G. L. pagal BK 243 str., 227 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-64-495/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36177-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2;

1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį trisdešimties parų arešto bausme, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį, subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, subendrinta bausmė (BK 227 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 7 dalis) apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 243 straipsnį, ir paskirta subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 30 MGL (1130 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, G. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1640 Eur, šią sumą sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Automobilis „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintas jo savininkui R. L.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nuteistojo G. L. ir jo gynėjos advokatės Linos Razvickienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Pakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, iš G. L. konfiskuotą automobilio „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinant iki 1356 Eur. Ištaisytas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. L. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 3.32 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį,,BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,22 prom. etilo alkoholio.

2. Be to, jis pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 4.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsėdęs į policijos tarnybinį automobilį,,Škoda Superb“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą skiriamaisiais policijos ženklais, tiesiogiai pasiūlė 500 Eur kyšį ir davė 240 Eur kyšį valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiajam patruliui M. B., vyriausiajam patruliui A. V., vyriausiajam patruliui Ž. K., eurų kupiūras įdėdamas į vairuotojo sėdynės galinę kišenę, už tai, kad nebūtų užfiksuota nusikalstama veika, jog jis 2018 m. liepos 29 d. apie 3.32 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį,,BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 prom. girtumas), taip siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.

3. Be to, jis pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė atlikti 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams – 2018 m. liepos 29 d. apie 3.32 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 prom. girtumas), vairavo automobilį,,BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės jį vairuoti.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą konfiskuotino turto (automobilio,,BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą sumažino nuo 1640 Eur (su PVM) iki 1356 Eur (be PVM). Teismas sprendė, kad konfiskuotino turto vertė turi būti skaičiuojama be PVM.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir baudžiamąją bylą pagal BK 243 straipsnį nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas); taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant apribojimus bei taikant baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuojant automobilį,,BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); paskirto draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams terminą skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 29 d. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Teismai pažeidė draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principą (non bis in idem) (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi jis buvo nuteistas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad vengė atlikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, o pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti, t. y. jam yra priimtas nuosprendis dėl to paties kaltinimo.

5.2. Teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatas, paskirdami realią laisvės atėmimo bausmę. Neįvertino kasatoriaus ir jo šeimos socialinių interesų bei situacijos išskirtinumo dėl sunkios šeiminės situacijos, susidariusios dėl artimųjų prastos sveikatos būklės. Teismai nusprendė izoliuoti kasatorių ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo šeimos, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos jo santykiams su šeimos nariais, kurie yra neįgalūs (motina F. L., tėvas R. L., sesuo Z. L.-S. bei du jos vaikai E. S. ir A. G.). Be to, jo motina serga vėžiu, todėl jis padeda savo tėvui R. L. ją prižiūrėti ir išlaikyti. Kasatorius rūpinasi ir materialiai išlaiko ne tik savo tris biologinius vaikus, neseniai pagimdžiusią sugyventinę, bet ir savo neįgalią seserį bei jos neįgalius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad nuteistojo sesers sveikata akivaizdžiai pablogėjo būtent po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (patyrė mikroinsultus), tai patvirtina kasatoriaus pateikti medicininiai dokumentai. Be kitų ligų, sūnėnui įtariamos sunkios ligos (epilepsija, galvoje navikiniai dariniai). Jis taip pat padeda seseriai skyrybų procese, gynė ją nuo smurtaujančio sutuoktinio. Be to, jis (kasatorius) taip pat turi klausos negalią. Kasatorius pažymi, kad nors anksčiau buvo teistas ne kartą, tačiau savo kaltės neneigė, pripažino, kad nusikaltimų padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau šiuo metu alkoholio nevartoja, anksčiau niekada neprašė švelninti bausmės dėl sunkios savo šeimos, ypač sesers ir jos vaiko, sveikatos būklės. Apeliaciniame skunde nuteistasis detaliai aptarė sesers ir jos vaikų sveikatą, savo galimybes jai padėti, nurodė, kad, be jo, niekas daugiau padėti jai negali, o teismai tinkamai šių aplinkybių neįvertino. Todėl kasatorius prašo, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, jo asmenybę ir padarytų veikų pavojingumą bei nustatytas byloje išimtines aplinkybes, neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi tai negrįžtamai sukeltų sunkius padarinius jo šeimai.

5.3. Baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas – paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir ji yra aiškiai perteklinė, atsižvelgiant į tai, kad kasatorius turi didelių finansinių įsipareigojimų (šeimos narių išlaikymas, kiti finansiniai įsipareigojimai, susiję su administracinėmis nuobaudomis ir pan.). Kasatoriaus nuomone, turi būti konfiskuojamas automobilis, t. y. nusikaltimo padarymo priemonė. Su tuo sutinka ir jo tėvas, kuriam priklauso šis automobilis.

5.4. Taip pat teismai neteisingai nustatė kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – termino skaičiavimą pradžią – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo realaus vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento – nusikaltimo padarymo dienos – 2018 m. liepos 29 d.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

6.1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu G. L., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu kasatorius, be kita ko, nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti Kauno apylinkės miesto 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemonę trejus metus – 2018 m. liepos 29 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį,,BMW 320“. Taigi kasatorius iki Kauno apylinkės teismui priimant nuosprendį nagrinėjamojoje byloje nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad yra įsiteisėjęs nuosprendis dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį ir jis yra nuteistas už tą pačią veiką antrą kartą.

6.2. Išnagrinėję bylą teismai nustatė, kad G. L. anksčiau buvo teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už identišką veiką. Bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo – praėjus mėnesiui po nuosprendžio priėmimo jis vėl nusikalto. Be to, G. L. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam arba neturint tam teisės. Kasatorius nėra sumokėjęs ankstesniais sprendimais paskirtų baudų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau paskirtos bausmės, švelnesnės nei reali laisvės atėmimo bausmė, savo tikslų nepasiekė – kasatorius išvadų dėl daromų teisės pažeidimų nepadarė. Dėl to sutiktina su teismų išvada, kad tik paskirta reali laisvės atėmimo bausmė gali padaryti įtaką G. L. elgesiui. Priešingai nei teigiama skunde, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, susijusius su G. L. artimųjų ligomis, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į G. L. asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina ir tai, kad BK 62 ir 75 straipsnių taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kasatoriui netaikytinos nei BK 62 straipsnio nuostatos, nei BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą.

6.3. Nėra pagrindo taikyti ir nusikaltimo priemonės – automobilio,,BMW 320“ konfiskavimo, nes jis priklauso ne kasatoriui, o trečiajam asmeniui – nuteistojo tėvui R. L., todėl automobilis negali būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, o su automobilio konfiskavimu sutinka jo savininkas R. L., negali būti pagrindas konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą.

6.4. Prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams – skaičiavimo nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. 2018 m. liepos 29 d., nepagrįstas. Pagal formuojamą teismų praktiką, specialios teisės atėmimo terminas tokio pobūdžio bylose skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmeniui realiai atimama teisė vairuoti transporto priemonę, pavyzdžiui, sulaikius asmenį, apsvaigusį nuo alkoholio. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad kasatorius vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti. Už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą teisė vairuoti kelių transporto priemones jam jau buvo atimta, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad šioje byloje minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo G. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 243 straipsnio taikymo

8. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

9. Sprendžiant G. L. atsakomybės klausimą pagal BK 243 straipsnį, aktualus BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, nuostatų taikymas. Nagrinėjamoje byloje G. L. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta 2,22 prom. etilo alkoholio), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal BK 243 straipsnį jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vengė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 18 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Ši baudžiamojo poveikio priemonė G. L. teismo paskirta BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Tai reiškia, kad probacija turi būti vykdoma pagal specialiame įstatyme nustatytas taisykles. Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną; probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Pradedant vykdyti priežiūrą, probuojamasis turi būti informuotas apie jo teisinę padėtį ir probacijos sąlygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas sąlygas (Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Probuotojas privalo sudaryti individualų probuojamojo (jam dalyvaujant) priežiūros planą ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo priežiūros vykdymo bylos pradžios dienos bei pasirašytinai su juo supažindinti (Įstatymo 17 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismų sprendimais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tik formaliai įvertinęs surinktą byloje medžiagą, neišsiaiškinęs, kokie faktiškai buvo atlikti probacijos veiksmai, nustatė, kad įsiteisėjus 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo kartu su bausme G. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jis buvo iškviestas į Kauno probacijos skyrių ir probacijos pareigūnų supažindintas su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu bei vykdymo sąlygomis, vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Dėl to teismas padarė išvadą, kad G. L. suprato pažeidžiantis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas ir gresiančias to pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nevertindamas byloje surinktų ir ištirtų duomenų apie G. L. probacijos vykdymą, apsiribodamas tik jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pavojingumo vertinimu. Todėl darytina išvada, kad teismų sprendimai dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymių buvimo G. L. veikoje neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl keistini.

11. Teismai, darydami išvadas dėl G. L. BK 243 straipsnio taikymo, rėmėsi Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. K4-8152 (1 t., b. l. 97), kuriame nurodyta, kad G. L. į Probacijos tarnybos registrą buvo įtrauktas 2018 m. liepos 25 d. 2018 m. liepos 30 d. jis supažindintas su probacijos bei baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už probacijos sąlygų ir teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Tuo pačiu raštu probacijos skyrius prašė spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį. Kartu pateiktas ir G. L. 2018 m. liepos 30 d. paaiškinimas (1 t., b. l. 108) dėl vairavimo neblaiviam 2018 m. liepos 28 d. ir taip pat nurodyta, kad jis yra „įspėtas, jam išaiškintos probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės“. 2018 m. liepos 31 d. G. L. pateiktas paaiškinimas Kauno probacijos skyriaus viršininkės V. Lukavičienės perduotas „vykdyti priežiūrai teisės aktų nustatyta tvarka“ specialistei E. Zapolskienei. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su teismų išvadomis dėl tinkamo G. L. informavimo apie jo teisinę padėtį ir probacijos sąlygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas pareigas, vertinant BK 243 straipsnio prasme. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje G. L. nuteistas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam 2018 m. liepos 29 d. (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir pagal BK 243 straipsnį – už Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymą. Tačiau pagal Įstatymo reikalavimus (nutarties 9 punktas) jis iki nusikalstamos veikos padarymo dienos – 2018 m. liepos 29 d. Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo supažindintas apie jo teisinę padėtį ir probacijos sąlygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad Kauno probacijos skyriaus byloje pateiktas 2018 m. liepos 30 d. G. L. paaiškinimas dėl vairavimo neblaiviam aplinkybių bei jame esantis įrašas apie jam „išaiškintas probacijos sąlygų nevykdymo pasekmes“ nei savo forma, nei turiniu neatitinka Probacijos įstatymo keliamų tokio pobūdžio reikalavimų ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-245 patvirtintu Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašu nustatytos tvarkos. Šis teisės aktas yra privalomas atsakingoms probacijos tarnyboms, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „jei asmuo vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, probacijos tarnyba parengia ir pateikia teikimą, nurodytą BK 74 straipsnio 2 dalyje“. Teikime turi būti nurodyti ir konkretūs duomenys apie vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismai, ignoruodami tai, kad probacijos tarnyba nesilaikė pirmiau nurodytų Įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų pareigų probuojamojo G. L. atžvilgiu, bei nesant byloje teisės aktų nustatytos formos ir turinio teikimo dėl BK 243 straipsnio taikymo, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad G. L. buvo tinkamai supažindintas su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu (tokio plano byloje nėra) ir baudžiamojo poveikio vykdymo sąlygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, ir dėl to priėmė jam nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 243 straipsnį.

12. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Įstatymo 30 straipsnyje nustatytos probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės, t. y. tais atvejais, kai probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Taigi, nagrinėjamoje byloje, ir tuo atveju, jeigu būtų išlaikyti Įstatymo reikalavimai dėl probacijos pradžios (nutarties 9 punktas), nėra pagrindo spręsti dėl BK 243 straipsnio taikymo G. L., nenustačius Įstatymo 30 straipsnyje nustatytų teisinių priemonių taikymo galimybių. Būtent tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas nustato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-59/2012">2K-7-59/2012</a>, 2K-254-511/2018).

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje G. L. veiksmuose nenustatyti BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl baudžiamosios bylos dalis dėl G. L. nuteisimo pagal BK 243 straipsnį turi būti nutraukta, jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai dėl non bis in dem principo pažeidimo G. L. veiksmus kvalifikavus pagal BK 243 straipsnį ir 281 straipsnio 7 dalį paliekami nenagrinėti.

Dėl bausmės G. L. paskyrimo

14. Kasaciniame skunde nuteistasis, prašydamas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), nurodo, jog teismai tinkamai neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (nuteistojo ir jo šeimos socialinių interesų, situacijos dėl sunkios artimųjų sveikatos būklės išskirtinumo) ir netinkamai motyvavo savo sprendimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymo.

15. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

16. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismų išvados dėl laisvės atėmimo bausmių už padarytas nusikalstamas veikas (BK 281 straipsnio 7 dalis, 227 straipsnio 2 dalis) G. L. skyrimo yra motyvuotos, atitinka bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, todėl kasaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingas išvadas bei atidėti G. L. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, arba skirti švelnesnes bausmės rūšis, nurodytas inkriminuotų nusikaltimų sankcijose, nėra pagrindo.

17. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

18. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus kasacinio apskundimo pagrindus, atsižvelgiant į bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nusprendę, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) šiuo konkrečiu atveju negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Tiek pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį bei svarstydamas teisines galimybes skirti švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmes arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tiek apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjo argumentus dėl bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas tiek nuteistajam palankias, tiek nepalankias aplinkybes.

19. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai įvertino tai, kad buvo padarytos baigtos, tyčinės nusikalstamos veikos (vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, papirkimo veikos atveju yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Teismai įvertino ir G. L. asmenybę: praeityje jis teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už identišką nusikalstamą veiką (BK 281 straipsnio 7 dalis), už kurią paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos mėnesiui nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo, G. L. vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Be to, dėl pareigūnų papirkimo praeityje jis teistas du kartus. G. L. taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų penkis kartus už vairavimą neblaiviam arba neturint tam teisės, nuobaudos galioja, baudos nesumokėtos. Taigi, ankstesniais teismų sprendimais paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės (baudos) arba taikytas bausmės vykdymo atidėjimas G. L. teigiamos įtakos neturėjo, jis nepateisino teismo jam išreikšto pasitikėjimo, vėl padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, ignoruodamas savo šeimos narių interesus bei žinodamas gresiančius teisinius padarinius už įstatymų pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis dirba bei padeda savo šeimos nariams, kurie turi įvairių sveikatos sutrikimų, tai savaime negali atsverti kitų neigiamai nuteistąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančių bylos duomenų bei nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad išimtinai tik dėl susiklosčiusios sunkios šeiminės situacijos G. L. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visos paminėtos teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei daryti teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų. G. L. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytos griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas G. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. L. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį paskirta viena iš inkriminuotų nusikaltimų sankcijose nustatytų, griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurių dydis mažesnis nei vidurkis, yra proporcingos padarytų veikų pavojingumui, nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, nėra per griežtos, todėl jų švelninti, kaip ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės, panaikinus nuosprendžio dalį dėl G. L. nuteisimo pagal BK 243 straipsnį, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo, t. y. dėl teismų sprendimų neskirti švelnesnių bausmių, nei nurodyta inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje, yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje G. L. inkriminuotų nusikaltimų (BK 227 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 7 dalis) sankcijose nustatytos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir alternatyvios bausmės rūšys (bauda, areštas). Teismai nesprendė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio taikymo ir švelnesnių bausmių, nei nurodyta sankcijose, paskyrimo, tačiau įvertinę visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes paskyrė sankcijose nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti dėl BK 54 straipsnio bei 62 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) ir kitų kasacinio skundo argumentų

21. Kasatorius nesutinka su teismų sprendimais dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio,,BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo bei prašo konfiskuoti automobilį.

22. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. Vienas tokių baudžiamajame įstatyme nustatytų pagrindų, kai konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas, – kai, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

23. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>, 2K-2-693/2019).

24. Bylos duomenimis, BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką G. L. padarė vairuodamas automobilį,,BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė nuteistojo G. L. močiutei A. A. L., kuriai, kaip nustatė teismai, nebuvo žinoma apie jai nuosavybės teise priklausiusio automobilio panaudojimą nusikalstamai veikai daryti. Taip pat byloje nustatyta, kad, bylos nagrinėjimo teisme metu A. A. L. mirus, automobilį paveldėjo nuteistojo tėvas R. L. Taigi, nors BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimą G. L. padarė naudodamasis automobiliu, kuris kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė atitinka konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, tačiau jis priklausė ne kasatoriui, bet trečiajam asmeniui. Teismai nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų vieną iš alternatyvių BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų būtinų sąlygų, kurioms esant gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam asmeniui – R. L. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Vadovaudamiesi BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismai teisėtai ir pagrįstai nusprendė iš kaltininko G. L. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti, kad nuteistajam taikytas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga ar, kaip teigia kasatorius, perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka nusikalstamą veiką padariusio asmens interesų, sukelia jam papildomų finansinių sunkumų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

25. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams – termino skaičiavimo pradžios, prašoma šį terminą skaičiuoti ne nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o nuo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo momento, t. y. nuo 2018 m. liepos 29 d. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nustatydami uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžią nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teisės taikymo klaidos nepadarė.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a>, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškinta: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-895/2018, 2K-372-693/2018).

28. G. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, 2018 m. liepos 29 d. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes dar Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Taigi, priešingai nei prašo kasatorius, nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo veikos padarymo dienos – 2018 m. liepos 29 d., kadangi tuo metu tokios teisės jis realiai jau neturėjo ir negalėjo ja naudotis. Todėl skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu teisingai nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo – terminą skaičiuoti nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Nuteistajam G. L. baudžiamąją bylą pagal BK 243 straipsnį nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, pagal BK 243 straipsnį paskirta bausmė subendrinta su pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta subendrinta bausme, jas apimant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalis palikti galioti nepakeistas.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė