Nr. DOK-4589
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00841-2022-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. gruodžio 23 d. paduotu ieškovų O. O. ir E. Z. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį atsakovui R. P. V. dėl susitarimo pakeisti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir pirkėjų teisių pagal sutartį ir susitarimą perkėlimo ieškovams.
Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias draudimą piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnis) ir apsimestinio sandorio teisines pasekmes (CK 1.87 straipsnis), bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos minėtų teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.
2. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos akivaizdu, kad ne paties apsimestinio sandorio, kaip negaliojančio sandorio materialiosios teisės prasme (CK 1.87 straipsnis), sudarymas yra piktnaudžiavimas teise, o įrodytas ir teismo sprendimu konstatuotas nesąžiningas, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ar pan. pažeidžiantis tokio sandorio sudarymo tikslas ir/ar jo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-403/2023">e3K-3-35-403/2023</a>). Apibendrinant kitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžius, yra akivaizdu, kad piktnaudžiavimo instituto taikymas yra neįmanomas tuo atveju, kai apskritai neegzistuoja asmens subjektinė teisė. Taigi, teismų praktikoje yra negalima tokia situacija, kai tuo pačiu teismo sprendimu asmens subjektinės teisės egzistavimas ir paneigiamas (atmetant ieškinį, neįrodžius jo pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, t. y. apsimestinio sandorio egzistavimo), ir patvirtinamas (atsisakant ją ginti CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu), o būtent taip nepagrįstai sprendė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės, t. y. nenustatė, neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, būtinų bylai ištirti ir teisingam bei teisėtam teismo sprendimui priimti. Teismai apskritai nepriėjo išvados dėl to, kokios aplinkybės egzistavo sandorio sudarymo metu, ir ieškinį tiesiog atmetė.
3. Teismai sprendė prieštaringai: ieškovo motyvus sudaryti apsimestinį sandorį įvertino kaip piktnaudžiavimą teise, tačiau ginčo sandorio apsimestiniu nepripažino. Teismai netyrė ir nenustatė esminių šios bylos aplinkybių, susijusių su rengimusi sudaryti sandorį, nekilnojamojo turto rezervavimu (avanso mokėjimu), sandorio sąlygų derinimu ir sudarymu, pvz., kokia buvo tikroji ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto kaina, kodėl pradinė pardavimo kaina turto pardavimo skelbimuose 249 999 Eur skyrėsi nuo nurodytos notaro patvirtintoje sutartyje 145 000 Eur kainos, kas ir iš kokių pinigų sumokėjo avansą (rezervacijos mokestį) už perkamą nekilnojamąjį turtą. Teismai netyrė bylos įrodymų ir nepasisakė dėl tikrosios turto kainos. Ieškovas į bylą buvo pateikęs visas nurodytas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tačiau dėl jų bylą nagrinėjusių teismų nepasisakyta, sprendimas ir nutartis motyvuojami tik maža dalimi selektyviai atrinktų įrodymų. Teismai nepagrįstai nustatė, kad lėšos, skirtos sandoriui sudaryti, priklausė atsakovui, taip pat nepagrįstai nustatė, kad iš atsakovui pervestų sumų atsakovas jų dalį grąžino ieškovui.
4. Jei yra sudaromas apsimestinis sandoris, apsimestinė yra ne tik išoriškai išreikšta jį sudariusių asmenų valia, bet ir konkretūs veiksmai ar jų dalis, atliekami įgyvendinant šiuose sandoriuose nurodytas šalių teises ir pareigas. Pavyzdžiui, į pardavėjo sąskaitą įsigyjamo turto kainą sumoka ne tikroji sandorio šalis (lėšų turėtojas), bet statytinis, tikroji sandorio šalis neatskleidžiama ne tik notarui, bet ir pardavėjui. Tai daroma tam, kad būtų išvengta įtarimų, jog siekiama sudaryti apsimestinį sandorį, ar atsisakymo apskritai tvirtinti tokį sandorį, kaip negaliojantį (CK 1.87 straipsnis). Tai reiškia, kad priešingai nei apeliacinės instancijos teismas konstatavo nutarties 48, 49 punktuose, tiesioginių įrodymų apie tikrosios šalių valios atskleidimą ir išviešinimą paprasčiausiai nėra ir negali būti dėl pačios apsimestinio sandorio prigimties. Taigi, teismų praktikoje nurodytos konkrečios sandorio sudarymo aplinkybės, kai vyksta ginčas tarp tikrosios sandorio šalies ir statytinio, gali būti nustatytos iš esmės tik iš netiesioginių įrodymų, jų viseto, sąsajumo, patikimumo, šalių pozicijos nuoseklumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 50 punktas), kad nei viename ieškovų atliktame pavedime nebuvo nurodyta aiški ir konkreti atsakovui pervedamų lėšų paskirtis (t. y. siekis savo vardu apmokėti dalį turto kainos). Tačiau taip teismas iš ieškovo reikalavo tiesioginių įrodymų, kad ieškovas siekė sudaryti sandorį savo vardu, nors apsimestiniu sandoriu kaip tik siekiama šio tikslo neatskleisti. Antra, būtent atsakovas neįrodė jokios kitos šių pavedimų paskirties bei nepateikė jokių įrodymų, kad tai buvo jam skolinama ar dovanojama suma. Bylą nagrinėję teismai visiškai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, kad visos nurodytos sumos vienaip ar kitaip susijusios su ieškovo giminaičiais, kurie net nepažinojo atsakovo.
5. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta paskubomis per vieną teismo posėdį, nebaigus apklausti liudytoją ir trečiąjį asmenį D. S., vertėjui baigus darbą dar nesibaigus teismo posėdžio laikui, neištyrus visų byloje surinktų įrodymų, iki galo neišklausius ieškovės baigiamųjų kalbų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Byloje tretieji asmenys yra, be kita ko, Vokietijos piliečiai A. J. W. W., A. W., jų gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Kartu su ieškovų kasaciniu skundu turėtų būti pateiktas kasacinio skundo vertimas į tretiesiems asmenims A. J. W. W. ir A. W. suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis) arba nurodyti šių asmenų atstovas ar įgaliotas asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami procesiniai dokumentai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, CPK 805 straipsnio 1 dalis). Teismui nėra pateiktas kasacinio skundo vertimas, skirtas nurodytiems tretiesiems asmenims, ir nenurodytas šių trečiųjų asmenų įgaliotas asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami procesiniai dokumentai.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei O. O. 2110 (du tūkstančius vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 11 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 403, kodas ZN85275.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
