Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. R. už nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta

Baudžiamoji byla Nr. 2K-50-303/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14655-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.8.11; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ž. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. R. už nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Ž. R. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dvejus metus uždrausta naudotis specialiąja teise (įgyti ją) vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuota (priteista) automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 12 500 Eur.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendis: Ž. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškoma suma sumažinta iki 7000 Eur ir nustatyta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams – termino pradžia nuo 2018 m. kovo 30 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Ž. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 29 d. apie 21.15 val. daugiabučių namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta 2,55 promilės alkoholio), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal Ž. R., kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį: nustatė Ž. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams – termino pradžią nuo 2018 m. kovo 30 d. ir sumažino paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Avensis“ vertės išieškomą sumą iki 7000 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį: sumažinti konfiskuoto automobilio „Toyota Avensis“ vertę atitinkančios pinigų sumos dydį iki 6000 Eur, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminą. Taip pat kasatorius prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BK 281 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir šiam teismui pripažinus, kad BK 281 straipsnio 7 dalis prieštarauja Konstitucijai, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Byloje priimti teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes jie priimti išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus įvykio aplinkybių. Teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies ir 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias bylos išnagrinėjimo išsamumą, pakankamai neindividualizavo baudžiamojo poveikio priemonių, nurodytų BK 67 straipsnyje, taikymo, todėl netinkamai taikė BK 68 straipsnio 2 dalies ir 72 straipsnio nuostatas.

3.2. Teismai, taikydami BK 68 straipsnio nuostatas ir nustatydami uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones terminą dvejiems metams, neįvertino visų tokiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką (nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>), todėl nustatė per ilgą ir prevenciniu aspektu neproporcingą uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą. Kasatoriaus nuomone, tai, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat byloje nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs inkriminuojamą veiką ir gailisi ją padaręs, atlygino žalą), jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas (nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, padaryta vairuojant stovėjimo aikštelėje) ir asmenybę apibūdinantys duomenys (anksčiau baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, veika atsitiktinio pobūdžio; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog jis ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) leidžia daryti išvadą, kad jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, nustatytos BK 68 straipsnio 1 dalyje, tikslas būtų pasiektas neuždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones ilgą laiką.

3.3. Teismai, taikydami BK 72 straipsnio nuostatas, nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-788/2019">2K-17-788/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.). Jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, po veikos padarymo nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, geranoriškai ir nedelsdamas atlygino visus eismo įvykio metu padarytus nuostolius. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, kasatoriaus nuomone, suteikia pagrindą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo arba sumažinti konfiskuotino turto vertės sumą iki realios automobilio vertės, įvertinus jo trūkumus.

3.4. Kasatorius abejoja BK 281 straipsnio 7 dalies atitiktimi Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui ir dėl to mano, kad galimai jam netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, todėl prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BK 281 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Toks prašymas argumentuojamas tuo, kad, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams ir už transporto priemonės vairavimą, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, nustačius baudžiamąją atsakomybę (BK 281 straipsnio 7 dalis), o už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą (nepriklausomai nuo apsvaigimo sunkumo) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalis) bei už transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (nepriklausomai nuo apsvaigimo sunkumo) (ANK 422 straipsnio 6 dalis), nustačius tik administracinę atsakomybę, pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje. Remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (nurodomi Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai), kurioje buvo aiškinamas asmenų lygiateisiškumo principas, ir vadovaudamasis konstituciniais proporcingumo, teisinės valstybės principais bei protingumo reikalavimais, kasatorius teigia, kad apsvaigimo rūšis (nuo ko asmuo apsvaigęs), esant vienodam apsvaigimo sunkumui (vidutiniam arba sunkiam), negali būti aplinkybės, lemiančios asmeniui taikomos atsakomybės rūšį. Tiek vidutinis, tiek sunkus transporto priemonės vairuotojo apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kelia ne mažesnį pavojų visuomenei nei vidutinis ar sunkus vairuotojo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl ir atsakomybė (jos rūšis) bei taikoma sankcija už šiuos absoliučiai identiškus teisės pažeidimus negali esmingai skirtis. Neatitinka konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų ir teisinis reglamentavimas, kai už atsisakymą tikrinti girtumą (neatsižvelgiant į girtumo sunkumą) atsakomybė nustatyta tik Administracinių nusižengimų kodekse.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. R. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Teismai pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas įvykio aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. R. būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Ž. R. nusikalstamą veiką padarė daugiabučio namo kieme, sukeldamas pavojų ten esantiems žmonėms, ir sunkesnių padarinių buvo išvengta tik todėl, kad liudytoja A. A., pastebėjusi tiesiai į ją šaligatviu atvažiuojantį automobilį, spėjo pasitraukti, po to Ž. R. padarė ir eismo įvykį (nurodoma, kad panaši situacija buvo nagrinėjama kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-788/2019">2K-17-788/2019</a>).

4.2. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Toyota Avensis“ dalies vertės – 7000 Eur konfiskavimo pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti. Nėra pagrindo konfiskuotino turto vertę nustatyti pagal UAB „S.“ komercinį pasiūlymą pirkti automobilį „Toyota Avensis“ už 6000 Eur, įvertinus automobiliui padarytą apgadinimą, nes toks pasiūlymas nurodo ne realią kainą, o yra grindžiamas bendrovės, užsiimančios automobilių prekyba, ekonomine veikla. Pagal teismų praktiką, automobilio sugadinimo padariniai dėl apsvaigusio nuo alkoholio asmens, vairavusio transporto priemonę, nusikalstamos veikos nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po eismo įvykio (nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-222/2019">2K-164-222/2019</a>). Be to, konfiskuotino turto vertės nustatymas yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas.

4.3. Nėra pagrindo sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones dvejiems metams terminą, nes kasatorius ne tik vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį. Todėl kasatoriui paskirtas dvejų metų draudimo vairuoti transporto priemones terminas atitinka padarytą teisės pažeidimą.

4.4. Nepagrįstas kasatoriaus prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) atitikties Konstitucijai. Prokuroro nuomone, neaiškumų teisiniame reglamentavime dėl atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo alkoholio (BK 2811 straipsnis) arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 422 straipsnis) asmenys, nėra. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamoji atsakomybė taikoma ir už neblaivumo patikrinimo vengimą, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai tokiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 promilės ir didesnis neblaivumas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Ž. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kasacinis skundas atmestinas.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

6. Kasatorius skunde kelia BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) konstitucingumo klausimą ir prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ši teisės norma neprieštarauja Konstitucijai. Tokį prašymą kasatorius argumentuoja tuo, kad įstatymo leidėjui nustačius baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir tik administracinę atsakomybę už neblaivumo patikrinimo vengimą ir už transporto priemonių

7. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas arba kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (be kita ko), Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (BPK 381 straipsnio 3 dalis); ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 51-507/2017, 2K-278-788/2018).

8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Ž. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kasaciniame skunde išdėstytus tokio prašymo argumentus, daro išvadą, kad pateikti samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kad BK 281 straipsnio 7 dalis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms.

9. Taigi kasacinės instancijos teismui nekilus abejonių, kad nagrinėjamoje byloje Ž. R. taikyta baudžiamosios teisės norma (BK 281 straipsnio 7 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija)) galėtų prieštarauti Konstitucijai kasatoriaus nurodomu aspektu, kasatoriaus prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl BK 68 straipsnio 2 dalies ir BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

10. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonių, nurodytų BK 67 straipsnio 2 dalyje, skyrimu, todėl pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias bylos išnagrinėjimo išsamumą, ir dėl to netinkamai taikė BK 68 straipsnio 2 dalį, nustatydami per ilgą uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, ir nepagrįstai jam, kaip asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, skyrė turto konfiskavimą, t. y. taikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir nustatė per didelę konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų dalį. Tokie kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir žemesnių instancijų teismų sprendimų turiniui.

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas Ž. R. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), padarymo atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl BK 40 straipsnio taikymo pagrindų byloje ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas, atleidęs Ž. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikė jam BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnio 1 dalis) ir turto konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal nagrinėjamai bylai aktualią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

13. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, taip pat paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-788/2019">2K-17-788/2019</a>, 2K-195-788/2019).

14. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Ž. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertino visas bylos aplinkybes (be kita ko, ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo daugiabučio namo kieme, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis; sukėlė eismo įvykį; ne kartą buvo baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus; nuo 2002 m. jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį ir pan.), taip pat teismų praktiką ir skyrė jam BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kartu padarė išvadą, kad kaltinamajam būtina skirti ir turto konfiskavimą kaip adekvačią priemonę jo padarytam nusikaltimui. Teismas, priėmęs sprendimą taikyti Ž. R. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad iš jo konfiskuotina visa automobilio „Toyota Avensis“ vertę atitinkanti pinigų suma – 12 500 Eur, kurią teismas nustatė, atsižvelgdamas į UAB „S.“ nurodytą Ž. R. naudojamo automobilio rinkos kainą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti Ž. R., kaip nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pagal laidavimą asmeniui, baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 68 straipsnio 1 dalyje, t. y. uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, pritarė. Patikslindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatė šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią nuo 2018 m. kovo 30 d. Taip pat, išsamiai išnagrinėjęs Ž. R. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su, jo nuomone, nepagrįstai jam skirtu turto konfiskavimu, teismas konstatavo, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. automobilio vertės konfiskavimo, taikymas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, tačiau nepakankamai individualizuotas. Šio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti pakankamai didelę (12 500 Eur) automobilio vertę suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Todėl, dar kartą įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą (nusikaltimo pavojingumą, Ž. R. asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą), apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Ž. R. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, ir išieškotiną sumą sumažino iki 7000 Eur.

16. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje išsamiai neišnagrinėjo visų aplinkybių, reikšmingų baudžiamojo poveikio priemonėms, nustatytoms BK 68 straipsnio 1 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje, skirti (pavyzdžiui, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes, netinkamai jas vertino ar pan.). Priešingai, nagrinėjamoje byloje žemesnių instancijų teismų priimtų sprendimų (nuosprendžio ir nutarties) turinys patvirtina, kad visos baudžiamojo poveikio priemonėms skirti reikšmingos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos ir baudžiamasis įstatymas (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys bei BK 72 straipsnio 5 dalis) pritaikytas tinkamai.

17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nurodomų BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 241 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios, be kita ko, reglamentuoja bylos išnagrinėjimo išsamumą, pažeidimų nenustatyta. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, Ž. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Ž. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas

Audronė Kartanienė