M. G. pagal BK 25 str. 2 d., 25 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-1-719/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01060-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;

1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2;

1.2.8.1.1; 1.2.22.1.1; 1.2.29.1.1; 1.1.8.6.2;

2.1.16.2.18

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. L. (J. L.), G. Š. (G. Š.), D. K., R. B., nuteistojo M. G. (M. G.) gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio, nuteistojo D. P. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžių.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams; R. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų; G. Š. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; J. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė J. L. paskirta laisvės atėmimas trylikai metų; D. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį penkerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų; D. P. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir G. V. bei T. I. (T. I.), tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš R. B., G. Š. ir D. K. solidariai priteista 4881 Eur, iš D. P. ir J. L. solidariai priteista 15 804 Eur, iš D. K. ir M. G. solidariai priteista 2840 Eur, iš J. L. – 1120 Eur valstybės naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendis pakeistas: D. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bendrinta su pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Taip pat pripažinta M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas). M. G., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmė sumažinta iki šešerių metų laisvės atėmimo; M. G., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmė sumažinta iki penkerių metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, šiuo nuosprendžiu jam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nustatytos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Nuteistajam J. L. iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, pašalinta aplinkybė, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 14,988 g narkotinių medžiagų – kanapių.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas su organizuota grupe, laikė ir išplatino labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, įgijo ir laikė suklastotą dokumentą, įgijo ir laikė netikrus pinigus.

2. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas su organizuota grupe, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

3. G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas su organizuota grupe, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

4. J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikė ir platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

5. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas su bendrininkų ir organizuota grupe, įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas bei labai didelius jų kiekius, realizavo netikrus pinigus, padėjo pagaminti netikrą dokumentą, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

6. D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas su bendrininkų grupe, turėdamas tikslą platinti, laikė ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Nusikaltimus nuteistieji padarė šiomis aplinkybėmis:

Ginklų ir šaudmenų laikymas

7. D. K., veikdamas bendrininkų grupe su T. I., 2009–2010 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) perdavė T. I. saugoti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Degteriovo konstrukcijos pistoletą-kulkosvaidį PPD, pramoninės gamybos pertaisomą 12 kalibro lygiavamzdį šautuvą „Winchester 1300 Defender“ ir pramoninės gamybos 380 kalibro revolverį,,ME 38 Compact-G“ Nr. 022109, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra šaunamieji ginklai ir jų apyvarta draudžiama, taip pat 40 vienetų pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro,,Tokarev“ šovinių, 7 vienetus 9 mm kalibro,,Makarov“ šovinių, 3 vienetus 270 kalibro medžioklinių,,Winchester“ šovinių, 15 vienetų pramoninės gamybos 1930/33 pavyzdžio karinių 7,62 mm kalibro šovinių ir 12 vienetų pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, kuriuos T. I. laikė slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2012 m pavasario, po to 2012 m., tiksliai nenustatytu laiku, ginklus ir šaudmenis T. I. pergabeno į kitą slėptuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko D. K. prašymu T. I. slėptuvę parodė M. G. ir D. K., T. I. bei M. G. kaip bendrininkai visus ginklus ir šaudmenis laikė šioje slėptuvėje. Po to, ne anksčiau kaip 2013 m. spalio mėn., D. K. dalį šaudmenų ir šovinių – pramoninės gamybos 380 kalibro revolverį,,ME 38 Compact-G“ Nr. 022109, 9 mm kalibro,,Makarov“ šovinius, 3 vienetus 270 kalibro medžioklinių,,Winchester“ šovinių, 15 vienetų pramoninės gamybos 1930/33 pavyzdžio karinių 7,62 mm kalibro šovinių ir 12 vienetų pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių paslėpė kitoje slėptuvėje, esančioje prie garažų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur kartu su M. G. juos laikė iki 2015 m. gegužės 20 d., o kitus ginklus ir šaudmenis D. K. bei M. G. laikė slėptuvėje miškelyje (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 19 d., kol įvykio vietos apžiūros metu jie buvo rasti ir paimti.

Medžiagos AB-CHMINACA išplatinimas 2014 m. gruodžio 12 d.

8. D. K. 2014 m. gruodžio 12 d. Vilniaus mieste išplatino, perduodamas M. G. nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos, AB-CHMINACA. M. G., įgijęs šią medžiagą, ją išplatino tą pačią dieną, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perduodamas R. D., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

0,146 g amfetamino realizavimas

9. D. K. 2015 m. sausio 30 d. neatlygintinai perdavė M. G. 0,146 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią M. G. įsigijo tą pačią dieną apie 15.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir neatlygintinai perdavė R. D., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

192,343 g amfetamino slėpimas ir išplatinimas

10. M. G. 2015 m. vasario 19 d. iš anksto susitarus su R. D. dėl amfetamino pardavimo už 3000 Eur, nenustatytu laiku M. G. 2015 m. vasario 20 d. kartu su D. K. automobiliu,,Toyota Auris“ (duomenys neskelbtini) atgabeno 192,343 g psichotropinės medžiagos amfetamino į Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esantį mišką, jame šią medžiagą paslėpė ir laikė po žeme. Tą pačią dieną M. G. paslėptą amfetaminą išplatino R. D., šiam parodydamas amfetamino paslėpimo vietą.

23,385 g heroino išplatinimas ir laikymas

11. D. K. 2015 m vasario mėn., turėdamas tikslą platinti, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo ketvirtame aukšte, laikė labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 23,385 g, narkotinės medžiagos heroino, kurį pagal išankstinį susitarimą 2015 m. vasario mėn. perdavė M. G. Šis, paimdamas iš sutartos vietos D. K. paliktą heroiną, įgijo labai didelį jo kiekį, ne mažiau kaip 23,385 g, turėdamas tikslą platinti, ir laikė jį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iki 2015 m. gegužės 21 d., kur heroinas buvo rastas parodymų patikrinimo vietoje metu.

0,730 g kanapių dervos išplatinimas

12. D. K. 2013 m. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB-48 ir 0,730 g narkotinės medžiagos kanapių dervos ir neteisėtai išplatino šias medžiagas perduodamas jas R. D.

PV-8 medžiagos išplatinimas

13. D. K. nenustatytu laiku iki 2014 m. spalio 20 d. Vilniuje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė R. D. nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos PV-8.

Medžiagos AB-CHMINACA išplatinimas 2014 m. lapkričio 26 d.

14. D. K. 2014 m. lapkričio 26 d. apie 17.00 val. prie garažo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išplatino nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA, perduodamas ją R. D., atliekančiam nusikalstamą veiklą imituojančius veiksmus.

194,657 g amfetamino laikymas ir gabenimas

15. D. K. 2014 m. lapkričio 19 d. sutarus su R. D., atliekančiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo už 10 000 Lt (2896,20 Eur) R. B., D. K. ir G. Š. aptarus psichotropinės medžiagos slėpimo vietą, R. B. ir G. Š. iki 2014 m. lapkričio 20 d. automobilyje,,Toyota Avensis“ (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno į slėptuvę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį, 194,657 g, psichotropinės medžiagos amfetamino, kur G. Š. šią medžiagą slėptuvėje paslėpė po asfalto nuolaužomis ir ten nuteistieji šią medžiagą laikė. Tą pačią dieną R. D. šią medžiagą iš slėptuvės paėmė ir perdavė policijai.

185,24 g amfetamino laikymas ir gabenimas

16. D. K. 2015 m. gegužės 13 d. sutarus su R. D., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, dėl amfetamino pirkimo už 3000 Eur, D. K. su R. B. ir G. Š. aptarus amfetamino paslėpimo vietą, R. B. ir G. Š. iki 2015 m. gegužės 14 d. automobilyje,,Toyota Avensis“ (duomenys neskelbtini) laikė ir apie 18.00 val. atgabeno į slėptuvę, esančią miškelyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį, 185,24 g, psichotropinės medžiagos amfetamino, ten šią medžiagą G. Š. paslėpė ir slėptuvėje nuteistieji ją laikė.

J. L. narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas ir laikymas

17. J. L. nenustatytu laiku, iki 2014 m. vasaros pabaigos, Vilniaus apskrities teritorijoje, įvairiose vietose, neteisėtai perdavė R. D. ne mažiau kaip 573,454 g narkotinės medžiagos kanapių ir 18,926 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios buvo rastos 2014 m. spalio 21 d. pas R. D. asmens kratos metu ir bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Taip pat J. L. neteisėtai neatlygintinai išplatino, perduodamas R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, šias narkotines ir psichotropines medžiagas: 2014 m. lapkričio 4 d. apie 21.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), – 0,375 g narkotinės medžiagos kanapių; 2014 m. lapkričio 5 d. apie 20.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), – 1,297 g narkotinės medžiagos kanapių; 2014 m. lapkričio 7 d. apie 11.00 val. garaže, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), – 0,247 g psichotropinės medžiagos amfetamino; 2014 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 4500 Lt (1303,29 Eur) – 70,612 g psichotropinės medžiagos amfetamino; 2014 m. lapkričio 11 d. apie 13.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, perdavė 1,699 g narkotinės medžiagos kanapių dervos; 2014 m. gruodžio 4 d. apie 13.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, perdavė nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA; 2014 m. gruodžio 12 d. apie 15.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, perdavė 0,902 g narkotinės medžiagos kanapių; 2015 m. vasario 3 d. apie 20.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, perdavė 0,607 g narkotinės medžiagos kanapių; 2015 m. gegužės 2 d. apie 19.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, perdavė 0,413 g narkotinės medžiagos kanapių; 2015 m. gegužės 3 d. apie 22.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, perdavė 0,62 g narkotinės medžiagos kanapių. Taip pat J. L. kartu su D. P. nuo 2015 m. gegužės 15 d. slėptuvėje, esančioje miške, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, laikė labai didelį kiekį, 1585,8 g, narkotinės medžiagos kanapių dervos ir, parodydamas slėptuvę R. D., pardavė šiam 989,03 g kanapių dervos.

D. P. narkotinės medžiagos laikymas ir pardavimas

18. D. P. 2015 m. gegužės 15 d. slėptuvėje miške, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, kartu su J. L. laikė labai didelį kiekį, 1585,8 g, narkotinės medžiagos kanapių dervos. Tą pačią dieną, J. L. parodžius kanapių dervos slėpimo vietą, D. P. ir J. L. 989,03 g šios medžiagos pardavė R. D. Likusią dalį – 596,77 g kanapių dervos D. P. tą pačią dieną užkasė kitoje slėptuvėje (duomenys neskelbtini) ir laikė, iki tą pačią dieną medžiaga buvo rasta įvykio vietos apžiūros metu.

0,013 g kokaino laikymas

19. J. L., turėdamas tikslą platinti, nenustatytu laiku iki 2015 m. gegužės 16 d. buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rūsyje laikė 0,013 g narkotinės medžiagos kokaino, kuris 2015 m. gegužės 16 d. kratos metu buvo rastas ir paimtas.

Diplomo suklastojimas

20. 2015 m. kovo mėnesį, turėdamas tikslą įsigyti suklastotą aukštojo mokslo diplomą, M. G. kreipėsi į D. K. siekdamas surasti asmenį, kuris galėtų gauti šį dokumentą, ir pateikė D. K. asmens duomenis, reikalingus įrašyti į suklastotą dokumentą. D. K. Kaune, nenustatytoje vietoje, šiuos duomenis perdavė G. B. Šis nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai suklastotą aukštojo mokslo diplomą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) universiteto M. G. vardu, ir šį suklastotą dokumentą 2015 m. gegužės 7 d. atvežė į (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną prie parduotuvės,,Maksima“, esančios (duomenys neskelbtini), už 200 Eur pardavė M. G., kuris šį dokumentą laikė savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 21 d., kai parodymų patikrinimo vietoje metu perdavė policijos darbuotojams.

Netikrų pinigų realizavimas ir laikymas

21. D. K. 2015 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, prie degalinės (duomenys neskelbtini), perdavė M. G. ir šis įsigijo 5 vienetus netikrų 100 Eur nominalo banknotų Nr. S12974503770, Nr. U31427596410, Nr. X09345726175, Nr. X09345726175, Nr. X09345716216. Šiuos netikrus banknotus M. G. laikė savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 16 d., kai jie buvo rasti parodymų patikrinimo vietoje metu.

Šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymas

22. D. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, nenustatytą laiką savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 16 d. laikė šaunamąjį ginklą pistoletą,,Walther PP“ ir šešis vienetus 9 mm kalibro šovinių, skirtų šaudyti iš dujinio pistoleto.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

23. Kasaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, iš dalies pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, dalį, kuria J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir pašalinus 2014 m. gruodžio 4 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2014 m. gruodžio 13 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. gegužės 2 d., 2015 m. gegužės 3 d., 2015 m. gegužės 15 d. epizodus pripažinti J. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam laisvės atėmimą penkeriems metams; 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, iš dalies pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, dalį, kuria J. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arba pripažinti šią veiką vienu iš J. L. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos pirmajame punkte, epizodų. Kasatorius skunde nurodo:

23.1. Veikų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinimu R. D. (iš viso dvylika epizodų), padarymo faktas neginčytinas, tačiau kasatoriaus kaltė dėl dalies iš šių epizodų buvo grindžiama neleistinais įrodymais, gautais pažeidžiant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – ir NVIV) taikymo reikalavimus. Teismai besąlygiškai rėmėsi slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis netikrindami jų teisėtumo, nors šis klausimas gynybos buvo keliamas nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsižvelgiant į teismų nustatytas bylos aplinkybes ir remiantis teismų praktika, teisėtai prasidėję ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius ir dėl jų buvo esmingai pasunkinta kasatoriaus teisinė padėtis, t. y. NVIV buvo realizuoti netinkamai.

23.2. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 159 straipsnio 3 dalį atliekant NVIV draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Teismų praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų buvę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2010">2K-192/2010</a>, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K-238-139/2015, 2K-430-746/2015, 2K-P-58-697/2019). EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad policijos kurstymas yra tada, kai pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal savo instrukcijas, neapsiriboja iš esmės pasyviu dalyvavimu tiriamoje nusikalstamoje veikoje, bet daro subjektui tokią įtaką, kad sukursto nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t. y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą (Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01; 2008 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Malininas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10071/04; 2011 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Lalas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13109/04; 1998 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją, peticijos Nr. 44/1997/828/1034).

23.3. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad NVIV negali tęstis begalę laiko. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių turinio matyti, kad NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiškai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimą padariusiems asmenims išaiškinti, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, todėl NVIV turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukti surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą būtų galima perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog prokuroras ar teismas, sankcionuodami NVIV, privalo nurodyti jų vykdymo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės NVIV galiojimo dienos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K‑54/2014). Taigi slaptų veiksmų, imituojančių nusikalstamą veiką, naudojimo prieš kaltinamąjį trukmė ir kiekis yra labai svarbus kriterijus, leidžiantis daryti išvadas dėl tokių veiksmų realizavimo teisėtumo, o kartu ir dėl galimybės tokiais įrodymais grįsti kaltininko kaltę. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šios aplinkybės deramai neįvertino.

23.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo NVIV sankcionavimo ir atlikimo prieš J. L. ir D. K. pagrįstumą, tačiau visiškai nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kuriomis buvo vykdomi slapti tyrimo veiksmai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apie tai, kad J. L. platino R. D. narkotines medžiagas, policijos pareigūnai sužinojo po kratos, 2014 m. spalio 21 d. atliktos R. D. namuose, kurios metu buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ir po to, kai šią aplinkybę apklaustas kaip įtariamasis patvirtino pats R. D. Tuomet buvo sankcionuoti NVIV prieš J. L. Atlikdamas NVIV, R. D. 2014 m. lapkričio 4 d., 2014 m. lapkričio 5 d., 2014 m. lapkričio 7 d. iš J. L. įsigijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Taigi, vykdant NVIV, vien šių pirmųjų epizodų pakako tam, kad būtų surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti J. L. neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Jau tuo metu valstybės kontroliuojamos nusikalstamos veikos turėjo būti sustabdytos. Nepaisant to, NVIV prieš J. L. ir toliau buvo tęsiami, o R. D., kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dar devynis kartus kreipėsi į J. L., siekdamas įsigyti iš jo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, negana to, didindamas prašomų parduoti medžiagų kiekius.

23.5. Vertinant besitęsusių pareigūnų kontroliuojamų NVIV teisėtumą svarbu ir tai, kad pirmoji specialisto išvada, kuria buvo patvirtintas R. D. iš J. L. įsigytų psichotropinių medžiagų kiekis ir sudėtis, gauta dar 2014 m. lapkričio 27 d. Jau tada ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo surinkę pakankamai duomenų apie kasatoriaus padarytą sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Taigi vėliausiai nuo 2014 m. lapkričio 27 d. NVIV turėjo būti baigti, priimant procesinius sprendimus dėl J. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau NVIV ir toliau buvo intensyviai tęsiami dar beveik pusę metų, siekiant iš J. L. įsigyti vis didesnius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tokiu būdu iš esmės vykdant naujų nusikalstamų veikų „tiražavimą“, kurį kasacinio teismo ir EŽTT jurisprudencija draudžia. NVIV tęsimas po to, kai buvo surinkta pakankamai įrodymų J. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, prisidėjo tik prie jo baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o ne prie naujų nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo. Į J. L. vykdomą veiką, kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo įtrauktas D. P., kuris nusikalstamos veikos išvis nebūtų padaręs, jei valstybė laiku būtų nutraukusi NVIV ir tyrusi J. L. jau atliktas nusikalstamas veikas.

23.6. Pareigūnų siekį iš esmės padidinti nusikalstamos veikos mastą, tokiu būdu pasunkinant J. L. teisinę padėtį, rodo ne tik atliktų NVIV kiekis, bet ir siekiamų įsigyti medžiagų kiekis. 2014 m. gruodžio 4 d. epizodo vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad R. D. prašo parduoti jam 2–3 kg kanapių dervos (hašišo), nors tokių kiekių iki tol J. L. jam niekada nebuvo pardavęs (didžiausias nustatytas parduotas šios medžiagos kiekis – 1,699 g, t. y. nedidelis). 2015 m. gegužės 7 d. R. D. prašė jam parduoti 200 g kanapių dervos (hašišo). Teisme R. D. nurodė, kad kiekius, kurių reikia prašyti parduoti, jam nurodydavo policijos pareigūnai. Taigi akivaizdu, kad policijos pareigūnai, per R. D. prašydami J. L. parduoti vis didesnius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, siekė provokuoti jį padaryti sunkesnę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Šios aplinkybės aptartame NVIV realizavimo kontekste taip pat patvirtina provokuojančius pareigūnų veiksmus, nulėmusius, kad buvo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, kurio nebūtų buvę, jei ne pareigūnų veiksmai. Atliekant šiuos veiksmus surinkti duomenys apie 2014 m. gruodžio 4 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2014 m. gruodžio 13 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. gegužės 2 d., 2015 m. gegužės 3 d., 2015 m. gegužės 15 d. nusikalstamų veikų epizodus yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir nelaikytini įrodymais. Šis BPK reikalavimų pažeidimas turėjo esminę įtaką sprendžiant J. L. baudžiamosios atsakomybės ir padarytos veikos kvalifikavimo klausimus. Todėl Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių dalys dėl J. L. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį keistinos ir, pašalinus J. L. kaltės įrodymus, neatitinkančius BPK 20 straipsnio 1–4 dalių nuostatų, jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 2 dalį.

23.7. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino J. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinės medžiagos – 0,013 g kokaino – laikymo turint tikslą ją platinti. J. L. kaltė dėl šio nusikaltimo grindžiama ne įrodymais, o faktu, kad jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas R. D., ir tai, teismo nuomone, leidžia daryti prielaidą, kad minėti kokaino likučiai taip pat buvo skirti platinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutiko. Pripažindami J. L. kaltu dėl šios veikos, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK reikalavimus, draudžiančius nuosprendžius grįsti prielaidomis, bei netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas, nustatančias atsakomybę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

23.8. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64/2008">2K-64/2008</a>, 2K-4/2009, 2K‑247/2010, 2K-119-2011, 2K-159/2011, 2K-664/2011, 2K-75/2012, 2K-87/2012).

23.9. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės paneigia teismų išvadas apie J. L. tikslą platinti 0,013 g kokaino: 1) rastas narkotinių medžiagų kiekis yra itin mažas – net penkiolika kartų mažesnis nei nedidelis kiekis (0,2 g), nustatytas sveikatos apsaugos ministro rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo; 2) šis itin mažas kiekis buvo rastas ne vienoje, o keliose vietose (ant plastikinio samtelio rasta 0,002 g kokaino, o ant plastikinio maišelio – 0,011 g) ir jį tyrusių specialistų įvardijamas kaip likučiai, t. y. tai, kas liko jau sunaudojus ar kitaip realizavus šią medžiagą; 3) minėta medžiaga nebuvo paruošta platinti (akivaizdu, kad tai objektyviai negalėjo būti padaryta vien dėl itin mažo medžiagos kiekio), taip pat nebuvo rasta šios medžiagos paruošimo platinti priemonių; 4) nors teismai tikslą platinti grindžia kitomis J. L. veikomis, platinant R. D. narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau nė viename epizode, už kurį J. L. buvo nuteistas, nebuvo platinta narkotinė medžiaga – kokainas. Nurodytų aplinkybių žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai neanalizavo.

23.10. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. L. tikslą platinti 0,013 g kokaino likučių patvirtina ir bylos medžiagoje užfiksuotas jo pokalbis su R. D., kurio metu J. L. pastarajam siūlė įsigyti kokaino, nurodė, kad turi pusę kilogramo šios narkotinės medžiagos. Tačiau šie duomenys neįrodo J. L. tikslo platinti konkretų veikos dalyką, nustatytą byloje, – 0,013 g kokaino likučių. Tai, kad J. L. R. D. siūlė įsigyti tokios pačios narkotinės medžiagos, leidžia spręsti nebent apie tai, kad jis galimai disponavo labai dideliu kiekiu kokaino, turėdamas tikslą jį platinti, tačiau tokie kaltinimai jam nebuvo pareikšti. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad rasti kokaino likučiai yra tos pačios medžiagos, kurią J. L. siūlė įsigyti R. D., dalis. Taigi tai nėra tas pats veikos dalykas, o teismo nurodytas pokalbis nėra įrodymų šaltinis, kuris leistų daryti kategorišką išvadą apie J. L. tikslą platinti 0,013 g kokaino likučių.

23.11. Pagal R. D. parodymus 1 g kokaino kainavo 200 litų (57,92 Eur), o J. L. rūsyje rastas kokaino kiekis rinkoje kainuotų 2,6 Lt (0,75 Eur), jį galima pasverti ir supakuoti tik laboratorinėmis sąlygomis, todėl jis yra nereikšmingas, bevertis ir negali dalyvauti narkotinių medžiagų apyvartoje. Pripažinę J. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teismai padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu, nes platinimo tikslas byloje nebuvo nustatytas jokiais įrodymais. Tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką ir sudaro pagrindą pakeisti šią skundžiamų nuosprendžių dalį ir šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

23.12. Pagal teismų nustatytas nusikaltimo aplinkybes, J. L. nuo 2014 metų iki 2015 m. gegužės 15 d. platino ir laikė, turėdamas tikslą platinti, labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Akivaizdu, kad tai buvo daroma turint bendrą sumanymą išplatinti kuo didesnį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir užsidirbti kuo didesnį kiekį pinigų. Todėl net ir darant prielaidą, kad J. L. turėjo tikslą platinti rastus 0,013 g kokaino likučius, ši veika turėjo būti laikoma ne atskira nusikalstama veika, o vienu iš tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodų.

23.13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, klaidingos išvados ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nulėmė ir tai, jog nebuvo tinkamai įvertintos visos bausmei paskirti reikšmingos bylos aplinkybės, todėl kasatoriui paskirta neteisinga bausmė. Pirma, nebuvo tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jos pavojingumas. Nors ir nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau kasatoriaus prisipažinimas leidžia jo asmenybę vertinti teigiamai, patvirtina, kad jis savo veiksmus vertina kritiškai. Be to, šiuo metu J. L. dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą. Antra, nebuvo tinkamai įvertintas kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, nes šios veikos yra žymiai mažesnio pavojingumo nei tipinės BK 260 straipsniu (taip pat ir BK 259 straipsniu) uždraustos nusikalstamos veikos. Visos šios veikos buvo vykdomos kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, dalis R. D. išplatintų medžiagų nepateko į rinką, todėl reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Kokaino likučių, kurių kiekis net negalėjo dalyvauti narkotinių medžiagų apyvartoje, laikymas taip pat nesukėlė jokių padarinių. Trečia, teismai neįvertino proceso trukmės adekvatumo ir pagrįstumo. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas šioje byloje truko nepateisinamai ilgai. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>). Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

23.14. Vertinant konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, turėjusias įtakos proceso trukmei, atsižvelgtina į tai, kad su J. L. inkriminuotais epizodais susijęs tik D. P. ir keletas liudytojų, todėl byla nelaikytina nei sudėtinga, nei didelės apimties. Nepaisant to, procesas iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio priėmimo truko daugiau nei ketverius metus, iš kurių daugiau nei pusę laiko – dvejus metus aštuonis mėnesius – J. L. buvo taikoma pati griežčiausia procesinės prievartos priemonė – suėmimas. Byloje nėra epizodų, kurie sietų J. L. su kitais nuteistaisiais, išskyrus D. P., todėl procesas dėl J. L. galėjo būti baigtas žymiai greičiau, jeigu būtų buvęs atskirtas. Nagrinėjant su J. L. veikomis visiškai nesusijusius epizodus, procesas užsitęsė, jį prailgino su J. L. nesusijusių proceso dalyvių ligos, neatvykimas į teismo posėdžius. Ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė ne vien tik objektyvios aplinkybės, bet ir baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių pareigūnų veiksmai, o tai pažeidė J. L. teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, garantuojamą BPK bei Konvencijos, ir tai privalėjo būti tinkamai įvertinta skiriant jam bausmę. Nors klausimai, susiję su proceso trukmės pagrįstumu, buvo keliami ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo klaidos, taikant bausmės skyrimą reglamentuojančias BK normas, bet ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš kurių apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga tinkamai, motyvuotai atsakyti į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.

23.15. Aplinkybės, apibūdinančios baudžiamojo proceso trukmę, J. L. padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą, leidžia daryti išvadą, kad, netgi ištaisius esminius BPK pažeidimus ir vieną iš kasatoriaus veikų perkvalifikavus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, šios dalies sankcijoje nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų neproporcingas ir tokia bausmė nebūtų teisinga. Tačiau bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nevertino minėtų aplinkybių ir atsisakydami taikyti J. L. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tam tikrais atvejais už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmė gali būti laikoma teisinga. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2019">2K-179-693/2019</a> taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo atsižvelgta į tai, kad narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko ir žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, kadangi narkotinės medžiagos buvo realizuotos asmeniui, atlikusiam NVIV. Remiantis šioje byloje suformuota praktika yra visos sąlygos taikyti J. L. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23.16. Aptarti pažeidimai, susiję su įrodymų gavimo ir jų vertinimo tvarka, taip pat netinkamu apeliacinio skundo išnagrinėjimu, sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šių pažeidimų taip pat buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

24. Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalis dėl D. K. nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus; 2) pakeisti nuosprendžių dalis dėl D. K. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pašalinti baudžiamąją atsakomybę už šias nusikalstamas veikas sunkinančias aplinkybes – dalyvavimą bendrininkų ir organizuotoje grupėse bei sušvelninti už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes ir galutinę bausmę. Jeigu teismas nuspręstų, kad dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo D. K. nuteistas teisėtai ir pagrįstai, kasatorius prašo už šias nusikalstamas veikas jam paskirti švelnesnę galutinę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

24.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydami BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir reikalavimų, fragmentiškai, epizodiškai ir nenuosekliai juos analizavo, ištyrę vienus duomenis jų nepalygino su kitais. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas motyvavo samprotavimais, kurie nėra grįsti jokia bylos medžiaga, ir nors iš dalies ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidas, neišsamiai ir netinkamai vertino bausmės skyrimo pagrindus. Visa tai suvaržė kasatoriaus teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

24.2. Pagal BK 24, 25 straipsnių nuostatas bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis kartu su kitais asmenimis daro nusikalstamą veiką. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-229/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-229/2008">2K-229/2008</a>, 2K-485/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-400/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-400/2011">2K-400/2011</a>, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje nustatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjM2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-636/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-636/2011">2K-636/2011</a>, 2K-340/2013).

24.3. Teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad kasatorius bendrininkavo kartu su T. I. ir M. G., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jie trise susitarė atlikti kokius nors bendrus nusikalstamus veiksmus. Kasatorius perdavė ginklus ir šaudmenis T. I., tačiau nežinojo, ką šis ir M. G. su jais darys, pastarieji su kasatoriumi savo veiksmų nederino. Nenustatyta, koks buvo kasatoriaus vaidmuo kitiems nuteistiesiems vykdant nusikalstamą veiką ir kokius konkrečius veiksmus jis atliko po to, kai perdavė ginklus T. I. Teismai nesilaikė aktualios teismų praktikos dėl bendrininkavimo, vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir dėl to padarė esminį BPK pažeidimą bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai suteikė prioritetinę reikšmę nuteistųjų T. I., M. G. parodymams ir neįvertino aplinkybės, kad jie yra suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant mainais gauti pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto. Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą, atsižvelgdami į, be kita ko, pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).

24.4. Pripažindami kasatorių kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, teismai įrodymus ištyrė ir vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimus, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teismai, nesilaikydami įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai neįvertino kasatoriaus parodymų, prioritetą suteikė M. G. parodymams, nors dėl kitų nusikalstamų veikų jo parodymus atmetė kaip nepatikimus. Kitų D. K. kaltės įrodymų, išskyrus M. G. parodymus, byloje nėra. M. G. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ir kasatorių apkalbėti, nes jų tarpusavio santykiai nebuvo draugiški. Teismai turėjo šias aplinkybes tinkamai įvertinti. Be to, teismai nepasisakė dėl subjektyviosios nusikaltimo pusės, neanalizavo kasatoriaus tyčios realizuoti netikrus pinigus.

24.5. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. K. atliko BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus. Teismų nuosprendžiuose jo nusikalstami veiksmai nėra pakankamai apibrėžti.

24.6. Teismai nepagrįstai pripažino, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kasatorius padarė veikdamas su organizuota grupe. Be to, teismai nepagrįstai nuteisė kasatorių ir dėl dar vienos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Byloje nenustatyta, kad jis su nuteistaisiais R. B. ir G. Š. buvo susitaręs dėl organizuotos grupės sukūrimo siekiant platinti ar bent laikyti ir gabenti draudžiamas medžiagas, parengė nusikalstamos veikos planą, mechanizmą, pasiskirstė vaidmenimis. Teismai nepateikė argumentų, kodėl nuteistieji veikė organizuota grupe, neatskleidė jai būdingų požymių, apsiribojo tik samprotavimais apie R. B., G. Š. suvokimą apie slepiamas narkotines medžiagas bei prielaidomis, iškraipydami tam tikras faktines aplinkybes (neva 2014 m. lapkričio mėnesį į slėptuvę psichotropines medžiagas atvežė kasatorius ir paprašė G. Š. jas paslėpti). Kasatorius negalėjo būti organizuotos grupės narys, nes nepažinojo visų šios grupės narių. Šias aplinkybes patvirtino R. B. Vien tai, kad R. B. pažinojo G. Š., o šis – kasatorių, neįrodo kasatoriaus ryšio, kartu ir bendrininkavimo su R. B. Kasatorius gali atsakyti tik už savo paties atliktus nusikalstamus veiksmus, prieš tai patikrinus, ar šie veiksmai pareigūnų nebuvo išprovokuoti ir ar nėra šių veiksmų pavojingumą mažinančių aplinkybių. Jeigu R. D. pareigūnų iniciatyva nebūtų prašęs kasatoriaus tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų, nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta. Šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad D. K. buvo vienas iš nusikalstamų veikų organizatorių, teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nebuvo nustatyta kasatoriaus tyčia.

24.7. Nesutiktina ir su D. K. nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes teismų nurodyti įrodymai (kasatoriaus prisipažinimas, kratos protokolas ir specialisto išvada) neįrodo jo kaltės. Kratos protokolas ir specialisto išvada patvirtina tik patį faktą, kad rastas šaunamasis ginklas, o kasatoriaus tariamas prisipažinimas nelaikytinas įrodymu, nes jis save apkalbėjo. Kasatorius nepripažįsta, kad jis bute laikė civilinėje apyvartoje draudžiamą ginklą. Šis ginklas priklausė jo mirusios motinos sugyventiniui, kuris gyveno minėtame bute. Kasatorius nežinojo, kur ginklas buvo laikomas, ir teisme paaiškino aplinkybes, kuriomis ginklas atsirado bute. Šiame bute kasatorius apsigyveno tik paleistas po suėmimo. Todėl daryti išvadą, kad kasatorius padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, negalima. Jo veikoje nėra įrodyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Teismai taip pat pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, kasatoriaus nuteisimą grindė ikiteisminio tyrimo metu ne teisėjui duotais parodymais, kurie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį ir kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

24.8. Baudžiamasis procesas šioje byloje ne dėl nuteistųjų kaltės užsitęsė pernelyg ilgai – beveik penkerius metus. Byla nebuvo pernelyg sudėtinga ar didelės apimties, kasatorius nevilkino proceso, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tačiau dėl teisėjų, advokatų ir prokuroro užimtumo nebuvo galima dažniau surengti teismo posėdžių. Tai rodo, kad procese nebuvo preciziškai laikomasi baudžiamojo proceso įstatymo nuorodų į greitą ir operatyvų bylos tyrimą, proceso metu buvo nepagrįstų delsimų, procesas galėjo būti organizuojamas operatyviau. Kasatoriaus teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo visiškai užtikrinta, tačiau teismai neatsižvelgė į šią esminę aplinkybę ir nepaskyrė jam švelnesnės bausmės, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>) nurodoma, kad pernelyg ilgas procesas leidžia kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta atitinkamo BK straipsnio sankcijoje. Kaltinamojo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, todėl yra pagrindas taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę, negu nustatyta atitinkamo BK straipsnio sankcijoje, bausmės rūšį.

24.9. Kasatorius, be kitų nusikaltimų, nuteistas ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau būtina įvertinti tai, jog šis nusikaltimas yra turtinio, o ne smurtinio pobūdžio, dėl jo nekilo sunkios pasekmės, nes psichotropinių medžiagų siuntos gabenimas buvo kontroliuojamas pareigūnų. Todėl galima daryti išvadą, jog padaryta veika pagal savo pavojingumą yra mažiau pavojinga nei tipinė BK 260 straipsnio 3 dalimi uždrausta veika, ir į tai atsižvelgti individualizuojant bausmę. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti ne tik į neigiamai kaltininką charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į tas aplinkybes, kurios patvirtina jo teigiamas savybes, nes tik šių aplinkybių visuma leidžia paskirti teisingą bausmę. Teismas šių reikalavimų nesilaikė ir paskyrė kasatoriui aiškiai per griežtą bausmę. Kasatorius dirba ir gauna legalias pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina du nepilnamečius vaikus. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pakenktų jo socialinei aplinkai ir prieštarautų BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams.

25. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Š. prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti – G. Š. veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei sumažinti už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę; 2) taikyti kasatoriui BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

25.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nustatė, kad kasatorius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas su organizuota grupe.

25.2. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑403/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257/2011">2K-257/2011</a>, 2K-275/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-453/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-453/2012">2K-453/2012</a>, 2K-35/2013 ir kt.). Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408-139/2016">2K-408-139/2016</a>). Organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Pastovumas – tai dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis, pasireiškiantis grupės narių nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑230/2011).

25.3. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie G. Š. veiksmų suderinamumą ir bendrumą su kitais asmenimis ar kad jam buvo žinoma apie kitų asmenų, išskyrus D. K., veikimą. Kasatoriaus vaidmuo disponuojant narkotinėmis medžiagomis buvo atsitiktinis, nulemtas ne išankstinio planavimo ir pasiruošimo, jam, kaip organizuotos grupės nariui, paskirto vaidmens, bet atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių, D. K. paprašius nuvežti paketą ir padėti į jo nurodytą vietą. R. B. kasatoriaus automobilyje atsirado atsitiktinai. Nors kasatorius, D. K. ir R. B. ilgą laiką buvo sekami, klausytasi jų telefono pokalbių, byloje nėra užfiksuota nė vieno jų pokalbio ar kito kontakto, kurių metu jie būtų aptarę kokios nors nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, paskyrę vienas kitam užduotis ir pan. Kasatorius neneigia atlikęs jam inkriminuotus kaltinime nurodytus veiksmus ir savo kaltę dėl jų visiškai pripažįsta, tačiau teismai tinkamai nenurodė, kurios nuteistojo D. K. ar liudytojų R. D., A. Š. parodymų dalys, kokia slapto sekimo metu užfiksuota informacija ir kiti teismo išvardyti įrodymai patvirtina, kad kasatoriaus veiksmai buvo atlikti veikiant su organizuota grupe. Abiejų instancijų teismų teiginiai, kad D. K. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš R. B. ir kasatoriaus, paskirstė jiems vaidmenis ir davė nurodymus dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, bei kiti organizuotos grupės kvalifikuojantys požymiai turėjo būti įrodyti konkrečiais įrodymais, o ne būti preziumuojami („išvedami“) iš kitų byloje nustatytų aplinkybių ar požymių. Teismai, organizuotos grupės buvimą grįsdami tik prielaidomis, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog G. Š. veikė organizuota grupe kartu su kitais nuteistaisiais. Nors jis ir atliko veiksmus, kurie padėjo užtikrinti narkotinės medžiagos perdavimą R. D., jis veikė bendrai tik su D. K., todėl jo veiksmai atitiko BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrininkavimo formą – bendrininkų grupę. Teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nustatančias bendrininkų atsakomybę, ir Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

25.4. Vertinant apeliacinės instancijos teismo motyvus, kuriais remiantis buvo atmestas kasatoriaus prašymas skirti jam švelnesnę bausmę, akivaizdu, kad teismas ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą grindė vien kasatoriaus veiką sunkinančia aplinkybe – nusikaltimo padarymu organizuota grupe ir jo sunkumu, tačiau nevertino visumos BK 54 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose įtvirtintų aspektų.

25.5. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>). Visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2010">2K-603/2010</a>, 2K-118/2011, 2K-148/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

25.6. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad abiejų instancijų teismai nesivadovavo bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrė kasatoriui neteisingą bausmę. Kasatoriaus padarytas nusikaltimas yra turtinio, o ne smurtinio pobūdžio, juo nebuvo sukelti nepašalinami padariniai. Gabenta psichotropinių medžiagų siunta tiesioginio jų vartotojo nepasiekė, nes jos judėjimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų. Todėl kasatoriaus padaryta veika pagal savo pavojingumą yra mažiau pavojinga nei tipinė BK 260 straipsnio 3 dalimi uždrausta nusikalstama veika. Be to, abiejų instancijų teismai nevertino kasatoriaus gabento psichotropinių medžiagų kiekio ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kitose tokio paties pobūdžio bylose. Kasatorius gabeno ir laikė iš viso 379 gramus draudžiamų medžiagų. Panašaus pobūdžio bylose, kuriose buvo disponuojama žymiai didesniais kiekiais draudžiamų medžiagų, kaltininkams skirtos švelnesnės bausmės. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc5LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-479-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-479-222/2015">2K-479-222/2015</a>, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltininkui už analogišką veiką buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. du kartus švelnesnė bausmė nei kasatoriui. Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑436‑489/2016 dviem kaltininkams, nuteistiems už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai kontrabandos būdu gabeno 629,48 g narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino), paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams ir vieneriems metams šešiems mėnesiams, t. y. beveik penkis kartus švelnesnės bausmės nei kasatoriui, nors minėtoje byloje narkotinių medžiagų, kuriomis buvo neteisėtai disponuojama, kiekis buvo didesnis.

25.7. Abiejų instancijų teismai, parinkdami kasatoriui bausmę, be pagrindo jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Savo kaltę kasatorius pripažino visiškai ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė visus savo atliktus neteisėtus veiksmus. Teismai nenustatė, kad kasatoriaus prisipažinimas būtų nenuoširdus, kad duodamas parodymus jis būtų vertęs kaltę kitiems, taip siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Jei asmuo pripažįsta esmines bylos aplinkybes, duoda nuoseklius, išsamius parodymus, jų nekeičia, net tuo atveju, jei jis savo elgesį vertina tik kaip netinkamą ar neteisėtą, bet ne nusikalstamą, yra pakankamas pagrindas teigti, jog asmuo visiškai pripažino savo kaltę. Tuo tarpu kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kuriuo baudžiamojo proceso momentu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjMyLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-632/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-632/2005">2K-632/2005</a>). Net jeigu kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįstai nenustatyta, teismai, skirdami jam bausmę, vis tiek nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima taikyti net ir tada, kai yra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nenustatyta ją lengvinančių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-895/2017">2K-249-895/2017</a>).

25.8. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai, skirdami kasatoriui itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė, ar tokios bausmės paskyrimas nepakenks jo socialinei aplinkai ir socialiniams ryšiams. Tokį vertinimą teismą įpareigoja atlikti teisingumo principas, kadangi kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Kasatoriaus socialinės aplinkos pozityvumą patvirtina faktai, kad jis turi legalų pajamų šaltinį (dirba), nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, su žmona augina du nepilnamečius vaikus. Dėl ilgos laisvės atėmimo bausmės kasatorius negalės tinkamai pasirūpinti savo šeima, vaikais, todėl iškils grėsmė jo šeimos iširimui. Šeimos praradimas itin pakenktų kasatoriaus socialinei aplinkai ir neturėtų jokios teigiamos įtakos jo asmenybei.

25.9. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo nusikaltimo padarymo dienos iki šiol jau yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas, t. y. ketveri metai, per kurį kasatorius nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų. Ši aplinkybė patvirtina, kad kasatorius nėra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, o šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikaltimas yra jo gyvenimo klaida, kurios jis daugiau nepakartos. Teismai, spręsdami dėl bausmės skyrimo, nepateikė motyvų, ar itin skaudžiai kasatorių paliesiantys materialiniai ir dvasiniai padariniai yra būtini tam, kad būtų pasiekti kriminalinės bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311/2011">2K-311/2011</a>, 2K-365/2011, 2K-432/2014, yra nurodęs, kad bausmės švelninimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-340-648/2017). Byloje nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kasatoriui paskyrus švelnesnę bausmę, nei nustatyta atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje.

25.10. Skirdami kasatoriui bausmę, teismai turėjo atsižvelgti ir į tai, kad kasatoriaus nusikalstami veiksmai buvo kontroliuojami policijos pareigūnų, t. y. D. K. kasatoriui perduotų psichotropinių medžiagų užsakovas R. D. atliko NVIV. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau 2014 m. lapkričio 20 d. (po pirmojo kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo) buvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima pareikšti įtarimus tiek D. K., tiek ir kasatoriui bei R. B. NVIV negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Jie turi būti tęsiami tik tiek, kiek tai būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K‑54/2014). Nepaisant šių teismų praktikos nuostatų, praėjus pusei metų, 2015 m. gegužės 13 d., R. D., atlikdamas NVIV, vėl paprašė D. K. psichotropinės medžiagos, o šis kreipėsi į kasatorių, prašydamas jo nuvežti ir slėptuvėje padėti paketą su šia medžiaga. Nors antrą kartą organizuotų NVIV teismai nepripažino neteisėtais, į šią aplinkybę jie turėjo atsižvelgti skirdami kasatoriui švelnesnę bausmę. Be to, kasatoriaus gabentos psichotropinės medžiagos kiekis buvo nulemtas ne paties kasatoriaus, o policijos pareigūnų, R. D. ir D. K. Jei R. D. būtų paprašęs D. K. mažesnio kiekio psichotropinės medžiagos, kasatoriaus veika būtų galėjusi atitikti BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalis, o ne 3 dalį.

25.11. Abiejų instancijų teismai, svarstydami kasatoriui skirtinos bausmės dydį, turėjo įvertinti ir tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kasatoriui buvo pareikšti įtarimai ir dvejus metus devynis mėnesius jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu kasatorius dėl visų jam pareikštų kaltinimų buvo išteisintas, o Lietuvos apeliacinis teismas išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju susidarė paradoksali teisinė situacija, kai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus kasatoriui palankų išteisinamąjį nuosprendį buvo eliminuota teisinė galimybė į kasacine tvarka skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti minėtoje byloje paskirto kardomojo kalinimo laiką, taip apsunkinant kasatoriaus teisinę padėtį. Tokia situacija susidarė dėl valstybės institucijų (ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų, prokuratūros, teisėjų, skyrusių suėmimą ir tęsusių jo taikymo terminą) veiksmų. Teismų praktikoje pažymėta, kad jeigu susidariusi teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, todėl taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kasatoriui paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sutrumpinta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam taikyto suėmimo trukme.

25.12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, parenkant bausmės rūšį ir dydį, svarbi aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo trukmė bei terminas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (1995 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95; 2002 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Wejrup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99, ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje procesas iki nuosprendžio įsiteisėjimo truko ketverius metus šešis mėnesius. Abu kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodai buvo visiškai kontroliuojami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, įrodomąja prasme nesudėtingi. Dviejų nusikalstamos veikos epizodų tyrimui toks ilgas terminas yra nepateisinamas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai dirbtinai išplėtė baudžiamosios bylos apimtį, kasatoriaus, D. K. ir R. B. nusikalstamas veikas tirdami vienoje byloje su kitų keturių kaltinamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis, su kuriomis kasatorius neturėjo nieko bendro. Dėl pernelyg ilgos proceso trukmės kasatoriui paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelninama.

26. Nuteistasis R. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei atitinkamai sumažinti bausmę. Taip pat taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės minimumas. Kasatorius skunde nurodo:

26.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami R. B. organizuotos grupės nariu. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, inkriminuojant bendrininkavimą turi būti nustatyta veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, taigi ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos padarymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nurodyta atitinkamose BK 24 ir 25 straipsnių nuostatose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-400/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-400/2011">2K-400/2011</a>). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-895/2016). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-453/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-453/2012">2K-453/2012</a>, 2K-35/2013 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; organizuotai grupei būdingas susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio, pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015, 2K-230/2011). Nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408-139/2016">2K-408-139/2016</a>).

26.2. Teismai byloje nesivadovavo pirmiau nurodytomis teismų praktikos taisyklėmis, kurios leistų spręsti apie kasatoriaus ir kitų bendrininkų veiksmų bendrumą, žinojimą apie kitų asmenų, išskyrus G. Š., veiksmus, o konkretūs veiksmai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo atsitiktiniai, nenulemti išankstinio planavimo, konkretaus paskirto vaidmens atlikimo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie buvusius pokalbius su D. K., R. D., G. Š., nusikalstamos veikos detalių aptarimą, veikos padarymo aplinkybių aiškinimąsi. Apeliacinės instancijos teismas tik lakoniškai pasisakė dėl nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų apie organizuotos grupės buvimą. Kasaciniame skunde sutinkama, kad teismai, vadovaudamiesi byloje surinktais įrodymais, pagrindė nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą ir faktines jos padarymo aplinkybes, konkrečius kiekvieno nuteistojo byloje veiksmus, tačiau neaišku, kuri konkreti nuteistųjų D. K. (tvirtina kasatoriaus nepažinojęs), G. Š. (teigia, kad, jam vežant į slėptuvę psichotropines medžiagas, kasatorius su juo vienu automobiliu važiavęs kitu tikslu), liudytojų R. D., A. Š. parodymų dalis, slapto sekimo metu užfiksuota informacija (pareigūnai, atlikę slaptą sekimą, neužfiksavo nė vieno kasatoriaus susitikimo su D. K., M. G. ar R. D.) ir kiti teismo įrodymai patvirtina, kad atlikti veiksmai atitinka veikus organizuota grupe. Visi kaltinamieji, išskyrus R. B., šioje byloje buvo sekami apie metus, buvo klausomasi jų pokalbių telefonu, stebimi susirašinėjimai internete, jie buvo sekami fiziškai, jų automobiliuose įmontuotos sekimo priemonės – nė karto nebuvo užfiksuota, kad R. B. būtų susitikęs su D. K., M. G. ar R. D.

26.3. Nė vienas nusikalstamos veikos sudėties požymis negali būti preziumuojamas, nesant asmens veikoje bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-201/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-201/2013">2K-7-201/2013</a>, 2K-425/2011, 2K-671/2010 ir kt.). Teismai šioje byloje pažeidė minėtą teismų praktiką, taip pat nekaltumo prezumpcijos principą. R. B. nepagrįstai pripažintas veikęs su organizuota grupe, nes bendri veiksmai buvo atlikti tik su G. Š., o ne su visais nuteistaisiais šioje byloje, taigi konstatuotinas ne organizuotos, o paprastos bendrininkų grupės buvimas.

26.4. Kasaciniame skunde, be to, pabrėžiama, kad R. B. buvo paskirta nepagrįstai griežta, tinkamai nemotyvuota laisvės atėmimo bausmė. Ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas motyvuojamas išimtinai sunkinančia aplinkybe – nusikaltimo padarymu organizuota grupe ir inkriminuoto nusikaltimo sunkumu, bet nevertinant BK 54 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių visumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2010">2K-603/2010</a>, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Teismai, skirdami bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad padarytas nusikaltimas yra turtinio, o ne smurtinio pobūdžio, juo nebuvo sukelti nepašalinami padariniai, kartu su G. Š. gabenta psichotropinių medžiagų siunta tiesioginio jų vartotojo nepasiekė, nes jos judėjimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų; padarytos veikos pavojingumas mažesnis nei tipinės BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas. Teismai nenustatė, kad R. B. veika būtų padaryta reali žala, todėl ši aplinkybė pripažintina mažinančia jo nusikalstamų veikų pavojingumą. Abiejų instancijų teismai, atmesdami prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM2LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-436-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-436-489/2016">2K-436-489/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc5LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-479-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-479-222/2015">2K-479-222/2015</a>). Atkreiptinas dėmesys ir į kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-895/2017">2K-249-895/2017</a>), kai asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, buvo paskirta žymiai mažesnė bausmė, nei nustatyta sankcijos minimume. Teismai taip pat neatsižvelgė, ar tokios bausmės paskyrimas nepakenks jo socialinei aplinkai. Šiuo atveju teismas neįvertino, ar, paskyrus ilgametę laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekta daugiau naudos, nei padaryta socialinės žalos tiek R. B., tiek jo šeimai ir kitiems asmenims. R. B. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje kartu su kitais nuteistaisiais, praradus darbą ir nuolat išgyvenant dėl negalėjimo pasirūpinti savo šeima, neturėtų jokios teigiamos įtakos jo asmenybei. Nuo nusikaltimo padarymo yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas, per kurį R. B. nepadarė naujų teisės pažeidimų. Įvertinus aplinkybių visumą, matyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo atitinkamo straipsnio sankcijoje, bausmę, atitinkančią proporcingumo ir teisingumo principus.

26.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2014 m. lapkričio 20 d. policijos pareigūnams buvo žinoma tiek kokį kiekį psichotropinių medžiagų R. D. pirks iš D. K., tiek ir vieta, kurioje D. K. šias medžiagas turėjo palikti, nes, pasak jo, patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuspręsdavo, kokius kiekius draudžiamų medžiagų R. D. turi užsakyti iš kitų kaltinamųjų, ir jis tik vykdydavo jų paliepimus. 2014 m. lapkričio 20 d. G. Š. atvežus ir padėjus paketą su psichotropine medžiaga į pareigūnų kontroliuojamą slėptuvę, nusikalstama veika buvo baigta, buvo surinkta pakankamai duomenų tam, kad būtų pareikšti įtarimai tiek D. K., tiek G. Š., tiek R. B. Teismai ignoravo kasacinės instancijos teismo praktiką, pagal kurią nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Jie turi būti tęsiami tiek, kiek tai būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. 2015 m. gegužės 14 d. epizodo nebūtų buvę, jei pareigūnai būtų sulaikę juos po 2014 m. lapkričio 20 d. realizuoto nusikalstamos veikos imitavimo epizodo. Nepripažinę nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų neteisėtais, jie turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes skirdami bausmę. Abiejų instancijų teismai, be to, neatsižvelgė į tai, kad R. B. niekaip nenulėmė G. Š. į slėptuves padėtuose paketuose esančio psichotropinės medžiagos kiekio. Tiek nacionalinėje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Ši baudžiamoji byla buvo pradėta 2014 metais, procesas iki nuosprendžio įsiteisėjimo truko ketverius metus šešis mėnesius. Dviejų nusikalstamos veikos epizodų tyrimui toks laikas yra akivaizdžiai per ilgas. Patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai dirbtinai išplėtė baudžiamosios bylos apimtį, D. K. ir G. Š. nusikalstamas veikas tirdami vienoje byloje su kitų keturių kaltinamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis. Dėl paskirtos itin ilgos laisvės atėmimo bausmės trukmės R. B. ir jo šeimai kilsiantys ekonominiai ir socialiniai padariniai laikytini sunkesniais nei jo padarytu nusikaltimu kilę padariniai.

27. Kasaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, už šiuose nuosprendžiuose nurodytas nusikalstamas veikas skirti galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti už šiuose nuosprendžiuose nurodytas nusikalstamas veikas paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

27.1. Teismai, spręsdami bausmės M. G. skyrimo klausimą, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nustatančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dėl to nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad M. G. disponuota narkotinė ir psichotropinė medžiaga į apyvartą nepateko, taigi nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė, be to, M. G. nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius ar organizatorius, nedalyvavo jas planuojant, taigi jis veikė tik kaip tarpininkas. M. G. parodymai turėjo esminę reikšmę atskleidžiant nusikaltimus, nuteistasis bendradarbiavo su policijos pareigūnais, suteikė jiems pagalbą aiškinantis nusikalstamas veikas, atskleidžiant nusikalstamos veikos mechanizmą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo nuteistojo kritinį požiūrį į savo ir kitų asmenų nusikalstamus veiksmus, jo asmenybę, mažesnį pavojingumą visuomenei, norą gyventi, laikantis įstatymo reikalavimų, ir padarė išvadą, kad M. G. ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius bei darbinius santykius, taip pat sumenkinti nusikaltusio asmens bendradarbiavimo reikšmę. Nepaisant šių aplinkybių, paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas terminuotą laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistajam, ignoravo aktualią teismų praktiką, kur pažymima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali pastūmėti už visuomenės ribų ir skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362-942/2015">2K-362-942/2015</a>).

27.2. Atsižvelgtina į tai, kad M. G. vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, teikia pagalbą savo neįgaliai motinai, dirba, mokosi K. Simonavičiaus universitete, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų; nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės ne tik neigiamai paveiks susiformavusius teigiamus socialinius ryšius, bet ir neturės įtakos visuomenės interesams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino prokuroro siūlymo skirti M. G. ne ilgesnę nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę. M. G. vaidmuo atskleidžiant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, jis veikė aktyviai bendradarbiaudamas su teisėsaugos pareigūnais ir, akivaizdu, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad jo pastangos bus tinkamai įvertintos, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas skyrė jam labai griežtą bausmę, kuri nėra tinkamai individualizuota. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad egzistuoja M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, leidžianti skirti jam švelnesnes bausmes, turėjo ne tik taikyti šias nuostatas už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, bet ir mažinti bausmes už veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.

27.3. Procese buvo nepagrįstų delsimų, jis užsitęsė pernelyg ilgai ir teisė nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo tinkamai užtikrinta; apeliacinės instancijos teismas neišdėstė argumentų dėl šių apeliacinio skundo teiginių. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu savaime, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė). Daugiau kaip ketverius metus vykęs procesas negali būti laikomas nepažeidžiančiu nuteistojo teisės į kiek įmanomai trumpesnį procesą.

27.4. Nuteistojo D. P. gynėjas advokatas G. Bukauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, iš dalies pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, dalį, kuria D. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

27.5. Teismai besąlygiškai rėmėsi nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų būdu gautais duomenimis, tinkamai nevertino ir netikrino jų atlikimo teisėtumo, nors šis klausimas gynybos buvo keliamas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat apeliaciniame skunde. D. P. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, grindžiama įrodymais, gautais pažeidžiant NVIV taikymo reikalavimus, t. y. neteisėtai gautais įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų.

27.6. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatų išplaukia, kad NVIV laikas turi būti optimalus, tęstis tiek, kiek reikia nusikalstamai veikai išsamiai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimą padariusiems asmenims išaiškinti, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą būtų galima perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Nepaisant to, kad prokuroras ar teismas, sankcionuodami nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, privalomai nurodo jų vykdymo laiką, tai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės NVIV galiojimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-54/2014, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016 ir kt.). Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Vertinant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą, šioje byloje yra svarbu tai, jog J. L. veiksmai buvo kontroliuojami nuo 2014 m. spalio 31 d.; iki to laiko, kai buvo užfiksuoti D. P. vienkartiniai veiksmai, J. L. pagal NVIV veikiančiam R. D., t. y. kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, narkotinių bei psichotropinių medžiagų įvairiais kiekiais buvo pardavęs jau 10 kartų, jų metu buvo išplatintas didelis kiekis narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Prieš J. L. inicijuojant narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą, buvo siekiama pasunkinti jo veikos teisinį kvalifikavimą. Policijos pareigūnai, be to, per R. D. inicijavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų sandorius, nors iki nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo J. L. disponavo tik nedideliu kiekiu šių medžiagų. Policijos pareigūnai, per R. D. prašydami gauti vis didesnius kiekius narkotinių ar psichotropinių medžiagų, siekė provokuoti J. L. daryti sunkesnę nusikalstamą veiką, negu jis buvo padaręs iki tol. Dėl tokių daugkartinių veiksmų į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas nuteistasis D. P. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. P. anksčiau nėra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tyrimą atlikę pareigūnai neturėjo duomenų, kad jis būtų veikęs kartu su J. L., šiam disponuojant narkotinėmis medžiagomis bei jas platinant. Teismai šių aplinkybių, susijusių su nuteistojo D. P. elgesiu iki NVIV taikymo pradžios ir jo realizavimo metu, visiškai nevertino. Vien formaliai, remdamiesi deklaratyviais motyvais, konstatavo NVIV realizavimo teisėtumą tiek dėl J. L., tiek dėl D. P. D. P. nebūtų įvykdęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jei valstybė laiku būtų nutraukusi nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus dėl J. L. Teismai nepagrįstai pernelyg ilgą NVIV taikymą prieš J. L. bando pateisinti D. P., kaip bendrininko, nustatymu. Dėl NVIV realizavimo neteisėtumo ir peraugimo į provokaciją užfiksuoti duomenys negali būti laikomi įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

27.7. Kasaciniame skunde, be to, teigiama, kad, D. P. kaltę dėl BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžiant D. P., R. D., R. V. (R. V.), V. B. (V. B.) parodymais, slapto sekimo metu užfiksuotais duomenimis, nurodyti įrodymai buvo vertinami nesilaikant BPK nustatytų reikalavimų. Viso proceso metu D. P. davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jis norėjo iš J. L. savo reikmėms įsigyti 2 g narkotinės medžiagos kanapių dervos. Iš pradžių J. L. nurodęs, kad visos jo turimos medžiagos jau užsakytos, tačiau vėliau teigė, kad D. P. jas galintis pasiimti iš slėptuvės, kurią J. L., kaip užfiksuota ir slaptų veiksmų atlikimo metu, jam parodė. Apklausiamas dėl šios veikos J. L. patvirtino šias aplinkybes, jas iš dalies patvirtina ir R. D. bei V. B. parodymai. D. P. nurodytos įvykio versijos nepaneigia jokie kiti esantys byloje įrodymai. R. D., apklausiamas teismo posėdžio metu, apie D. P. neparodė. Taigi teismai klaidingai motyvavo, kad liudytojas R. D. nuosekliai parodė, kad būtent jis su D. P. tarėsi dėl 1 kg kanapių pardavimo, J. L. jam nurodė narkotinių medžiagų slėptuvės vietą miške (duomenys neskelbtini), iš šios slėptuvės liudytojas paėmė apie 1 kg kanapių ir perdavė policijai. Taip pat iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio neaišku, ar buvo pažeista narkotinės medžiagos pakuotė, ar esant tokiam pažeidimui dalis narkotinės medžiagos iš jos galėjo būti išimta D. P. nurodomu būdu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, dėl D. P. kaltės, buvo nustatytos netinkamai, nepašalinti prieštaravimai, iškraipyti liudytojo R. D. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, pabrėžtina, nurodė, kad D. P. versija laikytina neįtikinančia, tačiau ne kaltinamasis turi įtikinti teismą savo nekaltumu, o pareiga neabejotinai įrodyti asmens kaltę tenka kaltinimui. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o dėl to kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

27.8. Pirmosios instancijos teismas, be to, nustatė, kad iš R. D. už kanapių dervos pardavimą buvo gauta 100 Eur, toks turtas atitinka nusikalstamos veikos rezultato, kaip konfiskuotino turto, požymį. Tačiau teismas, konfiskuodamas iš D. P. bei J. L. automobilių, kurie teismo buvo laikomi nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, vertę, visiškai nepateikė motyvų, kodėl šie automobiliai laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, kokius nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius jie atitinka, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tikslinga ir kokių tikslų ja siekiama. Byloje nebuvo nustatyta, kad automobiliuose, kuriais naudojosi J. L. bei D. P., būtų buvusios įrengtos slėptuvės, kad jie būtų buvę specialiai įsigyti ar pritaikyti nusikalstamai veikai vykdyti. Automobiliai buvo naudojami kasdieniams poreikiams. D. P. vairuotas automobilis buvo reikalingas tik nuvažiuoti į mišką, kur D. P., nuėjęs prie narkotinių medžiagų slėpimo vietos, jas perdėjo iš vienos vietos į kitą. Jo automobilis, kuriame nebuvo gabenamos ar laikomos jokios narkotinės medžiagos, joms platinti skirti įrankiai ir pan., nebuvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti. Taigi teismas nepagrįstai išplėtė konfiskuotino turto sąvoką, taikydamas kompensacinį turto konfiskavimą, iš nuteistųjų D. P. bei J. L. priteisė automobilių vertę, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nepagrįstu turto konfiskavimo taikymu, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

28. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

28.1. Nuteistojo J. L. ir nuteistojo D. P. gynėjo kasacinių skundų argumentai dėl provokacijos ir pernelyg ilgo NVIV taikymo bei nusikalstamų veikų tiražavimo vertintini kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodo kasatoriai, žemesniųjų instancijų teismai, ypač apeliacinės instancijos teismas, itin išsamiai išanalizavo NVIV taikymo sąlygas, įvertino jų trukmės pagrįstumą ir teisėtumą bei padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju NVIV buvo realizuoti tinkamai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant nuteistųjų J. L. ir D. P. nusikalstamas veikas, buvo pritaikytas netinkamai. Pabrėžtina, kad pagrindinis NVIV atlikimo tikslas, pasitelkiant R. D., buvo ne išaiškinti J. L. ar D. K. daromas nusikalstamas veikas, o nustatyti asmenis, kurie organizuotu hierarchiniu lygmeniu stovėjo aukščiau už kitus grupės narius ir iš kurių jie gaudavo psichotropines ir narkotines medžiagas, bei kitus bendrininkus, kurių ilgą laiką nebuvo galimybių nustatyti. Priešingai nei nurodoma J. L. kasaciniame skunde, 2014 m. lapkričio 27 d. dar nebuvo pasiekti NVIV tikslai – nebuvo žinomi visi nusikalstamas veikas padarę asmenys, kurie šioje byloje yra nuteisti.

28.2. Kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, tęsiant NVIV šioje byloje buvo nustatyta, kad J. L. ir D. K. neteisėta veikla apėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, šioje veikloje dalyvaujant kitiems asmenims, be to, buvo nustatytos narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuvės. Nustatytas ne atsitiktinis, o sisteminis prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pobūdis ir šiuose nusikaltimuose dalyvavę kiti asmenys, tarp kurių buvo ir D. P. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, ar nagrinėjamu atveju NVIV tikslas buvo pasiektas nepažeidus proporcingumo principo reikalavimų, nors NVIV taikymas ir truko ilgą laiką, todėl kasacinių skundų argumentai dėl neproporcingo NVIV taikymo atmestini.

28.3. Nuteistojo J. L. ir nuteistojo D. P. gynėjo kasacinių skundų teiginiai, kad į J. L. vykdomą veiklą, kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo įtrauktas asmuo (D. P.), kuris nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, jei valstybė būtų laiku nutraukusi NVIV, o ne skatinusi naujų nusikalstamų veikų tiražavimą, nepaneigia atliktų NVIV tikslo ir nepatvirtina nusikalstamos veikos provokavimo. Šiuo aspektu dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad taikyti NVIV nuspręsta siekiant išaiškinti ne tik J. L., bet ir jo bendrininkų veiklą. Teismų praktikoje nurodoma, kad slaptų tyrimo veiksmų taikymas tokioje situacijoje pagrindžiamas informacija apie pareigūnams žinomų asmenų galbūt daromas nusikalstamas veikas. Situacijos, kai tiriant bendrininkų daromas nusikalstamas veikas yra nustatomi ir asmenys, apie kurių nusikalstamą veiklą anksčiau nebuvo žinoma, nėra pagrindas daryti išvadą, kad naujai nustatyti asmenys buvo išprovokuoti daryti nusikalstamas veikas. Vienas iš teisėtų slaptų tyrimo veiksmų taikymo tikslų kaip tik yra visų nusikalstamoms organizacijoms priklausančių asmenų išaiškinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xODQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-184/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-184/2014">2K-7-184/2014</a>). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustačius minėtus asmenis ir surinkus pakankamai duomenų apie jų įvykdytas nusikalstamas veikas, procesinių prievartos priemonių taikymas, nesant pagrindui, tęsiamas nebuvo ir tai patvirtina, kad asmenys daryti nusikalstamas veikas nebuvo provokuojami. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, R. D. siekis gauti didesnį kiekį narkotinių medžiagų NVIV taikymo metu taip pat siejamas su tikslu nustatyti asmenis, veikusius su J. L., o ne su tikslu provokuoti J. L. padaryti labai sunkų nusikaltimą.

28.4. Pažymėtina, kad J. L. R. D. narkotines ir psichotropines medžiagas labai dideliais kiekiais platindavo jau iki šio bendradarbiavimo su policijos pareigūnais, todėl R. D. tik prisijungė prie J. L. tęsiamų labai sunkių nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs bei nuosprendyje išanalizavęs garso ir vaizdo įrašų, užfiksuotų R. D. ir J. L. susitikimų metu, stenogramas, nurodė, kad šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad ne R. D. provokavo J. L. nusikalsti ir įsigyti vis didesnį narkotinių medžiagų kiekį, o pats J. L. ragino R. D. pirkti vis didesnį kiekį draudžiamų disponuoti medžiagų. J. L. suinteresuotumą R. D. išplatinti didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų patvirtina ir J. L. apklausose nurodyta aplinkybė, kad R. D. atnešti narkotinių medžiagų mėginiai jam (J. L.) buvo nuostolingi, nes jis pats už juos sumokėjo. Taigi J. L. nebuvo kurstomas ar provokuojamas nusikalsti, jo tyčia daryti sunkesnę nusikalstamą veiką buvo susiformavusi savarankiškai, t. y. be NVIV atlikusio asmens poveikio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad J. L. buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas ar buvo vykdomas šių veikų tiražavimas, taip pat nėra pagrindo abejoti teismo išvadomis, kad faktiniai duomenys, gauti naudojant NVIV, atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisėtumo reikalavimą, todėl kasacinių skundų argumentai dėl įrodymų leistinumo yra atmestini.

28.5. Kasaciniame skunde nuteistojo D. P. gynėjas šiurkščiu BPK pažeidimu laiko tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 56 punkte klaidingai nurodyta aplinkybė, jog liudytojas R. D. parodė, kad jis su D. P. tarėsi dėl 1 kg kanapių pardavimo. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, aptardamas liudytojų parodymus, nepagrįstai nurodė aplinkybę, kurios liudytojas R. D. nebuvo nurodęs, tačiau šis teismo apsirikimas yra akivaizdi techninė klaida, vietoj J. L. įrašius D. P. Šis teismo apsirikimas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, nes R. D. parodymai nebuvo vieninteliai ir pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys D. P. kaltę įvykdžius BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą.

28.6. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad D. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos įvertinus įrodymų visumą, kuri pagrįstai neleido teismui abejoti, kad narkotinės medžiagos, kurių dalis rasta (duomenys neskelbtini), o dalis perduota R. D., priklausė D. P., ir jie kartu su J. L. veikė bendrai, turėdami tyčią dalį jų išplatinti R. D. Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 6 d., iš karto po J. L. pokalbio su R. D. apie hašišo pirkimą, slapto sekimo metu užfiksuotas J. L. ir D. P. susitikimas. D. P. kaltę pagrindžia ir slaptą nuteistųjų sekimą atlikusių liudytojų R. V., V. B., kurie nurodė aplinkybes, kaip vyko narkotinių medžiagų perdavimas R. D. bei likusių narkotinių medžiagų slėpimas, parodymai, šiuos parodymus patvirtina kiti rašytiniai įrodymai. Tai, kad D. P. vertėsi narkotinių medžiagų prekyba, patvirtina ne tik minėtų liudytojų parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog vienas iš narkotinių medžiagų tiekėjų J. L. buvo D. P., bet ir tai, kad kratų, atliktų D. P. bute bei automobilyje, metu paimtame USB rakte buvo rastas dokumentas su vedama buhalterija, pagal kurią D. P. buvo skolingas ir J. L.

28.7. D. P. gynėjo svarstymai dėl nepašalintų abejonių, ar buvo pažeista narkotinės medžiagos pakuotė ir ar esant tokiam pakuotės pažeidimui dalis narkotinės medžiagos iš jos galėjo būti išimta nuteistojo nurodytu būdu, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad paketuose buvusi narkotinė medžiaga yra presuota, kieta, todėl atsilaužti 1–2 g nebūtų įmanoma. Be to, pagrįstai abejoti J. L. ir D. P. pateikta gynybine versija leidžia ir tai, kad J. L. negalėjo detalizuoti, kaip buvo įpakuotos narkotinės medžiagos, bei nurodė, kad jis narkotinių medžiagų nesvėrė, taip pat aplinkybė, kad narkotinių medžiagų slėptuvė buvo netoli D. P., o ne J. L. gyvenamosios vietos. D. P. versiją, kad jis įgijo kanapių dervą asmeniškai vartoti, paneigia ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog D. P. šlapime kanabinoidų, etilo alkoholio nerasta, bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodoma, kad D. P. teigė narkotikų nevartojąs. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad narkotinėmis medžiagomis disponavo D. P., o J. L. suradus pirkėją – R. D., pagal sutartą schemą jie kartu dalį šios medžiagos išplatino R. D. Vien tai, kad D. P. ir jo gynėjas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas D. P. kaltę grindė prieštaringais įrodymų šaltiniais, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir šių neteisingai nustatytų aplinkybių pagrindu darė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės įrodytumo.

28.8. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog J. L. užsiėmė kokaino platinimu, patvirtina R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014 m. lapkričio 14 d. J. L. jam siūlė pirkti kokaino, kurio gramo kaina – 200 litų. Šiuos R. D. parodymus patvirtina ir 2014 m. lapkričio 24 d. protokolas dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, jame užfiksuota, kaip J. L. 2014 m. lapkričio 14 d. klausė R. D.: „O „koksiukas“ tavęs nedomina, yra pusė „kilo“.“ Šis R. D. ir J. L. pokalbis užfiksuotas dar iki atliktos kratos pastarojo butui priklausančiame rūsyje. Pabrėžtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš alternatyvių veiksmų, taigi ir tada, kai kaltininkas, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laiko narkotines ir psichotropines medžiagas. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo J. L., iš kratos protokolo ir specialisto išvados matyti, kad kokaino rasta ne ant vieno narkotinėms medžiagoms dalyti skirto įrankio paviršiaus, o tai leidžia tvirtinti, kad ant skirtingų įrankių jis atsirado būtent tada, kai buvo dalijamas ir buvo siekiama po to jį išplatinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų teismui pakako konstatuoti, kad J. L. kokainą laikė turėdamas tikslą jį platinti, todėl kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kad teismai nepagrįstai aptartus J. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip atskirą nusikalstamą veiką, o ne laikė juos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos tęstinės veikos epizodu. J. L. nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, laikytina baigta 2015 m. gegužės 15 d. R. D. pardavus 989,03 g kanapių dervos, kai buvo įgyvendintas tikslas būtent šiam asmeniui išplatinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Pažymėtina, kad J. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarytos skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis.

28.9. Nuteistojo D. P. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto sprendimo išieškoti nuteistiesiems D. P. ir J. L. priklausančių automobilių vertę atitinkančias pinigų sumas vertintini kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad D. P. ir J. L. kaip nusikaltimo priemones panaudojo automobilius „Mercedes ML 320 GDI“, (duomenys neskelbtini), bei „Toyota Avensis“, (duomenys neskelbtini). Šie automobiliai, kuriais nuteistieji atvyko į vietą, kur buvo slepiamos narkotinės medžiagos, visiškai atitinka požymius konfiskuotino turto, kurio sąvoka apibrėžta BK 72 straipsnyje, todėl laikytini nusikalstamos veikos priemonėmis. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad automobiliai buvo naudojami kaip priemonės, padėjusios atvykti iki vietos, kur buvo slepiamas ir R. D. išplatintas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistųjų konfiskavo šių automobilių vertę atitinkančias pinigų sumas. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nepateikė išsamių argumentų į nuteistojo D. P. skundo argumentus, kuriais jis ginčijo turto konfiskavimą, tai nesudaro pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi D. P. bei J. L. turto konfiskavimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taikytas motyvuotai ir pagrįstai.

28.10. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. J. L. kasacinio skundo argumentai, kad jo veika jokia reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo, kad jis prisipažino, pakeitė gyvenimo būdą, taip pat argumentai, susiję su baudžiamojo proceso trukme, nepatvirtina ne tik jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko atitinkamo BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą, bet ir fakto, kad teismai jam paskyrė per griežtą ir neteisingą bausmę.

28.11. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirdamas G. Š. laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai ją individualizavo ir aptarė visas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą, taip pat pagrįstai nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad jam paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

28.12. Nuteistasis G. Š. ir nuteistojo M. G. gynėjas kasaciniuose skunduose teigia, kad skirdamas nuteistiesiems G. Š. ir M. G. laisvės atėmimo bausmes teismas neatkreipė dėmesio į jų stiprius socialinius ryšius ir tai, kad ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje lemtų jų abiejų šeimų iširimą ir turėtų neigiamą įtaką nuteistiesiems, tačiau visos šeiminės aplinkybės ir socialiniai ryšiai, kuriems kasatoriai suteikia didelę reikšmę, šiuo atveju turėtų būti laikomi įprastomis gyvenimiškomis aplinkybėmis, kurios, nors ir turi reikšmės individualizuojant bausmę, tačiau nėra tokios išimtinės, kad M. G. būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o G. Š. būtų taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nesutrukdė nuteistiesiems padaryti nusikaltimus, už kuriuos jie yra nuteisti. Nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų yra kiekvieno asmens pareiga, todėl baudžiamosios teisės požiūriu tokios aplinkybės, kaip teistumo neturėjimas ar naujų nusikalstamų veikų nepadarymas ilgesnį laikotarpį, kaip nurodoma kasaciniuose skunduose, kaltininkui papildomų privilegijų nesukuria. Kasatoriai taip pat nepagrįstai neigia padarytų nusikaltimų pavojingumą bei žalą visuomenei ir žmonių sveikatai.

28.13. Nuteistasis G. Š. kasaciniame skunde kaip precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc5LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-479-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-479-222/2015">2K-479-222/2015</a>, 2K-436- 489/2016 ir teigia, kad minėtose bylose kasacinio teismo pateikti išaiškinimai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo turėjo būti taikomi ir šioje baudžiamojoje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad minėtų baudžiamųjų bylų aplinkybės ir šios baudžiamosios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl pagrindo minėtose bylose priimtus sprendimus vertinti kaip precedentus nėra.

28.14. G. Š. nepagrįstai teigia, kad skirdami bausmės dydį teismai turėjo įvertinti pareigūnų veiksmų įtaką jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui. Teismai vertino nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų trukmės pagrįstumą ir teisėtumą, padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog duomenų, kad asmenys, su kuriais R. D. bendravo atliekant nusikalstamas veikas, buvo skatinami daryti tokias veikas, nėra. G. Š. teiginiai apie tai, kad jis buvo skatinamas daryti nusikalstamas veikas, tėra prielaidos, subjektyvus situacijos vertinimas. NVIV ikiteisminio tyrimo metu buvo tęsiami ne siekiant padidinti šioje byloje nuteistų asmenų, taip pat ir G. Š., nusikalstamos veikos mastą, o esant teisėtam pagrindui, t. y. siekiant nustatyti asmenis, kurie hierarchinėje bendrininkų sistemoje užėmė aukštesnes pozicijas.

28.15. Taip pat sutiktina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė yra pagrindas svarstyti apie bausmės švelninimą. Ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami itin intensyviai, todėl nuteistųjų kasacinio skundo argumentai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamas delsimas, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų, nepagrįsti. Bylos proceso trukmei įtakos turėjo pačių kaltinamųjų elgesys, jų ligos, gynėjų užimtumas kitose bylose. EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia bausmės švelninimo – kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečias bylos aplinkybes, kurios leistų teigti, kad buvo pažeista nusikaltimą padariusio asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Nepagrįstai skunduose teigiama, kad byla nėra sudėtinga, nes byla perduota nagrinėti teisme dėl aštuonių asmenų, buvo tiriamos šešiolika nusikalstamų veikų, bylą sudarė devyniolika tomų, šiuo metu jų yra dvidešimt aštuoni. Nėra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai, o G. Š. ir M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti švelninamos.

28.16. M. G. bausmės dydis taip pat parinktas teisingas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 1 dalį, įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir kad jas švelninti nėra pagrindo, o kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neleidžia daryti priešingos išvados. Teismai pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės G. Š., nes nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies (neigė žinojęs, kad D. K. prašymu slepia psichotropines medžiagas ir taip pat kad jo nusikalstami veiksmai buvo atlikti dalyvaujant organizuotoje grupėje, neigė kito nuteistojo R. B. dalyvavimą nusikaltime). Teismai taip pat pagrįstai nesumažino G. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl jo suėmimo kitoje baudžiamojoje byloje, kurios rezultatas buvo išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nuteistajam, nes, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į bausmę įskaitomas suėmimas, kuris asmeniui buvo taikomas tik dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kasacinio skundo argumentai, kad G. Š. nedalyvavo organizuotos grupės veikloje, prieštarauja byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytoms ir abejonių nekeliančioms nusikalstamos veikos aplinkybėms.

28.17. Dėl R. B. veikos kvalifikavimo pažymėtina, kad jo dalyvavimą paslepiant narkotines medžiagas 2014 m. lapkričio ir 2015 m. gegužės mėnesį patvirtina liudytojo A. Š. parodymai, kurių turinys neprieštarauja į bylą pateiktiems minėto pareigūno surašytiems tarnybiniams pranešimams ir kurių reikšmę R. B. kaltei pagrįsti išsamiai aptarė ir kitų įrodymų (slapto sekimo, kratos protokolų, specialisto išvadų, tarnybinių pranešimų) visumos kontekste įvertino apeliacinės instancijos teismas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įvardijo, kokie konkretūs byloje surinkti įrodymai patvirtina R. B. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo. Į esminius R. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo motyvuotai atsakyta, o R. B. pozicija deklaratyviai neigti savo dalyvavimo organizuotoje grupėje bei joje padarytos nusikalstamos veikos faktą ir (ar) ją traktuoti kaip atsitiktinio pobūdžio veiksmą laikytina siekiu palengvinti savo teisinę padėtį. R. B. argumentai dėl jo veikos kvalifikavimo nepagrįsti, pagrindo jam sumažinti paskirtos bausmės dydį nėra. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su teismų išvadomis, vertinant R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. R. B., turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už kitą labai sunkų nusikaltimą, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, veikdamas su organizuota grupe, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. R. B. veiksmai, objektyviai pasireiškę didelio amfetamino kiekio laikymu ir gabenimu, tokius veiksmus atliekant su organizuota grupe, ir be tokios medžiagos patekimo vartotojui vertintini kaip itin pavojingi. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad aplinkybės, susijusios su ikiteisminiame tyrime atliktais procesiniais veiksmais (šiuo atveju – nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais), ir juose dalyvavusių asmenų veiksmai nulėmė jo apsisprendimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, R. B. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką ir pan. Teismas, spręsdamas dėl konkretaus asmens nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių už jas skyrimo, vadovavosi ne prielaidomis, o konkrečiais faktais grįstomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais. Taip pat visos R. B. kasaciniame skunde įvardijamos šeiminio pobūdžio aplinkybės ir socialiniai ryšiai, kuriems kasatorius suteikia didelę reikšmę, turėtų būti laikomi įprastomis gyvenimiškomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo jam įsiteisėjimo R. B. pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Abiejų instancijų teismai R. B. paskirtą bausmę individualizavo tinkamai. Kasaciniame R. B. skunde nurodomos kasacinio teismo nutartys negali būti laikomos precedentais šioje byloje, nes jose nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių.

28.18. Kasaciniame skunde D. K., prašydamas jį išteisinti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, nepateikė teisinių argumentų, kurie būtų pagrindas daryti išvadas apie neišsamų bylos aplinkybių ištyrimą, įrodymų gavimą neteisėtais būdais ar BPK nuostatų pažeidimą juos vertinant. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino bylos įrodymus, kvalifikuodami nuteistojo veiką pagal nurodytus straipsnius. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų pagrindu tinkamai pripažinta D. K. kaltė pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir patikrino visus su BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos inkriminavimu susijusius byloje surinktus įrodymus, jais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas ir motyvuotai konstatavo, kad diplomo suklastojimo fakto šiuo atveju pakanka kasatoriaus, šiame epizode atlikusio padėjėjo vaidmenį, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti. Taip pat deklaratyvus kaltės dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos neigimas, kasaciniame skunde neišdėstant konkrečių teismo atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo pažeidimų, vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be kita ko, aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl D. K. kaltės, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistas in dubio pro reo ar kiti principai. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad D. K. pozicija neigti aplinkybes apie tai, kad jis davė nurodymus paslėpti ginklus ir šaudmenis, dėl to negali atsakyti už aptariamą nusikalstamą veiką, prieštarauja byloje surinktiems ir teismo įvertintiems kaip patikimiems įrodymams. D. K. pareikštą kaltinimą dėl BK 25 straipsnio 2 dalies, 253 straipsnio 2 dalies pagrindžia nuteistųjų T. I., M. G. parodymai apie veiksmus organizuojant ginklų ir šaudmenų paslėpimą, jų perdavimą nuteistajam T. I. paslėpti, nurodymų šiam davimą. Vertinant T. I. ir M. G. parodymus nebuvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios nuostatos. Šie nuteistieji davė parodymus ne tik apie kasatoriaus, bet ir apie savo pačių kaltę, teisinės padėties sau nepalengvino. Nuteistųjų T. I., M. G. parodymų patikimumą pagrindžia ir kiti bylos duomenys (parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, slapto sekimo protokolai ir liudytojo V. B. parodymai).

28.19. Pagal bylos įrodymų visumą buvo pagrįstai nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. epizoduose dalyvavo R. B., G. Š. ir D. K., kiekvienas jų atliko konkrečius veiksmus, kurie buvo susiję ir reikšmingi siekiant nusikalstamo tikslo – amfetamino perdavimo pirkėjui: D. K. sutarė su R. D. dėl amfetamino pirkimo, gautą medžiagą perdavė G. Š. ir R. B., o pastarieji šią medžiagą nugabeno į slėptuvę ir ten paslėpė. D. K. nusikalstama veika pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, aplinkybių, susijusių su amfetamino perdavimu pirkėjui, visuma, amfetamino kiekis, veikimas tokiu pačiu būdu pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad D. K. suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą, suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir aptarė išvadas dėl įrodymų, pagrindžiančių kasatoriaus dalyvavimą organizuotoje grupėje ir įvykdytą neteisėtą 194,657 g amfetamino laikymą, 185,24 g amfetamino laikymą ir gabenimą. Kasatorius subūrė organizuotą grupę, jos nariams R. B. ir G. Š. paskirstė vaidmenis, davė nurodymus. Nors D. K. ir teigė, kad nepažinojo visų grupės narių, tai teismų išvadų dėl jo dalyvavimo ir suvokimo apie tokį dalyvavimą organizuotoje grupėje nepaneigia. Teismai išsamiai ištyrė D. K. kaltę dalyvaujant organizuotoje grupėje ir vykdant BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką pagrindžiančius duomenis, paneigė kasatoriaus gynybinę versiją dėl kitų organizuotos grupės narių nepažinojimo ir pagrįstai konstatavo, kad minėta aplinkybė jo dalyvavimo organizuotos grupės veikloje nepaneigia. Taip pat teigtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į teismų praktiką, tiek į šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pagrindo švelninti D. K. paskirtą bausmę nėra. Teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmę, bylos apimtį, kaltinamųjų (nuteistųjų) skaičių, įrodymų kiekį, aplinkybes, turėjusias įtakos bylos proceso trukmei, sprendė, kad nuteistųjų teisės į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą nebuvo pažeistos. Ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtis, jų atlikimo intensyvumas, atliktų procesinių veiksmų kiekis, bylai reikšmingų dokumentų (specialisto išvadų ir kt.) gavimas sudaro pagrindą kasatoriaus argumentus apie galimybes procesą organizuoti veiksmingiau vertinti kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Kasacinio skundo argumentai apie teisiamųjų posėdžių atidėjimą dėl institucijų nesugebėjimo užtikrinti kitų bylos dalyvių dalyvavimo procese taip pat laikytini nepagrįstais, nes bylos proceso trukmė buvo lemta objektyvių, nuo kompetentingų institucijų ar teismo nepriklausančių priežasčių – gynėjų užimtumo, kaltinamųjų ligos proceso metu ir kt.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

29. Nuteistųjų J. L., G. Š., D. K., R. B., nuteistojo M. G. gynėjo advokato V. Dovidaičio, nuteistojo D. P. gynėjo advokato G. Bukausko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 260 straipsnio inkriminavimo ir įrodymų vertinimo

30. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. G. buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, R. B. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, G. Š. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, D. P. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, J. L. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, D. K. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. M. G. atitinkamai nuteistas už įgijimą ir laikymą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, taip pat veikiant su organizuota grupe laikymą ir platinimą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų; R. B. – už veikiant su organizuota grupe laikymą ir gabenimą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų; G. Š. – už veikiant su organizuota grupe laikymą ir gabenimą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų; J. L. – už laikymą ir platinimą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, D. K. nuteistas už tai, kad su bendrininkų ir organizuota grupe įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, D. P. – už tai, kad veikdamas su bendrininkų grupe, turėdamas tikslą platinti, laikė ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

31. BK 260 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas apibūdinantys požymiai yra analogiški: narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, pardavimas ar kitoks jų platinimas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šiuo atveju aktualūs šie veiką apibūdinantys požymiai – įgijimas, laikymas, gabenimas, pardavimas. Įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362/2014">2K-362/2014</a>). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2011">2K-162/2011</a>, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).??????Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-624/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-624/2006">2K-624/2006</a>, 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos transportuojant, nešant su savimi ir pan.??Pardavimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už atlygį.

32. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).??????Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.??????Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu???, atitinkamai lemia ir veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1, 2 ar 3 dalį. Veikos padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia.

33. Šioje byloje, vadovaujantis pirmiau minėtomis Rekomendacijomis, nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo kiekiai. J. L. išplatino R. D. 573,454 g kanapių ir 18,926 g amfetamino, 0,375 g kanapių, 1,297 g kanapių, 0,247 g amfetamino, 70,612 g amfetamino, 1,699 g kanapių dervos, AB-CHMINACA, 0,902 g kanapių, perdavė R. D. 0,607 g kanapių, 0,413 g kanapių, 0,62 g kanapių dervos, grupe su D. P. laikė labai didelį kiekį 1585,8 g kanapių dervos ir pardavė labai didelį kiekį, 989,03 g, kanapių dervos. R. B. organizuota grupe su G. Š. ir D. K. gabeno ir laikė labai didelį kiekį, 194,657 g, psichotropinės medžiagos amfetamino, G. Š. organizuota grupe su R. B. ir D. K. gabeno ir laikė labai didelį kiekį, 194,657 g, psichotropinės medžiagos amfetamino. D. K. išplatino M. G. didelį kiekį, 23,285 g, heroino, taip pat D. K. organizuota grupe su M. G. išplatino psichotropinę medžiagą AB-CHMINACA, 0,146 g amfetamino bei labai didelį kiekį, 192,343 g, amfetamino, taip pat išplatino R. D. psichotropinę medžiagą 5-fluoro-AKB-48, 0,730 g kanapių dervos, psichotropinę medžiagą AB-CHMINACA, organizuota grupe su R. B. ir G. Š. gabeno ir laikė 194,675 g ir 185,24 g amfetamino. M. G., veikdamas organizuota grupe, įgijo psichotropines medžiagas AB-CHMINACA ir labai didelį kiekį, 0,146 g bei 192,343 g, amfetamino ir jas perdavė R. D. M. G. įgijo ir laikė labai didelį kiekį 23,285 g heroino.

34. Kiekvienas disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis epizodas buvo įrodinėjamas iš įvairių šaltinių gautais įrodymais kaip visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolais, asmenų parodymais, specialistų išvadomis, procesinių prievartos priemonių realizavimo metu gautais rezultatais, kitais įrodymais byloje. Kasaciniuose skunduose argumentai dėl netinkamo nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pirmiausia siejami su nepatikima įrodomąja informacija, gauta realizavus NVIV. R. B. kasaciniame skunde teigia, kad jo veikos kvalifikavimas nulemtas tik R. D., D. K. ir policijos pareigūnų veiksmų, nes jie tarėsi dėl konkrečių disponuotinų narkotinių medžiagų kiekių, taigi pateikiama sava įrodymų vertinimo versija, siekiant sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, tyčios kryptingumą, slaptų tyrimo veiksmų rezultatus byloje. Nors D. K. kasaciniame skunde ir pabrėžia, kad buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio reikalavimų, vertinant pareigūnų parodymus byloje, dėl jo, G. Š. ir R. B. veikų, padarytų organizuota grupe, kvalifikavimo, tačiau savo argumentų nedetalizuoja, juos nurodo abstrakčiai, tad neaišku, kuriai pareigūnų, vykdžiusių slaptus tyrimo veiksmus, išskyrus NVIV, daliai yra pritariama, o kuri atmetama. J. L. savo kasaciniame skunde pabrėžia jo kaltės dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos grindimą neleistinais įrodymais, pažymėdamas provokuojantį NVIV pobūdį; prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš BK 25 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 2 dalį susijęs su NVIV atlikimo vertinimu kaip provokaciniu. D. P. gynėjo kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl NVIV prieš J. L. taikymo teisėtumo, taip pat keliamos versijos dėl slėptų narkotinių medžiagų suradimo interpretavimo, kaltės nebuvimo remiantis tuo, kad D. P. nepažinojo R. D. Pagal vėliau išdėstytus argumentus dėl NVIV teisėtumo matyti, kad tiek jų sankcionavimas, tiek įgyvendinimas yra teisėti, atitinkantys įstatymo reikalavimus, proporcingi siektam tyrimo tikslui, todėl jų metu gautos įrodomosios informacijos panaudojimas, įrodinėjant nusikalstamas veikas, yra tinkamas.

35. Pagal kasacinio teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad teismų atliktas bylos įrodymų vertinimas ir nutarties surašymas tokių pirmiau nurodytų trūkumų neturi, o kasaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl netinkamo (neišsamaus) įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.

Dėl BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo

36. Kasaciniuose skunduose nuteistieji D. K., G. Š. ir R. B. ginčija byloje nustatytą aplinkybę, kad jiems inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką jie padarė veikdami organizuota grupe. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniuose skunduose pateikti iš esmės tokie pat argumentai ir motyvai, kaip ir dėl nuteistųjų paduotuose apeliaciniuose skunduose. Kasatoriai nurodo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų tarpusavio susitarimą padaryti minėtą nusikalstamą veiką, jos detalių aptarimą, vaidmenų pasiskirstymą. Nuteistasis D. K. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius, be to, R. B. jis net nepažinojo, todėl negalėjo su juo bendrininkauti padarant nusikalstamą veiką. Kiti nuteistieji – R. B. ir G. Š. – savo veiksmus, susijusius su disponavimu psichotropine medžiaga, vertina kaip atsitiktinius, o ne iš anksto suplanuotus ir atliktus tarpusavyje pasidalijus vaidmenimis.

37. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos – bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257/2011">2K-257/2011</a>, 2K-275/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-453/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-453/2012">2K-453/2012</a>, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-648/2017">2K-75-648/2017</a>). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).

38. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad šioje byloje teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymų visumą, nustatė ir aptarė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, veikos organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymą ir konkretų indėlį į bendrai daromą labai sunkią nusikalstamą veiką, bendro tikslo siekimą ir kiekvieno iš nuteistųjų suvokimą, kad veikia bendrai su organizuota grupe.

39. Byloje nustatyta, kad D. K. su R. D., atlikusiu NVIV, susitarė dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino pirkimo ir jo perdavimo vietos. Siekdamas įvykdyti susitarimą, D. K. kartu su nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais R. B. ir G. Š. aptarė amfetamino perdavimo R. D. detales, pasiskirstė vaidmenimis. Pagal aptartą planą psichotropinę medžiagą D. K. perdavė G. Š. ir R. B., šie ją 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. automobiliu nugabeno į miškelį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ten G. Š. psichotropinę medžiagą paslėpė, o R. B., stebėdamas aplinką, užtikrino, kad tuo metu jam negresia joks pavojus. Kaip pagrįstai nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kiekvieno iš šių asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – perduoti amfetaminą pirkėjui. R. B. ir G. Š. atlikti konspiratyvūs veiksmai, siekiant paslėpti amfetaminą sutartoje vietoje miške, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad jie suprato, jog vykdo bendrą susitarimą su D. K., suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir siekė taip veikti. Priešingai nei teigiama nuteistųjų G. Š. ir R. B. kasaciniuose skunduose, jų nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šios asmenų grupės veikla buvo intensyvi, nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo nevienkartiniai ir susidėjo iš dviejų epizodų, grupės narius siejo netrumpalaikiai ryšiai (antrasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodas įvykdytas praėjus daugiau nei pusmečiui nuo pirmojo), jų bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, o kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, tinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įstatymo pažeidimo nepadarė.

40. Kasaciniuose skunduose nurodytas argumentas, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. K. ir R. B. vienas kito nepažinojo, nepaneigia organizuotos grupės požymio buvimo D. K., G. Š. ir R. B. padarytoje nusikalstamoje veikoje. Pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka jų tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-648/2017">2K-75-648/2017</a>). Žemesniųjų instancijų teismai, įvertinę nuteistųjų atliktus nusikalstamus veiksmus ir jų tyčios turinį, kitas bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė buvus tokį visų trijų nuteistųjų tarpusavio supratimą. D. K., G. Š. ir R. B. nusikalstamų veiksmų bendrumą apeliacinės instancijos teismas tinkamai pagrindė ir tuo, jog 2015 m. gegužės 21 d. atliktos kratos metu R. B. žmonos vardu registruotame automobilyje,,Toyota Avensis“, kuriuo šis ir G. Š. į slėptuvę gabeno amfetaminą, rasti NVIV atlikusio R. D. D. K. už šią įsigytą psichotropinę medžiagą sumokėti pinigai.

41. Nepagrįstas ir kasatoriaus D. K. skunde nurodytas argumentas, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog būtent jis buvo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, organizatorius. Tokį kasatoriaus argumentą paneigia žemesniųjų instancijų teismų išsamiai aptarti paties nuteistojo D. K. parodymai, jog jis disponavo psichotropine medžiaga – amfetaminu, susitarė su R. D. dėl jo pardavimo ir nurodė G. Š., kad šis jam perduotą psichotropinę medžiagą nugabentų ir paslėptų miškelyje, taip pat liudytojo R. D. ir nuteistojo G. Š. parodymai, pagal kuriuos amfetamino pardavimo, jo gabenimo ir paslėpimo sutartoje vietoje iniciatorius buvo D. K.

42. Kasatorius D. K. taip pat nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su T. I. ir M. G. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis su T. I. ir M. G. susitarė padaryti bendrą nusikalstamą veiką, nenustatyta ir koks buvo kasatoriaus vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką, todėl, nustatydami veikimo bendrininkų grupe požymį jo veikoje, teismai nesilaikė aktualios teismų praktikos ir pažeidė BK 20 straipsnio nuostatas.

43. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y., jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-90/2013). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

44. Byloje nustatyta, kad D. K. perdavė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis T. I. ir šis juos laikė slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol per M. G. gavo D. K. nurodymą juos paslėpti kitoje vietoje. Įvykdęs D. K. nurodymą, naują ginklų ir šaudmenų slėptuvę (duomenys neskelbtini), T. I. parodė M. G., o šis – D. K., kuris vėliau dalį ginklų pergabeno į kitą slėptuvę – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Slėptuvėse ginklai ir šaudmenys buvo laikomi tol, kol ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų apžiūrų metu buvo surasti ir paimti.

45. Įvertinę minėtas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai pripažino, kad D. K. veikė sutartinai su kitais bendrininkais, savo veiksmais sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir suprato savo vaidmenį bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodęs, kad D. K. buvo pakankamai aktyvus padarant nusikalstamą veiką (perdavė ginklus ir šaudmenis T. I., davė šiam ir M. G. nurodymus dėl jų slėpimo), pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis veikė kaip bendravykdis. Žemesniųjų instancijų teismai savo sprendimuose, priešingai nei tvirtina kasatorius, nurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jis realizavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir kokį vaidmenį atliko. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nuteisiant D. K. už neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymą veikiant su bendrininkų grupe buvo netinkamai pritaikytos BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatos.

46. Nesutikdamas su teismų išvada, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su T. I. ir M. G., kasaciniame skunde D. K. taip pat reiškia abejones šių nuteistųjų parodymų patikimumu ir nurodo, kad duodami jį kaltinančius parodymus T. I. ir M. G. siekė patys išvengti baudžiamosios atsakomybės. Netinkamu šių nuteistųjų parodymų vertinimu kasatorius argumentuoja teismų padarytus BPK 20 straipsnio pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

47. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nuteistasis D. K. cituoja EŽTT praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimo ir vertinimo baudžiamajame procese, tačiau šioje byloje nagrinėjamu atveju nei T. I., nei M. G. nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jiems inkriminuotos bendrininkaujant su D. K. padarytos nusikalstamos veikos, jiems nebuvo taikytos ir kitos baudžiamajame ar baudžiamojo proceso įstatymuose nurodytos privilegijos, dėl kurių taikymo kiltų būtinybė jų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui skirti didesnį, ypatingą dėmesį. Vien tai, jog T. I. ir M. G. savo noru prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir apie šią nusikalstamą veiką davė parodymus, savaime nereiškia, kad yra pagrindas abejoti jų parodymų patikimumu ir pripažinti juos neturinčiais įrodomosios galios. Negalima daryti išvados, jog T. I. ir M. G. parodymus davė siekdami sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką bei turėdami akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs D. K., priešingai – T. I. ir M. G., duodami parodymus apie bendrininkaujant su D. K. padarytą nusikalstamą veiką, nuosekliai paaiškino ne tik apie D. K., bet ir apie savo pačių vaidmenį ją padarant, kiekvieno iš jų atliktus veiksmus. Nuteistųjų T. I. ir M. G. parodymai, lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais, neturi nei mažesnės, nei didesnės vertės, jie žemesniųjų instancijų teismų buvo vertinami su visais bylos įrodymais.

48. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje atsakydamas į D. K. apeliacinio skundo argumentus dėl T. I. ir M. G. parodymų patikimumo vertinimo, byloje surinktų įrodymų pakankamumo padarytoms išvadoms pagrįsti, pažymėjo, kad nuteistųjų T. I. ir M. G. parodymais nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys: parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kurių matyti, kad abu nuteistieji parodė vietas, kur buvo slepiami ginklai ir šaudmenys; įvykio vietos apžiūros protokolai, patvirtinantys, kad nuteistųjų nurodytose vietose buvo rasti slepiami ginklai ir šaudmenys; specialisto išvada; slapto sekimo protokolas, iš kurio matyti, kad nuteistieji T. I. ir M. G. buvo atvykę į ginklų slėpimo vietą. Iš priimtų teismų sprendimų matyti, kad visi byloje ištirti įrodymai jų leistinumo, sąsajumo ir patikimumo aspektu buvo patikrinti, pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos įvertinus įrodymų visumą, pagrindžiančią, kad D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su T. I. ir M. G. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nuteistojo D. K. gynybos versija, jog po to, kai perdavė ginklus ir šaudmenis T. I., jis jų likimu nebesidomėjo ir nurodymų dėl jų slėpimo nedavė, motyvuotai atmesta.

Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį

49. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį nuteistasis D. K. kasaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindžiama vien kito nuteistojo M. G., suinteresuoto jį apkalbėti, parodymais, kitų kasatoriaus kaltės įrodymų bylos medžiagoje nėra. Nuteistojo teigimu, žemesniųjų instancijų teismai skundžiamuose nuosprendžiuose nepasisakė dėl subjektyviojo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – kaltės (tyčios) buvimo jo padarytoje veikoje.

50. Byloje nustatyta, kad M. G. iš D. K. įgijo ir namuose laikė penkis netikrus banknotus po 100 Eur, kurie buvo skirti realizuoti. Viso bylos proceso metu nuteistojo M. G. parodymai dėl šios nusikalstamos veikos aplinkybių buvo nuoseklūs, detalūs ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad šiais parodymais nuteistasis padėjo atskleisti ne tik D. K., bet ir savo paties padarytą nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų M. G. nurodė, kad D. K. jam perdavė iš viso 10 000 Eur netikrais banknotais tam, kad šis juos realizuotų. Vėliau M. G. grąžino D. K. 9500 Eur netikrais banknotais, o likusius penkis netikrus banknotus po 100 Eur laikė namuose, tikėdamasis juos kam nors parduoti. Šie žemesniųjų instancijų teismų aptarti M. G. parodymai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos iniciatorius buvo D. K., kuris suprato, kad perduodamas netikrus banknotus M. G. realizuoti kėsinasi į valstybės finansų sistemą (teisės aktais reguliuojamą pinigų apyvartą), ir norėjo taip veikti, taigi jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis M. G. būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus prieš D. K., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats kasatorius, kasaciniame skunde tik pakartodamas deklaratyvius bei neargumentuotus savo apeliacinio skundo teiginius, kad jo ir M. G. tarpusavio santykiai nebuvo draugiški, todėl šis galėjo jį apkalbėti. Taigi nuteistojo M. G. parodymai, kurie atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažinti įrodymu nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų. Įvertinę visus šiuos įrodymus tiek atskirai, tiek kaip visumą, žemesniųjų instancijų teismai padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl D. K. kaltės padarius BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą.

51. Ginčydamas savo kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo kasatorius D. K. nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis atliko kokius nors šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus. Be to, kasatoriaus manymu, teismų nuosprendžiuose jo nusikalstami veiksmai nėra pakankamai apibrėžti.

52. Pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą D. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaidą ir jo veiksmus, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip atliktus padedant padaryti BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

53. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Nors padėjėjas tiesiogiai nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja juos tik iš dalies, jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-657/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-657/2012">2K-657/2012</a>, 2K-115/2012) ir taip jo veiksmai prisideda prie bendros veikos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2/2014">2K-2/2014</a>). Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

54. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, šioje byloje nagrinėjamu atveju tam, kad D. K. būtų pripažintas kaltu padėjęs pagaminti netikrą dokumentą, teismams nereikėjo nustatyti, kad jis atliko kokius nors konkrečius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytus šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus (taip pat ir paties D. K. parodymus, kuriais jis iš esmės pripažino visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes), pakankamai detaliai apibūdino D. K., kaip padėjėjo, atliktus veiksmus – jis M. G. prašymu, suprasdamas savo veiksmų nusikalstamą tikslą, G. B. perdavė M. G. asmens duomenis, kuriuos panaudojus buvo pagamintas netikras aukštojo mokslo diplomas. Šie D. K. veiksmai apeliacinės instancijos teismo buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip padėjimas padaryti nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

55. Nuteistojo D. K. kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nenustatyti šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

56. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas savo žinioje neturint leidimo, kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko juos gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

57. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant kratą D. K. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rastas pistoletas „Walther PP“ ir šeši šoviniai, kuriems laikyti D. K. neturėjo leidimo.

58. Pritartina kasatoriaus skundo argumentui, kad vien šaunamojo ginklo ir šaudmenų suradimo jo gyvenamojoje vietoje faktas savaime nesuponuoja jo kaltės dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju būtina nustatyti ir tai, kad jis suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

59. Abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad D. K. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laikė veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. K. pripažino, kad namuose laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kuriems laikyti anksčiau jam leidimo nereikėjo. Atsakydamas į D. K. apeliacinio skundo argumentus dėl teisiamojo posėdžio protokole netinkamai nurodytų jo parodymų, apeliacinės instancijos teismas skyrė didelį dėmesį nuteistojo parodymų analizei, lygino jo parodymus, užfiksuotus 2017 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio protokole, su šio posėdžio garso įraše užfiksuotais parodymais ir padarė išvadą, kad protokole jie nurodyti tiksliai. Pažymėtina, kad savo kaltę dėl šaunamojo ginklo ir šovinių laikymo D. K. iš esmės pripažino ir 2018 m. kovo 1 d. teisiamajame posėdyje (24 t., b. l. 109). Nors kasaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad teisiamojo posėdžio metu save apkalbėjo, tačiau jokių tokio nuteistojo elgesio motyvų ir priežasčių skunde nepateikiama.

60. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo D. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais jis pripažino savo kaltę dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo, laikytini teisingais ir patikimais. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos apklaustas liudytojas kasatoriaus brolis V. K. nurodė, kad, jam lankant D. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, šis pasakė, kad kratos metu namuose rastas pistoletas yra jo, ir buvo nusiteikęs, kad jam bus pareikšti įtarimai dėl šio ginklo neteisėto laikymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos liudytojo parodymus laikė patvirtinančiais nuteistojo D. K. teisme duotų parodymų (prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką) patikimumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-451/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-451/2013">2K-451/2013</a>, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.??? Taigi, pripažindamas, kad liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai apie neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo aplinkybes yra vertingi tikrinant D. K. teisme duotų parodymų teisingumą, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė.

61. Žemesniųjų instancijų teismų išvados dėl D. K. nusikalstamų veiksmų pagrįstos bylos duomenų, ištirtų teisiamajame posėdyje ir teismų pripažintų įrodymais, visuma, nepažeidžiant BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą baudžiamajame procese. Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 253 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies inkriminavimo J. L.

62. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

63. J. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti nenustatytu laiku, iki 2015 m. gegužės 16 d., buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rūsyje laikė 0,013 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuris 2015 m. gegužės 16 d. kratos metu buvo rastas ir paimtas.

64. Nuteistasis J. L. kasaciniu skundu neginčija objektyviojo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymio – narkotinės medžiagos (kokaino) laikymo, tačiau nesutinka su jam inkriminuotu subjektyviuoju šios nusikalstamos veikos požymiu – veikos padarymo tikslu, kuris, jo manymu, neįrodytas, ir prašo jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arba nustatyti, kad ši veika yra jo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, vienas iš epizodų.

65. Priešingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatytas jo tikslas platinti narkotinę medžiagą (kokainą). Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018 ir kt.). Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet pirmiausia objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

66. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aplinkybę, kad J. L. turėjo tikslą platinti kokainą, grindė ne tik šios narkotinės medžiagos radimo jam priklausančio buto rūsyje faktu, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis. 2014 m. lapkričio 24 d. protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo užfiksuota, kad susitikimo metu J. L. NVIV atliekančiam R. D. pasiūlė įsigyti kokaino, kurio kaina 200 Lt už gramą, ir nurodė, kad turi pusę kilogramo šios narkotinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. D. patvirtino, kad J. L. jam siūlė įsigyti kokaino. Pažymėtina, kad krata J. L. priklausančiame bute ir jo pagalbinėse patalpose buvo atlikta jau po to, kai imituojant nusikalstamą veiką buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad J. L. užsiima prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šie duomenys laikytini J. L. kaltę pagrindžiančiais netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, kurie pagrindžia tarpinio fakto (J. L. vykdomos prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis) buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (J. L. tikslą platinti jam priklausančio buto rūsyje laikytą kokainą).

67. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl J. L. apeliacinio skundo argumentų, kurie iš esmės pakartojami ir nuteistojo kasaciniame skunde, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – tikslo platinti narkotinę medžiagą buvimo J. L. veiksmuose, išdėstė apelianto argumentus paneigiančius motyvus ir išvadas.

68. Pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas J. L. padarytą kokaino laikymo, turint tikslą platinti, veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o ne kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, vieną iš epizodų.

69. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Sprendžiant apie bendros tyčios buvimą, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis epizodų, aplinkybės, ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui, ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbūs ir subjektyvieji požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar kiekvienąkart darant nusikalstamą veiką jo tyčia formuojasi savarankiškai, ar ne.

70. Byloje nustatyta, kad J. L., tiek veikdamas vienas, tiek ir kartu su D. P., per keliolika kartų R. D. išplatino įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų (kanapių, jų dervos ir amfetamino). Šie jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Iš 2014 m. lapkričio 24 d. protokolo dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo matyti, kad nors 2014 m. lapkričio 14 d. susitikimo metu J. L. siūlė NVIV atliekančiam R. D. įsigyti kokaino, jis didelio susidomėjimo šia narkotine medžiaga nerodė, jos platinimo R. D. faktų byloje nenustatyta. Be to, J. L. laikomas kokainas buvo rastas ir paimtas praėjus gana ilgam laikui – daugiau nei pusei metų – nuo šio susitikimo. Šios aplinkybės rodo atskirai susiformavusią J. L. tyčią platinti šią narkotinę medžiagą kitiems asmenims. Taigi, kvalifikuojant J. L. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo teisėtumo

71. Pagal BPK 159 straipsnio 1 dalį prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis.

72. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2014 m. spalio 20 d., pasitvirtinus gautai informacijai apie tai, kad R. D. galimai platina psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Vada atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo R. D. kaip įtariamojo pirmosios apklausos metu gauta informacija apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų gavimo šaltinius (R. D. nurodė D. K. ir J. L.). Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. sausio 31 d. leista R. D. atlikti D. K., J. L. ir jų galimų bendrininkų atžvilgiu veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Pagal atskirą šio teismo nutartį R. D. taip pat minėtu laikotarpiu leista realizuoti BPK 158 straipsnyje nurodytą procesinės prievartos priemonę prieš D. K., J. L. ir jų galimus bendrininkus, užmezgant kontaktus gauti duomenis apie prekybą psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, slapta daryti tokius veiksmus fiksuojančius garso ir vaizdo įrašus, panaudojant visų rūšių technines priemones tokiems įrašams daryti. Be BPK 158, 159 straipsnyje nurodytų procesinės prievartos priemonių, buvo taikyta ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos metu buvo nustatyta, kad D. K. bei J. L. aktyviai palaiko ryšį telefonu ir susitikinėja su M. G., 2014 m. gruodžio 12 d. pas R. D. buvo užėjęs M. G. ir siūlė iš jo pirkti hašišą (kanapių dervą). 2014 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi sankcionuota BPK 158 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė – slaptas penkiolika kartų nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. kovo 16 d. patekimas į patalpas – rūsį, nuosavybės teise priklausantį J. L. ir V. L., siekiant paimti medžiagų pavyzdžius, jas pasverti, daryti šiose patalpose garso ir vaizdo įrašus visų rūšių techninėmis priemonėmis bei fotografuoti. Tą pačią dieną teismo sankcionuotos procesinės prievartos priemonės, nurodytos BPK 158 ir 159 straipsniuose, prieš M. G., jų trukmė – nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. kovo 16 d. Siekta užmegzti kontaktus, gauti duomenų apie prekybą psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, daryti tokius veiksmus fiksuojančius garso ir vaizdo įrašus, taip pat kontaktuoti tiesiogiai ir netiesiogiai visomis įmanomomis ryšio priemonėmis su M. G., vykti į susitikimus su juo, įgyti iš jo tiesiogiai ar per kitus asmenis, veikiančius jo nurodymu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų kiekius, nustatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi BPK 158 ir 159 straipsniuose nustatytų procesinės prievartos priemonių taikymo laikas pratęstas dar trims mėnesiams (atitinkamai nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.). Pagrindinis tęsimo motyvas – D. K. ir J. L. konspiracija, galimų bendrininkų nustatymas. Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi pratęstas BPK 158 ir 159 straipsniuose nurodytų procesinių privertos priemonių taikymas prieš M. G. Tikslas – surinkti duomenis apie veikos aplinkybes ir joje dalyvaujančius asmenis bei jų vaidmenis. 2015 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi pratęstas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas D. K., J. L. ir jų galimų bendrininkų atžvilgiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. liepos 5 d. 2014 m. spalio 31 d. teisėjo nutartimi leista atlikti telefono pokalbių ir kitais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę dėl D. K. ir J. L. nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. sausio 31 d. (2015 m. sausio 30 d. nutartimi tęsta nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., taip pat nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. liepos 5 d. 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi). 2015 m. sausio 21 d. teismo nutartimi sankcionuotas G. Š. slaptas sekimas nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., jo telefono pokalbių klausymasis, procesinės prievartos priemonės taikymas pratęstas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. birželio 27 d. Atlikus D. K. telefono pokalbių kontrolę buvo nustatyta, kad jam narkotines ir psichotropines medžiagas padeda slėpti ir platinti A. A. 2015 m. kovo 2 d. teismo nutartimi buvo leista nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. klausytis A. A. pokalbių. 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi leista nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. vasario 11 d. atlikti J. J. bei D. P. telefono pokalbių kontrolę. 2015 m. gegužės 8 d. teismo nutartimi leista nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. liepos 8 d. klausytis D. P. telefono pokalbių. 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. kovo 16 d. buvo leista atlikti M. G. telefono pokalbių kontrolę. M. G. kaip bendrininkas buvo nustatytas klausantis D. K. ir J. L. telefono pokalbių, D. K. sekimo metu; 2015 m. balandžio 2 d. teismo nutartimi nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. liepos 2 d. tęsta ši procesinė prievartos priemonė. Taip pat 2015 m. birželio 11 d. teismo nutartimi M. G. leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš T. I. ir G. B. nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 12 d. 2015 m. balandžio 10 d. teismo nutartimi leista nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. liepos 10 d. klausytis E. D. pokalbių. 2015 m. balandžio 16 d. teismo nutartimi nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. liepos 16 d. leista atlikti E. D. naudojamos transporto priemonės sekimą. 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi leista nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. liepos 10 d. slaptai sekti E. D. 2015 m. birželio 11 d. teismo nutartimi nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 12 d. sankcionuotas T. I. ir G. B. slaptas sekimas, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolė. 2015 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė dėl A. M.; 2015 m. gegužės 29 d. leista nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. sekti transporto priemones. 2015 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtintas A. M. slaptas sekimas (nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. spalio 7 d.). 2014 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. sankcionuotas slaptas vietovės sekimas, kuris buvo pratęstas nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. 2015 m. vasario 19 d. nutartimi. 2014 m. spalio 31 d. teismo nutartimi sankcionuotas D. K. ir J. L. slaptas sekimas nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. sausio 31 d., pratęstas nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. 2015 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. sankcionuotas D. K. slaptas sekimas. 2015 m. kovo 2 d. nutartimi sankcionuotas D. K. transporto priemonės slaptas sekimas nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. gegužės 26 d.; jis kelis kartus tęstas iki 2015 m. birželio 1 d. 2014 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi leista sekti J. L. automobilį; ši procesinė prievartos priemonė tęsta 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. liepos 5 d. 2015 m. kovo 2 d. teismo nutartimi leista nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. slaptai sekti A. A. 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi sankcionuotas J. J. ir D. P. slaptas sekimas nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. vasario 11 d. 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi leista atlikti D. P. slaptą sekimą nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. liepos 8 d., taip pat 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi sankcionuotas M. G. automobilio sekimas.

73. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie sulaikymo metu rastų narkotikų gavybos šaltinius R. D. nurodė labai aiškius ir tikslius duomenis, iš kurių galima buvo spręsti apie tai, kad D. K. ir J. L. disponuoja dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais (2014 m. spalio 29 d. R. D. kaip įtariamojo apklausos metu nurodyti duomenys). Taigi jau pradiniame tyrimo etape buvo žinoma apie pirminių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad minėti asmenys disponuoja dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, buvimą. Teismų praktikoje įsitvirtinusi taisyklė, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali būti naudojami vien tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę, pvz., tęsiant veiksmus tol, kol kaltininkas padarys kuo daugiau nusikaltimų arba įgis ar išplatins didelį ar net labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-530/2012, 2K-7-85-696/2016). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tiek asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BK 158 straipsnio 4 dalis, 159 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo persekiojimo veiksmai bet kuriuo atveju negali būti atliekami, norint nusikalstamos veikos požymius dirbtinai sukonstruoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 158 straipsnio 3 dalies 6 punktą, 159 straipsnio 2 dalies 6 punktą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje turi būti nurodyta imituojamų veiksmų atlikimo trukmė. BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybė gali imituoti nusikalstamus veiksmus su asmeniu, galinčiu daryti nusikalstamas veikas, nėra nustatytas maksimalus sankcionavimo terminas, galimų pratęsimų skaičius, tačiau nusikalstamų veiksmų imitavimas negali tęstis neribotą laiką. Analizuojant NVIV atlikimo trukmę matyti, kad, nustatant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismo nutartimis buvo duotas leidimas atlikti veiksmus trims mėnesiams, vėliau terminas pratęstas.

74. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas: proceso veiksmai privalo būti atliekami paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2K-7-109/2013, 2K-303-699/2015 ir kt.). Pagal BPK 159 straipsnį NVIV faktinis pagrindas yra konkrečiam asmeniui pateiktas pasiūlymas padaryti nusikalstamą veiką arba dalyvauti ją darant. Taigi tokiais atvejais pasiūlymas (kartu ir NVIV pagal BPK 159 straipsnį pagrįstumas) paprastai patvirtinamas, be kita ko, atitinkamo pasiūlymą gavusio asmens parodymais. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas tiek asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems NVIV, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 158 straipsnio 4 dalis, 159 straipsnio 3 dalis). Be to, ir nuoseklioje šiuo klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVIV, pagal baudžiamojo proceso (ar Kriminalinės žvalgybos) įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2010">2K-192/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-238-139/2015).

75. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybė gali imituoti nusikalstamus veiksmus su asmeniu, galinčiu daryti nusikalstamas veikas, t. y. nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimo pratęsimų skaičiaus, tačiau nusikalstamos veikos imitavimas negali tęstis neribotą laiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje taip pat pripažinta, kad keli narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo epizodai, kuriuos lėmė sumanymas išplatinti kuo didesnį šios medžiagos kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti, gali būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2007 m. spalio 18 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevienkartinis platinimas asmeniui, veikiančiam pagal NVIV, teismų praktikoje taip pat paprastai kvalifikuojamas kaip tęstinis nusikaltimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-699/2015, 2K-249-788/2015, 2K-499/2014 ir kt.).

76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškina, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelio arba (ir) NVIV taikymo trukmė gali būti vienas iš požymių, reikšmingų sprendžiant dėl provokavimo konkrečioje byloje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a> ir kt.). Paminėtina, kad ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pakartotinis neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų taikymas, siekiant nustatyti kitus nusikalstamas veikas darančius asmenis, pagal teismų praktiką nelaikomas nusikaltimų „tiražavimu“, nusikalstamą veiką padariusio asmens padėties sunkinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-511/2015, 2K-202/2013). NVIV teisėtumas negali būti vertinamas retrospektyviai, t. y. pagal tai, ar pavyko pasiekti norimą rezultatą. Svarbu tai, kad būtų laikomasi BPK 159 straipsnio 3 dalies draudimo provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-596/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-596/2013">2K-596/2013</a>).

77. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamų veikų tyrimo strategija ir taktika apėmė ne vien nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų panaudojimą, bet ir savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmus, slaptą asmenų ir transporto priemonių sekimą, telefono pokalbių klausymąsi. Dėl viena kitą papildančių procese panaudotų procesinių prievartos priemonių buvo atskleistas platus prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tinklas, bendrininkų tarpusavio ryšiai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėpimo vietos. Panaudojus NVIV gauti duomenys apie J. L. ir D. K. daromas kitas nusikalstamas veikas, nustatyti kiti nusikalstamų veikų bendrininkai, iš jų ir R. B. bei G. Š., kartu veikę organizuota grupe su D. K., M. G., taip pat D. P., veikęs kartu su J. L.

78. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tikrino nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tiek faktinį, tiek teisinį atlikimo pagrindą, realizavimo teisėtumą, atmesdami provokacijos galimybę. Kasatoriai skunde pagrįstai teigia, kad BPK 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Provokacija šiuo atveju apima ir aktyvų skatinimą bei lenkimą padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, ir pasyvų leidimą atlikti nusikalstamas veikas, laiku jų nesustabdant. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad sankcionuoti NVIV bei jų tęsimas buvo kiekvienoje teismo nutartyje motyvuojami bendrininkų atskleidimu, esant pakankamai konspiracijai. Tyrimo pradžioje buvus duomenų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo faktą, siekta išsiaiškinti, ar jis yra sisteminis. Kiekviena teismo nutartis dėl NVIV sankcionavimo yra motyvuota, tyrimo veiksmai orientuoti į narkotines ir psichotropines medžiagas platinančių asmenų tinklo išsiaiškinimą. Tiek procesinių prievartos priemonių šioje byloje taikymo apimties aspektu, tiek konkrečios procesinės prievartos priemonės – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų aspektu procesinių prievartos priemonių naudojimo šioje byloje proporcingumas buvo išlaikytas, nusikalstamų veikų vadinamojo tiražavimo požymių, galinčių lemti pasyvios provokacijos nustatymą, nekonstatuotina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriai, skunduose ginčydami NVIV teisėtumą, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičių, akcentuoja šios procesinės prievartos priemonės tikslų nepasiekimą, tęsus pernelyg ilgą laiką procesinius veiksmus (t. y. baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų ratas nebuvo išplėstas). Nuteistasis R. B. kasaciniame skunde pateikia argumentus, susijusius su nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumu, teigdamas, kad jau 2014 m. lapkričio 20 d. buvo surinkta pakankamai duomenų tam, kad būtų pareikšti įtarimai tiek jam, tiek D. K., tiek G. Š. – organizuotos grupės nariams, tačiau teismai, nepagrįstai pasunkindami jo teisinę padėtį, imitavimo veiksmus tęsė toliau (2015 m. gegužės 14 d. epizodo nebūtų buvę, jei jis būtų buvęs sulaikytas anksčiau). Taip pat nuteistasis J. L. kasaciniame skunde teigia, kad jo kaltė grįsta neleistinais įrodymais, gautais pažeidžiant NVIV taikymo reikalavimus, nes teisėtai prasidėję NVIV peraugo į provokuojančius; slaptų veiksmų naudojimo prieš jį trukmė ir skaičius yra svarbūs kriterijai, leidžiantys daryti išvadas dėl tokių veiksmų realizavimo teisėtumo. NVIV turėjo būti sustabdyti anksčiau, nes kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavo iš R. D. platinamų narkotinių medžiagų pavyzdžius, atliko šių medžiagų tyrimus bei surinko pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, leidžiančių traukti jį baudžiamojon atsakomybėn, R. D. dar devynis kartus kreipėsi į jį dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo, didindamas prašomų parduoti medžiagų kiekius, apie didelius ar labai didelius jų kiekius nebuvo pradinės informacijos; skunde nurodomi atskiri nusikalstamų veikų epizodai, apie kuriuos, jo nuomone, informacija gauta neteisėtu būdu, taip pat D. P. gynėjas savo kasaciniame skunde teigia, kad nuteistajam J. L. atliekant NVIV nusikalstamos veikos buvo tiražuojamos. Akcentuotina, kad, kaip minėta, pagal teismų praktiką, NVIV negali būti vertinamas retroaktyviai, t. y. juo siektų tikslų nepasiekimas automatiškai nereiškia šios procesinės prievartos priemonės taikymo neteisėtumo. Pažymėtina, kad, motyvuojant NVIV sankcionavimą ir jo pratęsimą galimų bendrininkų identifikavimo būtinumu, nenustačius visų bendrininkų šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu, visi dėl jos gauti rezultatai automatiškai netampa neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir atmetė ne tik pasyvios, bet ir aktyvios provokacijos panaudojant NVIV galimybę, pagrįstai konstatuodamas apie buvimą duomenų, jog J. L. ir D. K. jau iki NVIV taikymo disponavo dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, jas platino (NVIV dalyvis R. D. tik prisidėjo prie jų daromos nusikalstamos veikos po to, kai jie patys pasiūlė jam pirkti narkotines ar psichotropines medžiagas). Taip pat pažymėtina, kad teismai, analizuodami J. L. ir R. D. pokalbių išklotines apie jų derybas dėl narkotinių medžiagų kiekių ir kainos, darė išvadą, kad ne R. D. skatino J. L. įgyti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, o aktyvumas ir suinteresuotumas kuo didesnio kiekio pardavimu kilo pačiam J. L.

79. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nei aktyvios (lenkimo, skatinimo disponuoti dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais), nei pasyvios (nusikalstamų veikų tiražavimo) provokacijos tiriant šią baudžiamąją bylą, taikant NVIV, nenustatyta.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės ir nuteistiesiems paskirtų bausmių

80. Nuteistųjų J. L., D. K., G. Š., R. B. ir nuteistojo M. G. gynėjo advokato V. Dovidaičio kasaciniuose skunduose nurodoma, kad dėl pernelyg ilgai trukusio baudžiamojo proceso nuteistiesiems turėjo būti paskirtos švelnesnės bausmės.

81. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-48-696/2017). EŽTT jurisprudencijoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas, jų taikymo laikas ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija. Teismo išvadą, ar konkretus procesas atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, visada lemia ne izoliuotas atskirų kriterijų, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017).

82. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, kad atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos didelę apimtį, kaltinamųjų skaičių, įrodymų kiekį, taip pat į tai, kad bylos proceso trukmei įtakos turėjo ir pačių kaltinamųjų ligos bylos nagrinėjimo metu, gynėjų užimtumas kitose bylose, darytina išvada, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos nagrinėjimas teisme esmingai nepažeidė nuteistųjų teisės į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta.

83. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01060-14 buvo pradėtas 2014 m. spalio 20 d. (atliekant šį ikiteisminį tyrimą nustatytos kitos nusikaltimų požymių turinčios veikos, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, nesuteikiant jiems naujų ikiteisminio tyrimo numerių). Gausūs ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje sudėtingoje byloje buvo atliekami pakankamai intensyviai ir nedelsiant – atliktos keliolika kratų įvairiose Vilniaus miesto vietose ir automobiliuose, taip pat atlikta keliolika specialiųjų žinių reikalaujančių ekspertinių tyrimų (tirtos ne tik įvairios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir šaunamieji ginklai ir šaudmenys, netikri pinigai, netikras aukštojo mokslo diplomas, asmenų pirštų pėdsakai ir kt.), atlikti daugkartiniai NVIV bei kiti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, surinkta daug bylai reikšmingų dokumentų. Atlikus ikiteisminį tyrimą, 2016 m. rugpjūčio 1 d. byla, kurią tuo metu jau sudarė didelis kiekis – devyniolika tomų – dokumentų, su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos teismui. Taigi ikiteisminis tyrimas byloje truko vienerius metus devynis mėnesius trylika dienų. Byloje aštuoniems asmenims buvo pareikšti kaltinimai padarius keliolika įvairaus sunkumo nusikalstamų veikų, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, kai kurios iš šių veikų buvo padarytos veikiant bendrininkų ir organizuota grupėmis.

84. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2018 m. gegužės 31 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko vienerius metus devynis mėnesius. Per šį laiką buvo suplanuoti iš viso 34 teismo posėdžiai, iš jų įvyko tik dvylika. Susipažinus su teismo posėdžių protokolų turiniu darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę lėmė objektyvios nuo teismo veiksmų ar neveikimo nepriklausančios priežastys – didelis gynėjų užimtumas kitose bylose, į kurį teismui buvo būtina atsižvelgti derinant posėdžių datas ir laiką, taip pat dažnos kaltinamųjų ligos, dėl kurių buvo atidėti daugelis byloje suplanuotų teismo posėdžių. 2016 m. gruodžio 12 d., 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžiai neįvyko susirgus kaltinamajam R. B.; 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. dėl kaltinamojo D. K. ligos neįvyko aštuoni teismo posėdžiai; 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl kaltinamojo G. B. ligos; dar keturi teismo posėdžiai, turėję vykti 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. spalio 2 d., neįvyko susirgus kaltinamajam G. Š.; 2017 m. rugsėjo 20–21 d. numatyti du teismo posėdžiai neįvyko dėl G. Š. ir D. P. ligų; dėl kaltinamojo D. P. ligos taip pat neįvyko ir 2018 m. kovo 30 d. teismo posėdis; 2017 m. kovo 29 d. turėjęs vykti teismo posėdis buvo atšauktas dėl kaltinamųjų gynėjų advokatų A. Čiupailos ir G. Bukausko užimtumo kitose bylose.

85. 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamoji byla su septyniais apeliaciniais skundais perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einančio teisėjo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bylai nagrinėti apeliacine tvarka sudaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, bylos nagrinėjimas nustatytas 2018 m. lapkričio 7 d. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2019 m. gegužės 29 d. Kaip ir pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmę ilgino nuteistųjų ligos. Įtakos jai turėjo ir nuteistųjų bei jų gynėjų procesiniai prašymai. 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdis neįvyko susirgus nuteistajam J. L., 2019 m. sausio 30 d. teisiamasis posėdis atidėtas dėl nuteistojo R. B. ligos. 2019 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu nuteistiesiems G. Š., D. K., D. P. ir R. B. paprašius teismo leisti pasiruošti baigiamosioms kalboms, šios buvo perkeltos į 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdį, o 2019 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas tik dėl to, jog teismas tenkino nuteistojo J. L. gynėjo prašymą leisti posėdyje dėl ligos nedalyvavusiam nuteistajam pasakyti paskutinį žodį kitame teismo posėdyje, kuris įvyko 2019 m. balandžio 17 d.

86. Aptartos aplinkybės, susijusios su baudžiamosios bylos sudėtingumu, visa bylos proceso eiga, proceso metu darytų pertraukų priežastimis, nuteistųjų ir jų gynėjų elgesiu proceso metu, patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką ir dėl to jiems būtina švelninti paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Nepagrįsti kasacinių skundų teiginiai, kad dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teismuose organizavimo, pernelyg ilgų delsimų nuteistieji J. L., D. K., G. Š., R. B. ir M. G. patyrė esminius suvaržymus, kurių buvo galima išvengti, o nuteistųjų teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties nebuvo užtikrinta. Pažymėtina, kad kasaciniuose skunduose nepateisinamai ilga proceso trukmė motyvuojama daugiausia tuo, jog dėl nuteistųjų ligų ar jų gynėjų didelio užimtumo buvo daromos pertraukos bylos teisminio nagrinėjimo metu, t. y. objektyviomis nuo teismų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.

87. Iš nuteistųjų G. Š., R. B. ir J. L. kasacinių skundų turinio matyti, kad pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę kasatoriai sieja ir su tuo, jog jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepagrįstai buvo tiriamos viename ikiteisminiame tyrime su kitiems nuteistiesiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, o vėliau dėl jų visų buvo nagrinėjama ta pati baudžiamoji byla. Tačiau toks kasacinių skundų argumentas nėra pagrįstas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos išskyrimas yra atitinkamai ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro ar bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Tik ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, kiekvienu atveju vertindami konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga išskirti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą ir ar taip bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai. Aplinkybė, kad prokuroras ar teismas savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu neišskyrė ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos dėl nuteistųjų G. Š., R. B. ir J. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, neleidžia daryti išvados, kad valstybės institucijos buvo neveiklios ir tai lėmė pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę.

88. Nuteistieji J. L., R. B., G. Š., D. K. ir nuteistojo M. G. gynėjas V. Dovidaitis kasaciniais skundais prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

89. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniuose skunduose prašymai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas grindžiami tuo, jog skiriant nuteistiesiems bausmes netinkamai įvertintas jų asmenybių ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, nesivadovauta aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Teismų atliktas faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmių skyrimui, vertinimas paprastai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Faktinių aplinkybių vertinimo klausimus, nagrinėdamas bylą, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Todėl dėl kasacinių skundų argumentų pasisakytina tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

90. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

91. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje arba 62 straipsnyje nurodytiems pagrindams.

92. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2008">2K-251/2008</a>, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012).

93. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes, priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmėms paskirti, ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Nepaisant to, kasaciniuose skunduose dar kartą išdėstytos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos apeliaciniuose skunduose ir įvertintos apeliacinės instancijos teismo, bei, laikant jas reikšmingomis, netipinėmis, prašoma sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30/2014">2K-30/2014</a>, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

94. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl bausmių dydžio kiekvienam iš nuteistųjų, jas grindė objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis. Teismas įvertino visas turinčias reikšmės aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kiekvieno jų asmenybę bei vaidmenį darant nusikaltimus, nuteistųjų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atlikęs šių aplinkybių analizę, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nuteistiesiems R. B., J. L., G. Š. ir D. K., kuriems pirmosios instancijos teismas paskyrė artimas baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už jų padarytus nusikaltimus, sankcijų vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, o M. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė ir bausmes, paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, sušvelnino. Pritartina ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad švelninti pirmosios instancijos teismo už BK 25 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą M. G. paskirtos minimalios sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ir už BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą paskirtų laisvės atėmimo bausmių, artimų sankcijose nustatytoms minimalioms laisvės atėmimo bausmėms, nėra pagrindo.

95. Kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų mažesnio pavojingumo, jų šeiminės padėties, iš darbo santykių gaunamų teisėtų pajamų, deklaruojamo pasiryžimo daugiau nenusikalsti ir kt. neleidžia teigti, kad nuteistiesiems paskirtos aiškiai per griežtos, neteisingos, jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui neproporcingos bausmės. Šie argumentai iš esmės siejami tik su kasatorių nesutikimu su teismų atliktu faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmių skyrimui, vertinimu, tačiau jie nepagrindžia kasatorių teiginių, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

96. Nors nuteistųjų G. Š. ir R. B. kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nuspręsdami netaikyti jiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų teismai nesilaikė kasacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM2LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-436-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-436-489/2016">2K-436-489/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc5LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-479-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-479-222/2015">2K-479-222/2015</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-895/2017">2K-249-895/2017</a> suformuotos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo praktikos, toks argumentas yra nepagrįstas. Teismai kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2013">2K-353/2013</a>). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis praktika, suformuota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM2LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-436-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-436-489/2016">2K-436-489/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc5LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-479-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-479-222/2015">2K-479-222/2015</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-895/2017">2K-249-895/2017</a>, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių.

97. Nuteistasis G. Š., ginčydamas jam paskirtą bausmę, kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad žemesniųjų instancijų teismai be pagrindo jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

98. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

99. Kasatoriaus G. Š. argumentų kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2012">2K-299/2012</a>, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

100. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme G. Š. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nuteistasis pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę, kad jis D. K. prašymu du kartus nugabeno psichotropines medžiagas į miškelį ir ten jas paslėpė. Kitas nusikalstamos veikos aplinkybes nuteistasis apibūdino ir vertino kitaip, nei nustatyta byloje ištirtais įrodymais. Teisiamajame posėdyje G. Š. tvirtino, kad nežinojo, jog D. K. perduotuose paketuose buvo draudžiamos psichotropinės medžiagos, kategoriškai neigė bet kokį R. B. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Tokie nuteistojo G. Š. parodymai ir jo pozicija, išreikšta apeliaciniuose ir kasaciniuose skunduose, vertintini ne kaip visiškas prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į aptartą kasatoriaus G. Š. elgesį bylos proceso metu ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismai, nepripažindami G. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

101. Nuteistasis G. Š. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje jam paskirta bausmė turėtų būti sumažinta, nes jis ilgą laiką (dvejus metus devynis mėnesius) buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014, kurioje teismas dėl jo priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Atsakydamas į analogišką kasatoriaus apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad suėmimo laikas įskaitomas tik į bausmę, paskirtą toje pačioje byloje, kurioje asmeniui buvo taikytas suėmimas. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. Š. buvo išteisintas, ir baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tarpusavyje niekaip nesusijusios, todėl į G. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmimo kitoje baudžiamojoje byloje laiką nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

102. Nuteistojo D. P. gynėjas kasaciniame skunde pateikia argumentus ir dėl nepagrįsto turto (automobilių) vertės išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtas, todėl kasacinės instancijos teismas šiuos kasatoriaus argumentus palieka nenagrinėtus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistųjų J. L., G. Š., D. K., R. B., nuteistojo M. G. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio, nuteistojo D. P. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas