Baudžiamoji byla Nr. 2K-124-976/2023
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01028-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu V. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas, taip pat laikinojo sulaikymo laikas – 1 para.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas. Be to, nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai 75 590,82 Eur, laikomų L. A. priklausančioje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismo nustatytų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų, tai gali lemti esminį nuteistosios padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. L. nuteista už tai, kad 2009 m. gruodžio 15 d. – 2014 m. kovo 4 d. per statytinį asmenį A. G. pardavusi AB „T“ 37,66 proc. akcijų UAB „A“ už 2 000 000 Lt, t. y. 579 240,04 Eur, todėl turėdama pareigą sumokėti 261 000 Lt, t. y. 75 590,82 Eur, gyventojų pajamų mokesčio, žinodama, kad statytinis asmuo A. G. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui, jo gyvenimo būdas asocialus, o vykdydamas V. L. nurodymus gautus už akcijas pinigus jis pervedė kitiems asmenims ir negalės įvykdyti mokestinės prievolės sumokėti gyventojų pajamų mokestį, V. L. išvengė prievolės sumokėti 261 000 Lt, t. y. 75 590,82 Eur, gyventojų pajamų mokesčio (detalesnis nusikalstamos veikos aprašymas pateikiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje).
2. V. L. nuteista ir už tai, kad, norėdama pervesti A. G. vardu atidarytoje Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitoje buvusius pinigus už AB „T“ 28 d., kovo 4 ir 6 d. suklastojo ir panaudojo pateikdama V. B. ar kredito unijos, bankų darbuotojams suklastotus tikrus dokumentus: 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 13, 2014 m. kovo 6 d. dvi piniginių operacijų anketas (detalesnis nusikalstamos veikos aprašymas pateikiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje).
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad pateiktas faktinių aplinkybių neatitinkantis kaltinimas, kuris nebuvo patikslintas pirmosios instancijos teisme. V. L. veiksmai, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pardavus bendrovės akcijas ir neteikiant deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, galimai galėtų būti vertinami ne kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o kaip nusikaltimas finansų sistemai, veiką kvalifikuojant pagal BK 221 straipsnio 1 dalį. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo patvirtintas kaltinimas V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju dėl dokumentų klastojimo galimai atsirado ir didelė žala, o šią žalą patvirtinus, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o likusią nutarties dalį palikti nepakeistą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio 1–6 punktų teisinis reguliavimas (2008 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, atidėti bylos nagrinėjimą, iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Motyvuodamas priimtą procesinį sprendimą nutartyje, apeliacinės instancijos teismas nurodė tarpusavyje ir priimtam procesiniam sprendimui prieštaraujančius argumentus, nukrypo nuo reikalavimų, keliamų nutarties turiniui. Priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinamajame akte išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad kaltinamasis aktas surašytas ydingai ir valstybinį kaltinimą byloje palaikę prokurorai nesiėmė iniciatyvos keisti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, tačiau teismas savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių nesiėmė, nors ši teisė teismui suteikta BPK 256 straipsnio 1 dalyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pats nekeisdamas veikos faktinių aplinkybių ir procesiniu sprendimu neperduodamas bylos kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui, iš esmės pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalį. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, esą jis neturi teisinės galimybės spręsti kaltinimo pakeitimo klausimą ir išeiti už apeliacinio skundo ribų, nes toks argumentas grindžiamas nebeaktualia teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2007">2K-243/2007</a>), kuri buvo suformuota galiojant kitokios redakcijos BPK 256 straipsnio 1, 2 dalims, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Motyvuodamas priimtą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl V. L. veikos kvalifikavimo, nukrypdamas nuo draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principo (lot. non reformatio in peius). Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jis nėra aiškus, suprantamas, kelia abejonių dėl turinio ir prasmės, sudaro pagrindą teismui bei kaltinamajam ir jo gynėjui abejoti, ką prokuroras turėjo mintyje reikšdamas vieną ar kitą kaltinimą, todėl šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, kurio sudėtinė dalis yra asmens teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 2 straipsnio 1 dalyje. Pagal teismų praktiką tada, kai prokuroras byloje pareiškia netinkamai suformuluotus kaltinimus, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepasinaudoja galimybe keisti ar tikslinti kaltinimą, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, nes kitaip nebus pasiekti BPK 1 straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo proceso tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-337/2006">2K-7-337/2006</a>). Priėmus priešingą sprendimą, būtų pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte kaltinamajam suteikta teisė būti jam suprantama kalba ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pagrindą ir apie teisinį veikų vertinimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pelissier ir Sassi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25444/94).
4.2. Priimdamas procesinį sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principo, pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir įstatymo negaliojimo atgaline tvarka (lot. lex retro non agit) principus. Kasatorė pažymi, kad, išskyrus ją ir jos gynėjus, kiti proceso dalyviai neskundė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, taip pat Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio (kasacine tvarka prokuroras skundė tik vėlesnę Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartį), todėl darytina išvada, kad baudžiamasis procesas byloje po 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio buvo tęsiamas tik jos iniciatyva, pasinaudojant teise į apeliaciją. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pablogino jos teisinę padėtį, nes priimta nutartimi faktiškai pripažino, kad ji padarė griežtesnę atsakomybę užtraukiančią nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, o tai pažeidžia draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principą, juolab kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama nesant prokuroro skundo ir toks teismo procesinis sprendimas buvo jai netikėtas. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad šiuo atveju draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principas nėra pažeidžiamas, nes tai neteisinga ir aiškiai prieštarauja teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-733/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-733/2007">2K-733/2007</a>, 2K-312/2008, 2K-274/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2012">2K-276/2012</a>, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015, 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2019, 2K-175-1073/2019, 2K-80-303/2022 (priimta šioje byloje)), neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 2 straipsnio, nes toks apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas atgraso atitinkamus asmenis nuo ketinimų pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, rėmėsi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija, kuri įsigaliojo po to, kai pirmesnė straipsnio redakcija buvo pakeista atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimą. Šiuo nutarimu nustatyta, kad BPK 320 straipsnio 4 dalis (2007 m. rugsėjo 1 d. įstatymo redakcija) tiek, kiek ja draudžiama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui pabloginti kito nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį nesant dėl to prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundo, neprieštaravo Konstitucijai. Iš to darytina išvada, kad Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimu ne tik nebuvo paneigti draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį ir vertinimo tik to, dėl ko kreiptasi, (lot. tantum devolutum quantum appellatum) principai, bet pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai teisinis reguliavimas, pagal kurį nuteistasis negalėjo apeliacine tvarka skųsti nuosprendžio tuo pagrindu, kad nusikalstamą veiką padarė ne jis arba ne vien tik jis, bet kitas tame pačiame procese teisiamas ir išteisintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu asmuo. Pirmiau nurodytas išaiškinimas aktualus ir priimant sprendimą šioje byloje, nes pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų teisinį kvalifikavimą byloje susiklosčiusi teisinė situacija reikštų ir kitų asmenų, kurie nepatraukti kaip kaltinamieji šioje byloje, baudžiamosios atsakomybės klausimą. Jei tokie asmenys nebūtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamasis persekiojimas būtų selektyvus, kadangi už tokias pat veikas, kaip ir kasatorės, kiti asmenys nebūtų persekiojami. Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka ir Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarime pateiktų išaiškinimų bei užkerta teisę kasatorei gintis nuo pareikštų kaltinimų motyvuojant tuo, kad jame nurodytas nusikalstamas veikas padarė ne ji, o kitas asmuo ar asmenys. Kasatorės manymu, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principą, nes BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija negaliojo veikos padarymo metu, o BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, apibrėžiantis baudžiamojo įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, taikytinas, kaip išplaukia iš teismų praktikos, ir byloje susiklosčiusiai situacijai neatsižvelgiant į BPK 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a>). Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimtoje nutartyje padaręs išvadą dėl jos veikos atitikties BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, iš dalies pasisakęs apie jai skirtiną bausmę, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 6 dalyje. Be to, apeliacinės instancijos teismo pateikta priimto procesinio sprendimo motyvacija, kai jis, neįspėjęs kasatorės, neatlikęs įrodymų tyrimo ir nesudaręs galimybės jai pasisakyti, ar ji sutinka su faktiniu jos pripažinimu kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, iš esmės pažeidė ir BPK 320 straipsnio 4 dalį, nes pablogino jos teisinę padėtį. Priimto procesinio sprendimo motyvavimas skundžiamoje nutartyje yra ydingas ir dėl to, kad juo pirmosios instancijos teismui nurodomas privalomas jos veikos kvalifikavimas, taip įsikišant į pirmosios instancijos teismo savarankiškumo ir kompetencijos ribas.
4.3. Prašydama kreiptis į Konstitucinį Teismą, kasatorė nurodo, kad yra abejonių, ar BPK 382 straipsnio 1–6 punktų teisinis reguliavimas (2008 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija), kiek jame nenustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisė priimti procesinį sprendimą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, kaip tai nustatyta BPK 254 straipsnio 3 dalyje, atitinka Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo ir teisinės valstybės principus. Savo prašymą kasatorė motyvuoja tuo, kad galiojančio BPK 382 straipsnio 1–6 punktų nuostatos neįtvirtina tokio procesinio sprendimo kaip pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamųjų aktų ar vien tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies panaikinimas ir perdavimas bylos prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindais, o kasatorės požiūriu, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama kasacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į visas baudžiamosios bylos aplinkybes, vadovaujantis teise bei laikantis iš Konstitucijos kylančių teisingumo, protingumo imperatyvų, priimti teisingą sprendimą byloje ir veiksmingai užtikrinti asmens konstitucinę teisę į sąžiningą teismo procesą, saugomą Konstitucijos. BPK 382 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas gali būti laikomas ir legislatyvine omisija, kuri savaime nekonkuruoja su Konstitucija. Dėl to ji galėtų būti užpildyta ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šiuo atveju priimant nutartį. Kasatorės nuomone, toks sprendimas galėtų būti priimtas remiantis BPK 382 straipsnio 2 punkte nurodytu teisiniu pagrindu. Kadangi BPK 382 straipsnis bus taikomas priimant kasacinę nutartį šioje byloje, yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti BPK 382 straipsnio nuostatų atitiktį Konstitucijai, o bylos nagrinėjimą atidėti, iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios V. L. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principą. Asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis persekiojimas, teisė skųsti teismo sprendimus yra reali ir veiksminga būtent dėl draudimo bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį, vertinimo tik to, dėl ko kreiptasi, principų. Iš šių principų išplaukia, kad skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2012">2K-276/2012</a>, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018). Išimtis iš šios taisyklės buvo nustatyta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimą, papildant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą d papunkčiu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismui buvo suteikta galimybė panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tada, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų ir tai gali lemti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo sąlygų ir nenukrypo nuo teismų praktikos taikant šią normą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>). Iš nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo nustatytų pirmosios instancijos teismo. Pagal pirmosios instancijos teismo išvadas, V. L. buvo nuteista už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes apgaule išvengė jai privalomo mokėti gyventojų pajamų mokesčio, kurį ši turėjo sumokėti pardavusi akcijas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad V. L. veiksmai negali būti vertinami kaip sukčiavimas, nes mokestis savo prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, todėl V. L. veiksmai, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, gali būti vertinami kaip deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas pagal BK 221 straipsnį. Be to, nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kaltinamajame akte suformuluotas ir pirmosios instancijos teismo patvirtintas kaltinimas V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes bylos duomenys rodo, kad šiuo atveju dėl dokumentų klastojimo galėjo kilti didelė žala, o tokią žalą patvirtinus, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo naujai nustatytos aplinkybės lemia esminį nuteistosios teisinės padėties pabloginimą dėl galbūt sunkesnio baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 300 straipsnio 3 dalis). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių gali būti peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, nes, teisme nagrinėjant tik nuteistosios paduotą skundą, jos teisinė padėtis gali pakisti priešinga, nei prašoma skunde, linkme.
5.2. Nesutiktina su kasacinio skundo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla kasacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nuteistosios kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė teismui nagrinėti bylą. Išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka pirmą kartą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino prokuroro kasacinį skundą ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartį panaikino bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog surašant kaltinamąjį aktą buvo nesilaikyta BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimų, nepateikė argumentų, kaip teismo nurodyti BPK 219 straipsnio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme, todėl, be pagrindo panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduodamas bylą prokurorui, teismas pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad, pirmesnėje šioje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje kaltinamojo akto surašymo teisėtumo, jo turinio atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams klausimas buvo išspręstas, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl aplinkybių, kurios kasacinės instancijos teisme pakartotinai nenagrinėtinos, nėra teisinio pagrindo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios V. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo
7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 256 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 3 dalį, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį, nes, turėdamas teisinę galimybę spręsti kaltinimo pakeitimo teisme klausimą arba perduoti bylą prokurorui kaltinimui pakeisti, to nepadarė.
8. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Taigi ši norma taikoma tais atvejais, kai yra nustatytos visos trys sąlygos: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą 3) ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
8.1. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020 ir kt.). Šis aiškinimas tinka ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>).
8.2. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šią normą sistemiškai su BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, pažymėjo, kad joje nustatomas kitų dviejų BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodytų sąlygų turinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>).
8.3. Taigi, antra aplinkybė, kurią būtina konstatuoti pagrindžiant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo būtinumą, yra ta, jog apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teisme, gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą. Išvardytų asmenų padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>).
8.4. Trečia būtina BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo sąlyga – dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde.
8.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso teisės principai non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) ir tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) išlieka svarbiausi apeliacijos, t. y. teisės skųsti teismo sprendimą realizavimo procesinės formos, principai. Asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas, teisė skųsti teismo sprendimus yra reali ir efektyvi būtent dėl šių principų. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-733/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-733/2007">2K-733/2007</a>, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2012">2K-276/2012</a>, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>). Todėl BPK
9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. nuteista už dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3, 5 dalys). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad V. L. pateiktas faktinių aplinkybių neatitinkantis kaltinimas, kuris nebuvo patikslintas pirmosios instancijos teisme. V. L. veiksmai, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pardavus bendrovės akcijas ir neteikiant deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, galimai galėtų būti vertinami ne kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o kaip nusikaltimas finansų sistemai, veiką kvalifikuojant pagal BK 221 straipsnio 1 dalį. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo patvirtintas kaltinimas V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju dėl dokumentų klastojimo galimai atsirado ir didelė žala, o šią žalą nustačius, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas taikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį nenustatęs visų pirmiau aptartų būtinų jo taikymo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nepagrįstas.
10.1. Kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, V. L. veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į galimai BK 221 straipsnio 1 dalį; taip pat kad jai inkriminuotas dokumentų klastojimas galimai turėtų būti kvalifikuojamas ne pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
10.2. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties (nutarties 11–13 punktai), šis teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių iš esmės neginčija ir V. L., pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. jos veiką kvalifikavo kaip turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (pagal BK 182 straipsnį), nors pagal teismų praktiką tokia veika kvalifikuotina kaip nusikalstama veika finansų sistemai. Aptardamas kitą V. L. inkriminuotą veiką – dokumentų klastojimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ši veika pagal nustatytas byloje aplinkybes turėtų būti vertinama kaip kvalifikuotas dokumentų klastojimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nutarties 15–17 punktai). Tačiau analogiškai teismas nepadarė išvados, kad nagrinėjant bylą teisme buvo nustatytos skirtingos veikos faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš bylos, aplinkybė, kad į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 75 590,82 Eur mokesčių, yra žinoma visiems proceso dalyviams, nors ji inkriminuota V. L. kaip kitos nusikalstamos veikos požymis.
10.3. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepadarė ištirtais ir įvertintais bylos įrodymais grįstos išvados, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, kartu nekonstatavo būtinosios sąlygos, kurią nustačius būtų galima svarstyti sprendimą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
11. Pažymėtina, kad proceso tęsimas nepagrįstai perduodant bylą prokurorui taip pat neatitiktų ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl bylos išnagrinėjimo per kuo trumpiausią laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis šioje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-303/2022).
12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs visų BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodytų pagrindų, be pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priėmęs tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas, nesant jokių teisinių kliūčių, iš esmės neišnagrinėjo byloje paduoto V. L. apeliacinio skundo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, nes jie suvaržė V. L. teises į jos apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra abejonių, ar BPK 382 straipsnio 1–6 punktų teisinis reguliavimas (2008 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija), kiek jame nenustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisė priimti procesinį sprendimą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, kaip tai nustatyta BPK 254 straipsnio 3 dalyje, atitinka Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo ir teisinės valstybės principus.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra privalomi proceso dalyvių prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOS0xMDczLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-39-1073/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-39-1073/2022">2K-7-39-1073/2022</a>). Teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia pats savarankiškai (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas turi įgaliojimus kreiptis į Konstitucinį Teismą tik nustatęs visas būtinas kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygas (Konstitucijos 110 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnis).
15. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, Konstitucijai, ir tos atitikties tyrimas nėra savitiksliai dalykai, teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kaip konstitucinio instituto, paskirtis – užtikrinti, kad bus įvykdytas teisingumas. Savitikslis prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai, 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai, 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai). Konstitucijos 110 straipsnyje įtvirtintu draudimu taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kilus abejonių, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (pvz., 2003 m. gruodžio 30 d., 2013 m. sausio 25 d., 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimai).
16. Konstitucijoje, BPK įtvirtintas greito baudžiamojo proceso, bylos nagrinėjimo principas (pvz., Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, BPK 44 straipsnio 5 dalis). Todėl procese turi būti atliekami tik tie proceso veiksmai, kurie būtini bylai išspręsti teisingai. Šioje byloje BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio esminio pažeidimo klausimą galima išspręsti kitu šiuo metu BPK nustatytu būdu. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą šioje byloje nepateisinamai užtęstų bylos nagrinėjimą, neatitiktų tokio kreipimosi konstitucinio instituto paskirties, būtų savitikslis ir nežinybingas Konstituciniam Teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 2 punktas).
17. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad kasatorės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kiti kasacinio skundo argumentai iš esmės yra subordinuoti esminiam kasacinio skundo argumentui dėl esminio BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio pažeidimo, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
