D. C. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-697/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42246-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. C. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – vieneri metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai per dešimties mėnesių terminą išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, D. C. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iš D. C. nukentėjusiojo A. C. naudai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 774 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria nuteistojo D. C. gynėjo advokato A. Blaževičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. C. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui. Jis 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.30 val. būdamas sau ir savo broliui A. C. priklausančioje gyvenamojo namo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su A. C. metu tyčia kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam sumušimą dešinio smilkinio ir skruosto srityje, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. C. ir jo gynėjas advokatas A. Blaževičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Skundžiami teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, išimtinai vertino tik nuteistajam nepalankius įrodymus, atmesdamas nuteistojo ir jo gynybos prašymus dėl kitų įrodymų išreikalavimo bei pateikimo, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepagrindžia nuteistojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neatliko savo, kaip apeliacinės instancijos teismo, funkcijos, išsamiai neanalizavo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo argumentų, netenkino nuteistojo prašymų, skundžiamoje nutartyje iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus argumentus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, o į nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atsakė tik formaliai arba iš viso neatsakė.

2.2. Nuteistojo logiškai paaiškintą įvykių seką patvirtina byloje esantys netiesioginiai įrodymai ir liudytojų R. Š. ir A. Š., kurie neturėjo pagrindo apkalbėti nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo, parodymai. Tačiau abiejų instancijų teismai nepašalino tarp šių liudytojų ir nukentėjusiojo paaiškinimų esančių neatitikimų ir visiškai nemotyvuotai nuoseklius nuteistojo paaiškinimus vertino kaip nepatikimus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad BPK nenustatyti atskiri įrodymų patikimumo laipsniai, todėl visi byloje surinkti duomenys turi būti laikomi vienodai patikimais tol, kol teismas padaro pagrįstą išvadą, kad vieni ar kiti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais.

2.3. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nukentėjusiojo A. C. ir jo šeimos narių parodymais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo ir nuteistojo nesutarimus, kurie sprendžiami civilinėje byloje, ir galimą nukentėjusiojo suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį, siekiant jam pakenkti ir atkeršyti. Teismai nevertino to, kad nukentėjusiojo poziciją palaikantys jo žmona, dukra ir žentas, kurie nematė kaltinime nurodyto įvykio, ir brolis V. C., kuris neva įvykį matė, taip pat yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje tokias bylas priskiria „jautrių“ bylų kategorijai, nes jose nagrinėjami artimų žmonių nesutarimai, analizuojami jų įtempti santykiai, todėl teismai turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, atsižvelgdami į tai, kad tokiose konfliktinėse situacijose proceso dalyviai, iš jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, 2K-212/2012). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nevertinę minėtų aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose.

2.4. Nuteistojo paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai. Nors nuteistajam pareikštame kaltinime nurodyta, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas kumščiu, teisme apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė nurodė, kad smūgis galėjo būti suduotas delnu. Apklausiant specialistę, nebuvo analizuota, ar nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti jam griūnant ant žagarų krūvos, apdengtos plastiko plėvele. Jei sužalojimai atsiranda nugriuvus, tuomet jų žymės lieka ant kitų žmogaus kūno vietų, tokių kaip delnai ir keliai, tačiau atliekant nukentėjusiojo kūno tyrimą nebuvo nei apžiūrėtos šios jo kūno vietos, nei užfiksuoti nubrozdinimai, jeigu tokie buvo. Nagrinėjant bylą buvo išsiaiškinta aplinkybė, kad nukentėjusysis turi aukštą kraujospūdį. Specialistė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kraujosruva nukentėjusiojo akyje galėjo atsirasti ir dėl aukšto kraujospūdžio, vartojamų vaistų, alkoholio.

2.5. Teismai nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde, nuteistasis prašė išreikalauti telefono pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi garso įrašą ir apklausti į nagrinėjamo įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ir minėtų įrodymų neišreikalavo ir neištyrė, motyvuodamas tuo, kad baudžiamasis procesas negali tęstis iki begalybės. Garso įrašo išreikalavimas ir perklausa bei dviejų policijos pareigūnų apklausa niekaip nebūtų užvilkinę bylos nagrinėjimo, tokių prašymų tenkinimas būtų padėjęs visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Netenkinus šių prašymų buvo pažeistos BPK 7, 22, 270 straipsnių nuostatos ir suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą bei gynybos teisė išreikalauti ir pateikti į bylą reikšmingus duomenis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatliko išsamaus byloje surinktų įrodymų tyrimo, visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino bylos medžiagos, todėl nepašalino byloje esančių abejonių, nors tokią pareigą turėjo.

2.6. Remdamasis BPK 82 straipsnio nuostatomis, nuteistojo brolis liudytojas V. C. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, todėl teismas vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytojas nebuvo informuotas apie teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį. Taigi tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek ir teismai pažeidė BPK 82 straipsnio reikalavimus.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, priešingai nei teigia kasatoriai, teismai nepažeidė. Nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Teismas išvadas dėl nuteistojo D. C. kaltės pagrindė nukentėjusiojo A. C., liudytojų V. C., O. C., Ž. K. parodymais, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvada Nr. G 2864/2018(01), kurioje konstatuoti A. C. padaryti kūno sužalojimai, jų kiekis, lokalizacija, ekspertės R. G. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme bei kita bylos medžiaga, todėl kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismo išvados pagrįstos prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas įvertino proceso dalyvių parodymų patikimumą ir nurodė, kodėl nukentėjusiojo, liudytojų V. C., O. C. parodymais, kurie paremti objektyviais bylos duomenimis, tiki, o kitais – nuteistojo, jo draugo liudytojo A. Š. ir artimojo giminaičio liudytojo R. Š. – parodymais nesivadovauja. Tokiam įrodymų vertinimui pagrįstai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas.

3.2. Kasacinio skundo argumentas, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo brolis liudytojas V. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas būdamas nesupažindintas su BPK 82 straipsnyje nustatyta teise atsisakyti duoti parodymus prieš artimuosius giminaičius, atmestinas, nes iš byloje esančio teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolo, surašyto 2018 m. rugsėjo 4 d., matyti, kad BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu V. C. išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ar kaltinamojo šeimos narys ar artimasis giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Supažindinimo su šia teise faktą liudytojas V. C. patvirtino pasirašydamas protokole.

3.3. Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad teismai nepagrįstai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo prašymus išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro telefono pokalbio garso įrašą, apklausti policijos pareigūnus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė šiuos kasatorių prašymus, negali būti traktuojama kaip nuteistojo teisių suvaržymas. Teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip rungimosi principo, nurodyto BPK 7 straipsnyje, kaltinamojo teisių, nustatytų BPK 22 straipsnyje, pažeidimas. Svarstydamas prašymus ir dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose D. C. buvo suteiktos visos įstatyme nustatytos teisės, jos nebuvo suvaržytos. Įrodinėjimo procese svarbu tai, ar bylos įrodymų pakanka, kad būtų nustatyti faktai, atskleidžiantys kiekvieno asmens padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, bei konstatuotas jos sudėtį sudarančių požymių buvimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTIyMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-222/2017">2K-142-222/2017</a>). Tokie faktai ir nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys požymiai byloje buvo nustatyti, todėl nebuvo pagrindo tenkinti kasatorių prašymus ir papildomai tirti jų nurodytas aplinkybes.

3.4. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neanalizavo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo argumentų, atsakė ne į visus apeliacinio skundo argumentus. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, teismas įsigilino į nuteistojo D. C. gynėjo apeliacinio skundo motyvus, atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti visi apeliacinio skundo argumentai, kurie motyvuotai atmesti. Tai, kad kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. C. ir jo gynėjo advokato A. Blaževičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

5. Nuteistasis D. C. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK nuostatas, išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką grindė prielaidomis, netinkamai įvertino įrodymus (nuteistojo, nukentėjusiojo A. C. ir liudytojų parodymus, teismo medicinos specialistės išvadą ir jos paaiškinimus) ir neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kasatorių teigimu, be pirmiau išvardytų BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė į visus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus.

6. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasaciniame skunde nuteistojo ir jo gynėjo išdėstyti argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės iš naujo vertinti įrodymus jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, nustatyti kitokias bylos aplinkybes. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Dėl to kasatorių teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Šios nuostatos įtvirtintos ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

8. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kokius nurodo kasatoriai, neturi.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį D. C., nukentėjusįjį A. C., liudytojus Ž. K., O. C., A. Š., R. Š., teismo medicinos ekspertę R. G., teismo posėdžio metu išvardijo dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė ir analizavo tiek D. C. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl D. C. kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdžius sveikatą savo broliui A. C.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, priešingai nei teigia kasatoriai, priimtoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai paneigė esminius apeliacinio skundo argumentus dėl atskirų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, aptarė nuteistojo gynėjo keliamas gynybos versijas (kad nukentėjusysis A. C. ir jo šeimos nariai galėjo būti suinteresuoti nuteistąjį apkalbėti, taip pat kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, susižalojo pats) ir motyvuotai jas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl nukentėjusiojo A. C. parodymus, kad kilus konfliktui dėl sudegusios žuvies rūkyklos jo brolis D. C. ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą, laiko patikimais ir jais vadovaujasi, o nuteistojo D. C. ir liudytojų jo draugo A. Š. bei sūnėno R. Š. parodymais nesivadovauja. Teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis viso bylos proceso metu davė nuoseklius, išsamius parodymus, vienodai nurodydamas esmines D. C. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti bei teismų įvertinti duomenys: liudytojų O. C. ir Ž. K. parodymai, kad nukentėjusysis A. C. joms papasakojo apie D. C. prieš jį panaudotą fizinį smurtą; Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 2864/2018, pagal kurią nukentėjusiajam A. C. padarytas sumušimas dešinio smilkinio ir skruosto srityje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; teismo medicinos specialistės paaiškinimas teisme, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai nebūdingi griuvimui, o, tikėtina, padaryti sudavus delnu. Dėl to negalima sutikti su kasatorių argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, – skundžiamoje nutartyje yra išdėstyti įrodymai ir pateikti motyvai, pagrindžiantys teismo atliktą įrodymų vertinimą.

11. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad liudytojos O. C. ir Ž. K., kurių parodymais vadovavosi abiejų instancijų teismai, nematė byloje nagrinėjamo įvykio, ir keliamos abejonės šių įrodymų patikimumu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-288/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-288/2011">2K-288/2011</a>, 2K-351/2014, 2K-481/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>). Teismai nukentėjusiojo A. C. ir jo šeimos narių parodymus, jų patikimumą vertino atsižvelgdami į tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo susiklosčiusią konfliktinę situaciją, jų ankstesnius nesutarimus, sprendžiamus civilinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nesilaikyta kasaciniame skunde nurodomos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

12. Kasatoriai, nesutikdami su teismų sprendimais dėl D. C. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoją apklausiant jo brolį V. C. buvo pažeistos BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Tačiau šis kasacinio skundo teiginys nepagrįstas. Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad V. C. buvo apklaustas kaip liudytojas atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl A. C. sužalojimo (1 t., b. l. 43). Protokole nurodyta, kad apklausa atlikta vadovaujantis BPK 78–83, 178–179, 183 straipsniais, jame išdėstytus parodymus V. C. patvirtino savo parašu. Tos pačios dienos teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokole nurodyta, kad V. C. išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė kaip įtariamojo artimajam giminaičiui neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus (1 t., b. l. 42). Šią aplinkybę V. C. taip pat patvirtino savo parašu protokole. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad V. C. apklausiant kaip liudytoją ikiteisminiame tyrime dėl jo brolio D. C. padarytos nusikalstamos veikos BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Apklausos metu liudytojas V. C. tyrėjai nurodė, kad jis matė, kaip konflikto metu D. C. delnu sudavė A. C. į veidą. Abiejų instancijų teismai šiuos liudytojo parodymus pagrįstai laikė reikšmingais tikrinant nukentėjusiojo A. C. parodymų patikimumą. Liudytojo V. C. parodymų vertinimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-451/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-451/2013">2K-451/2013</a>, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui.???

13. Nors kasatoriai skunde nurodo atskirus bylos įrodymus (nuteistojo D. C. ir liudytojų A. Š. ir R. Š. parodymus, tam tikras teismo medicinos specialistės teisme nurodytas aplinkybes dėl galimos nukentėjusiojo patirtų sužalojimų kilmės), jų nuomone, paneigiančius, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Būtent remdamiesi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais bylos duomenimis, teismai padarė išvadą, jog nuteistasis D. C. panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį.

14. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad abiejų instancijų teismai, atsisakę pagal nuteistojo D. C. gynėjo prašymus apklausti byloje liudytojus ir išreikalauti papildomus duomenis, pažeidė BPK 7, 22 straipsnių ir kitų kasaciniame skunde nurodomų BPK straipsnių nuostatas. 2019 m. kovo 21 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, išklausęs posėdžio dalyvių nuomones, teismas apsvarstė nuteistojo gynėjo prašymą apklausti kitą dieną po byloje nagrinėjamų įvykių nukentėjusiojo A. C. žento iškviestus policijos pareigūnus ir atsisakė jį tenkinti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. posėdyje nutarė netenkinti nuteistojo gynėjo prašymo atlikti byloje įrodymų tyrimą. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vertindami bei svarstydami nuteistojo gynėjo pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, pagal kurį būtina įvertinti, ar šie prašymai turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, išklausė proceso dalyvių nuomonių, sprendimus atsisakyti šiuos prašymus tenkinti aiškiai motyvavo. Tai, kad teismai nenustatė pagrindo gynėjo prašymu rinkti papildomus duomenis ir juos tirti, nereiškia, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, o byla išnagrinėta neišsamiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Šiuo atveju teismų išvados dėl byloje įrodytomis pripažintų aplinkybių yra pagrįstos, kasatorių nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas neturi esminių trūkumų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Kasatorių teiginiai dėl netinkamo BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo iš esmės siejami su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau, kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas nuteistojo veikoje yra tinkamai nustatytas. Kasatorių argumentus dėl BPK pažeidimų atmetus kaip nepagrįstus, naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. C. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis