Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-4585

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13805-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 23 d. paduotu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais L. Č., T. Č. ir G. Č. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį už 51,70 Eur kainą per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ankstesnėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzI0NS00NjUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3245-465/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3245-465/2022">e2-3245-465/2022</a> pripažino ieškovų teisę privatizuoti butą pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, apskaičiuotą pagal Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatyta tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI4LTEwOTcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-28-1097/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-28-1097/2023">e2A-28-1097/2023</a> paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą.

2. Atsakovės kasaciniu skundu skundžiamais sprendimu ir nutartimi teismai įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę parduoti viešąją nuosavybę (butą) už 51,70 Eur kainą, nors nustatyta parduodamo turto (buto) rinkos vertė 1998 m. liepos 1 dienai buvo 1435 Eur, o atlikto turto vertinimo išlaidos sudarė 484 Eur. Teismai nepagrįstai taikė teisinį reglamentavimą, išimtinai palankų ieškovams, t. y. teismai taikė Butų privatizavimo įstatymą ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, kurios, be kita ko, numatė parduodamų butų įkainojimo tvarką (6–11 punktai), o buto inventorizavimas ir buto įkainojimo aktas buvo sudaryti remiantis nurodytų Taisyklių reglamentavimu.

3. Priešingai nei sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ankstesnėje byloje nebuvo sprendžiama dėl buto pardavimo kainos nustatymo tvarkos ir mechanizmo, be kita ko, nagrinėjamoje byloje yra pateikta 2023 m. rugpjūčio 25 d. atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita dėl buto vertės. Todėl teismai klaidingai įvertino bylos aplinkybes. Teismai nevertino ir aplinkybės, jog ieškovų pateiktas buto įkainojimo aktas turi esminių trūkumų (įkainojimo aktas nedatuotas ir nepasirašytas), todėl kaina turi būti nustatoma pagal prašymo padavimo metu galiojančius teisės aktus, t. y. pagal Paramos įstatymo 24 (ankstesnė redakcija) straipsnį arba 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 26 straipsnio 1 dalį, būtent šias normas teismai netinkamai aiškino ir taikė. Todėl, tinkamai neįvertinę nurodytų aplinkybių, teismai įpareigojo atsakovę sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovais už nepagrįstą 51,70 Eur kainą.

4. Iškraipę ankstesnėje byloje, kurioje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzI0NS00NjUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3245-465/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3245-465/2022">e2-3245-465/2022</a>, nagrinėjimo ribas ir nustatytas aplinkybes, teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir šios normos aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai klaidingai konstatavo, jog ankstesnėje byloje buvo pateiktas tinkamas buto įkainojimo aktas, kuriame apskaičiuota ir nurodyta ginčo buto kaina – 17 850 rublių pagal Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nustatytą tvarką. Tačiau ankstesnėje byloje teismo sprendimu tokia aplinkybė nustatyta nebuvo, nes bylos dalyku buvo tik teisės į buto privatizavimą lengvatine tvarka nustatymas, įpareigojant sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, apskaičiuotą pagal Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatytą tvarką, o reikalavimo nustatyti buto kainą ar patvirtinti įkainojimo aktą ankstesnėje byloje ieškovai nereiškė. Ankstesnės bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo buto kainos dydis. Todėl teismai klaidingai sprendė, kad ankstesnėje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai – apskaičiuota ir nurodyta buto kaina (17 850 rublių) ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kokios aplinkybės yra laikomos prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg2LTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-286-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-286-421/2018">e3K-3-286-421/2018</a>).

5. Vadovaujantis ankstesnėje byloje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzI0NS00NjUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3245-465/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3245-465/2022">e2-3245-465/2022</a>, buto pardavimo kaina turėtų būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kai butas parduodamas asmenims, kurių teisė privatizuoti būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą yra pripažinta teismo sprendimu, o šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyti reikalavimai, kas (t. y. viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės) ir kaip (t. y. vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu) nustato pagal šio įstatymo 25 straipsnį parduodamo turto vertę, tai neabejotinai yra viešuosius interesus labiau atitinkantis teisinis reglamentavimas, kuomet savivaldybės turtas yra parduodamas būtent rinkos kaina.

6. Remiantis Paramos įstatymo 29 straipsniu, lėšos, gautos už buto pardavimą, būtų tikslinės ir naudojamos su konkrečiu tikslu – užtikrinti socialinę labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių apsaugą, gerinant jų gyvenimo sąlygas įsigyjant, statant socialinius būstus ir užtikrinant jų priežiūrą. Ši įstatymo nuostata pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo nevertinta, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, jog valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2005">3K-3-416/2005</a>; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-237/2011">3K-3-237/2011</a>; kt.). Teismai šioje byloje neaiškino ir netaikė Paramos įstatymo taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

7. Viešasis interesas į racionalų ir efektyvų savivaldybės turto perleidimą yra konstituciškai pagrįstas ne tik dėl to, kad butas yra viešoji nuosavybė, privalanti tarnauti viešiesiems interesams, bet ir dėl to, kad buto pardavimo kaina ir tvarka turi tiesioginę įtaką kitai Konstitucijos ginamai pamatinei teisinės, demokratinės valstybės vertybei – pažeidžiamos visuomenės dalies socialinei apsaugai (Paramos įstatymo 29 straipsnis). Šiuo atveju viešasis interesas reikalauja, kad buto pardavimas duotų maksimalią naudą visuomenei, kuri pasireiškia didesnėmis socialinio būstų fondo biudžeto įplaukomis ir jų panaudojimu labiausiai pažeidžiamų visuomenės socialinių grupių gyvenimo sąlygoms gerinti. Ieškovų privatus interesas įsigyti butą ne rinkos kaina nėra nei konstituciškai pagrįstas, nei suderinamas su viešuoju interesu – savivaldybė pagrįstai skaičiavo buto kainą, vykdydama teismo sprendimą, o buto kaina nebuvo tos bylos dalykas. Šioje byloje teismai privalėjo teisės aktus taikyti taip, kad būtų suderintas viešasis ir privatus interesai.

8. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad negali būti taikoma Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta taisyklė ir iš naujo įvertinama būsto kaina. Tačiau byloje nebuvo vertinamos aplinkybės, jog ieškovų pateiktas buto įkainojimo aktas turi esminių trūkumų (be datos ir nepasirašytas), o pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą nustato Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė