Baudžiamoji byla Nr. 2K-41-303/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36803-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.2;
2.1.15.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistojo T. V. gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui,
civilinės ieškovės J. L. įgaliotajam atstovui Vitaliui Jarmontovičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės J. L. ir jos įgaliotojo atstovo Vitaliaus Jarmontovičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 39 MGL dydžio (1950 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. V. paskirta 26 MGL dydžio (1300 Eur) bauda.
Iš nuteistojo T. V. nukentėjusiajai J. L. priteista 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Iš bendrovės „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai J. L. priteista 45,69 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo 2019 m. kovo 14 d. iki šios sprendimo dalies visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendis pakeistas: iš nuteistojo T. V. nukentėjusiajai J. L. priteistas 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinės ieškovės įgaliotojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.13 val. Vilniuje, Lukiškių g., ties 3-iu pastatu esančioje automobilių aikštelėje, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo XC 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), prieš pradėdamas važiuoti ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti į priekį ir judėdamas į dešinę pusę partrenkė ir sužalojo automobilių aikštelę tvarkančią UAB „I.“ darbuotoją J. L., jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais T. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu civilinė ieškovė J. L. ir jos įgaliotasis atstovas Vitalius Jarmontovičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio, 332 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nevertino ir nemotyvuotai atmetė bylos duomenis apie nusikaltimo mechanizmą, nukentėjusiosios patirto sužalojimo pobūdį, pasekmes, teisės į darbą ir darbo pajamas netekimą, prarastą socialinį aktyvumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.282 straipsnio 1 dalį, nemotyvuotai sprendė, kad nukentėjusiosios J. L. veiksmuose yra didelis neatsargumas, neteisingai nurodė, jog ir pirmosios instancijos teismas konstatavo nukentėjusiosios didelį neatsargumą (nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas nukentėjusiosios elgesį turi pagrindo vertinti kaip tam tikru mastu neatsargų, t. y. ji automobilių aikštelėje be individualių saugos priemonių pasilenkusi tvarkė teritoriją). Tačiau kai transporto priemonę vairavęs asmuo nei prieš įsėsdamas į automobilį, nei jame 30 sekundžių pasėdėjęs ir pradėjęs važiuoti nežiūri į priešais esančią kliūtį, nukentėjusiosios nedėvėjimas ryškiaspalvės liemenės (dienos metu) automobilių aikštelėje negali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar vienam eismo dalyviui (nukentėjusiajai) analogiškoje situacijoje laikantis kelių transporto eismo saugumo taisyklių, o kitam (nuteistajam) jas pažeidus eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-470/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-470/2011">2K-470/2011</a>). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo išvadų dėl priežastinio ryšio tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių, taip nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, ar nuteistasis turėjo objektyvią galimybę pastebėti kliūtį (nėra duomenų, ar jis neturėjo galimybės pamatyti priešais transporto priemonę dirbančią kiemsargę). Neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir pagrįstos prielaidomis teismo išvados, kad, nukentėjusiajai dėvint liemenę, tai būtų leidę matyti ją dirbančią pasilenkus. Negalima teigti, kad nuteistasis būtų išvengęs (turėjęs galimybę išvengti) eismo įvykio, net jeigu nukentėjusioji nebūtų pažeidusi KET reikalavimų. Nuteistojo veiksmai techniniu ir teisiniu požiūriu buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.
2.4. Teismai nenustatė būtinojo objektyviojo požymio – priežastinio ryšio, t. y. kad būtent nukentėjusiosios J. L. padarytas konkretus KET pažeidimas lėmė BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių atsiradimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2010, 2K-143-976/2015). Apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė priežastinio ryšio nustatymo taisykles, taikomas tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-470/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-470/2011">2K-470/2011</a>). Pagal teismų praktiką, kai KET pažeidžia keli asmenys, priežastinio ryšio nustatymas apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės (kiekvieno ar tik vieno eismo dalyvio padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga) ir priežastinio ryšio pobūdžio (dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis) nustatymą. Veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus kelių eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nesutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad nukentėjusiosios veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas iš esmės vertino tik nukentėjusiosios padarytą KET pažeidimą, tačiau netyrė ir nevertino jos padaryto KET pažeidimo santykio su eismo įvykiu ir atsiradusiais padariniais. Tai, kad nukentėjusioji nedėvėjo dienos metu ryškiaspalvės liemenės ir dirbo pasilenkusi prie transporto priemonės, nėra priežastiniu ryšiu susieta su atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas neįvertino, kad būtina CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga – nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, o paprastas neatsargumas nėra teisiškai reikšmingas. Teisės doktrinoje didelis neatsargumas yra aiškinamas kaip situacija, kai asmuo lengvabūdiškai tikėjosi išvengti žalingų pasekmių, nors žinojo, kad savo veika (veikimu ar neveikimu) galėjo tų pasekmių sulaukti, arba jų nenumatė, nors pagal visas aplinkybes galėjo numatyti. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir motyvuotai nenustatė nukentėjusiosios didelio neatsargumo, netinkamai aiškino bei taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-691/2003, 3K-3-172/2004).
2.5. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimą nuo 17 000 iki 8000 Eur, pažeidė BPK 113 straipsnio 1 dalį, 332 straipsnio 7 dalį, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362-697/2018">2K-362-697/2018</a>). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-118/2013). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, tačiau padarė įstatymo neatitinkančią išvadą, kad esminiai kriterijai, nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį, yra draudimo bendrovės nukentėjusiajai sumokėta išmokos dalis ir didelis nukentėjusiosios neatsargumas. Teismas nepakankamai įvertino nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių sunkumą, kad nukentėjusioji negrįžtamai neteko teisės į darbą, jai sunku gyventi visavertį socialinį gyvenimą, nes, nors būdama pensinio amžiaus, iki įvykio ji dirbo ir buvo socialiai aktyvi. Nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, atsirado gretutinės ligos, ji nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 16 d. gydyta reanimacijos ir intensyviosios terapijos, traumatologijos ir urologijos skyriuose, nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. gulėjo Vilkpėdės slaugos ligoninėje; dėl patirtų sužalojimų 2019 m. rugsėjo mėn. ji patyrė insultą ir šiuo metu yra reabilitacijoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusiosios sužalojimai yra daugybiniai, sudėtingi, net ir praėjus ilgam laikui po įvykio, operacijų, gydymo ir reabilitacijos iki šiol jaučiamos traumos pasekmės: nukentėjusioji nevaikšto, negali atlikti elementarių buities, apsitarnavimo veiksmų, yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, negali gyventi visaverčio gyvenimo, jaučiasi morališkai sugniuždyta, nepasitiki savo jėgomis, jaučiasi našta artimiesiems, tai didina jos emocines kančias. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas nevertino įvykusio fakto ir padarinių ateities požiūriu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-450/2006).
2.6. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visos reikšmingų aplinkybių visumos (apsiribodamas tik trimis kriterijais) – sužalojimo sveikatai pasekmės ir teisės į darbą galutinis praradimas turėjo būti vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, turintis išsilavinimą, taigi turintis realias galimybes atlyginti patirtą neturtinę žalą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingą kriterijų – žalą padariusio asmens kaltę. Nusikalstama veika padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais, tačiau teismas nepasisakė dėl neatsargumo laipsnio (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-255/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-255/2005">3K-7-255/2005</a>). Teismas nevertino fakto, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl didelio neatsargumo nesilaikydamas elementarių saugumo reikalavimų – buvo visiškai nedėmesingas pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos automobilių aikštelėje, partrenkė priešais automobilį tupinčią nukentėjusiąją, kurią neabejotinai turėjo matyti eidamas link automobilio.
2.7. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Panašaus pobūdžio bylose priteisiamos didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2007, 2K-204/2009), o panašios į šiuo atveju priteistą sumą priteisiamos sunkių sveikatos sutrikdymų bylose esant lengvesniems padariniams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2008">3K-3-529/2008</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181/2010">2K-181/2010</a>).
2.8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio priteisimo klausimą, ne tik vertino įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškinosi bei vertino individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus reikšmingus faktus, be to, rėmėsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie leido teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>, 2K-331-976/2018). Pažymėtina, kad kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Civilinės ieškovės J. L. ir jos įgaliotojo atstovo Vitaliaus Jarmontovičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos dydžio
4. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi dėl neturtinės žalos dydžio pakeitimo ir teigia, kad šis teismas, sumažindamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo dydį, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 113 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5, 7 dalys), netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos kriterijus, nemotyvuotai sprendė dėl nukentėjusiosios J. L. veiksmų didelio neatsargumo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), taip pat nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.
5. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Dėl to, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-38-942/2017 ir kt.).
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.
7. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pagrindo nustatymo neturtinei žalai kilti nėra, nes nukentėjusiajai J. L. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tačiau dėl nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismų išvados yra skirtingos.
9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas nukentėjusiosios J. L. patirtą neturtinę žalą įvertino bendra 22 000 Eur dydžio suma ir, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai sumokėjo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią dalį – 17 000 Eur – priteisė iš nuteistojo T. V.. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę teikė nukentėjusiosios sveikatos padariniams (sunkiam sveikatos sutrikdymui, kurio pasekmės bus jaučiamos visą likusį gyvenimą); atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtą didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, netikrumą dėl ateities, įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą (nors J. L. buvo pensinio amžiaus, tačiau dirbo, buvo socialiai aktyvi ir pan.). Kartu teismas įvertino ir kaltinamojo T. V. neatsargią kaltės formą, kaltininko elgesį po eismo įvykio (jis stengėsi padėti nukentėjusiajai, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi), jo turtinę padėtį (jauno amžiaus, tik pradedantis savo karjerą, nėra sukaupęs materialinės gerovės ir pan.), nors tai ir nelaikė lemiamu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi; atkreipė dėmesį ir į pačios nukentėjusiosios elgesį, kuri prieš pat įvykį automobilių aikštelėje be individualių saugos priemonių pasilenkusi tvarkė teritoriją, jį vertino kaip tam tikru mastu neatsargų, turintį reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį; taip pat atsižvelgė į teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362-697/2018">2K-362-697/2018</a>).
10. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nukentėjusiajai J. L. priteisto neturtinės žalos dydžio sutiko iš dalies ir išskyrė tris, šio teismo manymu, reikšmingus, tačiau, sprendžiant iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismo tinkamai neįvertintus kriterijus, kurie mažina žalos, priteisiamos iš kaltininko T. V., atlyginimą: 1) žalai atsirasti turėjo įtakos pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas; 2) dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė; 3) priteistas neturtinės žalos dydis, nenustačius jokių ypatingų aplinkybių, žymiai viršija paprastai teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžio ribas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė 13 000 Eur, ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią dalį – 8000 Eur – priteisė iš nuteistojo T. V..
11. Byloje nustatyta, kad būtina eismo įvykio kilimo ir sunkių padarinių nukentėjusiosios sveikatai atsiradimo sąlyga buvo neatsargūs nuteistojo T. V. veiksmai. Tai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo, teismams privalu atsižvelgti, o ne formaliai nurodyti, ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina priteistinos neturtinės žalos atlyginimą, ir vertinti jų visumą. Šiame kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nukentėjusiosios J. L. veiksmus, kaip didelį neatsargumą, byloje teisingai įvertino apeliacinės instancijos teismas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys, be kita ko, privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas (11 straipsnio 5 punktas).
13. Bylos duomenimis, nukentėjusioji J. L. dirbo UAB „I.“ kiemsarge ir, kaip teigia pati, atlikdama savo tiesioginę funkciją, įvykio dieną valė (rovė žolę) automobilių aikštelės, kurioje buvo pastatyti automobiliai, dangą (plyteles). Prieš pat įvykį nukentėjusioji dirbo tupėdama (dešiniau) priešais nuteistojo automobilį „Volvo XC 90“. Įspėjamosios liemenės nevilkėjo. Vadinasi, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 5 punkte nustatyto kelyje (gatvėje) dirbančiam asmeniui besąlygiško reikalavimo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas ir taip į save atkreipti dėmesį (t. y. būti matomam) nesilaikė, taip pat nekreipė dėmesio į užvesto automobilio garsą ir iš savo buvimo vietos nepasitraukė.
14. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vadinasi, nukentėjusiosios didelis neatsargumas, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti šios žalos dydį, ir turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017).
15. Kaip pagrįstai kasaciniame skunde nurodo kasatoriai, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>, 3K-3-217-690/2018), ir teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
16. Pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. (šis laikotarpis aktualus ir nagrinėjamai bylai) nustatyti nuo 5000 Eur iki 28 962 Eur; taigi vidurkis yra 18 481 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362-697/2018">2K-362-697/2018</a>, 2K-102-303/2019). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą.
17. Kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362-697/2018">2K-362-697/2018</a>). Pavyzdžiui, kasatorių nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362-697/2018">2K-362-697/2018</a>, į kurią, sprendžiant iš nuosprendžio turinio, orientavosi ir pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis tiek šia nutartimi, tiek ir kita kasatorių skunde nurodyta teismo praktika nėra pagrindo, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi.
18. Kaip minėta, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai J. L., kaip tiesiogiai nukentėjusiai nuo nusikalstamos veikos, nustatė 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (5000 Eur sumokėjo draudimas, 17 000 Eur priteisė iš nuteistojo). Nukentėjusiajai nustatytas neturtinės žalos dydis, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, žymiai viršija teismų praktiką, suformuotą kitose panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017 (5000 Eur), 2K-359-697/2017 (8000 Eur), 2K-110-699/2017 (10 000 Eur), 2K-20-689/2020 (8 000 Eur) ir kt.), nors objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos dydis šioje byloje nustatytas nukrypstant nuo teismų praktikos (t. y. žymiai viršijant vidurkį), nepateikta.
19. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nukentėjusiajai J. L. nustatė 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (5000 Eur sumokėjo draudimas, 8000 Eur priteisė iš nuteistojo). Šio teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, įvertinus skundžiamoje nutartyje nurodytus kriterijus kartu su kitais pirmosios instancijos teismo nustatytais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja teismų praktikai panašiose pagal aplinkybes šios kategorijos bylose.
20. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismui sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą buvo esmingai pažeisti kasatorių skunde nurodomi BPK ir CK reikalavimai, neatsižvelgta į šios žalos dydžiui reikšmingus kriterijus ir nukrypta nuo teismų praktikos, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nesant apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti patenkintas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Civilinės ieškovės J. L. ir jos įgaliotojo atstovo Vitaliaus Jarmontovičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė
