Gemini“ taip pat negali būti ginčijama Lietuvos Respublikos teisme. Sutartis sudaryta ir vykdyta ne Lietuvoje. Abi ginčijamos sutarties šalys nėra ES narės. Atsakovės bendrovės „Multiasset“ atžvilgiu turėtų būti taikoma Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, nustatanti bendrą principą, kad bylos nagrinėjamos teismuose pagal atsakovo buveinės vietą. Kitų pagrindų ginčyti su Lietuvos Respublika nesusijusią sutartį Lietuvoje Lugano konvencija nenustato. Atsakovės bendrovės „Gemini“ atžvilgiu, pastarajai esant Bahamų Sandraugos juridiniam asmeniui, turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą. Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį bylos su tarptautiniu elementu ginčo teisena Lietuvos Respublikoje gali būti nagrinėjamos tik 3 atvejais: 1) jei atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Sprendžiant, ar ginčas bendrovės „Gemini“ atžvilgiu gali būti nagrinėjamas Lietuvoje, byloje nenustatyta jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog ieškinys atsakovei bendrovei „Gemini“ galėtų būti nagrinėjamas Lietuvoje.
19. Ieškovei ginčijant atsakovių bendrovių „Gemini“ ir „Taurus“ sandorį, sudarytą ne Lietuvoje, ne Lietuvoje veikiančių ir buveinės Lietuvoje neturinčių juridinių asmenų, nors vienas iš jų (bendrovė „Taurus“) ir turi turto Lietuvoje, t. y. Lietuvos finansų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje turi lėšų, bet nustačius, jog vienai iš sandorio šalių negalioja Lietuvos jurisdikcija, ginčas ir dėl šios dalies neteismingas Lietuvos teismams.
20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės BAB banko „Snoras“ apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą.
21. Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti bylą – apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimų pripažinti apsimestiniais sandoriais 2011 m. liepos 25 d. ieškovės ir bendrovės „Multiasset S. A.“ sudarytą patikėjimo sutartį bei 2011 m. liepos 25 d. bendrovės „Multiasset S. A.“ ir bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ sudarytą sutartį jurisdikcijos klausimus reglamentuoja Lugano konvencija, kuri Šveicarijai įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., o Lietuvai galioja kaip Europos Sąjungos valstybei narei. Lugano konvencijos 2 straipsnis nustato bendrąją jurisdikcijos taisyklę, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Išskyrus nuostatas dėl išimtinės jurisdikcijos pagal Lugano konvencijos 22 straipsnį, kurios nagrinėjamos bylos atveju nėra taikomos, nuo bendrosios jurisdikcijos taisyklės gali būti nukrypstama specialiosios jurisdikcijos atvejais.
22. Vienas iš specialiosios jurisdikcijos atvejų – jurisdikcijos prorogacija. Remiantis Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau gyvenamoji vieta (buveinė) yra šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, yra susitarusios, kad šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Tai reiškia, kad ši jurisdikcija yra išimtinė ir jai taikoma pirmenybė kitų specialiųjų jurisdikcijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a>).
23. Tam, kad susitarimas dėl teismo vietos galiotų, pagal Lugano konvenciją toks susitarimas privalo būti sudarytas arba raštu, arba žodžiu ir patvirtintas raštu, arba tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką, arba tarptautinės prekybos arba komercinėje srityje – praktiką, apie kurią šalys žinojo arba turėjo žinoti (Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ginčijamoje 2011 m. liepos 25 d. AB banko „Snoras“ ir bendrovės „Multiasset S. A.“ sudarytoje patikėjimo sutartyje raštu yra įtvirtinta sąlyga, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Ženevos kantono teismuose (sutarties 9 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškinio reikalavimas dėl šio sandorio negaliojimo negali būti sprendžiamas Lietuvos teisme, nes yra teismingas atitinkamam Šveicarijos teismui.
24. Nors ieškovė šioje byloje siekia nuginčyti sutartį, kurioje įtvirtintas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos, tai neleidžia nesivadovauti tokiu susitarimu. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika, yra išaiškinęs, kad Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nuostatos susijusios tik su susitarimu dėl jurisdikcijos, o ne su esminėmis sutarties nuostatomis. Jurisdikciją suteikiantis susitarimas nesusijęs su šalių sutarties likimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjctOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367-969/2018">3K-3-367-969/2018</a>). Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, 23 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad teismo pasirinkimas susitarime dėl jurisdikcijos suteikimo gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su tame straipsnyje nustatytais reikalavimais. Aplinkybės, susijusios su paskirto teismo ir nagrinėjamų santykių ryšiu, nuostatos galiojimu arba pasirinktame teisme taikytinomis materialiosios teisės normomis dėl atsakomybės, nesiejamos su šiais reikalavimais (žr. 1999 m. kovo 16 d. ESTT sprendimo Castelletti, C-159/97, 52 punktą).
25. Glaudaus ryšio doktrina (lot. forum conveniens (patogus (tinkamas) teismas)), pagal kurią galima iškelti bylą kitos valstybės (ne nuolatinės gyvenamosios vietos) teismuose, gali būti taikoma tik esant Lugano konvencijos II antraštinės dalies 2–7 skirsniuose nustatytiems pagrindams. Šiuo atveju šalys yra sudariusios prorogacinį susitarimą visus ginčus, kylančius iš sutarties, nagrinėti Šveicarijos teismuose, todėl Šveicarijos teismų jurisdikcija yra išimtinė ir jos negali pakeisti ieškovės nurodomi argumentai dėl glaudesnio ginčo ryšio su Lietuva.
26. Dėl pareikštų reikalavimų pripažinti apsimestiniais sandoriais 2011 m. liepos 25 d. bendrovės „Multiasset S. A.“ ir bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ sudarytą sutartį ir prašymą, kurio pagrindu „Gemini Investment Fund Limited“ pervedė 39 902 222,22 Eur bendrovei „Taurus Asset Management Fund Limited“, teismingumo – Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos taisyklė, kad bylos nagrinėjamos teismuose pagal atsakovo buveinės vietą. Lugano konvencija neįtvirtina kitų pagrindų Lietuvoje ginčyti su Lietuvos Respublika nesusijusią sutartį. Remiantis CPK 787 straipsniu nenustatyta jokio pagrindo bylą priskirti Lietuvos teismų jurisdikcijai. Atsiskaitymo sandoris dėl lėšų pervedimo sudarytas ne Lietuvoje, jį sudarė ne Lietuvoje veikiantys ir buveinių Lietuvoje neturintys juridiniai asmenys. Nors vienas iš jų (bendrovė „Taurus Asset Management Fund Limited“) turi turto Lietuvoje, tačiau nustačius, kad vienai iš sandorio šalių negalioja Lietuvos jurisdikcija, ši ginčo dalis taip pat neteisminga Lietuvos teismams.
27. Ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš bendrovės „Multiasset S. A.“ teismingumas nustatytinas remiantis taip pat Lugano konvencija. Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismuose. Tačiau tuo atveju, jeigu šalys yra susitarusios dėl teismo vietos, tokia jurisdikcija yra išimtinė ir jai taikoma pirmenybė kitų specialiųjų jurisdikcijų atžvilgiu. Bendrovė „Multiasset S. A.“ lėšas bendrovei „Gemini Investment Fund Limited“ pervedė vykdydama 2011 m. liepos 25 d. AB banko „Snoras“ ir bendrovės „Multiasset S. A.“ sudarytą patikėjimo sutartį. Taigi, pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą egzistuoja glaudus ryšys tarp ieškovės įrodinėjamo delikto ir ginčijamos patikėjimo sutarties. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš bendrovės „Multiasset S. A.“ patenka į patikėjimo sutartyje šalių sulygto susitarimo dėl jurisdikcijos apimtį, todėl jis turi būti nagrinėjamas Šveicarijos teismuose, kurių jurisdikcija yra išimtinė.
28. ESTT praktikoje laikomasi aiškinimo, kad vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, gali apimti tiek vietą, kurioje įvyko žalą lėmusi aplinkybė, tiek vietą, kur atsirado pati žala, jei šios vietos nesutampa (žr., pvz., 1976 m. sprendimo Handelskwekerij Bier v Mines de Potasse d'Alsace, C-21/76, 24–25 punktus; 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Folien Fisher ir Fofitec, C-133/11, 39 punktą ir kt.).
29. Žalą lėmusios aplinkybės įvyko ne Lietuvoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB bankas „Snoras“ Lietuvoje atliko tik 40 mln. Eur pervedimą (deponavimą) į bendrovės „VTB Bank (Austria) AG“ sąskaitą pagal 2011 m. liepos 21 d. su šia bendrove sudarytą patikėjimo sutartį. Tačiau ieškovė iš šio veiksmo žalos padarymo nekildina, 2011 m. liepos 21 d. su bendrove „VTB Bank (Austria) AG“ sudarytos patikėjimo sutarties neginčija (tokį ieškinio reikalavimą atsiėmė). Ieškovės įrodinėjamą žalos padarymą, t. y. 40 mln. Eur praradimą, lėmė kiti ieškovės nurodomi veiksmai, kurie visi buvo atlikti ne Lietuvoje. 2011 m. liepos 25 d. bendrovė „VTB Bank (Austria) AG“ 40 mln. Eur į bendrovės „Multiasset S. A.“ sąskaitą, esančią ne Lietuvoje veikiančiame banke „AS Latvijas Krajbanka“, pervedė vykdydama su šia bendrove ne Lietuvoje sudarytą paskolos sutartį, tą pačią dieną bendrovė „Multiasset S. A.“ pervedė į Bahamų Sandraugoje įsteigtos bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ sąskaitą, esančią banke „AS Latvijas Krajbanka“, 39 902 222,22 Eur pagal šios bendrovės akcijų pasirašymo sandorį, sudarytą taip pat ne Lietuvoje.
30. Pagal ESTT praktiką, vietos, kurioje atsirado žala, sąvoka negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų bet kurią vietą, kur jaučiamos neigiamos žalą sukėlusio įvykio pasekmės (1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Marinari prieš Lloyd's Bank, C-364/93, 14 punktas). Kasacinis teismas, remdamasis ESTT praktika, yra išaiškinęs, kad vieta, kurioje padaryta žala, nėra ta vieta, kurioje ieškovas gyvena arba kuri yra pagrindinė jo turto buvimo vieta, jeigu jis ten patyrė vien tik finansinę žalą, kurios priežastis buvo turto praradimas, patirtas kitoje šalyje. Vieta, kurioje buvo padaryta žala, yra tik ta vieta, kurioje buvo padaryta pirminė, tiesioginė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a>). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nėra pagrįsta Lietuvos Respubliką laikyti vieta, kurioje atsirado žala. Lėšas ieškovė prarado ne Lietuvoje, o tuo metu, kai „VTB Bank (Austria) AG“ pervedė į bendrovės Multiasset S. A.“ sąskaitą 40 mln. Eur sumą ir ši bendrovė lėšų negrąžino, o jas pervedė bendrovei Gemini Investment Fund Limited“, o ši bendrovė – bendrovei „Taurus Asset Management Fund Limited“. Taigi, Lietuva nėra ta vieta, kurioje galimai buvo padaryta pirminė, tiesioginė žala ieškovei. Todėl ieškovė Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstai grindžia Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi.
31. Vadovaujantis ESTT praktika, Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jurisdikcijos taisykle nukrypstama nuo kiekvieno atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismo jurisdikcijos bendros taisyklės, todėl ji turi būti aiškinama siaurai (ESTT 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo Glaxosmithkline ir Laboratoires Glaxosmithkline, C-462/06, 28 punktas; minėto sprendimo Painer, C-145/10, 74 punktas).
32. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog reikalavimai R. B. ir N. S. yra taip glaudžiai susiję su reikalavimais bendrovei „Multiasset S. A.“, kad būtų tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto. Ieškovė reikalavimus minėtiems fiziniams asmenims kildina iš jų galimai netinkamo pareigų atlikimo, deponuojant 40 mln. Eur į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“. Tuo tarpu ieškovės reikalavimai bendrovei „Multiasset S. A.“ reiškiami visiškai kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Reikalavimai R. B. ir N. S. gali būti išskirti ir nagrinėjami atskirai, teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo rizikos neįžvelgtina. Panašioje byloje ieškovės pasirinkimą sujungti reikalavimus fiziniams ir užsienio juridiniams asmenims kasacinis teismas yra įvertinęs kaip siekį dirbtinai sukurti pageidaujamą bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a>). Kita vertus, galimybę bendrovės „Multiasset S. A.“ atžvilgiu taikyti jurisdikcijų koncentracijos esant atsakovų daugetui taisyklę eliminuoja ir tai, kad tarp ieškovės ir šios bendrovės yra sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos pagal Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalį.
33. Dėl reikalavimų R. B. ir N. S. – R. B. ieškovės nurodomus veiksmus, susijusius su 40 mln. Eur sumos deponavimu į „VTB Bank (Austria) AG“, atliko vykdydamas savo, kaip Investicinio verslo tarnybos direktoriaus, darbines pareigas, todėl taikytinos darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normos, įtvirtintos nurodomų veiksmų atlikimo metu galiojusio 2002 m. DK nuostatose. Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).
34. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginys, jog R. B. nurodymu ir patvirtinimu buvo deponuota 40 mln. Eur suma į „VTB Bank (Austria) AG“, neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ dėl finansavimo bendrovei „Multiasset S. A.“ suteikimo ir banko lėšų įkeitimo 2011 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi banko prezidentas R. B., būtent jis banko vardu pasirašė 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį su bendrove „VTB Bank (Austria) AG“, taip pat būtent jis banko vardu pasirašė 2011 m. liepos 25 d. patvirtinimą, adresuotą bendrovei „VTB Bank (Austria) AG“, pervesti lėšas kaip paskolą bendrovei „Multiasset S. A.“. Taigi, ne R. B., bet banko prezidento R. B. nurodymu ir patvirtinimu 40 mln. Eur suma buvo deponuota į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“. Net ir pripažinus, kad R. B. nurodymu ir patvirtinimu buvo deponuota 40 mln. Eur suma į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“, tai neįgalintų spręsti dėl neteisėtų šio darbuotojo veiksmų atlikimo. 2002 m. DK 228 straipsnis nustatė darbuotojų pareigas laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus.
35. Ieškovė pripažino, kad įprastu atveju lėšų deponavimas į kitą banką nebūtų neteisėtas veiksmas ir atitiktų Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytą pareigą atlikti pinigines operacijas. Nėra pagrindo spręsti, kad R. B. būtų galėjęs abejoti sandorių teisėtumu ir nevykdyti remiantis šiais sandoriais jam duotų banko administracijos nurodymų. Jokių objektyvių duomenų, kad R. B. žinojo apie tolesnę byloje ginčijamų sandorių grandinę, apie tikruosius ieškovės akcininkų tikslus, tikruosius „Multiasset S. A.“ savininkus ar pan., nėra. Ieškovės nurodomą žalą, pasireiškusią 40 mln. Eur praradimu, nulėmė ne šių lėšų deponavimas į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ pagal 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį ar šio deponavimo pratęsimas. Todėl R. B. atlikti veiksmai negali būti laikomi priežastiniu ryšiu susijusiais su žalos ieškovei padarymu.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė nė vieno iš atvejų, nustatytų 2002 m. DK 255 straipsnyje, kada kyla darbuotojo visiška materialinė atsakomybė.
37. N. S. 2011 m. spalio 18 d. banko lėšų deponavimo į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ pratęsimą, iš kurio ieškovė kildina žalos padarymą, pasirašė eidamas pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareigas ir pagal Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 2.2.15 papunktį pavaduodamas banko prezidentą (administracijos vadovą) šiam nesant darbe (N. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2011 m. spalio 18 d. banko prezidentas buvo išvykęs). Banko administracijos vadovo pavaduotojas, nors ir nėra laikomas banko organu (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 30 straipsnis), yra priskiriamas banko administracijos vadovams (Bankų įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Pagal Bankų įstatymo 33 straipsnio 3 dalį banko administracijos vadovai, nevykdantys teisės aktuose ar banko įstatuose nustatytų pareigų ar jas vykdantys netinkamai, atsako pagal įstatymus, banko įstatus, su banku sudarytas sutartis. Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 2.2.15 papunktyje nustatyta, kad už banko administracijos vadovo (prezidento) pavadavimo laikotarpiu atliktus darbus, įvykdytas funkcijas ir priimtus sprendimus pirmajam viceprezidentui nustatyta visiška administracijos vadovo (prezidento) atsakomybė. Kadangi ieškovė reikalavimą N. S. kildina iš jo atliktų veiksmų, pavaduojant banko administracijos vadovą, banko vardu santykiuose su bendrove „VTB Bank (Austria) AG“, dėl jo civilinės atsakomybės spręstina taikant civilinius įstatymus ir netaikytina DK reglamentuojama materialinė darbuotojo atsakomybė.
38. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė, jai taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–2.249 straipsniai).
39. Teismo vertinimu, indėlio deponavimas į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ ir jo termino pratęsimas savaime nebuvo neteisėtas veiksmas ir nesukėlė ieškovei žalos, todėl N. S. veiksmai neturėjo įtakos žalai atsirasti. Banko prezidentas buvo R. B., jis banko vardu pasirašė 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį su bendrove „VTB Bank (Austria) AG“ ir 2011 m. liepos 25 d. patvirtinimą, adresuotą bendrovei „VTB Bank (Austria) AG“, pervesti lėšas kaip paskolą bendrovei „Multiasset S. A.“. Šiame patvirtinime buvo nurodyta paskolos bendrovei „Multiasset S. A.“ suteikimo data iki 2011 m. spalio 21 d. Tuo atveju, jeigu N. S. 2011 m. spalio 18 d. nebūtų pasirašęs banko lėšų deponavimo į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ pratęsimo, tikėtina, kad bendrovė „VTB Bank (Austria) AG“, bendrovei „Multiasset S. A.“ negrąžinus iki 2011 m. spalio 21 d. paskolos sumos, būtų nutraukusi su bendrove „Multiasset S. A.“ sudarytą paskolos sutartį ir, remdamasi 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutarties 8.2 punktu, taip pat būtų negrąžinusi AB bankui „Snoras“ deponuotos sumos. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą N. S., nenustatęs, kad šio asmens veiksmai sudaro būtinąsias sąlygas taikyti civilinę atsakomybę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
40. Kasaciniu skundu ieškovė BAB bankas „Snoras“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir grąžinti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
40.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu reikalavimo dėl žalos atlyginimo vertinimu ir teigia, kad teismai, vertindami kiekvieną ginčo sandorį atskirai, netinkamai nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai taikė generalinio delikto doktriną ir pažeidė CK 6.263 straipsnį. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kasacinis teismas išaiškino, jog CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTktNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-99-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-99-701/2017">e3K-3-99-701/2017</a>).
40.2. Atsakovių solidarioji atsakomybė ir pasireiškė būtent generalinio delikto padarymu, t. y. atsakovių veiksmų epizodų visuma, kuri sudaro tokią neteisėtą pinigų iš Lietuvos pervedimo ir pasisavinimo schemą. Siekdama apeiti Lietuvos banko draudimą skolinti susijusiems asmenims, bendrovė „Snoras“ jiems skolino ne tiesiogiai, bet per bendrovę „VTB Bank“ (statytinę). Todėl pirmasis schemos veiksmas, turintis neteisėtą tikslą, buvo susijęs su patikėjimo sutarties sudarymu ir bendrovės „Snoras“ lėšų deponavimu į bendrovę „VTB Bank“. Deponavus lėšas, sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu, kartu ir bendrovės „Snoras“ nurodymu, bendrovė „VTB Bank“ paskolino 40 mln. Eur bendrovei „Multiasset“. Bendrovės „Snoras“ ir „Multiasset“ patikėjimo sutartimi susitarė, kad 40 mln. Eur suma, kuri buvo suteikta bendrovei „Multiasset“ kaip paskola, bus skirta bendrovės „Multiasset“ vardu, bet „Snoro“ sąskaita, bendrovės „Gemini“ akcijoms už 40 mln. Eur įsigyti. Atitinkamai bendrovė „Multiasset“ savo vardu, tačiau bendrovės „Snoras“ sąskaita, akcijų pasirašymo sutartimi iš gautų 40 mln. Eur lėšų 39 902 222,22 Eur sumą pervedė į bendrovės „Gemini“ sąskaitą. Pastaroji gautas 39 902 222,22 Eur lėšas pervedė į bendrovės „Taurus“ sąskaitą, kaip mokėjimo pagrindą nurodydama išpirkimo prašymą. Po 39 902 222,22 Eur pervedimo į bendrovės „Taurus“ sąskaitą Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbė AB banko „Snoras“ veiklos moratoriumą ir kitą dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 17 d., bendrovė „VTB Bank“ nutraukė patikėjimo sutartį bei paskolos sutartį ir perleido AB bankui „Snoras“ reikalavimo teisę pagal minėtą paskolos sutartį į iš esmės „tuščią“ (valdymo organų ir turto neturinčią) bendrovę „Multiasset“. Taigi bendrovei „Snoras“ atgauti lėšas iš bendrovės „Multiasset“, net ir turint iš bendrovės „VTB Bank“ gautą reikalavimo teisę, nebėra galimybės. Kiekvienas iš šių epizodų atskirai yra teisėtas, bet dėl jų visų kartu atsiskleidžia atsakovių padarytas deliktas – slaptas ir neteisėtas lėšų pervedimas iš bendrovės „Snoras“ turto masės ir pervedimas į šios bendrovės pagrindinio akcininko kontroliuojamus subjektus likus vos keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu padarant bendrovei „Snoras“ žalos. Deliktas (schema) šioje byloje turi būti suprantamas kaip bendras pinigų pervedimo iš bendrovės „Snoras“ masės ir pasisavinimo organizavimas, vykdymas bei tranzitinių sąskaitų valdymas (nesiejant visų šių veiksmų su schemos sandoriais), sukėlęs žalą tiek bendrovei „Snoras“, tiek Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui.
40.3. Žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, nes visi atsakovai atliko tam tikrus tiesiogiai susijusius veiksmus, be kurių, t. y. nors nesant vieno iš jų, aptarta schema nebūtų įvykusi, o 40 mln. Eur būtų likę bendrovės „Snoras“ dispozicijoje. Jeigu R. B. nebūtų patvirtinęs nurodymo dėl 40 mln. Eur deponavimo į bendrovę „VTB Bank“, tai lėšos bendrovės „Snoras“ dispozicijos nebūtų apskritai palikusios; jeigu N. S., pavaduodamas bendrovės „Snoras“ vadovą, ir R. B. nebūtų pratęsę deponavimo termino, tai tikroji lėšų deponavimo situacija būtų išaiškėjusi dar iki banko „Snoras“ bankroto, ir tai būtų sudarę reikšmingai geresnes galimybes susigrąžinti neteisėtai pervestas lėšas, nei „Snoras“ turi dabar. Atsakovus sieja tiek bendri veiksmai dėl padarinių (jie visi dalyvavo pačioje schemoje), tiek ir žinojimas apie veiksmų neteisėtumą (visi jie pažeidė pareigą elgtis taip, kad nebūtų padaryta žala bendrovei „Snoras“, o R. B. su N. S. pažeidė taip pat ir jiems taikomus lokalinius „Snoro“ teisės aktus). Todėl nėra abejonės, kad visi atsakovai dėl išdėstytų priežasčių prisidėjo prie žalos atsiradimo.
40.4. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai sandorius vertino ne visus bendrai, o kiekvieną jų atskirai. Nors bendrovės „Snoras“ įrodinėjamos neteisėtos schemos elementai yra atskiri sandoriai bei veiksmai ir bendrovė „Snoras“ yra dalies sutarčių šalis, tačiau deliktinis bylos pobūdis turi būti nustatytas nesusiejant žalos padarymo fakto su konkrečiu vienu schemos sandoriu, kuriame yra jurisdikcinė išlyga, nes byloje bendrovė „Snoras“ žalos padarymo fakto negrindžia sutartinių įsipareigojimų tarp jos ir jos kontrahento (šiuo atveju bendrovės „Multiasset“) pažeidimu.
40.5. Tokį netiesioginį aiškinimą, kad byla gali būti susijusi su deliktu, nors tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta sutartis, tačiau nėra pažeisti sutartiniai įsipareigojimai, pateikia ir ESTT vienoje iš savo bylų: „Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutarties matyti, kad pagrindinės bylos šalis sieja sutartis. Vis dėlto vien aplinkybės, kad viena iš sutarties šalių pareiškia kitai šaliai ieškinį dėl civilinės atsakomybės, nepakanka, kad šis ieškinys būtų laikomas susijusiu su „byla dėl sutarties“, kaip tai suprantama pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamento „Briuselis I“) 5 straipsnio 1 punkto a papunktį. Taip yra tik tuomet, kai elgesys, dėl kurio pareikštas ieškinys, gali būti pripažintas sutartinių įsipareigojimų, kuriuos galima nustatyti atsižvelgiant į sutarties dalyką, neįvykdymu. Todėl į pateiktą klausimą reikia atsakyti: tokie kaip pagrindinėje byloje nagrinėjami ieškiniai dėl civilinės atsakomybės, kurie pagal nacionalinę teisę yra deliktinio pobūdžio, vis dėlto turi būti laikomi susijusiais su „byla dėl sutarties“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto a papunktį, jeigu elgesys, dėl kurio pareikšti kaltinimai, gali būti pripažintas sutartinių įsipareigojimų, kuriuos galima nustatyti atsižvelgiant į sutarties dalyką, pažeidimu“ (ESTT 2014 m. kovo 13 d. sprendimas Marc Brogsitter prieš Fabrication de Montres Normandes EURL, Karsten Fräßdorf, C-548/12).
40.6. Įvertinus, kad bendrovės „Snoras“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas solidariosios atsakovės bendrovės „Multiasset“ išankstiniu dalyvavimu neteisėtoje koordinuotų veiksmų schemoje ir tranzitinės sąskaitos valdymu, o ne konkrečiai patikėjimo sutarties nuostatų pažeidimu ar jos negaliojimu, toks išplėstinis jurisdikcinės išlygos, jog „visi ginčai, kylantys iš šios sutarties (2011 m. liepos 25 d. bankas „Snoras“ ir bendrovė „Multiasset“ sudarė slaptą patikėjimo sutartį), nagrinėjami Ženevos kantono teismuose“, taikymas turėtų būti laikomas nepagrįstu, kadangi byla apskritai nėra „byla dėl sutarties“ (ar tiesiogiai susijusi su sutartimi), kaip yra aiškinama ESTT praktikoje. Bendrovė „Multiasset“ atliko ir kitus veiksmus, t. y. sudarė akcijų pasirašymo sutartį (su bendrove „Gemini“).
40.7. Patikėjimo sutarties jurisdikcinė išlyga yra suformuluota siaurai – „visi ginčai, kylantys iš šios sutarties“, todėl ji neapima akcijų pasirašymo sutarties, tokį aiškinimą pagrindžia ir ESTT praktika: Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl jurisdikciją nustatančios sąlygos turinio, t. y. kad susitarimas turi apimti ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių. Dėl šio kriterijaus Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti susijęs tik su ginčais, kurie kilo arba gali kilti dėl konkrečių teisinių santykių, ir tai apriboja susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo sritį tik ginčais, kurie kilo iš teisinio santykio, dėl kurio šis susitarimas buvo sudarytas. Minėtu reikalavimu siekiama, kad šalis netikėtai nesužinotų, jog visi ginčai, kurių gali kilti dėl jos santykių su kontrahentu ir kurie susiję su kitais santykiais nei tie, dėl kurių sutarta pasirinkti teismą, priskirti nagrinėti konkrečiam teismui (ESTT 1992 m. kovo 10 d. sprendimo Powell Duffryn plc prieš Wolfgang Petereit, C-214/89, 31 punktas). Taigi Lietuvos apeliacinio teismo argumentai dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą teismingumo, siejami išimtinai su patikėjimo sutarties sudarymu, laikytini nepagrįstais.
40.8. Bendrovė „Snoras“ savo alternatyviu reikalavimu dėl žalos atlyginimo solidariai iš visų atsakovų neprašo atlyginant žalą kartu pripažinti schemos sandorius negaliojančiais. Kasacinis teismas byloje, kai iš ūkio subjekto paskolos sutarties pagrindu buvo nepagrįstai pervestos lėšos, tiesiogiai konstatavo, jog gali būti nagrinėjamas pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo nesprendžiant klausimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais: bankroto administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikšdamas ieškinius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-916/2015">3K-3-220-916/2015</a>).
40.9. Sandorių grandinės, panašios į schemą, nagrinėjamą šioje byloje, neteisėtumą yra patvirtinęs ir Vienos tarptautinio arbitražo centras (Austrijoje) (arbitražo teismas), kuris savo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. SCH-5484 priėmė sprendimą, be kita ko, patvirtinantį, jog visas sandoris in corpore (t. y. paskolos sutartis, įkeitimo sutartis ir lydraštis) nuo pat jo pradžios turėjo teisei priešingą tikslą.
40.10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso teisės normas, neteisingai vertindami byloje surinktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), kai konstatavo, jog bendrovė „Snoras“ esą neįrodė nė vieno iš atvejų, nustatytų 2002 m. DK 255 straipsnyje, kada kyla visiška darbuotojo (R. B.) materialinė atsakomybė. 2002 m. DK 246 straipsnyje nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė. R. B. atlikti veiksmai atitiko visas šias darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas. Bendrovė „Snoras“ dėl neteisėtų R. B. veiksmų neteko 40 mln. Eur. Kaip minėta, tokios apimties lėšos buvo R. B. neteisėtu nurodymu deponuotos į bendrovę „VTB Bank“ (šis deponavimas atliktas siekiant įgyvendinti iš anksto sugalvotą neteisėtą schemą, t. y. jau nuo pat pradžių deponavimas buvo neteisėtas), o vėliau, apeinant Lietuvos banko draudimą skolinti susijusiems asmenims, nurašytos be galimybės jas susigrąžinti.
40.11. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai teigė, jog nurodymą atliko R. B., o ne R. B. Tai, kad nurodymą atliko R. B., pagrindžia ieškinio 4 priedas bei Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pareiginių nuostatų 3.1 punktas, kuriame nurodoma, kad šias pareigas einantis asmuo planuoja tarnybos išlaidas, kontroliuoja racionalų lėšų panaudojimą. Atitinkamai nėra pagrindo abejoti, kad ši paminėtoji darbinė funkcija pagrindžia faktą, jog R. B. kontroliavo lėšų pervedimą iš bendrovės „Snoras“ į bendrovę „VTB Bank“. Tačiau net ir tuo atveju, jei nurodymas būtų buvęs atliktas R. B. (lot. quod non), R. B., galėdamas ir turėdamas pareigą kontroliuoti racionalų bendrovės „Snoras“ lėšų panaudojimą, turėjo teisę, kartu ir pareigą atsisakyti (sustabdyti) vykdyti tokį neteisėtą lėšų iš bendrovės „Snoras“ pervedimo veiksmą.
40.12. Nėra aišku, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas žalos atsiradimo faktą sieja būtent su pinigų pervedimu į bendroves „Gemini“ ir „Taurus“, o ne konstatuoja, kad žala buvo padaryta bendros schemos įgyvendinimu (deliktu). Dėl ydingo įrodymų vertinimo teismas nepagrįstai nesusiejo R. B. padarytų teisės aktų pažeidimų su jo dalyvavimu schemoje, kuri tiesiogiai padarė žalą bendrovei „Snoras“. Todėl buvo padaryta neteisinga išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp R. B. neteisėtų veiksmų ir bendrovei „Snoras“ padarytos žalos.
40.13. Įsigaliojus naujiesiems DK ir CK, buvo atsisakyta subjektyvaus kaltės aiškinimo ir priimta objektyvaus kaltės aiškinimo doktrina, kaltę traktuojant kaip asmens veiksmų išorinį vertinimą pagal objektyvius elgesio standartus. Asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų praktikoje vartojama protingo žmogaus kategorija, kuri reiškia, kad, vertinant asmens kaltę, pirmiausia atsižvelgiama į žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykį. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus (Nekrošius, I., ir kiti. Darbo teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2008, p. 353–354).
40.14. R. B. net neprašomas pasirašė (dokumento formoje nebuvo specialiai išskirtos vietos jo parašui) lėšų deponavimo į bendrovę „VTB Bank“ termino pratęsimą. Šis pasirašymas reiškia, kad R. B. buvo žinomas bendrovių „Snoras“ ir „VTB Bank“ sudarytos patikėjimo sutarties turinys, tikslas ir aplinkybės. Jis nebūtų pasirašęs tam tikro sandorio pratęsimo, juolab neprašomas, jeigu nebūtų įsitikinęs, kad patikėjimo sutartis apskritai buvo sudaryta, kad ji dėl tam tikrų priežasčių reikalinga bendrovei „Snoras“ ir kad yra poreikis patikėjimo sutarties galiojimą pratęsti. R. B. įvykdytas pratęsimas akivaizdžiai parodo ne tik jo suvokimą dėl atliekamų neteisėtų veiksmų deponuojant lėšas į bendrovę „VTB Bank“, bet pagrindžia ir kitą tyčios elementą, t. y. nesiėmimą veiksmų, kad būtų išvengta gresiančios žalos, ir atskleidžia siekį nuslėpti schemos įgyvendinimą, tokiu būdu apsunkinant bei atitolinant teisinius veiksmus dėl 40 mln. Eur priteisimo iš atsakovų. Prielaidas dėl to, kad R. B. tariamai negalėjo suprasti ar nesuprato savo vaidmens schemoje, nesuvokė, kad atlieka neteisėtus veiksmus, paneigia ir kitos bylos, kuriose jis patrauktas kaip atsakovas (HSBC, Meinl, BJB ir kt.). Tų bylų duomenys patvirtina, kad R. B. buvo pagrindinis ir kitas schemas įgyvendinantis asmuo bendrovėje „Snoras“. Jis žinojo, kur pervedamos bendrovei „Snoras“ priklausančios lėšos, kad jos įkeičiamos ir panaudojamos V. A. bendrovių naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-V-403976 R. B. ir N. S. prisipažino veikę organizuota grupe, siekdami pasisavinti bendrovės „Snoras“ lėšas ir padėdami atskleisti teisėsaugai nusikalstamas veikas.
40.15. Teismai pažeidė proceso teisės normas, neteisingai vertindami byloje surinktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), kai konstatavo, jog bendrovė „Snoras“ neįrodė N. S. civilinės atsakomybės sąlygų. N. S. buvo banko administracijos vadovo pavaduotojas (pirmasis viceprezidentas). Pagal Bankų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį N. S. prilyginamas banko administracijos vadovui. Jis, veikdamas bendrovės „Snoras“ vardu, kartu su R. B. pasirašė patikėjimo sutarties pratęsimą. Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 2.2.15 punkte įtvirtinta, kad, pavaduodamas bendrovės „Snoras“ administracijos vadovą (prezidentą), N. S. vykdo jo funkcijas ir už pavadavimo laikotarpiu atliktus darbus, įvykdytas funkcijas ir priimtus sprendimus jam nustatyta visiška administracijos vadovo (prezidento) atsakomybė. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje (sąžiningas ir protingas veikimas juridinio asmens interesais) ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
40.16. Bendrovės valdymo organų narių atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys. Priešingai nei nurodė teismai, N. S. atsakomybei kilti egzistuoja visos sąlygos. N. S. neteisėti veiksmai pasireiškė būtent pratęsimo pasirašymu ir dalyvavimu neteisėtoje schemoje. N. S. pažeidė Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 4.1.3 punktą, nustatantį atsakomybę už parašu patvirtintuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą ir teisėtumą, nes akivaizdu, kad pratęsimas nebuvo teisėtas veiksmas banko atžvilgiu; 4.1.4 punktą, nustatantį atsakomybę už priimtų sprendimų, vykdant pareiginius nuostatus, pagrįstumą, nes pratęsimas neturėjo jokio teisėto pagrindo, o patikėjimo sutarties terminas buvo pratęstas tik siekiant toliau vykdyti neteisėtus veiksmus pasisavinant banko lėšas bei maskuojant schemą ir nesiimant priemonių užkirsti jai kelią. N. S. savo neteisėtais veiksmais padarė bendrovei „Snoras“ žalos.
40.17. Teismai netinkamai aiškino bendrąsias reikalavimo dėl žalos atlyginimo esant atsakovų daugetui teismingumo taisykles (Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamento „Briuselis I bis“) 7 straipsnio 2 punktas, kitas tarptautines taisykles). Tais atvejais, kai byloje yra keli atsakovai, Lietuvos Respublikos teismas pagal taikytinus teisės aktus nustato, ar jis turi jurisdikciją kiekvienam atsakovui atskirai. Šiuo tikslu teismas gali kiekvieno atsakovo atžvilgiu taikyti skirtingus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2017).
40.18. Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismuose. Lugano konvencija iš esmės yra išplečiamas reglamento „Briuselis I“ (šiuo metu ir – reglamento „Briuselis I bis“) principų taikymas ELPA narėms. Vadovaujantis antruoju Lugano konvencijos protokolu, susitariančiosios šalys įsipareigojo vadovautis ir ESTT jurisprudencija bei doktrina, suformuota aiškinant reglamentą „Briuselis I“ (reglamentą „Briuselis I bis“). Reikalavimų, kylančių iš deliktų, teismingumą reglamentuojančios Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalies bei reglamento „Briuselis I bis“ 7 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat yra identiškos. Jose įtvirtinta, kad bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto, be atsakovo gyvenamosios (buveinės) vietos teismo, taip pat yra kompetentingi ir vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismai. Taigi aiškinant Lugano konvencijos nuostatas, ypač tais atvejais, kai jos identiškos atitinkamo reglamento nuostatoms, privalu vadovautis suformuota ESTT praktika bei doktrina.
40.19. Pagal reglamento „Briuselis I bis“ 7 straipsnio 2 dalį jurisdikcijos nustatymas turėtų lemti jurisdikcijos koncentraciją bylose dėl solidariųjų atsakovų, padariusių deliktinę žalą, panašiai, kaip tai leidžia reglamento „Briuselis I bis“ 8 straipsnio 1 dalis bylose dėl kelių atsakovų, kadangi veiklos pasidalijimas negali būti vertinamas kitaip negu vieno asmens, padariusio deliktą, veikimas keliose vietose. Šiame straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų – vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų. Teisės doktrinoje teigiama, kad šis klausimas gali iškilti, pavyzdžiui, kartelių bylose, kai dalyviai veikia skirtingose šalyse, bet tai gali būti aktualu ir kitais atvejais nuo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų iki tarptautinio terorizmo (Dickinson, A., LEIN Eva (eds). The Brussels I Regulation Recast. Oxford University Press, 2015, p. 165). Niekada nebuvo dvejojama, kad bendraskoliams reiškiami reikalavimai yra glaudžiai susiję, kadangi jie paremti vienos teisės ir fakto situacijos kriterijumi. Vis dėlto teisinio tikrumo principas (užtikrinantis, kad nebūtų nesuderinamų sprendimų galimybės) turėtų lemti, kiek galima nukrypti nuo vienos teisės ir fakto situacijos kriterijaus (ten pat, p. 188, 189).
40.20. ESTT vienoje iš savo bylų pabrėžė, jog būtent nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tarp skirtingų jam nagrinėti pateiktų reikalavimų yra sąsaja, t. y. nesuderinamų sprendimų galimybė, jeigu šie reikalavimai būtų nagrinėjami atskirai, ir tuo tikslu atsižvelgti į visus bylos dokumentus, o dėl to prireikus jam gali tekti atsižvelgti į pareikštų ieškinių teisinius pagrindus (ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimas Freeport plc prieš Olle Arnoldsson, C-98/06). Atsižvelgiant į šį aiškinimą, Lietuvos teismai turi plačią autonomiją nuspręsti, ar reikalavimai atsakovams dėl bendrais veiksmais padarytos žalos byloje yra glaudžiai susiję. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai žalą kildino iš vieno konkretaus sandorio, o ne veiksmų visumos kaip delikto.
40.21. Vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti (Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalis), yra Lietuva, todėl byla atsakovams teisminga būtent Lietuvos teismams. ESTT praktikoje formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“ reiškia ir vietą, kurioje žala tapo materiali, ir vietą, kurioje atsirado žalą lėmusi aplinkybė, todėl ieškinys atsakovui ieškovo nuožiūra gali būti pareikštas vienos iš šių dviejų vietų teisme (ESTT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas Melzer prieš MF Global UK Ltd, C-228/11, 24 punktas).
40.22. Vieta, kurioje įvyko žalą lėmusi aplinkybė, apibūdinama kaip vieta, kurioje prasidėjo įvykių grandinė, davusi pagrindą žalai atsirasti. Neteisėta schema – sandorių grandinė – buvo pradėta būtent Lietuvoje, siekiant pasisavinti bendrovės „Snoras“ turtą per užsienyje veikiančius subjektus. Lietuvoje žala tapo materiali, ji patirta būtent Lietuvoje, kai savo pagrindinę buveinę turinčios bendrovės „Snoras“ turtas reikšmingai sumažėjo daugiau nei 40 mln. Eur ir dėl to žalą patyrė ne tik pati bendrovė „Snoras“, bet ir jos kreditoriai.
40.23. Be to, ESTT savo praktikoje tais atvejais, kai nėra iki galo aiški tiesioginės fizinės žalos padarymo vieta, yra linkęs leisti ieškovams ieškinius pareikšti savo buveinės vietoje, kaip yra išspręsta byloje, kurioje nagrinėtas asmeninių privatumo teisių pažeidimas (ESTT 2011 m. spalio 25 d. sprendimas eDate Advertising GmbH ir kiti v X ir Société MGN LIMITED, C-509/09 ir C-161/10). Taigi, leidžiama bylas iškelti teismuose valstybės, kuri yra nukentėjusio nuo delikto asmens interesų centras, jei kitaip žalos vietos nustatymas yra pernelyg komplikuotas (Dickinson, A., LEIN Eva (eds). The Brussels I Regulation Recast. Oxford University Press, 2015, p. 162, 486). Tokia taisykle turėtų būti vadovaujamasi ir tokiu atveju kaip šis, kai žala buvo padaryta daugeliu sandorių ir ne vienoje konkrečioje vietoje, tačiau jos žalingas poveikis atsiskleidžia būtent Lietuvoje.
40.24. Tam tikrais atvejais nukentėjusiajam žala gali atsirasti būtent ten, kur yra nukentėjusiojo buveinė ir patiriami ekonominiai padariniai. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-421/2017">e3K-3-60-421/2017</a> konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje žalos atsiradimo vieta yra Lietuvoje, t. y. juridinių asmenų, galimai nukentėjusių nuo neteisėtų veiksmų, registruotos buveinės vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-421/2017">e3K-3-60-421/2017</a>). Nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino, tai nulėmė, kad tarptautinės teismingumo taisyklės (Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, reglamento „Briuselis I bis“ 7 straipsnio 2 punktas, kitos tarptautinės taisyklės) byloje buvo pritaikytos netinkamai.
40.25. Teismai pažeidė Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui byla taip pat gali būti iškelta, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų teismuose pagal bet kurio iš jų nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Privalomas bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus keliems ieškovams arba keliems atsakovams priklausančios teisės arba pareigos, t. y. bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Teismai pripažino savo jurisdikciją nagrinėti ginčą dėl R. B. ir N. S., todėl atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai visiems atsakovams yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir negali būti nagrinėjami atskirai, bendrovės „Snoras“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo solidariai iš visų atsakovų turi būti pripažintas privalomo procesinio bendrininkavimo atveju ir nagrinėjamas Lietuvoje. Nagrinėjant šiuos glaudžius reikalavimus Lietuvoje būtų išvengta rizikos dėl atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo.
40.26. Teismai pažeidė CPK 787 straipsnį. Net jei bendrovių „Gemini“ ir „Taurus“ atžvilgiu netaikytinos tarptautinės atsakovų daugeto taisyklės (nors bendrovė „Snoras“ su tuo kategoriškai nesutinka), jų atžvilgiu turėtų būti taikomas CPK 787 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Bendrovė „Taurus“ turi turto Lietuvoje, jos kaip subjekto priskyrimas Lietuvos jurisdikcijai pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra absoliučiai teisėtas. Todėl net tuo atveju, jei žalos padarymas būtų kildinamas iš atskirų sandorių sudarymo (o tai, kaip paaiškinta šiame kasaciniame skunde, nėra galima), tai nustačius, kad bent vienam iš tokio sandorio atsakovų reikalavimas gali būti pareikštas Lietuvoje, viso sandorio teisėtumas galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas Lietuvoje, kadangi jų abiejų bendrais veiksmais buvo padaryta žala ir tai lemia jurisdikcijos koncentraciją.
40.27. Teismai pažeidė CK 1.87 straipsnio 1 dalies ir CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas, nes nepritaikė sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinų taisyklių. Bendrovė „Snoras“ ieškinio alternatyviu reikalavimu prašė taikyti sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisykles ir pripažinti, kad tarp jos ir skolininkės bendrovės „Taurus“ buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios suma yra 39 902 222,22 Eur. Kartu buvo prašoma pripažinti, kad paskolos sutartis, sudaryta kreditorės bendrovės „Snoras“ ir skolininkės bendrovės „Taurus“, yra negaliojanti, nes prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis); yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 dalis); yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.87 straipsnį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Bendrovių „Snoras“ ir „Taurus“ paskolos sandoris, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir teisės doktriną, yra formaliai galiojantis, kol teismas nenustatė šio niekinio sandorio negaliojimo pagrindo. Atitinkamai jurisdikcija dėl šio sandorio ginčijimo turėjo būti nustatoma pagal šiam sandoriui taikytiną taisyklę – CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
41. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė bendrovė „Multiasset S.A.“ prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta:
41.1. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas leidžia pareikštus reikalavimus jurisdikcijos tikslais vertinti kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTEtOTE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-551-915/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-551-915/2016">3K-3-551-915/2016</a>; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEtNjg3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121-687/2017">3K-3-121-687/2017</a>). Tais atvejais, kai byloje yra keli atsakovai, Lietuvos Respublikos teismas pagal taikytinus teisės aktus nustato, ar jis turi jurisdikciją kiekvienam atsakovui atskirai. Šiuo tikslu teismas gali kiekvieno atsakovo atžvilgiu taikyti skirtingus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEtNjg3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121-687/2017">3K-3-121-687/2017</a>).
41.2. Ieškovė, reikšdama ieškinį, teismo prašė taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus: a) sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; arba b) žalos atlyginimo priteisimo. Vadinasi, ieškovei pareiškus du alternatyvius reikalavimus keliems atsakovams, teismai teismingumo klausimą turi spręsti pagal kiekvieną iš reikalavimų bei kiekvienam iš atsakovų atskirai.
41.3. Pagal ieškovės reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais matyti, kad toks reikalavimas nereiškiamas atsakovams R. B. ir N. S. Teismingumo klausimas pagal reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais spręstinas vertinant, kad visų atsakovų pagal tokį reikalavimą buveinės yra užsienio valstybėse. Atsakovės bendrovės „Multiasset S. A.“ buveinė yra Šveicarijoje, todėl tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimo atsakovei bendrovei „Multiasset S. A.“ teismingumas turi būti nustatomas pagal Lugano konvencijos nuostatas.
41.4. Galima būtų sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad ieškovė byloje įrodinėjo ne atskirų sandorių, o visos sandorių grandinės ydingumą, ir tuo atveju, jeigu kasacinis teismas pripažintų pagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies netaikymo nustatant ginčo teismingumą, vis tiek turėtų būti taikoma bendra taisyklė, įtvirtinta Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje, kad bylos turi būti nagrinėjamos teismuose pagal atsakovo (-ų) buveinės vietą.
41.5. Dėl reikalavimo atlyginti padarytą žalą teismingumo – kasacinis teismas savo praktikoje panašioje byloje, pasisakydamas dėl žalos atsiradimo vietos sprendžiant teismingumo klausimą pagal Lugano konvenciją, yra konstatavęs, jog pagal ESTT formuojamą praktiką vieta, kurioje buvo padaryta žala, nėra ta vieta, kurioje ieškovas gyvena arba kuri yra pagrindinė jo turto buvimo vieta, jeigu ten jis patyrė vien tik finansinę žalą, kurios priežastis buvo turto praradimas, patirtas kitoje šalyje. Vieta, kurioje buvo padaryta žala, yra tik ta vieta, kurioje buvo padaryta pirminė, tiesioginė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a>). Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad 2011 metų lapkričio 17 d. „VTB Bank“ nutraukė patikėjimo sutartį su ieškovė ir paskolos sutartį su atsakove bendrove „Multiasset S. A.“, o reikalavimo teisę į bendrovę „Multiasset S. A.“ perleido ieškovei. Tai reiškia, kad tą dieną bendrovė „VTB Bank“ įskaitė deponuotas ieškovės lėšas ir tą dieną de facto (faktiškai) atsirado ieškovės reikalaujama priteisti pirminė, tiesioginė žala. Akivaizdu, kad žalos atsiradimo vieta yra laikytina ne Lietuva, o „VTB Bank“ buveinė Austrijoje.
41.6. Ieškovės pateiktas Vienos tarptautinio arbitražo centro galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. SCH-5484 netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė analogiškai pažeistas teises gali ginti ir kitų jurisdikcijų ginčų sprendimo institucijose, ir net ne bendros kompetencijos teismuose.
42. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta:
42.1. CPK 347 straipsnio 2 dalis draudžia kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Prie kasacinio skundo ieškovė pateikė papildomus įrodymus, t. y. Vienos tarptautinio arbitražo centro galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. SCH-5484 bei 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-V-403976 kopijas. Nė vienas iš minėtų įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas, dėl to jais negalėjo būti grindžiamas ir ieškovės kasacinis skundas.
42.2. 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-V-403976 yra ne teismo nuosprendis, o tik tarpinis vykstančio ikiteisminio tyrimo tvarkomojo pobūdžio dokumentas, todėl ji jokios teisinės prejudicijos negali sukurti. Vienos tarptautinio arbitražo centro galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. SCH-5484 ginčo dalykas yra kitas, todėl kitos yra ir faktinės aplinkybės bei joms taikytina teisė.
42.3. Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko nesuderinamumo ieškinys turėjo būti tik atmestas, nes reikalavimai tripakopiai, reikalaujama vienu metu ir modifikuoti sandorius, ir juos pripažinti negaliojančiais, ir atlyginti žalą. Negalima tokia teisinė argumentacija ir teisių gynimo būdas, kai ieškovė pati nustato atsakovų sudaryto sandorio rūšį, tvirtindama, jog tikrasis sandoris yra apsimestinis, o tą patį savo įsivaizduojamą sandorį toje pačioje byloje bando pripažinti negaliojančiu. Apsimestinio sandorio pripažinimas negaliojančiu, ieškovui įrodžius sandorio apsimestinumo faktą, teisės yra leistinas. Vis dėlto konstatavimas, kad ir tikrasis atsakovų sudarytas sandoris, ir ieškovės pripažintas tikruoju sandoris turi iš karto negalioti, tame pačiame teismo procese nėra galimas. Atsakovių manymu, tokiam dvigubam negaliojimui pasiekti yra būtinas antrasis teismo procesas, kad teismo sprendimu kartą modifikuotas sandoris galėtų būti nuginčijamas.
42.4. Pagal ieškinio padavimo metu galiojusio DK 287 straipsnį ieškinys darbuotojams dėl žalos atlyginimo galėjo būti pareikštas teisme tik išnaudojus privalomą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūrą. Byloje duomenų apie ieškovės pasinaudojimą privaloma ikiteismine ginčo prieš savo darbuotojus sprendimo tvarka nėra.
42.5. Atsakovių bendrovių „Multiasset“ ir „VTB Bank (Austria) AG“ sudaryta paskolos sutartis ir (ar) kitos sutartys negali būti ginčijamos, nes ieškovė į bylą nėra įtraukusi vienos iš ginčijamą sutartį sudariusių šalių – bendrovės „VTB Bank (Austria) AG“. Bandymas ginčyti dvišalį sandorį neįtraukus į bylą vienos iš šalių yra viešosios ir privatinės teisės principams prieštaraujantis veiksmas. Nėra įmanoma visų atskirų atsakovų veiklos vertinti kaip visumos, kaip to reikalauja ieškovė, nes ieškovės įrodinėjamo generalinio delikto konstatavimas yra negalimas be visų ieškovės įrodinėjamo delikto grandinėje dalyvavusių subjektų įtraukimo į bylą kaip atsakovų. Atsakovėms priklausant skirtingoms jurisdikcijoms ir neturėjus jokių ryšių nei su ieškove, nei tarpusavyje, joks atsakovių bendrumas negali būti konstatuotas.
42.6. Atsakovių bendrovių „Multiasset“ ir „Gemini“ atžvilgiu generalinio delikto doktrina negali būti įgyvendinta dėl to, jog minėti asmenys neturėjo jokių sąsajų su Lietuvos Respublika. Šių bendrovių sudaryta sutartis įtvirtina Austrijos teisės taikymą bei arbitražinę išlygą, kuri turėtų būti privaloma ne tik uždarą sutartį sudarančioms šalims, bet ir tretiesiems asmenims, ginčijantiems tą pačią sutartį.
42.7. Visus savo reikalavimus dėl tariamos žalos ieškovė kildina iš 2011 metų įvykių. Bankroto byla ieškovei iškelta taip pat 2011 metais. Ieškinį dėl žalos ieškovė pareiškė tik 2017 metais, t. y. po 6 metų, arba daugiau negu 2 kartus praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos pareikšti. Vien dėl senaties toks ieškovės reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, prašymo atnaujinti ar netaikyti senaties nebuvo.
42.8. Nei bendrovė „Gemini“, nei bendrovė „Taurus“ su atsakovais R. B. ir N. S. niekada neturėjo santykių, neturi ir niekada su jais neturėjo jokių ryšių, dėl to negali būti siejamos su jokiais R. B. atliktais ar neatliktais veiksmais. Bendros žalos schema yra tik ieškovės įsivaizdavimas apie atsakoves, neturintis nei loginio, nei faktinio pagrindo. Žalos atlyginimo atveju ieškovė turi įrodyti kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Tiek konkretaus atsakovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, tiek konkretaus atsakovo civilinės atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme tik tuo atveju, jei tai nustato konkretaus atsakovo atžvilgiu taikytinas teisės aktas, įtvirtinantis Lietuvos Respublikos teismo jurisdikciją.
42.9. Nustatant žalą sukėlusio įvykio vietą, turi būti taikoma ne ieškovės nurodoma Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, o specialioji norma – 5 straipsnio 6 dalis dėl patikėto turto buvimo vietos teismingumo. Ieškovės ir bendrovės „Multiasset S. A.“ turto patikėjimo sutartis nustato, kad bylos dėl tokio turto gali būti keliamos tik turto buvimo vietos teisme. Ieškovės atsakovei bendrovei „Multiasset S. A.“ patikėtas turtas iškeliavo į Šveicariją. Taigi ir bylos dėl šio turto netekimo, dingimo gali būti nagrinėjamos tik Šveicarijos teisme. Taip pat reikėtų vertinti ir atsakovų sudarytus prorogacinius susitarimus šiuo klausimu. Reglamentas „Briuselis I bis“ byloje apskritai neturėtų būti taikomas, nes byloje nėra nė vieno atsakovo, gyvenančio kitoje ES valstybėje narėje, kuriems turėtų būti taikomas reglamentas.
42.10. Žalą ieškovei sukėlęs įvykis negali būti vien tik abstraktus ieškovės pinigų netekimas. Veiksmai būtinai turi būti neteisėti. Tapusi atsakovės bendrovės „Multiasset S. A.“ kreditore ieškovė net nebandė pareikalauti paskolos grąžinimo ar kitaip įgyvendinti savo reikalavimo teisių. Todėl ieškovė neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo teigti apie žalos įvykį ar žalos faktą. Atsakovių veiksmų nejungia bendra tyčia, jokie bendri veiksmai, dėl to ir bylos dėl žalos atlyginimo kiekvienam iš atsakovų galėjo būti keliamos tik atskirai.
42.11. Ieškovės tvirtinimu, žalą sukėlusio įvykio vieta turi būti nustatoma pagal žalą sukėlusios įvykių grandinės pradžią. Atsakovų manymu, ieškovės įrodinėjamą žalą galėjusių sukelti įvykių grandinė turėjo prasidėti tik tada, kada ieškovė prarado veiksmingą prarastų pinigų kontrolę, tačiau tokia aplinkybė byloje dar nenustatyta. Ieškovė nebandė reikalauti pinigų grąžinimo iš atsakovės bendrovės „Multiasset S. A.“. Žalos atsiradimo momentą nebuvus Lietuvoje patvirtina ir dar viena aplinkybė – pinigais iš karto po ieškovės įvykių grandinėje pasinaudojo ir jais teisėtai bei ieškovės neginčijamai disponavo bendrovė „VTB Bank (Austria) AG“. Šiam asmeniui nėra reiškiamos jokio pretenzijos ir jis nėra įtrauktas kaip atsakovas. Ginčo byloje nėra, kad pinigų kontrolę ieškovė prarado Austrijoje, šiems pinigams iškeliavus iš „VTB bank (Austria) AG“ banko sąskaitos. Pinigų kontrolę ieškovė galėjo prarasti tik tada, kai tos pačios lėšos „VTB bank (Austria) AG“ buvo paskolintos atsakovei bendrovei „Multiasset S. A.“. Taigi, Lietuvoje nevyko jokie įvykiai, susijęs su ieškovės įrodinėjama žala. Net nebandžiusi susigrąžinti suteiktų paskolų ieškovė negali tvirtinti jai buvus padarytą kokią nors žalą.
42.12. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie atsakovių bendrovių „Multiasset“ bei „Gemini“ turto Lietuvoje buvimą. Todėl atsakovių bendrovių „Gemini“ ir „Taurus“ atžvilgiu teismai negalėjo taikyti CPK 787 straipsnį, nurodantį, jog byla gali būti nagrinėjama Lietuvoje, jei atsakovai Lietuvos Respublikoje turi turto.
43. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. B. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodyta:
43.1. Atsakovo R. B. atsakomybei taikytinos ne CK normos ir generalinio delikto principai, bet 2002 m. DK normos, kurias ir taikė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Aplinkybė, jog atsakovui R. B. apie visą schemą ir tolesnį banko „Snoras“ lėšų judėjimą bei panaudojimą nebuvo žinoma, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta ir saistanti kasacinį teismą. Ieškovė neįrodė atsakovus N. S. ir R. B. žinojus apie visą schemą in corpore (lot. viską kartu), o ne tik jų pačių atliekamus veiksmus. Teismai vertino visus ieškovės nurodytos schemos sandorius ir dėl jų pasisakė, be kita ko, nurodydami, kad žala ieškovei kilo ne iš tų veiksmų ar sandorių, kuriuos atliko atsakovai R. B. ar N. S., o iš tolesnių veiksmų (lėšų skolinimo kitoms su V. A. siejamoms įmonėms), su kuriais šių atsakovų sąsajų ieškovė neįrodė.
43.2. R. B. nebuvo banko „Snoras“ vadovas. Sprendimų, priimtų aukščiausios banko „Snoras“ vadovybės lygmeniu (banko pagrindinio akcininko V. A. ir banko akcininko bei prezidento R. B.), įgyvendinimui atskirų banko darbuotojų sutikimas ar nesutikimas negalėjo turėti ir neturėjo jokios lemiamos reikšmės. R. B. atsisakius atlikti vieną ar kitą veiksmą, darbdavė bendrovė „Snoras“ turėjo visas galimybes tai padaryti pavesti bet kuriam kitam banko darbuotojui. Banko vadovybei nusprendus įgyvendinti schemoje nurodytus veiksmus, 40 mln. Eur suma būtų buvusi deponuota banko „Snoras“ vardu nepaisant to, ar R. B., ar kuris kitas banko darbuotojas būtų atlikęs techninius tam reikalingus veiksmus – davęs nurodymą deponuoti lėšas ir tokį nurodymą įvykdęs. Atsakovas R. B. neturėjo jokių sąsajų su šios bylos atsakovais juridiniais asmenimis ir neturėjo jokios informacijos apie jų atliekamus veiksmus su iš bendrovės „Snoras“ gautomis lėšomis.
43.3. 2002 m. DK 228 straipsnis nustatė darbuotojų pareigas laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus. Nagrinėjamu atveju 40 mln. Eur į bendrovę „VTB Bank“ buvo deponuoti vykdant banko prezidento sudarytą patikėjimo sutartį su „VTB Bank“ ir jo pasirašytus kitus minėtus dokumentus. Ieškovės nurodomą žalą, pasireiškusią 40 mln. Eur praradimu, nulėmė ne šių lėšų deponavimas į „VTB Bank“ pagal patikėjimo sutartį ar šio deponavimo pratęsimas, bet tai, kad lėšos buvo pervestos pagal bendrovės „Snoras“ pagrindinio akcininko V. A. iš anksto sugalvotą sandorių grandinę jo faktiškai kontroliuojamoms bendrovėms „Gemini“ ir „Taurus“. Dėl žalos padarymo R. B. veiksmai nėra neteisėti, kalti ir nėra jų bei žalos priežastinio ryšio. R. B. veiksmai vertinami pagal tai, ką konkrečiai jis yra padaręs, o ne pagal tai, koks buvo banko vadovybės suplanuotas galutinis visos ieškovės nurodytos schemos rezultatas.
43.4. Vien prisipažinimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia tvirtinti, kad atsakovas civilinės atsakomybės taikymo prasme bendrai su V. A., R. B. ir kitais į šią bylą neįtrauktais asmenimis padarė žalą bankui. Atsakovo R. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ne įrodo, o paneigia ieškovės tvirtinimus, kad R. B. tariamai buvo pagrindinis schemos vykdytojas banke. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39-1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.
44. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas N. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta:
44.1. Ieškovė N. S. neteisėtus veiksmus sieja su patikėjimo sutarties pratęsimo pasirašymu, teigdama, kad jei minėtas pratęsimas būtų buvęs nepasirašytas, būtų buvusios reikšmingai geresnės galimybės susigrąžinti neteisėtai pervestas lėšas. Šis teiginys nepagrįstas vien dėl to, jog yra hipotetinis, vertinamojo pobūdžio ir niekaip neįtakoja priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Priežastinio ryšio nustatymas – tai fakto, o ne teisės klausimas. N. S. veiksmai nebuvo schemos dalis, jis apie schemą nežinojo, o kasacinio skundo teiginiai dėl N. S. dalyvavimo schemoje yra nauji, to nenustatė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
44.2. Atsakovas N. S. niekaip negalėjo prisidėti prie žalos ieškovei padarymo, nes lėšų deponavimo sutarties pratęsimą pasirašė praėjus beveik trims mėnesiams po to, kai jos jau nebuvo ieškovės žinioje, ir, kaip rodo bylos duomenys, atsidūrė V. A. kontroliuojamoje lengvatinio apmokestinimo bendrovėje „Taurus Asset Manegement Fund Ltd.“. N. S. neturėjo nieko bendro su ieškovės minima nusikalstama schema. Ieškovės teiginys, jog N. S. turi pareigą atlyginti jos patirtą žalą, yra absoliučiai nepagrįstas nei fakto, nei teisės prasme. Pagrindinis žalos ieškovei sukėlėjas šiuo atveju galėjo būti V. A., į kurio kontroliuojamų įmonių sąskaitas ir buvo pervedamos lėšos bei naudojamos jo interesais.
44.3. Atsakovas sutinka su teismų išvadomis, jog reikalavimai atsakovams – juridiniams asmenims bendrovėms „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“, „Taurus Asset Management Fund Limited“ – neteismingi Lietuvos teismams, nes galima tiesioginė žala bankui atsirado ne Lietuvoje, o užsienio bankuose, kuriuose lėšos buvo įskaitytos į nurodytų užsienio bendrovių sąskaitas, visų pirma į bendrovės „Multiasset S. A.“ sąskaitą Šveicarijoje. Jos buveinė Šveicarijoje, o kitų bendrovių – Bahamų Sandraugoje. Ieškovės ginčijami sandoriai sudaryti ne Lietuvoje, jų esmė nesusijusi su Lietuvos Respublika. Be to, bendrovės „Multiasset S. A.“ sandoriui ginčyti taikytina Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nuostata, nes šalys sudarė susitarimą dėl teismingumo Šveicarijoje, todėl šis reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas Šveicarijoje.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos ginčo jurisdikcijos nustatymą reglamentuojančių teisės normų taikymo
45. Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) turėtų patikrinti, ar jis turi kompetenciją priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 782 straipsnis). Tarptautinės jurisdikcijos taisyklės civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu yra išdėstytos keliose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ir CPK VII dalyje („Tarptautinis civilinis procesas“). CPK VII dalies nuostatos taikomos tik tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 punktas, CPK 1 straipsnio 3 dalis, 780 straipsnis).
46. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė alternatyvius reikalavimus: reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuris reiškiamas atsakovams juridiniams asmenims, bei reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuris reiškiamas solidariai visiems bylos atsakovams. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino Lietuvos teismų jurisdikciją tik dėl ieškinio reikalavimų atsakovams R. B. ir N. S., o ieškinio reikalavimų dalį, reiškiamą nurodytoms užsienio bendrovėms, paliko nenagrinėtą, nustatę, kad byla dėl šių reikalavimų nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tokią poziciją teismai grindė tuo, kad ieškovės ginčijami sandoriai sudaryti tik užsienio valstybių bendrovių, o ieškovės prašoma atlyginti žala kilo dėl atsakovų veiksmų sudarant ginčijamus sandorius, kurie sudaryti ir įvykdyti ne Lietuvoje, juos sudarė ne Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės. Ieškovė kasaciniu skundu nesutinka su tokiomis bylą nagrinėjusių teismų išvadomis.
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas leidžia pareikštus reikalavimus jurisdikcijos tikslais vertinti kartu. Tais atvejais, kai byloje yra keli atsakovai, Lietuvos Respublikos teismas pagal taikytinus teisės aktus nustato, ar jis turi jurisdikciją kiekvienam atsakovui atskirai. Šiuo tikslu teismas gali kiekvieno atsakovo atžvilgiu taikyti skirtingus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEtNjg3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121-687/2017">3K-3-121-687/2017</a> 25–26 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad ieškinio reikalavimų, reiškiamų Šveicarijos Konfederacijoje įsteigtai bendrovei „Multiasset S. A.“, teismingumui nustatyti taikytina 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Pažymėtina, kad tokia pat išvada padaryta kasacinio teismo anksčiau nagrinėtoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, kurioje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus atsakovei bendrovei „Multiasset S. A.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjctOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367-969/2018">3K-3-367-969/2018</a>, 27 punktas).
49. Lugano konvencija iš esmės išplečiamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamentas „Briuselis I“) ir jį pakeitusiame 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamentas „Briuselis I bis“) nustatytų principų taikymas ELPA narėms. Lugano konvencijos struktūra pagrįsta reglamento „Briuselis I“ principais, joje atkartojama dauguma šio reglamento nuostatų. Remiantis antruoju Lugano konvencijos protokolu, susitariančiosios šalys įsipareigojo vadovautis ir Teisingumo Teismo jurisprudencija bei doktrina, suformuota aiškinant reglamentą „Briuselis I“ (šiuo metu – reglamentas „Briuselis I bis“). Taigi, aiškinant ir taikant Lugano konvencijos nuostatas turi būti remiamasi ESTT sprendimais, priimtais bylose, kuriose buvo aiškinamas ir taikomas reglamentas „Briuselis I“ („Briuselis I bis“) tiek, kiek šių teisės aktų nuostatas galima laikyti lygiavertėmis.
50. Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, laikantis šios konvencijos nuostatų, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal šios antraštinės dalies 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).
51. Kadangi dalis atsakovų, kuriems nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai, nėra Lugano konvencijos valstybių subjektai, jai aktuali ir Lugano konvencijos 4 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kiekvienos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismų jurisdikciją pagal 22 ir 23 straipsnius nustato tos valstybės teisė. Taigi minėtame konvencijos 4 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, viena vertus, nustato ribas tarp pačios konvencijos jurisdikcinių taisyklių taikymo ir nacionaliniuose valstybių narių teisės aktuose įtvirtintų tarptautinės jurisdikcijos taisyklių, antra vertus, ji inkorporuoja nacionalines jurisdikcijos taisykles į minėtos konvencijos teisinio reglamentavimo schemą.
52. Lugano konvencijos 2 skirsnis reglamentuoja specialiosios jurisdikcijos taisykles. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių, reglamentuojanti reikalavimų, kylančių iš deliktų, teismingumą (Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis), įtvirtina, kad bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto, be atsakovo gyvenamosios (buveinės) vietos teismo, taip pat yra kompetentingi ir vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismai.
53. Pagal Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą specialiosios jurisdikcijos taisyklę, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui byla taip pat gali būti iškelta, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų teismuose pagal bet kurio iš jų nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo (jurisdikcijų koncentracijos taisyklė).
54. Lugano konvencijos 7 skirsnis reglamentuoja jurisdikcijos prorogacijos taisyklę. Pagal šią taisyklę, jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, yra susitarusios, kad šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip (Konvencijos 23 straipsnis).
55. Pagal Lugano konvencijos 23 straipsnio nuostatas susitarimu dėl jurisdikcijos šalys gali nukrypti ne tik nuo bendrosios jurisdikcijos, nustatomos pagal atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) principą, įtvirtintą Lugano konvencijos 2 straipsnyje, bet ir nuo specialiosios jurisdikcijos, reglamentuojamos Lugano konvencijos 5–6 straipsniuose (ESTT 1976 m. gruodžio 14 d. sprendimo byloje Estasis Salotti di Colzani Aimo e Gianmario Colzani s.n.c., 24/76, 7 punktas; sprendimo byloje Cartel Damage Claims (CDC) Hydrogen Peroxide SA C 352/13, 59, 61 punktai). Susitarimas dėl jurisdikcijos prorogacijos reiškia, kad jai taikoma pirmenybė kitų specialiosios jurisdikcijos taisyklių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a> 44 punktą).
56. Ieškinio reikalavimų atsakovams „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“, įsteigtiems Bahamų Sandraugoje, teismingumui nustatyti taikytinos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą. Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį bylos su tarptautiniu elementu, ginčo teisena Lietuvos Respublikoje gali būti nagrinėjamos, jeigu: 1) jei atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.
Dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais teismingumo
57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės visi kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl jurisdikcijos, yra susiję su ieškovės reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams fiziniams asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nereiškiamas, tokio pobūdžio reikalavimui taip pat netaikytinos Lugano konvencijos nuostatos, įtvirtinančios reikalavimų, kylančių iš deliktų, teismingumą. Kadangi reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo, minėta, nėra reiškiamas Lietuvoje reziduojantiems atsakovams, be to, kaip nurodo ir pati ieškovė, yra savarankiškas ir alternatyvus reikalavimui dėl žalos atlyginimo, jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą susijusių reikalavimų taisyklę.
58. Vienintelis kasacinio skundo argumentas, kuriuo ginčijamos bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu teismingumo, yra tai, kad, ieškovės vertinimu, nustatydami šio reikalavimo teismingumą teismai turėjo taikyti paskolos sandoriui (t. y. sandoriui, kurį, ieškovės teigimu, šalys iš tiesų turėjo omenyje) ginčyti taikytinas jurisdikcijos taisykles. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
59. CK 1.87 straipsnio nuostata, kuria remiasi ieškovė, yra materialinio, o ne procesinio pobūdžio teisės norma. Ši nuostata reglamentuoja teisines pasekmes, kylančias tuo atveju, kai konkretus sandoris (sandoriai) pripažįstamas apsimestiniu. Taigi, būtina prielaida taikyti paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ieškovės ginčijamiems sandoriams yra ieškovės ginčijamų sandorių pripažinimas apsimestiniais.
60. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepaisant to, jog niekinis sandoris negalioja ir nesant šiuo klausimu priimto teismo sprendimo (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODktOTE1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-89-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-89-915/2019">e3K-3-89-915/2019</a>, 52 punktas). Taigi, teismas, taikantis CK 1.87 straipsnį, visų pirma turi būti kompetentingas spręsti dėl atitinkamų sandorių pripažinimo apsimestiniais.
61. Ieškovė nepateikia jokių argumentų, leidžiančių spręsti dėl reikalavimo pripažinti jos ginčijamus sandorius (išskyrus bendrovių „Gemini“ ir „Taurus“ sudarytus sandorius, kuriems, ieškovės teigimu, turėtų būti taikoma CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė) apsimestiniais priskirtinumo Lietuvos teismų jurisdikcijai. Neturėdamas jurisdikcijos spręsti dėl konkrečių sandorių pripažinimo apsimestiniais, teismas neturi pagrindo, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikyti CK 1.87 straipsnį ir dėl ieškovės reikalavimų teismingumo spręsti pagal ieškovės įrodinėjamą, tačiau teismo dar nepatvirtintą, šalis siejantį teisinį santykį. Kitoks aiškinimas neatitiktų sandorių teisėtumo prezumpcijos ir sukurtų prielaidas ieškovei piktnaudžiauti pasirenkant bylą nagrinėjantį teismą (angl. forum shopping).
62. Atsižvelgdama į tai, kad kitų argumentų, susijusių su bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl ieškovės reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais teismingumo nepagrįstumu, ieškovė nepateikia, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinis sprendimas ieškovės reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo palikti nenagrinėtus kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl susitarimo dėl jurisdikcijos (Lugano konvencijos 23 straipsnis)
63. Ieškovės ginčijamoje 2011 m. liepos 25 d. AB banko „Snoras“ ir bendrovės „Multiasset S. A.“ sudarytoje patikėjimo sutartyje raštu yra įtvirtinta sąlyga, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Ženevos kantono teismuose (sutarties 9 straipsnio 2 dalis). Toks susitarimas, sudarytas raštu, atitinka Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamo susitarimo dėl jurisdikcijos prorogacijos formos reikalavimus.
64. Nuostatos dėl sutartinio teismingumo (jurisdikcijos prorogacijos), įtvirtintos Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje bei reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalyje, savo esme yra identiškos, t. y. jos šalių susitarimui spręsti kilusius arba galinčius kilti ginčus dėl konkrečių teisinių santykių pasirinktos valstybės teisme suteikia išimtinės jurisdikcijos galią. Remiantis Teisingumo Teismo formuojama praktika, valstybės narės teismo ar teismų jurisdikcija, kurią sutarties šalys patvirtino jurisdikciją suteikiančioje nuostatoje, iš esmės yra išimtinė (ESTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje El Majdoub, C‑322/14, EU:C:2015:334, 24 punktas).
65. Siekiant nustatyti į susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo sritį patenkančius ginčus, jį turi išaiškinti nacionalinis teismas, kuriame juo remiamasi (ESTT sprendimo byloje Powell Duffryn, C-214/89, EU:C:1992:115, 37 punktas ir sprendimo byloje Benincasa, C-269/95, EU:C:1997:337, 31 punktas).
66. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad 2011 m. liepos 25 d. AB banko „Snoras“ ir bendrovės „Multiasset S. A.“ sudarytoje patikėjimo sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl jurisdikcijos bylą nagrinėjusių teismų buvo išaiškintas pernelyg plačiai ir kad jis neapima ieškovės reiškiamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
67. ESTT jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškiniai dėl civilinės atsakomybės, kurie pagal nacionalinę teisę yra deliktinio pobūdžio, vis dėlto turi būti laikomi susijusiais su „byla dėl sutarties“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto a papunktį, jeigu elgesys, dėl kurio pareikšti kaltinimai, gali būti pripažintas sutartinių įsipareigojimų, kuriuos galima nustatyti atsižvelgiant į sutarties dalyką, pažeidimu (ESTT 2014 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Brogsitter, C-548/12, 29 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien aplinkybė, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo savo esme yra deliktinio pobūdžio, a priori (iš anksto) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokie ginčai nepatenka į susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a> 59 punktą).
68. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įrodyti, kad neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškė neteisėtos schemos įgyvendinimu per ginčijamus sandorius (įskaitant 2011 m. liepos 25 d. AB banko „Snoras“ ir „Multiasset S. A.“ sudarytą patikėjimo sutartį), dėl ko buvo perimtos banko lėšos ir ieškovė patyrė žalą. 2011 m. liepos 25 d. AB banko „Snoras“ ir bendrovės „Multiasset S. A.“ sudarytą patikėjimo sutartį ieškovė įrodinėja esant apsimestiniu sandoriu, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, jurisdikciją suteikiantis susitarimas nesusijęs su šalių sutarties likimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjctOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367-969/2018">3K-3-367-969/2018</a>, 45 punktas), todėl vien tai, kad ieškovė šioje byloje siekia nuginčyti sutartį, kurioje įtvirtintas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos, neįgalina nesivadovauti tokiu susitarimu.
69. Neteisėtais atsakovės bendrovės „Multiasset S. A.“ veiksmais ieškovė nurodo 39 902 222,22 Eur sumos pervedimą atsakovei bendrovei „Gemini“ pagal akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią bendrovė „Multiasset S. A.“ savo vardu ir ieškovės sąskaita įsigijo bendrovės „Gemini“ akcijas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, šie veiksmai buvo atlikti (t. y. akcijų pasirašymo sutartis sudaryta ir lėšos pervestos) vykdant 2011 m. liepos 25 d. ieškovės ir bendrovės „Multiasset S. A.“ sudarytą patikėjimo sutartį (patikėjimo sutarties 1 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad 2011 m. liepos 25 d. patikėjimo sutarties sąlyga dėl jurisdikcijos apima ir šioje byloje reiškiamą ieškovės reikalavimą atlyginti žalą, kadangi ieškovės įrodinėjami neteisėti bendrovės „Multiasset S. A.“ veiksmai, iš kurių kildinamas žalos atsiradimas, susiję išimtinai su 2011 m. liepos 25 d. patikėjimo sutarties vykdymu, t. y. egzistuoja glaudus ryšys (sąsajos) tarp ieškovės nurodomų pažeidimų ir ginčo sutarties.
Dėl vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis (Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalis)
70. Kasaciniu skundu ieškovė taip pat įrodinėja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias reikalavimų, kylančių iš deliktų, teismingumą.
71. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta šios nutarties 55 punkte, kai šalys yra susitarusios dėl teismo vietos, tokia jurisdikcija yra išimtinė ir jai taikoma pirmenybė kitų specialiųjų jurisdikcijų atžvilgiu, įskaitant nurodytą Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje specialiosios jurisdikcijos taisyklę. Taigi, šioje byloje teismams pagrįstai sprendus, jog atsakovei bendrovei „Multiasset S. A.“ reiškiami reikalavimai patenka į šalių susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo apimtį, konstatuotina, jog Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas atsakovės bendrovės „Multiasset S. A.“ atžvilgiu yra negalimas, nes jų taikymo galimybę pašalina susitarimas dėl jurisdikcijos. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su žalą sukėlusio įvykio ir žalos atsiradimo vietos netinkamu aiškinimu, kadangi nurodyti argumentai neturi įtakos nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui.
Dėl jurisdikcijų koncentracijos esant atsakovų daugetui (Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalis)
72. Vienas pagrindinių kasacinio skundo argumentų susijęs su tuo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo teismingumo, netinkamai aiškino Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jurisdikcijų koncentracijos taisyklę, nepagrįstai kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus vertindami atskirai ir netinkamai taikydami generalinio delikto doktriną. Ieškovės teigimu, solidarus jos reiškiamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pobūdis pašalina galimybę reikalavimus atsakovams N. S. ir R. B. nagrinėti atskirai. Šie ieškovės argumentai teisėjų kolegijos taip pat pripažįstami nepagrįstais.
73. Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 punkto tikslas yra padėti tinkamai vykdyti teisingumą, maksimaliai sumažinti vienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir išvengti sprendimų, kurie būtų nesuderinami, jei bylos būtų nagrinėjamos atskirai (ESTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimo byloje Painer, C‑145/10, EU:C:2011:798, 77 punktas). Vadovaujantis ESTT praktika, šia jurisdikcijos taisykle nukrypstama nuo kiekvieno atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismo jurisdikcijos bendros taisyklės, todėl ji turi būti aiškinama siaurai (ESTT 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo byloje Glaxosmithkline ir Laboratoires Glaxosmithkline, C‑462/06, EU:C:2008:299, 28 punktą, 2013 m. kovo 7 d. sprendimo byloje Painer, C‑145/10, EU:C:2011:798, 74 punktą). Nurodyta taisyklė neturėtų būti taikoma taip, kad leistų ieškovui pateikti reikalavimą, nukreiptą prieš kelis atsakovus vien dėl to, kad vienam ar keliems iš jų byla nebūtų iškelta buveinės vietos teisme, siekiant nukonkuruoti atsakovo buveinės vietos teismų jurisdikciją (žr., pvz., ESTT sprendimo byloje CDC Hydrogen Peroxide 27 punktą; sprendimo Reisch Montage 32 punktą; sprendimo byloje Painer 78 punktą).
74. Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymui būtina nustatyti ne tik tai, kad keliems atsakovams reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję, bet ir tai, kad juos nagrinėjant atskirai kyla nesuderinamų sprendimų priėmimo rizika. ESTT yra pažymėjęs, kad būtent nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tarp skirtingų jam nagrinėti pateiktų reikalavimų yra neatsiejama sąsaja, t. y. nesuderinamų sprendimų galimybė, jeigu šie reikalavimai būtų nagrinėjami atskirai, ir tuo tikslu atsižvelgti į visus bylos dokumentus, o dėl to prireikus jam gali tekti atsižvelgti į jame pareikštų ieškinių teisinius pagrindus. Tam, kad sprendimai galėtų būti laikomi prieštaringais, nepakanka, jog ginčas būtų išspręstas skirtingai; dar reikia, kad šis skirtumas toje pačioje situacijoje pasireikštų de facto (faktiškai, pagal tikrąją padėtį) ir de jure (teisiškai) (ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimas Freeport plc prieš Olle Arnoldsson, C-98/06).
75. Nors ieškovė nurodo, kad žala jai buvo padaryta visų nagrinėjamos bylos atsakovų bendrais neteisėtais veiksmais, kaip pagrįstai pažymėjo bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, ieškinio reikalavimai N. S. ir R. B. kildinami iš jų galimai netinkamo pareigų atlikimo, deponuojant 40 mln. Eur lėšas „VTB Bank (Austria) AG“, tuo tarpu ieškovės reikalavimai atsakovėms kaip juridiniams asmenims reiškiami visiškai kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti apsimestine 2011 m. liepos 21 d. ieškovės ir „VTB Bank (Austria) AG“ sudarytą patikėjimo sutartį bei 2011 m. liepos 25 d. „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ paskolos sutartį, ieškovė yra atsisakiusi (t. y. nebeįrodinėja šiuos sandorius buvus neteisėtos žalą sukėlusios schemos dalimi). Dėl šios priežasties pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo rizikos, reikalavimus N. S. ir R. B. nagrinėjant atskirai, nagrinėjamu atveju neįžvelgtina.
76. Papildomai pažymėtina, kad, kaip jau minėta šios nutarties 55 punkte, susitarimas dėl jurisdikcijos prorogacijos reiškia, kad jai taikoma pirmenybė kitų specialiųjų jurisdikcijų atžvilgiu, įskaitant ir Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 punkte nustatytąją. Kasacinis teismas, nagrinėdamas savo faktinėmis aplinkybėmis panašią bylą, remdamasis atitinkama ESTT praktika, jau yra išaiškinęs, jog, konstatavus prorogacinio susitarimo su vienu iš atsakovų (nagrinėjamos bylos atveju – bendrove „Multiasset S. A.“) buvimą, šiam atsakovui netaikytina Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialiosios jurisdikcijos taisyklė, todėl šiam atsakovui pareikšti ieškinio reikalavimai turi būti išskiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a>, 89–90, 93 punktai). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo nukrypti nuo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a> suformuluotos taisyklės.
Dėl CPK 787 straipsnio 1 dalies taikymo
77. Ieškovė taip teigia, kad net ir tuo atveju, jei atsakovėms bendrovėms „Gemini“ ir „Taurus“ netaikytinos tarptautinės atsakovų daugeto taisyklės, joms turėtų būti taikomas CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kadangi atsakovė bendrovė „Taurus“ turi turto Lietuvoje. Teisėjų kolegija, atmesdama šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą, pažymi, kad pagal pačios ieškovės atsakovams juridiniams asmenims reiškiamo reikalavimo pobūdį atsakovei bendrovei „Taurus“ reiškiami reikalavimai negali būti išskirti (pati ieškovė kasaciniame skunde pripažįsta, jog bendrovių „Gemini“ ir „Taurus“ sudarytas sandoris, vertinamas atsietai nuo kitų ginčijamų sandorių, yra teisėtas ir žalos ieškovei nesukėlė), tuo tarpu CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 punktu Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija atsakovių bendrovių „Gemini“ ir „Multiasset S. A.“ atžvilgiu negali būti nustatyta, ypač atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl bendrovės „Multiasset S. A.“ nustatyta išimtinė Šveicarijos teismų jurisdikcija.
Dėl reikalavimų R. B. ir N. S. pagrįstumo
78. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, neteisingai vertindami byloje surinktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), kai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovų R. B. ir N. S. atsakomybės sąlygų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad nustatę teisiškai reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų netinkamai taikę įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuojamas CPK 176–185 straipsniuose.
79. Byloje kaip atsakovo patraukto banko darbuotojo R. B. – banko Investicinio verslo tarnybos direktoriaus – veiksmų 2011 m. liepos mėnesį atlikimo metu galiojusio 2002 m. DK 245 straipsnį darbuotojo materialinė atsakomybė kyla dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 246 straipsnyje įtvirtinta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos sąlygos: padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Pagal DK 254 straipsnį, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje, t. y. kai žala padaryta tyčia ir (ar) nusikalstama veika, ar žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ir (ar) kai už žalą visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose (aptariamo straipsnio 1, 2, 3, 5 punktai).
80. Atsakovas N. S. ieškovės įrodinėjamų neteisėtų veiksmų atlikimo metu ėjo banko pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareigas. Banko administracijos vadovo pavaduotojas nėra laikomas banko organu (Bankų įstatymo 30 straipsnis), bet priskiriamas banko administracijos vadovams (Bankų įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Pagal Bankų įstatymo 33 straipsnio 3 dalį banko administracijos vadovai, nevykdantys teisės aktuose ar banko įstatuose nustatytų pareigų ar jas vykdantys netinkamai, atsako pagal įstatymus, banko įstatus, su banku sudarytas sutartis. Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 2.2.15 papunktyje nustatyta, kad už banko administracijos vadovo (prezidento) pavadavimo laikotarpiu atliktus darbus, įvykdytas funkcijas ir priimtus sprendimus pirmajam viceprezidentui nustatyta visiška administracijos vadovo (prezidento) atsakomybė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl banko administracijos vadovo pavaduotojo veiksmų pavaduojant banko administracijos vadovą, atliktų banko vardu santykiuose su kitais asmenimis, atsakomybės spręstina taikant civilinius įstatymus, taigi juridinių asmenų vadovų civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas.
81. Juridinio asmens valdymo organų civilinei deliktinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–2.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
82. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad R. B. nurodymu ir patvirtinimu ieškovei priklausanti 40 mln. Eur suma buvo deponuota į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ ir ji, veikdama kartu su N. S., pasirašė banko lėšų deponavimo pratęsimą. Tačiau byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ dėl finansavimo bendrovei „Multiasset S. A.“ suteikimo ir banko lėšų įkeitimo 2011 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi banko prezidentas R. B., jis banko vardu pasirašė 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį su bendrove „VTB Bank (Austria) AG“, taip pat 2011 m. liepos 25 d. patvirtinimą, adresuotą bendrovei „VTB Bank (Austria) AG“, pervesti lėšas kaip paskolą bendrovei „Multiasset S. A.“. Taigi, teismai pagrįstai sprendė, jog ne R. B. ir N. S. inicijuotais veiksmais, bet banko prezidento R. B. nurodymu ir patvirtinimu 40 mln. Eur suma buvo deponuota į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ vykdant banko prezidento sudarytą 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį su bendrove „VTB Bank (Austria) AG“.
83. Teismai taip pat pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovai R. B. su N. S. žinojo ar galėjo numatyti tolesnius sandorius po to, kai lėšos buvo deponuotos bendrovėje „VTB Bank (Austria) AG“, taigi šiedu atsakovai neturėjo pagrindo abejoti lėšų deponavimo veiksmo teisėtumu. Deponavimo veiksmo atlikimas tuo metu buvo vykdomas remiantis banko vidaus tvarkos dokumentais ir byloje pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad deponavimas atliktas nesilaikant banko vidaus ar norminių teisės aktų reikalavimų. Tuo metu galiojo Lietuvos banko draudimas bankui skolinti susijusiems asmenims, bet ne deponuoti indėlių lėšas kitose finansų įstaigose.
84. Ginčydama pastarąją teismų išvadą ieškovė remiasi 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-V-403976. Tačiau paminėta nutartis nėra teismo nuosprendis, ja kaip įtariamasis patrauktas banko administracijos vadovas R. B. ir šia nutartimi nėra spręsta dėl N. S. ir R. B. statuso baudžiamojoje byloje. Todėl ši nutartis reikšminga R. B. procesinei padėčiai dėl jam inkriminuojamų veikų, bet nesukuria prejudicinių faktų N. S. ir R. B. atžvilgiu. R. B. patraukimas kaip atsakovo kitose civilinėse bylose taip pat neįrodo pastarojo asmens neteisėtų veiksmų – ieškovė nenurodo, kad šio asmens atžvilgiu kitose bylose būtų nustatyti šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, kuriuos bylą nagrinėję teismai būtų nepagrįstai ignoravę. Tuo tarpu vien ieškovės nurodoma aplinkybė, kad 40 mln. Eur sumos deponavimas į bendrovę „VTB Bank (Austria) AG“ buvo pirmasis jos įrodinėjamos neteisėtos schemos veiksmas, be kurio žala ieškovei nebūtų buvusi padaryta, pati savaime nėra pakankama spręsti dėl atsakovų N. S. ir R. B. kaltų neteisėtų veiksmų, kurie yra būtina sąlyga tiek darbuotojo materialinei atsakomybei, tiek juridinio asmens valdymo organo civilinei deliktinei atsakomybei kilti.
Dėl bylos procesinės baigties
85. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimuose į kasacinį skundą pateikti argumentai, dėl kurių kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, neturi įtakos bylos baigčiai ir galutinio teismo sprendimo teisinėms išvadoms. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė teisiškai pagrįstus sprendimą ir nutartį, taikydami teisės normas ir atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes jai keisti nenustatyta teisinio pagrindo pagal CPK 359 straipsnio 3 dalies ir 346 straipsnio 2 dalies kriterijus.
Dėl ieškovės kartu su kasaciniu skundu pateikto naujo įrodymo
86. Kartu su kasaciniu skundu ieškovė pateikė Vienos tarptautinio arbitražo centro galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. SCH-5484, kuriuo, be kita ko, remiasi kasaciniame skunde, kopiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši nuostata, be kita ko, reiškia, kad jokie nauji įrodymai kasaciniam teismui negali būti teikiami ir kasacinio teismo priimami bei analizuojami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės kartu su kasaciniu skundu pateiktą Vienos tarptautinio arbitražo centro galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. SCH-5484 kopiją atsisako priimti ir ją grąžina ieškovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
88. Palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, ieškovės ieškinio dalis atmesta, o kita dalis palikta nenagrinėta. Todėl iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
89. Už atsiliepimų į kasacinį skundą parengimą atsakovas N. S. sumokėjo 1600 Eur, o atsakovas R. B. – 2420 Eur jiems atstovavusiems advokatams ir prašo priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą.
90. Už atsakovių bendrovių „Gemini“ ir „Taurus“ kuratoriaus darbą parengiant ir pateikiant teismui jų vardu atsiliepimą į kasacinį skundą kuratoriumi paskirtas advokatas dr. M. Arasimavičius teikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kuratoriaus darbo pažymą, 2019 m. liepos 31 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą ir prašo priimti teismo nutartį pervesti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos 1210 Eur į advokato dr. M. Arasimavičiaus atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 33 7044 0600 0765 3677.
91. Kuratorius advokatas L. Songaila prašo priteisti patirtų atstovavimo išlaidų už bendrovės „Multiasset S. A.“ atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, kurios sudaro 605 Eur, atlyginimą pagal pateiktą sąskaitą faktūrą.
92. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, skaičiuojant pagal užpraėjusio ketvirčio darbo užmokesčio šalies ūkyje vidurkį, už 2019 m. 1-ojo ketvirčio laikotarpį, už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą teismo priteisiamas užmokestis advokatui negali viršyti 1590 Eur.
93. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 39 straipsnio 3 dalį kuratorius turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą.
94. Iš ieškovės už atsiliepimų į kasacinius skundus parengimą priteistina: advokatui L. Songailai – 605 Eur, advokatui dr. M. Arasimavičiui – 1210 Eur, N. S. – 1590 Eur ir R. B. – 1590 Eur.
95. Kasacinis teismas turėjo 10,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
96. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, nurodytų išlaidų atlyginimas atsakovų ir valstybės naudai priteistinas iš ieškovės skirtų bankroto administravimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei BAB bankui „Snoras“ (j. a. k. 112025973) Vienos tarptautinio arbitražo centro galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. SCH-5484 kopiją.
Priteisti iš ieškovės BAB banko „Snoras“ (j. a. k. 112025973) patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos advokatui L. Songailai 605 (šešis šimtus penkis) Eur, advokatui dr. M. Arasimavičiui (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 33 7044 0600 0765 3677) – 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur, atsakovui N. S. – 1590 (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt) Eur ir atsakovui R. B. – 1590 (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt) Eur bei valstybei 10,08 Eur (dešimt Eur 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Temidy turi daugiau nei 2404516 teismų bylų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.