Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Civilinė byla Nr. 3K-3-441/2014

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06868-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui S. P. ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; tretieji asmenys: D. P., I. P., uždaroji akcinė bendrovė „Rodena“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. prašė teismo atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu S. P. taip, kad ieškovui nuosavybės teise priklausytų žemės sklypai, esantys šiais adresais: (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1123 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1095 kv. m.; (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m. Ieškovas prašė teismo taip pat atidalyti kitus 65 žemės sklypus atitinkamai ieškovo ir atsakovo nuosavybėn, atsakovas dėl šios ieškovo reikalavimų dalies sutiko ir dėl 65 sklypų ginčo byloje nekilo.

Atsakovas S. P. priešieškiniu prašė teismo atidalyti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. P. taip, kad atsakovui nuosavybės teise atitektų žemės sklypai, esantys šiais adresais: (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1123 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m, o ieškovui atitektų žemės sklypai šiais adresais: (duomenys neskelbtini), plotas 1095 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m; (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m. Atsakovas pageidaujamą bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdą grindžia tuo, kad pagal jo siūlomą variantą kiekvienos žemės sklypų dalies paėmimas bus kompensuotas iš esmės tiek fizinėmis, tiek teisinėmis savybėmis analogiška kitų žemės sklypų dalimi, bendra kiekvieno bendraturčių turima turto apimtis nepakis.

Šalių ginčas iš esmės kilo dėl septynių žemės sklypų (šeši iš jų yra (duomenys neskelbtini) ir vienas (duomenys neskelbtini), kurie yra užstatyti gyvenamaisiais namais ir išnuomoti trečiajam asmeniui UAB „Rodena“. Ieškovas prašė priteisti šiuos žemės sklypus jam, atsakovui kompensuojant jo turimas dalis kitu ieškovo turtu (turimomis nuosavybės dalimis kituose žemės sklypuose), o atsakovas prašė tris iš šių žemės sklypų paskirti jam, o likusius keturis – ieškovui. Dėl kitų žemės sklypų, priklausančių ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, atidalijimo atsakovas ir ieškovas sutinka su vienas kito pareikštais reikalavimais.

Ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso 72 žemės sklypai (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties 2 žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 7 žemės sklypai, užstatyti namais (duomenys neskelbtini). Ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Rodena“ 2003 m. gegužės 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria įsipareigojo ieškovui A. P. ir atsakovui S. P. lygiomis dalimis priklausančiame 20,2247 ha žemės sklype parengti sklypą suskaidymui, įrengti suskaidytuose sklypuose inžinerinius tinklus, infrastruktūrą ir juos parduoti dalimis gyvenamiesiems namams statyti, taip pat suskaidytuose sklypuose pastatyti gyvenamuosius namus ir juos parduoti. Ieškovas ir tretieji asmenys D. P. ir I. P. 2005 m. rugsėjo 6 d. išdavė atsakovui įgaliojimą tvarkyti, valdyti ir disponuoti žemės sklypais. Ieškovo teigimu, atsakovas prarado ieškovo ir trečiojo asmens D. P. pasitikėjimą ir jie 2009 m. balandžio 20 d. pareiškimu įgaliojimą panaikino. Pasunkėjus šalių bendradarbiavimui, jungtinės veiklos sutarties vykdymas tapo neįmanomas. Ieškovas prašo teismo atidalyti bendrąją dalinę su atsakovu turimą nuosavybę. Ieškiniu siūlomą sklypų atidalijimą ieškovas motyvuoja tuo, kad prašomi atidalyti ieškovui žemės sklypai yra užstatyti gyvenamaisiais namais, priklausančiais UAB „Rodena“, kurios visų akcijų savininkas yra ieškovo brolis, su kuriuo ieškovas galėtų be ginčų išspręsti žemės sklypų, esančių po gyvenamaisiais pastatais, naudojimo klausimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį patenkino iš dalies: atidalijo ieškovo A. P. ir atsakovo S. P. bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovui A. P. nuosavybės teise priteisė žemės sklypus šiais adresais:

1.1. (duomenys neskelbtini), plotas 1408 kv. m;

1.2. (duomenys neskelbtini), plotas 1280 kv. m;

1.3. (duomenys neskelbtini), plotas 1280 kv. m;

1.4. (duomenys neskelbtini), plotas 1279 kv. m;

1.5. (duomenys neskelbtini), plotas 1366 kv. m;

1.6. (duomenys neskelbtini), plotas 1215 kv. m;

1.7. (duomenys neskelbtini), plotas 1215 kv. m;

1.8. (duomenys neskelbtini), plotas 1215 kv. m;

1.9. (duomenys neskelbtini), plotas 1340 kv. m;

1.10. (duomenys neskelbtini), plotas 1202 kv. m;

1.11. (duomenys neskelbtini), plotas 1102 kv. m;

1.12. (duomenys neskelbtini), plotas 1040 kv. m;

1.13. (duomenys neskelbtini), plotas 973 kv. m;

1.14. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.15. (duomenys neskelbtini), plotas 1177 kv. m;

1.16. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.17. (duomenys neskelbtini), plotas 975 kv. m;

1.18. (duomenys neskelbtini), plotas 1080 kv. m;

1.19. (duomenys neskelbtini), plotas 1080 kv. m;

1.20. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.21. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.22. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.23. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.24. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.25. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.26. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

1.27. (duomenys neskelbtini), plotas 1063 kv. m;

1.28. (duomenys neskelbtini), plotas 915 kv. m;

1.29. (duomenys neskelbtini), plotas 1154 kv. m;

1.30. (duomenys neskelbtini), plotas 832 kv. m;

1.31. (duomenys neskelbtini), plotas 854 kv. m;

1.32. (duomenys neskelbtini), plotas 1233 kv. m;

1.33. žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 36, (duomenys neskelbtini), plotas 11498 kv. m;

1.34. (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m;

1.35. (duomenys neskelbtini), plotas 1123 kv. m;

1.36. (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m;

1.37. (duomenys neskelbtini), plotas 1095 kv. m;

1.38. (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m;

1.39. (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m;

1.40. (duomenys neskelbtini), plotas 1104 kv. m.

Atsakovui S. P. nuosavybės teise priteisė šiuos žemės sklypus:

2.1. (duomenys neskelbtini), plotas 1283 kv. m;

2.2. (duomenys neskelbtini), plotas 1284 kv. m;

2.3. (duomenys neskelbtini), plotas 1287 kv. m;

2.4. (duomenys neskelbtini), plotas 1360 kv. m;

2.5. (duomenys neskelbtini), plotas 1215 kv. m;

2.6. (duomenys neskelbtini), plotas 1215 kv. m;

2.7. (duomenys neskelbtini), plotas 1215 kv. m;

2.8. (duomenys neskelbtini), plotas 1106 kv. m;

2.9. (duomenys neskelbtini), plotas 1253 kv. m;

2.10. (duomenys neskelbtini), plotas 1152 kv. m;

2.11. (duomenys neskelbtini), plotas 1052 kv. m;

2.12. (duomenys neskelbtini), plotas 993 kv. m;

2.13. (duomenys neskelbtini), plotas 1025 kv. m;

2.14. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.15. (duomenys neskelbtini), plotas 1177 kv. m;

2.16. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.17. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.18. (duomenys neskelbtini), plotas 1293 kv. m;

2.19. (duomenys neskelbtini), plotas 1080 kv. m;

2.20. (duomenys neskelbtini), plotas 1080 kv. m;

2.21. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.22. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.23. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.24. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.25. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.26. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.27. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.28. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.29. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.30. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.31. (duomenys neskelbtini), plotas 915 kv. m;

2.32. (duomenys neskelbtini), plotas 1063 kv. m;

2.33. (duomenys neskelbtini), plotas 1232 kv. m;

2.34. (duomenys neskelbtini), plotas 832 kv. m;

2.35. (duomenys neskelbtini), plotas 1283 kv. m;

2.36. (duomenys neskelbtini), plotas 1183 kv. m;

2.37. (duomenys neskelbtini), plotas 1014 kv. m;

2.38. (duomenys neskelbtini), plotas 1016 kv. m;

2.39. (duomenys neskelbtini), plotas 1131 kv. m;

2.40. (duomenys neskelbtini), plotas 992 kv. m;

2.41. žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 103, (duomenys neskelbtini), plotas 12959 kv. m.

Teismas nustatė, kad 2003 m. gegužės 2 d. ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Rodena“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė bendrai veikti tam, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose būtų pastatyti individualūs gyvenamieji namai, įrengti inžineriniai tinklai bei aplinkos infrastruktūra. Ieškovas ir tretieji asmenys I. P. ir D. P. 2005 m. rugsėjo 6 d. išdavė atsakovui įgaliojimą tvarkyti, valdyti ir disponuoti žemės sklypais, kurį 2009 m. balandžio 20 d. atšaukė (panaikino).

CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės; jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2007">3K-3-166/2007</a>).

Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas iš esmės kilo tik dėl septynių žemės sklypų (šeši iš jų yra (duomenys neskelbtini), ir vienas (duomenys neskelbtini)), kurie yra užstatyti gyvenamaisiais namais ir išnuomoti trečiajam asmeniui UAB „Rodena“. Ieškovas prašė priteisti šiuos žemės sklypus jam, atsakovui kompensuojant jo turimas dalis kitu ieškovo turtu (turimomis nuosavybės dalimis kituose žemės sklypuose), o atsakovas prašė tris iš šių žemės sklypų paskirti jam, o likusius keturis – ieškovui. Šiuose žemės sklypuose jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra pastatyti gyvenamieji namai. Po šiais namais esanti žemė išnuomota UAB „Rodena“, kurios vienintelis savininkas yra ieškovo brolis. Iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų apie atidalytino turto, tenkančio kiekvienam bendraturčiui, vertę bei pasiūlytą atidalijimo būdą teismas sprendė, kad atsakovo interesai nebus pažeisti. Pagal ieškovo pateiktą 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypų rinkos verčių nustatymą atlikus atidalijimą ieškovo siūlomu variantu ieškovui tenkančių žemės sklypų vertė būtų 6 745 000 Lt, atsakovui – 6 840 000 Lt. Kadangi ieškovas su atsakovu nesutaria dėl bendro turto tvarkymo, yra nesutarimų vykdant jungtinės veiklos sutarties sąlygas, kurios neatskiriamai susijusios su ginčo žemės sklypais, siekiant racionalaus šio turto naudojimo ir norint išvengti ateityje galinčių kilti nesutarimų, teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlytas turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionalesnis ir labiau priimtinas.

Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo S. P. ir trečiojo asmens I. P. apeliacinius skundus išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo apeliacinės instancijos teismas vadovavosi teismų praktikoje pripažintais atidalijimo kriterijais: atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas būtų priimtiniausias, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių; jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimalų iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459/2007">3K-3-459/2007</a>).

Apeliacinės instancijos teismas nurodė tai, kad jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys vykdė veiklą ginčo žemės sklypuose, nutraukta ir išspręstas nutraukimo teisinių padarinių klausimas galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB,,Rodena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-435/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-435/2013">3K-3-435/2013</a>. Nurodytoje byloje atmestas atsakovo S. P. reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į UAB „Rodena“ turto 1/3 dalį.

Atsakovo prašomi atidalyti ginčo sklypai yra užstatyti UAB „Rodena“ nuosavybės teise priklausančiais gyvenamaisiais namais. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad, esant dviejų nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo ir ant jo pastatytų statinių – savininkų interesų konfliktui, racionalus žemės sklypo naudojimas nebus užtikrinamas, šių asmenų nuosavybės įgyvendinimas pasunkės, taigi atsakovo pasiūlytas ginčo žemės sklypų atidalijimo būdas (be neproporcingos žalos jo paskirčiai) iš esmės tampa negalimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atidalijus turtą atsakovui teko ne mažesnės vertės negu ieškovui žemės sklypai, dėl to šalių turtiniai interesai nebuvo pažeisti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino tam tikrus pirmosios instancijos teisme vykusio bylos nagrinėjimo proceso aspektus, pažymėdamas tai, kad atsakovo prašymas nušalinti bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją nebuvo tenkintas, nenustačius nušalinimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal patikslintą ieškinį – jį ieškovas turėjo teisę pareikšti iki nutarties bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje (CPK 141 straipsnio 1 dalis) ir šia teise pasinaudojo, pareiškęs patikslintą ieškinį. Į bylą šalių sutuoktiniai buvo įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis – trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo proceso teisės normų pažeidimų bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis, kuriomis tenkintas ieškinys, bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti, nustatant, kad atsakovui atitenka žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), o ieškovui – žemės sklypai (duomenys neskelbtini).

Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Remiantis teismų praktikoje pripažintomis turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nuostatomis ir kriterijais, išvadai, kad ieškovo, o ne atsakovo siūlomas žemės sklypų atidalijimo būdas tinkamas, teismas turėjo konstatuoti, kad, pirma, tokį atidalijimą lemia esminis ieškovo interesas, antra, toks atidalijimo būdas nepažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, interesų ir nepaneigia atsakovo nuosavybės teisės ir, trečia, toks atidalijimo būdas atitinka proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus. Šį teiginį patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai išnagrinėtose bylose dėl turto atidalijimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M. v. L. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2006">3K-3-536/2006</a>; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2009">3K-3-478/2009</a>).

Atsakovo teigimu, vien tai, kad ieškovas su trečiojo asmens UAB „Rodena“ akcininku yra broliai, nepatvirtina ieškovo esminio intereso į žemės sklypus, užstatytus UAB „Rodena“ nuosavybės teise priklausančiais namais. Taip ieškovas siekia apginti ne jo paties, o UAB „Rodena“ ir jos akcininko interesus. Ieškovo giminystės ryšiai su pastatų, esančių atidalytinuose žemės sklypuose, savininku, negali turėti įtakos sprendžiant dėl sklypų atidalijimo būdo.

Esant lygiomis turto, priklausančio bendrąja daline nuosavybe, dalimis, vienas iš savininkų negali būti eliminuotas iš tokių daiktų atidalijimo, nes tai pažeistų jo nuosavybės teises. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams atidalijus žemės sklypus atsakovas neteko nuosavybės teisių į žemės sklypus, kurie nuo kitų skiriasi kokybine prasme. Taip skundžiamais teismų sprendimu ir nutartimi pažeisti ir proporcingumo bei šalių pusiausvyros užtikrinimo atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės principai. Atsakovo teigimu, pagal jo priešieškiniu siūlomą atidalijimo būdą tolygiai paskirstomi žemės sklypai šalims, o teismai nepagrįstai netenkino priešieškinio dalies.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. P. ir trečiasis asmuo UAB,,Rodena“ prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai, toliau pateikiama šio atsiliepimo argumentų santrauka:

Atsakovas iš 7 ginčo sklypų kasaciniu skundu reikalauja priteisti 3 sklypus jo nuosavybėn už tai ieškovui nekompensuojant. Atsižvelgus į šių trijų žemės sklypų 2005–2010 m. atliktus skirtingų turto vertintojų įvertinimus ir tenkinus atsakovo kasacinį skundą atsakovui būtų priteista žemės sklypų vertė, viršijanti ieškovui priteistą, skirtingais vertinimais nuo 419 000 Lt iki 1 035 000 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė, kad kompensacijos būdas, kai bendraturčiai valdo bendrąja nuosavybės teise kelis daiktus ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės siekiančiam bendraturčiui už atidalijimą iš vieno ar kelių daiktų priteisiama kompensacija ne pinigais, o didesne turto dalimi kitame bendrąja daline nuosavybės teise valdomame daikte (daiktuose), paprastai galima, jeigu yra bendraturčių sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2011">3K-3-213/2011</a>). Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai sutinka su kompensacija ekvivalentu – kompensuojant kitam bendraturčiui jo dalis vienuose žemės sklypuose kitų žemės sklypų dalimis. Ginčas byloje kilo dėl kompensacijos ekvivalentu būdo šalių siūlomų variantų. Padalijus žemės sklypus atsakovo siūlomu būdu ir šiam atitekus žemės sklypams, kurie užstatyti UAB,,Rodena“ priklausančiais namais, išliktų šalių ir UAB,,Rodena“ konfliktas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išskirti šie pagrindiniai atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kriterijai: racionalumas, proporcingumas derinant interesus ir konfliktų vengimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. V. U. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51/2012">3K-3-51/2012</a>; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2012">3K-3-421/2012</a>; kt.).

Ieškovo esminis interesas į ginčo žemės sklypus kyla iš ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB,,Rodena“ jungtinės veiklos sutarties. Dėl atsakovo veiksmų nevykdant sutarties ieškovas ir trečiasis asmuo iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, t. y. nepardavė ir iki šiol negali parduoti ant žemės sklypų pastatytų UAB,,Rodena“ priklausančių gyvenamųjų namų. Atsakovas turi priešingą interesą – jis nesuinteresuotas jungtinės veiklos sutartyje numatytų tikslų pasiekimu. Aplinkybė, kad ant žemės sklypų esančių statinių savininkas yra UAB „Rodena“, kurios vienintelis akcininkas Z. P. yra ieškovo A. P. brolis, patvirtina racionalaus turto naudojimo, ginčų išvengimo kriterijų realų ir objektyvų egzistavimą. Daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas neproporcingai pasunkėtų įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, priešingu atveju toks atidalijimas prieštarautų išdėstytiems kriterijams. Atsakovui priteisus tris ginčo žemės sklypus UAB,,Rodena“ turės reikalauti nustatyti servitutus, kurie mažins sklypuose esančių gyvenamųjų namų vertę.

Iki bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo atsakovas ir ieškovas turėjo lygias visų žemės sklypų dalis. Byloje teismų atidalijus turtą šalims priteisti (paskirstyti) iš esmės vienodos vertės sklypai – atsakovui priteista žemės sklypų vertė viršija net ir ieškovui atitekusią vertę 95 000 Lt. Taigi sklypai atidalyti nenukrypsant nuo bendraturčių turimų bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygių dalių principo, toks atidalijimas nepažeidė atsakovo nuosavybės teisių. Atsakovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių teismas turėtų iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti neproporcingai didesnės vertės sklypų dalį už dalį, tenkančią ieškovui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl keleto nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Nagrinėjamoje byloje šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstė teisės klausimus, susijusius su keleto žemės sklypų, besiskiriančių savo rūšinėmis ir kokybinėmis savybėmis, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį šiais teisės klausimais pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, kartu nekonstatuodama aplinkybių, patvirtinančių nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio pagrindo byloje peržengti kasacinio skundo ribas.

Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalytas turtas, teismas taiko CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>). Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2009">3K-3-478/2009</a>; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2011">3K-3-213/2011</a>). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus.

Nagrinėjamoje byloje abu bendraturčiai sutinka atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės objektus – žemės sklypus natūra ir pateikė siūlomus variantus, kurie iš žemės sklypų turėtų atitekti vienam ir kitam bendraturčiui. Šalių ginčas iš esmės kilo, kaip bendraturčiams turėtų būti paskirstyti septyni žemės sklypai (šeši iš jų yra (duomenys neskelbtini) ir vienas (duomenys neskelbtini), kurie yra užstatyti gyvenamaisiais namais, šie žemės sklypai išnuomoti trečiajam asmeniui UAB „Rodena“. Prašydamos atidalyti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės šalys sutarė dėl atidalijimo būdo ir prašė kompensuoti jų turimas nuosavybės dalis kitais žemės sklypais. Pagal atsakovo pateiktą atidalijimo variantą trys iš nurodytų sklypų turėtų atitekti jam, likę keturi – ieškovui; ieškovas pateiktu atidalijimo variantu siūlo visus septynis žemės sklypus paskirti jam, o kaip kompensaciją ekvivalentu atsakovui skirti kitus šalims bendrąja daline nuosavybe priklausančius neužstatytus žemės sklypus. Taigi abu bendraturčiai pretenduoja ir kartu nesutaria dėl teisių, kurios atitektų jiems atidalijus užstatytus gyvenamaisiais namais žemės sklypus, kurie savo rūšine ir kokybine prasme bei paskirtimi yra skirtingi pirmiausia vien todėl, kad jie yra užstatyti, nuo kitų prašomų atidalyti neužstatytų žemės sklypų. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje sprendė paskirti ginčijamus užstatytus žemės sklypus ieškovui, o atsakovui paskirti ne mažesnės vertės kitus žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės visus šalių ginčijamus užstatytus žemės sklypus paskirti ieškovui. Atliktą atidalijimą teismas motyvavo, be kita ko, ir siekiu išvengti esamų bendraturčių konfliktų ateityje, apsaugoti nuo interesų konflikto galėtų visų užstatytų ginčo žemės sklypų sutelkimas ieškovui, nes jis yra brolis trečiojo asmens UAB,,Rodena“ pagrindinio akcininko, kuriam buvo išnuomoti ginčo sklypai. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovo pasiūlytu variantu teismams atidalijus ginčo žemės sklypus atsakovas neteko nuosavybės teisių į žemės sklypus, kurie nuo kitų skiriasi kokybine prasme.

Vertinant nurodyto kasacinio skundo argumento pagrįstumą pažymėtina tai, kad byloje bendraturčių ginčas dėl turto atidalijimo bendrosios dalinės nuosavybės neapima kitų asmenų turtinių interesų gynimo. Tačiau atidalijant turtą, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti atsižvelgta ir į kitų asmenų interesus, vis dėlto nepaneigiant bendraturčių nuosavybės teisių į bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto dalį. Kitų asmenų interesų apsauga negali reikšti bendraturčių teisių apribojimo. Kai atsižvelgimas į kitų asmenų interesus suvaržo bendraturčių teises, toks bendraturčių teisių suvaržymas yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo UAB,,Rodena“ nėra ginčo žemės sklypų bendraturtis, šios bendrovės ginčas su ieškovu ir atsakovu kaip bendraturčiais dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo išspręstas kitoje civilinėje byloje priimta galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB,,Rodena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-435/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-435/2013">3K-3-435/2013</a>, konstatavus jų sudarytos jungtinės veiklos sutarties dėl gyvenamųjų namų statybos ginčo žemės sklypuose nutraukimą ir išsprendus nutraukimo teisinių padarinių klausimą.

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad UAB,,Rodena“ valdo žemės sklypus nuomos pagrindais, dėl to abu bendraturčiai, kaip sklypų savininkai, turi teisę į nuomos pajamas iš sklypų. Turto nuomininkas nedaro įtakos teismui sprendžiant dėl bendraturčių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes nuomininko teisės apima daikto valdymo ir naudojimosi teises, kurios negali paneigti kurio nors iš bendraturčių nuosavybės teisių į daiktą. Nors jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, tačiau išliko nuoma, iš kurios pajamas turi teisę gauti abu bendraturčiai. Nuomos pajamas negali gauti iš visų sklypų tik vienas bendraturtis kito sąskaita. Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų liko neištirta ir neišspręsta dėl kompensavimo būdo tų sklypų, kurie išnuomoti nuomininkui UAB,,Rodena“ ir kurie paskirti tik vienam iš bendraturčių. Ginčo žemės sklypų paskyrimas vienam ieškovui neįvertinus ir bendraturčiams neatidalijus nuomos turtinės teisės pažeistų atsakovo, kaip bendraturčio, teisėtus interesus į jam priklausančią visą atidalytino turto iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Dėl to šis klausimas nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme, jame nustatytinos su šiuo klausimu susijusios reikšmingos aplinkybės. Į bendraturčiams dalytino turto apimtį įeina ne tik priklausantys bendrąja daline nuosavybe žemės sklypai, bet ir turtinės nuomos teisės, žemės sklypų infrastruktūra. Teismams padalijus sklypus liko neįvertintos jų kokybinės savybės, turtinių nuomos teisių, sklypų infrastruktūros vertė, tai taip pat yra atidalijimo objektai, dėl kurių paskirstymo natūra, atsižvelgdamas į dalytinų daiktų kokybinius rodiklius, turėtų spręsti teismas, proporcingai abiem bendraturčiams paskirstydamas atidalytiną turtą.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 52,99 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas paskirstys šias ir kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė