M. D. pagal BK 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-42-489/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45140-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.2.2; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3;

2.1.16.2.6; 2.4.7; 2.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pirmininkė), Albino Antanaičio, Rimos Ažubalytės, Arūno Budrio, Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Sigitos Jokimaitės, Dariaus Kantaravičiaus, Artūro Pažarskio, Aleno Piesliako, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Artūro Ridiko, Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

nuteistajam M. D.,

nuteistojo M. D. gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuteistojo M. D. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinis skundas atmestas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, 2026 m. sausio 19 d. nutartimi nustačiusi, kad nagrinėjamoje byloje duomenų, gautų taikant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) veiksmus, atitikties įrodymams keliamiems reikalavimams klausimai gali reikšti naują Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų aiškinimą ir gali atsirasti pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vadovaudamasi BPK 378 straipsnio 2 ir 3 dalimis, perdavė bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.

Plenarinė sesija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos garaže Nr. 8, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį – 1186,062 g – narkotinės medžiagos kokaino ir 90,019 g narkotinės medžiagos heroino, šias medžiagas laikė iki 2021 m. gruodžio 29 d. 7.00 val., kai atlikdami kriminalinės žvalgybos veiksmus policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo M. D. gynėjas advokatas S. Juzukonis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio bei 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai. Nors apeliacinės instancijos teismas ėmėsi veiksmų, siekdamas patikrinti ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas apeliaciniame skunde nurodytas klaidas, tačiau nukrypo nuo apeliacinio skundo ribų bei esmės, todėl ne tik kad neištaisė apeliaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, bet juos pakartojo, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

2.2. Kriminalinė žvalgyba dėl M. D. veiksmų buvo pradėta neteisėtai, t. y. nesant realiai patikrinamo faktinio pagrindo (išslaptintų tarnybinių pranešimų), o vėliau buvo tęsiama taip pat neteisėtai, nes 2021 m. lapkričio 19 d. vykdyto slapto sekimo duomenys nepatvirtino 2021 m. lapkričio 25 d. prašyme, 2021 m. lapkričio 26 d. teikime ir 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje išdėstyto faktinio pagrindo. Šios aplinkybės nepasitvirtino ir 2021 m. gruodžio 7 d. vykdant slaptą sekimą. Tai patvirtina, kad teismai, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais surinktiems duomenims suteikdami prioritetą, ne tik padarė klaidų dėl surinktų duomenų turinio vertinimo, bet apskritai vadovavosi kriminalinės žvalgybos tyrimų veiksmais surinktais duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams (nesant faktinio kriminalinės žvalgybos pagrindo, todėl neatitinkant teisėtumo ir leistinumo kriterijų) negalėjo būti pripažinti įrodymais. Nors byloje yra 2021 m. lapkričio 25 d. prašymas, 2021 m. lapkričio 26 d. teikimas ir 2021 m. spalio 29 d. bei 2021 m. lapkričio 30 d. nutartys, kurių pagrindu buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, tačiau šie dokumentai yra iš dalies išslaptinti, iš jų turinio neaišku, kokiu realiu faktiniu pagrindu dėl M. D. buvo pradėta kriminalinė žvalgyba (byloje nėra jokių kriminalinės žvalgybos pranešimų ar kitų dokumentų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog egzistavo faktinis kriminalinės žvalgybos pagrindas). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nurodė negalintys pateikti visos informacijos, kada ir dėl ko buvo pradėta kriminalinė žvalgyba, nes minėtos informacijos išslaptinimas atskleistų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir metodus. Be to, narkotinių medžiagų platinimas, neva užfiksuotas 2021 m. lapkričio 19 d. vykdant sekimą, iš kaltinimo buvo pašalintas kaip neįrodytas, o tai patvirtina, jog sankcionuojant tolesnius veiksmus nebuvo kriminalinės žvalgybos pagrindo. Taigi, 2021 m. lapkričio 19 d. vykdant sekimą nebuvo užfiksuoti duomenys, kuriais buvo grindžiamas 2021 m. lapkričio 25 d. prašymas.

2.3. Prieš pradedant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, M. D. nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo, o pardavimo faktas nepasitvirtino ir tolesnėse proceso stadijose. M. D. telekomunikacijų išklotinių protokole nėra jokių reikšmingų duomenų, kad buvo kokių nors realių įtartinų skambučių ar siunčiamų SMS žinučių, leidžiančių preziumuoti, jog M. D. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, – tai patvirtina 2022 m. kovo 18 d. telekomunikacinių įvykių išklotinių apžiūros protokolas ir mobiliojo ryšio telefonų priklausomybės duomenys. Per 2021 m. gruodžio 29 d. vykusią garažo kratą rastos pirštinės, tačiau ant jų žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Be to, ne tik garaže, bet ir visur kitur, kur atlikta krata (bute, automobilyje, įmonės patalpose), nebuvo užfiksuota ir paimta jokia įranga, reikalinga narkotinėms medžiagoms dozuoti ar platinti (narkotinėms medžiagoms dalyti (dozuoti) skirtų maišelių, svarstyklių ar kt. daiktų). Taigi faktinis pagrindas (kad M. D. minėtame garaže galimai sveria ir dalija kokainą į mažesnius kiekius) pradėti kriminalinę žvalgybą nepasitvirtino. Pabrėžiama, kad 2021 m. lapkričio 19 d. vykdyto slapto sekimo duomenyse užfiksuotas anglių pirkimo, įdėjimo į automobilį ir balto maišelio, kuriame buvo dėžutė, įdėjimo į automobilį faktas, tačiau, bylos duomenimis, sekimą atlikę pareigūnai nei tą, nei ankstesnę dieną nebuvo patekę į garažą, todėl negalėjo žinoti, jog dėžutėje ir baltame maišelyje yra ar buvo būtent 200 g kokaino.

2.4. Kasatorius abejoja ne tik dėl 2021 m. gruodžio 29 d. vykdyto slapto patekimo į garažą teisėtumo, bet ir netinkamo pagal BPK 179 straipsnio nuostatas atlikto šio tyrimo eigos ir rezultatų fiksavimo. Šis kriminalinės žvalgybos veiksmas buvo sankcionuotas apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, tačiau jo eiga ir rezultatai užfiksuoti ne viename, o keliuose kriminalinės žvalgybos veiksmo protokoluose, t. y. 2021 m. gruodžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo išraše (toks dokumentas nenurodytas įstatymuose; jame taip pat nenurodytas slapto patekimo į patalpą teisinis pagrindas) ir tyrimo veiksmą atlikusių asmenų nepasirašytame 2022 m. sausio 3 d. protokole, prie kurio nėra pridėtų nuotraukų metaduomenų (nuotraukų sukūrimo datos ir laiko). Be to, 2022 m. rugpjūčio 23 d. gynėjui susipažįstant su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga, kasatorius pasigedo 2021 m. gruodžio 30 d. tokio paties turinio protokolo, kuris, pagal supažindinimo su bylos medžiaga 2021 m. gruodžio 31 d. protokolo duomenis, gynėjui buvo pateiktas susipažinti nebaigus ikiteisminio tyrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. gruodžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo išrašas neturi išslaptinimo antspaudo ir kitų juridinę reikšmę turinčių žymių, todėl neturėtų būti pripažintas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme; be to, nei BPK, nei Kriminalinės žvalgybos įstatymo neįtvirtintas toks procesinis dokumentas – protokolo išrašas. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pateisinti šį pažeidimą, sugretino 2021 m. gruodžio 29 d. protokolo išrašą ir 2022 m. sausio 3 d. protokolą, tačiau neužsiminė apie 2021 m. gruodžio 30 d. protokolą. Todėl neaišku, kaip byloje buvo organizuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, jeigu vieni dokumentai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, o kitų išvis nėra byloje. Taip pat negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad protokolų trūkumai nepaneigia užfiksuotos informacijos teisingumo ir įrodomosios vertės.

2.5. Skunde abejojama visų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisiniu pagrindu, nes 2021 m. spalio 29 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. apygardos teismo nutartys yra abstrakčios, neinformatyvios, išplečiančios kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus atliekančių teisėsaugos institucijų kompetencijos ribas. Kartu jos yra prieštaraujančios suformuotai kasacinei jurisprudencijai, bendriesiems teisės principams, KŽĮ, BPK ir netgi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, o kriminalinės žvalgybos veiksmai, jų įforminimas procesiniais dokumentais atlikti pažeidžiant KŽĮ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijas dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo. Žemesnės instancijos teismai, teigdami priešingai, įtvirtino supaprastintą kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nutarčių motyvavimo standartą, kuris savaime sudaro sąlygas pažeisti žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Kasatoriaus manymu, 2021 m. spalio 29 d. nutartyje slapto sekimo ir techninių priemonių – judėjimo fiksavimo įrenginių – panaudojimo specialia tvarka sankcionavimas nurodytas ypač lakoniškai, nedetaliai, dėl to sudėtinga nustatyti teismo leidžiamas atlikti veiksmų apimtis (ribas). Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, įtvirtintas KŽĮ 10 straipsnyje, ir sekimas, įtvirtintas KŽĮ 15 straipsnyje, yra savarankiški, atskirai reglamentuoti veiksmai, tačiau teismo nutarties rezoliucinėje dalyje jie aprašyti bendrai. Tokia praktika teisiškai ydinga, nes teismas turėjo detaliai nurodyti ne tik duomenis, susijusius su slaptai kontroliuojamu objektu (asmeniu), laiku (terminu), bet ir būdą (garso, vaizdo ar kitoks kontroliavimas).

2.6. Apygardos teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė sankcionuoti M. D. sekimą ir techninių priemonių – judėjimo fiksavimo įrenginių – dėl jo panaudojimą specialia tvarka, tačiau 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 7 d. atlikus slapto sekimo metu gautų duomenų vertinimą akivaizdu, kad nurodytu laiku nuteistasis negalėjo būti garaže: nors prokurorai teigė, kad buvo naudojama GPS sekimo įranga, tačiau tokios informacijos byloje nėra. Abejones dėl sekimo protokoluose užfiksuotų duomenų patikimumo sustiprina ir tai, kad slapta sekant nebuvo filmuojama ar fotografuojama, todėl neįmanoma patikrinti, kad buvo sekamas būtent M. D., o ne kitas asmuo. Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas nieko nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad sekimo metu nebuvo fotografuojama ar filmuojama, procesinį veiksmą atlikę specializuoto padalinio pareigūnai nebuvo apklausti, o 2022 m. sausio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nėra detalizuotas nei maišelių, nei dėžutės dydis, logotipai ar kiti individualūs skiriamieji požymiai, be to, šiame protokole klaidingai nurodytas M. D. gyvenamosios vietos adresas (nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, nors nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune), todėl išlieka abejonių, ar tas asmuo buvo stebimas.

2.7. Apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje, kuria buvo sankcionuotas slaptas patekimas į M. D. nuomojamą garažą, šio kriminalinės žvalgybos veiksmo ribos teismo nutartyje sankcionuotos aptakiai, nedetalizuota, kokius konkrečius veiksmus pareigūnai turėjo atlikti, todėl jos neaiškios. Tai patvirtina ir slapta patekusių į garažą pareigūnų veiksmai, šie atliko „slaptą garažo kratą“ – nei KŽĮ, nei BPK nereglamentuotą procesinį veiksmą. Veiksmai buvo atlikti ne taip, kaip buvo teismo sankcionuota, nes, pagal nutarties rezoliucinę dalį, pareigūnai turėjo tariamai rastas narkotines medžiagas paimti, pažymėti ir palikti garaže arba radę paimti specialia tvarka, neskelbdami apie jų paėmimą, t. y. padaryti muliažus ir padėti atgal taip, kad žmogus nežinotų, jog patalpoje lankėsi pareigūnai, o šiuo atveju pareigūnai paėmė narkotines medžiagas ir paliko tuščią kibirą, todėl veiksmą atliko ne taip, kaip buvo sankcionuota. Tokios „kratos“ rezultatai neatitinka įrodymų teisėtumo ir leistinumo kriterijų, teismų išvados dėl jų vertinimo pažeidžia ir BPK 44 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Nesuprantama, kodėl 2021 m. gruodžio 29 d. apylinkės teismo nutartimi buvo leista atlikti kratą garaže, nes narkotinės medžiagos jau buvo paimtos; toks procesinis veiksmas buvo tik formalumas.

2.8. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad tai, jog narkotinių medžiagų greitojo testo rezultatas buvo fotografuojamas ne jų radimo vietoje (garaže), nepaneigia nuteistojo kaltės, be to, pareigūnai iš garažo nepaėmė svarbaus įrodymo – geltono kibiro, kuriame neva rado narkotines medžiagas, todėl neįmanoma patikrinti, ar ant kibiro buvo nuteistojo daktiloskopinių ar biologinių pėdsakų.

2.9. 2021 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime, pradedant ikiteisminį tyrimą, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, konstatuota, kad rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, kurios priklauso M. D., nors specialistai dar nebuvo atlikę šių medžiagų tyrimo, netirta šių medžiagų priklausomybė M. D. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento pasisakė tik iš dalies. Kasatorius teigia, kad apeliacinis teismas nesilaikė nutarties išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų, o neišdėstęs tinkamų ir išsamių išvadų dėl dalies esminių skundo argumentų, nepaneigdamas M. D. parodymų ir apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų dėl šio nuteistojo kaltės įrodytumo, padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus.

2.10. Dėl 2022 m. vasario 9 d. susitikimo su pareigūnais ir bendravimo areštinėje skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartyje nutarta leisti šešis kartus slapta patekti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpas, ten įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti garso įrašymo technines priemones. Pabrėžiama, kad M. D. teiginius galėtų patvirtinti areštinėje techninėmis priemonėmis užfiksuoti jo ir pareigūnų pokalbiai, tačiau minėti duomenys yra sunaikinti. 2021 m. gruodžio 31 d. rašte dėl leidimo panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus aiškiai nurodyta, kad veiksmai leidžiami atlikti areštinėje, kitose įkalinimo įstaigose ir išvežant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas, tačiau nėra nurodytas toks duomenų rinkimo būdas, koks buvo atliktas, o būtent atvykimas į Kauną, neva siekiant gauti (patikrinti) informaciją, kurią, kaip tikimasi, galimai suteiks M. D. Pasak apelianto, toks pareigūnų atvykimas į Kauną laikytinas neteisėtu, kadangi jis ne tik neturi jokio juridinio pagrindo, bet ir yra atliktas siekiant daryti M. D. spaudimą prisipažinti dėl nusikalstamos veikos, kurios nepadarė, bendradarbiauti su teisėsauga. Juo labiau kad kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai painiojosi duodami parodymus apie susitikimo, lankymosi areštinėje ir išsivedimo iš jos aplinkybes. Pareigūnai buvo suinteresuoti, kad nuteistojo garaže būtų rastos narkotinės medžiagos, nes buvo neįrodytas šių medžiagų pardavimo faktas. Nuteistasis nuo pat sulaikymo pradžios nesutiko bendradarbiauti su pareigūnais, todėl pareigūnų teiginiai apie jo norą bendradarbiauti yra nepagrįsti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo M. D. gynėjo advokato S. Juzukonio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija teisės taikymo aspektu nagrinės kasacinę bylą pagal tuos kasacinio skundo argumentus, kurie susiję su duomenų, gautų taikant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytus veiksmus, atitiktimi įrodymams keliamiems reikalavimams ir su apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentavimo pakankamumu.

Dėl duomenų, gautų Kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnio tvarka, pripažinimo įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas

5. Kasatorius, nurodydamas esminius BPK 20, 44 straipsnių pažeidimus, ginčija kriminalinės žvalgybos veiksmo – slapto patekimo į patalpas – teisėtumą. Kasaciniame skunde teigiama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmo ribos teismo nutartyje sankcionuotos aptakiai, nedetalizuota, kokius konkrečius veiksmus pareigūnai turėjo atlikti, todėl buvo peržengtos šio veiksmo atlikimo ribos. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 ir 179 straipsnių pažeidimai, nes kriminalinės žvalgybos veiksmas (slaptas patekimas į garažą) ir jo rezultatai buvo netinkamai fiksuoti, ir tai pasunkino gautų duomenų patikrinimą BPK nustatytais veiksmais. Šie kasatoriaus argumentai yra pagrįsti iš dalies.

6. Pagrindiniai įrodymams keliami reikalavimai, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys.

7. Valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>). Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas nustatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista BPK ir kituose įstatymuose nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302/2013">2K-302/2013</a>, 2K-15-699/2015).

8.

9. Taikant KŽĮ nustatytas tyrimo priemones ir vertinant jomis gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos. Valstybės institucijos, taikydamos žmogaus privatumą varžančias informacijos rinkimo priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>, 2K-129-976/2019, 2K-90-788/2022, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a> ir kt.). Iš teismų praktikos matyti, kad, tikrinant ir renkant informaciją apie galimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą, platinimą, dėl šių veikų ir jų tyrimo ypatumų slaptų tyrimo priemonių taikymas yra aktualus, ir su sąlyga, kad tokios priemonės panaudotos laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, jos paprastai yra tiek būtinos, tiek ir proporcingos.

10. Pagal KŽĮ atliekamų veiksmų metu surinktos informacijos teisėtumo vertinimui, kaip minėta, yra svarbi jų atlikimo tvarka – pareigūnai rinkti informaciją gali tik griežtai įstatyme nustatyta tvarka. Todėl šių duomenų teisėtumui patikrinti svarbu, kad KŽĮ ir jo taikymą detalizuojančiuose norminiuose aktuose būtų įtvirtintos adekvačios, veiksmingos, aiškios ir pakankamos priemonės, kurios užkirstų kelią galimam vykdomųjų institucijų ir jų pareigūnų piktnaudžiavimui ir kurios garantuotų individui adekvačią apsaugą nuo savivalės, nekenktų teisėtiems gynybos interesams. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių reguliavimas turėtų būti toks, kad kiek įmanoma konkrečiau būtų nustatyta žmogaus teises ir laisves varžančių priemonių taikymo tvarka. Svarbu užtikrinti, kad šie duomenys galėtų būti patikrinti baudžiamame procese, t. y. slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys turi būti patikrinti BPK priemonėmis per teisminio bylos nagrinėjimo procesą. Tai pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, joje nurodoma, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, kad būtų aišku, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą apribojimą (2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Europos integracijos ir žmogaus teisių asociacija ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/000). Iš norminio reguliavimo turi būti aišku, kokios priemonės, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali būti taikomos, įstatyme turi būti įtvirtintos procedūros, padedančios asmeniui veiksmingai apsiginti nuo pareigūnų piktnaudžiavimo jiems suteikta teise (1983 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Silver ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 5947/72, 6205/73, 7052/75, 7061/75, 7107/75, 7113/75, 7136/75).

11. Šioje byloje, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, svarbu įvertinti KŽĮ nustatytų veiksmų atlikimo paskirtį, tikslą ir realizavimo tinkamumą. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus tam tikruose BK straipsniuose, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šios informacijos nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti. Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis), o nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama (KŽĮ 5 straipsnio 7 dalis). Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad, visų pirma, kriminalinės žvalgybos veiksmų paskirtis – turimos informacijos pagrindu rinkti duomenis, būtinus ikiteisminiam tyrimui pradėti arba, atvirkščiai, informacijai nepasitvirtinus, ikiteisminio tyrimo vykdymo pagrindui paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>). Svarbu ir tai, kad subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, jį pradeda tik tada, kai turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų, kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi01MTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-511/2024">2K-2-511/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-697/2025">2K-69-697/2025</a>, 2K-7-697/2026). Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamosiose bylose gali būti naudojama, be kita ko, perkeliant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentus ar jų išrašus į baudžiamąją bylą; surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį baudžiamajai bylai. Ši informacija baudžiamojoje byloje įgyja įrodymų statusą, jei teismas nustato, kad ji atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-1073/2020, 2K-235-511/2022, 2K-84-387/2023).

12. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu, tikrinant informaciją, jog M. D. gali būti susijęs su kokaino platinimu, ir jį slapta sekant, nutarta patikrinti garažą, kuriame šis asmuo lankosi ir kur galimai laikomos narkotinės medžiagos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi Nr. SN-1269RN nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 29 d. buvo leista slapta patekti į M. D. naudojamą, V. L. ir A. L. priklausantį garažą Nr. 8, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ta pačia nutartimi leista atlikti garažo apžiūrą, jos metu paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą. Taip pat leista panaudoti ir technines priemones – vaizdo, garso fiksavimo įrenginius – specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. D. ir jo bendrininkų pokalbius ir veiksmus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, pareigūnams KŽĮ 11 straipsnio tvarka vykdant slaptą patekimą į patalpas pagal šią nutartį, buvo rastas ir slapta paimtas labai didelis kiekis dviejų rūšių narkotinių medžiagų ir kad šis veiksmas įvykdytas neperžengiant teismo nutarties sankcijos ribų. Siekiant pagal kasatorių nurodomus argumentus įvertinti šio kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo teisėtumą ir surinktų duomenų atitiktį įrodymams keliamiems reikalavimams, būtina nustatyti KŽĮ 11 straipsnyje nurodyto veiksmo („slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones“) turinį bei leistinas jo atlikimo ribas.

13. KŽĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:,,Slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.“ KŽĮ nustato informacijos rinkimo būdus: tai agentūrinė veikla; apklausa; apžiūra; kontrolinis patikrinimas; kontroliuojamasis gabenimas; nusikalstamos veikos imitavimas; pasala; sekimas; slaptoji operacija; teisėsaugos institucijų užduotis (KŽĮ 2 straipsnio 8 dalis), taip pat techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė (KŽĮ 10 straipsnis) ir kt. Tuo tarpu KŽĮ 11 straipsnis reglamentuoja kriminalinės žvalgybos veiksmą, kurio metu, be kita ko, aptarti informacijos rinkimo būdai gali būti realizuoti. Teismų praktikoje nurodoma, kad slaptai patenkant į patalpas ar automobilį sudaroma galimybė rinkti reikiamą informaciją, todėl nutartyje, kuria sankcionuojamas slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, turi būti nurodytas ir informacijos rinkimo būdas, kuris toje patalpoje bus naudojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-7-119-719/2024). KŽĮ 11 straipsnyje nurodytas slapta atliekamas veiksmas taikomas tada, kai kriminalinės žvalgybos metu turima informacijos, pagal kurią kyla poreikis užfiksuoti patalpoje esančią faktinę situaciją, daiktus, dokumentus, kitus objektus, esant reikalui atlikti jų apžiūrą, paimti juos tirti ir (ar) pažymėti, išsiaiškinti, kokia daiktų kilmė, sudaryti sąlygas slapta fiksuoti asmenų susižinojimą, toliau sekti galimus įrodymų buvimo šaltinius ir su jais susijusius asmenis, t. y. rinkti informaciją, svarbią nusikalstamoms veikoms išaiškinti, taip pat rengiantiems, darantiems ar padariusiems nusikalstamas veikas asmenims nustatyti (KŽĮ 4 straipsnio 2 punktas) ir ikiteisminiam tyrimui pradėti (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis). Būtent tokia šio kriminalinės žvalgybos veiksmo paskirtis ir praktinis pritaikymas matomi iš faktinių situacijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-7-119-719/2025, 2K-7-29-594/2025). Šių išaiškinimų kontekste plenarinė sesija daro išvadą, kad KŽĮ 11 straipsnio formuluotė „paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus“, kuri paprastai perkeliama ir į teismo nutarties rezoliucinę dalį, suteikia teisę šį veiksmą atliekantiems pareigūnams, tinkamai įvertinus visas galimybes toliau sekti galimus įrodymų buvimo šaltinius ir su jais susijusius asmenis, šiuos objektus paimti, tačiau tai nereiškia, kad, slapta paėmus nurodytus objektus, šis veiksmas gali būti atliktas nesilaikant jokios tvarkos. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti ne tik tuomet, kai jie tinkamai, vadovaujantis įstatymu, sankcionuoti, bet ir kai jie, laikantis teisės aktų reikalavimų, realizuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-549/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-549/2006">2K-549/2006</a>, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-7-119-719/2024). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, apibrėžiant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų taikymo ribas, turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė, kad slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai aiškiai suprastų konkrečių slaptų tyrimo veiksmų apimtį, netaikydami asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimo didesne apimtimi, nei leido teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>, 2K-208-1073/2021, 2K-7-119-719/2024).

14. Tyrimo veiksmai, tarp jų ir slapto pobūdžio, renkant duomenis apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, gali būti atliekami tiek pagal KŽĮ nuostatas, tiek taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones. Tačiau KŽĮ, skirtingai nei BPK, nėra reglamentuota tokių veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarka. Šis klausimas iš dalies sprendžiamas deleguojant generaliniam prokurorui įgaliojimus nustatyti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tvarką baudžiamajame procese (KŽĮ 19 straipsnio 2 dalis). Generalinio prokuroro Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – Rekomendacijos) 22 punkte įtvirtinta, kad kriminalinės žvalgybos subjektui nusprendus baudžiamajame procese panaudoti informaciją, gautą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, paprastai surašomas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame išdėstoma tik ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turinys turi atitikti BPK 179 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų reikalavimus. Rekomendacijų 24 punktas nustato, kad kriminalinės žvalgybos informacija nesurašant protokolo baudžiamajame procese gali būti naudojama, jei yra užfiksuota dokumente, kuris atitinka BPK 95–96 straipsniuose nurodytų dokumentų požymius, ir nėra galimybės surašyti BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimų atitinkančio protokolo. Atitinkamai Rekomendacijų 25 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija, gauta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (panaudojus technines priemones bendra ir specialia tvarka, atlikus apžiūrą, sekimą ir kt.), kaip duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, gali būti panaudojama tik surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą. Iš šio teisinio reguliavimo išplaukia, kad protokolo surašymo momentas siejamas ne su tyrimo veiksmo atlikimo, o su sprendimo tokius duomenis naudoti byloje kaip įrodymus priėmimo momentu. Toks reglamentavimas nėra pakankamai tikslus ir išsamus. Be kita ko, kriminalinės žvalgybos uždaviniai ir pagrindai (KŽĮ 4 ir 8 straipsniai) daugeliu atvejų yra susiję su atitinkamų nusikalstamų veikų išaiškinimu, o tai savaime nuo pat kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžios suteikia pagrindą manyti, kad jos metu gauti duomenys gali būti panaudoti baudžiamajame procese. Kaip minėta, KŽĮ 11 straipsnyje nurodyti veiksmai yra iš esmės analogiški BPK XII skyriuje nurodytoms procesinėms prievartos priemonėms. Todėl ir jų eigos bei rezultatų fiksavimui turi būti keliami analogiški reikalavimai. Toks aiškinimas kyla dėl asmens konstitucines teises itin varžančio tokių priemonių pobūdžio, dėl to tiek pačių priemonių taikymui, tiek ir jų metu gautų duomenų vertinimui yra taikomi griežti reikalavimai. Atliekant tokius veiksmus ir vertinant jų metu gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos. Tam, be kita ko, yra svarbu įvertinti ne tik kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinį ir faktinį pagrindą, bet ir tai, ar šie veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Toks vertinimas yra įmanomas tik tinkamai fiksuojant aptariamų veiksmų eigą ir rezultatus. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija daro išvadą, kad, atliekant KŽĮ 11 straipsnyje nurodytus veiksmus, veiksmo atlikimo metu arba tuojau pat jį pabaigus turi būti surašomas protokolas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) atitinkantis BPK 179 straipsnio reikalavimus.

15. BPK 179 straipsnyje aptariama tyrimo veiksmų eiga ir rezultatų fiksavimo tvarka. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai, taip pat jų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai, kurie yra tyrimo veiksmo protokolo priedai. Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai priskirti prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Jų turinio įvertinimas atliekamas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-589/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-589/2006">2K-589/2006</a>, 2K-161-511/2025). Todėl būtina, kad protokolai būtų informatyvūs – t. y. juose aiškiai būtų užfiksuota tyrimo veiksmų eiga ir rezultatai, panaudotos techninės priemonės (BPK 179 straipsnio 2 dalis), išsaugoti tyrimo protokolo priedai (BPK 179 straipsnio 5 dalis). Tik laikantis šių reikalavimų kriminalinės žvalgybos veiksmo metu surinkta ir užfiksuota informacija vėliau gali būti patikrinta BPK nustatytais veiksmais ir teismo pripažinta atitinkančia įrodymams keliamus reikalavimus. Taigi slaptas patekimas į M. D. nuomojamą garažą ir narkotinių medžiagų paėmimas turėjo būti fiksuojamas taip, kad vėliau, sprendžiant dėl duomenų pripažinimo įrodymais, bylą nagrinėjančiam teismui ir proceso šalims, įskaitant gynybą, būtų suteikta galimybė įsitikinti, kada, kaip, iš kokios vietos, kokie daiktai buvo paimti. Todėl neturėtų būti teismų pateisinamos situacijos, kai tokio neviešai atlikto veiksmo eiga ir rezultatai (pvz., objekto paėmimas) fiksuojami tokiu būdu, kad nesudaroma galimybė nustatyti veiksmo eigos. Pavyzdžiui, nefotografuojama, nefilmuojama, nenaudojami kitokie techniniai fiksavimo būdai arba jų panaudojimo rezultatų neįmanoma patikimai susieti su protokole užfiksuota veiksmų eiga ir jų metu surinktais duomenimis. Nustačius tokius kriminalinės žvalgybos veiksmo protokolo trūkumus, kyla pagrįstų abejonių dėl duomenų, užfiksuotų jame, pripažinimo įrodymais teisme.

16. Šioje byloje slapto veiksmo atlikimo metu aptikus garaže narkotines medžiagas, buvo nuspręsta jas paimti. Iš šį veiksmą atlikusių pareigūnų, byloje apklaustų kaip liudytojų, A. A. ir D. M. parodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 29 d. 7 val. jie slapta pateko į garažą, jį apžiūrėjo ir vienoje iš lentynų aptiko plastikiniuose paketuose supakuotas, kaip įtarė – narkotines, medžiagas, jas pasvėrė atsineštomis svarstyklėmis, greituoju testu nustatė, kad viena iš medžiagų (galimai) yra kokainas. Slapto patekimo į garažą metu, šiam veiksmui trukus 20 minučių, mobiliuoju telefonu buvo padarytos devynios fotonuotraukos (1 t., b. l. 53–61), dešimta nuotrauka su kokaino greitojo testo rezultatais padaryta ne garaže, o kitoje vietoje (1 t., b. l. 52). Garaže darytose, byloje esančioje fotolentelėje pateiktose, nuotraukose (jų metaduomenys nepateikti) užfiksuotas bendras vienos iš garažo sienų vaizdas su lentynomis ir ten esančiais daiktais (viena nuotrauka); ant lentynos esanti geltona pagalvė (viena nuotrauka); ant rudo popieriaus lapo padėtas paketas (viena nuotrauka); atskirai ant garažo grindų padėtame geltoname kibire nufotografuoti jame esantys keturi plastikiniai paketai su rastomis medžiagomis, šalia kibiro esanti gėlėta antklodė bei suglamžytas rudas popieriaus lapas (viena nuotrauka), penkių ant svarstyklių padėtų plastikinių paketų su rastomis medžiagomis svėrimo duomenys (penkios nuotraukos). Rasti plastikiniai paketai ir dalis nuotraukose užfiksuotų objektų, išskyrus geltoną kibirą, pagalvę, iš garažo buvo paimti. 2021 m. gruodžio 29 d. 8 val. kriminalinė žvalgyba nutraukta ir, tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1) konstatavus, kad rastos medžiagos priklauso M. D., pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš byloje išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos matyti, kad dėl slapto patekimo į garažą A. A. ir D. M. 2021 m. gruodžio 29 d. buvo surašytas ir pasirašytas šio kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo protokolo išrašas su fotolentele (1 t., b. l. 17–28), o 2022 m. sausio 3 d. surašytas dar vienas tokio paties turinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b. l. 51–62) su tais pačiais priedais, kurie teismų pripažinti leistinais ir patikimais įrodymais.

17. Plenarinė sesija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pritaria teismų išvadai, kad nagrinėjamoje byloje KŽĮ 11 straipsnyje nurodytas veiksmas buvo sankcionuotas laikantis įstatymo reikalavimų. Skirtingai negu teigiama kasaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties rezoliucija išdėstyta pakankamai aiškiai, be kita ko, joje nurodyta galimybė slapta patekus į patalpą rastus daiktus, objektus paimti. Kriminalinės žvalgybos veiksmą realizavę pareigūnai, paimdami garaže rastus daiktus, veikė neperžengdami teismo nutartyje nurodytų leistinų teismo sankcionuoto veiksmo ribų. Tačiau pritartina kasacinio skundo argumentams, kad šių daiktų paėmimas nebuvo tinkamai užfiksuotas, o bylos nagrinėjimo metu gynybos pateikti argumentai šiuo aspektu tinkamai nepatikrinti. Teismai nepateikė išsamių motyvų dėl slapto patekimo atlikimo protokolų atitikties BPK 179 straipsnio reikalavimams, taip nesuteikdami gynybai galimybės veiksmingai ginčyti įrodymais pripažintų duomenų leistinumo, patikimumo. Atitinkamai teismai neaptarė ir to, kokiais BPK veiksmais tokių duomenų patikimumas buvo patikrintas ir patvirtintas.

18. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad, nesant nei aiškaus ir informatyvaus KŽĮ 11 straipsnyje nurodyto kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo protokolo, nei išsamios vaizdinės informacijos apie patekimą į garažą, informatyvaus garažo vidaus vaizdo, neužfiksavus rastų paketų supakavimo į popierių aplinkybių, neužfiksavus, kaip buvo narkotikų testu vietoje patikrintas paketas su kokainu, kaip visi paimti daiktai sudėti į vokus ir paketus, kur ir kokie kiti daiktai iš narkotikų ryšulio garaže palikti, išlieka nepaneigtos abejonės dėl šio veiksmo atlikimo laiko bei medžiagų radimo ir paėmimo aplinkybių. Šioms aplinkybėms nustatyti yra būtinas papildomas įrodymų tyrimas ir visų byloje surinktų įrodymų išsamus vertinimas.

19. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus jų leistinumo aspektu, neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, taip iš esmės pažeidė iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančius reikalavimus išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes.

Dėl apeliaciniame bylos procese nustatytų esminių BPK 320, 332 straipsnių pažeidimų

20. Plenarinė sesija konstatuoja, kad iš dalies teisingi ir kasatoriaus argumentai, susiję su tuo, kad, neatsakydamas į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus tiek dėl neįrodytos nuteistojo M. D. kaltės, tiek dėl jo iškeltos versijos paneigimo, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo ne taip, kaip nurodo BPK 320, 332 straipsnių nuostatos.

21. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje, be kita ko, yra išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-7-88-489/2023).

22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, teismas šių duomenų leistinumą patikrina įvertindamas, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-8-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a> ir kt.). Šios teismo pareigos įgyvendinimo apimtis priklauso tiek nuo įrodinėtinų byloje aplinkybių, tiek nuo bylos nagrinėjimo ribų, o apeliacinės instancijos teisme – ir nuo apeliaciniuose skunduose suformuluotų prašymų, keliamų klausimų, apibrėžiančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-697/2025">2K-69-697/2025</a>). Plenarinė sesija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aptartų taisyklių nebuvo laikomasi, nes:

22.1. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priėmus ir pridėjus prie bylos rašytinius M. D. parodymus ir jo teikiamus bylai rašytinius dokumentus apie įvairias jo gynybai reikšmingas aplinkybes (4 t., b. l. 38–50), juos perkėlus į nuosprendį ir aprašius net aštuoniuose lapuose kaip nuteistojo parodymus (nuosprendžio 2–10 lapai), ši bylos medžiaga taip ir liko pirmosios instancijos teismo aptarta pasirinktinai, nuteistojo dėstoma gynybinė versija tinkamai nepatikrinta. Apie dalį jo bylai teiktų duomenų, dokumentų (pvz., apie nebuvimo Lietuvoje aplinkybes kriminalinės žvalgybos metu, garaže laikytus daiktus, rudo popieriaus lapus, kuriuos galimai jis lietė), šių duomenų įrodomąją vertę byloje nepasisakyta;

22.2. tiek apeliaciniame skunde, tiek abiejuose teismuose baigiamųjų kalbų metu, tiek sakant paskutinį žodį (4 t., b. l. 188–192, 194; 5 t., b. l. 71, 151–157) pateikus prieštaravimų dėl ikiteisminio tyrimo metu gautų pagrindinių M. D. kaltinančių duomenų (M. D. DNR pėdsako ant popieriaus lapo radimo aplinkybių, žalios spalvos rutuliukų tapatumo ir informatyvumo), išsamių argumentų, paneigiančių šiuos prieštaravimus, nutartyje nepateikta. Po apeliacinės instancijos teismo atlikto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo patikrinimo taip ir lieka neaišku, kokia gi nustatyta loginė (tiesioginių ir netiesioginių) kaltinančių M. D. įrodymų grandinė, kad paimti narkotikai buvo šio asmens žinioje; kaip paneigiami M. D. parodymai, kad jo apsilankymai garaže, užfiksuoti sekimo metu, buvo susiję ne su garaže galimai sveriamu ir dalijamu į mažesnius kiekius kokainu ir jo platinimu, o su M. D. vykdomu moteriškų drabužių verslu (4 t., b. l. 23); kaip ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų kitose vietose rezultatai patvirtina duomenis, gautus atliekant kriminalinę žvalgybą.

22.3. Abiejų instancijų teismai viso proceso metu po kelis kartus reikalavo išslaptinti ir atskleisti bendriausią informaciją apie kriminalinės žvalgybos pradžią, t. y. kada ir kokiu pagrindu pradėta kriminalinė žvalgyba dėl M. D., koks pirminių tarnybinių kriminalinės žvalgybos pranešimų turinys (3 t., b. l. 125-128; 5 t., b. l. 109-110). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir KŽĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatų analizė rodo, jog informacijos išslaptinimas visa apimtimi yra paslapčių subjekto diskrecija. Tačiau, paslapčių subjektams šios informacijos neišslaptinus, teismai turi motyvuotai pasisakyti, kodėl ši informacija nebeaktuali ir kokie kiti duomenys lemia išvadas vertinant bylai svarbias aplinkybes.

23. Plenarinė sesija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, neišsamiai išnagrinėjęs dalį byloje nustatytų aplinkybių ir nepatikrinęs bylos tiek, kiek prašoma nuteistojo M. D. gynėjo apeliaciniame skunde, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus, o tai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

24. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo, atsižvelgdamas į plenarinės sesijos išvadas, dar kartą patikrinti paduoto apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatos neleidžia kasacinės instancijos teismui iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl dėl kitų kasacinių skundų argumentų, tarp jų pakartojančių apeliacinio skundo argumentus, nepasisakoma.

25. Pažymėtina, kad šiuo metu M. D. atlieka jam paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pradeda galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, todėl jis paleistinas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

M. D. iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos paleisti paliekant galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Arūnas Budrys

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius

Artūras Pažarskis

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas

Tomas Šeškauskas