V. M. pagal BK 24 str. 4 d., 225 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-128-699/2017

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00415-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.5.2; 1.2.14.5.2.4; 1.2.19.1.1; 1.2.19.4.2.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko, Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko, Artūro Pažarskio, Audronės Kartanienės ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,

išteisintajam A. R., jo gynėjui advokatui Raimundui Lideikai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nuosprendžiu:

V. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. R. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo A. R. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. V. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniuje organizuota grupe su E. B., kuriam ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi, buvo nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, apgaule savo naudai įgijo didelės 58 000 Lt (16 797,96 Eur) vertės svetimą – Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ – turtą, t. y. V. M. keliems nusikaltimams daryti subūrė ir vadovavo organizuotai grupei, į kurią sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi įtraukė E. B. ir atskiram nusikaltimui – apgaulingam apskaitos tvarkymui – E. L., kuri nežinojo apie kitus V. M. organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus ir kuriai ikiteisminis tyrimas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi buvo nutrauktas. V. M. tiesioginių susitikimų su E. B. Lietuvos Respublikos Seimo viešbutyje, Gedimino pr. 60-37, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Seime, Gedimino pr. 53, automobilyje „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitose nenustatytose vietose Vilniuje ir pokalbių telefonu metu susitarė su E. B. steigti Labdaros ir paramos fondą, į kurį iš rėmėjų gautą paramos lėšų dalį suplanavo panaudoti savo reikmėms, ir pasiskirstė vaidmenimis. V. M., pasinaudodamas Seimo nario tarnybine padėtimi, turėjo surasti Labdaros ir paramos fondo paramos davėjus (rėmėjus), jiems perduoti iš Labdaros ir paramos fondo direktoriaus E. B. gautus prašymus dėl paramos, įtikinti, kad jie paaukotų paramą Labdaros ir paramos fondui pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms remti, o E. B. – savo vardu įregistruoti Labdaros ir paramos fondą, oficialiai vadovauti jo veiklai ir organizuoti buhalterinę apskaitą, parašyti fondo direktoriaus vardu prašymus dėl paramos skyrimo ir juos perduoti V. M., o kai į fondą bus pervestos paramos davėjų (rėmėjų) paramai skirtos lėšos, suklastoti Labdaros ir paramos fondo apskaitos dokumentus ir iš Labdaros ir paramos fondo sąskaitos bei kasos paimti paramos lėšas ir šį apgaulės būdu įgytą didelės vertės svetimą – Labdaros ir paramos fondo – turtą perduoti V. M.. E. B., įgyvendindamas nusikalstamos veikos planą, 2009 m. balandžio 24 d. įsteigė Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. gegužės 5 d. įregistravo Juridinių asmenų registre ir nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. oficialiai ėjo šio fondo, kuriam faktiškai vadovavo V. M., pirmininko ir direktoriaus pareigas. V. M. nurodė E. B. surašyti minėto fondo direktoriaus vardu prašymus skirti paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijų veiklai remti ir pateikti jam kartu su šio fondo registracijos pažymėjimo, įstatų ir pranešimo Juridinių asmenų registrui apie paramos gavėjo statuso suteikimą kopijomis, o šiam surašius tokius prašymus, juos ne mažiau kaip per penkis kartus Seimo viešbutyje, Seime, automobilyje „Audi A6 Avant“, fondo „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), ir kitose nenustatytose vietose Vilniuje iš E. B. paėmė ir asmeniškai ir per savo pažįstamus: piktnaudžiaujantį tarnyba lobistą A. R. ir jungtinės partijos (duomenys neskelbtini) sekretoriato vykdomojo sekretoriaus 1-ąjį pavaduotoją M. J., nežinojusius apie V. M. tikslus užvaldyti dalį fondo gaunamos paramos, pateikė paramos davėjams (rėmėjams): UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2011 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovui R. M., AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui ir valdybos pirmininkui D. Z., (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidentui S. G., AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiam nenustatytam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariui V. M. ir jo žmonai I. M. (mirusiai (duomenys neskelbtini)), prašydamas per minėtą fondą remti pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia visuomenines asociacijas ir organizacijas, turinčias paramos gavėjo statusą. Kai į Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 7 d. 10 000 Lt (2896,20 Eur), (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. per du kartus 20 000 Lt (5792,40 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 30 d. 10 000 Lt (2896,20 Eur) parama, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 2 d. 12 000 Lt (3475,44 Eur) už neva nupirktas iš fondo (duomenys neskelbtini) reklamos paslaugas bei A. R. įtikinto rėmėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. vasario 22 d. per tris kartus 35 000 Lt (10 136,70 Eur), V. M. nurodė E. B. apgaule iš fondo sąskaitos ir kasos paimti ir perduoti jam svetimą didelės vertės šio fondo turtą – 58 000 Lt (16 797,96 Eur). E. B. tiesiogiai pavaldžiai fondo buhalterei E. L. nurodęs pagal avanso apyskaitą pervesti į jo vardu atidarytas asmenines sąskaitas fondo pinigus – 45 780 Lt (13 258,80 Eur), juos išsigrynino bankomatuose Vilniuje ir dalį – 19 380 Lt (5612,84 Eur) nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. sugrąžinęs į fondo kasą, kitą dalį – 26 400 Lt (7645,97 Eur) nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perdavė V. M. nenustatytose vietose Vilniuje. Be to, E. B., siekdamas nuslėpti fondo pinigų užvaldymą apgaule, kartu su buhaltere E. L. apgaulingai tvarkė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Fondo administracinėse patalpose E. B. suplanavo didžiąją dalį pinigų, kurie bus perduoti organizuotos grupės nariui V. M., buhalterinėje apskaitoje melagingai įvardyti kaip paramą, kuri bus pervedama į sąskaitą kitai jo vadovaujamai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir nurodė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei E. L. remiantis paramos sutartimis ir paramos prašymais pervesti iš fondo sąskaitos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 38 700 Lt (11 208,29 Eur), o E. L. nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. pervedus pinigus ir šias ūkines operacijas įtraukus į apskaitą kaip suteiktą paramą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kartu ne mažiau kaip 31 600 Lt (9151,99 Eur) fiktyviai įforminus kaip gautą ir panaudotą tiesioginei veiklai vykdyti paramą ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, E. B. Vilniuje iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos paėmė ir perdavė V. M. 31 600 Lt (9151,99 Eur). Taip V. M. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniuje apgaule savo naudai įgijo didelės 58 000 Lt (16 797,96 Eur) vertės svetimą – Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ – turtą, kuris turėjo būti skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms, turinčioms paramos gavėjo statusą, remti.

Taip pat V. M. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Lietuvos Respublikos Seimo narys, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste, Panevėžio mieste ir rajone bei Radviliškio rajone piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės neturtinės naudos. V. M., būdamas Seimo narys, (duomenys neskelbtini) davęs priesaiką Seime, ir žinodamas, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis ir darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, veikdamas organizuota grupe su E. B., nusikalstamai veikai atlikti pasitelkdamas piktnaudžiaujantį tarnyba A. R., nežinojusį apie V. M. tikslus užvaldyti savo naudai dalį Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ gaunamos paramos, parengė nusikalstamos piktnaudžiavimo veikos planą ir jam vadovavo, siekdamas turtinės naudos – apgaule įgyti Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ didelės 58 000 Lt (16 797,96 Eur) vertės turtą ir siekdamas neturtinės naudos – kaip Seimo narys ir politikas pasireklamuoti potencialiems rinkėjams per šio fondo teikiamą paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir parapijoms Panevėžio ir Radviliškio kraštuose. Įgyvendindamas paties parengtą nusikalstamų veikų planą, dėl kurio su E. B. buvo iš anksto susitaręs, ir atlikdamas su E. B. pasidalintus nusikalstamų veikų vaidmenis, tiesioginių susitikimų Vilniuje ir pokalbių telefonu metu E. B. nurodė įsteigti ir Juridinių asmenų registre įregistruoti Labdaros ir paramos fondą ir oficialiai vadovauti jo veiklai, o sau pasiskyrė šio fondo faktinio vadovo vaidmenį, taip šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nariui įgaliojimų laikotarpiu eiti bet kokias pareigas ir užsiimti darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Šiurkščiai pažeisdamas Konstituciją, V. M. dėl Labdaros ir paramos fondo įsteigimo procedūrų ir steigimo dokumentų 2009 m. pavasarį Vilniuje konsultavosi su lobistu A. R., nežinojusiu apie V. M. tikslus užvaldyti savo naudai dalį į fondą „(duomenys neskelbtini)“ gaunamos paramos, ir Seimo nario V. M. padėjėju–sekretoriumi T. J., nežinojusiu apie V. M. organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus, ir iš A. R. elektroniniu paštu 2009 m. balandžio 23 d. per T. J. gavęs Labdaros ir paramos fondo steigimo akto, įstatų ir steigėjo sprendimo dėl įstatų ir fondo pirmininko patvirtinimo pavyzdžius, nurodė E. B. įsteigti Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“. E. B., vykdydamas V. M. nurodymus, 2009 m. balandžio 24 d. įsteigė Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gegužės 5 d. įregistravo Juridinių asmenų registre ir nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. oficialiai ėjo šio fondo pirmininko ir direktoriaus pareigas, paklusdamas faktinio fondo vadovo V. M. nurodymams. V. M. 2009 m. gegužę–birželį Vilniuje susitiko su lobistu A. R. ir jo nurodytu paramos davėjo (rėmėjo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ korporatyvinių reikalų vadovu R. M. dėl paramos skyrimo Labdaros ir paramos fondui. A. R., siekdamas, kad lobistinės veiklos užsakovų naudai Seime būtų įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektai ir Seime būtų balsuojama už šių įstatymų projektų priėmimą, įkalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ korporatyvinių reikalų vadovą R. M. remti pagyvenusių žmonių veiklą per faktiškai V. M. vadovaujamą Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus – 2009 m. rugsėjo 7 d. 10 000 Lt (2896,20 Eur), 2010 m. sausio 21 d. 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir 2011 m. vasario 22 d. 15 000 Lt (4344,30 Eur) – suteikė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paramą. V. M. nuo 2010 m. balandžio pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d., būdamas Seimo narys ir (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininko pavaduotojas, turėdamas Tautos atstovų jam patikėtą laisvą Seimo nario mandatą ir pareigą teisinėmis priemonėmis deramai atstovauti Tautai jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime ir veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, susitikimų metu ir po pokalbių telefonu su lobistu A. R., Seime veikė priešingai – ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesams, o lobisto A. R., veikusio neteisėtomis lobistinės veiklos priemonėmis, ir siauro jo lobistinės veiklos užsakovų rato naudai, pasikliaudamas ne teisiniais argumentais dėl teisės aktų įregistravimo, balsavimo už jų priėmimą Seime, bet atsižvelgdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamą paramą faktiškai jo valdomam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, neįsigilinęs į lobisto A. R. jam pateiktus teisės aktus ir teisinius argumentus, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi Seime įregistravo teisės aktus ir balsavo už jų priėmimą Seime: 1) 2010 m. gegužės 13 d. Seime įregistravo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2070, aiškinamąjį raštą ir 2011 m. balandžio 21 d. Seime balsavo už 2010 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) komiteto patobulintą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. XIP-2070 (2) priėmimą; 2) 2010 m. gegužės 25 d. Seime įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos papildymo“ projektą Nr. XIP-2142, siekdamas Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą papildyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-2070 ir 2010 m. birželio 3 d. balsavo už šio Seimo nutarimo priėmimą; 3) 2011 m. gegužės 10 d. Seime įregistravo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-3188, aiškinamąjį raštą dėl šio įstatymo projekto ir 2011 m. gruodžio 6 d. Seime balsavo už (duomenys neskelbtini) komitete 2011 m. rugsėjo 28 d. patobulintą Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. XIP-3188 (2) priėmimą; 4) 2011 m. gegužės 19 d. Seime įregistravo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3233, aiškinamąjį raštą ir 2011 m. gruodžio 15 d. Seime balsavo už (duomenys neskelbtini) komitete 2011 m. gruodžio 14 d. patobulintą Akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2011 m. gruodžio 14 d. Nr. XIP-3233 (2) priėmimą. V. M. 2010 m. balandį–gegužę neteisėtai leido lobistui A. R. už save Seime rinkti Seimo narių parašus ant jo paties inicijuoto 2010 m. gegužės 13 d. teikimo dėl įstatymo projekto, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalimi Seimui būtų pateiktas svarstyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2070 ir ant 2010 m. gegužės 20 d. teikimo dėl šio įstatymo projekto, kad vadovaujantis Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalimi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2070 būtų įrašytas į 2010 m. birželio 3 d. Seimo posėdžio darbotvarkę; tokiais neteisėtais veiksmais šiurkščiai pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą, nesilaikydamas Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatyto konstitucinio reikalavimo, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, pažeisdamas Seimo statuto 135 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui pateikia institucijos bei asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ir 7 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po įstatymo priėmimo, jeigu įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, ir Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta Seimo statuto nustatyta tvarka. V. M. nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, Panevėžio mieste ir rajone bei Radviliškio rajone piktnaudžiavo Seimo nario padėtimi faktiškai vadovaudamas Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ ir siekdamas per fondo teikiamą paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms reklamuoti save kaip Seimo narį ir politiką: susitikimų Vilniuje ir pokalbių telefonu metu E. B. davė neteisėtus nurodymus iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti dalį – 25 850 Lt (7486,68 Eur) pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia paramai skirtų lėšų paramos gavėjams Panevėžio mieste ir rajone bei Radviliškio rajone, t. y. 2000 Lt (579,24 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 4000 Lt (1158,48 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, apie 2000 Lt (579,24 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 3000 Lt (868,86 Eur) (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (289,62 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 2000 Lt (579,24 Eur) (duomenys neskelbtini)“, nurodė pervesti paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). E. B., vykdydamas šiuos V. M. nurodymus, pervedė: 2010 m. sausio 21 d. 5000 Lt (1448,10 Eur) ir 2010 m. gruodžio 30 d. 2000 Lt (579,24 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. vasario 22 d. 4000 Lt (1158,48 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. vasario 28 d. 2850 Lt (825,42 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. kovo 18 d. 1000 Lt (289,62 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. gegužės 25 d. 3000 Lt (868,86 Eur) (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 25 d. 1000 Lt (289,62 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. gegužės 31 d. 2000 Lt (579,24 Eur) (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 1 d. 3000 Lt (868,86 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir 2011 m. gruodžio 1 d. 2000 Lt (579,24 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir taip reklamavo jį kaip Seimo narį bei politiką per Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ teikiamą paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir (duomenys neskelbtini) Panevėžio bei Radviliškio kraštuose ir jo nurodymu, naudodamas neleistinas priemones, padidino V. M. politinį autoritetą potencialių rinkėjų gretose Panevėžio krašte. V. M. nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. kovo 26 d. Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, eidamas Seimo nario pareigas ir nebūdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ar direktorius, asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei V. V. pažadėjo pervesti 4000 Lt (1158,48 Eur) paramą (duomenys neskelbtini) bendruomenės projektui „(duomenys neskelbtini)“, jeigu V. V. dalį per fondą gautų paramai skirtų lėšų – 2000 Lt (579,24 Eur) jam sugrąžins. 2011 m. vasario 22 d. telefonu nurodė E. B. iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 4000 Lt (1158,48 Eur) paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“. Kai E. B. įvykdė jo nurodymus, telefonu Seimo nario V. M. padėjėjai–sekretorei R. Š., nežinojusiai apie jo organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus, nurodė dėl pinigų perdavimo tą pačią dieną susitikti su (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininke V. V.. 2011 m. kovo 25 d., tarp 16-17 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), automobilyje „Mazda 121“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), R. Š. susitiko su V. V. ir iš jos priėmė 2000 Lt (579,24 Eur) V. M., kuriuos jo nurodymu pasiliko sau kaip atlyginimą už Seimo nario V. M. reikalais išvažinėtą kurą. Tokiais nusikalstamais veiksmais V. M. tyčia sulaužė Seimo nario 2008 m. lapkričio 17 d. duotą priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 59 straipsnio nuostatas, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine; Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatą, draudžiančią Seimo nariui bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla ar dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse; Konstitucijos 69 straipsnio nuostatą, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatyme nustatytos procedūros, pažeidė Seimo statuto V dalies 19 skirsnyje „Įstatymų ir kitų aktų projektų registravimas“ nustatytų įstatymų ir kitų teisės aktų registravimo procedūras, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politiko elgesio teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, skaidrumo ir nešališkumo principus; Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3, 10 straipsnių nuostatas dėl labdaros ir paramos tikslų bei panaudojimo. Dėl tokių neteisėtų V. M. veiksmų didelę 58 000 Lt (16 797,96 Eur) turtinę žalą patyrė Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ bei didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo sulaužyta Seimo nario priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, diskredituotas Seimo nario vardas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema politinės reklamos ir paramos teikimo srityse bei iškreipti labdaros ir paramos gavimo ir teikimo principai.

Taip pat V. M. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys, 2011 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, susitikimų Seimo viešbutyje Vilniuje, Gedimino pr. 60-37, ir kitose nenustatytose Vilniaus vietose ir pokalbių telefonu metu, tiesiogiai išprovokavo E. B. duoti jam kyšį – neatlygintinai nupirkti ir perduoti fotoaparatą „Leica“ už jo teisėtą veikimą vykdant Seimo nario įgaliojimus, t. y. už rėmėjų E. B. vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai suradimą, ir 2011 m. lapkričio 10 d., apie 12 val., Seime Vilniuje, Gedimino pr. 53, tiesiogiai iš E. B. savo naudai priėmė 2100 Lt (608,20 Eur) vertės kyšį – fotoaparatą „Leica“, kurį E. B. (BK 227 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) nupirko 2011 m. lapkričio 10 d. vienos iš vadovaujamų įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vardu ir neatlygintinai perdavė V. M. už teisėtą jo veikimą vykdant Seimo nario įgaliojimus, t. y. siekdamas, kad Seimo narys V. M. padėtų surasti rėmėjų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai.

A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – Vyriausios tarnybinės etikos komisijoje (toliau – ir VTEK) 2005 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. KS–4L įregistruotas lobistas, įtrauktas į lobistų sąrašą, teikiantis viešąsias lobistinės veiklos paslaugas, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, t. y. siekdamas pagarsinti savo vardą tarp kitų lobistų ir įgyti lobistinės veiklos užsakovų palankumą, gauti iš jų turtinės naudos už lobistinės veiklos paslaugas, ir dėl to siekdamas, jog jo lobistinės veiklos užsakovų naudai Seime būtų įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektai ir Seime būtų balsuojama už šių įstatymų projektų priėmimą, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi atlikdamas nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, suvaržiusius Seimo nario V. M. laisvą mandatą, kuris yra viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime ir kad Tautos atstovybėje Seime veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, sukliudė Seimo nariui V. M. laikytis įstatymų priėmimo Seime nustatytos procedūros ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo šiurkščiai pažeistas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis reikalavimas, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatyme nustatytos procedūros, taip pat buvo diskredituotas lobisto vardas, suformuotas neigiamas visuomenės požiūris į teisėtą atstovavimą Tautos ir Lietuvos valstybės interesams bei sugriautas pasitikėjimas lobistine veikla, pažeidžiant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnyje ir Lobistų etikos kodekso, patvirtinto 2005 m. kovo 31 d. VTEK sprendimu, 1.2 punkte įtvirtintą lobistinės veiklos skaidrumo principą, nesilaikė Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punkte nustatyto draudimo lobistui tiesiogiai ar netiesiogiai skelbti, kad galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, Lobistų etikos kodekso 2.1.2 punkte nustatyto draudimo lobistui skatinti valstybės politikus pažeidinėti veikiančius teisės aktus, Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nustatyto draudimo veikti nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu, tyčia šiurkščiai sulaužė VTEK 2005 m. sausio 19 d. duotą lobisto priesaiką ir taip piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi. T. y., siekdamas, kad jo atstovaujamų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) asociacijos ir (duomenys neskelbtini) asociacijos naudai Seime Seimo narys V. M. įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektus ir balsuotų už šių įstatymų projektų priėmimą, atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, kurie suvaržė Seimo nario V. M. laisvą mandatą. A. R., žinodamas, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis ir darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse (Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalis) ir kad Lobistų etikos kodekso 2.1.2 punktas draudžia lobistui skatinti valstybės politikus pažeidinėti veikiančius teisės aktus, 2009 m. pavasarį susitikimų Vilniuje metu savo elgesiu ir žodžiais paskatino Seimo narį V. M. pažeisti Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą bei įsteigti Labdaros ir paramos fondą ir jam faktiškai vadovauti, konsultavo Seimo narį V. M., Seimo nario V. M. padėjėją – sekretorių T. J. dėl Labdaros ir paramos fondo įsteigimo procedūrų, į T. J. elektroninį paštą iš savo elektroninio pašto 2009 m. balandžio 23 d. persiuntė Labdaros ir paramos fondo steigimo akto, įstatų ir steigėjo sprendimo dėl įstatų ir fondo pirmininko patvirtinimo pavyzdžius. 2009 m. balandžio 24 d. V. M. nurodymu buvo įsteigtas Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ ir priimtas steigėjo sprendimas patvirtinti fondo įstatus bei paskirti fondo pirmininką, 2009 m. gegužės 5 d. fondas įregistruotas Juridinių asmenų registre. Lobistas A. R. užtikrino paramos teikimą faktiškai V. M. vadovaujamam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gegužę–birželį suorganizavęs Seimo nario V. M. ir Seimo nario padėjėjo – sekretoriaus T. J. susitikimą su paramos davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ korporatyvinių reikalų vadovu R. M., kuriame pristatė Seimo nario V. M. faktiškai valdomą Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimų metu A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ korporatyvinių reikalų vadovui R. M. netiesiogiai paskelbė galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai ir valstybės politikui – Seimo nariui V. M., įtikino R. M. teikti paramą Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punkto nuostatas. 2009 m. birželio 4 d. A. R. per savo asistentę I. R. iš jos elektroninio pašto išsiuntė R. M. nuskenuotus Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą, įstatus ir Juridinių asmenų registro tvarkytojo pranešimą, prašymą remti, paramos sutarties tarp fondo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą ir įtikino remti fondą. Dėl lobisto A. R. įtikinėjimų remti V. M. Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus suteikė šiam fondui 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paramą: 2009 m. rugsėjo 7 d. 10 000 Lt (2896,20 Eur), 2010 m. sausio 21 d. 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir 2011 m. vasario 22 d. 15 000 Lt (4344,30 Eur). A. R. 2010 m. nuo balandžio pradžios iki 2011 m. balandžio 21 d. Vilniuje piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, neteisėtai teikdamas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu, taip pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punkto nuostatas, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) asociacijos direktorius (paskirtas (duomenys neskelbtini)), vengdamas lobistinės veiklos viešumo ir pažeisdamas lobistinės veiklos skaidrumo principus, įtvirtintus Lobistų etikos kodekso 1.2 punkte, 2010–2011 m., nesudaręs lobistinės veiklos paslaugų sutarties, neteisėtai atstovavo lobistinės veiklos užsakovams – (duomenys neskelbtini) asociacijai, (duomenys neskelbtini) asociacijai ir (duomenys neskelbtini) asociacijai, kurioms suteikė lobistinės veiklos paslaugas dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 (2), ir apie tokią savo lobistinę veiklą nepranešė VTEK pateiktose 2010-2011 m. lobistinės veiklos ataskaitose, taip pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 5 punkto ir 11 straipsnio reikalavimus lobistinės veiklos ataskaitoje privalomai nurodyti teisės akto projekto, dėl kurio jis veikė kaip lobistas, pavadinimą ir kiekvieno lobistinės veiklos užsakovo pavadinimą, registro kodą ir buveinės adresą. A. R., neteisėtai teikdamas pirmiau minėtas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, nes vykdydamas neteisėtą lobistinę veiklą Seimo nariui V. M. neatskleidė visų galimų interesų konfliktų situacijų ir ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama faktiškai valdomam Seimo nario V. M. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, Seimo narį V. M. įtikino Seime įregistruoti minėtų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, pagal kuriuos draudimo prevencines priemones buvo įpareigotos taikyti ne visos draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, bet tik draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, kurie tiesiogiai buvo naudingi A. R. vadovaujamai (duomenys neskelbtini) asociacijai, taip pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punkto, Lobistų etikos kodekso 1.2 punkto nuostatas ir 2.6.3 punkte įtvirtintą reikalavimą lobistui iš karto atskleisti visas galimas interesų konfliktų situacijas. 2010 m. balandį–gegužę, Vilniuje, toliau naudodamasis jo užtikrinta parama, gaunama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai valdomam Seimo nario V. M. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, įtikino Seimo narį V. M., neįsigilinusį į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 esmę, pasirašyti ir Seime įregistruoti minėtą įstatymo projektą ir aiškinamąjį raštą, kuriuos rengiant pats dalyvavo nuo (duomenys neskelbtini) asociacijos ir kuriuos V. M., pasidavęs lobisto A. R. neteisėtais būdais daromai įtakai, 2010 m. gegužės 13 d. įregistravo Seime. 2010 m. balandį, gegužę ir birželį, Vilniuje susitikimų metu ir telefonu netiesiogiai per Seimo nario V. M. padėjėją – sekretorių T. J. ir tiesioginių susitikimų Vilniuje metu Seimo nario V. M. paprašė pasirašyti ir pateikti įregistruoti Seimui Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos papildymo“ projektą Nr. XIP-2142, kad Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programa būtų papildyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-2070, taip pat paprašė leisti jam už Seimo narį V. M. surinkti Seimo narių parašus (ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašus) ant Seimo narių rašytinio kreipimosi dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 įtraukimo į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą ir Seimo nutarimo projekto Nr. XIP-2142 dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos papildymo, kurį Seimo narys V. M. 2010 m. gegužės 25 d. įregistravo Seime ir už kurio priėmimą balsavo 2010 m. birželio 3 d. Seime, tokiais veiksmais suvaržė Seimo nario V. M. laisvą mandatą, pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies, 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Seimo statuto V dalies 19 skirsnyje nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų registravimo procedūras. Pasinaudodamas minėta parama, o ne teisinėmis priemonėmis, įtikino (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininko pavaduotoją V. M. 2010 m. birželį ir gruodį (duomenys neskelbtini) komitete svarstant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2070 balsuoti už šį įstatymo projektą ir 2011 m. balandžio 21 d. Seime balsuoti už (duomenys neskelbtini) komiteto 2010 m. gruodžio 1 d. patobulintą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. XIP-2070 (2), pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punkto, Lobistų etikos kodekso 1.2, 2.6.3 punktų nuostatas.

Nuo 2011 m. kovo pradžios iki 2011 m. gruodžio 6 d. Vilniuje, teikdamas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas ir siekdamas, kad jo lobistinės veiklos užsakovo – (duomenys neskelbtini) asociacijos naudai Seime būtų įregistruoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas 2011 m. gegužės 10 d. Nr. XIP-3188 ir (duomenys neskelbtini) komitete 2011 m. rugsėjo 28 d. patobulintas Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. XIP-3188 (2), ir 2011 m. gruodžio 6 d. Seime būtų balsuojama už šių įstatymų projektų priėmimą, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, t. y. įtikino Seimo narį V. M. ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama faktiškai valdomam Seimo nario V. M. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, Seime 2011 m. gegužės 10 d. įregistruoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, aiškinamąjį raštą ir 2011 m. gruodžio 6 d. Seime balsuoti už (duomenys neskelbtini) komitete 2011 m. rugsėjo 28 d. patobulintą Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies, Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnio, 6 straipsnio 7 punkto, Lobistų etikos kodekso 1.2, 2.1.2 punktų nuostatas ir tyčia šiurkščiai sulaužydamas lobisto priesaiką.

Nuo 2011 m. kovo pradžios iki 2011 m. gruodžio 15 d. Vilniuje, teikdamas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas ir siekdamas, kad jo lobistinės veiklos užsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai Seime būtų įregistruoti Akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas 2011 m. gegužės 19 d. Nr. XIP-3233 ir (duomenys neskelbtini) komitete 2011 m. gruodžio 14 d. patobulintas Akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas 2011 m. gruodžio 14 d. Nr. XIP-3233 (2) ir 2011 m. gruodžio 15 d. Seime būtų balsuojama už šių įstatymų projektų priėmimą, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, t. y. įtikino Seimo narį V. M. ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama faktiškai valdomam Seimo nario V. M. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, Seime 2011 m. gegužės 19 d. įregistruoti Akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, aiškinamąjį raštą ir 2011 m. gruodžio 15 d. Seime balsuoti už (duomenys neskelbtini) komitete 2011 m. gruodžio 14 d. patobulintą Akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies, Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnio, 6 straipsnio 7 punkto, Lobistų etikos kodekso 1.2, 2.1.2 punktų nuostatas ir tyčia šiurkščiai sulaužydamas lobisto priesaiką.

2. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Rimkus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismai byloje esančius įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, o ne jų visetą, kaip įrodymais rėmėsi iš esmės tik kaltinamųjų, suinteresuotų jiems palankia bylos baigtimi ir siekiančių išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą, padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. M. ir A. R., išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus nuomone, teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, dėl dalies jame nurodytų aplinkybių nepasisakė, nevertino ir neanalizavo visų prokuroro nurodytų kaltinamuosius kaltinančių įrodymų, nutartyje padarytų išvadų nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl to padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie yra esminiai; padaręs išvadą, kad A. R. nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 230 straipsnio 3 dalį).

2.2. Prokuroras teigia, kad teismai, išteisinę V. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, iš esmės neįvertino įrodymų, kurie pagrindžia V. M. kaltumą apgaule užvaldžius svetimą didelės vertės turtą.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo klaidingas išvadas, kad V. M. nebuvo žinoma apie fondo pinigų panaudojimą, nes E. B., E. L. parodymus vertino atskirai nuo byloje surinktų elektroninių ryšių priemonėmis gautų duomenų. Pasak kasatoriaus, susiejus visus duomenis į loginę grandinę, akivaizdu, kad V. M. žinojo apie visas fondo įplaukas ir panaudotas lėšas. E. B. be V. M. žinios negalėjo naudoti fondo lėšų, o V. M., smulkmeniškai sekdamas fondo įplaukas ir išlaidas, iš karto būtų pastebėjęs 58 000 Lt (16 797,96 Eur) neatitikimą, bet taip neįvyko ir tai patvirtina E. B. parodymus apie išgrynintų pinigų perdavimą V. M. pagal teismui pateiktą schemą. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl E. B. nurodytų aplinkybių apie faktinį ir paramos fondo lėšas skirsčiusį vadovą, tai patvirtinančių, bet pirmosios instancijos teismo neaptartų 2012 m. gegužės 29 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų – jų tarpusavio pokalbio (ZK_1720), kurio metu apie 10 000 Lt (2896,20 Eur) pervedimą fondui dieną prieš tai E. B. informavo V. M.; žinutės (ZK_2215) ir pokalbio (ZK_768), iš kurių matyti, kad ne E. B., o V. M. kontroliavo pinigų judėjimą. E. B. parodymai ir pokalbiai turėjo būti vertinami atsižvelgiant ir į tai, kad juos iš dalies patvirtino ir E. L. parodymai, kad apie į Labdaros paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įneštus pinigus E. B. nieko nežinodavo.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino E. B. parodymus atmetusio pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tyrimo metu nustatyta daug finansinių pažeidimų ne tik Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, bet ir E. B. vadovaujamoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nevertino apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nesąžiningai tvarkyti finansinę veiklą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ E. B. pradėjo tik po to, kai buvo įsteigtas fondas „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina jo parodymus, kad, atsiradus poreikiui išgryninti fondo „(duomenys neskelbtini)“ pinigus V. M., jis sugalvojo tam panaudoti anksčiau įsteigtą fondą. Specialistas, pateikęs išvadą Nr. 5-5/11, tyrė 2009 m. gegužės 5 d.–2012 m. birželio 1 d. laikotarpio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, bet pažeidimai – dokumentų klastojimas neleistinai išgryninat pinigus iš šios įstaigos, nustatyti tik nuo 2010 m. balandžio 9 d. Pirmą kartą pinigai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Ž. D. už neatliktas paslaugas pagal 2010 m. balandžio 9 d. rangos sutartį Nr. 2010/04/09-1 buvo sumokėti 2010 m. balandžio 26 d. (42 100 Lt (12 193 Eur)). Fondas „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo rašyti tikrovės neatitinkančius grynųjų pinigų orderius apie pinigų pervedimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tik 2010 m. gegužės 28 d. – pirmasis orderis Nr. 001 5500 Lt (1592,91 Eur), antrasis orderis Nr. 002, išrašytas 2010 m. gegužės 31 d. 2500 Lt (724,05 Eur)). Pagal specialisto išvadą Nr. 5-5/11 dalis pinigų buvo įforminti kaip per du kartus išmokėti Ž. D. (2010 m. gegužės 27 d. orderis Nr. 0245 2900 Lt (839,90 Eur) ir 2010 m. liepos 8 d. orderis Nr. 0247 3800 Lt (1100,56 Eur)) už dekoracijų gamybą pagal sutartį Nr. 2010/04/09-1. Be to, kaip teigia kasatorius, byloje pateiktos specialisto išvados Nr. 5-5/6 ir 5-5/11 patvirtino E. B. parodymus teisme apie sugalvotą schemą, kaip pateisinti iš fondo „(duomenys neskelbtini)“ išgrynintus ir perduotus V. M. ne mažiau kaip 58 000 Lt (16 797, 96 Eur), kurie turėjo būti vertinami kartu su Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų analize, bet teismas to nepadarė.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. M. telefoninių pokalbių buvo klausomasi nuo 2009 m. balandžio 1 d., bet per trejus metus neužfiksuotas nė vienas pinigų perdavimas V. M.. Tačiau, pasak kasatoriaus, teismas E. B. ir V. M. 2009 m. gegužės 28 d. pokalbį (ZK_456, 2012 m. gegužės 29 d. protokolas) vertino atskirai nuo E. B. 2013 m. rugpjūčio 29 d. parodymų, balsu perskaitytų ir patvirtintų 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, nepasisakė dėl kitų skunde prašytų įvertinti bylos esminių aplinkybių, t. y. to, kad pinigų perdavimo-priėmimo fakto techninėmis priemonėmis nebuvo galimybės užfiksuoti, nes V. M. laikėsi ypač didelės konspiracijos, vengė kalbėti telefonu, tai patvirtina užfiksuotas pokalbis (ZK_1924, 2012 m. gegužės 29 d. protokolas). Be to, pinigų perdavimo faktą patvirtina ne tik E. B. parodymai, taip pat ir dėl jo pokalbio su V. M. (ZK_768, 2012 m. gegužės 29 d. protokolas), bet ir šio pokalbio turinys. Teismas neatsižvelgė į V. M. konspiraciją patvirtinantį faktą, kad V. M. su A. R. savo bendravimą maskavo susisiekdami per R. Š. (pokalbiai ZK_1218, ZK_1219 bei ZK_1448), E. B. parodymus, kad V. M. nurodė nieko konkretaus telefonu su juo nekalbėti, ir juos patvirtinančius liudytojos E. L. parodymus 2015 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje. Teismas nepasisakė dėl to, kad V. M. 2015 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kodėl E. B. davė tokius parodymus.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės neįvertino SMS žinutės (ZK_ 2215, 2012 m. gegužės 29 d. protokolas), 2009 m. gruodžio 28 d. pokalbio ir 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdyje balsu perskaitytų ir patvirtintų E. B. 2013 m. rugpjūčio 29 d. parodymų, iš kurių matyti, kad V. M. žinojo AB „(duomenys neskelbtini)“ planus pervesti pinigus fondui „(duomenys neskelbtini)“, susijusių su AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pervedimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą už reklamos paslaugas, kuriuo buvo maskuojami fondui „(duomenys neskelbtini)“ skirti 8000 Lt (2316,96 Eur), dėl to padarė klaidingas išvadas, kad V. M. apie finansines operacijas nežinojo.

2.7. Prokuroras pažymi, kad teismų išvadą, jog fondas „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtas labdarai ir V. M. veikla buvo vedina teigiamų tikslų – padėti žmonėms, paneigia bylos duomenys, t. y. 2012 m. gegužės 25 d. kratos Seimo nario V. M. darbo vietoje – biure metu rastas (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 14 d. prašymas Seimo nario V. M. padėjėjai R. Š. skirti dar didesnę sumą, kurią V. M. atsisakė skirti, E. B. parodymai, balsu perskaityti 2015 m. vasario 18 d. ir kovo 25 d. teismo posėdžiuose, 2011 m. vasario 22 d. E. B. ir V. M. pokalbis (ZK_8339), rodantys, kad tik dalis lėšų buvo skiriama labdarai, kurie teismų liko neįvertinti.

2.8. Teismai klaidingai konstatavo, kad E. B. negalėjo pasakyti, kur, kada ir kokias sumas jis perduodavo V. M.. Teismai neįvertino 2015 m. vasario 18 d. ir 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdžiuose balsu perskaitytų ir patvirtintų E. B. parodymų, kad pinigus perduodavo susitikimų „bandelynėje“, „šokolodinėje“, kitose Vilniaus miesto centre esančiose kavinėse ar Seimo viešbutyje metu, arba nuvažiavus į kitas vietas. Juos patvirtina ir telefoniniai pokalbiai (ZK_1924, ZK_1927, ZK_456, ZK_768), ir E. L. parodymai, kurių apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino. E. B. parodymus, kad V. M. reikalavo išgryninti ir perduoti jam pinigus, patvirtina ir jo veiksmai po 2012 m. gegužės 29 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų pokalbių. 2011 m. gruodžio 29 d. V. M. parašė E. B. SM žinutę „Daryk“ (ZK_1722), į kurią E. B. atsakė žinute „Bandau“. Tą pačią dieną E. B. skambino S. A. (per kurio vadovaujamą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkus ir trečiuosius asmenis buvo gryninami pinigai), priminė, kad jo sąskaitoje yra jų 5000 Lt (1448,10 Eur) ir klausė, ar galėtų juos jam pervesti (pokalbis ZK_1769). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad 2011 m. gruodžio 29 d. D. B. vardu išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 002 už filmavimo darbus pagal 2011 m. spalio 14 d. sudarytą paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VL-2011-1 iš viso už 5000 Lt (1448,10 Eur). Ši suma apskaityta kaip sumokėta pagal 2011 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0288 D. B., kuris E. B. prašymu turėjo verslo liudijimą ir jokių pinigų pagal verslo liudijimą išrašytus kvitus negavo. 2011 m. gruodžio 30 d. E. B. ir V. M. pokalbiai (ZK_1924, ZK_1927, 2012 m. gegužės 29 d. protokolas) patvirtina faktą, kad kitą dieną po 5000 Lt (1448,10 Eur) išgryninimo E. B. ir V. M. tarėsi tik susitikti „lauke tris minutes“, t. y duomenys, patvirtinantys E. B. parodymų teisingumą, kurie nebuvo įvertinti, ir teismai nepasisakė, kodėl šiuos įrodymus atmetė. Teismas nevertino E. B. parodymų apie V. M. perduotus pinigus, vadinamuosius paketus dėl paramos, kartu su juos patvirtinančiais bylos įrodymais: 2011 m. lapkričio 29 d. pokalbiu (ZK_9633), kurio metu E. B. paskambinęs V. M. pasakė, kad ateina jų paimti, 2009 m. birželio 12 d. ZK_810, 2009 m. birželio 16 d. ZK_914, ZK_916, 2009 m. birželio 25 d. ZK_2395 pokalbiais, E. L. parodymais.

2.9. Apeliacinės instancijos teismas nevertino bylos įrodymų dėl iš 4000 Lt (1158,48 Eur), fondo pervestų (duomenys neskelbtini) bendruomenei, 2000 Lt (579,24 Eur) grąžinimo V. M. per jo padėjėją R. Š. ir dėl jų nepasisakė, nors šias aplinkybes prokuroras akcentavo skunde ir 2015 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje. Liudytojos V. V., proceso metu apklaustos tris kartus ir nurodžiusios vis kitas aplinkybes, parodymai aprašyti, bet nenurodyta, kuriais iš jų remtasi priimant nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė ir R. Š. parodymus, bet jų neanalizavo, nors jie patvirtino V. V. pirminius parodymus, balsu perskaitytus 2014 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje, ir paneigė vėlesnius keičiamus nelogiškus V. V. parodymus bei nurodytas visiškai nepagrįstas aplinkybes apie skolos grąžinimą R. Š., kurios net nepažinojo. Teismas taip pat nevertino ir kitų, V. V. pirminius parodymus ir nuoseklius R. Š. parodymus 2014 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, jog su V. M. buvo kalbama apie iš V. V. paimtus 2000 Lt (579,24 Eur), patvirtinančių 2012 m. gegužės 29 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių (ZK_1665, ZK_1715), iš kurių matyti, kad fondui „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 2000 Lt (579,24 Eur) V. M. nurodymu per V. V. ir R. Š. buvo išgryninti ir V. M. juos panaudojo savo asmeninėms reikmėms, palikdamas savo padėjėjai už jos turėtas išlaidas, susijusias su Seimo nario padėjėjos veikla, kurias turėjo kompensuoti Seimo narys; šias aplinkybes patvirtinančio 2012 m. liepos 26 d. dokumentų pateikimo protokolo, kuriuo apžiūrėtas iš R. Š. paimtas V. V. rašytas pakvitavimas dėl 2000 Lt (579,24 Eur) grąžinimo. Šie duomenys patvirtina, kad V. M. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei V. V. pažadėjo iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 4000 Lt (1158,48 Eur) paramą (duomenys neskelbtini) bendruomenės projektui „(duomenys neskelbtini)“, jeigu V. V. dalį per fondą gautų paramai skirtų lėšų – 2000 Lt (579,24 Eur) jam sugrąžins, o paskui davė nurodymus E. B. iš fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 4000 Lt (1158,48 Eur) paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir, kai pinigai buvo pervesti, paskambinęs padėjėjai R. Š. davė nurodymą dėl pinigų perdavimo tą pačią dieną susitikti su V. V., ir ji, vykdydama V. M. nurodymą, susitiko su V. V. ir iš jos priėmė 2000 Lt (579,24 Eur) V. M., kuriuos jo nurodymu pasiliko sau kaip atlyginimą už jo kaip Seimo nario reikalais išnaudotą kurą.

2.10. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl V. M. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, padarė neteisingą išvadą, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių V. M. kaltinamas, praėjo griežtai reglamentuotą įstatymo registravimo Seime kontrolę, įtraukimo į dienotvarkę tvarką, balsavimo Seime procedūrą, dėl to kaltinime nepagrįstai teigiama, kad jis nebuvo įsigilinęs į teikiamų įstatymų projektus.

2.11. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma iš esmės įvertinti pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad E. B. buvo iš esmės tik fiktyvus fondo steigėjas ir valdytojas, nes Seimo narys V. M. fondo savo vardu oficialiai negalėjo įsteigti ir valdyti, bet realiai fondą įsteigė ir tiesiogiai jo veiklą prižiūrėjo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino V. M. veiksmų steigiant ir realiai vadovaujant fondui einant Seimo nario pareigas ((duomenys neskelbtini)), pažeidžiančių Konstitucijos 60 straipsnio nuostatas, surinktų įrodymų viseto, nuo fondo „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo iki lėšų iš jo pasisavinimo, įrodančio tikslą neteisėtai pasipelnyti, t. y. sukčiaujant užvaldyti fondo lėšas ir fondo veiklos naudojimą asmeniniais tikslais siekiant savireklamos, kontekste. Patvirtinant ar paneigiant, kad nusikalstamos veikos organizatorius buvo V. M., turėjo būti įvertinti 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. kovo 25 d. teismo posėdžiuose patvirtinti E. B. parodymai dėl fondo įsteigimo iniciatyvos, tai patvirtinantys 2012 m. gegužės 29 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pokalbiai, kurių metu V. M. prašė E. B. tapti V. M. Labdaros ir paramos fondo steigėju ir vadovu ir iš kurių matyti, kad V. M. asmeniškai rūpinosi fondo veikla ir faktiškai jam vadovavo, rūpinosi fondo rėmėjų suradimu, davė nurodymus dėl fondo gautų lėšų skirstymo (ZK_1712, ZK_3081, ZK_456, ZK_810, ZK_8339, ZK_5346, ZK_5362, ZK_1710, ZK_1722, ZK_1723, ZK_2149, ZK_3096, ZK_2395, ZK_10159, ZK_13112, ZK_8807, ZK_10178, ZK_7322, ZK_8857), T. J. parodymai 2014 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje dėl fondo steigimo V. M. prašymu, liudytojos R. Š. parodymai 2014 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje dėl padėjimo vykdyti fondo veiklą, balsu perskaityti 2014 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje liudytojų K. V. Š., A. P., A. B., P. B. parodymai, kad paramos klausimai buvo aptariami ir derinami su V. M., 2015 m. vasario 18 d., 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdžiuose balsu parskaityti ir patvirtinti E. B. parodymai, 2015 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje balsu perskaityti ir patvirtinti E. L. parodymai, kartu jų kontekste FNTT Panevėžio valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados 2013 m. sausio 31 d. Nr. 5-5/6 ir 2013 m. vasario 19 d. Nr. 5-5/11, bet teismai to nepadarė.

2.12. Apeliacinės instancijos teismas nevertino skunde akcentuotų pirmosios instancijos teismo nevertintų esminių aplinkybių, kad V. M., būdamas Seimo narys, dėl paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į A. R., kurio pastangomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė V. M. įsteigtam fondui 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paramą, o V. M. tuo metu Seime registravo įstatymų pakeitimo įstatymų projektus ir balsavo už trijų įstatymų, t. y. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo ir Akcizų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimus, kurių priėmimu buvo suinteresuotas lobistas A. R., rodančios, kad V. M. veikė ne Tautos ir Lietuvos Valstybės interesais, vadovaudamasis ne teisiniais argumentais dėl teisės aktų įregistravimo ir priėmimo Seime, o priešingai, atsižvelgdamas į teikiamą paramą faktiškai jo valdomam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, dėl to suvaržė Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvą mandatą. Teismas neįvertino ir nepasisakė, ar, pervedant paramą į gavėjo sąskaitą ir vėliau ją išgryninus dalį grąžinant, nebuvo padaryti Konstitucijos 59, 60 straipsnių, taip pat Labdaros ir paramos įstatymo 3, 10 straipsnių, nustatančių labdaros ir paramos tikslus bei panaudojimą, pažeidimai.

2.13. Prokuroras teigia, kad teismai nepagrįstai nusprendė, kad materialinės paramos gavėjai niekada šios paramos nesiejo su Seimo nario V. M., jo partijos reklamavimu ir tokių prašymų negavo. Byloje liko neįvertinti liudytojos R. Š. parodymai, kad V. M. nurodydavo kreiptis į fondą, liudytojų: K. V. Š. parodymai, kad V. M., remdamas juos, norėjo pasirodyti geras prieš rinkėjus, už tai jie buvo jam dėkingi, A. P. parodymai, kad V. M. už paramą dėkojo ir nurodė, jog už paramą politikus remia politinėje veikloje, A. B., P. B. parodymai, V. V. parodymai, kuriuos patvirtino ir V. B. parodymai, J. S., S. A., B. V. V., A. B. ir R. N. parodymai, kad su V. M. buvo derinamas paramos gavimas ar apie fondą buvo sužinoma iš jo aplinkos, apie asmenišką dėkojimą V. M.. Liudytoja N. V. parodė, kad skambino į fondą „(duomenys neskelbtini)“ padėkoti už paramą ir kad jų draugija agitavo už partiją, kuri juos remia, t. y. už partiją (duomenys neskelbtini), padėjo platinti lankstinukus, taip atsidėkojo už tai, kad šis fondas juos rėmė, kuriuos patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai (ZK_9232, ZK_8837), liudytojos B. V. parodymai ir tai patvirtinantis pokalbis (ZK_180), kad vykdė V. M. partijos reklamą.

Pasak prokuroro, būtina įvertinti aplinkybes, kad dėl fondo įsteigimo buvo konsultuojamasi su lobistu A. R. ir iš jo gauti fondo steigimo dokumentų pavyzdžiai, bei jas patvirtinančius duomenis: daiktų paėmimo ir apžiūros protokolus, T. J. parodymus, A. R., R. M. parodymus, iš kurių matyti, kad V. M., kaip Seimo narys susitiko su lobistu A. R. ir jo nurodytu paramos davėjo (rėmėjo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ korporatyvinių reikalų vadovu R. M. dėl paramos skyrimo, o A. R., siekdamas, kad lobistinės veiklos užsakovų naudai Seime būtų įregistruoti įstatymų pakeitimo įstatymų projektai ir balsuojama už jų priėmimą, R. M. įkalbėjo remti faktiškai V. M. vadovaujamą Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paramą fondui.

2.14. Teismai nevertino ir bylos duomenų apie kito suinteresuoto įstatymo priėmimu subjekto – (duomenys neskelbtini) paramą fondui „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nevertinti liudytojo E. B. parodymai, kad šį rėmėją, suinteresuotą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų užregistravimu Seime, surado V. M., liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie susitikimą su V. M. ir pokalbį apie jo užregistruotą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą ir rėmimo reikalus. Šis liudytojas iš pokalbio suprato, kad remdamas fondą, kuris susijęs su V. M., jis tikėjosi „politinių dividendų“, vėliau buvo pervesti pinigai fondui. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad, V. M. paprašius, fondas gavo paramą, ir kad S. G. rėmė šį fondą, žinodamas, jog jis susijęs su V. M.; tiek S. G., tiek A. R., atstovaudami savo asociacijoms, siekė, kad Seime būtų užregistruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos ir panaikintas visiškas alkoholio reklamos draudimas, kurį V. M. užregistravo ir už jį balsavo Seime.

2.15. Teismai konstatuodami, kad įstatymai buvo priimti laikantis tvarkos, kad V. M. į juos buvo įsigilinęs, nevertino ir nepasisakė dėl tai paneigiančių duomenų, užfiksuotų operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (pokalbiai ZK_2311, ZK_2425), liudytojo T. J. parodymų. Teismai turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl Seimo narių, palaikančių įstatymo projektą, parašų rinkimo, ir nurodyti, kodėl atmeta kitus duomenis apie tai, kad V. M. 2010 m. balandį–gegužę Vilniuje leido lobistui A. R. už save Seime rinkti Seimo narių parašus ant savo paties inicijuoto 2010 m. gegužės 13 d. teikimo dėl įstatymo projekto (2012 m. birželio 12 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, pokalbiai ZK_310, ZK_1005, ZK_1854, ZK_1891, ZK_1892, ZK_1950 ir ZK_2083), bet tai nebuvo padaryta.

Pasak kasatoriaus, vertinant surinktų duomenų visumą, aiškus kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų mechanizmas, atskleidžiantis visus V. M. sumanymus ir tikslus, akivaizdžiai matyti, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad fondas „(duomenys neskelbtini)“ įsteigtas ir iš esmės buvo valdomas V. M., remiamas rėmėjų, turėjusių interesų dėl atitinkamų jiems palankių įstatymų priėmimo Seime, buvo veikiama per lobistą, kuris šiuo atveju atstovavo fondo rėmėjus ir pats turėjo interesą dėl atitinkamų įstatymų priėmimo, įstatymų pataisos buvo teikiamos per Seimo narį V. M., kurio faktiškai įkurtas ir valdomas fondas „(duomenys neskelbtini)“ buvo remiamas, galiausiai užmaskuota fondo paskirtis, pinigų iš fondo išgryninimas ir pasisavinimas bei Seimo nario savireklama politiniais tikslais.

2.16. Teismai, išteisindami V. M. dėl piktnaudžiavimo Seimo nario padėtimi, pasisakė dėl teismų praktikos vertinant didelės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, bet nepasisakė dėl šių aplinkybių byloje pareikštų kaltinimų ir surinktų duomenų kontekste, neargumentavo, kodėl konkrečiu atveju nėra didelės žalos požymio, t. y. ši apeliacinio skundo dalis iš esmės liko neišnagrinėta. Teismai turėjo iš esmės įvertinti įrodymus šioje byloje, iš kurių matyti, kad šiuo atveju piktnaudžiaujant tarnyba ir darant kitą sunkų nusikaltimą – sukčiavimą, dėl neteisėtų V. M. veiksmų didelę 58 000 Lt (16 797, 96 Eur) turtinę žalą patyrė Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“. Piktnaudžiaujant tarnyba, didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo sulaužyta Seimo nario priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, diskredituotas Seimo nario vardas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema politinės reklamos ir paramos teikimo srityse bei iškreipti labdaros ir paramos gavimo ir teikimo principai. Be to, didelės neturtinės žalos buvimą suponuoja nusikaltimo padarymo metu eitos V. M. pareigos – jis buvo Seimo narys, (duomenys neskelbtini) davęs priesaiką, nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant Konstitucijos 59 straipsnio, 60 straipsnio 1 dalies, 69 straipsnio nuostatas, o taip pat pažeidžiant Seimo statuto V dalies devynioliktame skirsnyje nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų registravimo procedūras, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus, Labdaros ir paramos įstatymo 3, 10 straipsniuose nustatytus labdaros ir paramos tikslus, panaudojimą. Be to, nusikalstama veika tęsėsi daugiau kaip dvejus metus, dėl šios nusikalstamos veikos visuomenės informavimo priemonėse kilo didelis rezonansas. Tai, kad asmeninės naudos buvo siekiama per įstatymų leidybą, turint Tautos atstovo mandatą, kuris buvo suvaržytas, įstatymus registruojant ir už juos balsuojant gavus paramą iš suinteresuotų asmenų, ypač sumenkina pasitikėjimą Seimu kaip įstatymų leidybos institucija ir pasitikėjimą Seimo nariais, taip pat Valstybe, nes buvo sudaryta prielaida abejoti priimamų įstatymų, kurie daro įtaką iš esmės visai valstybei ir jos piliečiams, teisėtumu, įstatymų priėmimo skaidrumu bei abejoti kaltinime nurodytais valstybės deklaruojamais įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100/2014">2K-100/2014</a>; 2K-98/2014; 2K-P-1/2014 ir kt.).

2.17. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar pagrįstai V. M. išteisintas dėl provokavimo duoti kyšį ir kyšio priėmimo, E. B. parodymus vertino selektyviai, nepasisakė dėl 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdyje balsu perskaitytų ir patvirtintų jo parodymų, kad V. M. išprovokavo jį, prašydamas nupirkti fotoaparatą, leido aiškiai suprasti, kad jie susipyks jei aparatas nebus nupirktas, o jis nenorėjo atsakyti įtakingam Seimo nariui, nes norėjo palaikyti draugiškus santykius, manė, kad V. M. padės surasti rėmėjų jo fondui, todėl nupirko ir neatlygintinai perdavė aparatą. Teismas neįvertino šiuos parodymus patvirtinančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių (ZK_5099, ZK_6719, ZK_6819, ZK_7322, ZK_7503, ZK_7507, ZK_7509, ZK_7574, ZK_7635), iš kurių matyti, kad E. B. buvo skambinta dar prieš tai, kol aparatas buvo nupirktas ir perduotas Seimo nariui, 2012 m. gegužės 25 d. kratos pas V. M. ir 2013 m. gruodžio 29 d. kratos metu rastų daiktų – fotoaparato „Leica D - Lux 5“ garantinės kortelės apžiūros protokolų, liudytojos E. L. parodymų dėl reikalavimo nupirkti fotoaparatą, jo nupirkimo ir perdavimo V. M., dokumentų pateikimo bei apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, patvirtinančių, kad iš Seimo nario padėjėjos paimtas būtent tas fotoaparatas, už kurį apmokėta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. K. parodymų, kad ji suprato, jog aparatas yra V. M. asmeninis.

2.18. Prokuroras pabrėžia, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaltinamas lobistas A. R. nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo BK 230 straipsnio 3 dalies prasme. Pasak kasatoriaus, priešingai, nei nusprendė teismai, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a> apibrėžti požymiai leidžia konstatuoti, kad lobistas atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius. BK 228 straipsnyje nustatytos veikos subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio statusas pagal BK 230 straipsnio 3 dalies išaiškinimą siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį toks asmuo, kad jį būtų galima laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, privalo turėti atitinkamus įgaliojimus, kas šiuo atveju išplaukia iš Lobistinės veiklos įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Be to, asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar užsiimantis profesine veikla, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jeigu jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet ir privatūs asmenys, tačiau tik įstatymų nustatytais atvejais. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijos įtvirtintos ir saugomas vertybės. Šioje byloje nagrinėjamas atvejis visuomenei ypač aktuali sritis – įstatymų leidyba. A. R. – lobistas, kuris savo veikla daro įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, t. y. jam įstatymų suteiktos teisės daryti įtaką srityje, kuri susijusi su dideliu žmonių ratu. Tai, kad ir įstatymų leidėjas yra pripažinęs lobisto užimamų pareigų svarbą, rodo tai, kad lobistinė veikla, vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo 9–14 straipsniais, yra kontroliuojama Vyriausiosios tarnybines etikos komisijos.

2.19. Pasak prokuroro, teismai išteisino A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį remdamiesi išimtinai A. R. ir V. M. parodymais ir vertindami juos atskirai nuo kitų byloje nustatytų reikšmingų duomenų. Sprendžiant, ar A. R. įvykdė jam inkriminuojamą piktnaudžiavimą, pirmiausia išsamiai turėjo būti įvertinti duomenys apie tai, kad A. R., žinodamas įstatymų nustatytą draudimą Seimo nariui eiti kitas pareigas, paprašytas Seimo nario V. M., padėjo jam įsteigti fondą kito asmens vardu. Pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu A. R. pateikus M. J. fondo įstatų kopiją, patikėjo A. R. versija, kad jis T. J. nusiuntęs šio fondo įstatus kaip pavyzdį. Tačiau susipažinus su šiais įstatais matyti, kad jie nuo fondo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, išskyrus pavadinimą, sutampa su A. R. siųstais V. M. padėjėjui T. J.. Bylos duomenys rodo, kad A. R. specialiai konkrečiam fondui, vėliau tapusiam „(duomenys neskelbtini)“, parašė įstatus. Teismai neįvertino A. R. 2009 m. balandžio 23 d. rašyto laiško dėl domėjimosi fondo steigimu; to, kad A. R. fondą tokiais aktyviais veiksmais padėjo įsteigti Seimo nariui V. M., o vėliau fondui surado rėmėją, suinteresuotą įstatymų pateikimu Seimui, kuriuos pateikė V. M.; T. J. parodymų, kad A. R. iniciatyva 2009 m. Vilniuje organizuotame susitikime dalyvavo jis, Seimo narys V. M., lobistas A. R. ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ korporatyvinių reikalų vadovas R. M., kuriam buvo pristatytas Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ ir kalbama apie bendrovės galimybes skirti paramą pagyvenusių žmonių organizacijoms per šį fondą; R. M. teisme patvirtintų parodymų apie susitikimą su V. M., T. J. ir A. R., įvykusį lobisto A. R. iniciatyva. Iš A. R. ir R. M. telefoninio pokalbio (ZK_477) matyti, kad, kalbant apie Seime svarstytą Akcizų įstatymo 34 straipsnio projektą A. R. pažadėjo pakalbėti su V. M., kad „greičiau tą projektą varyti į (duomenys neskelbtini)“; šio pokalbio metu A. R. paklausė R. M. apie rėmimo lėšas. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į skundo argumentą, kodėl rekomenduojant „(duomenys neskelbtini)“ atstovui remti fondą „(duomenys neskelbtini)“, nurodant, kad šis fondas susijęs su V. M., į kurį nukreipta lobistinė veikla, nebuvo netiesiogiai skelbiama informacija apie galėjimą turėti įtakos teisės aktų leidybai ir valstybės politikui Seimo nariui V. M.. Byloje nustatyta, kad A. R. tiesiogiai nesuvedė paramos davėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir fondo „(duomenys neskelbtini)“ – nei R. M., nei kitam „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedavė fondo „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens kontaktų, o pats rūpinosi tuo, kas nesusiję su jo vykdoma lobistine veikla. A. R., žinodamas, kad paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ susijęs su V. M., 2009-2011 metais tarpininkavo fondui „(duomenys neskelbtini)“ kaip paramos gavėjui ir „(duomenys neskelbtini)“ kaip paramos davėjui, apie tai pasakydamas ir V. M., bet teismas šios aplinkybės nevertino ir neanalizavo tai įrodančių byloje surinktų ir teisme patikrintų duomenų: susirašinėjimo elektroniniu paštu, operatyvinių veiksmų protokole užfiksuotų pokalbių (ZK_439, ZK_1218, ZK_1219, ZK_1448), liudytojos R. Š. parodymų, kratos pas A. R. metu paimto kompiuterio 2012 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolo. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas duomenų apie fondo įsteigimą ir paramos davėjų ieškojimą nepagrįstai nesiejo su tuo, kad A. R. iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus paramą V. M. įsteigtam fondui „(duomenys neskelbtini)“, A. R. per Seimo narį V. M. inicijavo trijų kaltinime nurodytų įstatymų pakeitimus. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 ir projekto Nr. XIP-2070 (2) iniciatorius buvo ne tik (duomenys neskelbtini) asociacija. Pasak kasatoriaus, jei ši vienintelė asociacija būtų buvusi iniciatorius, A. R. būtų veikęs tik kaip šios asociacijos direktorius ir jo veikla nebūtų laikoma lobistinė. Taip pat A. R. veikla nebūtų buvusi lobistine, jei šio įstatymo iniciatoriai būtų patys bendrai veikę, kaip, pvz., Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-3188 iniciatoriai. Šiuo atveju vienas A. R. Seime atstovavo (duomenys neskelbtini) asociaciją ir (duomenys neskelbtini) asociaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent išimtinai tik A. R. dirbo siekdamas, kad būtų registruotas šio įstatymo projektas. Todėl, kaip teigia kasatorius, manytina, kad A. R. su (duomenys neskelbtini) asociacijomis turėjo sudaryti lobistinės veiklos sutartis, o A. R. lobistinės veiklos 2010 m. ataskaitoje tarp lobistinės veiklos užsakovų nėra nurodytų šių juridinių asmenų: (duomenys neskelbtini) asociacijos ir (duomenys neskelbtini) asociacijos. Šiuo aspektu liko neįvertinti 2014 m. lapkričio 3 d. teisme duoti T. J. parodymai, kad A. R. veikė kaip lobistas, o ne kaip vieno iš iniciatorių direktorius. Esminė aplinkybė, kuri turėjo būti byloje įvertinta, yra ne tai, kad A. R. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nepranešė apie teiktas lobistinės veiklos paslaugas, nes toks nepranešimas apie paslaugas pats savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o tai, kaip jis, siekdamas įstatymo pakeitimo, veikė: pats rinko parašus, matydamas, kad V. M. neįsigilinęs į pakeitimus, vietoj to, kad pristatytų ir išaiškintų siekiamo įstatymo pakeitimo esmę, parašė jam aiškinamąjį raštą, prašė, kaip įmanoma greičiau, jį pristatyti. Tokie veiksmai nesuderinami su lobisto veika ir dėl jų turi būti pasisakyta vertinant, ar A. R. veikla, kuria vykdomi Seimo nariui priskirtini įgaliojimai, yra teisėta, o atsižvelgiant į jo pastangomis gautą paramą Seimo nario valdomam fondui, ir ar nenusikalstama.

2.20. Prokuroras teigia, kad teismų išvados dėl kaltinimo A. R. piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi renkant Seimo narių parašus nepagrįstumo padarytos remiantis tik dalimi byloje surinktų duomenų ir formaliai apsiribojant teiginiais, kad Seimo statute nėra nurodyta, kas turi rinkti Seimo narių, palaikančių įstatymo projektą, parašus. Spręsdami, ar veiksmus gali atlikti tik Seimo narys, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, ar ir kitas asmuo, teismai turėjo vertinti veiksmų esmę, bet liko nepasisakyta dėl išskirtinės praktikos taikymo ir įprastinės tvarkos laikymosi renkant Seimo narių parašus, pateiktų A. R. ir V. M. kaltinimų kontekste. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad V. M. buvo aišku, kokius teisės aktų pakeitimus jis Seime pristato, pagrindė išimtinai V. M. parodymais, bet nepasisakė, kodėl atmeta byloje surinktus duomenis, rodančius priešingai: T. J. ir A. R. pokalbius (ZK_2311 ir ZK_2425) dėl Seimo nario V. M. pageidavimo gauti „žmonių kalba“, t. y. paprastai ir aiškiai raštu išdėstytus argumentus dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kad galėtų projektą pristatyti Seime, nors V. M. Seime jau 2010 m. gegužės 13 d. buvo įregistravęs minėtą įstatymo projektą ir aiškinamąjį raštą, pokalbio (ZK_2325), rodančio 2010 m. gegužės 31 d. A. R. veiksmus pasikeitus Seime pranešėjui (vietoj V. M. Seimo nariui V. G.). Apeliaciniame skunde buvo prašoma aptartus pokalbius pripažinti įrodymais ir jais remtis, atsižvelgiant ir į T. J. parodymus, bet apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, tokį dalinį duomenų vertinimą neleistinai pripažino teisėtu. Pasak kasatoriaus, teismų buvo prašoma byloje surinktų duomenų ir pateiktų kaltinimų kontekste įvertinti, ar Seimo narys V. M., leidęs jam priskirtas funkcijas atlikti lobistui, priimdamas sprendimus nebuvo varžomas aplinkinių, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. gegužę fondas „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo gavęs iš (duomenys neskelbtini)“ 20 0000 Lt (5792,40 Eur) paramą A. R. pastangomis. Teismai nepagrįstai atskirai vertino ir duomenis dėl daromo spaudimo V. M., t. y. dėl A. R. ir T. J. susirašinėjimo, kurio metu buvo kalbama apie Seimo nario „pajudinimą“ dėl Akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, neatsižvelgę į tai, kad po šio susirašinėjimo (duomenys neskelbtini) komitete pateiktas įstatymo projektas Nr. XIP-3233 buvo 2011 m. gruodžio 14 d. patobulintas ir užregistruotas Seime, o 2011 m. gruodžio 15 d. Seimo posėdyje V. M. balsavo už jo priėmimą. Teismai nevertino pirmosios instancijos teismui 2015 m. balandžio 17 d. pateiktų R. M. ir jo vadovų 2012 m. birželio 21 d. pokalbių (SG_237, SG_311). Dėl šių pokalbių pakartotinai apklausti R. M. nepavyko, bet buvo apklaustas L. L., kuris patvirtino, kad toks pokalbis buvo; teismas nevertino pokalbių metu užfiksuotų R. M. pasisakymų apie lobisto A. R. iniciatyvą dėl labdaros, susijusios su V. M., projektui, nurodytų lobisto sąsajų su parlamentaru, dėl netiesioginio pinigų davimo Seimo nariui. Kasatoriaus nuomone, byloje surinkti ir teismų neįvertinti duomenys akivaizdžiai rodo, jog buvo nesilaikoma įstatymų teikiant viešąsias lobistinės veiklos paslaugas, piktnaudžiaujama tarnybine lobisto padėtimi, atliekant nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, pažeidžiant Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnio, 6 straipsnio 6, 7 punktų, Lobistų etikos kodekso 1.2, 2.1.2 punktų nuostatas ir tyčia šiurkščiai sulaužant duotą lobisto priesaiką, tokie lobisto veiksmai suvaržė Seimo nario V. M. laisvą mandatą ir sukliudė laikytis įstatymų priėmimo Seime nustatytos procedūros, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies, 69 straipsnio 1 dalies nuostatos.

2.21. Kasatorius taip pat pažymi, kad pagal iki 2011 m. galiojusį Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą visi aukojusieji juridiniai asmenys privalėjo būti viešinami, o nagrinėjamoje byloje parama neviešai suteikta politiko fondui A. R. pastangomis, o V. M. kaip Seimo narys priėmė paramą Seimo nario fondui, nes paskiriant E. B. šio fondo steigėju ir vadovu to ir buvo siekiama. Apeliaciniame skunde buvo akcentuota, kad A. R. nebuvo kaltinamas kyšio davimu, t. y. paramos organizavimu siekiant konkretaus įstatymo priėmimo, nes, kaip teisingai nurodė teismas, yra nustatytos įstatymų priėmimo procedūros ir nuo vieno V. M. nepriklauso, ar įstatymas bus priimtas; A. R. ir V. M. nebuvo kaltinami priimtų įstatymų ydingumu, nes, kaip teismas nurodė, šie įstatymai priimti, pasirašyti ir galioja. A. R. buvo kaltinamas tuo, kad kaip lobistas, t. y. asmuo, prilyginamas valstybės tarnautojui, pažeidė esminį Konstitucijos 59 straipsnyje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia esminių lobizmo principų nesilaikymą vykdant pareigas ir padarinius – Konstitucijos pažeidimą, o tai yra būtinas piktnaudžiavimo požymis – didelė žala. Be to, A. R. kaip lobistas priesaiką sulaužė siekdamas asmeninės naudos – įgyti lobistinės veiklos užsakovų palankumą ir gauti iš jų turtinės naudos, jo neteisėti veiksmai tęsėsi daugiau kaip dvejus metus, dėl šios nusikalstamos veikos kilo didelis rezonansas, įvykis buvo paviešintas per masines visuomenės informavimo priemones, o tai sumenkino Seimo institucijos autoritetą, pasitikėjimą Seimo nariais, taip pat ir Valstybe, nes sudaroma prielaida abejoti priimamų įstatymų, turinčių įtakos visai valstybei ir jos piliečiams, teisėtumu, įstatymų priėmimo skaidrumu bei abejoti kaltinime nurodytais valstybės deklaruojamais įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100/2014">2K-100/2014</a>; 2K-98/2014; 2K-P-1/2014, 2K-232/2012 ir kt.), bet teismai to nevertino.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Rimkaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, įrodymų vertinimo ir BPK nuostatų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka

4. Kasatoriaus prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės argumentuojamas tuo, kad šis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo V. M., kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; 225 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, o A. R. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, išteisinti, neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentus, neteisingai vertino įrodymus, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje ir 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytus reikalavimus bei netinkamai aiškino ir taikė BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatas.

5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nes neįvertino visų byloje surinktų duomenų, priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kuriomis teismas grindė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau esminių išteisintųjų V. M. ir A. R. kaltumą pagrindžiančių įrodymų, kuriuos buvo prašoma įvertinti prokuroro apeliaciniu skundu, neįvertino, dėl dalies jų apskritai nepasisakė. Kasaciniame skunde (pakartojant tai, kas buvo nurodoma apeliaciniame skunde) aptariami liudytojų parodymai, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kiti įrodymai, kritikuojamas jų vertinimas ir, pateikiant savą įrodymų vertinimą, teigiama, kad bylos aplinkybės nustatytos klaidingai, teismų padarytos išvados nepagrįstos, nes neįvertinta įrodymų visuma, įrodymai įvertinti atsietai vieni nuo kitų.

6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, pagrindžiant minėtą kasatoriaus prašymą, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų skirti teismų padarytų išvadų pagrįstumui paneigti, teigiant, kad jos padarytos neįvertinus visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos.

BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako tik teisės taikymo aspektu.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, buvo apklausti kaltinamieji V. M., A. R., liudytojai T. J., M. Ž., T. J., V. G., R. M., L. L., A. R., S. G., D. Z., V. M., M. J., V. Z., A. Z., P. Ž., S. A.-Stanevičius, Ž. D., L. V., K. V., A. B., R. K., J. S., D. B., V. J., V. V., V. B., S. A., V. F., B. V. V., R. N., A. B., K. V. Š., A. P., N. V., A. B., P. B., R. Š., E. B., E. L., balsu perskaityti (BPK 276 straipsnio 4 dalis) minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ištirti ir kiti byloje surinkti duomenys (prokurorų teikimai, teisėjų nutartys dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo, protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kratų, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, lobistinės veiklos ataskaitos, bankų išrašai, specialisto išvados ir kt.). Priimtas nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai bei teismo išvados dėl V. M. ir A. R. išteisinimo, nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatų, yra išdėstyti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą įvertinęs šio teismo ištirtus įrodymus, be to, ir pats atlikęs papildomą įrodymų tyrimą (dar kartą apklausęs liudytoją L. L., pagarsinęs (balsu perskaitęs) 2012 m. birželio 28 d. R. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolą, 2012 m. birželio 21 d. R. M. pokalbio su kitais asmenimis telekonferencijos būdu stenogramą ir kt.), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertindamas byloje ištirtus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nepadarė, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, o A. R. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje, priešingai nei teigia kasatorius, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, motyvuotai atmetė prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl atskirų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, išsamiai pasisakė, kodėl, sprendžiant dėl V. M. pateiktų kaltinimų sukčiavus ir kyšininkavus, nesivadovaujama liudytojo E. B., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymais, kodėl kaltinimo analizuojami telefoniniai pokalbiai nepagrindžia išteisintųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat išsamiai pasisakė dėl piktnaudžiavimo sudėties požymių V. M. ir A. R. veiksmuose nebuvimo. Kasacinės instancijos teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nuomone, teismų išvados dėl V. M. ir A. R. išteisinimo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nagrinėjamoje byloje padarytos įvertinus įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi prokuroras, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

11. BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016) išaiškinta, kad BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Kita vertus, šio reikalavimo nereikia suprasti kaip įpareigojimo apeliacinės instancijos teismui pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, pavyzdžiui, gali būti nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą bei tinkamai motyvuoti apeliacinės instancijos teismo priimamą sprendimą apimtis gali keistis atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymų pobūdį, konkretumą, tikslumą, priimamo sprendimo rūšį. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo esminių argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi, priešingai nei teigia prokuroras, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies nuostatų nepažeidė.

Dėl V. M., kaltinto pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, išteisinimo

12. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-620/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-620/2010">2K-620/2010</a>). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, 2K-7-322/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017).

13. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyto bendrininkavimo forma – organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

14. V. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su E. B. (dėl jo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas taikant BK 39¹ straipsnį), apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 58 000 Lt (16 797,96 Eur) – Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ turto. Pagal kaltinamajame akte itin platų inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymą, V. M. keliems nusikaltimams daryti subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, į ją įtraukė E. B. ir atskiram nusikaltimui – apgaulingos apskaitos tvarkymui – pasitelkė E. L. (dėl jos ikiteisminis tyrimas nutrauktas taikant BK 40 straipsnį), kuriai nebuvo žinoma apie kitus V. M. organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus, t. y. susitarė su E. B. steigti jo vardu fondą, sudarė planą ir pasiskirstė vaidmenimis – jis (V. M.), pasinaudodamas Seimo nario tarnybine padėtimi, turėjo surasti paramos davėjus (rėmėjus), o E. B. – savo vardu įregistruoti labdaros ir paramos fondą, oficialiai vadovauti jo veiklai, organizuoti fondo buhalterinę apskaitą, o kai į fondą bus pervestos paramos davėjų (rėmėjų) paramai skirtos lėšos, suklastoti fondo apskaitos dokumentus, iš fondo sąskaitos ir kasos išimti paramos lėšas ir šį apgaulės būdu įgytą didelės vertės svetimą – labdaros ir paramos fondo – turtą perduoti V. M.. Vykdant nusikalstamos veikos planą, E. B. 2009 m. balandžio 24 d. įsteigė Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gegužės 5 d. įregistravo jį juridinių asmenų registre, oficialiai buvo šio fondo pirmininkas ir direktorius; vykdydamas V. M. nurodymus, surašė prašymus skirti paramą pagyvenusių žmonių ir negalią turinčių žmonių asociacijų veiklai paremti bei kitus reikiamus dokumentus, V. M. juos asmeniškai ir per savo pažįstamus – lobistą A. R. ir jungtinės partijos (duomenys neskelbtini) sekretoriato vykdomojo sekretoriaus pirmąjį pavaduotoją, kuriems nebuvo žinoma apie V. M. tikslus užvaldyti savo naudai dalį fondo gaunamos paramos, pateikė paramos davėjams – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2011 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovui R. M., AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui ir valdybos pirmininkui D. Z., (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidentui S. G., nenustatytam asmeniui, dirbančiam AB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariui V. M. bei jo žmonai I. M. (mirusiai (duomenys neskelbtini)). Po to, kai paramos davėjai: AB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 7 d. pervedė 10 000 Lt (2896,20 Eur), (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. per du kartus pervedė 20 000 Lt (5792,40 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 30 d. pervedė 10 000 Lt (2896,20 Eur), AB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 2 d. pervedė 12 000 Lt (3475,44 Eur) už neva nupirktas iš fondo (duomenys neskelbtini) reklamos paslaugas, bei A. R. įtikintas rėmėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. vasario 22 d. per tris kartus Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 35 000 Lt (10 136,70 Eur), V. M. E. B. davė žodinius nurodymus apgaule iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir kasos išimti ir perduoti jam 58 000 Lt (16 797,96 Eur). E. B., vykdydamas susitarimą, Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei E. L. davė žodinius nurodymus į jo vardu atidarytas sąskaitas pervesti Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 45 780 Lt (13 258,80 Eur). E. L., vykdydama nurodymus, nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. spalio 26 d. iš fondo sąskaitos 45 780 Lt (13 258,80 Eur) pervedė į E. B. asmenines sąskaitas, o E. B. šiuos pinigus išgrynino bankomatuose ir dalį pinigų – 26 400 Lt (7645,97 Eur) – nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytose vietose, perdavė V. M.. Be to, E. B., siekdamas nuslėpti apgaule užvaldytų pinigų paėmimą iš fondo, kartu su buhaltere E. L. apgaulingai tvarkė fondo buhalterinę apskaitą, suplanavęs, kad didžioji dalis pinigų, kuri bus perduota V. M., buhalterinėje apskaitoje bus įvardinta kaip parama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. bus pervedama iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ į kitą jo vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, E. L. davė žodinius nurodymus iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti 38 700 Lt (11 208,29 Eur). E. L., vykdydama nurodymus, nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė 38 700 Lt (11 208,29 Eur) į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir šias ūkines operacijas įtraukė į apskaitą kaip suteiktą paramą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Po to didžiąją dalį šių pinigų – 31 600 Lt (9151,99 Eur) – E. B. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išėmė ir perdavė V. M..

15. Pirmosios instancijos teismas V. M. dėl sukčiavimo išteisino konstatavęs, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui pritarė. Nesutinkant su V. M. išteisinimu dėl sukčiavimo, kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai neįvertino įrodymų, pagrindžiančių objektyviųjų ir subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių V. M. veiksmuose buvimą.

16. Kasatorius nurodo, kad E. B., E. L. parodymai, telefoninių pokalbių tarp V. M. ir E. B. turinys, specialistų išvados, kratos V. M. darbo vietoje duomenys, taip pat kita bylos medžiaga leidžia teigti, jog V. M. faktiškai vadovavo Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, žinojo apie pinigų kiekį fonde ir juos skirstė, kad tik dalis fondo lėšų buvo skiriama labdarai, o kita dalis – ne mažiau kaip 58 000 Lt (16 797,96 Eur) – Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ lėšų E. B. buvo išgryninta ir perduota V. M.. Užfiksuoti pinigų perdavimo ir priėmimo faktą techninėmis priemonėmis nebuvo galimybės, nes V. M. laikėsi ypatingos konspiracijos. Teismai šių bylos įrodymų išsamiai neišnagrinėjo, jų neįvertino ir priimdami sprendimą dėl V. M. išteisinimo dėl sukčiavimo į juos neatsižvelgė. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

17. Byloje nustatyta, kad E. B. V. M. iniciatyva 2009 m. balandžio 24 d. įsteigė Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, kurio veiklos tikslai – padėti ir remti gyventojų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą, jų plėtrą bei gebėjimų stiprinimą gerinant žmonių, turinčių tetraplegiją, sveikatos apsaugą, sudaryti sąlygas teikti jiems kvalifikuotas sveikatos priežiūros bei slaugos paslaugas; padėti ir remti gyventojų iniciatyvas burtis bendrų interesų pagrindu, ugdyti bei skatinti gyventojų pilietiškumą, visuomeninį bei socialinį aktyvumą; remti ir skatinti pagyvenusių žmonių aktyvų įsiliejimą į bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir kita. Juridinių asmenų registre Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotas 2009 m. gegužės 5 d., jam suteiktas paramos gavėjo statusas. Fondo pirmininko E. B. 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu nuo 2009 m. birželio 1 d. E. B. priimtas į direktoriaus pareigas, E. L. priimta į buhalterio pareigas. Taip pat byloje nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2006 m. rugpjūčio 17 d., steigėjai E. B. ir T. J., direktoriumi nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. paskirtas E. B., įmonei 2006 m. rugpjūčio 1 d. suteiktas paramos gavėjo statusas. Įmonės tikslai: tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą švietimo, kultūros ir kultūrinio švietimo srityse, vykdyti nacionalinio masto projektą „(duomenys neskelbtini)“, rengti įvairaus pobūdžio kultūrinius, socialinius ir kt. projektus. Įmonės buhalterė buvo ta pati – E. B. artima draugė – E. L.. Teismai pripažino, kad E. B., jau steigdamas Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, turėjo tikslą susieti jo veiklą su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tą vėliau ir darė V. M. apie tai net nežinant.

18. Byloje nustatyta, kad Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo gauta 138 096 Lt (39 995,37 Eur). Iš jų: 100 000 Lt (28 962 Eur) parama, 12 000 Lt (3475,44 Eur) sumokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“, 18 500 Lt (5357,97 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola, 7595 Lt (2199,66 Eur) grąžintas avansas išduotas atsiskaitytinai, 1 Lt (0,29 Eur) steigėjo įnašas; kad minėtu laikotarpiu iš banko sąskaitos sumokėta 138 010,06 Lt (39 970,48 Eur): 30 848,80 Lt (8934,43 Eur) parama remtinoms organizacijoms, sąjungoms, 43 700 Lt (12 656,39 Eur) parama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 45 961 Lt (13 311,23 Eur) E. B. pervestas avansas į asmenines sąskaitas, 7401,06 Lt (2143,50 Eur) darbo užmokestis bei su darbo užmokesčiu susijusios įmokos bei mokesčiai, 99,20 Lt (28,73 Eur) kiti mokėjimai; kad pagal 2013 m. vasario 19 d. specialisto išvadą (Nr. 5-5/11), padarytą remiantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. šios bendrovės apskaitoje buvo įformintas 70 100 Lt (20 302,36 Eur) pervedimas iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“.

19. Abiejų instancijų teismų sprendimuose konstatuota, kad Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ steigimo tikslai iš dalies buvo pasiekti, parama buvo suteikta (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) bendruomenei, (duomenys neskelbtini) sąjungai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) draugijai, (duomenys neskelbtini) sąjungai, (duomenys neskelbtini) bendruomenei, (duomenys neskelbtini) sąjungai (iš viso 30 848,80 Lt (8 934,43 Eur)), tačiau kitus į fondą gautus pinigus E. B. naudojo ne pagal labdaros ir paramos fondo paskirtį, pervesdamas pinigus į savo asmenines sąskaitas banke arba paimdamas iš kasos grynais, pervesdamas kaip paramą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad apie tai V. M. nebuvo žinoma, tokio susitarimo tarp jo ir E. B. nebuvo.

20. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl įtariamojo E. B. buvo nutrauktas, jis, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų patikimumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad teismai turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-7-2-699/2016).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. M. inkriminuotas 58 000 Lt (16 797,96 Eur) fondo lėšų pasisavinimas sukčiavimo būdu grindžiamas tik E. B. parodymais, pinigų suma specialisto apskaičiuota tik iš jo, apklausto kaip įtariamojo, žodžių. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas kaip liudytojas teisiamajame posėdyje E. B. negalėjo nurodyti, kur, kada ir kokias pinigų sumas jis perduodavo V. M.. Pagal liudytojos E. L. parodymus, apie pinigų perdavimus V. M. E. B. jai niekada nebuvo sakęs, kur jis panaudodavo pinigus, paimtus iš kasos arba jam pervestus į asmeninę sąskaitą banke, ji nežinojo, kad, dirbdama buhaltere ir Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vykdė E. B. nurodymus, kad pinigų nuolat trūkdavo, sunku būdavo atsiskaityti net už komunalines paslaugas, išmokėti atlyginimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Taip pat teismas konstatavo, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. buvo klausomasi V. M. telefoninių pokalbių, tačiau per trejus metus nebuvo užfiksuota nė vieno V. M. ir E. B. pokalbio, kuris patvirtintų buvusius neteisėtus veiksmus, pinigų perdavimo ar ketinimo juos perduoti V. M. faktus. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus ištirtus įrodymus, juos įvertinęs, padarė išvadas, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. parodymai kelia abejonių; kad byloje nustatyta, jog jis nesąžiningai atliko dviejų įmonių direktorių pareigas, jų finansinius reikalus tvarkė pažeisdamas nustatytą tvarką, ką jam padėjo padaryti jo artima draugė (sugyventinė) E. L.; kad E. B. parodymų dėl pinigų perdavimo V. M. jokie kiti įrodymai nepatvirtina; kad jo parodymų dėl pinigų perdavimo pagrįstumą patikrinti kitais proceso veiksmais nėra galimybės, o remiantis vien tik jo parodymais priimti apkaltinamąjį nuosprendį negalima, V. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisino neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė; kad nuosprendyje padarytos išvados, jog byloje įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamos veikos (sukčiavimo) planą ir, veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą turtą – 58 000 Lt (16 797,96 Eur) Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, nėra, yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvai, paaiškinantys, kodėl apelianto prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, bei tokį prašymą, apelianto nuomone, pagrindžiantys argumentai, atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu, išdėstyti išsamiai, aiškiai ir argumentuotai.

24. BK 2 straipsnio (kuriame įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neabejotinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas, serija A, Nr. 146, byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, 2001 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 33501/96 byloje Telfner prieš Austriją ir kt.). Nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Ši nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su dėl kiekvienos inkriminuojamos nusikalstamos veikos surinktų duomenų (įrodymų) visumos vertinimu. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog V. M. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, nėra, pašalinti abejonių nebuvo galimybės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai yra pagrįstas ir teisingas.

25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, tenkinti kasatoriaus prašymą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas prokuroro skundas dėl V. M. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Dėl V. M., kaltinto pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, išteisinimo

26. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. lapkričio 17 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

27. V. M. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys, 2011 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, susitikimų Seimo viešbutyje Vilniuje, Gedimino pr. 60–37, ir kitose nenustatytose vietose Vilniuje, taip pat pokalbių telefonu metu, tiesiogiai išprovokavo E. B. duoti jam kyšį – neatlygintinai nupirkti ir perduoti fotoaparatą „Leica“ už jo teisėtą veikimą vykdant Seimo nario įgaliojimus, t. y. už rėmėjų E. B. vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai suradimą, ir 2011 m. lapkričio 10 d., apie 12 val., Seime Vilniuje, Gedimino pr. 53, tiesiogiai iš E. B. savo naudai priėmė 2100 Lt (608,20 Eur) vertės kyšį – fotoaparatą „Leica“, kurį E. B. nupirko 2011 m. lapkričio 10 d. vienos iš jo vadovaujamų įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vardu ir perdavė V. M..

28. Pirmosios instancijos teismas V. M. dėl kyšininkavimo išteisino konstatavęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas prokuroro skundą atmetė pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog V. M. veikoje nėra BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių, yra pagrįstas ir teisingas.

29. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pagrįstai V. M. išteisintas dėl provokavimo duoti kyšį ir kyšio priėmimo, E. B. parodymus vertino selektyviai, neįvertino operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių, iš kurių matyti, kad E. B. buvo skambinta dar prieš tai, kol fotoaparatas buvo nupirktas ir perduotas Seimo nariui, kratos pas V. M. metu rastų daiktų – fotoaparato „Leica D–Lux 5“ garantinės kortelės apžiūros protokolų, liudytojos E. L. parodymų dėl jo nupirkimo ir perdavimo V. M., dokumentų pateikimo bei apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, patvirtinančių, kad iš Seimo nario padėjėjos paimtas būtent tas fotoaparatas, už kurį apmokėta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų.

30. Tokie kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas prašymas apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prokuroro skundas dėl V. M. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atmestini. Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjant bylą visi kasatoriaus nurodomi duomenys buvo išnagrinėti ir įvertinti, antra, byloje nustatyta ir teismų sprendimuose nėra paneigta, kad V. M. bendravo su E. B., kad E. B. fotoaparatą (kuris buvo nupirktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už jį apmokėta ir jis nuo 2011 m. lapkričio 10 d. buvo apskaitomas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas) perdavė V. M., o šis – savo padėjėjai R. Š..

31. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. V. M. buvo kaltinamas tuo, kad išprovokavo E. B. duoti jam kyšį už jo teisėtą veikimą vykdant Seimo nario įgaliojimus, t. y. už rėmėjų suradimą E. B. vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai plėtoti, ir jį priėmė. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kaltininkas kyšio nereikalauja atvirai, o tai daro užmaskuota forma ir savo elgesiu sudaro tokią padėtį, kad teisėtiems asmenų interesams kyla realios žalos pavojus ir asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, yra priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami ir tokie kaltininko veiksmai ar kalbos, kuriomis asmeniui aiškiai leidžiama suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama), bet priešingai asmens interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-535/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-535/2008">2K-535/2008</a>, 2K-89/2009, 2K-566/2014). Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad V. M. jokių provokavimo veiksmų neatliko.

32. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje, išanalizavęs kaltinamojo V. M., liudytojų E. B., R. Š., R. K., E. L. parodymus, kratos V. M. gyvenamosiose patalpose Seimo viešbutyje, taip pat jos metu rastų daiktų apžiūros protokolus, bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 19 d. raštą su priedais, protokolus dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, nustatė, kad V. M. padėjėjai R. Š. buvo reikalingas fotoaparatas, kokį fotoaparatą pirkti, ji konsultavosi ir su E. B., kuris pažadėjo surasti fotoaparatą už mažesnę kainą. Teismas konstatavo, kad byloje duomenų, jog E. B. buvo išprovokuotas nupirkti fotoaparatą „Leica“, nėra; liudytojos R. Š. ir R. K. patvirtino, kad fotoaparatas fotografuoti susitikimus ir renginius joms buvo duotas naudotis laikinai, kol dirbs Seimo nario padėjėjomis; E. B. nupirko fotoaparatą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, jis buvo įtrauktas į šios bendrovės apskaitą; V. M. fotoaparatas buvo perduotas laikinai naudotis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir atliktą įrodymų vertinimą pagal prokuroro skunde nurodytus argumentus, išanalizavęs operatyvinių veiksmų protokole Nr. ZK_5099 užfiksuoto E. B. ir V. M. telefoninio pokalbio turinį, liudytojų E. B., R. Š., R. K. parodymus, pripažino, kad kaltinimas V. M. iš esmės buvo pagrįstas tik liudytojo E. B. parodymais, jo 2013 m. spalio 10 d. pareiškime-protokole nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo priverstas V. M. nupirkti fotoaparatą „Leica“, tikėdamasis palaikyti su V. M. draugiškus santykius ir bijodamas jam atsakyti, tikėjosi, jog V. M. už tai padės surasti rėmėjų jo vadovaujamai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios, nagrinėjant bylą teisme, nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos, V. M. jokių provokavimo duoti kyšį veiksmų neatliko. Atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, šis teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nenustatyta, jog V. M. fotoaparato iš E. B. būtų reikalavęs, o prokuroro teiginys, kad kyšis duotas už tai, jog V. M. rastų rėmėjų, apskritai nelogiškas, nes fotoaparatas V. M. perduotas praėjus beveik metams nuo operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. ZK_5099 užfiksuoto E. B. ir V. M. telefoninio pokalbio dėl rėmėjų. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame prokuroras taip pat nenurodo, kokiais konkrečiais V. M. veiksmais pasireiškė provokavimas duoti kyšį ir kokie bylos įrodymai tai patvirtina. Liudytojo E. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, 2013 m. spalio 10 d. pareiškime-protokole nurodytos aplinkybės teismų pagrįstai įvertintos kritiškai, o prokuroro kasaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymai, protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kratos ir jos metu paimtų daiktų apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga V. M. provokavimo duoti kyšį už rėmėjų E. B. vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai suradimą objektyviai nepatvirtina, tik leidžia, kaip jau buvo minėta, konstatuoti, jog fotoaparatas „Leica“, esant išreikštam tokio fotoaparato poreikiui, E. B. buvo nupirktas už jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir perduotas V. M., pastarojo padėjėjoms naudotis darbinėje veikloje.

33. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtas turtinės naudos siekimas atitinka kyšininkavimo požymius, todėl taip pat svarbu išsiaiškinti, ko asmuo, perduodamas, pavyzdžiui, pinigus ar kitokį turtą, siekė, koks buvo jo interesas. Vienas iš būtinųjų kyšininkavimo požymių yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. tai, ko kyšio davėjas siekė. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes, kitokio pobūdžio paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus (pavyzdžiui, vertybės ar paslaugos suteikiamos už galimą pareigūno palankumą ateityje), BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, gali būti kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbu tai, kad šis atlygis būtų siejamas su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-48/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-48/2009">2K-7-48/2009</a>, 2K-416/2012, 2K-138/2012, 2K-536/2013). Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad V. M. ir E. B. vienas kitą gerai pažinojo, juos siejo ilgalaikiai draugiški santykiai, V. M. juo pasitikėjo; kad, pagal teisiamajame posėdyje E. B. duotus parodymus, jo paprašė nupirkti fotoaparatą, jis jį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, fotoaparatą buvo davęs naudotis V. M. padėjėjai tarnybos reikalais; liudytoja R. Š. parodė, kad V. M., padavęs jai fotoaparatą, nurodė naudotis juo atsargiai, nes jis ne jų „balanse“; kad fotoaparatas V. M. buvo perduotas laikinai naudotis, jis buvo pirktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų ir nuo 2011 m. lapkričio 10 d. buvo apskaitomas kaip šios bendrovės turtas, V. M. E. B. perduoto fotoaparato nepripažino kyšiu. Teismas konstatavo, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog V. M. perduotas fotoaparatas buvo gautas kaip kyšis už jo teisėtą (ar neteisėtą) veikimą vykdant įgaliojimus, nėra. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje tokio sprendimo motyvai yra išdėstyti, jie pakankamai argumentuoti ir pagrįsti byloje nustatytomis, kurios iš esmės net nėra ginčijamos, aplinkybėmis. Konstatuoti, kad šis teismas daromas išvadas pagrindė neišsamiai byloje išnagrinėtomis aplinkybėmis, kad prokuroro apeliacinį skundą atmetė netinkamai aiškindamas ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, jog V. M. nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, nėra pagrindo.

34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, tenkinti kasatoriaus prašymą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas prokuroro skundas dėl V. M. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Dėl V. M., kaltinto pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, išteisinimo

35. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d.) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo. Ši veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl, kiekvienu atveju konstatuojant BK 228 straipsnyje nurodytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, tokiu savo veikimu ar neveikimu padarant didelę žalą valstybei (ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims).

36. V. M. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės neturtinės naudos: piktnaudžiaudamas tarnyba tyčia sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 59 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine; Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatą, draudžiančią Seimo nariui bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla ar dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse; Konstitucijos 69 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros; pažeidė Seimo statuto V dalies devynioliktame skirsnyje „Įstatymų ir kitų aktų projektų registravimas“ numatytų įstatymų ir kitų teisės aktų registravimo procedūras; Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politiko elgesio teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, skaidrumo ir nešališkumo principus; Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus labdaros ir paramos numatytus tikslus ir 10 straipsnyje nustatytą paramos panaudojimą, dėl to didelę turtinę žalą – 58 000 Lt (16 797,96 Eur) patyrė Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ ir didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo sulaužyta Seimo nario priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, diskredituotas Seimo nario vardas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema politinės reklamos ir paramos teikimo srityse ir iškreipti labdaros ir paramos gavimo ir teikimo principai.

Pagal kaltinamajame akte itin platų inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymą V. M., žinodamas, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis ir darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, Seimo nario įgaliojimų laiku veikdamas organizuota grupe kartu su E. B., nusikalstamos veikos atlikimui pasitelkdamas piktnaudžiaujantį tarnyba A. R., kuriam apie V. M. tikslus užvaldyti savo naudai dalį gaunamos paramos į Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma, parengė nusikalstamos piktnaudžiavimo veikos planą ir jam vadovavo, siekdamas turtinės naudos – apgaule įgyti Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ didelės 58 000 Lt (16 797,96 Eur) vertės turtą ir siekdamas neturtinės naudos – kaip Seimo narys ir politikas pasireklamuoti prieš potencialius rinkėjus per Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ teikiamą paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir (duomenys neskelbtini) Panevėžio ir Radviliškio kraštuose. Įgyvendindamas paties parengtą nusikalstamų veikų planą, paskyrė E. B. atlikti užduotis – įsteigti ir juridinių asmenų registre įregistruoti labdaros ir paramos fondą ir oficialiai vadovauti jo veiklai, o sau pasiskyrė šio fondo faktinio vadovo vaidmenį, dėl labdaros ir paramos fondo įsteigimo procedūrų ir steigimo dokumentų konsultavosi su lobistu A. R. <...>; E. B., vykdydamas V. M. nurodymus, įsteigė ir juridinių asmenų registre įregistravo Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ ir ėjo šio fondo pirmininko bei direktoriaus pareigas, paklusdamas faktinio fondo vadovo V. M. nurodymams; V. M. susitiko su lobistu A. R. ir jo nurodytu paramos davėjo (rėmėjo) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovu R. M. dėl paramos skyrimo labdaros ir paramos fondui. A. R., siekdamas, kad lobistinės veiklos užsakovų naudai Seime būtų įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektai ir Seime būtų balsuojama „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, R. M. įkalbėjo paremti Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus suteikė fondui 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paramą <...>; V. M., turėdamas Tautos atstovų jam patikėtą laisvą Seimo nario mandatą ir pareigą teisinėmis priemonėmis deramai atstovauti Tautai jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime ir veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, veikė priešingai – ne Tautos ir Lietuvos Valstybės interesais, bet lobisto A. R., veikusio neteisėtomis lobistinės veiklos priemonėmis, ir jo lobistinės veiklos užsakovų naudai, pasikliaudamas ne teisiniais argumentais dėl teisės aktų įregistravimo ir balsavimo „už“ jų priėmimą Seime, bet atsižvelgdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikiamą paramą faktiškai jo valdomam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“; neįsigilinęs į lobisto A. R. jam pateiktus teisės aktus ir teisinius argumentus, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi Seime įregistravo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo, Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektus ir Seime balsavo už jų priėmimą <...>; neteisėtai leido lobistui A. R. už save rinkti Seimo narių parašus ant jo paties inicijuotų Teikimų dėl įstatymo projekto <...>; siekdamas per minėto fondo teikiamą paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms pareklamuoti save kaip Seimo narį ir politiką, davė neteisėtus nurodymus E. B. iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti dalį lėšų – 25 850 Lt (7486,68 Eur) paramos gavėjams Panevėžio mieste ir rajone bei Radviliškio rajone <...>; E. B., vykdydamas V. M. nurodymus, pervedė 25 850 Lt (7486,68 Eur) paramą V. M. parinktoms paramos gavėjo statusą turinčioms asociacijoms ir (duomenys neskelbtini) <...> ir taip pareklamavo jį kaip Seimo narį ir politiką per fondo teikiamą paramą ir jo nurodymu, naudodamas neleistinas priemones, padidino V. M. politinį autoritetą potencialių rinkėjų gretose <...>; eidamas Seimo nario pareigas ir nebūdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ar direktoriumi, asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei V. V. pažadėjo iš fondo pervesti 4 000 Lt (1158,48 Eur) paramą (duomenys neskelbtini) projektui „(duomenys neskelbtini)“, jeigu V. V. dalį per fondą gautų paramai skirtų lėšų – 2 000 Lt (579,24 Eur) jam sugrąžins <...>; R. Š. susitiko su V. V. ir iš jos priėmė 2 000 Lt (579,24 Eur), kuriuos V. M. nurodymu pasiliko sau kaip atlyginimą už Seimo nario V. M. reikalais išvažinėtą kurą <...>.

37. Pirmosios instancijos teismas V. M. dėl piktnaudžiavimo išteisino konstatavęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas prokuroro skundą atmetė pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas V. M., kaltinamą pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, išteisino pagrįstai.

38. Nesutinkant su V. M. išteisinimu dėl piktnaudžiavimo, kasaciniame skunde nurodoma, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir išsamiai neišanalizavo visų prokuroro skunde nurodytų V. M. kaltinančių įrodymų, apsiribojo tik konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltinamas V. M., perėjo griežtai reglamentuotą Seimo įstatymo registravimo kontrolę, įtraukimo į dienotvarkę tvarką, balsavimo Seime procedūrą, kad kaltinime nepagrįstai teigiama, jog V. M. nebuvo įsigilinęs į teikiamų įstatymų projektus, Seimo statuto reikalavimai nebuvo pažeisti, įstatymų pakeitimai yra priimti, galiojantys, nenustatyta jokių jų priėmimo pažeidimų, jie pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentės; 2) abiejų instancijų teismai nevertino V. M. veiksmų (steigiant ir realiai vadovaujant fondui, valdant informaciją apie patenkančius ir iš fondo išeinančius finansų srautus), kurie rodo, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pažeistos; 3) apeliacinės instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos dėl fondo „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, siekiant apgaule užvaldyti fondo lėšas, taip pat fondo veiklos naudojimo asmeniniais tikslais, siekiant savireklamos; 4) pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinimo dėl Seimo nario siekio pasireklamuoti prieš rinkėjus dalies pagrįstumą, neleistinai rėmėsi tik teisinančiais duomenimis, o kodėl atmetė kaltinimą patvirtinančius duomenis, nepasisakė, šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas; 5) abiejų instancijų teismai nepasisakė ir neįvertino kaltinimo aplinkybių, kad V. M., asmeniškai ieškodamas rėmėjų fondui „(duomenys neskelbtini)“, registruodamas teisės aktus, kurių įregistravimu ir priėmimu buvo suinteresuoti paramos davėjai, Seime veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, o lobisto A. R. ir jo lobistinės veiklos užsakovų naudai, kad buvo suvaržytas Seimo nario laisvas mandatas; 6) apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų dėl iš 4000 Lt (1158,48 Eur), kuriuos fondas pervedė „(duomenys neskelbtini)“, 2000 Lt (579,24 Eur) grąžinimo V. M. per jo padėjėją R. Š.. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo bei jų teisinio vertinimo ir priimtoje nutartyje šiais klausimais padarė motyvuotas išvadas.

39. Dėl V. M. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl šioje nutarties dalyje dar kartą apie tai nepasisakoma.

40. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

41. Byloje nustatyta, kad Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir fondo pirmininkas buvo E. B., kuris 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu nuo 2009 m. birželio 1 d. save priėmė į fondo direktoriaus, o E. L. – į fondo buhalterio pareigas. Be to, pažymėtina, kad labdaros ir paramos fondas nėra privati įstaiga ar įmonė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalį viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Prie tokių juridinių asmenų priskiriami ir labdaros bei paramos fondai.

42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kaltinimo V. M. piktnaudžiavus tarnybine padėtimi pagal savo parengtą nusikalstamos veikos planą, duodant nurodymus E. B. dėl labdaros ir paramos fondo įsteigimo ir pačiam faktiškai vadovaujant šiam fondui, nurodė, kad jokio nusikalstamos veikos plano V. M. nerengė, turėdamas tikslą padėti pagyvenusiems žmonėms ir negalią turintiems žmonėms, inicijavo labdaros ir paramos fondo įsteigimą, šį pasiūlymą pateikė E. B.; Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtas nepažeidžiant įstatymų; steigiant fondą V. M. nei Konstitucijos, nei Seimo statuto ar kitų įstatymų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tokias išvadas pirmosios instancijos teismas pagrindė aiškiais ir išsamiais motyvais. Kartu, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kaltinime V. M. nurodyto Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios Seimo nariui užsiimti bet kokia forma verslu, komercija ar kitokia privačia veikla ar dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, pažeidimo ir nurodė, kad labdaros ir paramos fondas yra ne pelno organizacija ir jo veiklos tikslai yra ne pelno siekimas, o labdara arba (ir) parama.

43. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad dėl kaltinimo V. M. piktnaudžiavus tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos – per Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ pasireklamuoti prieš potencialius rinkėjus – abiejų instancijų teismai nurodė, jog apklausti teisme liudytojai patvirtino, kad, gaunant materialinę paramą, niekada šios paramos nesiejo nei su Seimo nario V. M., nei su jo partijos reklamavimu, ir tokių prašymų nebuvo. Byloje taip pat nustatyta, kad dauguma kai liudytojai apklaustų iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ paramą gavusių organizacijų atstovų žinojo, jog šis fondas padeda neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, jų organizacijoms; kad dėl paramos kreipdavosi į Seimo narį V. M. arba jo padėjėją R. Š., kurie patardavo, kur kreiptis, ir jeigu bus galimybė, tokia parama bus suteikta; kad prašymus dėl paramos siųsdavo fondui „(duomenys neskelbtini)“. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvadomis, kad tokie V. M. veiksmai nėra nusikalstami, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo piktnaudžiaujama Seimo nario tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos.

44. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kaltinimo V. M. piktnaudžiavus Seimo nario tarnybine padėtimi veikiant ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, o lobisto A. R. ir jo lobistinės veiklos užsakovų naudai, t. y. Seime registruojant teisės aktų pakeitimų projektus ir už juos balsuojant, nurodė, kad nenustatyta, jog V. M., pateikdamas įstatymų projektus, pasisakydamas dėl jų, veikė prieš valstybės interesus, pažeidė Konstituciją, veikė prieš savo sąžinę. Kartu abiejų instancijų teismai pažymėjo, kad įstatymų priėmimo procedūros pažeidimų nenustatyta, kad visi įstatymų projektai perėjo griežtai reglamentuotą Seimo įstatymo registravimo kontrolę, įtraukimo į dienotvarkę tvarką, balsavimo Seime procedūrą; kaltinime nepagrįstai buvo teigiama, kad V. M. nebuvo įsigilinęs į teikiamų įstatymų projektus; Seimo statuto reikalavimai pažeisti nebuvo; dėl įstatymų pakeitimų priėmimo procedūros teisme išsamiai pasisakė kaltinamieji V. M., A. R., liudytojai V. G., M. Ž., T. J.; kaltinime nurodyti įstatymų pakeitimai priimti, Lietuvos Respublikos Prezidentės pasirašyti, yra galiojantys. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes ir daryti priešingas išvadas. Pažymėtina, kad Seimo statute yra įtvirtintas Seimo narių veiklos kontrolės mechanizmas. Antai pagal Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalį (2011 m. spalio 13 d. redakcija) Seimo Etikos ir procedūrų komisija, be kita ko, prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą (3 punktas); nuolat kontroliuoja, ar Seimo nariai nepažeidžia Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (13 punktas). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl V. M. inkriminuotų veiksmų, susijusių su kaltinime nurodytų įstatymų projektų registravimu Seime ir balsavimu už juos, leidimu lobistui A. R. rinkti Seimo narių parašus ant teikimo dėl įstatymo projekto, būtų konstatuota Seime buvus procedūrinių pažeidimų. Abiejų instancijų teismai pagrįstai pažymėjo, kad Seimo statutas nereglamentuoja, kas turi rinkti Seimo narių, palaikančių įstatymo projektą, parašus; kad patys Seimo nariai, nepriklausomai nuo to, kas renka jų parašus, yra atsakingi už jų pasirašytus dokumentus.

45. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl iš 4000 Lt (1158,48 Eur) paramos, kurią Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini) bendruomenei, 2000 Lt (579,24 Eur) grąžinimo V. M. per jo padėjėją R. Š. kaip liudytojai teisme buvo apklausti (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė V. V., (duomenys neskelbtini) seniūnas V. B., V. M. padėjėja R. Š. ir nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) bendruomenei 4000 Lt (1158,48 Eur) parama iš tikrųjų buvo suteikta, V. V. ir V. B. patvirtino, kad jie gavo iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ paramą ir ją panaudojo pagal paskirtį. Tačiau įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad V. M., turėdamas tikslą apgaule pasisavinti Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, V. V. pažadėjo iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 4000 Lt (1158,48 Eur) paramą (duomenys neskelbtini) bendruomenės projektui „(duomenys neskelbtini)“, jeigu V. V. dalį per fondą gautų paramai skirtų lėšų – 2000 Lt (579,24 Eur) jam sugrąžins, davė nurodymus E. B. iš fondo pervesti 4000 Lt (1158,48 Eur) paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, o R. Š. dėl pinigų perdavimo susitikti su V. V. ir iš jos priimtus 2000 Lt (579,24 Eur) palikti sau kaip atlyginimą už jo kaip Seimo nario reikalais išnaudotą kurą, byloje nesurinkta. Taigi iš esmės byloje patikimai nustatyta tik tai, kad minėta parama buvo suteikta, o V. V. iš gautos 4000 Lt (1158,48 Eur) paramos abejotinomis aplinkybėmis R. Š. perduoti 2000 Lt (579,24 Eur) buvo grąžinti ir (duomenys neskelbtini) bendruomenei žala nepadaryta.

46. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, tenkinti kasatoriaus prašymą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas prokuroro skundas dėl V. M. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Dėl A. R., kaltinto pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, išteisinimo

47. A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje įregistruotas lobistas, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos už lobistinės veiklos paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, atlikdamas nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, kurie suvaržė Seimo nario V. M. laisvą mandatą <...>, sukliudė Seimo nariui V. M. laikytis įstatymų priėmimo Seime nustatytos procedūros, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo šiurkščiai pažeistas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas ir pažeista Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, taip pat buvo diskredituotas lobisto vardas, buvo sugriautas pasitikėjimas lobistine veikla, nes buvo pažeistas Lobistinės veiklos įstatymo (2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII–1749 redakcija) 1 straipsnyje ir Lobistų etikos kodekso (patvirtinto 2005 m. kovo 31 d. VTEK sprendimu Nr. KS – 10 (L)) 1.2 punkte įtvirtintas lobistinės veiklos skaidrumo principas, nesilaikyta Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punkte įtvirtintos normos, draudžiančios lobistui tiesiogiai ar netiesiogiai skelbti, jog jis galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, taip pat Lobistų etikos kodekso 2.1.2 punkte įtvirtintas draudimas skatinti valstybės politikus pažeidinėti veikiančius teisės aktus, Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punktas, draudžiantis veikti nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu.

Pagal kaltinamajame akte išdėstytą nusikalstamos veikos aprašymą, A. R., siekdamas, kad jo atstovaujamų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2011 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) asociacijos ir (duomenys neskelbtini) asociacijos naudai Seimo narys V. M. Seime įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektus ir balsuotų „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, kurie suvaržė Seimo nario V. M. laisvą mandatą, t. y. <...> 2009 m. pavasarį įvykusių susitikimų su juo metu savo elgesiu ir žodžiais paskatino V. M. pažeisti Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą ir įsteigti Labdaros ir paramos fondą bei jam faktiškai vadovauti; <...> po to, įsteigus Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, užtikrino šiam fondui paramos teikimą; <...> susitikimų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ korporatyvinių reikalų vadovui R. M. netiesiogiai paskelbė galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai ir valstybės politikui – Seimo nariui V. M., įtikino R. M. teikti paramą fondui „(duomenys neskelbtini)“, taip pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punkto nuostatas, draudžiančias lobistui tiesiogiai ar netiesiogiai skelbti, jog gali turėti įtakos teisės aktų leidybai; <...> dėl lobisto A. R. įtikinėjimų paremti šį fondą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus fondui suteikė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paramą. <...> nuo 2010 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2011 m. balandžio 21 d. neteisėtai teikė viešąsias lobistinės veiklos paslaugas nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) asociacijos direktorius, vengdamas lobistinės veiklos viešumo ir pažeisdamas lobistinės veiklos skaidrumo principus, nesudaręs lobistinės veiklos paslaugų sutarties, neteisėtai atstovavo lobistinės veiklos užsakovams – (duomenys neskelbtini) asociacijai, (duomenys neskelbtini) asociacijai ir (duomenys neskelbtini) asociacijai, kurioms suteikė lobistinės veiklos paslaugas dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektų, ir apie tokią savo lobistinę veiklą nepranešė Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai; <...> vykdydamas neteisėtą lobistinę veiklą Seimo nariui V. M. neatskleidė visų galimų interesų konfliktų situacijų ir ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikiama Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, Seimo narį V. M., įtikino Seime įregistruoti minėtų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus <...>, kurie tiesiogiai buvo naudingi A. R. vadovaujamai (duomenys neskelbtini) asociacijai; <...> įtikino Seimo narį V. M., neįsigilinusį į įstatymo projekto esmę, pasirašyti ir Seime įregistruoti įstatymo projektą ir Aiškinamąjį raštą, kuriuos V. M., pasidavęs A. R. neteisėtais būdais daromai įtakai, 2010 m. gegužės 13 d. įregistravo, 2010 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais paprašė pasirašyti ir pateikti įregistruoti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos papildymo“ projektą, paprašė leisti jam už Seimo narį surinkti Seimo narių parašus (ne mažiau nei 29 Seimo narių parašus) ant Seimo narių rašytinio kreipimosi dėl įstatymo projekto įtraukimo į Seimo pavasario sesijos darbų programą <...> kuriuos Seimo narys V. M. 2010 m. gegužės 25 d. įregistravo Seime ir už kurio priėmimą balsavo „už“ <...>; nuo 2011 m. kovo mėnesio pradžios iki 2011 m. gruodžio 6 d., siekdamas, kad jo lobistinės veiklos užsakovo – (duomenys neskelbtini) asociacijos naudai Seime būtų įregistruoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas <...> ir 2011 m. gruodžio 6 d. Seime būtų balsuojama „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, <...>, Seimo narį V. M. įtikino ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikiama Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, – Seime įregistruoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, Aiškinamąjį raštą <...> ir Seime balsuoti „už“ <...> šio įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą <...>; nuo 2011 m. kovo mėnesio pradžios iki 2011 m. gruodžio 15 d., siekdamas, kad jo lobistinės veiklos užsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai Seime būtų įregistruotas Akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas <...> ir Seime būtų balsuojama „už“ šių įstatymų projektų priėmimą <...> Seimo narį V. M. ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikiama Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, įtikino Seime įregistruoti Akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Aiškinamąjį raštą <...> ir Seime balsuoti „už“ <...> šio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą <...>.

48. Pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį konstatavęs, kad A. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo (jam inkriminuoto pagal BK 228 straipsnio 2 dalį) požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl A. R. priimtas išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

49. Kasatorius, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs ir išsamiai neišanalizavęs visų prokuroro skunde nurodytų A. R. kaltumą patvirtinančių įrodymų, padarė neteisingas išvadas dėl jo išteisinimo pagrįstumo, be to, padarydamas išvadas, kad A. R. nėra BK 228 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo – BK 230 straipsnio 3 dalies – nuostatas, prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prokuroro skundas dėl nepagrįsto A. R. išteisinimo, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), tenkinti kasatoriaus prašymą neturi pagrindo.

50. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo grindžiama tai, kad A. R. išteisintas nepagrįstai, priimtoje nutartyje pasisakė, jog bet kuriuo atveju lobistui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą, nes jis BK 230 straipsnio 3 dalies prasme negali būti valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo. Šis teismas tokią apibendrintą išvadą motyvavo tuo, kad „remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, akivaizdu, kad lobistas veikia kaip tarpininkas tarp lobistinės veiklos užsakovo ir teisės akto leidėjo“, kad „lobistas, vykdydamas veiklą, teikia ne kokias nors viešąsias paslaugas, tenkina ne viešąjį interesą, bet iš esmės privačius (lobistinės veiklos užsakovų) interesus“; kad, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą lobisto teisių sąrašą, nėra pagrindo teigti, kad lobistas turi kokius nors administracinius įgaliojimus.

51. Pagal Lobistinės veiklos įstatymą lobistas yra asmuo (į lobistų sąrašą įrašytas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu), vykdantis lobistinę veiklą, o lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami, keičiami ar nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Lobistinę veiklą prižiūri (kontroliuoja) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad Lobistinės veiklos įstatymo 4 straipsnyje nustatytos ne tik lobisto teisės (teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų, administracinių sprendimų projektų turinio ir rengimo, ir kt.), bet ir pareigos (laikytis šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Lobistų etikos kodekso reikalavimų, ir kt.). Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistas klaidina ar apgaudinėja asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus ar aplinkybes dėl teisės akto ar administracinio sprendimo priėmimo arba nepriėmimo. Lobistų etikos kodekse nurodoma, kad šiuo kodeksu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teisėtą atstovavimą interesams bei pasitikėjimą lobistine veikla, kad lobistas turi stengtis, jog jo veikla kuo geriau atitiktų visuomenės lūkesčius bei teisėtus interesus, tuo užtikrindamas visuomenės palankumą, supratimą ir palaikymą, kaip demokratijos raidos garantą.

52. Nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį, valstybės tarnautojams yra prilyginami asmenys, kurie dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas privačiame ar viešajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi, pagal BK 230 straipsnio 3 dalį, valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu kitais įstatyme nustatytais pagrindais privačiame ar viešajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) tam tikrų įgaliojimų – administracinių, teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas – turėjimu.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, pasisakyta, kad „asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar užsiimantis profesine veikla gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jeigu jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė. Taigi, kaip pažymėta šioje nutartyje, pagal minėtas įstatymo nuostatas viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet ir privatūs asmenys, tačiau tik įstatymų nustatytais atvejais. Viena vertus, paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis, o kita vertus, konkreti paslaugų rūšis turi būti numatyta įstatyme. Tačiau valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris verčiasi profesine veikla ir teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas advokatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102/2010">2K-102/2010</a>, 2K-144/2011)“. Kartu plenarinė sesija šioje nutartyje pažymėjo, kad, sprendžiant, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. ar jis gali būti kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis), neteisėto teisių į daiktą įregistravimo (BK 228¹ straipsnis), tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis) subjektu, reikia įvertinti ir tai, kad minėtos nusikalstamos veikos pagal BK yra priskirtos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius); kad būtent BK XXXIII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir yra tai, kad tokiomis veikomis žala padaroma normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, valstybės institucijų veiklai, jų prestižui, pažeidžiamas viešasis interesas; kad sprendžiant klausimą dėl to, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens (kitos organizacijos) vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atsispindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka.

54. Pagal Lobistinės veiklos įstatymą, lobistas yra asmuo, kuris gali daryti įtaką įstatymų leidybai, liečiančiai ne tik atskiros asmenų (visuomenės) ar verslo grupės interesus, bet ir, plačiąja prasme, visos valstybės piliečių interesus. Taigi, lobistui (o lobistinė veikla, kaip minėta, yra veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovų interesais būtų priimami ar nepriimami teisės aktai) įstatymu suteikta teisė daryti įtaką visuomenei itin svarbiai sričiai – įstatymų leidybai, t. y. suteikta teisė daryti įtaką sričiai, kuri liečia ir gali būti susijusi ne tik su dalies, bet ir su daugumos visuomenės interesais. Darant neteisėtą įtaką gali būti priimami teisės aktai, palankūs ne visuomenės, o siauriems tam tikrų grupių interesams, ir gali turėti itin neigiamų pasekmių visuomenei. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog lobistas apskritai neturi nei administracinių įgaliojimų, nei nieko bendro su viešųjų interesų įgyvendinimu. Tačiau dėl to naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

55. Pirmosios instancijos teismas A. R., kaltintą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, išteisino nenustatęs jokių jo neteisėtų veiksmų. Šis teismas nurodė, kad teisiamajame posėdyje apklausti paramą fondui suteikusių įmonių atstovai liudytojai R. M., L. L., A. R., S. G., D. Z., V. M. patvirtino, kad jų įmonės suteikė paramą Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo padaryta siekiant materialiai paremti pagyvenusius ir neįgalius žmones; kad A. R. techniškai padėjo įsteigti fondą ne nusikalstamais, o pagalbos žmonėms tikslais; kad atstovaudamas (duomenys neskelbtini) asociacijai A. R. veikė ne kaip lobistas, o kaip (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovas, todėl nepagrįstai kaltinamas, kad jis nesudarė lobistinės veiklos sutarties ir apie tai neinformavo VTEK, nes to ir nereikėjo daryti; kad kaltinimas A. R. piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi renkant Seimo narių parašus yra nepagrįstas. Kas turi rinkti Seimo narių, palaikančių įstatymo projektą, parašus, Seimo statutas nereglamentuoja. A. R. neklastojo Seimo narių parašų, Seimo nariai, o ne A. R. atsakingi už jų pasirašytus dokumentus; kad lobistas A. R. vykdė savo lobisto funkcijas, nepažeisdamas ir neviršydamas jam įstatymo suteiktų teisių; kad lobistas A. R. tyčia neklaidino ir neapgaudinėjo valstybės politiko, valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo (šiuo atveju Seimo nario V. M.), nurodydamas faktus ar aplinkybes, kurie gali lemti sprendimą dėl teisės akto pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios. Atvirkščiai, įstatymų projektai buvo kruopščiai ruošiami, pasitelkiant specialistus ir teisininkus, pateikiamos jų išvados dėl teikiamo įstatymo projekto. Nors kaltinime nurodoma, kad lobistas A. R. pareiškė paramos davėjams R. M. ir S. G., kad jis turi įtakos Seimo nariui V. M., tačiau teisiamajame posėdyje R. M. ir S. G. šiuos teiginius paneigė; kad byloje nenustatyta, jog A. R. pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą arba Lobistų etikos kodekso reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavęs visus įrodymus ir juos įvertinęs, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog A. R. pareikštų kaltinimų nepagrindžia byloje ištirti įrodymai. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neturi pagrindo.

56. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundą atmetė išsamiai neišnagrinėjęs jame nurodytų argumentų, jog A. R. išteisintas remiantis išimtinai tik jo bei V. M. parodymais, vertinant juos atskirai nuo kitų byloje nustatytų reikšmingų duomenų. Tokie kasatoriaus teiginiai, kasaciniame skunde iš esmės pagrindžiami tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodomi ir apeliaciniame skunde, atmestini kaip prieštaraujantys apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo esmei ir turiniui. Šio teismo priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus atsakyta, motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, nurodyti, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai nepažeisti.

57. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Aurelijus Gutauskas

Vytautas Masiokas

Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė

Aldona Rakauskienė