Dėl teisės normų, reglamentuojančių tantjemų skyrimą valdybos nariams, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-398-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04820-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.1.1.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. J., A. B., G. S., A. B., G. D., R. J., V. G., A. B., I. A., dėl stebėtojų tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tantjemų skyrimą valdybos nariams, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas G. D. prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovės AB „Panevėžio keliai“ (toliau ir – bendrovė) stebėtojų tarybos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą dėl tantjemų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2012 m. iki 2015 m. vasario 19 d. buvo AB „Panevėžio keliai“ valdybos narys, taip pat yra bendrovės akcininkas, turintis apie 25 proc. bendrovės akcijų. Ieškovo nuomone, jam už 2014 metus paskirta 60 931,77 Lt (17 647,06 Eur) tantjemų suma yra neproporcingai maža, gerokai mažesnė negu kitiems valdybos nariams skirtos sumos. Skirstant tantjemas buvo pažeisti lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad AB „Panevėžio keliai“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2015 m. balandžio 30 d. svarstė bendrovės pelno paskirstymą ir nutarė metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams skirti 1 337 756 Lt (387 440,92 Eur) 2014 metų pelno dalį, įpareigojo stebėtojų tarybos pirmininkę R. J. sušauktame stebėtojų tarybos posėdyje paskirstyti šią sumą valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Stebėtojų taryba 2015 m. gegužės 26 d. vykusio posėdžio metu stebėtojų tarybos nariams ir valdybos nariams paskirstė tantjemas už 2014 metus. Posėdžio metu vyko 3 stebėtojų tarybos narių balsavimas už du sprendimų projektus: pirmam (G. S.) siūlomam sprendimų projektui nebuvo pritarta dviem balsams būnant,,prieš“, antram (R. J.) siūlomam sprendimų projektui pritarta dviem balsams būnant,,už“, pagal pastarąjį projektą ir buvo paskirstytos (mokamos) tantjemos stebėtojų tarybos ir valdybos nariams.

Teismas nurodė, kad, atsakovės steigimo dokumentuose nenustačius tantjemų paskirstymo kriterijų, tantjemų paskirstymas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams yra galimas tiek vienodomis, tiek skirtingomis dalimis, atsižvelgiant į narių darbą valdyboje ir stebėtojų taryboje, duotą naudą bendrovei. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad turėjo gauti didesnę tantjemų sumą, kad kiti valdybos nariai prisidėjo mažiau nei ieškovas prie bendrovės veiklos. Teismo vertinimu, ieškovas nepaneigė, kad kitų stebėtojų tarybos ir valdybos narių indėlis į bendrovės veiklą, gautą pelną buvo didesnis nei ieškovo, todėl jie ir gavo didesnes tantjemų sumas.

Teismas nesutiko, kad ginčo sprendimas yra visiškai be motyvų, nes sprendimas yra aiškus, juo buvo nuspręsta tantjemoms paskirti 1 337 756 Lt (387 440,92 Eur) kaip 2014 metų pelno dalį valdybos ir stebėtojų tarybos nariams už jų darbą.

Teismas nurodė, kad bendrovėje taip pat nėra susiklosčiusios praktikos po lygiai išskirstyti visuotinio akcininkų susirinkimo paskirtą bendrą sumą tantjemoms stebėtojų tarybos ir valdybos nariams, nes toks tantjemų paskirstymo būdas buvo pasirinktas tik skirstant tantjemas už 2011 ir 2012 metus. Ieškovas neįrodinėjo, kad 2015 m. gegužės 26 d. tantjemų paskirstymas lygiomis dalimis būtų tinkamiausias sprendimas, ir nelygino 2011, 2012 ir 2014 metų tantjemų paskirstymo (neįrodė, kad egzistavo tokios pat aplinkybės). Teismas pažymėjo, kad ieškovas žinojo tantjemų paskirstymo tvarką (iki 2015 m. vasario mėn. buvo valdybos nariu), taip pat dalyvavo 2015 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau dėl tantjemų skirstymo tvarkos pretenzijų nereiškė, pasiūlymų neteikė.

Teismas sprendė, kad skirstant tantjemas nebuvo pažeisti lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principai, todėl nėra pagrindo naikinti AB „Panevėžio keliai“ stebėtojų tarybos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo dėl tantjemų paskirstymo.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymėjo, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog jis, kaip atsakovės valdybos narys, yra bendrovei davęs naudą, kuri galėtų būti vertinama daugiau nei jam išmokėta 60 931,77 Lt (17 647,06 Eur) suma, o kiti didesnes tantjemas gavę asmenys 2014 metais bendrovei savo veiksmais yra sukūrę mažesnę vertę. Kolegijos nuomone, ieškovas, teigdamas, kad tantjemų suma turėjo būti paskirstyta vienodai, turėjo tą įrodyti, bet to nepadarė. Kolegija pažymėjo, kad ginčijamo stebėtojų sprendimo išsamaus motyvavimo reikalavimas nei įstatuose, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nenustatytas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas G. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Stebėtojų taryba skirstydama tantjemas privalo laikytis imperatyviųjų įstatymo normų, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis), būtent nepažeisti valdybos narių lygių teisių į atlygį (CK 2.86 straipsnis). Kadangi įstatyme nenustatyta jokių išimčių, tai CK 2.86 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumas apima tiek turtines (t. y. teisę į atlygį), tiek neturtines valdybos narių teises. Lygiateisiškumo principas nebūtų pažeistas, jeigu sprendimas skirti nevienodas tantjemų sumas būtų motyvuotas ir pagrįstas objektyviais kriterijais. Teismų išvada, paneigianti juridinių asmenų organų narių lygias teises į atlygį už veiklą ir suabsoliutinanti sprendimą dėl atlygio priimančio organo diskreciją skirstyti šį atlygį bet kokiomis proporcijomis, to nemotyvuojant ir nesivadovaujant objektyviais kriterijais, ne tik prieštarauja įstatymui, bet ir įteisina galimybę diskriminuoti valdybos narius atlyginant už jų veiklą (įskaitant galimą diskriminaciją dėl lyties, tautybės, rasės ar mažumos akcininkų atstovų juridinio asmens organuose diskriminaciją).

Nagrinėjamu atveju 7 kartus didesnės sumos skyrimas stebėtojų tarybos pirmininkės sutuoktiniui, nenurodant jokių tokio sprendimo motyvų, negali būti laikomas pagrįstu objektyviais kriterijais. Tai, kad motyvuoti sprendimo paskirstyti tantjemas tiesiogiai nereikalauja įstatai ar Akcinių bendrovių įstatymas, nereiškia, kad toks sprendimas gali būti nemotyvuotas, motyvuoti sprendimą įpareigoja lygiateisiškumo principas. Tik būdamas informuotas apie sprendimo motyvus asmuo gali vertinti jų pagrįstumą ir, nesutikdamas su jais, ginti savo teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka. Be to, stebėtojų tarybos sprendimas buvo priimtas dviejų balsų prieš vieną persvara, tarp balsavusių už tokį paskirstymą buvo didžiausią sumą gavusio valdybos nario R. J. sutuoktinė R. J.

Atsakovė AB „Panevėžio keliai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad stebėtojų taryba yra bendrovės priežiūros, o ne valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, 32, 34 straipsniai), todėl jos sprendimams netaikytini CK 2.86–2.87 straipsniai. Be to, juridinio asmens valdymo organų lygiateisiškumas apima sprendimų priėmimą (bendrovės valdymą), informacijos gavimą, bendrovės atstovavimą, o ne teisę lygiais pagrindais gauti naudą atlygio (tantjemų) pavidalu. Bendrovė gali pati nustatyti atitinkamos tantjemos dydį konkrečiam valdybos ir stebėtojų tarybos nariui. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija tantjemos sumos ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jam priklauso didesnė tantjemų suma. Pateikdamas ieškinį, ieškovas siekė ne apginti savo pažeistą teisę, o pripažinti juridinį faktą – kad stebėtojų tarybos sprendimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas ir CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus, ieškinio tenkinimas nesukurtų ieškovui teisinių padarinių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tantjemų skyrimo juridinio asmens valdymo organų nariams

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 13 dalį, 33 straipsnio 12 dalį (2014 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XII-912 redakcija) už veiklą valdyboje ar stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams ir šiems tikslams galima skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno (Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 11 punktas (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1015 redakcija).

Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skiriama ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti didesnė kaip 1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti (Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 7 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XI-1798 redakcija).

Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėti avansu draudžiama (Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 8 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XI-1798 redakcija).

Taigi pagal Akcinių bendrovių įstatymą, kai bendrovė dirba pelningai, stebėtojų tarybos ir valdybos nariams gali būti mokamos tantjemos, bet stebėtojų tarybos ir valdybos nariai neturi teisės reikalauti, o bendrovė neturi pareigos skirti tantjemas netgi tada, kai bendrovė dirba pelningai. Akcinių bendrovių įstatymas, įtvirtindamas akcininkų susirinkimui teisę nustatyti tam tikrą pelno dalį, skiriamą tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, nenustato tantjemų paskirstymo tarp valdybos ar stebėtojų tarybos narių tvarkos ir sąlygų. Taigi Akcinių bendrovių įstatymas suteikia akcininkų susirinkimui ar kitam įgaliotam juridinio asmens organui plačią diskrecijos teisę paskirstyti tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams ir jos neriboja.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad diskrecijos teisė paskirstyti tantjemas nėra absoliuti, tačiau šie diskrecijos teisės ribojimai turi būti teisiškai pagrįsti. Pažymėtina, kad ši diskrecijos teisė gali būti ribojama nustatant tantjemų paskirstymo tvarką ir sąlygas bendrovės steigimo dokumentuose, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime ar kituose bendrovės dokumentuose, taip pat ją riboja bendrieji teisės principai.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovės steigimo dokumentuose nenustatyti tantjemų paskirstymo kriterijai, ribojantys visuotinio akcininkų susirinkimo ar kito įgalioto organo diskrecijos teisę paskirstyti tantjemas. AB „Panevėžio keliai“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2015 m. balandžio 30 d. svarstė bendrovės pelno paskirstymą ir nutarė metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams skirti 1 337 756 Lt (387 440,92 Eur) 2014 metų pelno dalį, įpareigojo stebėtojų tarybos pirmininkę R. J. sušauktame stebėtojų tarybos posėdyje paskirstyti šią sumą valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Taigi akcininkų susirinkimas įgaliodamas stebėtojų tarybą nenustatė tantjemų paskirstymo tvarkos ir sąlygų.

Stebėtojų taryba 2015 m. gegužės 26 d. vykusio posėdžio metu stebėtojų tarybos nariams ir valdybos nariams paskirstė tantjemas už 2014 metus. Ieškovas teigė, kad stebėtojų taryba, skirdama nevienodo dydžio tantjemas ir to nepagrįsdama objektyviais kriterijais, pažeidė lygiateisiškumo, taip pat sąžiningumo ir protingumo principus.

Lygiateisiškumo principas bendrąja prasme reiškia diskriminacijos draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimus). Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimus).

CK 2.86 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumą, nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi vienodas teises ir pareigas, išskyrus CK 2.93 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, kai, kolegialaus organo narių balsams pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas.

Lygiateisiškumo principas, kai bendrovės dokumentai neriboja akcininkų susirinkimo ar kito įgalioto bendrovės organo diskrecijos teisės skirstant tantjemas ir jie gali konkretų tantjemos dydį nustatyti kiekvienam stebėtojų tarybos ar valdybos nariui savo nuožiūra atsižvelgdami į įvairius kriterijus, reikalauja, kad vienodoje padėtyje esantys asmenys nebūtų diskriminuojami ar traktuojami skirtingai, o tai, kokius konkrečius kriterijus, skirstant tantjemas, pasirinkti, yra akcininkų susirinkimo ar kito įgalioto juridinio asmens organo diskrecija.

Tokio pobūdžio byloje, kai juridinio asmens valdymo organo narys įrodinėja lygiateisiškumo principo pažeidimą, juridinio asmens organo nariams skyrus nevienodo dydžio tantjemas, atsižvelgiant į pirmiau aptartą plačią diskrecijos teisę skirti tantjemas, įrodinėjimo našta skirstoma taip: siekdamas įrodyti, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, ieškovas turi pateikti pakankamai įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų numanyti esant lygiateisiškumo principo pažeidimą, o tai paneigti turi atsakovas. Kitaip sakant, ieškovui pateikus faktus, dėl kurių galima manyti, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kitai šaliai tenka pareiga įrodyti priešingai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai vertino tantjemų skyrimo bendrovėje praktiką: nors 2011 ir 2012 metais buvo skirtos vienodo dydžio tantjemos, tačiau 2010, 2013, 2014 metais buvo skirtos skirtingo dydžio tantjemos valdybos nariams, 2010 metais ieškovui buvo skirta 9 kartus didesnė tantjema, kitam valdybos nariui – 5 kartus didesnė tantjema negu mažiausias tantjemas gavusiems valdybos nariams, 2014 metais vienam valdybos nariui skirta beveik 8 kartus didesnė tantjema, o kitam nariui – 4,5 karto didesnė tantjema negu mažiausias tantjemas gavusiems valdybos nariams, tarp jų ir ieškovui, o bendra ieškovui skirtų tantjemų už 2010–2014 metus suma yra pati didžiausia, lyginant su kitiems valdybos nariams skirtomis tantjemomis. Taigi bendrovėje nebuvo vienodos praktikos skirstant tantjemas, dėl pasirinktų kriterijų bendrovėje buvo skiriamos ir vienodo, ir skirtingo dydžio tantjemos. Tantjemų paskirstymas už 2014 metus neprieštarauja bendrovės tantjemų skirstymo praktikai.

Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 26 d. stebėtojų tarybos posėdžio metu buvo pateikti du sprendimo skirti tantjemas projektai (pagal abu projektus buvo siūloma skirti skirtingo dydžio tantjemas valdybos nariams), stebėtojų tarybos posėdžio metu pateikti argumentai svarstant šiuos projektus (vienas narys siūlė atsižvelgti į 2013 metų praktiką, kitas prieštaravo, kad kiekvienais metais siūlomi skirtingi projektai ir negalima remtis tik 2013 metų skirstymu) patvirtina, kad sprendimas dėl tantjemų buvo priimtas balsų dauguma pagal pasirinktus kriterijus.

Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad, atsakovės steigimo dokumentuose nenustačius tantjemų paskirstymo kriterijų, tantjemų paskirstymas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams yra galimas tiek vienodomis, tiek skirtingomis dalimis, atsižvelgiant į pasirinktus kriterijus, ir vien tik faktas, kad skirtos nevienodo dydžio tantjemos, nepatvirtina lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad sprendimas skirti skirtingo dydžio tantjemas buvo visai be motyvų. Minėta, kad 2015 m. gegužės 26 d. stebėtojų tarybos posėdžio metu buvo pasiūlyti du projektai, išsakyti argumentai ir už vieną, ir už kitą variantą. Kita vertus, kilus ginčui teisme, juridinio asmens organas, įgaliotas paskirstyti tantjemas, gali nurodyti savo sprendimo motyvus ar juos papildyti ir paaiškinti, kokiais kriterijais remdamasis paskirstė tantjemas. Teismai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad kitų stebėtojų tarybos ir valdybos narių indėlis į bendrovės veiklą, gautą pelną buvo didesnis nei ieškovo, todėl jie ir gavo didesnes tantjemų sumas. Fakto klausimai nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog stebėtojų taryba piktnaudžiavo diskrecijos teise, valdybos nariams skirdama skirtingo dydžio tantjemas, kad ieškovas buvo traktuojamas nevienodai lyginant su kitais valdybos nariais ir taip buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Kadangi ieškovas sąžiningumo, protingumo principų pažeidimą kildino iš lygiateisiškumo principo pažeidimo, tai teisėjų kolegija papildomai dėl jų nepasisako.

Dėl rėmimosi kasaciniame skunde naujomis aplinkybėmis

Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Fakto klausimai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad stebėtojų tarybos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas buvo priimtas dviejų balsų prieš vieną persvara, už tokį sprendimą balsavo ir didžiausią tantjemą gavusio valdybos nario R. J. sutuoktinė stebėtojų tarybos pirmininkė R. J. Ieškovas šiomis aplinkybėmis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nesirėmė, neprašė jų ištirti, todėl teismai aplinkybių, kad valdybos narys R. J. ir stebėtojų tarybos pirmininkė R. J. yra sutuoktiniai, nenagrinėjo ir nenustatė. Taigi vadovaujantis nurodytomis CPK normomis, remtis šiomis aplinkybėmis kasaciniame skunde negalima, todėl teisėjų kolegija su jomis susijusių argumentų nenagrinėja.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 18,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. D. (duomenys neskelbtini) 18,09 Eur (18 Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Janina Januškienė

Janina Stripeikienė

Dalia Vasarienė