R. G. pagal BK 182 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-76-788/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00027-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.15.3.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš R. G. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. 5000 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 250 Eur proceso išlaidoms atlyginti ir 35,07 Eur valstybės naudai proceso išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. G. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, suklastojo dokumentą ir jį panaudojo. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis: R. G., prisistatydamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku (bendrovė registruota (duomenys neskelbtini)), iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimamų įsipareigojimų, susitarė su D. S. dėl kliuškinės fermos (duomenys neskelbtini) rajone pardavimo, išardymo, statybinių medžiagų pervežimo, naujos fermos suprojektavimo ir pastatymo už 13 200 Eur; tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas įgaliojimų, UAB (duomenys neskelbtini) vardu surašytoje pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pasirašė kaip bendrovės direktorius A. A. ir 2016 m. vasario 7 d. šį suklastotą dokumentą pateikė pasirašyti pirkėjui D. S., šis ją pasirašė manydamas, kad pateikta Sutartis yra pasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A. ir kad ji bus įvykdyta; vykdydamas Sutartyje nurodytas sąlygas, D. S. 2016 m. vasario 8 d. pervedė 4000 Eur avansą į Sutartyje nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); R. G. paskambinus telefonu ir paprašius pinigų už transportavimo išlaidas, 2016 m. vasario 29 d. į tą pačią įmonės sąskaitą D. S. dar pervedė 1000 Eur avansą transporto išlaidoms, tačiau R. G. Sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdė; taip R. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 5000 Eur ir padarė D. S. 5000 Eur turtinę žalą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas V. Martyšius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir baudžiamąją bylą R. G. nutraukti, nukentėjusiojo D. S. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sutrukdė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, ir netinkamai taikė BK 2 straipsnio 1 ir 4 dalis, 11 straipsnio 1 dalį bei ultima ratio (paskutinė priemonė) principą.

2.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 433-507/2016, 2K-7-47-895/2016), kurioje nurodyta, kad asmens kaltė baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo klausimas, šio klausimo iš esmės nesprendė, apsiribodamas tik abstrakčiais motyvais dėl kasacinės instancijos teismo nutarčių (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-507/2012">2K-507/2012</a>, 2K-161/2013, 2K-589/2013) aktualumo nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nuteistojo R. G. elgesio pagal civilinius santykius suponuojančius kriterijus, esant sutartiniams santykiams, ir nukentėjusiojo D. S. elgesio pagal apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti visas įvykio aplinkybes ir pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje išskirtus kriterijus nustatyti, kokio pobūdžio teisiniai santykiai (baudžiamieji ar civiliniai) susiklostė nagrinėjamoje byloje.

2.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl Sutarties suklastojimo ir jos panaudojimo pagrįstos prielaidomis ir spėjimais, todėl R. G. nepagrįstai nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta dokumentų klastojimo vieta, laikas, būdas bei priemonės, kitos reikšmingos bylos aplinkybės, todėl tokia teismo nutartis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytų reikalavimų.

2.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl R. G. kaltės apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą, t. y. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, padarytos išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje byloje priimti prokurorų sprendimai nebuvo nuoseklūs, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nustatytos iš nukentėjusiojo D. S. gautų pinigų (5000 Eur) panaudojimo aplinkybės. Neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusiojo statybvietėje R. G. iniciatyva yra suvežta 80–90 procentų medžiagų, reikalingų kliuškinei fermai statyti.

2.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tenkindami nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnio ir BPK 109 straipsnio bei 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias civilinį ieškinį baudžiamajame procese gali pareikšti tik asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos ir ta žala nukentėjusiajam nėra atlyginta, bei nesivadovavo kasacinės instancijos teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad baudžiamosiose bylose gali būti priteisiama tik ta žala, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2012).

2.7. Nukentėjusiajam D. S. dėl nuteistajam R. G. inkriminuotos veikos – dokumentų suklastojimo – žala padaryta nebuvo, o Sutarties pagrindu civilinis teisinis santykis atsirado ne tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, o tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo D. S. ir jų ginčas buvo išspręstas 2016 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teisme civilinio proceso tvarka. Todėl nukentėjusysis D. S. neturėjo teisės antrą kartą reikšti civilinio ieškinio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nes tokiu būdu jis nepagrįstai praturtėja. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, draudžiančias už tą pačią nusikalstamą veiką bausti antrą kartą, kurios įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Pareigą įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo turėjo pareiškėjas D. S., jis privalėjo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos neatlyginimo faktą. Antstolės A. A. veiksmai, išieškant (neišieškant) priteistą skolą iš UAB (duomenys neskelbtini) D. S., teisiškai nesusiję su R. G. inkriminuotais nusikalstamais veiksmais.

2.8. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje buvo aiškinama juridinio asmens (bendrovės) vadovo (dalyvio) subsidiaraus pobūdžio atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtose civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>, 3K-3-283/2014), ir remiantis ja teigiama, jog tam, kad būtų konstatuota UAB (duomenys neskelbtini) vieno iš vadovų – akcininko R. G. civilinė atsakomybė konkrečiam kreditoriui (D. S.), būtina nustatyti, kad pati bendrovė negali įvykdyti savo prievolių šiam kreditoriui, nes priešingu atveju tokios skolos išieškojimas iš bendrovės akcininko R. G., turinčio 25 procentus akcijų, reikštų juridinio asmens subjektiškumo ir savarankiškumo principų pažeidimą. Kasatoriaus teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) aktyviai ir nepertraukiamai tęsia savo veiklą, yra moki ir turi turto, todėl byloje esantys antstolės A. A. pasirašyti ir išduoti 2019 m. sausio 29 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 29 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vertintini kaip valstybės antstolei paskirtų funkcijų neatlikimas. Antstolės A. A. išduoti procesiniai dokumentai turėjo esminę įtaką žemesnių instancijų teismų sprendimams.

2.9. Iš nuteistojo R. G. nepagrįstai nukentėjusiajam D. S. priteista neturtinė žala.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. G. gynėjo advokato V. Martyšiaus kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. G. kaltu dėl tikro dokumento suklastojimo ir disponavimo juo, rėmėsi įrodymais, patvirtinančiais, kad R. G., neturėdamas įgaliojimų, pasirašė Sutartį A. A., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, vardu ir pateikė ją pasirašyti pirkėjui D. S., taip suklaidindamas jį, nes A. A. tuo metu nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Nuteistasis R. G. suvokė, kad neteisėtai pasirašo dokumente, ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo R. G. disponavimas suklastotu dokumentu byloje įrodytas nukentėjusiojo D. S., liudytojų E. B. ir N. B. parodymais. Todėl nuteistajam R. G. tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 300 straipsnio 1 dalis).

3.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl R. G. sukčiavimo taip pat yra teisingos ir pagrįstos bylos medžiaga. Nukentėjusiajam priklausančius pinigus R. G. užvaldė apgaule, pateikdamas nukentėjusiajam D. S. suklastotą Sutartį. Nukentėjusysis galėjo pagrįstai tikėtis Sutarties įvykdymo, nes Sutartis buvo sudaroma su įmone, o R. G. jau sandorio metu turėjo tyčią nevykdyti prievolės, nes Sutartyje buvo suklastotas buvusio direktoriaus A. A. parašas, nors tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo E. R.. Be to, liudytojai parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė metalo pirkimu ir pardavimu, bet ne kliuškinių fermų ardymu ar statyba. R. G. išmontuodavo ir perveždavo fermas asmeniškai, o ne atstovaudamas įmonei.

3.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryta Sutartimi buvo siekiama tik apgauti nukentėjusįjį. Nuteistasis R. G. realios veiklos nevykdė, pagal Sutartį įgytų įsipareigojimų vykdymą tik imitavo. Nuteistasis, neturėdamas jokių pareigų įmonėje, jos vardu sudarė Sutartį su nukentėjusiuoju D. S., pagal ją gavo 5000 Eur avansą iš D. S., tačiau kliuškinės fermos nepastatė ir pinigų D. S. negrąžino. Negalima laikyti Sutarties vykdymu dalies statybinių medžiagų atvežimo, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, nuteistasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Todėl pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje juridinis asmuo buvo panaudotas kaip įrankis nusikaltimui padaryti. Nuteistojo R. G. panaudota apgaulė, užvaldant svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą (lėšas), buvo esminė, lėmusi D. S. apsisprendimą sudaryti sandorį, kuris buvo neįvykdytas, neturint jokios galimybės civilinių santykių pagrindu atgauti sumokėtas lėšas, nes Sutartis yra suklastota.

3.4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriui D. S. 5000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 188 Eur bylinėjimosi išlaidas, įvykdytas nebuvo. Bylos medžiaga patvirtina, kad išieškojimas šiuo metu yra akivaizdžiai apsunkintas arba iš viso neįmanomas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis R. G. būtų grąžinęs nukentėjusiajam priteistus pinigus, taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.

3.5. Nukentėjusysis dėl nusikalstamų R. G. veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. įsakymu neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas nebuvo.

3.6. Žemesnių instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, nuteistojo R. G. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nutartį, nėra. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. G. gynėjo advokato V. Martyšiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl svetimo turto užvaldymo apgaule, suklastojant dokumentus ir juos panaudojant, teisinio vertinimo

5. Nors R. G. inkriminuoti veiksmai reiškėsi civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau teismai teisingai konstatavo šių veiksmų atitiktį sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Pažymėtina, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prisiimamos prievolės paprastai vertinami kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis) ar turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 straipsnis). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika iš tikrųjų peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-507/2012">2K-507/2012</a>, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.).

6. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad D. S., ieškodamas, kas pastatys tvartą kieme, susidomėjo firmos UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamu internetiniu skelbimu. Susisiekus nurodytu telefono numeriu, atvažiavo R. G., jis prisistatė UAB (duomenys neskelbtini) atstovu ir akcininku. Sutarus dėl darbų ir kainos, R. G. UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė su nukentėjusiuoju D. S. 2016 m. vasario 7 d. kliuškinės fermos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo už 13 200 Eur nedelsiant pradėti parduotos kliuškinės fermos demontavimo darbus, suprojektuoti, gauti leidimus statybai, pristatyti statybines medžiagas pirkėjui ir pastatyti sutartyje nurodytame sklype kliuškinę fermą. Tačiau, nukentėjusiajam į bendrovės sąskaitą pervedus 5000 Eur avansą, jokie darbai padaryti nebuvo. Teismai konstatavo, kad jau sandorio sudarymo metu R. G. turėjo tyčia nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia teismų padaryta išvada, kurią logiškai pagrindžia šios esminės bylos aplinkybės:

6.1. R. G. pateikė nukentėjusiajam pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo melagingai nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. A., be to, R. G. pats pasirašė sutartį kaip A. A.. Oficialus UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. R. apie šią sutartį nieko nežinojo. Taigi R. G., įtraukdamas nukentėjusįjį į sandorį, panaudojo suklastotą pirkimo–pardavimo sutartį, be to, santykiuose su nukentėjusiuoju neteisėtai veikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Nuteistasis R. G. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau jokių pareigų, suteikiančių teisę atstovauti bendrovei, neturėjo, kita vertus, turėjo galimybę prisijungti prie UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos ir ne kartą tai darė.

6.2. UAB (duomenys neskelbtini)

6.3. Gavęs avansą, R. G. jokių darbų neatliko ir neorganizavo, tačiau gana ilgą laiką nukentėjusiajam vis pranešdavo įvairias priežastis, kodėl negali vykdyti sutarties, melagingai žadėjo, kad įmonė grąžins pinigus. Toks R. G. elgesys įvertintas kaip įsipareigojimų vykdymo imitavimas.

7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad teismai, kvalifikavę R. G. veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kasatoriaus argumentai, kad teismai neteisingai vertino įrodymus, kad paties D. S. kaip civilinių santykių dalyvio veiksmai neatitiko apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijų, kad teismai nepagrįstai neįžvelgė išskirtinai civilinio teisinio pobūdžio santykių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, yra deklaratyvūs. Pabrėžtina, kad civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti.

8. Pagrįstai taikyta ir BK 300 straipsnio 1 dalis. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, paneigiančių nustatytų faktų (pasirašymo sutartyje už kitą asmenį, tokio dokumento pateikimo nukentėjusiajam) atitiktį BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiams. Kasaciniame skunde esantys teiginiai, kad R. G. inkriminuotos dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo faktinės aplinkybės grindžiamos tik prielaidomis, yra deklaratyvūs ir akivaizdžiai neatitinka bylos medžiagos.

Dėl draudimo baudžiamojoje byloje priimti ir tenkinti civilinį ieškinį, kuris buvo išspręstas civilinėje byloje

9. Nagrinėjamoje byloje iš R. G. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. 5000 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. civilinėje byloje taip pat buvo padavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo reikalavo išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 5000 Eur skolą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriui D. S. 5000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakyme nurodyta, kad išieškojimo pagrindas yra 2016 m. vasario 7 d. kliuškinės fermos pirkimo–pardavimo sutartis. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Taigi tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje D. S. ieškiniai pareikšti ir priteisti tuo pačiu pagrindu, tik iš skirtingų asmenų.

10. Kasatoriaus argumentai, kad byloje pažeistas Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas už tą pačią nusikalstamą veiką bausti antrą kartą (non bis in idem), nepagrįsti. Minėto draudimo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais ir neapima klausimų, susijusių su tapačių civilinių ieškinių pareiškimu teisme.

11. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Taigi, pareiškus antrą kartą tą patį ieškinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Jeigu toks ieškinys vis dėlto buvo priimtas baudžiamojoje byloje, jis negali būti tenkinamas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys R. G. nelaikytinas tapačiu ieškiniui, kuris buvo pareikštas UAB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje. Kita vertus, tos pačios sumos priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo. Todėl net ir tais atvejais, kai skirtingiems asmenims ta pati skola priteisiama skirtingais procesiniais sprendimais, turi būti nustatyta bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšis: solidarioji, dalinė ar subsidiarioji (papildoma).

12. Remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (akcininko, dalininko, nario ir pan.) nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis R. G. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir savo nesąžiningais veiksmais lėmė bendrovės turtinės prievolės atsiradimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turi būti nustatyta, kad R. G. civilinė atsakomybė dėl 5000 Eur turtinės žalos padarymo yra subsidiarioji, t. y. jis privalo atlyginti turtinę žalą tiek, kiek jos neatlygino UAB (duomenys neskelbtini).

13. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas turėjo pagrindą iš dalies tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą pagrindas šiuo atveju yra tai, kad šią žalą jis patyrė dėl prieš jį padaryto nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šis teisės į neturtinės žalos atlyginimą pagrindas nustatytas išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Civilinėje byloje, kurioje atsakovė buvo UAB (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos klausimas nebuvo sprendžiamas. Taigi sprendimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš R. G. baudžiamojoje byloje neprieštarauja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir BPK 112 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. priteista iš nuteistojo R. G. 5000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nustatyti, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. iš R. G. 5000 Eur suma turtinei žalai atlyginti priteisiama subsidiariai su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistas.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Artūras Ridikas

Olegas Fedosiukas