Nr. DOK-4108
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00022-2019-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 5 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOJORA“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „KOJORA“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei bendrovei Vardo Fishing LTD dėl skolos, netesybų priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovės bendrovės Vardo Fishing LTD 174 198,58 Eur skolos, 2 612,98 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 2186,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir atmesti ieškovės ieškinį dėl likusios delspinigių sumos, sudarančios 23 517,02 Eur. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-4108
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00022-2019-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 5 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOJORA“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „KOJORA“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei bendrovei Vardo Fishing LTD dėl skolos, netesybų priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovės bendrovės Vardo Fishing LTD 174 198,58 Eur skolos, 2 612,98 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 2186,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir atmesti ieškovės ieškinį dėl likusios delspinigių sumos, sudarančios 23 517,02 Eur. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) bylą nagrinėję teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos advokatūros 48 straipsnio, CPK 57 ir 185 straipsnių nuostatas, Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. liepos 23 d. reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo, nenustatė atsakovės vardu pasirašiusio atstovavimo sutartį asmens tapatumo, jo įgalinimų ir tokiu būdu neįvykdė pareigos nustatyti ginčo šalies atstovavimo tinkamumą ir pagrįstumą; anot ieškovės, išdėstytos aplinkybės nulėmė, kad advokato V. Ramanausko pateiktas pasirašytas prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytinas pasirašytas asmens, neturinčio tam tinkamai įforminto įgalinimo ir toks prašymas negalėjo įgyti procesinės eigos; 2) bylą nagrinėję teismai, pažeisdami proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįvertino, kad delspinigių suma, dėl kurios priteisimo buvo atnaujintas procesas, rašytiniu aktu prieš tai buvo suderinta ginčo šalių ir atsakovės apmokėta, todėl atsakovė neturėjo įstatyminės teisės ginčyti patvirtinto akto dalyje dėl delspinigių priteisimo; 3) pažeidimas, nurodytas pirmiau nurodytame antrajame punkte, sąlygojo materialiosios teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis) pažeidimą; 4) teismai, pažeisdami proceso teisės normas, nustatančias trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą, atsisakė įtraukti į atnaujintą bylą bendrovę ICEBERG SEAFOOD FZC, nes, bylos duomenimis, galutinę 147 894,87 Eur sumą, į kurios sudėtį įeiną ir delspinigiai, atsakovė prašė teismo grąžinti jai iš ieškovės, nors pati atsakovė šios sumos nėra sumokėjusi ieškovei, o šią sumą už atsakovę sumokėjo būtent minėta bendrovė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis) ir proceso teisės normų (Advokatūros įstatymo 48 straipsnis, CPK 57 ir 185 straipsniai) pažeidimo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija papildomai pažymi, kad asmenys, kuriems CPK nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamame procesiniame dokumente privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus (CPK 1751 straipsnio 6 dalis). Šie reikalavimai taikomi ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 347 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi advokatams nustatyta pareiga teismo siunčiamus dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju paduotame kasaciniame skunde nurodyta, kad bylos šalys yra atstovaujamos advokatų, tačiau advokatų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kiti turimų elektroninių ryšių priemonių adresai kasaciniame skunde nenurodyti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 340 straipsnio 5 dalis) ir nenagrinėtinas ieškovės prašymas stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti UAB „KOJORA (j. a. k. 300020080) 449 (keturis šimtus keturiasdešimt devynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. liepos 25 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 12256 Luminor Bank AS (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK88075).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Jūratė Varanauskaitė
