Civilinė byla Nr. e3K-3-14-916/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13592-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.3; 2.6.16.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nuosavybės teisės į patalpas perėjimo momento, kai teismo sprendimu įpareigojama perduoti daiktą nuosavybėn, bei nuomos teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10 355,05 Eur nuomos mokesčio skolos, susidariusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 23 d., 1605,37 Eur delspinigių (0,02 proc. nuo 2016 m. vasario 21 d. iki ieškinio pareiškimo teisme (2018 m. balandžio 23 d.)), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo iš trečiojo asmens 553,88 kv. m administracines patalpas pastate Vilniuje, Europos a. 1, iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 12 d. nuomos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Trečiasis asmuo šias patalpas 2015 m. rugpjūčio 14 d. perdavė ieškovei. Atsakovas dėl to nereiškė pretenzijų. 2016 m. vasario 23 d. šios patalpos perduotos VĮ Turto bankui.
4. Visą šį laiką atsakovas naudojosi patalpomis, todėl ieškovė paprašė atsakovo sumokėti už patalpų nuomą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 23 d., tačiau šis atsisakė. Dėl to ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal nuomos sutartį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, priteisė ieškovei iš atsakovo 10 355,05 Eur nuomos mokesčio, 372,78 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir atsakovas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria iki 2014 m. sausio 1 d. departamentui išnuomojo 553,88 kv. m negyvenamąsias administracines patalpas, esančias Vilniuje, Europos a. 1. Šalys susitarė dėl 10,43 Eur (36 Lt) nuomos mokesčio už 1 kv. m, iš viso 5774,93 Eur (19 939, 68 Lt) per mėnesį už visą nuomojamą patalpų plotą. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys sutartyje aptarė tik patalpų neperdavimo nuomotojui pareikalavus atvejį, taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnį, pagal kurį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu įpareigojo trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas, o Vilniaus miesto savivaldybę – šias patalpas perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn. Minėtas teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Taigi teismo sprendimu buvo nustatyti įpareigojimai UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, bet ne nuosavybės įgijimo momentas.
8. Nors atsakovas ginčija ieškovės teisę nuomoti patalpas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir teigia, jog ji nebuvo patalpų savininkė, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė šias patalpas turėjo nuosavybės teise nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d., be to, atsakovas apmokėjo sąskaitas už nuomą nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl nuomos sutarties pratęsimo įrodo, kad atsakovas pats nelaikė savininku to juridinio asmens, kuriam patalpos faktiškai dar nebuvo perduotos, todėl teismas sprendė, kad atsakovas skolingas ieškovei 10 355,05 Eur nuomos mokesčio.
9. Teismas taikė sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, todėl ieškovės naudai priteisė 372,06 Eur delspinigių už 180 dienų.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.
11. Kolegija nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2000 kv. m ploto naujas administracines patalpas, kurios bus įrengtos atskirame pastate, pastatytame 1,28 ha žemės sklype (šiuo metu pastate, esančiame Vilniuje, Europos a. 1), bei ne mažiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas nebuvo įvykdytas. Kitoje byloje VĮ Valstybės turto fondas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas: 1) įpareigoti UAB,,Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas Vilniuje, Europos a. 1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti šias administracines patalpas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, o šioji – šias patalpas perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Taigi nuo 2014 m. birželio 9 d. teismo nutarties priėmimo šalims atsirado teisės ir pareigos, todėl įpareigojus Vilniaus miesto savivaldybę perduoti VĮ Valstybės turto fondui nuosavybėn administracines patalpas savivaldybė nebeturėjo teisės į nuomos mokestį. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė nebegalėjo skaičiuoti nuomos mokesčio iki 2016 m. vasario 23 d., kai buvo pasirašytas pastato perdavimo–priėmimo aktas.
12. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje neturėjo ginčyti fakto dėl valdymo išviešinimo Nekilnojamojo turto registre. Nors pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis taip pat yra juridinis faktas, kuris turi būti registruotas viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4.255 straipsnio 2 punktas, 137 straipsnio 6 dalis). Dėl to, Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. birželio 9 d. nutartimi nusprendus įpareigoti ieškovę perduoti patalpas VĮ Turto fondui, ieškovė šias patalpas valdė neteisėtai.
13. Kolegija atmetė ieškovės argumentą dėl teisės imti nuomos mokestį, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTctNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117-706/2015">3K-3-117-706/2015</a> pateiktu aiškinimu. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ neteisėtai neperdavė ginčo patalpų valstybei; tai, kad patalpos valstybės nuosavybėn buvo perduotas pasirašius 2016 m. vasario 23 d. perdavimo–priėmimo aktą, nepaneigė ieškovės pareigos veikti pagal CPK 18 straipsnį ir kaip skolininkės pareigos nedelsiant pradėti vykdyti įsiteisėjusį sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad, savivaldybei neteisėtai neperdavus patalpų valstybei, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo naudojimosi patalpomis faktą vertino kaip nuomos teisinius santykius. Tokiu atveju nuomos sutartis, pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui toliau naudojantis daiktu, netapo neterminuota.
14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad patalpų valdymo teisėtumo klausimas buvo įrodinėjimo dalykas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-818/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-818/2014">2A-818/2014</a>, todėl šis faktas yra prejudicinis ir nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas juo vadovavosi. Kolegija neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas ir nutrūkus nuomos sutarčiai toliau faktiškai naudojosi patalpomis, mokėjo už jas nuomos mokestį iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes ši aplinkybė nesusijusi su laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti nuomos mokestį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškiniu suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas ir atmetė ieškinį kitu pagrindu, nei jis buvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. – 2016 m. vasario 23 d. ginčo patalpas valdė ieškovė. Šis faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Ieškiniu prašoma priteisti skolą už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 23 d. laikotarpį, kuriuo atsakovas naudojosi patalpomis ir nesumokėjo savivaldybei nuomos mokesčio. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas šio pagrindo nevertino, iš esmės sprendė dėl kitoje civilinėje byloje priimtų teismo sprendimų (ne)tinkamo vertinimo, t. y. užuot nagrinėjęs nuomos sutarties galiojimą ir jos sukurtas teises atsakovei, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo kitoje civilinėje byloje ieškovei nustatytus įpareigojimus valstybės naudai, kurie iš esmės neturi ryšio su nuomos sutarties vykdymu.
15.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nustatančias nuosavybės teisės į daiktus įgijimo pagrindus. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei įstatyme nenustatyta kitaip. CK 4.47 straipsnio normoje nenurodyta, kad teismo sprendimas, priimtas ginčo teisena, yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yODkyLTYwMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2892-603/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2892-603/2013">2-2892-603/2013</a> buvo nustatyti tam tikri įpareigojimai ieškovei ir trečiajam asmeniui, bet ne pastato (patalpų) nuosavybės įgijimo momentas. Pastatas valstybės nuosavybėn perduotas pasirašius 2016 m. vasario 23 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuris yra pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į pastatą. Pažymėta, kad pastato perdavimo valstybės nuosavybėn procedūra ir (ne)tinkamas jos atlikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, juolab kad šį dokumentą delsė pasirašyti būtent valstybės patikėtinis. Dėl to kol pastatas neperduotas valstybės nuosavybėn, atsakovas privalėjo mokėti nuomos mokestį ieškovei.
15.3. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuomos sutarties pažeidimo, todėl teismas turėjo patikrinti, ar atsakovas, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 23 d. laikotarpiu nemokėdamas nuomos mokesčio, nepažeidė nuomos sutarties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad patalpos buvo teisėtai perduotos ieškovės nuosavybėn: atsakovas buvo informuotas apie tai, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perleido ieškovės nuosavybėn pastatą, jis nereiškė prieštaravimų dėl nuomos sutarties vykdymo pasikeitus nuomotojui, nereikalavo pabaigti sutartį CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taigi, ieškovei perėmus patalpas, jai perėjo ir teisės bei pareigos pagal 2013 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį. Kadangi ieškovės perimta terminuota nuomos sutartis pasibaigė 2015 m. gruodžio 31 d., o atsakovas ir toliau naudojosi patalpomis (iki jos buvo perduotos valstybės nuosavybėn), tai pagal CK 6.481 straipsnį sutartis tapo neterminuota. Dėl to atsakovui kyla pareiga mokėti pagal tokią sutartį nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, neaiškindamas nuomos sutarties turinio, atsakovo pareigų ir veiksmų sudarant nuomos sutartį, ją tęsiant ir vykdant, pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai aiškino nuomos santykius reglamentuojančias normas.
16. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti tik ieškinyje nurodytus argumentus. Atsakovas, gavęs pareikštą ieškinį, turi teisę CPK nustatyta tvarka pateikti savo atsikirtimus į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, t. y. kad nuomos sutartis nebuvo pažeista; nėra teisėtai susidariusios nuomos mokesčio skolos; ieškovė neturėjo nuosavybės teisių į patalpas laikotarpiu, už kurį prašo priteisti skolą. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad bylos nagrinėjimo ribos buvo peržengtos.
16.2. Ieškovė buvo įsipareigojusi perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2000 kv. m naujas administracines patalpas, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Dėl to VĮ Valstybės turto fondas ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas, o Vilniaus miesto savivaldybę – šias patalpas perduoti valstybei, atstovaujamai VĮ Valstybės turto fondo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu tenkino šį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veika (patalpų neperdavimas valstybei) buvo neteisėta. Šios aplinkybės įrodo savininko teisių pažeidimą. Dėl to savivaldybė negali būti pripažįstama turinčia teisę į nuomos mokestį. Nors pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismo sprendimas taip pat yra juridinis faktas, privalomas įregistruoti viešame registre. Taigi ieškovės patalpų valdymas, įregistruotas viešame registre, yra neteisėtas.
16.3. Nuomos sutartis negalėjo būti pratęsta teisės aktų nustatyta tvarka, nes nuosavybės teisės buvo nustatytos minėtais Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi. Dėl to ieškovės susitarimas su atsakovu būtų buvęs niekinis. Be to, jeigu atsakovas būtų toliau vykdęs nuomos sutartį ir mokėjęs patalpų nuomos mokestį, kai ieškovė neteisėtai naudojosi patalpomis ir neperdavė jų valstybei, tai valstybė būtų patyrusi nuostolių. Ieškovė negali iš savo neteisėtų veiksmų gauti naudos. Be to, patalpų neperdavus valstybės nuosavybėn, atsakovas 10 metų turėjo mokėti nuomos mokestį, todėl valstybės biudžetas patyrė didelių išlaidų. VĮ Turto bankas šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti kitoje civilinėje byloje iš ieškovės ir trečiojo asmens. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų patenkinti ieškovės reikalavimą, žala valstybei dar labiau padidėtų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nuosavybės teisės į patalpas perėjimo momento ir jo santykio su teismo sprendimu, įpareigojančiu perduoti daiktą nuosavybėn; nuomos sutarties galiojimo, daiktui perėjus kitam savininkui (nuomotojui)
17. Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Sutartyje gali būti nustatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą (CK 4.49 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendroji taisyklė, jog nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma tik kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDQtNjg3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-504-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-504-687/2017">3K-3-504-687/2017</a> 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu ieškovė prašė priteisti nesumokėto nuomos mokesčio dalį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 23 d. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yODkyLTYwMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2892-603/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2892-603/2013">2-2892-603/2013</a> įpareigojo trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti patalpas ieškovės nuosavybėn, o ši – perduoti patalpas valstybės nuosavybėn. Atsakovo nuomone, priimtas teismo sprendimas patvirtina, kad nuomos sutartimi sulygtos patalpos jai nepriklausė nuosavybės teise, todėl ji neturėjo teisės skaičiuoti nuompinigių.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo tinkamo vykdymo, o aplinkybė, ar savivaldybė vilkino patalpų perdavimą, ar dėl tokio delsimo valstybė patyrė nuostolių, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl teisės reikalauti nuomos mokesčio, atsižvelgė į kitoje civilinėje byloje priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotą aplinkybę dėl tinkamo sutartinių santykių vykdymo ir ieškovės delsimo perduoti valstybei nuosavybės teisę į pastatus, taip pat pripažino, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagal CPK 18 straipsnį nevykdymas savaime eliminuoja ieškovės teisę skaičiuoti nuomos mokestį, t. y. iš esmės pripažino, kad teismo sprendimo įpareigoti perduoti valstybės nuosavybės pastatą įsiteisėjimas yra nuosavybės teisės į jį įgijimo momentas, todėl ieškovė negalėjo teisėtai nuomoti patalpų. Teisėjų kolegija nepripažįsta šios išvados pagrįsta.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yODkyLTYwMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2892-603/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2892-603/2013">2-2892-603/2013</a> konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvusi UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“) nesiima veiksmų, kad būtų įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai dėl naujai pastatytų patalpų perdavimo valstybei. Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. lapkričio 26 d. sudarė sutartį, pagal kurią savivaldybė įsipareigojo perduoti valstybės nuosavybėn tam tikro ploto naujas administracines patalpas, kurios bus pastatytos ir įrengtos atskirame pastate 1,28 ha žemės sklype. Atsižvelgiant į šį susitarimą, ieškovės nuosavybėn buvo perduotas kitas valstybei nuosavybės teise priklausantis pastatas. Savivaldybė investavo į trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (kurio 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso savivaldybei) tam, kad šis vykdytų Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato statybą ir jį įsigytų. Pagal UAB „Constructus“ ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ 2004 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį trečiasis asmuo pastatą savo nuosavybėn įsigijo nuo 2004 m. birželio 7 d. Kadangi nevykdomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai, tai Vilniaus apygardos teismas sprendimu įpareigojo ieškovę ir trečiąjį asmenį perduoti ginčo patalpas valstybės nuosavybėn. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTctNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117-706/2015">3K-3-117-706/2015</a> šis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yODkyLTYwMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2892-603/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2892-603/2013">2-2892-603/2013</a> nebuvo sprendžiama ir priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo pasisakyta dėl patalpų (pastato) nuosavybės teisės perėjimo momento.
21. Nagrinėjamos bylos duomenys taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokio nei nurodytas CK 4.49 straipsnio 1 dalyje momento, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę. Pagal bylos duomenis, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, vykdydamas pirmiau minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, 2015 m. rugpjūčio 14 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė patalpas ieškovei, o ši 2016 m. vasario 23 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė jas valstybės nuosavybėn. Taigi savivaldybei nuosavybės teisės į pastatą (patalpas) perėjo nuo šio turto perdavimo jai momento, atitinkamai ir visos su daiktu susijusios teisės, o šių teisių ji neteko 2016 m. vasario 23 d. perdavusi turtą perdavimo–priėmimo aktu valstybei atstovaujančiai VĮ Turto bankui.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl nuosavybės teisės perėjimo momento pagal teismo sprendimo įpareigoti perduoti daiktą nuosavybėn įsiteisėjimo momentą, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.49 straipsnio 1 dalies normą. Dėl to netinkamai konstatuotas nuosavybės teisės perėjimo momentas lėmė nepagrįstą išvadą dėl nuomos teisinių santykių neteisėtumo, nes apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yODkyLTYwMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2892-603/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2892-603/2013">2-2892-603/2013</a> nustatytą aplinkybę dėl savivaldybės sutartinio įsipareigojimo perduoti patalpas valstybei pažeidimo, sprendė, kad ieškovės veiksmai neteisėti ir tai eliminuoja pagrindą skaičiuoti nuomos mokestį.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomos teisinių santykių tinkamo vykdymo. Nuomos teisiniai santykiai atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU3LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-357-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-357-313/2019">e3K-3-357-313/2019</a> 80 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Bylos duomenimis, pagal 2013 m. gruodžio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas nuomojosi iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ patalpas. Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2014 m. sausio 1 d., tačiau 2014 m. gruodžio 12 d. susitarimu sutarties terminas pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yODkyLTYwMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2892-603/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2892-603/2013">2-2892-603/2013</a>, atsakovui nuomojamos patalpos perduotos ieškovės nuosavybėn. Pasikeitus pastato savininkui, atsakovas nereikalavo nutraukti sutarties CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl jo nuomos teisiniai santykiai dėl patalpų tęsėsi su ieškove. Iki tol, kol patalpos buvo perduotos valstybės nuosavybėn, valstybė nebuvo nuomos sutarties šalis, todėl teismo sprendimo dėl sutartinių santykių tarp ieškovės ir valstybės vykdymas neturi įtakos aiškinant nuomos santykius tarp ieškovės ir atsakovo. Sutarties uždarumo principas šiuo atveju lemia tai, kad nuomos sutartimi prisiimtų šalių įsipareigojimų apimtis negali keistis (būti sumažinta) dėl netinkamo nuomotojo (ieškovės) pareigos valstybei vykdymo. Taigi tinkamas teismo sprendimu nustatytos pareigos perduoti nuosavybę vykdymas (pastato perdavimo valstybės nuosavybėn procedūra ir (ne)tinkamas jos atlikimas) nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas ir nelemia ieškovės ir atsakovo nuomos teisinių santykių vertinimo.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybė yra pareiškusi reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl nuostolių atlyginimo, valstybės patirtų mokant nuomos mokestį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3372-431/2018), todėl ieškovės veiksmai delsiant vykdyti sutartimis prisiimtą įsipareigojimą perduoti patalpas valstybės nuosavybėn, taip pat vykdant teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą yra įvertinti būtent nurodytoje civilinėje byloje taikant žalos atlyginimo institutą.
26. Pasisakydamas dėl ieškovės teisės skaičiuoti nuomos mokestį, pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo nuomos sutarties nuostatas. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 2014 m. gruodžio 12 d. šių šalių susitarimu nuomos terminas pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d.; sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad nuomos sutartis pratęsiama rašytiniu šalių susitarimu; sutartis baigiasi pasibaigus jos galiojimo laikotarpiui (6.2.1 punktas); sutarties 3.3.3 punktu atsakovas įsipareigojo pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba ją nutraukus prieš terminą per 10 darbo dienų perduoti pagal patalpų perdavimo–priėmimo aktą tvarkingas patalpas, o nuomotojas – jas priimti; 2015 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė perėmė patalpas iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“; trečiasis asmuo informavo atsakovą apie perduotas patalpas, atsakovas nereiškė prieštaravimų; atsakovas 2015 m. rugpjūčio 14 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu nuomos mokestį mokėjo ieškovei; pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, atsakovas per sutarties 3.3.3 punkte nustatytą terminą neperdavė patalpų savivaldybei. Tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą taikyti CK 6.481 straipsnio normą ir pripažinti, jog terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota, todėl atsakovas turi sumokėti nuomos mokestį ieškovei iki 2016 m. vasario 23 d., kada turtas buvo perduotas valstybės nuosavybėn. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.481, 6.487 straipsnių normas.
27. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisės perėjimo momentą ir nuomos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, spręsdamas dėl nuomos santykių teisėtumo ir jų tinkamo vykdymo, nepagrįstai vertino kitoje byloje priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotą ieškovės sutartinės pareigos perduoti valstybei nuosavybės teises į pastatą pažeidimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, taip pat netinkamai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Padaryti proceso ir materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Kasaciniam teismui patenkinus ieškovės kasacinį skundą ir nusprendus naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
29. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra atleistos nuo žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis), tai jis valstybei nepriteistinas. Šalys nėra pateikusios duomenų apie savo patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė
