Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-52-788/2017

Teisminio proceso Nr. 68-3-12640-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.11; 21.11.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Ruslano Černiausko prašymą atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 20.50 val., Vilniuje, Eišiškių pl., vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip įtariama, neblaivus, policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis tikrinamas, ar nėra neblaivus, sustabdytas neįjungė avarinės šviesos signalo ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 91, 3 punktus bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu A. M. pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį nubaustas 28 Eur bauda, o pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir VPK KPV) skundas tenkintas. Panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo A. M. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 730 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, o pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį jam paskirta 57 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 1, 2 dalimis, A. M. paskirta subendrinta 730 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato R. Černiausko prašymas priimtas ir A. M. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovas advokatas Ruslanas Černiauskas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą ir bylos dalį, kuria A. M. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nutraukti, o likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą; arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

5.1. Pareiškėjas teigia, kad, bylą nagrinėjant apygardos teisme, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. M. – teisė būti išklausytam apeliaciniame procese, nes jam nebuvo įteiktas pranešimas apie paduotą apeliacinį skundą bei nebuvo užtikrinta teisė pateikti paaiškinimus, atsikirtimus į apeliacinį skundą. A. M. apygardos teismo atsiųstą pranešimą apie įvykusį apeliacinį procesą gavo tik 2017 m. vasario 15 d. Taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 649 straipsnis (arba iki 2016 m. gruodžio 31 d. galioję ATPK 302⁸ ir 291 straipsniai), kuriame nustatyta, kad, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims (taip pat ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniu), išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismas panaikino apylinkės teismo nutarimą ir A. M. taikė administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nubausdamas jį 730 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Tokiu atveju jo teisė būti išklausytam apeliaciniame procese buvo itin svarbi, nes apygardos teismas pablogino jo teisinę padėtį.

5.2. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienareikšmiškos pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (pareiškėjas) visais atvejais privalo būti informuotas apie vykstantį apeliacijos procesą, jam realiai ir tinkamai įteikiant tiek apeliacinio skundo egzempliorių, tiek ir informuojant apie teisę pateikti atsiliepimą į tokį įteiktą apeliacinį skundą (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-49/2014, 2AT-6/2012, 2AT-21/2012 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos atveju A. M. nebuvo įteiktas apeliacinis skundas, todėl jis negalėjo pateikti atsiliepimo ir taip būti išklausytas apeliaciniame procese. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nutarimas yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant procesines taisykles.

5.3. Be to, pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas apylinkės teismui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2017 m. sausio 11 d. (paskutinę apylinkės teismo nutarimo apskundimo dieną), tuo tarpu šio skundo originalas su priedais teismui buvo pateikti jau praleidus apskundimo terminą ir neprašant tokio termino atnaujinti, taip pažeidžiant ATPK 302(4) straipsnį.

5.4. Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ATPK 257 straipsnyje (atitinkamas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir ANK 569 straipsnyje), nes vadovavosi vien tik protokolą surašiusių policijos pareigūnų parodymais, o kitus įrodymus, prieštaraujančius pareigūnų išsakytai pozicijai, atmetė. Apygardos teismas visiškai nevertino apylinkės teismo nutarime konstatuotų aplinkybių, kad tarp policijos pareigūnų V. L. ir T. D. bei pareiškėjo buvo kilęs konfliktas dėl automobilio sustabdymo priežasčių. Tai patvirtino tiek apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai, tiek A. M. Pažymėtina, kad byloje nėra paneigta, jog A. M. automobilį vairavo būdamas blaivus, o tik kilus konfliktui tarp jo ir policijos pareigūnų (šiems atsisakius įvardinti sustabdymo priežastį) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Be to, byloje nustatyta, kad kartu su A. M. automobiliu važiavo ir jo nepilnametė dukra, todėl jeigu policijos pareigūnai būtų turėję realių įtarimų, jog A. M. buvo neblaivus, surašę protokolą ir nušalinę nuo automobilio, nebūtų palikę A. M. su sustabdyto automobilio rakteliais ir nepilnamete dukra, neužtikrindami jos saugumo.

5.5. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnų parodymai dėl automobilio stabdymo aplinkybių ir A. M. būklės jį sustabdžius buvo prieštaringi. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, abu policijos pareigūnai teigė, kad automobilis buvo sustabdytas dėl važiavimo „vingiuojant“, tačiau iš VPK Kelių policijos valdybos pateikto vaizdo įrašo nesimato, kad automobilis būtų važiavęs netolygiai. Be to, policijos pareigūnų parodymų apie automobilio stabdymo priežastį (galimai neblaivus vairuotojas) nepatvirtina iš VPK Kelių policijos valdybos gautas vaizdo įrašas, kuris nutrūksta būtent ties automobilio stabdymo priežasties įvardijimu, o pareigūno V. L. parodymai apylinkės teisme apie nuo A. M. sklindantį alkoholio kvapą neatitiko 2016 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas suabejojo policijos pareigūnų duotų parodymų nuoseklumu.

5.6. Taip pat byloje prieštaringi pareigūnų parodymai dėl A. M. atsisakymo pasitikrinti blaivumą aplinkybių. Pažymėtina, kad byloje pateikta tik dalis (kelios minutės) vaizdo registratoriaus įrašo, kuriame užfiksuotas pareigūnų ir A. M. pokalbis protokolo įteikimo metu; visas įrašas, kuriame būtų užfiksuotas pareigūnų siūlymas A. M. pasitikrinti blaivumą ir jo atsisakymas tai daryti, nebuvo pateiktas, nors policijos pareigūnai teigė, kad buvo filmuojama. Priežasčių, kodėl nebuvo pateiktas visas įrašas, nei policijos pareigūnai, nei VPK Kelių policijos valdyba nepateikė, nors pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 6.10 punktą įrašas privalėjo būti saugomas ne mažiau kaip 60 parų, o esant būtinybei, naudojamas kaip įrodymas, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kol įsiteisės nutarimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose. Kadangi institucija pareigos išsaugoti vaizdo įrašą neįvykdė, todėl visos nepašalintos abejonės dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą turėjo būti aiškinamos A. M. naudai. Be to, iš pateikto įrašo nėra pagrindo manyti, kad A. M. buvo neblaivus, nes jo kalba rišli, reakcija pokalbio metu adekvati.

5.7. Pareiškėjo manymu, apygardos teismo nutarime išdėstyta pozicija, kad visais atvejais policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo jų parodymais abejoti, gali būti taikoma tik tada, kai byloje nėra jokių prieštaringų duomenų, kurie gali turėti įtakos teismui nustatant tikrąsias faktines aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje egzistavo aplinkybės, verčiančios abejoti policijos pareigūnų parodymų patikimumu, todėl apygardos teismas jų parodymus turėjo vertinti itin atidžiai.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti.

6.1. Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba neturi galimybės patikslinti, ar A. M. buvo įteiktas Vilniaus apygardos teismo pranešimas pateikti atsiliepimą į 2017 m. sausio 10 d. surašytą policijos apeliacinį skundą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. M. atstovas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prie prašymo atnaujinti bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo atstovaujamam asmeniui nebuvo įteiktas teismo pranešimas su policijos apeliacinio skundo nuorašu. A. M. yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį adresą asmuo nurodė ir pirmosios instancijos teismui bei 2017 m. gegužės 8 d. prašyme atnaujinti bylą. Teismas korespondenciją A. M. siuntė pagal jo nurodytą adresą. Pažymėtina, kad ANK 635 straipsnio 4 dalies nuostatos asmeniui buvo žinomos ir išaiškintos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje, todėl A. M. turėjo domėtis bylos eiga ir atsiimti jam teismo siųstą pašto korespondenciją.

6.2. Pasisakant dėl A. M. neblaivumo patikrinimo, atsiliepime pažymima, kad policijos pareigūnas V. L., įtardamas, jog A. M. neblaivus (transporto priemonė vingiavo po kelią, priėjus prie vairuotojo buvo juntamas iš automobilio salono sklindantis alkoholio kvapas), pasiūlė asmeniui patikrinti neblaivumą alkotesteriu. A. M. atsisakė patikrinimo ir taip pažeidė ATPK 126 straipsnio 4 dalies nuostatas. Priežastis, dėl kurios asmuo vengė pasitikrinti neblaivumą, jokios reikšmės susiklosčiusiam teisiniam santykiui neturėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti; priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2015">2AT-35-648/2015</a>, 2AT-65-303/2015). Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

6.3. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apskr. VPK KPV apeliacinį skundą teismui padavė laiku, t. y. 2017 m. sausio 11 d. Neveikiant Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinei sąsajai, paduoti skundą per integracinę sąsają nebuvo techninių galimybių, todėl skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo išsiųstas elektroniniu paštu, o vėliau pateiktas skundo originalas. Policijos atliktas veiksmas neprieštaravo suformuotai teismų praktikai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N444-7390/2009).

7. Prašymas tenkintinas.

Dėl taikytinos teisenos

8. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai bylą nagrinėjo pagal ATPK įtvirtintos teisenos normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla taip pat nagrinėtina vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK procesinėmis normomis.

Dėl teisės susipažinti su apeliaciniu skundu ir gauti informaciją apie vykstantį apeliacinį procesą

9. Prašyme pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. procesines teises, nes, nagrinėjant bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, A. M. apie apeliacinį procesą nebuvo informuotas, negavo apeliacinio skundo nuorašo, dėl to negalėjo pateikti atsiliepimo. Taip buvo suvaržyta jo teisė būti išklausytam apeliaciniame procese. Šie pareiškėjo teiginiai pagrįsti.

10. Pagal ATPK 302(8) straipsnio 1 dalį, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris dienas išsiunčia jo kopijas šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos dėl asmens informavimo apie apeliacinį procesą įtvirtintos ir ANK. Pagal ANK 649 straipsnio 1 dalį, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Be to, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam, kurie buvo šaukiami į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, apie tolesnį bylos nagrinėjimą gali būti pranešama neregistruotu laišku ar kitu būdu siunčiamu pranešimu, išskyrus šio kodekso 629 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Taigi tiek pagal ATPK, tiek pagal ANK teisė pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę (argumentus) negali būti įgyvendinta, jei tokią teisę turintis asmuo nėra gavęs apeliacinio skundo nuorašo ar apskritai nėra informuotas apie vyksiantį apeliacinį procesą.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose ne kartą konstatuota, kad, tinkamai nepranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie apeliacinį procesą byloje ir neišsiuntus apeliacinio skundo kopijos, nepagrįstai buvo apribota jo teisė susipažinti su apeliaciniu skundu, pareikšti savo poziciją dėl šiame procesiniame dokumente išdėstytų argumentų ir pateikti atsiliepimą, ir toks pažeidimas yra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-49-2014, 2AT-39-511/2017).

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. rašte „Dėl bylos siuntimo“ nurodė, jog apeliacinio skundo nuorašas siunčiamas A. M. Tačiau nėra jokių duomenų, kad A. M. šį skundo nuorašą gavo ir buvo tinkamai informuotas apie apeliacinį procesą. Be to, šioje byloje apygardos teismas panaikino apylinkės teismo nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo A. M. nubaudė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 730 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Taigi apygardos teismas pasunkino A. M. teisinę padėtį išnagrinėjęs tik kaltinančius kitos šalies – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos – argumentus. Nesant galimybės pašalinti abejonių dėl tinkamo A. M. informavimo apie paduotą apeliacinį skundą, šios abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl laikytina, kad A. M. nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį apeliacinį procesą ir jam nebuvo sudarytos lygios sąlygos dalyvauti bylos procese pateikiant savo gynybos argumentus.

13. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryta esminių A. M. procesinių teisių pažeidimų, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Kitų prašyme nurodytų klausimų teisėjų kolegija nenagrinėja, nes jie nesudaro bylos atnaujinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą ir perduoti nagrinėti bylą apygardos teismui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas