Dėl teisės normų, nustatančių ieškinio senaties instituto taikymo galimybę administracinių aktų apskundimo procedūroje, negatorinio ieškinio pareiškimo ir tenkinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-527-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02507-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.3.2.12.2; 3.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Uneta“, L. S., M. G., S. G. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Vildomus“, J. A., K. A., uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos matavimų organizacija“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, nustatančių ieškinio senaties instituto taikymo galimybę administracinių aktų apskundimo procedūroje, negatorinio ieškinio pareiškimo ir tenkinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T3-63 (kuriuo patvirtintas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas) 1 punkto dalį, kuria nustatyta sklypo Nr. 9 (plotas – 0,2615 ha) paskirtis – inžinerinės infrastruktūros teritorijos – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), iš jos 0,2615 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas; Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111)-2931 1 punkto dalį, kuria patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (t. y. 0.2615 ha dydžio žemės sklypo) naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, pagal šio sprendimo priedą UAB „Baltijos matavimų organizacija“ matininkės parengtą 2013 m. balandžio 10 d. žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenų bylą; uždrausti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams (UAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G.) 0,2615 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statyti gatvę ir tiesti inžinerinius tinklus suprojektuotų raudonųjų linijų ribose bei statyti kitus komunikacinius įrenginius T. B. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovas yra savininkas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovo žemės sklypas). Atsakovai BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G. yra bendraturčiai žemės sklypo, kurio paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovų žemės sklypas). Be to, atsakovei L. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), BUAB „Uneta“ – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), šių žemės sklypų paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Tretiesiems asmenims J. A. ir K. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. T3-63 (toliau – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas) nuspręsta patvirtinti UAB „Uneta“ žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Šio sprendimo 1 punkto dalyje nustatyta žemės sklypo Nr. 9, kurio plotas – 0,2615 ha, paskirtis – „kitos paskirties žemės – inžinerinės infrastruktūros teritorijos – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), iš jos 0,2615 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas“.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 9 d. sprendimu (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas) pertvarkytas atsakovės BUAB „Uneta“ žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo būdu į devynis žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9; patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal trečiojo asmens UAB „Baltijos matavimų organizacija“ matininkės J. G. 2013 m. balandžio 10 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriama sprendimo dalis.

Ieškovo teigimu, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo pakeista žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis, padalijant jį į keletą sklypų. Žemės sklype Nr. 9 detaliuoju planu numatyta suprojektuoti ir pastatyti gatvę, skirtą privažiuoti prie detaliuoju planu suprojektuotų kitų aštuonių žemės sklypų. Atsakovams BUAB „Uneta“, L. S., M. G. ir S. G. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas Nr. 9) visu savo ilgiu ribojasi su ieškovo žemės sklypu.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintu detaliuoju planu suprojektuoto privažiavimo gatvės raudonosios linijos užima 6 metrus pločio ir 250,47 metro ilgio žemės juostą, esančią jo žemės sklype, o kelio apsauginė zona užima 9 metrų žemės juostą, apimdama ir raudonųjų linijų apibrėžiamą juostą. Ieškovo nuomone, detaliojo plano rengėjai suprojektavo, o kontroliuojančios institucijos nepatikrino ir suderino žemės sklypo detalųjį planą taip, kad juo buvo nuspręsta dėl dalies ieškovui priklausančios žemės, nesant pastarojo leidimo ir jam nežinant. Pasak ieškovo, buvo pažeistos planavimo sąlygose nustatytos detaliajam planavimui skirtos ribos, nes žemės sklypo ribos ir gatvės raudonosios linijos detaliajame plane yra pažymėtos ieškovo žemės sklype.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai ginčijamais teisės aktais nustatė specialias ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimo sąlygas: atsakovų BUAB „Uneta“, L. S., M. G., L. G. kelio apsaugines zonas, gatvės raudonąsias linijas, ir taip suvaržė ieškovo nuosavybės teisę savo nuožiūra naudoti daugiau nei 2000 kv. m ploto žemės sklypo dalį. Ieškovas nurodė, kad detaliojo plano rengimo metu su juo šis dokumentas nebuvo derinamas, jis nedavė jokių sutikimų detaliojo plano organizatoriams, viešo detaliojo plano projekto aptarimo metu buvo eksponuojamas kitas šio plano brėžinys, kuriame kelio kraštas buvo atitrauktas nuo sklypo ribos ir nepažymėtos gatvės raudonosios linijos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu atmetė ieškinį.

Teismas nurodė, kad ieškovo žemės sklypui nėra įregistruota jokių specialiųjų naudojimo sąlygų, ieškovas neįrodė, kad jo ginčijami administraciniai aktai pažeidžia jo kaip žemės sklypo savininko teises ieškinyje nurodytu pagrindu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovų žemės sklype yra pastatyti (įrengti) kokie nors statiniai ar tokius ketinama statyti (įrengti), kad atsakovų žemės sklype pradėta detaliajame plane nurodytos bei ieškovo ginčijamos gatvės statyba.

Teismas konstatavo, kad detaliuoju planu buvo suplanuota pakeisti tuo metu atsakovei UAB „Uneta“ priklausančio žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, bet ne planuoti atitinkamų objektų statybą. Detaliuoju planu buvo nustatytos atsakovams BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, jo naudojimo būdas, pobūdis pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnį. Nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis negali pažeisti ieškovo kaip gretimo žemės sklypo savininko teisių ir interesų, apriboti jo teisės valdyti jam priklausantį žemės sklypą.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su kitais žemės sklypais, tarp jų – valstybine žeme, skirta gatvėms tiesti. Iš trečiojo asmens UAB „Vildomus“ parengto minėto žemės sklypo detaliojo plano medžiagos aiškinamojo rašto matyti, kad esama žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio, siūloma šį sklypą padalyti į 9 sklypus, iš jų septyniems numatant naudojimo pobūdį – G1, t. y. vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorija, vienam – I2, infrastruktūros koridorių teritorija, vienam – E1, atskirų želdynų teritorija. Sklypuose projektuojami trys nauji kelių ir inžinerinių tinklų servitutai, privažiavimo keliai projektuojami, vadovaujantis kelių projektavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-104/12. Patekimas į gyvenamajai statybai skirtus sklypus suplanuotas iš esamo vietinės reikšmės kelio ir projektuojamo 3,5 m pločio privažiavimo kelio. Gavus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko sutikimą, žemės sklype planuojama tiesti perspektyvinius tinklus ir įrengti laikiną privažiavimo kelią iš Trumposios gatvės bei nenumatoma inžinerinius tinklus tiesti po važiuojamąja danga.

Teismas pažymėjo, kad detaliojo plano brėžinyje nurodytas 2615 kv. m kelias bei jame nustatytas servitutas yra atsakovams BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G., bet ne ieškovui priklausančio žemės sklypo ribose, jų ieškovas neginčijo. Gatvės važiuojamosios dalies statyba planuojama 1 m atstumu nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo. Ieškovo ir atsakovų priklausantiems žemės sklypams neįregistruotos jokios specialiosios naudojimo sąlygos.

Teismas nustatė, kad ieškovui buvo pranešta 2012 m. kovo 21 d. paštu bei 2012 m. kovo 22, 28 d. paskelbta Vilniaus krašto savaitraštyje apie rengiamą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, jo viešą eksponavimą, viešą aptarimą, tačiau ieškovas neatvyko į detaliojo plano aptarimą.

Teismas nurodė, kad ieškovo ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra administracinis aktas, kuriam nuginčyti teisme taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas vieno mėnesio terminas. Ieškovas sužinojo apie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą 2014 m. sausio, kovo mėn., ieškinys Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas 2014 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praleidus minėtą vieno mėnesio terminą. Ieškovas neprašė atnaujinti šio termino, nenurodė jo praleidimo svarbių priežasčių, todėl, atsakovams prašant, ieškovo reikalavimas dėl minėto sprendimo dalies panaikinimo atmestinas, taikant ieškinio senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126, 1.131 straipsniai).

Teismas nustatė, kad žemės sklypo Nr. 9 naudojimo būdas ir pobūdis (inžinerinės infrastruktūros teritorijos – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, 0,2165 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas) buvo nustatytas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu. Ieškovas, ginčydamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo dalį, nereiškia reikalavimų dėl atsakovų žemės sklypų ribų, atliktų kadastrinių matavimų (apie kurių atlikimą ieškovas buvo tinkamai informuotas pasirašytinai 2013 m. balandžio 17 d.) teisėtumo.

Teismas nurodė, kad ieškovas sužinojo apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą 2013 m. spalio pabaigoje, o ieškinys pateiktas teismui 2014 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas praleido administracinio akto apskundimo terminą, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Todėl atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo dalies panaikinimo atmestinas, taikant ieškinio senatį (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

Teismas teigė, kad atsakovų žemės sklypo ribos nebuvo ginčijamos, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamo detaliojo plano nurodyti ginčijami sprendiniai susiję su ieškovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu bei pažeidžia jo teises ir saugomus interesus.

Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovams BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G. statyti gatvę jų žemės sklype ir tiesti inžinerinius tinklus, statyti kitus komunikacinius įrenginius suprojektuotų raudonųjų linijų ribose ieškovo žemės sklype traktuotinas kaip prevencinio ieškinio reikalavimas. Žala prevencinio ieškinio kontekste yra būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G. būsimų neteisėtų veiksmų bei žalos, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą.

Kolegija nurodė, kad ieškovas šioje byloje įrodinėjo, jog atsakovai BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G. pažeidžia ir ateityje pažeis jo nuosavybės teises. Toks ieškinys pagal savo esmę yra prevencinis, bet ne negatorinis. Ieškovo pozicija, kad jis padavė negatorinį ieškinį, sietina su jo siekiu išvengti Administracinių bylų teisenos įstatyme nurodytų terminų, skirtų viešojo administravimo subjektų administraciniams aktams apskųsti, praleidimo teisinių pasekmių, t. y. kad jo reikalavimams būtų taikomi CK nustatyti bendri ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnis).

Kolegija konstatavo, kad administracinių aktų ginčijimas nepatenka į negatorinio ieškinio kaip teisės instituto taikymo dalyką. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrintas tik tuo aspektu, ar nebuvo padaryta klaidų, konstatuojant, jog nėra visų būtinųjų sąlygų tenkinti prevencinį reikalavimą ir su juo tiesiogiai susijusį reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo.

Kolegija pažymėjo, kad, nenuginčijus ieškinyje nurodytų administracinių aktų, nėra pagrindo kalbėti apie atsakovų BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G. neteisėtus veiksmus, susijusius su teisių, kylančių iš minėtų administracinių aktų, įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinio akto apskundimo terminą, dėl to teisėtai atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti atsakovų žemės sklypo detaliojo plano ir naudojimo sprendimus.

Kolegija nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas savo teisių potencialų pažeidimą, nenurodo būsimų atsakovų BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G. neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų ieškovo teises. Atsakovai nepradėjo bei byloje nėra įrodymų, kad planuoja pradėti ieškovo minėto kelio statybą, neturėdami visų dokumentų, reikiamų tokiam veiksmui atlikti (tarp jų – ieškovo sutikimo). Byloje nėra galimybės nustatyti ne tik ieškovo teisių pažeidimo fakto, bet ir įvertinti, ar ieškovo teisės nebus pažeistos ateityje. Tai, kad atsakovai važiuoja per jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus (jų dalis), nepažeidžia ieškovo teisių, nes atsakovai naudojasi jiems suteiktomis teisėmis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą, patenkinti visą ieškovo ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatoriaus teisių pažeidimo aplinkybės yra tos, kad atsakovai BUAB „Uneta“, L. S., M. G. ir S. G. detaliojo plano pagrindu įgijo teisę savo sklype įrengti kelią – gatvę, kuri ribojasi su ieškovo žemės sklypu, o patvirtinus detalųjį planą, kaip galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nurodytas kelias, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. nutarimo Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 3.1.4 punkto pagrindu ieškovo žemės sklype atsirado naujas sklypo dalies režimas – suprojektuoto kelio apsaugos zona. Ta aplinkybė, kad ieškovo žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos specialiosios sąlygos – kelio apsaugos zona, skirtingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, nedaro jų negaliojančių. Kelio apsaugos zona atsiranda suprojektavus kelią minėto Vyriausybės nutarimo pagrindu, tokios zonos nustatymas gina viešą interesą, bus taikomas ir privalomas visiems subjektams pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 24 punktą, tarp jų – ir ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad detaliojo plano rengėjai įstatymo nustatyta tvarka sprendė kelio apsaugos zonos nustatymo už projektuojamojo detaliojo plano ribų klausimą.

Kasatorius savo daiktines teises, suvaržytas kito žemės sklypo detaliuoju planu, turi teisę ginti negatorinio ieškinio pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikšti negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2014">3K-3-86/2014</a>). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas ydingai aiškina negatorinio ieškinio paskirtį ir prigimtį, neatitinka kasacinio teismo praktikos. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Pagal CK 4.39, 4.40 straipsnius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, žemės savininko teisės, nesant jo sutikimo, ribojamos tik įstatymuose numatyta tvarka nustatyta tiksline žemės naudojimo paskirtimi, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir kitais apribojimais, nustatytais tik teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės savininko teisių turinys, jų ribojimas nustatomi teritoriniu planavimu, žemės savininko teises apibrėžiant detaliuoju planu pagal tvarką, nustatytą Teritorijų planavimo įstatyme bei Žemės įstatyme. Bet kokie žemės savininko teisių ribojimai, nesilaikant šiuose įstatymuose nustatytos tvarkos, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pažeistos nuosavybės teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-05-693-04). Kadangi detaliojo plano dokumentai konkretizuoja žemės sklypo savininko teises, detaliojo plano pažeidimas gali reikšti ir žemės savininko teisių pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1179/2012). Tais atvejais, kai faktiškai atsiradusių specialiųjų sąlygų nenustato teritorijų planavimo dokumentai, žemės savininkai turi teisę ginti savo teises, prašydami teismo panaikinti visas priežastis, dėl kurių ne detaliojo plano pagrindu atsiranda įstatymų nustatyti apribojimai dėl specialių sąlygų (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnis, 4.98–4.99 straipsniai).

Kasatoriaus reikalavimas panaikinti administracinius aktus susijęs su jo pažeista civiline teise – laisvai disponuoti savo nuosavybe. Teismai neįvertino santykio tarp individualaus administracinio akto ir įgytos civilinės subjektinės teisės. Ieškovo nuosavybės teisę pažeidžia būtent individualių administracinių aktų pagrindu įgyta atsakovų BUAB „Uneta“, L. S., M. G. ir S. G. civilinė subjektinė teisė, kurią teismas gali panaikinti, tik panaikinęs administracinių aktų dalis. Asmeniui, kuris gina savo civilinę teisę ir ginčija kito asmens atliktus veiksmus, nors ir įformintus individualiu administraciniu aktu, neturi būti pakeičiamos taisyklės, kuriomis remdamasis jis turi ginti savo teises. Civiliniam ginčui tarp dviejų lygiateisių subjektų dėl lygiaverčių teisių turi būti taikomi ieškinio senaties terminai, kurie negali būti sutrumpinti vien dėl to, kad kito asmens atžvilgiu yra priimtas administracinis aktas.

Kasatorius pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą, nustatytą CK 4.98 straipsnyje. Nagrinėjant negatorinio ieškinio reikalavimą dėl tęstinio nuosavybės teisių pažeidimo, jei juos pažeidžia administraciniai aktai, negali būti taikomas administracinių aktų apskundimo institutas, nes šiuo atveju Civilinis kodeksas suteikia prioritetą nuosavybės teisių gynybai (CK 1.3 straipsnio 2 dalis). Tęstinio teisės pažeidimo atveju nėra ieškinio senaties, todėl teismai neteisingai taikė administracinių teisės aktų apskundimo terminus ir tuo pagrindu atmetė ieškinį.

Siekiant apginti daiktinę teisę CK 4.99 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teisę pažeidžiantis subjektas elgėsi neteisėtai, savininkui įrodžius savo nuosavybės teisę į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-230/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-230/2010">3K-7-230/2010</a>). Kasatoriaus nuomone, panaikinti neigiamą poveikį jo žemės sklypui galima tik iš dalies panaikinant detaliojo plano sprendinius bei jų pagrindu įregistruotą pakeistą žemės sklypo paskirtį. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė neįrodinėjo, kad jos veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovams (BUAB „Uneta“, L. S., M. G., S. G.) jų žemės sklype statyti gatvę ir tiesti inžinerinius tinklus suprojektuotų raudonųjų linijų ribose bei statyti kitus komunikacinius įrenginius ieškovo žemės sklype yra reikalavimas uždrausti detaliuoju planu jiems suteiktos teisės realizavimo galimybę. Toks reikalavimas nėra prevencinio ieškinio reikalavimas, jis išplaukia iš negatorinio ieškinio reikalavimo, kuriuo siekiama pašalinti sąlygas, darančias neigiamą poveikį kasatoriaus žemės sklypui. Byloje pakanka įrodymų, kad kelio apsaugos zona ir gatvės elementai išeina už atsakovų žemės sklypo ribų bei patenka į ieškovo žemės sklypą, bet teismai netinkamai įvertino šiuos įrodymus.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasatoriaus teiginio, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos atsiranda nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo akto įsigaliojimo momento, nepatvirtina nei teisės aktai, nei byloje esantys įrodymai.

Byloje nėra įrodymų, kad ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas kokiu nors būdu pažeistų kasatoriaus teises ir teisėtus interesus.

Kasatoriaus teiginys, kad, jam pasirinkus negatorinį ieškinį kaip savo teisių gynimo būdą, ieškinio senaties terminai netaikytini, nepagrįstas ir prieštarauja ne tik teisės aktams, bet ir teismų praktikai, kurioje nurodoma, kad civilinėje byloje nagrinėjant savarankiškus reikalavimus, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2008">3K-3-134/2008</a>).

Teismai padarė teisingą išvadą, kad pareikštas ieškinys pagal savo esmę yra prevencinis, o ne negatorinis. Kasatorius ydingai aiškina negatorinio ieškinio paskirtį ir prigimtį, nes administracinių aktų ginčijimas nepatenka į šio teisinio instrumento taikymo dalyką.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasacinio skundo teiginiai, kad detaliojo plano pagrindu kas nors galėjo įgyti teisę be kasatoriaus sutikimo disponuoti dalimi jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nepagrįsti, nes detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas, detaliojo plano sprendiniai neturi įtakos asmenų nuosavybės teisėms.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos (kelių apsaugos zonos), kurių pagrindu taikomi atitinkami veiklos apribojimai, nustatomos tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus ir tik tokiu atveju, jei planuojamoje teritorijoje yra kelias – inžinerinis statinys. Nesant kelio, kaip inžinerinio statinio, neturint jokių duomenų apie jo techninius parametrus, nuo kurių priklausytų kelio apsaugos zonos plotis, nėra nei galimybės, nei teisinio pagrindo žemės sklypams nustatyti kelio apsaugos zonas. Atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra inžinerinio statinio – kelio, todėl, tvirtinant detalųjį planą, neturėjo būti ir nebuvo nustatyta jokių specialių žemės naudojimo sąlygų, kurių pagrindu ieškovo žemės sklypui būtų taikomi apribojimai. Detaliojo plano sprendiniai savaime nesuteikia teisės statyti, jie yra tik viena iš prielaidų gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kasacinio skundo argumentai, kad kelio apsaugos zonos gali atsirasti, nesant kelio, kaip inžinerinio statinio, yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių specialių žemės naudojimo sąlygų, kurių pagrindu būtų taikomi kokie nors veiklos ribojimai ieškovo žemės sklypui, nebuvo pagrindo pareikštą ieškinį kvalifikuoti kaip negatorinį.

Teismai teisingai nustatė, kad vieno mėnesio terminas skųsti administracinius aktus yra praleistas ir tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

Detaliojo plano dalies, susijusios su žemės sklypui nustatyta pagrindine naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu, panaikinimas, atsižvelgiant į Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, iš esmės negalimas, nes jei šie reikalavimai būtų patenkinti, neaišku, kaip žemės sklypo savininkai galėtų įgyvendinti minėto teisės akto nuostatas – naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Atsakovė BUAB „Uneta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismai teisingai vertino detaliojo plano sprendinius bei nurodė, kad jokios specialiosios sąlygos ieškovo sklypui nebuvo nustatytos.

Kasatoriaus nurodytose kasacinio teismo nutartyse daugeliu atveju buvo sprendžiami klausimai dėl teisės statyti statinius, o šiuo konkrečiu atveju nė vienas iš atsakovų neturi ir negavo teisės statyti kokį nors statinį.

Teismai teisingai nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog yra pažeistos jo nuosavybės teisės. Visi detaliuoju planu nustatyti galiojantys sprendiniai yra numatyti tik suplanuoto žemės sklypo ribose, už detaliojo plano ribų pavaizduoti žymėjimai gali būti laikomi tik kaip rekomendaciniai, tačiau jie nėra privalomi nei ieškovui, nei kam nors kitam, todėl ieškovui neprivalomi sprendiniai negali pažeisti jo teisių. Ieškovas nenurodo nė vienos aplinkybės, kad atitinkamas žemės sklypo pobūdis ribotų ieškovo nuosavybės teises.

Reikalavimas uždrausti statyti statinius yra prevencinio ieškinio reikalavimas, tačiau tam, kad būtų patenkintas prevencinis ieškinys, turi būti įrodytos ir kitos papildomos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju turi būti įrodyti konkretūs aktyvūs neteisėti atsakovų veiksmai, tačiau šios aplinkybės neįrodytos, nes šiuo metu net neaišku, kokia gatvė, pagal kokius projektus bus tiesiama.

Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl negatorinio ir prevencinio ieškinio skirtumo

CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

CK 4.99 straipsnyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2014">3K-3-86/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas gynė savo teises, pareikšdamas ieškinį, įvardytą kaip negatorinis. Teismai sprendė, kad šis ieškinys yra ne negatorinis, bet prevencinis. Prevencinio ieškinio sąvoka įtvirtinta CK 6.255 straipsnio 1 dalyje.

CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.

Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73/2008">3K-3-73/2008</a>).

Šios bylos ieškiniu buvo reikalaujama panaikinti administracinius aktus, kurie, pasak ieškovo, suvaržo ir pažeidžia jo teises, bei uždrausti atsakovams statyti gatvę, tiesti inžinerinius tinklus ir statyti kitus komunikacinius įrenginius ieškovo sklypo ribose.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių.

Žemės įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (1 dalis). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė (3 dalis). Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (4 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 punkte nustatyta, kad, tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui.

Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų II dalies 3 punktą, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos kelių apsaugos zonos (po 10, 20, 50, 70 m, priklausomai nuo kelio reikšmės). Šių sąlygų 4 punkte nurodyta, kad už kelių priežiūrą atsakingos įmonės darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti kelių apsaugos zonose, o statant laikinus sniegą sulaikančius statinius (sniegatvores, jų atramas), įrengiant sniego volus, tranšėjas, vandens nuleidimo įrenginius ar atliekant šalikelės griovių valymo ir grunto paskleidimo darbus, važiuoti per jas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Sąlygų 5 punkte įtvirtinta, kad kelių apsaugos zonose leidžiama: 5.1. statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus; 5.2. rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegą sulaikančius statinius. Sąlygų 6 punkte nustatyta, kad kelių apsaugos zonose draudžiama: 6.1. statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; 6.2. įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; 6.3. naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; 6.4. statyti paminklinius akcentus –simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo; 6.5. vykdyti kitus darbus (iš jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo.

Nurodytos teisės normos (38–41 punktai) patvirtina, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas potencialiai riboja žemės savininko (kurio teritorijoje šios sąlygos galioja) teisę laisvai disponuoti savo žemės sklypu. Kelio apsaugos zona – tai teritorija, kurioje galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Todėl šioje byloje teismams nustačius, kad atsakovų žemės sklypo detaliajame plane nubraižytas planuojamas tiesti kelias, esantis 1 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo, buvo pagrindas teigti, jog atsakovams priklausančiame žemės sklype planuojamo kelio apsaugos zona gali užeiti už šio sklypo ribų bei dengti ir ieškovo žemės sklypo dalį. Dėl to ieškovo reikalavimas, kurio pagrindą sudaro aplinkybės, kad ginčijamais administraciniais aktais, kuriais patvirtintas atsakovų žemės sklypo detalusis planas su planuojamu tiesti keliu, kurio apsaugos zonos gali būti nuo 10 iki 70 m, ribojamos jo nuosavybės teisės ir prašoma šiuos padarinius pašalinti, kvalifikuojamas kaip negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kelio apsaugos zona gali būti tikslinama, todėl neaišku, ar konkrečiu atveju ji būtų nustatyta. Ši aplinkybė svarbi reikalavimui išnagrinėti, bet nekeičia ieškinio kvalifikavimo kaip negatorinio, dėl ginčo esmės bus pasisakyta vėliau.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 20 dalį, skundas, prašymas – kreipimosi į kompetentingą instituciją, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, formos. Administraciniai ginčai – asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų (ABTĮ 2 straipsnio 17 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimai, susiję su administracinių aktų pripažinimu neteisėtais, suponuoja išvadą, kad ieškovas, siekdamas apginti savo nuosavybės teises, tapo iš esmės ne tik civilinio, bet ir administracinio ginčo iniciatoriumi (ABTĮ 2 straipsnio 17, 20 dalys).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosavybės teisės suvaržymai, lemiantys negatorinio ieškinio pareiškimą, gali atsirasti ne tik dėl fizinių asmenų veiksmų. Jie gali būti įtvirtinti ir viešojo administravimo subjektų administraciniuose aktuose. Todėl asmens (teigiančio, kad jo nuosavybės teisės buvo suvaržytos viešojo administravimo subjektų priimtais administraciniais aktais) ieškinys, kuriuo reikalaujama panaikinti tuos administracinius aktus, pripažintinas negatoriniu ieškiniu, turinčiu administracinio skundo elementų (44 punktas).

CK 4.99 straipsnyje įtvirtinta žemės sklypo savininko teisė reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, iš esmės atitinka reikalavimą uždrausti statyti naujus statinius, perstatyti, rekonstruoti, išsaugoti nepakeistus statinius. Vien ta aplinkybė, kad CK 4.99 straipsnio pagrindu asmuo gali reikalauti uždrausti ateityje atlikti konkrečius minėtame straipsnyje nurodytus veiksmus, nedaro šių reikalavimų prevencinio ieškinio reikalavimais. Negatorinis ieškinys, remiantis CK 4.99 straipsniu, susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu, o prevencinio ieškinio reikalavimai yra prievolinio teisinio pobūdžio ir skirti užkirsti kelią žalos atsiradimui ateityje.

Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, kurie gali sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Šie reikalavimai susiję su aplinkybėmis, dėl kurių realiai ir tiesiogiai gali būti kildinamas žalos atsiradimas. Tokios aplinkybės gali būti nepripažįstamos, jeigu veiksmais sukeliama grėsmė asmens teisėms, jų įgyvendinimui, bet neaišku, ar dėl to atsiras žalos arba nuostolių. Jeigu konkreti žala ar nuostoliai nenumatomi, o atliktų veiksmų ar sprendimų rezultatas būtų tik tam tikri suvaržymai, tai nebūtų įrodyta būtina prevencinio ieškinio sąlyga dėl galinčios būti ateityje žalos realumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 46–48 punktuose pateiktus išaiškinimus, daro išvadą, kad teismai be pagrindo sprendė, jog ieškovo ieškinys nėra negatorinis ir kad ieškovo pareiškimo reikalavimai būdingi prevenciniam ieškiniui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pareikštas ieškinio pareiškimas yra negatorinis ieškinys, turintis administracinio skundo elementų.

Dėl ieškinio senaties taikymo skundžiant administracinį aktą negatoriniame ieškinyje

CK 1.124 nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalį, atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2014">3K-3-359/2014</a>).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu reiškiamas ieškinio reikalavimas dėl savininko teisių pažeidimo, kuris pasireiškia administracinių aktų nustatomais teisių ribojimais, tai tokios rūšies reikalavimams gali būti taikomi CK ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2014">3K-3-359/2014</a>).

Ieškovo nuomone, vien tai, kad ieškinys yra negatorinis, pareikštas civilinio proceso tvarka ne tik viešojo administravimo subjektams, bet ir privatiems asmenims, sudaro pagrindą teigti, jog, skundžiant administracinius aktus, kurių pagrindu gali atsirasti asmens teisių ribojimai, turi būti laikomasi būtent CK nustatytų ieškinio senaties terminų, konkrečiai – 10 metų bendrojo ieškinio senaties termino, kuris taikomas ginčams dėl asmens teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto procedūrinio termino bei jo atnaujinimo taisyklių. Kaip minėta, ieškovas savo negatorinį ieškinį dėl teisių pažeidimo pašalinimo grindžia priimtų administracinių aktų neteisėtumu. Tokiu atveju administracinių aktų teisėtumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į ABTĮ nuostatas, netgi sprendžiant ginčą civilinio proceso tvarka su kitais ne administracinio pobūdžio reikalavimais. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad administraciniai aktai yra specifinės veiklos (viešojo administravimo) metu priimami specifinių (viešojo administravimo) subjektų teisės aktai. Šių aktų teisėtumo patikrinimo procedūra, jos dalyviai, tikrinimo objektas yra specifiniai, todėl reguliuojami specialaus teisės akto – Administracinių bylų teisenos įstatymo. Teismai pagrįstai vadovavosi būtent šio teisės akto normomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių terminų, per kuriuos asmenys privalo kreiptis į administracinius teismus su skundu (prašymu) dėl teritorijų planavimo procese priimtų sprendimų ar kompetentingų viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), todėl šiems skundams paduoti taikomi bendrieji Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyti terminai (pvz., 2009 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–157/2009). Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklės nenustato, kad suinteresuotiems asmenims būtų asmeniškai pranešama apie sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo priėmimą ir įteikiamas šio sprendimo bei detaliojo plano tekstas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-304/2012; 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-36/2014).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu sužinojimo apie skundžiamą sprendimą, kuriuo yra patvirtintas detalusis planas, data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, sietina su skundžiamo akto paskelbimo spaudoje momentu. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtNTA1LTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-505-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-505-492/2015">AS-505-492/2015</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, CPK 3 straipsnio 8 dalis) suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

Pagal pirmiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (59–61 punktai) administracinis aktas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, gali būti apskųstas per bendrą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo akto paskelbimo spaudoje momento. Ieškovas neginčija teismų nustatytos aplinkybės, kad jis praleido 1 mėnesio terminą, nustatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, neteigia, kad jis prašė atnaujinti šį terminą ABTĮ 34 straipsnio ar CPK 78 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovas, reikšdamas ieškinį, nenurodė, kad jis praleido minėtą administracinių aktų apskundimo terminą dėl svarbių ar išimtinio pobūdžio priežasčių, nereiškė prašymo atnaujinti šį terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas ieškovo kasacinio skundo argumentas, jog teismai netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, pažeidė CK 1.3 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, ieškovo manymu, civilinės teisės normų prioritetą sprendžiant šį ginčą. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra Civilinio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Nagrinėjamoje situacijoje nėra prieštaravimo tarp ieškinio senaties termino, įtvirtinto CK, ir administracinio akto procesinio apskundimo termino, įtvirtinto ABTĮ, kadangi Civilinis kodeksas leidžia įstatymais nustatyti trumpesnius kreipimosi į teismą terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo.

Šioje byloje teismai atmetė ieškovo ieškinį ne tik dėl administracinių aktų apskundimo terminų praleidimo, bet ir dėl esmės. Tai rodo, kad teismai faktiškai nagrinėjo ieškovo reikalavimų pagrįstumą taip, lyg administracinių aktų apskundimo terminas nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės pagrįstos apeliacinės instancijos teismo nutarties termino taikymo klausimu dėl to, kad teismai motyvavo, jog neatnaujina procesinio termino apskųsti administracinius aktus.

Dėl ieškovo teisių pažeidimo

Teismai atmetė ieškinio reikalavimus ir dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog priimtais administraciniais aktais buvo pažeistos jo teisės. Ieškovo nuomone, jo teisės buvo pažeistos, nes atsakovams suteikta teisė statyti gatvę ir kelią, o tai ribos jo nuosavybės teisę nevaržomai valdyti savo žemės sklypą, nes jo žemės sklype nustatytos gatvės raudonosios linijos bei galios atsakovų kelio apsaugos zona.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 122 punkte nurodyta, kad savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui. Likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas, ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai (planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui pasiūlyti).

Ar tokie pasiūlymai pažeidžia asmens, kurio sklype jie numatomi, teises, priklauso nuo pasiūlymo esmės, privalomumo ir įgyvendinimo tvarkos. Pasiūlymas, pagal kurį gretimame žemės sklype išdėstomi statiniai ar ribojama veikla, sudarytų prielaidas pažeisti šio žemės sklypo savininko teises. Vien prielaidų sudarymas nepakankamas, kad jie iš viso nebūtų planuojami, kadangi teritorijos planavimo etape sprendžiama dėl perspektyvaus teritorijos vystymo, tačiau nebūtinai realiai įgyvendinamo. Jeigu projektiniai pasiūlymai yra neprivalomo pobūdžio, tai nėra pagrindo jų vertinti kaip pažeidžiančių asmens teises. Turi būti įvertinta, ar dėl raudonųjų linijų nubrėžimo toje teritorijoje privalomai bus statiniai, ar kelio apsaugos zona tikrai turi būti nustatyta.

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 6.2 punkte nurodyta, kad gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Ši nuostata ir teisės norma, nurodyta 68 punkte, leidžia daryti išvadą, kad raudonosios linijos, nubraižytos detaliajame plane ir ieškovo žemės sklype, sudaro prielaidą riboti ieškovo nuosavybės teises nevaržomai naudoti visą jam priklausantį žemės sklypą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks ieškovo teisių ribojimas atsirastų tuo atveju, jeigu gatvės, kelio elementai būtų išdėstyti ieškovo sklype. Šiuo atveju reikšmingos byloje esančios atsakovės BUAB „Uneta“ Kelių planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti. Jose nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalį, teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką. Kelių planavimo sąlygų 6 dalies 5 punkto 2 papunktyje kaip atsakovės BUAB „Uneta“ planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi sprendiniai nurodytos ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos bei sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti reikalavimai teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, numatyti kaip inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu.

Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijos būdai. Konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais. Šioje byloje ginčijamais administraciniais aktais patvirtintas atsakovų (ne ieškovo) žemės sklypo detalusis planas, o ne konkretaus statinio (kelio, gatvės) techninis projektas, kuriame būtų nurodytas konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis.

Teismai nustatė, kad gretimame ieškovo sklype nenumatoma išdėstyti kelio statinių, o numatyti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijų vieta. Ji nepatenka į ieškovo žemės sklypą. Atsižvelgiant į išaiškinimus, kada projektiniai pasiūlymai pažeistų gretimo žemės sklypo savininko teises (70 punktas), konstatuotina, kad teismų išvada, jog raudonosios linijos nubraižymas ieškovo žemės sklype nepažeidžia jo kaip gretimo žemės sklypo savininko teisių, atitinka įstatymą.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla. Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato kelio apsaugos zonos plotį, priklausomai nuo kelio reikšmės, o 2 dalis nustato, kad kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodyti dokumentai, kurie pateikiami, siekiant gauti leidimą statyti naują statinį (tarp jų – kelią, gatvę). Šio straipsnio 7 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, pateikiama sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju.

Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kelio apsaugos zona (42 punktas) mieste, kaimo gyvenamojoje vietovėje gali būti tikslinama, todėl gali būti sumažinta arba iš viso nenustatyta. Bet kokiu atveju ji būtų privaloma žemės sklypo savininkui tik priėmus sprendimą dėl to ir jį įregistravus (Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalis).

Skundžiamu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimu nenustatytos jokios specialiosios ieškovo ar atsakovų žemės sklypų naudojimo sąlygos. Teismai nustatė, kad šiuo metu nėra įregistruotos specialiosios ieškovui ar atsakovams priklausančio žemės sklypo naudojimo sąlygos. Tai sudaro pagrindą teigti, kad specialiųjų žemės naudojimų sąlygų režimas šiuo metu netaikomas ieškovo žemės sklypui (Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalis). Todėl atmestinas ieškovo kasacinio skundo argumentas, kad vien tai, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia šių sąlygų egzistavimo ir pažeidžia jo teises.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai turėjo pagrindą vertinti, jog projektiniai pasiūlymai dėl gatvės raudonųjų linijų, kai statiniai nenumatomi gretimame žemės sklype, ir prielaidos dėl kelio apsaugos zonos nustatymo (nes nėra sprendimo dėl jos nustatymo) nepažeidžia ieškovo nuosavybės teisių. Pažymėtina, kad jeigu planuojami ribojimai būtų įgyvendinti, įregistruoti ir sukeltų ieškovui nuostolių, tai tokie nuostoliai gali būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka (tarp jų – Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalis, 47 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo kasacinį skundą, jo turėtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės BUAB „Uneta“ atsiliepimo į kasacinį skundą prašymas priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą, netenkinamas, kadangi teismui nepateikti tokių išlaidų buvimo įrodymai.

Kasacinis teismas turėjo 33,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškovo kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 33,58 Eur (trisdešimt tris Eur 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Informuoti apie šios nutarties priėmimą ir paskelbimą VĮ Registrų centrą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas