A. S. pagal BK 249 str. 3 d., 24 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-209-699/2017 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00445-2009-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.3; 1.2.23.2.2.2; 1.1.9.8;

1.1.4.5.3; 1.2.21.1. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,

dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Tomui Kaminskui,

nuteistųjų M. R., G. R. ir A. S. gynėjui advokatui Jonui Skruzdžiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžių bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyniolikai metų, 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams, 262 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė dvidešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) ir pagal BK 262 straipsnį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

A. K. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d. savo namuose) laisvės atėmimu dvejiems metams, 262 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė aštuoniolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d. savo namuose) ir pagal BK 262 straipsnį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

A. S. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 262 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. R. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. R. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. P. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

A. J. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimo vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nuteistojo A. Ž. konfiskuota nuosavybės teise priklausantys 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV doleris; iš nuteistojo M. R. konfiskuoti jam priklausantys 3350 Lt; iš G. R. konfiskuoti jam priklausantys 2358 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. K. ir R. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria

A. Ž. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), BK 262 straipsnį, A. K. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, A. S. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, A. S. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, M. R. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, G. R. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, V. P. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, A. J. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

A. Ž. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, pagal BK 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;

A. S. ir A. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

A. K., M. R., G. R., V. P., A. J. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinta A. Ž., A. K., M. R., G. R. ir V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jie padarė veikdami organizuota grupe.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų nuteistiesiems A. Ž., A. K., A. S., M. R., G. R., V. P. ir A. J., subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. Ž. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. K. paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d. savo namuose), 262 straipsnį subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. S. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Paliktos galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 d. paskirtos bausmės: M. R. laisvės atėmimas trylikai metų, G. R. laisvės atėmimas trylikai metų, V. P. laisvės atėmimas dešimčiai metų, o A. J. pagal BK 266 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

A. J. į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. ir bausmės laikas, atliktas pagal nuosprendį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gegužės 30 d., ir A. J. nuspręsta laikyti atlikusiu paskirtą bausmę.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų taikymo ir A. Ž. nuosavybės teise priklausančių 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV dolerio, M. R. priklausančių 3350 Lt, G. R. priklausančių 2358 Lt konfiskavimo. Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Ž. priklausančiam turtui, t. y. 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV doleriui, ir juos nuspręsta grąžinti nuteistajam A. Ž. ar jo įgaliotam asmeniui. Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. R. priklausančiam turtui, t. y. 3350 Lt, ir juos nuspręsta grąžinti M. R. ar jo įgaliotam asmeniui. Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. R. priklausančiam turtui, t. y. 2358 Lt, ir juos nuspręsta grąžinti G. R. ar jo įgaliotam asmeniui.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, ir nuteistųjų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. Ž. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad: veikdamas organizuota grupe, nurodė M. R. ir G. R. 2009 m. gegužės 10 d. išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei išmokyti metamfetamino gamybos V. P. ir S. L. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnį), o S. L. kartu su V. P., M. R. ir G. R. vykti mokytis gaminti metamfetamino. A. S., nieko nežinantis apie nusikaltimo darymą, 2009 m. gegužės 10 d. savo vairuojamu nenustatyto modelio automobiliu nuvežė S. L. ir V. P. į degalinę, esančią Kaune, Veiverių g., iš jos, vykdydamas A. Ž. nurodymą, G. R. S. L. ir V. P. nuvežė savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į P. R. ir G. N. R. priklausančią sodybą, esančią Alytaus r., (duomenys neskelbtini), kur A. K. ir A. S. pateikė amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, o A. K. ir A. Ž. pateikė chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, ir šioje sodyboje nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki gegužės 13 d. 10.55 val. M. R., G. R., V. P. ir S. L., panaudodami psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai būtiną pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorių – l-fenil-2-propanoną, A. K. ir A. S. pateiktą amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, taip pat A. K. ir A. Ž. pateiktas chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, taip pat panaudodami gamybos įrankius – įvairias talpyklas, indus, plastikines statines, centrifugą, respiratorius, dujinius degiklius, redukcinio amininimo metodu neteisėtai pagamino ir laikė 59,593 kg, t. y. labai didelį kiekį, psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

2. Be to, A. Ž. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Kaune organizavo neteisėtą psichotropinės medžiagos gamybai būtino pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono – gamybą, nurodydamas organizuotos grupės nariui A. J. ir organizuotai grupei nepriklausančiam R. G. šią medžiagą pagaminti. Vykdydami šį nurodymą, A. J. ir R. G., veikdami bendrai UAB „A.“ patalpose, esančiose Prienų r., (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, per 5–7 kartus neteisėtai pagamino ir laikė apie 600 litrų pirmtako (prekursoriaus) BMK (tikslesnis gaminimų skaičius ir pagamintas pirmtako (prekursoriaus) kiekis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatytas).

3. Be to, A. Ž. pagal BK 266 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1800 mililitrų gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (BMK).

4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Ž. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas ir už tai, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o A. K., G. R., M. R., A. S., A. J., A. S. ir V. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už tai, kad dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje:

ne vėliau kaip 2008 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. Ž. Kaune organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą labai sunkiems nusikaltimams daryti – neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat su tuo susijusiems apysunkiams nusikaltimams – neteisėtai gaminti ir realizuoti pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorius, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, ir nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pavasario į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. K., G. R., M. R., A. S., A. J., A. S., V. P., S. L. (ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), šiems asmenims nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, gaminti ir realizuoti prekursorius, laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek tiesiogiai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą minėtus asmenis, A. Ž. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, iki 2009 m. gegužės 8 d. savo gyvenamojoje vietoje – name Kaune, (duomenys neskelbtini), rengė susitikimus su nusikalstamo susivienijimo nariais, jų metu tarėsi dėl psichotropinės medžiagos gaminimo, jos gamybai būtinų cheminių medžiagų, prekursorių gavimo, planavo nusikalstamo susivienijimo narių išvykas psichotropinei medžiagai gaminti, duodavo nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams vykti gaminti psichotropinės medžiagos ir išmokyti ją gaminti naujus nusikalstamo susivienijimo narius, realizuodavo narių pagamintą psichotropinę medžiagą ir su jais už ją atsiskaitydavo. Be to, A. Ž. iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė prekursorių – l-fenil-2-propanoną. A. Ž. kartu su A. K. iki 2008 m. vasario 28 d. jų naudojamame garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė įrenginį, skirtą psichotropinės medžiagos gamybai, iki 2008 m. lapkričio 4 d. jame neteisėtai laikė prekursorių (BMK), atitinkamai iki 2009 m. gegužės 14 d. ir iki 2009 m. gegužės 19 d. garažuose Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė prekursorių (BMK), psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, natrio šarmą.

A. K., nusikalstamame susivienijime būdamas atsakingas už cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinių medžiagų gamybai, tiekimą, be jau minėtų medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo bendrai su A. Ž., savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė prekursorių (BMK), metilamino hidrochloridą, t. y. medžiagas, kuriomis aprūpindavo nusikalstamo susivienijimo narius, vykdydamas A. Ž. nurodymus, 2008–2009 m. išmokė nusikalstamo susivienijimo narį G. R. gaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinės medžiagos bei apmokė ją gaminti S. L., iki 2009 m. gegužės 26 d. savo giminaitės R. T. gyvenamojoje vietoje Kauno r., (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą aliuminio foliją ir katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, įsigijo ir naudojo radijo ryšio blokavimo, radijo ryšio siųstuvų paieškos prietaisus, kuriais užtikrino, kad darant nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo nariai nebūtų sekami policijos naudojamomis techninėmis priemonėmis.

Vykdydami A. Ž. nurodymą, nusikalstamo susivienijimo narys A. J. kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. G. 2008 m. liepos–rugpjūčio mėn. UAB „A.“ patalpose Prienų r., (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino ir laikė prekursorių (BMK), iki 2009 m. gegužės 20 d. laikė natrio hidroksidą, būtinus psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai, taip pat įrangą – įvairias talpyklas ir maišymui naudojamus įrankius, skirtus prekursoriui (BMK) gaminti, ir A. Ž. nurodymu kartu su A. K., A. S. bei S. L. 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinės medžiagos ir kartu kontroliuoti, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nenuslėptų pagamintos psichotropinės medžiagos kiekio.

A. S., vykdydamas A. Ž. nurodymus, 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinės medžiagos bei apmokyti ją gaminti S. L., kartu su A. K. 2008 m. rudenį–2009 m. pavasarį organizavo psichotropinei medžiagai pagaminti reikalingo katalizatoriaus – gyvsidabrio chlorido gamybą, nurodydami jį pagaminti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam P. K., ir šį katalizatorių tiekė nusikalstamo susivienijimo nariams, P. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gegužės 14 d. laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą sieros rūgštį, acetoną, aliuminio foliją, savo naudojamame garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. liepos 23 d. laikė psichotropinės medžiagos gamybai reikalingą denatūruotą etilo alkoholį, taip pat įrenginį, skirtą psichotropinės medžiagos gamybai.

A. S. užtikrino prekursoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui, susitarė su A. Ž., kad kai nusikalstamo susivienijimo nariai apmokys A. S. artimus asmenis, jis galės organizuoti dar vieną psichotropinių medžiagų laboratoriją, nurodė į nusikalstamą susivienijimą įtrauktam V. P. 2009 m. gegužės 10 d. važiuoti su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinę medžiagą.

M. R. ir G. R., vykdydami A. Ž. nurodymus, į savo giminaičių P. R. ir G. N. R. sodybą Alytaus r., (duomenys neskelbtini), suvežė įvairias chemines medžiagas, prekursorių BMK, taip pat įrankius, skirtus psichotropinės medžiagos gamybai, – įvairias plastikines talpyklas, plastikinius, stiklinius ir metalinius indus, centrifugas, respiratorius, vandens siurblį, dujinius degiklius, šioje sodyboje įrengė psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo laboratoriją, joje iki 2009 m. gegužės 13 d. patys tiesiogiai gamino psichotropinę medžiagą – metamfetaminą bei apmokė ją gaminti nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L., kurie pagal A. Ž. ir A. S. planą turėjo užsiimti psichotropinių medžiagų gamyba naujai įkurtoje psichotropinių medžiagų gaminimo laboratorijoje.

5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. Ž. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, pagal BK 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) – neįrodžius, kad A. Ž. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; A. S. ir A. S. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; A. K., M. R., G. R., V. P., A. J. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; taip pat nuosprendžiu iš naujo subendrintos nuteistiesiems paskirtos bausmės.

6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (atitinkamai pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) A. Ž. nuteistas ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.), A. K. – pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, A. S. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį, M. R., G. R. ir V. P. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, A. J. – pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama. Prokuroro kasaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. Ž. pagal BK 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, o A. S. ir A. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neginčijama.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį panaikinti ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti bei atitinkamai pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

7.1. Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalis, kuria jo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai dėl šios dalies buvo atmesti, yra neteisėtos ir nepagrįstos, šie sprendimai priimti padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

7.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje vieni svarbiausių įrodymų šaltinių, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo jo ir kitų nuteistųjų kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga, buvo operatyvinių veiksmų (pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą) metu nustatyti duomenys, užfiksuoti operatyvinių veiksmų atlikimo (operatyvinio sekimo, slapto patekimo į patalpas, transporto priemones, jų apžiūros, medžiagų, žaliavų, produkcijos ir kitų objektų pavyzdžių paėmimo neskelbiant apie jų paėmimą) protokoluose, protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus su prie jų pridėtomis pokalbių suvestinėmis bei laikmenomis. Visus operatyvinių veiksmų metu gautus duomenis Kauno apygardos teismas pripažino leistinais įrodymais, jais betarpiškai grindė svarbiausias išvadas, tačiau, pripažindamas šiuos duomenis leistinais įrodymais, teismas esmingai nukrypo nuo atitinkamų teisės aktų bei teismų praktikos suformuluotų reikalavimų. Jo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose buvo nurodyti teisiniai ir faktiniai motyvai, pagrindžiantys, jog didelė dalis operatyvinės veiklos metu gautų duomenų neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Kasatorius pažymi, kad dalis šių argumentų yra pakartojami ir šiame kasaciniame skunde, nes į juos nebuvo atsakyta arba buvo nevisiškai, netinkamai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

7.3. Ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00445-09 buvo pradėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininko D. G. 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu (užrašant rezoliuciją), pagal tyrėjos B. J. tarnybinį pranešimą. Tačiau net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą operatyviniai veiksmai, ribojantys asmenų teises ir sankcionuoti Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – buvo tęsiami ir atliekami iki pat įtariamųjų sulaikymo 2009 m. gegužės 13 ir 14 d. 2009 m. liepos 7 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, nurodyta, jog sodyboje, esančioje Alytaus r., (duomenys neskelbtini), operatyviniai veiksmai buvo vykdomi nuo 2009 m. gegužės 6 iki 13 d. 10.18 val., šie veiksmai buvo atliekami pagal Kauno apygardos teismo pirmininko 2009 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. 0S3-766, priimtą Operatyvinės veiklos įstatymu nustatyta tvarka. Taigi, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą toliau buvo tęsiami slapti operatyviniai veiksmai. Tuo buvo šiurkščiai pažeisti BPK reikalavimai, kad baudžiamasis procesas turi vykti tik BPK nustatyta tvarka. Iš minėto protokolo priedo – stenogramos – matyti, kad nuo stenogramos 27 lapo yra užfiksuoti pokalbiai, vykę 2009 m. gegužės 12 d., t. y. jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Sprendime pradėti ikiteisminį tyrimą nėra nurodytas šio sprendimo priėmimo laikas, todėl konstatuotina, kad visi 2009 m. gegužės 12 d. pokalbiai buvo užfiksuoti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, tačiau BPK nenumatytu būdu, neteisėtai apribojant kaltinamųjų teises, todėl šie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Todėl nustatant faktines aplinkybes negalima remtis nė vienu stenogramos žodžiu nuo 27 lapo bei atitinkama garso įrašo dalimi. Prieš A. J. ir A. Ž. taip pat buvo vykdomi operatyviniai veiksmai, jų telefoninių pokalbių buvo klausomasi ir po to, kai 2009 m. gegužės 12 d. buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. 2010 m. kovo 30 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, nurodyta, kad užfiksuotas A. J. pokalbis, vykęs 2009 m. gegužės 14 d., 2010 m. kovo 31 d. protokole nurodyta, kad užfiksuotas A. Ž. pokalbis, vykęs 2009 m. gegužės 12 d., 2010 m. kovo 29 d. protokole užfiksuoti A. S. siųsti trumpieji pranešimai 2009 m. gegužės 14 d. 2010 m. balandžio 15 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. Ž. sekimas buvo vykdytas 2009 m. gegužės 15 d. Šie duomenys taip pat neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo.

7.4. Dėl analogiškų apeliacinių skundų motyvų Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad reikalavimas ikiteisminio tyrimo metu Operatyvinės veiklos įstatymu nustatyta tvarka taikomas priemones persankcionuoti pagal BPK nuostatas iš esmės yra teisingas, tačiau jis negali būti suabsoliutintas ir turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, pradėjus šį ikiteisminį tyrimą buvo būtina per labai trumpą laiką kreiptis į teismą su dideliu kiekiu prašymų atlikti kratas, surinkti, patikrinti ir išanalizuoti didelės apimties informaciją, parengti dokumentus dėl procesinės prievartos priemonių taikymo, todėl itin skubiai, per kelias valandas iš naujo sankcionuoti operatyvinio tyrimo metu sankcionuotus veiksmus pagal BPK normas buvo neįmanoma. Teismo leidimas, nors ir išduotas Operatyvinės veiklos įstatymu (toliau – ir OVĮ) nustatyta tvarka, buvo, esminių reikalavimų skirtumų tarp prievartos priemonių taikymo pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ir BPK nėra. Ginčijami veiksmai Operatyvinės veiklos įstatymu nustatyta tvarka pradėjus ikiteisminį tyrimą taikyti labai trumpą laiko tarpą. Dėl minėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Operatyvinės veiklos įstatymu nustatyta tvarka net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys buvo pagrįstai pripažinti leistinais įrodymais.

7.5. Kasatorius teigia, kad tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais pateisinamas operatyvinių veiksmų tęsimas, iš esmės prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyme, baudžiamojo proceso teisės doktrinoje bei teismų praktikoje formuluojamiems įrodymų leistinumo reikalavimams. Daugelis šių leistinumo reikalavimų yra formuluojami kaip formalūs ir tikslūs, numatant konkrečius formalius kriterijus, kurių neatitinkantys duomenys nepripažįstami leistinais įrodymais, nepriklausomai nuo tų duomenų turinio. Pavyzdžiui, BPK 145, 147, 154, 158, 159, 160 straipsniuose yra numatyta, kad šios procesinės prievartos priemonės, kuriomis renkami įrodomąją reikšmę turintys duomenys, gali būti atliekamos tik esant iš anksto šiuo klausimu priimtai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, o BPK 160¹ straipsnyje įtvirtina tvarką, kada šias prievartos priemones galima taikyti neatidėliotinais atvejais, bei numato formalius terminus, per kiek laiko turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl atliktų veiksmų teisėtumo. Šiose normose įtvirtinta tvarka gali būti vertinama kaip itin formalizuota, tačiau, jei prievartos priemonės bus taikomos jos nesilaikant (pvz., negavus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ir nepriėmus prokuroro ar pareigūno nutarimo, per nustatytą trijų dienų terminą teisėjui nepatvirtinus prievartos priemonės taikymo teisėtumo ar pan.), dėl jų taikymo gauti duomenys neatitiks įrodymų leistinumo reikalavimo ir padarytų pažeidimų nebus galima pateisinti trumpu laikotarpiu, dideliu darbo krūviu, pareigūnų nuovargiu ar panašiais įstatyme nenumatytais motyvais. Tas pats pasakytina ir apie formalius leistinumo reikalavimus, keliamus duomenims, gautiems Operatyvinės veiklos įstatymu numatyta tvarka. BPK 4 straipsnio 1 dalyje, teismų praktikoje, taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-134 patvirtintose rekomendacijose yra suformuluoti imperatyvūs kategoriški reikalavimai pradėjus ikiteisminį tyrimą nutraukti visus operatyvinius veiksmus, ribojančius asmenų teises. Visi duomenys, kurie pradėjus ikiteisminį tyrimą yra surenkami, tęsiant tokius veiksmus Operatyvinės veiklos įstatymu nustatyta tvarka, yra gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, tokiu būdu asmenų teisės yra ribojamos ne įstatymų nustatyta tvarka, todėl tokie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos. Šio pažeidimo negalima pašalinti ar pateisinti jokiais išvedžiojimais ar nuorodomis į protingumo principą. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, pripažindami leistinais įrodymais duomenis, kurie buvo gauti OVĮ tvarka po ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento, ir grįsdami jais išvadas dėl asmenų kaltės, padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

7.6. Kasatorius nurodo, kad iš byloje esančių protokolų apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, matyti, jog operatyviniai veiksmai prieš kaltinamuosius buvo atliekami nuo 2007 m. liepos mėn. Pvz., 2010 m. gegužės 12 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, nurodyta, jog techninės priemonės specialiąja tvarka A. S. buvo taikomos 2007 m. liepos 10 d., yra užfiksuoti tos dienos jo telefoniniai pokalbiai, operatyviniai veiksmai jo atžvilgiu buvo tęsiami ir vėliau. Įvairūs operatyviniai veiksmai – slaptas sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas ir jų apžiūra, slaptas pavyzdžių ir kitų objektų paėmimas – prieš daugelį kaltinamųjų buvo nuolat vykdomi ir 2008 m., ir 2009 m. Operatyvinė veikla gali būti tęsiama iki to momento, kai yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai, juos nustačius turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o operatyviniai veiksmai, ribojantys asmenų teises, turi būti nutraukti. Iš 2009 m. gruodžio 24 d. operatyvinių veiksmų (slapto patekimo į patalpas, jų apžiūros, medžiagų, žaliavų, produkcijos ir kitų objektų pavyzdžių paėmimo neskelbiant apie jų paėmimą) atlikimo protokolo matyti, jog policijos pareigūnai buvo slapta patekę į UAB „A.“ negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 15, 16, 19, 24 dienomis, 2008 m. rugpjūčio 7 d.; šių patekimų metu patalpos buvo apžiūrėtos, jose buvo paimti rastų medžiagų pavyzdžiai. Protokoluose nurodyta, jog patalpose buvo ir maišai su milteliais, kurių pavyzdžiai paimti. 2008 m. liepos 17 d. buvo surašyta specialisto išvada Nr. 140-(5621)-IS1-5516, kurioje nurodyta, kad paimtuose milteliuose yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako l-fenil-2-propanono pėdsakai. 2008 m. liepos 31 d. surašyta specialisto išvada Nr. 140-(6042)-IS1-5871, kurioje nurodyta, jog paimtuose milteliuose yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas l-fenil-2-propanonas. 2009 m. vasario 6 d. buvo surašyta specialisto išvada Nr. 140-(6050)-ISl-972, kurioje nurodyta, jog paimtuose pavyzdžiuose buvo heroino pėdsakų. Iš 2010 m. balandžio 22 d. operatyvinių veiksmų (slapto patekimo į patalpas, transporto priemonę, jų apžiūros, medžiagų, žaliavų, produkcijos ir kitų objektų pavyzdžių paėmimo neskelbiant apie jų paėmimą) atlikimo protokolų matyti, jog policijos pareigūnai 2008 m. vasario 12 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. spalio 7 d., 2008 m. lapkričio 4 ir 12 d. buvo slapta patekę į A. K. priklausantį garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), garaže esantį automobilį „VW Transporter“, patalpa ir automobilis buvo apžiūrėti, apžiūrų metu buvo paimti pavyzdžiai. 2008 m. lapkričio 4 d. slaptos apžiūros metu nustatyta, jog garaže yra trys plastikiniai bakai, kurių vienas (apie 30 1 talpos) yra 2/3 (apie 20 l talpos) užpildytas gelsvos spalvos skysčio. Atsukus baką su skysčiu, jaučiasi aitrus benzilmetilketono kvapas, paimtas šio skysčio mėginys. Specialisto išvadoje Nr. 140-(9009)-IS 1-4148 nurodyta, jog paimtas geltonos spalvos skystis yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas l-fenil-2-propanonas (sinonimai benzilmetilketonas, BMK), kurio kiekis 22 ml. Pasak kasatoriaus, dar 2008 m. liepos 15 ir 16 d. atlikus operatyvinius veiksmus ir 2008 m. liepos 17 ir 31 d. gavus specialistų išvadas, teisėsaugos pareigūnams tapo akivaizdu, jog yra atskleistas nusikaltimas, numatytas BK 266 straipsnio 1 dalyje, tai pagal veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją buvo apysunkis nusikaltimas, dėl kurio buvo būtina nedelsiant pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis). Operatyvinių veiksmų (slapto sekimo, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka) metu gautais duomenimis jau tada buvo nustatyta, kad šią veiką vykdė A. J. ir R. G., taip pat buvo užfiksuota, jog patalpose lankėsi ir A. Ž.. A. K. garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 4 d. radus plastikinį baką su 20 l skysčio ir jau apžiūros metu konstatavus, jog jaučiasi aitrus benzilmetilketono (t. y. pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako l-fenil-2-propanono, BMK) kvapas, duomenys apie tai, kad yra įvykdytas BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, tapo dar labiau konkretizuoti ir nebekeliantys jokių abejonių, teisėsaugos pareigūnams buvo neabejotinai aišku, jog nustatyti asmenys disponuoja dideliu kiekiu (20 l) prekursoriaus. Taigi, jau nuo 2008 m. liepos mėn., po to nuo lapkričio mėn. teisėsaugos pareigūnams buvo akivaizdūs visi nusikaltimo, numatyto BK 266 straipsnio 1 dalyje, požymiai bei tą nusikaltimą įvykdę asmenys. Dar vienas nusikaltimas buvo paaiškėjęs operatyvinės veiklos subjekto pareigūnams 2008 m. vasario 27–28 d. slapta patekus į garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), šio operatyvinio veiksmo metu buvo užfiksuota garaže esanti metalinė talpykla, t. y. įrenginys, skirtas psichotropinei medžiagai gaminti (2010 m. balandžio 22 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas). Tokiu būdu atliekant šį operatyvinį veiksmą teisėsaugos pareigūnams tapo akivaizdus nusikaltimo, numatyto BK 262 straipsnyje, t. y. apysunkio nusikaltimo, įvykdymo faktas. Dėl šio nusikaltimo skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti A. Ž., A. K., A. S.. Todėl jau 2008 m. vasario mėn., po to paaiškėjus naujiems nusikaltimams 2008 m. liepos mėn., lapkričio mėn., turėjo būti nutraukti operatyviniai veiksmai ir turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu pareigūnai manė, kad reikia dar plačiau tirti paaiškėjusias veikas, jie privalėjo BPK nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydami priimti nutartis leisti atlikti slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams neįvykdžius BPK 166 straipsnyje įtvirtintos pareigos pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą ir toliau tęsiant operatyvinius veiksmus, visi šių veiksmų metu nuo 2008 m. vasario mėn. surinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi jie nebuvo surinkti įstatymų nustatyta tvarka. Kasatorius pažymi, kad nuo 2008 m. gegužės 28 d. (t. y. prieš atliekant 2008 m. liepos 15 ir 16 d. operatyvinius veiksmus) galiojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo 6 punkto redakcija, numatanti, jog operatyvinės veiklos metu nustačius nusikalstamos veikos požymius tuoj pat turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, o operatyviniai veiksmai nutraukiami. Ši imperatyvi teisės akto nuostata buvo žinoma tiek operatyvinį tyrimą atlikusiems policijos pareigūnams, tiek ir dėl vėlesnių operatyvinių veiksmų sankcionavimo į teismą besikreipusiam Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui. Laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo, toliau buvo tęsiami ir vykdomi nauji operatyviniai veiksmai, esmingai ribojantys asmenų teises, šie veiksmai buvo atliekami negaliojant BPK įtvirtintoms asmenų teisių garantijoms, toliau vykdoma operatyvinės veiklos subjektų veikla nebuvo kontroliuojama prokurorų bei nebuvo sankcionuojama ikiteisminio tyrimo teisėjo, kas lėmė ir šių veiksmų metu padarytus asmenų teisių pažeidimus. Duomenų rinkimo procesas, remiantis Operatyvinės veiklos įstatymu nustatyta tvarka gautomis sankcijomis, nuo pat 2008 m. vasario mėn. buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės.

7.7. Kasatorius pažymi, kad, atsakydamas į analogiškus apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog šioje byloje operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, atskleisti šį nusikaltimą ir jį darančius asmenis ir buvo šio tyrimo tikslas. Paaiškėjusios BK 266 straipsnio 1 dalyje, 262 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nepateko į tuo laiku galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje išvardytą sąrašą veikų, dėl kurių galėjo būti atliekamas operatyvinis tyrimas, todėl, dėl paaiškėjusių veikų pradėjus ikiteisminį tyrimą, tokiais duomenimis baudžiamajame procese nebūtų galima remtis. Apeliacinio teismo teigimu, nustačius mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų požymius, nebuvo pagrindo nutraukti operatyvinį tyrimą dėl disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai nepagrįsti. Iš BPK 4, 166 straipsnių nuostatų kildinamas reikalavimas paaiškėjus nusikalstamų veikų požymiams tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir nuo to momento visus duomenis rinkti tik BPK, o ne kitų įstatymų nustatyta tvarka nėra siejamas su paaiškėjusių nusikalstamų veikų sunkumu ar pobūdžiu. BPK 166 straipsnis nenumato jokių išimčių, leidžiančių pareigūnams savo nuožiūra nepradėti ikiteisminio tyrimo paaiškėjus konkrečios nusikalstamos veikos požymiams. Ikiteisminis tyrimas turi būti besąlygiškai ir nedelsiant pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išskyrus požymius veikų, dėl kurių tyrimas pradedamas tik gavus nukentėjusiojo skundą ar pareiškimą, ar požymius veikų, dėl kurių bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Šis imperatyvus įstatymo reikalavimas neturi jokių išimčių ir ikiteisminis tyrimas turi būti nedelsiant pradedamas ir tais atvejais, kai pareigūnas duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką gauna atliekant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus. Kasatorius pažymi, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jau padarytų ir paaiškėjusių nusikalstamų veikų, tai neapriboja pareigūnų procesinių galimybių toliau atlikti tyrimą dėl didesnio pavojingumo nusikalstamų veikų, kurių atskleidimas ir yra pagrindinis tyrimo tikslas, taikant neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemones, tačiau tai jau turi būti atliekama ikiteisminio tyrimo byloje, sankcionavus procesinės prievartos priemonių taikymą BPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju jau 2008 m. vasario mėn. nustačius padarytų nusikalstamų veikų požymius buvo būtina nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir toliau visus neviešo pobūdžio duomenų rinkimo veiksmus, taikant procesinės prievartos priemones, atlikti BPK nustatyta tvarka, o ne toliau tęsti asmenų teises ribojančius veiksmus Operatyvinės veiklos įstatyme nustatyta tvarka. Kasatoriaus manymu, pareigūnams sąmoningai neįvykdžius BPK 4, 166 straipsniuose numatytos pareigos pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą bei duomenis rinkti BPK nustatyta tvarka, visi nuo konkrečios nusikalstamos veikos paaiškėjimo momento (2008 m. vasario mėn.) toliau atlikti operatyviniai veiksmai neatitiko įstatymų ir teismų praktikos nuostatų, t. y. visi surinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimo, o teismai, šiuos duomenis pripažindami leistinais įrodymų šaltiniais, padarė esminį BPK pažeidimą.

7.8. Kasatorius teigia, kad dalis operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo ir dėl tos priežasties, jog atliekant šiuos veiksmus, ribojančius asmenų teises, tikėtina, buvo iš esmės viršytos teismų nutartimis pareigūnams suteiktų teisių ribos, t. y. pareigūnai atliko asmenų teises ribojančius veiksmus, kurių jiems nebuvo leista atlikti kompetentingo teismo sprendimu.

7.9. Tikrinant operatyvinių veiksmų atlikimo teisinį ir faktinį pagrindą, į bylą buvo pateikti procesiniai sprendimai, kurių pagrindu ir buvo vykdomi operatyviniai veiksmai. Kauno apygardos teismo pirmininko 2009 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. OS3-255 buvo leista slapta patekti į A. Ž. gyvenamąją vietą (namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini)), patalpose įrengti ir panaudoti garsą bei vaizdą įrašančias priemones. Ši nutartis priimta remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 4 d. raštu Nr. 20-6-ĮS-267(S) bei Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. vasario 5 d. teikimu Nr. 02-242S. Minėtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu bei Kauno apygardos prokuratūros teikimu buvo prašoma „sankcionuoti slaptą patekimą“, Kauno apygardos teismo nutartimi sankcionuotas „slaptas patekimas“. Taigi, visais procesiniais dokumentais buvo sankcionuotas vienkartinis slaptas patekimas į patalpas. Tai akivaizdžiai parodo ir vartojamas pasakymas vienaskaita, taip pat tas faktas, jog nėra nurodytas didesnis patekimų skaičius. Vieną kartą buvo leista patekti į tas pačias patalpas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. OS3-828, kuria buvo tenkintas tos pačios dienos Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimas Nr. 02-782S, kuris buvo grindžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 20-6-ĮS-870(S). Šiuose dokumentuose taip pat vartojamas pasakymas „sankcionuoti slaptą patekimą“ ir nėra nurodyta, kad būtų leista vykdyti daugkartinius slaptus patekimus, nenurodytas patekimų skaičius.

7.10. Tai, kad minėtomis nutartimis buvo leisti būtent vienkartiniai patekimai ir kad tai nėra gramatinis netikslumas, įrodo ir šioje byloje kituose procesiniuose dokumentuose vartojami terminai: Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-l838(S) prašoma „sankcionuoti slaptus patekimus“ į A. K. ir F. K. priklausantį garažą bei R. V. priklausantį automobilį, Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi Nr. 1449 buvo nutarta „sankcionuoti slaptus patekimus“. Analogiškai apie daugkartinius slaptus patekimus kalbama ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato) 2008 m. vasario 19 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-299(S), 2008 m. birželio 11 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-1283(KF), 2008 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-1853(KF), 2009 m. sausio 13 d. rašte Nr. 20-6-ĮS- 49(KF), 2009 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 20-6-ĮS-745(KF), Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 300, 2008 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. 938, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje Nr. RS4-1437, 2009 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. OS3-97, 2009 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. OS3-766, kuriomis buvo sankcionuoti daugkartiniai slapti patekimai į garažus, sodybą, esančią Alytaus r., (duomenys neskelbtini), automobilį. Be to, Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio tvarka surašant protokolus dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, šių protokolų turinys turi atitikti BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tačiau iš šioje byloje esančio 2010 m. kovo 4 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus (slapto patekimo į patalpas, slaptos apžiūros, slaptos garso ir vaizdo kontrolės) apskritai neaišku, kada buvo patekta į namą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), kada ir kur buvo sumontuota garso fiksavimo technika, nuo kada buvo vykdomas garso fiksavimas techninėmis priemonėmis, ar pareigūnai reguliariai patekdavo į patalpas, kad paimtų laikmenas su įrašytais pokalbiais, ar ši informacija buvo perduodama nuotoliniu būdu. Jeigu pareigūnai pokalbių įrašus gaudavo kiekvieną kartą fiziškai patekdami į patalpas, tai kiekvienas šis patekimas buvo neteisėtas, nes teismas leido į patalpas patekti tik vieną kartą 2009 m. vasario 5 d. nutartimi ir vieną kartą 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi. Kadangi anksčiau nurodytų duomenų bylos dokumentuose nėra, teismas ir proceso dalyviai neturėjo galimybės patikrinti atliktų operatyvinių veiksmų – slapto patekimo į patalpas, garso fiksavimo technikos panaudojimo – vykdymo teisėtumą, negalėjo patikrinti, ar operatyvinės veiklos subjekto pareigūnai neviršijo teismo jiems suteiktų įgalinimų. Vykdant operatyvinius veiksmus name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), galiojo generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-134 patvirtintų rekomendacijų dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo 26 punktas, įpareigojantis procesiniuose sprendimuose nurodyti, kiek kartų prašoma leidimo slapta patekti į patalpas. Ši tvarka turėjo būti taikoma ir vykdant operatyvinius veiksmus, kadangi įrodymais gali būti pripažinti tik tokie operatyvinės veiklos metu gauti duomenys, kurie atitinka esminius BPK bei kituose baudžiamąjį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintus duomenų rinkimo būdus, tvarką, žmogaus teisių apsaugos kriterijus.

7.11. Kasatorius pažymi, kad, atsakydamas į analogiškus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Operatyvinės veiklos įstatyme nebuvo numatytas reikalavimas teismo nutartyje numatyti slaptų patekimų skaičių, todėl „slaptas patekimas“ turi būti suprantamas kaip teismo suteikta teisė operatyvinės veiklos subjektams nutartyje nurodytu laikotarpiu ir tikslu patekti į tam tikras vietas, nesprendžiant, jog toks leidimas yra vienkartinis, jeigu nutartyje nenurodyta kitaip. Kasatorius mano, kad toks Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje pateiktas įstatymo normos interpretavimas negali būti pripažintas pagrįstu. 2016 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą operatyvinės veiklos įstatymo straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį. Tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis yra būtina sąlyga tam, kad gautus rezultatus būtų galima pripažinti leistinais įrodymais. Aptakios frazės teismo nutartyje, nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam žmogui, netoleruotinos ir gali sukelti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, kai be pagrindo bus kontroliuojamas visas asmens privatus ir viešas gyvenimas. Nutartyje turi būti aiškiai apibrėžtas operatyvinės veiklos subjektų leistinų veiksmų ratas, nurodant, kokioje vietoje, kokie slapti operatyviai veiksmai ir priemonės gali būti atliekami. Teismo nustatytos procesinės prievartos taikymo ribos negali būti interpretuojamos plečiamai, kadangi tokiu būdu prievartos taikymo apimtis taptų apskritai neaiški ir priklausoma tik nuo operatyvinės veiklos subjektų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų subjektyvios valios.

7.12. Kasatorius teigia, kad nesant procesinės galimybės iš bylos dokumentų nustatyti, ar operatyvinės veiklos subjekto darbuotojai laikėsi pareigos į jo namą patekti ne daugiau nei vieną kartą pagal kiekvieną teismo nutartį, nesant duomenų apie garso fiksavimo technikos sumontavimo aplinkybes, nesant ištisinių pokalbių įrašų, esant neaiškios kilmės trikdžiams, protokole esant akivaizdžioms klaidoms, nurodant neva kalbėjusių asmenų tapatybes, teismas ir proceso dalyviai negalėjo patikrinti, ar šis operatyvinis veiksmas buvo atliktas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, ar nebuvo viršytos pareigūnams teismo suteiktų įgalinimų ribos, ar pokalbių turinys yra teisingas, t. y. nėra galimybės nustatyti, ar duomenys gauti įstatymo numatytu būdu, ar nebuvo neteisėtai pažeistos jo teisės į būsto neliečiamybę. Kasatorius pažymi, kad, jo nuomone, identiška situacija yra ir dėl operatyvinių veiksmų atlikimo sodyboje, esančioje Alytaus r., (duomenys neskelbtini) Iš 2009 m. liepos 7 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus (slaptų patekimų į patalpas, slaptos apžiūros, slaptos garso ir vaizdo kontrolės), taip pat neaišku, kada buvo patekta į šios sodybos statinius, kada ir kur buvo sumontuota garso fiksavimo technika, ar pareigūnai reguliariai patekdavo į patalpas. Pokalbiai iš šios sodybos taip pat byloje pateikti tik dalimis, neaišku, kokios pokalbių dalys nepateiktos.

7.13. Pasak kasatoriaus, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad kompetentinga valstybės institucija – policijos pareigūnai – nenustatytą kiekį kartų patekdami į jo gyvenamąjį namą, apribojo jo teisę į būsto neliečiamybę labiau, nei tai buvo leista kompetentingo teismo sprendimu, tokio pobūdžio apribojimas nebuvo pagrįstas galiojančiomis teisės normomis, todėl pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis ir iš jo buvo atimta minimali apsauga, kurią demokratinėje valstybėje turi net ir sunkiausių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas asmuo. Duomenys, gauti padarius esminius BPK pažeidimus, iš esmės pažeidus konstitucines asmens teises, negali būti pripažinti įrodymais.

7.14. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įrodymais pripažino neteisėtu būdu gautus, įrodymų leistinumo kriterijaus neatitinkančius duomenis, kurie buvo gauti esmingai pažeidžiant konstitucines asmenų teises, visais šiais duomenimis nekritiškai patikėjo ir šiais duomenimis daugiausia grindė išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Tokie pažeidimai turi būti vertinami kaip BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimas, o kartu ir esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes šie pažeidimai suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises ir sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius.

7.15. Kasatorius teigia, kad, pašalinus iš įrodinėjimo proceso visus pirmiau nurodytus įrodymų leistinumo reikalavimo neatitinkančius duomenis, gautus atliekant operatyvinius veiksmus, teismai, spręsdami kaltinamiesiems inkriminuotų veikų įrodytumo klausimą, galėjo remtis tik likusiais leistinais įrodymų šaltiniais, tik šiais šaltiniais remiantis ir turėjo formuotis teismo vidinis įsitikinimas. Mano, kad, kasacinės instancijos teismui konstatavus visus anksčiau išvardintus įstatymo pažeidimus atliekant operatyvinius veiksmus ir jais renkant duomenis, teismas turėtų iš naujo įvertinti, ar likę įrodymų šaltiniai yra pakankami padaryti kategoriškoms išvadoms dėl jo kaltės neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga epizode, teigia esąs įsitikinęs, jog, pašalinus iš įrodinėjimo proceso jokios įrodomosios galios negalinčius turėti neteisėtu būdu gautus duomenis, užfiksuotus protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kitais byloje esančiais leistinais įrodymais nėra pagrįsta nė viena kaltinimo nurodyta aplinkybė. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkantys duomenys – kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, apžiūrų, kratų protokolai, specialistų išvados – neįrodo teismo nurodytų faktinių aplinkybių, neleidžia daryti išvados, jog jis žinojo apie metamfetamino gamybą sodyboje, jog jis davė nurodymus kitiems asmenims gaminti ar mokytis gaminti metamfetaminą, teikė gamybos procese panaudotas medžiagas ar buvo kokiu nors kitu būdu susijęs būtent su psichotropinės medžiagos, o ne su psichotropinės medžiagos pirmtako gamyba.

8. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, A. K., A. S., A. S., M. R., G. R., V. P., A. J. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikintas sprendimas konfiskuoti A. Ž. nuosavybės teise priklausančius 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV dolerį, M. R. priklausančius 3350 Lt, G. R. priklausančius 2358 Lt, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 201l m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo; panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių nuteistiesiems A. Ž. ir A. S. subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. Ž. Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą dvidešimčiai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.), subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę laisvės atėmimo bausmę dvidešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. S. Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti dešimt metų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 d. A. S. paskirtą dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistą.

8.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (šiuo atveju jo nepritaikė, esant objektyviam pagrindui taikyti BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 249 straipsnyje numatytas normas). Pirmosios instancijos teismas BK 25 str. 4 d. ir BK 249 str. nuteistiesiems pritaikė pagrįstai ir teisėtai. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ne tik formaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius (trys ir daugiau asmenų, susitarimas daryti vieną ar kelis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas), bet ir neformaliuosius požymius (aukštas organizacinis lygis, ilgas funkcionavimo laikotarpis bei ryšių su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis palaikymas), tačiau neįvertino požymių visumos, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, todėl nepagrįstai konstatavo, kad A. Ž., A. K., A. S., A. S., M. R., G. R., A. J. ir V. P. veikė kaip nusikalstamas susivienijimas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizuoti neformalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai yra nepakankami konstatuoti, kad nuteistieji veikė kaip nusikalstamas susivienijimas, ir leidžia pripažinti nuteistųjų veikimą atskirose nusikalstamose veikose kita bendrininkavimo forma, t. y. organizuota grupe. Tokie argumentai, pasak prokuroro, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant formaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius, nes šios išvados neneigė, nekvestionavo, plačiau dėl jos nepasisakė. Tai leidžia daryti išvadą, jog teismas pritarė, kad nuteistųjų veikoje buvo BK 25 straipsnio 4 dalyje numatyti nusikalstamo susivienijimo požymiai, tačiau apeliaciniam teismui įstatyme numatytų požymių nepakako, jis konstatavo, jog nusikalstamas susivienijimas gali būti identifikuotas kaip toks tik esant ir neformaliųjų požymių visumai. Dėl to, kaip nurodo prokuroras, kyla klausimas, ar nuosprendyje nėra kalbama apie fakultatyvius nusikaltimo požymius, kurie tam tikrais atvejais gali būti nustatomi, tačiau jie nėra būtini (privalomi) nustatant, ar buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 249 straipsnyje. Prokuroro įsitikinimu, atsižvelgus tiek į teisminę praktiką, tiek į nusistovėjusias nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisykles, manytina, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 25 straipsnio 4 dalies ir BK 249 straipsnio nuostatas, jas aiškindamas nepagrįstai išplėstai, o plečiamasis baudžiamojo įstatymo aiškinimas baudžiamojoje teisėje yra imperatyviai draudžiamas. Pirmiausia, pats teismas, aiškindamas su nusikalstamu susivienijimu susijusių požymių turinį, expresis verbis nurodė, kad tam tikri požymiai gali pasireikšti, vartojo verbalines konstrukcijas „ir kitokiais veiksmais“, o tai rodo, jog veikiau gali būti kalbama apie faktinį tam tikrų požymių išraiškos būdą objektyvioje tikrovėje, o ne apie būtinuosius nustatyti požymius. Antra, ši byla jau buvo nagrinėta kasacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartyje padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog, sprendžiant dėl nusikalstamos grupės pripažinimo nusikalstamu susivienijimu, būtina nustatyti ne tik formaliuosius, bet ir neformaliuosius požymius, kurie leistų daryti išvadą apie itin aukštą nusikalstamo junginio organizuotumo lygį ir priskirti jį prie nusikalstamo susivienijimo, neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, nes iš tiesų teismo pateikti galimi nusikalstamo susivienijimo požymiai nėra kokie nors papildomi, greta įstatymo nustatytų požymių esantys, o teismų praktikoje išsikristalizavusios įstatyme numatytų nusikalstamo susivienijimo požymių – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra apibendrinęs, kad nėra būtina kiekvienu atveju nustatyti tokius nusikalstamam susivienijimui paprastai būdingus požymius, kurie nėra tiesiogiai įvardyti baudžiamajame įstatyme (2007 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga). Ši išvada tik dar kartą patvirtina tokių požymių fakultatyvų pobūdį, dėl to nėra pagrindo juos laikyti požymiais, būtinais konstatuojant BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kasatorius pažymi ir tai, kad apskritai nuosprendyje yra tam tikrų prieštaravimų, nes pats apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma.

8.2. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad kasacinės instancijos teismo praktika rodo, jog Apeliacinis teismas nepagrįstai plečiamai aiškino BK 25 straipsnio 4 dalies ir BK 249 straipsnio nuostatas (nuosprendžio dalyje, kurioje nagrinėjami neva būtinieji nusikalstamo susivienijimo „neformalieji“ požymiai, taip pat, tikėtina, padaryti esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai šiuos požymius nustatant, tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką bei šio kasacinio skundo argumentus, esant šių požymių fakultatyviam pobūdžiui, dėl esminių BPK pažeidimų pasisakyti nėra tikslinga), todėl, esant akivaizdžiai netinkamai pritaikytam baudžiamajam įstatymui, skundžiama nuosprendžio dalis yra naikintina.

8.3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė ir BK 72 straipsnį. Apeliacinis teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskavo A. Ž. nuosavybės teise priklausančius 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV dolerį, M. R. priklausančius 3350 Lt, G. R. priklausančius 2358 Lt, nurodydamas, jog tai piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos; daugiau motyvų dėl A. Ž., M. R. ir G. R. priklausančių piniginių lėšų konfiskavimo pirmosios instancijos teismas nenurodė.

8.4. Apeliacinis teismas nuosprendyje nurodė, kad nenustačius, jog nuteistiesiems A. Ž. nuosavybės teise priklausantys 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV doleris, M. R. – 3350 Lt, G. R. – 2358 Lt gauti iš nusikalstamos veikos, nebuvo pagrindo jų konfiskuoti pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

8.5. BK 72 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pasak kasatoriaus, bylos duomenimis nustatyta, būtent garso įrašai A. Ž. gyvenamojoje vietoje patvirtina, kad kaltinamieji iš nusikalstamos veikos – dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje – gavo pajamų. 2009 m. vasario 23 d. užfiksuotas pokalbis patvirtina, kad A. Ž., M. R. ir G. R. už pagamintas ir realizuotas psichotropines medžiagas gavo ne mažiau kaip 35 765 Eur pajamų, todėl šis kaltinamųjų turtas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu konfiskuotas pagrįstai. Esant akivaizdžiai netinkamai pritaikytam baudžiamajam įstatymui, ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat naikintina.

9. Nuteistojo A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų

10. Dėl BK 25 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio taikymo.

10.1. Kasaciniu skundu prokuroras prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o A. K., A. S., A. S., M. R., G. R., V. P. bei A. J. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti, panaikinti ir šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. Ž., A. K., A. S., A. S., M. R., G. R., V. P. ir A. J. pripažinti kaltais ir nuteisti atitinkamai pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, paskiriant atitinkamas bausmes, palikti galioti. Tokį prašymą kasatorius iš esmės argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, nekvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamo susivienijimo požymių, priimdamas dėl skundžiamos dalies išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio nuostatas, nes jas aiškino nepagrįstai išplėstai, nuosprendyje pasisakė apie fakultatyvius nusikaltimo – nusikalstamo susivienijimo – požymius, kurie tam tikrais atvejais gali būti nustatomi, tačiau nėra būtini sprendžiant, ar buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 249 straipsnyje.

10.2. BK 25 straipsnyje nustatytos tokios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamo susivienijimo sąvoka pateikta šio straipsnio 4 dalyje – nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems (pagal iki 2013 m. liepos 13 d. galiojusią įstatymo redakciją – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems) nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, šio straipsnio 2 dalį – tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o pagal šio straipsnio 3 dalį – tas, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus nusikalstamus susivienijimus arba jiems vadovavo.

10.3. Kvalifikuojant veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti pagrindinius BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikalstamo susivienijimo požymius. Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – sunkių ar labai sunkių (o nuo 2013 m. liepos 13 d. ir apysunkių) nusikaltimų darymas. Pagal teismų praktiką, vertinant bylos duomenis pagal šį požymį, atkreipiamas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>). Taigi iš esmės tokie požymiai, kaip grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai, yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-139/2015). Minėti ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo kriterijus, tačiau ne vienintelis, todėl teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tokį klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kad nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57/2013">2K-57/2013</a>). Tai, kad nusikalstamo susivienijimo požymių – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos yra svarbios konstatuojant sunkiausią bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą, pažymėta ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktiniai duomenys „rodo tiek formaliuosius nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos požymius (trys ir daugiau asmenų; susitarimas vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti; pastovūs grupės narių tarpusavio ryšiai; vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas), tiek ir neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie aukštą šio nusikalstamo junginio organizavimo lygį ir priskirti jį organizuoto nusikalstamumo fenomenui (hierarchinė struktūra, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, disponavimas bendromis lėšomis, drausmės ir subordinacijos palaikymas, ryšių su teisėsaugos institucijų pareigūnais palaikymas vengiant baudžiamosios atsakomybės ir kt.)“.

10.4. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis.

10.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Ž. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o A. K., A. S., A. S., M. R., G. R., A. J. ir V. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu – išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 17 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Priimdama tokį sprendimą, teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas analizuoti ir vertinti pokalbių įrašus ir liudytojų – operatyvinius veiksmus atlikusių pareigūnų – parodymus tuo aspektu, ar jie patvirtina nusikalstamo susivienijimo požymius, padarė esminį BPK pažeidimą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tai yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, atlikęs visų ištirtų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog A. Ž., A. K., A. S., A. S., M. R., G. R., A. J. ir V. P. veikė kaip nusikalstamas susivienijimas, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištirti įrodymai leidžia, t. y. jų pakanka, pripažinti nuteistųjų veikimą darant atskiras nusikalstamas veikas kita bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal baudžiamajame įstatyme suformuluotą nusikalstamo susivienijimo apibrėžtį susivienijimo narius turi sieti pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad šiai grupuotei buvo būdingi hierarchinės struktūros požymiai, kad A. Ž. šioje grupuotėje buvo įtakingiausias; kad nuteistųjų tarpusavio ryšiai nebuvo pakankamai lojalūs ir vieningi, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog neegzistavo bendra grupuotės „kasa“; kad nebuvo ir tokių nusikalstamam susivienijimui paprastai būdingų požymių kaip vidinė drausmė ir pavedimų vykdymo kontrolė, paklusnumo ar baimės atmosfera; kad byloje nėra duomenų, jog buvo organizuojami bendri susirinkimai, skirti bendriems planams ir tikslams aptarti; kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje jokių duomenų, kad ši grupuotė palaikė ryšius su kitomis Kauno nusikalstamomis grupuotėmis, nėra; kad grupuotės nariai veikė savo interesais, o ne siekdami bendro grupuotės pelno, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog reikiamus psichotropinių medžiagų gamybai įrankius ir sudedamąsias dalis grupuotės nariai turėjo įsigyti (pirkti) vieni iš kitų ir t. t.

10.6. Kasaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei nustatytos aplinkybės neginčijamos. Remiantis kasatoriaus argumentais, naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį konstatuojant, kad šis teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, plečiamai aiškino nusikalstamo susivienijimo būtinuosius požymius, nėra pagrindo.

11. Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

11.1. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikintas A. Ž., M. R. ir G. R. taikytas jiems priklausiusių pinigų konfiskavimas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Kasatorius teigia, kad bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamieji iš nusikalstamos veikos – dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje – gavo pajamų, kad A. Ž., M. R. ir G. R. už pagamintas ir realizuotas medžiagas gavo ne mažiau kaip 35 765 Eur, todėl šis turtas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai konfiskuotas.

11.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskavo A. Ž. nuosavybės teise priklausančius 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV dolerį, M. R. priklausančius 3350 Lt, G. R. priklausančius 2358 Lt, nurodydamas, kad tai piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos. Daugiau motyvų dėl A. Ž., M. R. ir G. R. priklausančių piniginių lėšų konfiskavimo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra.

11.3. Nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 72 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti perduotus kaltininkui ar jo bendrininkams nusikalstamai veikai padaryti skirtus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

11.4. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad minėti pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad M. R. ir G. R. nuteisti už nusikaltimo padarymą, t. y. metamfetamino gaminimą ir laikymą Alytaus r., (duomenys neskelbtini), o A. Ž. nuteistas už šio nusikaltimo organizavimą. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 10–15 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini), buvo pagaminta ir laikoma 59,593 kg metamfetamino, tačiau jokia dalis psichotropinės medžiagos iš nurodyto kiekio nebuvo parduota ar kitaip realizuota. Visas pagamintas psichotropinės medžiagos kiekis policijos pareigūnų buvo surastas ir paimtas. Nė vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų nebuvo inkriminuotas psichotropinės medžiagos platinimas ar lėšų iš nusikalstamos veikos gavimas. Nuteistieji A. Ž., M. R., G. R. ir kiti bendrininkai iš nusikalstamos veikos, t. y. psichotropinės medžiagos metamfetamino gaminimo ir laikymo Alytaus r., (duomenys neskelbtini), lėšų negavo. A. Ž. taip pat pripažintas kaltu dėl BMK laikymo bei BMK gaminimo organizavimo, tačiau nei šio BMK realizavimas, nei lėšų gavimas iš aptariamos nusikalstamos veikos A. Ž. nebuvo inkriminuotas. Todėl, nenustačius, kad nuteistiesiems A. Ž. nuosavybės teise priklausantys 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV doleris, M. R. priklausantys 3350 Lt, G. R. priklausantys 2358 Lt gauti iš nusikalstamos veikos, nebuvo pagrindo jų konfiskuoti pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

11.5. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuteistųjų padarytų veikų metu galiojusias BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto (kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo konfiskuoti pas nuteistuosius rasti pinigai) nuostatas.

Dėl nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo argumentų

12. Dėl įrodymų leistinumo vertinimo ir BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies taikymo.

12.1. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies jo ir gynėjo apeliaciniai skundai buvo atmesti, panaikinti ir dėl šios dalies baudžiamąją bylą nutraukti. Tokį prašymą kasatorius iš esmės argumentuoja tuo, kad abiejų instancijų teismai įrodymais pripažino neteisėtu būdu gautus, įrodymų leistinumo kriterijaus neatitinkančius duomenis ir tokiais duomenimis (daugiausia) grindė išvadas dėl nuteistųjų kaltės, kad tokie pažeidimai turi būti vertinami kaip BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimai, o kartu ir kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius. Kasatoriaus prašymas bei jį, kasatoriaus nuomone, pagrindžiantys argumentai atmestini.

12.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad: 1) atliekant operatyvinius veiksmus pareigūnams jau 2008 m. vasario mėn. tapo akivaizdus nusikaltimo, numatyto BK 262 straipsnyje, įvykdymo faktas, 2008 m. liepos, lapkričio mėnesiais paaiškėjo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 266 straipsnio 1 dalyje, tačiau, pažeidžiant BPK 166 straipsnio nuostatas, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, operatyviniai veiksmai toliau buvo tęsiami, todėl šių veiksmų metu nuo 2008 m. vasario mėn. surinkti duomenys neatitinka BK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų, duomenų rinkimo procesas buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios reikšmės; 2) dalis operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir dėl tos priežasties, kad atliekant šiuos veiksmus galimai buvo viršytos teismų nutartimis pareigūnams suteiktų teisių ribos. Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi, taip pat ir 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi, buvo leista slapta patekti į A. Ž. gyvenamąją vietą – namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir patalpose įrengti bei panaudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones, o tai, pasak kasatoriaus, reiškia, kad buvo sankcionuoti vienkartiniai veiksmai, tačiau faktinė situacija rodo, jog policijos pareigūnai į jo būstą buvo patekę nenustatytą kiekį kartų; 3) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. gegužės 12 d., tačiau net ir jį pradėjus operatyviniai veiksmai buvo tęsiami ir atliekami iki įtariamųjų sulaikymo 2009 m. gegužės 13 ir 14 dienomis; visi 2009 m. gegužės 12 d. pokalbiai buvo užfiksuoti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, tačiau BPK nenumatytu būdu, todėl šie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nustatant faktines bylos aplinkybes nebuvo galima remtis minėtos dienos pokalbių įrašų stenograma, nes gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatų.

12.3. Tokie argumentai buvo nurodomi ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose.

12.4. Apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje pasisakė, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d., tų pačių metų birželio 4 d., rugsėjo 4 d., gruodžio 2 d., 2009 m. kovo 5 d. nutartimis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta A. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, taip pat kitoks susižinojimas ar veiksmai siekiant gauti duomenų apie jo galimai neteisėtos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – padarymo aplinkybes. Analogiškos Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d., tų pačių metų vasario 20 d., kovo 5 d., birželio 4 d., rugsėjo 4 d., gruodžio 2 d., 2009 m. kovo 5 d. nutartys buvo priimtos dėl A. Ž.; 2008 m. sausio 4 d., kovo 5 d., balandžio 8 d., liepos 15 d., spalio 17 d., 2009 m. sausio 15 d. – dėl A. K.; 2007 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 4 d., kovo 5 d., birželio 4 d., rugsėjo 4 d., gruodžio 2 d., 2009 m. kovo 5 d. – dėl A. S.; 2008 m. liepos 24 d., spalio 31 d., 2009 m. vasario 3 d., gegužės 11 d. – dėl A. S.; 2008 m. rugpjūčio 25 d., 2009 m. kovo 5 d., balandžio 2 d. – dėl M. R.; 2008 m. spalio 21 d., 2009 m. sausio 15 d. – dėl G. R.. Taip pat tokios nutartys buvo priimtos ir dėl nuteistųjų P. K., R. G., neskundusių nuosprendžio, ir dėl liudytojo S. L.. Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi, siekiant užfiksuoti A. Ž., A. K., A. J., A. S., R. G. galimai neteisėtos nusikalstamos veikos – disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu – padarymo aplinkybes, buvo sankcionuotas slaptas patekimas į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir priklausančias UAB „A.“, jų apžiūra, medžiagų, žaliavų, produkcijos ir kitų objektų paėmimas, 2007 m. lapkričio 27 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimis – slaptas patekimas į A. K. ir F. K. priklausantį garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir R. V. priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siekiant užfiksuoti A. Ž., A. K., A. S., A. J., A. S., M. R., G. R. galimai neteisėtų nusikalstamų veikų – dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu – padarymo aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi buvo leista slapta patekti į patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo leista slapta vaizdo ir garso kontrolė, panaudojant technines priemones specialia tvarka. Atliekant operatyvinį tyrimą, buvo atliekami ir kiti OVĮ numatyti veiksmai, t. y. A. K., A. S., A. J., P. K., M. R., A. Ž. bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) slapti sekimai, kuriems atlikti pagal galiojusį OVĮ nereikėjo nei prokuroro, nei teismo leidimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atlikti operatyvinius veiksmus buvo ir teisinis, ir faktinis pagrindas, kad operatyviniai veiksmai atlikti nepažeidžiant tuo metu galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, kad pradedant operatyvinį tyrimą ir sankcionuojant operatyvinius veiksmus ir priemones šio įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, kad duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti atliekant BPK numatytus veiksmus.

12.5. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliantų argumentus (kurie, kaip minėta, pakartoti kasaciniame skunde) ir juos atmesdamas kaip nepagrįstus, nurodė: nusikaltimo padarymo metu galiojusio OVĮ 9 straipsnyje buvo nustatyti operatyvinio tyrimo atlikimo pagrindai, taip pat baigtinis nusikalstamų veikų, kurias išaiškinant galima atlikti operatyvinį tyrimą, sąrašas, o BK 266 straipsnio l dalyje ir 262 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos į įstatyme apibrėžtą sąrašą nepatenka; operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, atskleisti šį nusikaltimą ir jį darančius asmenis ir buvo šio tyrimo tikslas; operatyviniai veiksmai buvo atliekami esant įstatyme numatytam pagrindui, nustačius, kad neteisėtai disponuojama pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), operatyvinis tyrimas, kuris buvo atliekamas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, pagrįstai buvo tęsiamas, nutraukti operatyvinį tyrimą, nustačius mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų požymius, nebuvo pagrindo.

12.6. Teisėjų kolegija nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad, kaip teigia kasatorius, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o toliau tęsiant operatyvinius veiksmus OVĮ nustatyta tvarka, nuo 2008 m. vasario mėnesio surinkti duomenys neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, neturi pagrindo.

12.7. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pasisakyta, jog tam, kad teismas pripažintų duomenis, surinktus naudojant operatyvinius veiksmus ir priemones, įrodymu byloje, nepakanka, kad tokie veiksmai ir priemonės būtų sankcionuoti nepažeidžiant OVĮ nuostatų. Teisėtai sankcionuotus operatyvinius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas.

12.8. Kasatorius teigia, kad dalis operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes į jo gyvenamąją patalpą policijos pareigūnai, galima manyti, slapta buvo patekę daugiau kartų, nei teismo nutartimis buvo leista, – teismo nutartimis buvo sankcionuoti vienkartiniai slapti patekimai į patalpas, nes „slaptas patekimas“ nurodomas vienaskaitos forma.

12.9. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų argumentus, kad, slapta patekę į A. Ž. gyvenamąją vietą, t. y. namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir patalpose įrengę bei panaudoję garsą ir vaizdą įrašančias priemones, pareigūnai viršijo jiems suteiktas teises, pripažino nepagrįstais. Atsakydamas į apeliantų argumentus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kad slapto patekimo į patalpas ar automobilius sankcionavimą reglamentavusio OVĮ 9 straipsnyje buvo numatyti šiam veiksmui sankcionuoti keliami reikalavimai, tačiau tokio reikalavimo, kad reikia nurodyti tikslų patekimo skaičių, nėra; įvertinus, kad įstatyme nenumatyta jokių privalomų reikalavimų teismui nurodyti slaptų patekimų skaičių, sąvoka „slaptas patekimas“ turi būti suprantama kaip teismo suteikta teisė operatyvinės veiklos subjektams nutartyje nurodytu laikotarpiu ir tikslu patekti į tam tikras vietas, nesprendžiant, kad toks leidimas yra vienkartinis, jeigu nutartyje nenurodyta kitaip; kad teismas, nustatydamas operatyvinių veiksmų atlikimo ribas, vadovavosi įstatymo reikalavimais, o vykdant nutartį gauti duomenys yra pagrįstai pripažinti gautais įstatymų nustatyta tvarka. Kasaciniame skunde akcentuojama bei cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš joje esančių duomenų, teismo nutartyje dėl leidimo slaptai patekti į tarnybines patalpas apsiribota leidimu įeiti į tarnybines patalpas ir nepasisakyta dėl leidimo įrengti technines priemones specialia tvarka, kad leidimas duotas tik slaptai patekti ir apžiūrėti patalpas, o ne atlikti kokius nors kitus veiksmus, bei konstatavo, kad „kadangi iš nutarties teksto neišplaukia leidimas įrengti technines priemones V. K. darbo kabinete, būtent vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą, ir klausytis pokalbių teisėjos kabinete, tai visi duomenys, gauti byloje panaudojus šią priemonę V. K. darbo kabinete, negali būti laikomi duomenimis, gautais teisėtu būdu“, t. y. tokie duomenys negali būti pripažinti įrodytais BPK 20 straipsnio prasme.

12.10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo leista slapta patekti į kasatoriaus gyvenamąsias patalpas ir, patekus į patalpas, buvo leista šiose patalpose slapta vaizdo ir garso kontrolė panaudojant technines priemones specialia tvarka (to, kad buvo leista įrengti ir panaudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones, neginčija ir pats kasatorius).

12.11. Remiantis kasatoriaus argumentais, konstatuoti, kad atliekant teismo sankcionuotus operatyvinio tyrimo veiksmus buvo peržengtos teismo duoto leidimo ribos, kad teismams darant išvadas iš esmės buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12.12. Kasatorius teigia, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, operatyviniai veiksmai, pažeidžiant BPK nuostatas, pagal kurias pradėjus ikiteisminį tyrimą duomenys surenkami BPK nustatyta tvarka, buvo tęsiami ir atliekami iki įtariamųjų sulaikymo 2009 m. gegužės 13 ir 14 d., todėl konstatuotina, kad visi 2009 m. gegužės 12 d. tarp įtariamųjų vykę pokalbiai buvo užfiksuoti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, dėl to jie, kaip duomenys, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nustatant faktines bylos aplinkybes nebuvo galima jais remtis.

12.13. Tokie kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas prašymas teismų sprendimus, kuriais jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir dėl šios veikos bylą nutraukti, taip pat atmestini.

12.14. Pagal bylos duomenis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. gegužės 12 d. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, 2009 m. gegužės 13 d. P. R. ir G. N. R. priklausančioje sodyboje, esančioje Alytaus r., (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Taip pat buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Atliekant šiuos procesinius veiksmus, buvo rastos ir psichotropinės medžiagos, ir priemonės, skirtos jų gamybai. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 10 d. – 2009 m. gegužės 13 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini), P. R. ir G. N. R. priklausančioje sodyboje M. R., G. R., V. P. ir S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu) pagamino ir laikė 59,593 kg metamfetamino, t. y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos; kad nusikalstamos veikos padarymą, labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimą, organizavo šio nusikaltimo organizatorius A. Ž.. Nuteistojo A. Ž. kaltumas padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, teismų nuosprendžiuose grindžiamas liudytojo S. L. parodymais. Šiam asmeniui buvo taikytas BK 39¹ straipsnis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės), todėl jo parodymų objektyvumo ir patikimumo vertinimui buvo skirtas didesnis dėmesys. S. L. davė parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dar kartą buvo apklaustas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šis liudytojas savo parodymų nekeitė, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą patvirtino, kad viską, kas susiję su psichotropinių medžiagų gamyba, jis padarė A. Ž. nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad S. L. parodymus apie A. Ž. vaidmenį gaminant psichotropinę medžiagą sodyboje, esančioje Alytaus r., (duomenys neskelbtini), patvirtina pirmosios instancijos teismo, įvertinusio įrodymų visumą, nustatytos faktinės aplinkybės, netrukus iki psichotropinės medžiagos gaminimo pradžios užfiksuoti vykę pokalbiai – pvz., 2009 m. balandžio 20 d. vykusio pokalbio tarp A. Ž. ir M. R. metu A. Ž. nurodė M. R. nuvykti pas A. K. į namus, iš jo paimti bei atsivežti medžiagas, skirtas metamfetaminui gaminti; 2009 m. gegužės 6 d. vykusio pokalbio tarp A. Ž., M. R. ir A. J. metu M. R. pasakė, kad jis į sodybą ruošiasi vykti sekmadienį ir jam reikalingas gyvsidabrio chloridas bei žarna, A. Ž. pasakė, jog turi, ir paprašė A. J., kad šis jam primintų dėl žarnos ir gyvsidabrio. Specialistas A. Ž. patvirtino, kad metamfetamino gamybai (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos žarnos; 2009 m. gegužės 7 d., 18.16 val., pokalbio, vykusio tarp A. Ž., G. R. ir A. J., metu A. Ž. nurodė G. R. ir M. R. vykti gaminti metamfetamino ir pasakė, jog sekmadienį iki pietų juos ten nuveš S. (tikėtina – A. S.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius liudytojo S. L. parodymų patikimumo vertinimo neginčija. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti renkami BPK nustatyta tvarka, o kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai. Iš bylos duomenų matyti, kad, 2009 m. gegužės 12 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, operatyviniai veiksmai buvo tęsiami iki įtariamųjų sulaikymo (kaip nurodo kasatorius – 2009 m. gegužės 13 ir 14 d.), t. y. buvo fiksuojami (duomenys neskelbtini) gaminant psichotropinę medžiagą tarp V. P., G. R., M. R. ir S. L. vykę pokalbiai. Šis faktas nėra pagrindas pripažinti, kad byloje įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir papildomai tiriant įrodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, įvertinti esmingai pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.

12.15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad jame padarytos išvados, jog nusikalstamos veikos – labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimo – organizatorius buvo A. Ž., yra pagrįstos ir teisingos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasaciniai skundai (ir prokuroro, ir nuteistojo A. Ž.) atmestini.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Dalia Bajerčiūtė

Aldona Rakauskienė