Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-442/2014

Proceso Nr. 2-50-3-00130-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Utenos vaikų lopšelio–darželio „Šaltinėlis“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui Utenos vaikų lopšeliui–darželiui „Šaltinėlis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. T. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos darbo sutarties su atsakovu Utenos vaikų darželiu–lopšeliu „Šaltinėlis“ nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, priteisti DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teigė nepadariusi šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Utenos vaikų lopšelis-darželis „Šaltinėlis“ ir ieškovė N. T. 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią N. ji priimta dirbti ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtoja. Utenos vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ direktoriaus 2012 m. spalio 29 d. įsakymu sudaryta komisija „Dėl auklėtojos N. T. pedagoginio darbo vertinimo“ 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė direktoriui išvadas ir pasiūlymus dėl N. T. veiksmų bei konstatavo nustačiusi šiurkščių darbo drausmės pažeidimų: 1) 2012 m. spalio pradžioje N. T. vaikams ir darbuotojams girdinti nepagarbiai ir įžeidžiamai pavadino „Meškučių“ grupės vaikus P. Ž. ir L. S. bei jų motinas, taip sukeldama neigiamą psichologinį poveikį vaikams; 2) 2012 m. spalio 19 d. „Mūziukų“ grupėje vaikams ir darbuotojams girdinti N. T. nepagarbiai, įžeidžiančiai pavadino ugdytinės S. P. motiną, ugdytinę S. P., taip sukeldama S. P. ir kitų vaikų išgąstį, suteikdama akivaizdžiai psichologiškai neigiamą poveikį ugdytinei S. P.; 3) 2012 m. spalio mėnesį N. T. sukėlė fizinį skausmą ugdytinei G. M., tempdama už vaiko plaukų (fizinis smurtas mergaitei naudotas kaip bausmė už jos netinkamą elgesį); 4) 2012 m. spalio 10 d. N. T. tinkamai neprižiūrėjo ugdytinės S. P., dėl to mergaitė būdama šlapiais drabužiais susirgo ir serga ilgą laiką; 5) 2012 m. spalio 10 d. N. T. tinkamai neprižiūrėjo ugdytinės S. P., palikdama ją verkiančią atskirame kambaryje ir taip suteikdama neigiamą psichologinį poveikį vaikui; 6) 2012 m. spalio 11 d. N. T. tinkamai neprižiūrėjo ugdytinio M. P., palikdama jį vieną verkiantį prie grupės durų ir taip suteikdama neigiamą psichologinį poveikį vaikui. Komisija nurodė, kad šie pažeidimai laikytini šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais, nes tiesiogiai susiję su veiksmais prieš mažamečius vaikus, jų fizinį bei psichologinį saugumą ir siūlė N. T. taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš einamų pareigų.

Utenos vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu dėl pasiaiškinimo raštu Nr. P-56 buvo nurodyta N. T. pasiaiškinti raštu dėl darbo drausmės pažeidimų. Ieškovė 2012 m. lapkričio 30 d. pasiaiškinime nurodė, kad išvardytų pažeidimų nepadarė. Utenos vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu „Dėl N. T. atleidimo iš darbo“ Nr. P-1 ieškovė N. T. atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. šiurkščiai pažeidus darbo drausmę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo bei nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: tėvų, senelių, darželio auklėtojų parodymai apie ieškovės elgesį, nepilnamečių auklėtinių apklausos duomenys sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, jog 2013 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. P-1 užfiksuoti auklėtojos N. T. darbo drausmės pažeidimai byloje buvo įrodyti. Teismas pažymėjo, kad dirbančiam auklėtoju asmeniui būtinas gebėjimas jausti vaiką ir priimti adekvačius situacijai sprendimus (emocinis intelektas), moralinės vertybės, o ieškovė pažeidė visuminio ugdymo principą, jos elgesys laikytinas nesuderinamu su darbuotojo, kuriam patikėti mažamečiai vaikai, pareigomis, todėl ieškovės darbo drausmės pažeidimus laikė šiurkščiais. Teismas konstatavo, kad ir anksčiau ieškovė buvo šiurkšti vaikams, dėl to vaikai jos bijojo, ji nerodė didesnio dėmesio verkiantiems vaikams, nustumdavo juos, pravardžiuodavo, bendraudama su vaikais, vartojo šiurkščius žodžius, rodė nepadorius gestus, su vaikais kalbėjo netinkamu tonu, darbo metu tvarkydavo asmeninius reikalus, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad dar 2010 metais buvo problemų dėl ieškovės elgesio su vaikais. Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad jos atleidimui turėjo įtakos tai, jog ji ketino dalyvauti konkurse darželio direktorės pareigoms eiti, nes ieškovė nepateikė patikimų įrodymų apie tai, ar ji nustatyta tvarka buvo pateikusi reikiamus dokumentus šioms pareigoms. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė N. T. pagrįstai atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl ieškinį atmetė.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 23 d. sprendimu panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti neteisėtu ir panaikinti Utenos vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ direktoriaus įsakymą Nr. P-1 „Dėl N. T. atleidimo iš darbo”; nustatyti, kad N. T. darbo sutartis su Utenos vaikų lopšeliu-darželiu „Šaltinėlis“ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2014 m. sausio 23-iosios; priteisti iš Utenos vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis” 7740,6 Lt išeitinės išmokos, 24 419,75 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. sausio 23 d. bei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas ieškovę iš pareigų atleido ne dėl vieno konkretaus pažeidimo, bet dėl jų daugeto, jai sistemingai 2012 m. spalio mėnesį pažeidinėjus darbo drausmę, tinkamai neatlikus darbo pareigų. Teisėjų kolegija sprendė, kad tokiu atveju darbo sutartį buvo galima nutraukti tik tuomet, jei taikytos per paskutinius dvylika mėnesių poveikio priemonės nedavė rezultatų, po drausminės nuobaudos pritaikymo ji vėl pažeidė darbo drausmę, kaip nustatyta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Kodėl ieškovė nebuvo bausta už atskirus savarankiškus pažeidimus, neaišku. Nepaneigta N. T. versija, kad tai susiję su jos siekiu pretenduoti į direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl neabejotino šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo egzistavimo surinktų bei ištirtų įrodymų pagrindu. Kolegija nurodė, kad darbdavys nenustatė tikslios pažeidimų, ieškovei nepagarbiai ir įžeidžiamai pavadinant vaikus P. Ž., L. S., S. P. ir jų mamas, padarytų 2012 m. spalio mėnesį, datos. Be to, kolegija pažymėjo, kad liudytojos yra susijusios su atsakovu darbo santykiais ir gali būti labiau linkusios palaikyti darbdavį, todėl šiomis aplinkybėmis negalima daryti neginčijamos išvados apie ieškovės darbo pareigų šiurkštų pažeidimą. Kolegijos nuomone, nėra pakankamai argumentų, patvirtinančių, kad ieškovė nedėjo maksimalių pastangų užtikrinti ugdytinių gerovę ir saugią aplinką ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tempdama vaiką už plaukų, nereaguodama į vaikų verkimą, nenustatyta, jog būtent dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo S. P. vėliau susirgo. Ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės veiksmų nutrauktas nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tinkamai nesilaikyta ir DK 238 straipsnio reikalavimų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą, palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo, kai jis vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbdavys nustatė net šešis ieškovės šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Teismas turėjo nustatyti, ar ieškovė padarė nors vieną iš darbdavio nurodomų šiurkščių pažeidimų, ir ar tas pažeidimas tikrai laikytinas šiurkščiu. Apeliacinės instancijos teismas pažeidimų sunkumo nenustatinėjo. Ieškovei, kaip pedagogei, dirbančiai su mažamečiais vaikais, t. y. su pažeidžiamiausia visuomenės dalimi, keliami patys aukščiausi atidumo, atsargumo, rūpestingumo, etikos, moralės ir atitinkamai drausminės atsakomybės reikalavimai. Darbdavys turi interesą ir pareigą maksimaliai užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą. Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų, ypač šiurkščių pažeidimų, vertinimas gali lemti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004). Įvertinus vaikų darželio kaip įstaigos specifiką, ypatybes, svarbą ir atsižvelgiant į ieškovės padarytus pažeidimus, yra akivaizdu, kad darbdavys neteko pasitikėjimo šia darbuotoja ir vien dėl to jos pažeidimai gali ir turi būti laikytini šiurkščiais.

2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ankščiau nebuvo bausta drausminėmis nuobaudomis, ir padarė išvadą, kad darbdavys pažeidė DK 238 straipsnio reikalavimus atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasatorius su tuo nesutinka, pažymėdamas, kad vertinant ankstesnį darbuotojo darbą galima remtis ne tik darbuotojui skirtų nuobaudų buvimu ar nebuvimu, tačiau bet kokiais faktiniais duomenimis, kurie leistų įvertinti darbuotojo pareigų atlikimą teigiamai arba neigiamai. Byloje pateikta liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių netinkamą ieškovės pareigų vykdymą, kuriuos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė negerbė savo darbo, buvo šiurkšti vaikams, dėl to vaikai jos bijojo, ji nerodė didesnio dėmesio verkiantiems vaikams, nustumdavo vaikus, juos pravardžiuodavo, bendraudama su vaikais, vartojo šiurkščius žodžius, rodė nepadorius gestus, su vaikais kalbėjo netinkamu tonu, darbo metu tvarkydavo asmeninius reikalus, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad dar 2010 metais buvo problemų dėl ieškovės elgesio su vaikais.

3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, įrodymų patikimumą, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Priešingai nei nurodė teismas, pažeidimo, susijusio su S. P., data – 2012 m. spalio 30 d. – nurodyta įsakyme dėl atleidimo iš darbo ir kituose bylos dokumentuose. Pažeidimo, susijusio su ugdytiniais P. Ž. ir L. S., datos darbdavys nenustatė, tačiau tai, kad šis įvykis įvyko spalio mėnesio pradžioje neneigia net pati ieškovė, nesutinkanti su darbdavio pozicija, jog ji nepagarbiai kalbėjo apie ugdytinius ir jų motinas. Teismas nepasisakė, kokią reikšmę konkrečios pažeidimo datos nustatymas turi pažeidimo faktui. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad šie pažeidimai buvo įrodinėjami tik I. K. ir I. D. parodymais, nes apie tai liudijo ir kitos liudytojos – D. I. ir S. T. Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai liudytojų darbuotojų parodymus laiko nepatikimais, nes jos susijusios darbo santykiais su darbdaviu. Vien ši aplinkybė niekaip negali suponuoti liudytojų parodymų nepatikimumo. Kitokių įrodymų, keliančių abejonių liudytojų nešališkumu ir parodymų teisingumu, teismas neįvardijo. Teismas nevertino įrodymų, iš kurių matyti, kad būtent darbuotojai pirmi inicijavo kreipimąsi į darbdavį, pateikdami skundus dėl N. T. netinkamo elgesio atliekant darbo pareigas, taip pat kad N. T. kviestos liudytojos nenurodė, jog ji neatliko pažeidimų, o nurodė tik tai, kad pažeidimų aplinkybės joms nėra žinomos, nes įvykių metu nedalyvavo.

4. Pasisakydamas dėl darbo drausmės pažeidimo, susijusio su G. K. M., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog „ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių N. T. kaltę, ir konstatavęs, kad negalima daryti vienareikšmės išvados apie N. T. nurodomo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo egzistavimą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą išaiškino, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų (pvz., Ringvold v. Norway, No. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“, bylos Nr. 3K-3-98/2012). Be to, pažeidimą įrodo nuoseklūs, aiškūs, logiški vaiko duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir jo motinos K. M. parodymai, taip pat netiesioginiai įrodymai – duomenys apie ankstesnį N. T. elgesį. Apeliacinės instancijos teismas, reikalaudamas neabejotinų darbo drausmės pažeidimo įrodymų, nukrypo nuo įrodymų pakankamumo ir tikimybių pusiausvyros principų, taikomų civiliniame procese.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme ir nurodo šiuos argumentus:

1. DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta teisės norma orientuoja drausminę valdžią turintį subjektą, priskiriant konkrečius nusižengimus prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, remtis norminiais teisės aktais, kuriuose jie būtų fiksuoti, taigi ši teisės norma nesuteikia darbdaviui galimybės vien savo nuožiūra spręsti, kokias dar darbuotojo veikas galima priskirti prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų. Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbdavys atleisti darbuotoją šio pažeidimo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Be to, pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovės nuomone, darbdavys nepagrįstai konstatavo darbo pareigų pažeidimus, pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, skyrė neadekvačiai griežtą nuobaudą.

2. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl proceso teisės normų pažeidimų, pažymėdama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavo bei laikėsi įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodinėjimo sąsajumo, pakankamumo principų, įrodymų leistinumo taisyklių, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatoriaus konstatuotų darbo drausmės pažeidimų aplinkybių prieštaravimai ir tai, kad kasatorius iki šių pažeidimų konstatavimo ieškovei įstatymų nustatyta tvarka nereiškė pretenzijų, pagrįstai apeliacinės instancijos teismui sukėlė abejonių dėl atsakovo konstatuotų darbo drausmės pažeidimų realumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje nustatyta, kad ieškovė Utenos vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ auklėtoja N. T. atleista iš darbo remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu (darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas), 235 straipsnio 2 dalies 1 punktu (neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises) ir 11 punktu (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka). Atsakovo direktoriaus įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo detalizuoti šeši šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai, už kuriuos jai taikyta drausminė atsakomybė. Byloje kilo ginčas dėl šių darbo pareigų pažeidimų konstatavimo pagrįstumo bei drausminės nuobaudos parinkimo.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymių ir drausminės nuobaudos parinkimo

Teismas, nagrinėdamas bylas dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, vertina konkrečius darbuotojo veiksmus ar neveikimą, juos kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Darbo teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti ar atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Šaparnienės įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Taigi išvardytų kriterijų taikymas konkrečioje situacijoje gali lemti tai, kad už tą pačią veiką skirtingiems asmenims yra taikomos skirtingos drausminės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. UAB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012; kt.).

Mažamečių vaikų ugdymo institucijose dirbančių asmenų pareigų specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus – jiems taikytini griežtesni dėmesingumo, rūpestingumo reikalavimai. Pedagogo pareigoms eiti būtinas darbdavio ir ugdytinių atstovų – tėvų ar globėjų – pasitikėjimas pedagogu, jo kompetencija ir asmeninėmis savybėmis, nes jam patikimi ugdyti vaikai, kurie dėl savo amžiaus negali gintis nuo jų teisių pažeidimo. Jei mažamečių vaikų pedagogas jam patikėtų ugdytinių atžvilgiu atlieka veiksmus, priešingus vaikų teisėms ir interesams bei pedagogui keliamiems reikalavimams, toks pažeidimas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, lemiantis darbdavio pasitikėjimo praradimą.

Byloje nustatytas vyraujantis ieškovės darbo pareigų pažeidimų pobūdis: ugdytinių nepriežiūra, ypač pasireiškianti vaikams verkiant; netinkamas elgesys su vaikais, vartojant netinkamą leksiką bendraujant su vaikais ir su bendradarbiais, greta esant vaikams. Nustatyta, kad tokie pažeidimai ieškovės darbe pasikartojo ne kartą. Vertinat jų šiurkštumo laipsnį, atsižvelgtina į tai, kad šie pažeidimai padaryti pedagogės, kuriai patikėtas 3-6 m. amžiaus mažamečių ugdymas. Atsakovo darbuotojų – pedagogų pareigos užtikrinti ugdytinių fizinį ir psichologinį saugumą, tinkamą priežiūrą, globą ir ugdymą, įskaitant savo pavyzdžiu, gerbti vaiko asmenybę ir teises, ne tik yra nustatytos pareiginiuose nuostatuose, etikos kodekse, bet žinotinos kiekvienam pedagoginį darbą dirbančiam asmeniui kaip elementarios. Tokių elementarių reikalavimų nesilaikymo pasikartojantys faktai užfiksuoti ne tik darbdavio įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo, bet ir liudytojų – ugdytinių artimųjų ir ieškovės bendradarbių parodymais, rašytiniais įrodymais. Byloje nustatytas ieškovės neveikimas nesiimant priemonių nuraminti verkiančius vaikus, nesant tam apeliacinės instancijos teismo nurodytų kliūčių – būtinybės tuo metu skubiai pasirūpinti kitais vaikais. Kad toks nesirūpinimas buvo ne nulemtas būtinybės pasirūpinti kitais vaikais, o sąmoningas, patvirtino iš keleto šaltinių gauti įrodymai (vaikų tėvų ir artimųjų giminaičių, ieškovės bendradarbių parodymai), į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas: ieškovė į vaikų verkimą ne kartą reagavo neigiamai, demonstruodama nepakantumą tokiai vaikų emocijų išraiškai, tokia ieškovės reakcija trukdavo ilgą laiką. Apeliacinės instancijos teismas, pateisinęs ieškovės neveikimą jo išvardytomis priežastimis, jas abstrakčiai nurodė kaip pasitaikančias vaikų ugdymo įstaigose, bet nesusiejo jų su konkrečiais šioje byloje nustatytais neveikimo atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog kliūčių, pateisinančių darbuotojo negalėjimą tinkamai atlikti savo pareigas, apskritai pasitaiko, negali būti pakankamas pagrindas pateisinti neveikimą konkrečioje situacijoje, nenustačius konkrečių neveikimą pateisinančių aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytomis kliūtimis nuraminti verkiančius vaikus ieškovė nesirėmė. Tai, kad ieškovė negerbė savo darbo, einamas auklėtojos pareigas vertino kaip per žemas jai, akivaizdūs pareigų pažeidimai buvo kartojami, ji nereagavo į ugdytinių tėvų ir bendradarbių pastabas dėl netinkamo elgesio, o atsakovo administracijai pareikalavus pasiaiškinti, visais atvejais tokį savo elgesį tik neigė, sudaro pagrindą darbdaviui nesitikėti ieškovės požiūrio į pareigų vykdymą pasikeitimo ateityje, o paskutinius nustatytus darbo pareigų pažeidimus vertinti kaip šiurkščius. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys ieškovės netinamų veiksmų žalą atsakovo reputacijai, kad dėl šios priežasties tėvai nusprendė vaiką perkelti į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą arba neatvesti vaiko ieškovės darbo valandomis. Tokie duomenys patvirtina, kad ieškovės padaryti pažeidimai jau pakirto vaikų ugdymo paslaugos gavėjų – ugdytinių tėvų – pasitikėjimą ieškove, kuriems tapo nepriimtina patikėti savo vaikų ugdymą dirbant ieškovei, todėl ieškovės tolesnis darbas dėl šių pažeidimų tapo iš esmės neįmanomas. Nurodyto pobūdžio darbo pareigų pažeidimai, sukėlę tokius padarinius, negali būti vertinami kitaip nei šiurkštūs. Tokioje situacijoje atleidimas iš darbo yra adekvatus padarytų šiurkščių darbo pažeidimų padarinys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. kovo 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004, pažymėjo, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų atliekamo darbo kontrolę, laiku ir adekvačiai reaguoti į daromus darbo drausmės pažeidimus, ypač šiurkščius. Nagrinėjamos bylos atveju tai, kad atsakovo admininistracija iki ugdytinių tėvų skundų dėl ieškovės veiksmų pateikimo 2012 m. pati įstatyme nustatyta tvarka nefiksavo byloje nustatytų anksčiau ieškovės padarytų ir pasikartojusių pažeidimų bei nesiėmė drausminės atsakomybės ir kitų reikiamų priemonių tokiems pažeidimams išvengti ateityje, galėjo paskatinti tolesnį ieškovės neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, sukėlusį ugdytinių tėvų nepasitikėjimą ugdymo įstaiga. Vis dėlto darbdavio administracijos nepakankamai efektyvus reagavimas į ieškovės daromus pažeidimus, laiku nesiimant veiksmingų priemonių, negali būti vertinamas kaip pagrindas atsirasti ieškovės lūkesčiams, kad jos, einančios pedagogės pareigas, veiksmai ir neveikimas, šiurkščiai pažeidžiantys vaikų teises į saugią aplinką, tinkamą priežiūrą, globą ir ugdymą, galėtų būti vertinami švelniau.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Pasisakydama kasaciniame skunde keliamu įrodymų vertinimo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Šio teismo nuomone, ieškovės įžeidžiamas kalbėjimas apie vaikus ir jų motinas, girdint vaikams neįrodytas, nes darbdavys nenustatė tikslios pažeidimų datos. Teismas nenurodė, kokią reikšmę nurodytiems pažeidimams konstatuoti turi tikslios datos nustatymas. Įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo pažeidimo, susijusio su ugdytine S. P., data nurodyta – 2012 m. spalio 30 d., o pažeidimo, susijusio su ugdytiniais P. Ž. ir L. S., padarymo laikas apibrėžtas kaip spalio mėnesio pradžia. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidimui konstatuoti ne visais atvejais vienodą reikšmę turi tikslus jo padarymo momento nustatymas. Kai kuriais atvejais gali būti reikšminga ne tik ginčo pažeidimo padarymo data, bet ir tikslus laikas, o kai kuriais – pažeidimo padarymo momentas reikšmingas tik sprendžiant, ar nepraleistas terminas nuobaudai skirti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad terminas drausminei nuobaudai už nurodytus pažeidimus skirti nepraleistas, ieškovė netvirtino, kad tuo metu negalėjo pažeidimo padaryti, todėl šiuo atveju nėra būtina tiksliau, nei nurodyta ginčo įsakyme, apibrėžti jo padarymo momentą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos teiginys, kad liudijusios darbuotojos yra susijusios su atsakovu darbo santykiais ir gali būti labiau linkusios palaikyti darbdavį, yra prielaida, kuri, nepagrįsta ją patvirtinančiais įrodymais, negali būti pagrindas liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus. Pažymėtina, kad vertinant įrodymų patikimumą ir pakankamumą įrodinėjamoms aplinkybėms konstatuoti, reikšminga yra tai, kokie įrodymai apskritai gali būti surinkti konkrečioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju, įrodinėjant ginčo pažeidimus vaikų darželyje, yra ribotos galimybės remtis kitais įrodymais nei ugdytinių, jų tėvų, artimųjų giminaičių ir vaikų darželio darbuotojų parodymais. Dėl to įrodymai negali būti atmetami vien remiantis apeliacinės instancijos teismo nurodytos prielaidos pagrindu, bet turi būti atsižvelgiama į tai, kokie įrodymai konkrečiu atveju galėjo būti surinkti ir vertinama, ar nėra esminių prieštaravimų tarp surinktų įrodymų, ar nuoseklūs yra šalutiniai duomenys, ar jie patvirtina tiesioginius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų esminių prieštaravimų nenustatė. Liudytojų parodymų, kuriais šie teigia, kad neturi žinių apie įrodinėjamus faktus, nėra pagrindo laikyti prieštaraujančiais įrodymams, tokius faktus patvirtinantiems.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, jų tarpusavio santykį, t. y. esminių prieštaravimų nebuvimą, atsižvelgiant į ieškovės darbo specifiką, turėjo pagrindą spręsti, kad įrodymai yra pakankami atsakovo pozicijai patvirtinti ir išvadai, kad atsakovas teisėtai atleido ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, padaryti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo – paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, bei pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 2000 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad nurodytas kasatoriaus prašymas tenkintinas. Taip pat kasatoriui iš ieškovės priteistinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 746 Lt (CPK 93 straipsnis).

Kasaciniame teisme patirta 24,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti. Palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą.

Priteisti Utenos vaikų lopšeliui–darželiui „Šaltinėlis“ (j. a. k. 190174635) iš N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2746 (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24,04 Lt (dvidešimt keturis litus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas