Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą, teismui nemotyvavus priimto teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taip pat dėl teisės normų, reglamentuojančių kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), bei įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-121-313/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32066-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.8.2;

3.3.1.19.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams B. Ž. ir V. V. dėl lėšų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą, teismui nemotyvavus priimto teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taip pat dėl teisės normų, reglamentuojančių kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), bei įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų B. Ž. ir V. V. 2233 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad, mirus B. V., velionio vaikai – bylos šalys, trečiasis asmuo ir J. V. 1996 m. lapkričio 16 d. sudarė rašytinį susitarimą (toliau – Susitarimas), pagal kurį šalys sutiko pasidalyti paveldėtą turtą. Susitarimo 2 punktu šalys susitarė, kad žemės plotas, likęs tėvo nepadovanotas J. V. ir E. V. (apie 3 ha), atiteko B. Ž., A. V. ir V. V.; 5 punktu susitarė, kad kiekvienas su savo paveldėta dalimi elgiasi savo nuožiūra. Siekdamos supaprastinti paveldėjimo procedūrą, minėtu susitarimu šalys susitarė, kad visus su paveldėjimu susijusius reikalus tvarkys trečiasis asmuo E. V., todėl kiti įpėdiniai palikimo atsisakė išimtinai jo naudai. Trečiasis asmuo, vykdydamas Susitarimo 2 punktą, 2015 m. gegužės 7 d. išdavė įgaliojimą atsakovei B. Ž. ir pavedė jai vesti paveldėjimo bylą po tėvo B. V. mirties ir parduoti trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą 2,32 ha ploto (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą už įgaliotinio sutartą kainą ir sąlygas. Veikdama pagal įgaliojimą atsakovė B. Ž. atliko visus veiksmus, susijusius su nurodyto žemės sklypo paveldėjimu ir nuosavybės įregistravimu trečiojo asmens vardu. Ieškovo teigimu, šį žemės sklypą atsakovai 2015 m. liepos 9 d. pardavė už 3000 Eur, o gautas lėšas pasidalijo tarpusavyje. Pagal ieškovo ir J. A. individualios įmonės „Vertona“ sudarytą sutartį žemės sklypo rinkos vertė 2015 m. liepos 9 d. buvo 6700 Eur, todėl atsakovai turėjo jam grąžinti 1/3 eksperto nustatytos žemės sklypo vertės dalį. Ieškovas taip pat paaiškino, kad kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,68 ha ir 2,32 ha žemės sklypus, šie buvo registruoti ne ieškovo, o trečiojo asmens vardu; ieškovas pats žemės sklypo nedalijo į 2,32 ha ir 0,68 ha žemės sklypus, kad sau pasiliktų pastarąjį žemės sklypą. Jokio atskiro susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų dėl to, kad ieškovui atitenka 0,68 ha žemės sklypas, o atsakovams bendrai – 2,32 ha žemės sklypas, nebuvo, todėl visos šalys turėjo vadovautis Susitarimu, atsakovai turėjo derinti su ieškovu 2,32 ha žemės sklypo pardavimo kainą ir kitas sąlygas, o jį pardavus – 1/3 dalimi atsiskaityti su ieškovu.

4. Atsakovai B. Ž. ir V. V. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad Susitarimo 2 punkte nurodytas žemės sklypo plotas (apie 3 ha) yra ne 2,32 ha ploto žemės sklypas, kaip nurodo ieškovas, o žemės sklypo plotas, kuris liko po to, kai B. V. 1995 m. vasario 1 d. perleido savo sūnui (trečiajam asmeniui E. V.) teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. V. iki nacionalizacijos valdytą 4,63 ha žemės plotą iš bendro šios savininkės valdyto 7,63 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini). 1999 m. balandžio 23 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1056 nurodyta, kad trečiasis asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. V. 4,63 ha žemės plotą, valdytą (duomenys neskelbtini), B. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. V. valdytą 3 ha žemės plotą. Pretendentui B. V. nuosavybės teises į tenkantį 3 ha plotą, į kurį buvo siekiama atkurti nuosavybės teises, patvirtino ir 1999 m. lapkričio 11 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3060. Atsakovai paaiškino, kad ieškovas asmeniškai dalyvavo 2016 m. lapkričio 27 d. matuojant pretendento B. V. žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Jo parašai abrise ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose byloja, kad jis sutiko, jog 0,68 ha žemės sklypas būtų suformuotas ir paženklintas (duomenys neskelbtini), o 2,32 ha žemės sklypas – (duomenys neskelbtini). Į šiuos žemės sklypus Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. kovo 2 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises mirusiajam B. V. Sutvarkius dokumentus, ieškovas pranešė atsakovams, kad norėjo žemę persikelti arčiau savo pastatų, todėl 3 ha plotą padalijo į du žemės sklypus, iš jų 0,68 ha persikėlė sau į (duomenys neskelbtini), o 2,32 ha plotą paliko atsakovams, perkeldamas jį į (duomenys neskelbtini). 2015 metais trečiasis asmuo E. V. išdavė atsakovei B. Ž. įgaliojimą savo nuožiūra parduoti atsakovams atitekusį 2,32 ha ploto žemės sklypą, todėl atsakovė sutvarkė šio žemės sklypo paveldėjimo dokumentus ir kartu su atsakovu V. V. pardavė šį žemės sklypą bei gautas lėšas tarpusavyje pasidalijo. Po pardavimo trečiasis asmuo E. V. inicijavo teismo procesą dėl lėšų grąžinimo jam, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg4Mi04NzIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2882-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2882-872/2016">e2-2882-872/2016</a> trečiojo asmens ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės į 1/3 dalį 2,32 ha ploto žemės sklypo pardavimo kainos, nes neįgijo 1/3 dalies šio žemės sklypo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg4Mi04NzIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2882-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2882-872/2016">e2-2882-872/2016</a> nustatytais prejudiciniais faktais, kad nuosavybės teisių į likusių 3 ha ploto žemės sklypą atkūrimo procese dalyvavo tik ieškovas A. V. ir jo sprendimu šis žemės sklypas buvo padalytas į du sklypus – 2,32 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,68 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); ieškovas A. V. savo sąskaita įregistravo E. V. nuosavybės teisę į 2,32 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); atsakovai B. Ž. kartu su broliu V. V. pardavė šį 2,32 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir tarpusavyje pasidalijo gautus pinigus, konstatavo, kad toks įpėdinių pasirinktas turto disponavimo būdas atitiko įpėdinių tikslą perduoti atsakovams B. Ž. ir V. V. už perduotą sklypą gautus pinigus, o ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šiuos nustatytus faktus.

7. Teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ginčo 2,32 ha ploto žemės sklypo pardavimas buvo sandoris, kuriuo buvo įgyvendinamas Susitarimas, o ieškovui iš šio sklypo pardavimo sandorio nepriklausė jokia kainos dalis, nes jis gavo 0,68 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei teisę įsigyti namų valdą prie paveldėtos sodybos, tai atitiko Susitarimą.

8. Teismas ieškovo argumentus, kad atsakovai savo veiksmais jam padarė žalos, vertino kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus.

9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinis procesas yra skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo byloje buvo pripažinti nepagrįstais, nurodant, kad nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepakankamai detaliai, tačiau buvo atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei buvo įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai, iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė ieškovo reikalavimą. Nepaisydamas to, ieškovas pasinaudojo apeliacijos teise, o tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kitame teismo procesiniame sprendime nustatytų aplinkybių prejudicinę galią šioje byloje, pažymėjo, kad ieškinys, pareikštas šioje byloje, buvo grindžiamas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg4Mi04NzIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2882-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2882-872/2016">e2-2882-872/2016</a> nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, t. y. kad nagrinėtoje byloje buvo vertinami tiek Susitarimo galiojimas, tiek Susitarimo pagrindu susiformavę teisiniai santykiai. Ieškovui vėliau keliant klausimą dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo šioje nagrinėjamoje byloje ir teigiant, kad išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo patvirtintas ieškovo argumentų nenuoseklumas ir jo teiginių prieštaringumas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg4Mi04NzIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2882-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2882-872/2016">e2-2882-872/2016</a> kaip ieškovas dalyvavo E. V., kaip atsakovė – B. Ž., trečiasis asmuo buvo V. V.; byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovės priteisti skolą, t. y. ar ieškovo E. V. išduotas įgaliojimas atsakovei B. Ž. parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį paveldėtą 2,32 ha ploto žemės sklypą atitiko įpėdinių tikslą perduoti atsakovei B. Ž. ir trečiajam asmeniui V. V. už perduotą sklypą gautus pinigus. Vadinasi, tiek civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg4Mi04NzIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2882-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2882-872/2016">e2-2882-872/2016</a>, tiek ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas buvo Susitarimo galiojimas ir Susitarimo pagrindu susiformavusių teisinių santykių vertinimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg4Mi04NzIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2882-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2882-872/2016">e2-2882-872/2016</a> nurodyta, kad sudarant Susitarimą tikroji šalių valia buvo supaprastinti palikimo priėmimo procedūrą ir vykdant formalią paveldėjimo procedūrą sutarti, jog palikimą priima tik vienas įpėdinis – E. V., papildomai rašytiniu Susitarimu visiems broliams ir seseriai susitariant, kaip ir kokiomis dalimis ateityje bus dalijamas mirusio tėvo ir senelių turtas. Teismas šioje byloje taip pat padarė išvadą, kad 1996 m. lapkričio 16 d. pasirašę Susitarimą visi įpėdiniai atliko iš anksto pagal Susitarimo sąlygas suderintus veiksmus ir sudarė tarpusavyje suderintus, Susitarimo nuostatas atitinkančius sandorius. Kiekvienas įpėdinis su paveldėta dalimi elgėsi savo nuožiūra. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ5MS02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-491-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-491-656/2017">e2A-491-656/2017</a>, palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg4Mi04NzIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2882-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2882-872/2016">e2-2882-872/2016</a>, konstatavo, kad nuosavybės teisių į likusį 3 ha ploto žemės sklypą atkūrimo procese dalyvavo tik A. V., jis 2006 m. lapkričio 27 d. teikė prašymą Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui dėl 3 ha ploto žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), taip pat asmeniškai dalyvavo matavimuose formuojant žemės ūkio veiklai 2,32 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei pasirašė abrisuose. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui A. V. teikė prašymą išduoti mirusio tėvo dokumentus; savo sąskaita tvarkė kitus paveldėjimo dokumentus bei nuosavybės teisių įregistravimą E. V. vardu dėl 2,32 ha ploto žemės sklypo. Sutvarkius dokumentus, B. Ž. kartu su broliu V. V. pardavė šį 2,32 ha ploto žemės sklypą. Kadangi B. Ž. neketino šio žemės sklypo pasilikti, nematė ir tikslo sudarinėti kelių perleidimo sandorių, todėl buvo pasirinktas paprasčiausias būdas – E. V. išduoti įgaliojimą B. Ž., su tuo sutiko visi įpėdiniai. Toks įpėdinių pasirinktas turto disponavimo būdas atitiko įpėdinių tikslą perduoti B. Ž. ir V. V. už perduotą sklypą gautus pinigus.

14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg4Mi04NzIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2882-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2882-872/2016">e2-2882-872/2016</a> nagrinėdamas ieškovo E. V. ir atsakovės B. Ž., dalyvaujant trečiajam asmeniui V. V., kilusį ginčą dėl skolos priteisimo, pasisakė būtent ir dėl Susitarimo galiojimo bei Susitarimo pagrindu susiformavusių teisinių santykių vertinimo. Ir nors ankstesnės bylos nagrinėjime nedalyvavo ieškovas A. V., joje nustatyti faktai, kad nuosavybės teisių į likusį 3 ha ploto žemės sklypą atkūrimo procese dalyvavo tik ieškovas A. V., jo sprendimu šis žemės sklypas buvo padalytas į du sklypus – 2,32 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovas A. V. savo sąskaita įregistravo E. V. nuosavybės teisę į 2,32 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); atsakovai B. Ž. kartu su broliu V. V. pardavė šį 2,32 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir tarpusavyje pasidalijo gautus pinigus; toks įpėdinių pasirinktas turto disponavimo būdas atitiko įpėdinių tikslą perduoti atsakovams B. Ž. ir V. V. už perduotą sklypą gautus pinigus, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikyti prejudiciniais faktais ir šioje byloje.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo argumentus, kad tarp šalių nebuvo sudaryto jokio susitarimo, kad ieškovas gavo 0,68 ha sklypą, o atsakovams atiteko 2,32 ha sklypas, vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei paties ieškovo paaiškinimus ir sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog Susitarime nurodyta nuosavybės teisė į 3 ha ploto žemės sklypą buvo tik turtinė teisė į 3 ha ploto žemės nuosavybės teisių atkūrimą; atkūrimo proceso metu ieškovas savo iniciatyva Susitarimo 2 punkte nurodytą 3 ha ploto žemės sklypą padalijo į du žemės sklypus, iš jų 0,68 ha ploto žemės sklypas priklauso ieškovui, todėl, įvykus faktinėms pagal Susitarimo 2 punktą ieškovui ir atsakovams atitekusio 3 ha ploto žemės sklypo dalyboms, kiekviena iš šalių su turto dalimi elgėsi savo nuožiūra, ieškovas duomenų apie tai, jog, pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, jis atliko tam tikrus veiksmus dėl 2,32 ha žemės sklypo, teismui nepateikė.

16. Ieškovas, įrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygą – atsakovų neteisėtus veiksmus, nurodė, kad atsakovų veiksmai pardavus 2,32 ha žemės sklypą nederinant su ieškovu pardavimo kainos ir nesidalijant su ieškovu gautais pinigais negali būti vertinami kaip teisėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad 2,32 ha ploto žemės sklypas yra tik dalis Susitarimo 2 punkte nurodytos B. V. priklausiusio 3 ha ploto žemės sklypo ir šis 2,32 ha žemės sklypas pagal ieškovo vienašališkai atliktą faktinį 3 ha ploto žemės sklypo padalijimą atiteko atsakovams.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai per siaurai vertino, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti motyvai yra pakankamai išsamūs bei atskleidžia esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nepagrįstai nekonstatavo ne tik absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), bet ir esminio proceso teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

17.2. Pirmosios instancijos teismui neatsakius į esminius bylos klausimus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šiuos procesinius pažeidimus bandė taisyti skundžiamoje nutartyje, tačiau motyvuotai nepaneigė ieškovo argumentų, kad ieškovas savo naudai neatkūrinėjo 3 ha ploto žemės sklypo ir jo nedalijo, o tik padėjo E. V. spręsti su žemės grąžinimu ir perkėlimu susijusius procedūrinius klausimus. Atsakovai, organizuodami 2,32 ha ploto žemės sklypo pardavimą ir nederindami šio veiksmo su ieškovu, pažeidė Susitarimo 2 punktą, atliko neteisėtus veiksmus, todėl turi atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius.

17.3. Bylą nagrinėję teismai prejudiciniu faktu nepagrįstai pripažino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ5MS02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-491-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-491-656/2017">e2A-491-656/2017</a>, nurodytas aplinkybes ir neteisingai aiškino, kad ginčo 2,32 ha ploto žemės sklypas turi atitekti tik B. Ž. ir V. V., nepagrįstai apribojo ieškovo teisę šią aplinkybę paneigti.

17.4. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias disponavimo nekilnojamuoju daiktu sandorių formą, faktiškai konstatavę, kad ieškovas ir atsakovai be jokio rašytinio (notariškai patvirtinto) sandorio disponavo nekilnojamuoju turtu.

18. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovai B. Ž. ir V. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių dokumentų turinio aišku, kokiais argumentais remdamiesi teismai atmetė ieškovo reikalavimą, o ieškovo procesinis elgesys teikiant apeliacinį ir kasacinį skundus įrodo, kad jis suprato teismų išvadas ir jas netgi ginčijo. Apeliacinė instancija yra pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti skundžiamo procesinio sprendimo motyvų teisingumo, išsamumo ir pakankamumo vertinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, išsamiai tikrino, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti.

18.2. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimą remdamasis nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu, išsamiai atsakė į kiekvieną ieškovo apeliacinio skundo argumentą ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendime atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai, todėl įstatyme nustatytų pagrindų grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nebuvo. Pats ieškovas tvirtino, kad, nesuderinęs su atsakovais, parinko žemės sklypų vietą, norėjo sau žemės arčiau pastatų ir padalijo 3 ha ploto žemės sklypą į du žemės sklypus, taip pat patvirtino, kad 0,68 ha žemės sklypas, kuris buvo suformuotas prie jo pastatų, yra tik jo. Tai, kad ieškovui nėra palankios teismo nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas motyvuotai nepaneigė ieškovo nurodytų argumentų.

18.3. Kasaciniame skunde yra pareikšti du absoliučiai skirtingi prašymai – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Tai įrodo nenuoseklią ieškovo poziciją bylos nagrinėjimo metu.

18.4. Abiejose bylose teismai vertino Susitarimą ir jo pagrindu atsiradusius teisinius santykius bei šio Susitarimo šalių atliktus veiksmus ir nepriklausomai nuo to, kad teismai pripažino išnagrinėtoje byloje nustatytus faktus prejudiciniais, ieškovo pateikti įrodymai bei argumentai buvo vertinami papildomai, todėl aplinkybę, kodėl ginčo 2,32 ha ploto žemės sklypas turi atitekti ne B. Ž. ir V. V., turėjo paneigti ieškovas, tačiau jis nepateikė įrodymų CPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka.

18.5. Teismai nekonstatavo nekilnojamojo turto pasidalijimo sandorių, tokios aplinkybės net nebuvo įrodinėjamos byloje, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CK nuostatų, reglamentuojančių disponavimo nekilnojamuoju daiktu sandorių formą, netinkamo aiškinimo atmestini.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą, teismui nemotyvavus priimto teismo sprendimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), aiškinimo ir taikymo

19. CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Šio kodekso 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

20. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

21. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

24. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tyrė ir vertino abiejų ginčo šalių poziciją, rėmėsi materialiosios ir proceso teisės nuostatomis, jų pagrindu sprendė dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir savo išvadas motyvavo. Pirmosios instancijos teismo sprendime ištirti šalių pateikti įrodymai, išanalizuoti įvairūs ieškovo reikalavimo ir atsakovų atsikirtimų turinį sudarantys aspektai, kurie patikrinti ir aptarti apeliacinės instancijos teismo procesiniame dokumente išnagrinėjus bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio taip pat matyti, kad teismas nurodė ir išdėstė byloje nustatytas aplinkybes, išvardijo įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, pateikė išsamius teisinius argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų išvadų teisingumo, vertino ir aptarė ginčo šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus bei kitus bylos duomenis.

25. Be to, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl tokios aplinkybės, kai ieškinyje ieškovas dėstė argumentus, jog kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais šioje byloje, nors apeliaciniame skunde ieškovas jau pateikė visiškai priešingus su šiuo klausimu susijusius argumentus. Tai, kad, ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nepaneigė ieškovo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 16 punktas). Tuo tarpu iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas nepateikė nuoseklių savo teisių gynimo argumentų. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su nurodytais teismų motyvais, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog ginčijami teismų procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir savo išvadas motyvavo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), aiškinimo ir taikymo

27. Ieškovas savo kasaciniame skunde kelia du pagrindinius sudėtinius klausimus: 1) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, šių faktų teisinę reikšmę, aiškinimo ir taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tinkamumo; 2) dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

28. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODQtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-84-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-84-421/2019">e3K-3-84-421/2019</a> 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui).

31. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai prejudiciniais faktais pripažino civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ5MS02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-491-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-491-656/2017">e2A-491-656/2017</a> nustatytą aplinkybę, kad įpėdiniai, pasidalydami B. V. palikimą, sudarė iš anksto suderintus sandorius, 2015 m. gegužės 7 d. įgaliojime apibrėžta įgaliojimų apimtis atitinka šalių tikslą perduoti B. Ž. ir V. V. už parduotą sklypą gautus pinigus.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 3 d. nutarties (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ5MS02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-491-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-491-656/2017">e2A-491-656/2017</a>), kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2882-872/201, turinį, konstatuoja, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ5MS02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-491-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-491-656/2017">e2A-491-656/2017</a> buvo sprendžiama dėl skolos iš B. Ž. priteisimo ir įgaliojimo dalies pripažinimo negaliojančia; byloje dalyvavusios šalys buvo ieškovas E. V., atsakovė B. Ž. ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje V. V.; teismų procesiniais sprendimais ginčo šalių ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti vertinant tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei aiškinant įgaliojimo turinį ir pripažįstant teisėtu šalių pasirinktą teisių gynimo būdą remiantis įgaliojimu, kuriuo B. Ž. siekė įgyvendinti savo teisę gauti palikimo vertės dalį. Taigi byloje buvo iš esmės spręsta dėl 2015 m. gegužės 7 d. įgaliojimo turinio ir apimties bei B. Ž. prievolės sumokėti skolą ieškovui pagrįstumo. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad įpėdiniai, pasidalydami B. V. palikimą, sudarė iš anksto suderintus sandorius (1996 m. lapkričio 16 d. susitarimą), tačiau Susitarimo turinys buvo vertinamas tiek, kiek tai buvo reikalinga spręsti dėl E. V. ir B. Ž. sudaryto įgaliojimo teisinės galios ir nebuvo sukurta teisinių padarinių A. V., kuris įgaliojimo teisiniuose santykiuose net nedalyvavo.

33. Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 3 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ5MS02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-491-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-491-656/2017">e2A-491-656/2017</a>) nustatytos aplinkybės bei išdėstyti motyvai dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pasisakant dėl įgaliojimo turinio nelaikytini prejudiciniais faktais šioje byloje (nustatytos faktinės bylos aplinkybės), šioje byloje teismai neturėjo jais remtis kaip prejudiciniais faktais, todėl pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto, 185 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikos šiuo klausimu. Tačiau pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytini esminiais, galėjusiais turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir nevertintini kaip pagrindas jį panaikinti.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

34. Kasaciniame skunde taip pat nurodomas CPK 185 straipsnio pažeidimas, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, siekiama, kad jie būtų kitaip interpretuojami, jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados ir nustatytos aplinkybės, palankios ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

35. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti.

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje nurodė, kad, mirus B. V., velionio vaikai 1996 m. lapkričio 16 d. raštu sudarė Susitarimą, pagal kurį šalys sutiko pasidalyti paveldėtą turtą; Susitarimo 2 punktu šalys susitarė, kad žemės plotas, likęs tėvo nepadovanotas J. V. ir E. V. (apie 3 ha), atitenka B. Ž., A. V. ir V. V.; 5 punktu susitarė, kad kiekvienas su savo paveldėta dalimi elgiasi savo nuožiūra. Siekdamos supaprastinti paveldėjimo procedūrą, minėtu susitarimu šalys susitarė, kad visus su paveldėjimu susijusius reikalus tvarkys E. V., šis, vykdydamas Susitarimo 2 punktą, 2015 m. gegužės 7 d. išdavė įgaliojimą atsakovei B. Ž. ir pavedė jai vesti paveldėjimo bylą po tėvo B. V. mirties ir parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą 2,32 ha ploto žemės sklypą.

37. Bylą nagrinėję teismai, be pirmiau išvardytų faktinių aplinkybių, remdamiesi bylos medžiaga, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. balandžio 23 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1056, nustatė, kad E. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. V. iki nacionalizacijos valdytą 4,63 ha žemę, esančią pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), kitas pretendentas B. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3 ha šios savininkės valdytos žemės plotą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 1999 m. lapkričio 11 d. patvirtino Vilniaus apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3060, pagal kurią nuspręsta nuosavybės teisių atkūrimo procesą į mirusiam pretendentui B. V. tenkančią 3 ha žemę vykdyti ne buvusios savininkės iki nacionalizacijos natūra valdytos žemės vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), o kitoje vietovėje – (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2006 m. lapkričio 27 d. prašymu, pateiktu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui, prašė jam parduoti, išnuomoti, perduoti ar suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3 ha žemės plotą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini). Iš Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų ir abriso teismai nustatė, kad 2006 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) buvo paženklintas 0,68 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 2,32 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovas dokumentuose savo parašu patvirtino dalyvavimą ženklinant abu žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad būtent 0,68 ha žemės sklypas yra jo nuosavybė. B. V. palikimą priėmęs E. V. 2015 m. gegužės 7 d. atsakovei B. Ž. išdavė įgaliojimą dėl 2,32 ha žemės sklypo paveldėjimo dokumentų sutvarkymo ir pardavimo. Minėta, ieškovas šiuose įgaliojimo teisiniuose santykiuose nedalyvavo.

38. Kasacinis teismas įrodymų netiria ir faktų nenustato, tik patikrina, ar nustatydami faktines aplinkybes teismai nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

39. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016 22 punktą ir šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką; kt.).

40. Spręsdamas dėl paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pirmiau išvardytais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad nuosavybės teisių B. V. atkūrimo proceso metu pats ieškovas savo iniciatyva 1996 m. lapkričio 16 d. Susitarimo 2 punkte nurodytą 3 ha ploto žemę padalijo į du žemės sklypus, siekdamas 0,68 ha ploto žemės sklypą persikelti sau į (duomenys neskelbtini), t. y. faktiniais veiksmais priėmė palikimą ir su paveldėta dalimi elgėsi savo nuožiūra.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdiniai, priėmę palikimą, iki teisių į daiktus įregistravimo viešame registre gali paveldėtą turtą pasidalyti bendru sutarimu, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iš įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu (CK 5.70 straipsnis).

42. Sprendžiant paveldėto turto pasidalijimo klausimus gali būti atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) palikėjo valią; 2) įpėdinių pageidavimus ir interesus; 3) tolesnes turto naudojimo perspektyvas, atkreipiant dėmesį į tai, kad turi būti siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų tolesnį turto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY1LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-265-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-265-313/2018">e3K-3-265-313/2018</a>, 19 punktas).

43. Ieškovas, nagrinėjamoje byloje teigdamas, kad atsakovai turi pareigą jam sumokėti 2233 Eur, gautus už 2,32 ha žemės sklypo pardavimą, turėjo pareigą pagal CPK 178 straipsnį įrodyti, jog įpėdinių pageidavimai ir interesai buvo kitokie, nei susitarta Susitarime. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad 0,68 ha žemės sklypas yra jo nuosavybė, byloje esantys rašytiniai dokumentai įrodo, kad šis žemės sklypas ieškovo iniciatyva (jam dalyvaujant nuosavybės teisių atkūrimo procese) buvo suformuotas jam patogioje vietoje, o dėl 2,32 ha žemės sklypo paveldėjimo dokumentų sutvarkymo ir pardavimo buvo susiformavę kiti teisiniai santykiai, kuriuose ieškovas net nedalyvavo.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo kasaciniame skunde nurodomi argumentai neteikia pagrindo konstatuoti, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo. Be jau aptartų argumentų, kasaciniame skunde abstrakčiai ir nenuosekliai nurodoma, kad tam tikriems įrodymams teismas suteikė didesnę įrodomąją galią, vertino atskirus įrodymus, o ne įrodymų visetą, tačiau šie teiginiai nekonkretizuojami, neatskleidžiama pažeidimų esmė, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad nors Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 3 d. nutartyje nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai šioje civilinėje byloje, tačiau iš civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ5MS02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-491-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-491-656/2017">e2A-491-656/2017</a> medžiagos bei šioje nagrinėjamoje byloje pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog ieškovas A. V., siekdamas priimti tėvo palikimą, atliko aktyvius veiksmus sudarydamas Susitarimą su kitais įpėdiniais, taip pat aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių į 3 ha ploto žemės sklypo atkūrimo procese, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino šios bylos medžiagą kartu su kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes byloje pateiktų įrodymų pakanka išvadai, jog ginčo šalys Susitarimu faktiškai išsprendė palikimo priėmimo klausimą, padaryti.

46. Klausimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandorių negaliojimo ieškovas iškėlė tik kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai šių teisės klausimų nenagrinėjo, tokios aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliaciniame skunde ieškovas ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teismui tinkamai nemotyvavus procesinio dokumento, taip pat dėl prejudicinių faktų bei žemės sklypo vertės, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 3 d. nutartyje nustatytas aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje, tačiau teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, teisingai įvertino šios bylos medžiagą kartu su kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pat nenustatyta absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo, teismui nemotyvavus priimto teismo sprendimo, todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

48. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jam kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą nepriteistinas.

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

50. Atsakovai, prašydami priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1500 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad atsakovų prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktai).

51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,65 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus atmesti ieškovo kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei B. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,65 Eur (devynis Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski