R. G. pagal BK 140 str. 2 d., 181 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-43-489/2020

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01620-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1; 2.1.7.5; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dvidešimt penkių parų arešto bausme;

– pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dvidešimt penkių parų arešto bausme;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį trisdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Nuteistajam R. G. pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš R. G. ir G. V. solidariai priteista 1000 Eur K. A. (K. A.) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. G. nuteistas:

1.1. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. liepos 7 d. apie 21–22 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje: konflikto metu nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) S. G. sudavė ranka vieną kartą į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

1.2. Pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su G. V., paties sukelto eismo įvykio metu, panaudodami fizinį smurtą: G. V. sudavus kumščiu nukentėjusiajam K. A. smūgį į dešinę veido pusę, nukentėjusiajam pargriuvus ant kairiojo šono, atsistojus; R. G. sudavus kumščiu nukentėjusiajam į apatinį žandikaulį, G. V. atėmus automobilio,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, kaltinant nukentėjusįjį dėl neva jo sukelto eismo įvykio, grasinant panaudoti fizinį smurtą, liepė nukentėjusiajam pasirašyti kaip eismo įvykio kaltininkui užpildytoje tikrovės neatitinkančioje eismo įvykio deklaracijoje bei pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį už tariamai padarytą moralinę žalą S. G., taip privertė nukentėjusįjį K. A. jo (R. G.) naudai perduoti turtinę teisę į 500 Eur.

1.3. Pagal BK 300 straipsnio l dalį ir BK 182 straipsnio l dalį už tai, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį,,BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. G., važiuodamas kartu su G. V., sukėlė eismo įvykį, t.y. nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo K. A., apkaltino jį dėl eismo įvykio, A. G. pagal jo (R. G.) žodžius užpildžius eismo įvykio deklaraciją, įrašius joje tikrovės neatitinkančius duomenis – eismo įvykio kaltininku nurodžius K. A., nubraižius tikrovės neatitinkančią eismo įvykio schemą, joje pasirašydamas (R. G.) pagamino netikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, ją R. G. panaudojo 2015 m. birželio 11 d., pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini), taip apgaule sutuoktinės S. G. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 307,41 Eur, kurie buvo pervesti kaip draudimo išmoka į S. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties dalis dėl R. G. nuteisimo ir bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai (nuosprendis ir nutartis) yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, todėl padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl R. G. kaltumo ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, vadovavosi tik R. G. kaltinančiais įrodymais ir nevertino jį teisinančių aplinkybių, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus.

2.3. R. G. kaltė dėl eismo įvykio neįrodyta, nes tyrimas dėl tokio įvykio atliktas nebuvo (policija eismo įvykio netyrė, nes į įvykio vietą nebuvo iškviesta). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas kategoriškas išvadas dėl R. G. kaltės padarius eismo įvykį, nesant policijos, kuriai suteikta teisė vertinti tokį įvykį, sprendimo, kad dėl eismo įvykio kaltas R. G., pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Dėl tokio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas ir dėl R. G. tyčios padaryti nusikalstamas veikas, nurodytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio l dalyje.

2.4. Neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įvykio deklaracijoje nurodytos akivaizdžiai tikrovei prieštaraujančios aplinkybės, nes įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys iš esmės sutampa su nukentėjusiojo K. A. bei nuteistųjų R. G., G. V. parodymais apie automobilių susidūrimo mechanizmą, automobilių apgadinimo lokalizaciją. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kelio ruožo, važiuojamosios dalies, eismo juostų, kelkraščių parametrai, taip pat informacija apie kelio dangą, kelių ženklus ir pan. nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, yra loginė ir objektyvaus įrodymų vertinimo klaida.

2.5. Teismai neišanalizavo ir neįvertino gynybos pateiktos 2018 m. rugsėjo 6 d. įvykio schemos, kurioje nurodytos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aplinkybė dėl nukentėjusiojo automobilio keitimo vietos buvo nurodyta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, nepaneigia tokio fakto buvimo. Toks faktas patvirtintas nuotrauka, kurioje nukentėjusysis užfiksuotas stovintis priešais malūną. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuotraukoje užfiksuotas ne R. G. ir ne K. A. automobilis, nemotyvuota, nes teismuose nebuvo tiriama, kieno automobilis užfiksuotas nuotraukoje. Toks nevisapusiškas įrodymų vertinimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo abejonėms dėl kilusio pavojaus nuteistojo R. G. sutuoktinei S. G. ir jų vaikui, nemotyvuotai atmetė liudytojų S. G. ir J. G. parodymus ir nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. Č. ir V. L. neinformatyviais parodymais (A. Č. automobilių susidūrimo metu skaitė telefone žinutes, o liudytojas V. L. aplinkybių, kuriomis kieme atsirado moteris, neatsimena). Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistieji R. G. ir G. V. neturėjo nei tikro, nei tariamo pagrindo pykti ir smurtauti prieš nukentėjusįjį bei reikalauti iš jo žalos atlyginimo. Nuteistojo R. G. galimo smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį motyvai buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde ir toks galimas smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas, kasatorių nuomone, galėtų būti kvalifikuojamas tik pagal BK 140 straipsnį, nes jis buvo panaudotas iki pokalbių ir derybų dėl deklaracijos pildymo ir vekselio pasirašymo.

2.7. Teismų išvados dėl grasinimo nukentėjusiajam aplinkybių pagrįstos tik nukentėjusiojo K. A. parodymais, nes liudytojai tokių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtino. Liudytojai A. Č. ir V. L., važiavę kartu su K. A., parodė, kad jie, pamatę, jog vairuotojai pradėjo pildyti deklaraciją, išėjo į parduotuvę, kadangi suprato, kad viskas gerai ir vairuotojai susitarė. Šiame kontekste kasatoriai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pastebėjo nukentėjusiojo polinkį fantazuoti ir ši aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, šios aplinkybės nevertino, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nukentėjusiojo K. A. parodymų patikimumo.

2.8. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio metu buvo bauginanti situacija ir kad asmenys, atvažiavę padėti R. G. užpildyti įvykio deklaracijos, buvo atvykę įbauginti nukentėjusiojo. Liudytojai A. Č. ir V. L. nei ikiteisminiame tyrime, nei pirmosios instancijos teisme grasinimų neminėjo. Priešingai, šie liudytojai patvirtino, kad pokalbis ir vekselio pildymas vyko ramiai. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojai E. L. ir I. L.. Byloje nėra duomenų, kad A. G. ir R. N. būtų veikę nusikalstamai, šie asmenys atvažiavo padėti R. G. užpildyti eismo įvykio deklaracijos.

2.9. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl R. G. tyčios turinio pagrįstos netinkamu įrodymų vertinimu, spėjimais ir prielaidomis. Šis teismas iš anksto turėjo nuostatą dėl R. G. kaltės padarius eismo įvykį, sukčiavimą ir turto prievartavimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. G., turėdamas 16 metų vairavimo stažą, turėjo suvokti savo kaltę dėl eismo įvykio ir savo reikalavimų nukentėjusiajam neteisėtumą, nepagrįsta objektyviais duomenimis, nes byloje nebuvo tirtos aplinkybės, ar R. G. dalyvavo anksčiau eismo įvykiuose, ar pildė įvykio deklaracijas.

2.10. Teismai, taikydami R. G. BK 181 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose. Kasatoriai skunde nurodo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-693/2016">2K-270-693/2016</a>, kurioje buvo nagrinėjamos panašios bylos aplinkybės ir kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė svarbią aplinkybę, kad atvykimas aiškintis nėra nusikalstama veika. Kasatorių vertinimu, toks kasacinės instancijos teismo išaiškinimas nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. nustačius, jog pokalbio tarp R. G., A. G., K. A. prie malūno metu nebuvo grasinimų ir prievartos, reikštų, kad nebuvo padaryta ir nusikalstama veika.

2.11. Nuteistasis R. G. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad įvykio deklaraciją pildė A. G., vekselį užpildė ir įvykio deklaraciją draudimo bendrovei pateikė S. G.. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nėra šių aplinkybių analizės, todėl teismo išvados dėl R. G. kaltės, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, nemotyvuotos. Ši aplinkybė yra esminis BPK normų pažeidimas, nes jis suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

2.12. R. G. su nukentėjusiąja S. G. susitaikė, todėl R. G. byla dėl smurto prieš S. G. panaudojimo (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį) turėtų būti nutraukta.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato V. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BPK 20 straipsnio pažeidimų nepadarė, R. G. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės yra susiję su teismų nustatytų aplinkybių vertinimu, pateikiant savitą bylos įrodymų vertinimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylos aplinkybių iš naujo nenustato ir jų netiria, bylą tikrina tik įstatymo taikymo prasme (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

3.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl nuteistojo R. G. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai įvertino visų byloje esančių liudytojų parodymus, juos lygino vienus su kitais ir padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojų A. Č. ir V. L. parodymai, tiek, kiek jie matė eismo įvykį ir visų dalyvių veiksmus po įvykio, labiau atitinka byloje nustatytas įvykio aplinkybes nei liudytojų J. G., R. N., A. G. parodymai.

3.4. Byloje nustatyta, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ir grasinimai išsakyti iki pašalinių asmenų atvykimo, todėl nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad po eismo įvykio atvykę nuteistojo draugai nepatvirtino, kad prieš K. A. buvo naudojamas smurtas ar ant jo kūno buvo matyti sumušimai. Priešingai nei teigia kasatoriai, nuteistojo draugų atvykimas neabejotinai nukentėjusiajam kėlė baimę, kad prieš jį gali būti toliau naudojamas smurtas.

3.5. Byloje nustatyta, kad R. G. suprato, kad pagal jo nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis užpildyta eismo įvykio deklaracija yra netikras dokumentas, kurio pagrindu draudimo bendrovė automobilio,,BMW 730“ savininkei S. G. išmokės draudimo išmoką, todėl eismo įvykio deklaracija buvo klastojama turint tikslą gauti draudimo išmoką. Vekselis dėl 500 Eur sumos buvo surašytas be teisinio pagrindo ir K. A. be priežasties buvo priverstas jį pasirašyti.

3.6. Aplinkybė, kad nuteistasis R. G. po jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikė su nukentėjusiąja S. G., nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo nutraukti jam bylą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu.

6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-58-697/2019 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

8. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-130-699/2015). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

9. Taigi kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

10. Kaip matyti iš paduoto kasacinio skundo turinio, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų yra skirti: 1) prieštaravimui dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių (pavyzdžiui, dėl eismo įvykio kaltininko, fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, eismo įvykio deklaracijos pildymo ir vekselio surašymo) nustatymo ir 2) nesutikimui su atskirų įrodymų (pvz., nukentėjusiojo ir atskirų liudytojų parodymų) vertinimu. Kasatoriai prašo atsižvelgiant į atskirus savaip interpretuojamus bylos duomenis daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl kasacinių skundų nagrinėjimo ribų, paduoto kasacinio skundo teiginiai šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

11. Kasatoriai teigia, kad teismai išsamiai ir objektyviai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismai R. G. kaltę dėl turto prievartavimo, dokumento klastojimo ir jo panaudojimo bei sukčiavimo grindė ne įrodymų visuma, o prielaidomis, nevertino teisinančių R. G. aplinkybių, neteisingai patys nustatė jo kaltę sukėlus eismo įvykį (eismo įvykis policijos nebuvo tirtas), taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

12. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismų išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertinus visų proceso metu surinktų su byla susijusių įrodymų, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų, neišdėsčius teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018 ir kt.).

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje teismų išvados dėl R. G. kaltumo turėtų pirmiau minimų trūkumų ir kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų garantuojamą R. G. nekaltumo prezumpciją.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 18.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), per įvykusį eismo įvykį buvo apgadinti R. G. vairuojamas automobilis,,BMW 730“ ir K. A. vairuojamas automobilis,,Ford Focus“. Šio eismo įvykio dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių, tarp jų ir eismo įvykio kaltininko, nesutarė. Tokiu atveju eismo įvykio dalyviai privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 220 punktu, kuriame nurodyta, kad, įvykus eismo įvykiui ir nesutarus dėl jo aplinkybių, eismo dalyviai turi pareigą į eismo įvykio vietą kviesti policiją. R. G., būdamas vairuotojas, privalėjo žinoti KET taisykles ir jomis vadovautis. Tačiau jis policijos į įvykio vietą nekvietė ir to neleido padaryti K. A.. Šiam pareiškus, kad kvies policiją, R. G. sudavė jam ranka į veido sritį, o kartu su juo veikiantis G. V. draudė kviesti policiją ir tai ketinusiam padaryti K. A. keleiviui V. L.. Taigi šioje byloje nustatytas eismo įvykis kaip KET pažeidimas policijos pareigūnų tirtas nebuvo būtent dėl nuteistųjų sprendimo į įvykio vietą nekviesti policijos. Todėl eismo įvykio aplinkybės, turinčios reikšmės R. G. veiksmų vertinimui pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, buvo nustatomos remiantis kitais teisėtais būdais byloje gautais, teismų patikrintais duomenimis.

15. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nagrinėjo visas su 2015 m. birželio 10 d. eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Šiame teisme buvo išsamiai apklausti ne tik eismo įvykio dalyviai R. G. ir K. A. ir su jais kartu vykę ir tiesiogiai įvykį matę asmenys: G. V., A. Č. ir V. L., bet ir netoli įvykio vietos buvę S. G. ir J. G., kurie tiesiogiai automobilių susidūrimo aplinkybių nematė, tačiau nurodė jų matytas (arba girdėtas) aplinkybes prieš automobilių susidūrimą ir po jo. Taip pat teismas kaip liudytojus apklausė ir po eismo įvykio R. G. kvietimu į įvykio vietą atvykusius jo draugus A. G. ir R. N., gynybos prašymu liudytojus I. L. ir E. L.. Įrodymų tyrimo metu buvo išklausyti eksperto V. Šakėno, kuris kartu su eksperte L. Lazarenko byloje pagal bylos tyrėjos užduotį atliko eismo įvykio tyrimą ir pateikė 2016 m. birželio 3 d. specialisto išvadą Nr. 11- 902(16), paaiškinimai apie jų atlikto tyrimo metu nustatytas įvykio aplinkybes ir automobilių sugadinimo mechanizmą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė ir nuteistojo R. G. bei jo gynėjo sudarytą 2018 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio schemą ir, siekdamas išsamiai patikrinti joje nurodytas aplinkybes, organizavo išvažiuojamąjį posėdį į įvykio vietą. 2018 m. lapkričio 14 d. atliktos įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos išvažiuojamojo teisiamojo posėdžio protokole. Susiejęs teisme patikrintus įrodymus į vientisą loginę grandinę, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 10 d. įvykusį eismo įvykį sukėlė R. G., t. y. kad būtent jo vairuojamas automobilis,,BMW 730“ atsitrenkė į K. A. vairuojamą automobilį,,Ford Focus“.

16. Šis teismas nuosprendyje nurodė ir bylos duomenis, iš kurių nustatė ir tolesnių įvykių eigą, dviejų nuteistųjų atliktus veiksmus prieš nukentėjusįjį K. A., jų pobūdį ir padarinius. Teismas nustatė, kad R. G., veikdamas kartu su G. V., po eismo įvykio panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. A. (sudavė smūgius į galvos sritį), į įvykio vietą pasikvietė savo draugus, vienas iš jų – A. G. – pagal R. G. nurodytas eismo įvykio aplinkybes užpildė eismo įvykio deklaraciją, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilių susidūrimo aplinkybes (neteisingai nurodė automobilių sugadinimo vietas ir eismo įvykio vietą); tokiu būdu nepagrįstai apkaltino K. A. dėl eismo įvykio bei privertė jį pasirašyti tikrovės neatitinkančioje eismo įvykio deklaracijoje. Šis dokumentas vėliau buvo pateiktas draudimo bendrovei ir, remiantis R. G. pastangomis sukurtomis netikromis eismo įvykio aplinkybėmis, buvo neteisėtai išmokėta draudimo išmoka R. G. sutuoktinei už jos vardu registruoto automobilio,,BMW 730“ apgadinimą. Tokius R. G. veiksmus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip atitinkančius nusikaltimų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistųjų R. G. ir G. V., liudytojų J. G. ir S. G. parodymus apie K. A. eismo įvykio metu neva sukeltą pavojų R. G. šeimos nariams (sutuoktinei ir vaikui). Šiuos duomenis įvertinęs kitų teisme patikrintų įrodymų kontekste, šis teismas padarė motyvuotą išvadą, kad nurodytų liudytojų parodymai yra nelogiški ir prieštaringi. Pagal byloje nustatytas įrodytomis pripažintas aplinkybes šis teismas sprendė, kad K. A. neprotestuotiną paprastąjį 500 Eur sumos vekselį buvo privertas pasirašyti ir suteikti R. G. naudai turtinę teisę be teisinio pagrindo. Tai jis padarė dėl prieš tai prieš nukentėjusįjį abiejų nuteistųjų pavartoto fizinio smurto bei šių asmenų veiksmais sukeltos bauginančios aplinkos. Tokius tyčinius ir turinčius aiškų tikslą R. G. bendrai su G. V. padarytus veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino kaip atitinkančius turto prievartavimo, nurodyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje dar kartą ištyrė byloje apeliantų ginčijamus ir kitus įrodymus. Iš šio teismo nutarties matyti, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, teismas išsamiai atsakė į visus esminius nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde keliamus klausimus, tarp jų ir dėl nukentėjusiojo ir liudytojų V. L. ir A. Č. parodymų patikimumo ir įrodymų pakankamumo R. G. kaltumui pagrįsti. Dar kartą išanalizavęs bylos proceso metu duotus nukentėjusiojo K. A. parodymus, sugretinęs juos su kitais bylos įrodymais, teismas nurodė, kodėl nukentėjusiojo K. A. parodymai patikimi. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nukentėjusiojo K. A. parodymuose fantazavimo požymių nenustatė. Teismai tik atkreipė dėmesį į tai, kad proceso metu nukentėjusysis, duodamas parodymus, elgėsi nekoordinuotai, ir šią aplinkybę aptarė. Apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje taip pat yra išdėstyti bylos įrodymai, kurie paneigia nuteistojo R. G. nurodytas aplinkybes dėl neva jo sutuoktinei ir vaikui kilusio pavojaus būti sužalotiems įvykio metu (nutarties 20 punktas), ir motyvai, kodėl teismas atmetė kaip prieštaraujančią bylos įrodymų visumai nuteistojo R. G. versiją, kad po eismo įvykio iš nukentėjusiojo K. A. nebuvo paimti rakteliai (nutarties 23 punktas).

19. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų, patikrino byloje surinktus ir nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde kvestionuotus bylos įrodymus, juos pagrįstai vertino tiek atskirtai, tiek visumos kontekste ir dėl to padarė pagrįstas išvadas dėl R. G. nuteisimo. Į esminius šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentus yra pateikti atsakymai, jų turinys atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

20. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra aiškiai išdėstytos motyvuotos šio teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 181 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų požymių buvimo R. G. veiksmuose (nutarties 24–26 punktai).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyti R. G. atlikti veiksmai, jų tikslas, apimtis ir intensyvumas, įvykus eismo įvykiui, t. y. fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį K. A., draudimas nukentėjusiajam į įvykio vietą kviesti policiją, po to šio nuteistojo išsakyti reikalavimai nukentėjusiajam: prisiimti kaltę dėl eismo įvykio pasirašant R. G. nurodymu užpildytoje, tikrovės neatitinkančioje eismo įvykio deklaracijoje, pasirašyti jo sutuoktinės atspausdintame vekselyje, suteikiant jam (R. G.) teisę į 500 Eur sumą už tariamai jo šeimos nariams sukeltą pavojų, suklastoto dokumento – eismo įvykio deklaracijos pasirašymas ir šio dokumento pateikimas draudimo bendrovei, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką už R. G. sutuoktinės vardu registruoto automobilio apgadinimą, ir tokios išmokos neteisėtas gavimas, leido apeliacinės instancijos teismui spręsti apie nuteistojo R. G. kaltės turinį ir padaryti pagrįstą išvadą, kad šis asmuo, atlikdamas minėtus veiksmus, suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė jų pasekmes ir juos atlikdamas norėjo taip veikti, t. y. darydamas nusikaltimus numatytus BK 181 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, veikė tiesiogine tyčia.

22. Teismams nustačius nuteistojo R. G. atliktus veiksmus ir jo tyčinę kaltę, aplinkybės, kad eismo įvykio deklaraciją surašė A. G., ją draudimo bendrovei pateikė S. G., taip pat ji atspausdino ir užpildė vekselį, neturi įtakos teismų nustatytam nuteistojo R. G. veiksmų teisiniam vertinimui.

23. Kasatorių minima kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-693/2016">2K-270-693/2016</a> šiuo atveju neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Apie tai apeliacinės instancijos teismas atkreipė kasatorių dėmesį savo nutarties 27 punkte. Kasatorių nurodomas minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje esantis teiginys yra baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-693/2016">2K-270-693/2016</a> nustatytos aplinkybės vertinimas, o ne aktualus nagrinėjamai bylai precedentinis teisės aiškinimas.

24. Kasacinio skundo teiginiai dėl R. G. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui (duomenys neskelbtini) BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisiniais argumentais neapskųsti, todėl nenagrinėtinas kasatorių prašymas nutraukti R. G. bylą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

25. Darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos teismų sprendimus naikinti ir baudžiamąją bylą R. G. nutraukti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas