Civilinė byla Nr. e3K-3-12-969/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42070-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.2., 2.6.10.2.4.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPA Birštonas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPA Birštonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trucor“ dėl 13 514,30 Eur nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13 514,30 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad UAB FMĮ „Orion securities“ (procesinių teisių perėmėja UAB „Trucor“) pareikšto ieškinio pagrindu buvo iškelta civilinė byla dėl 67 829,01 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 256,72 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovių UAB „Green Birštonas“, UAB „Green Vilnius hotel“ ir UAB „Birštono investicija“ (UAB „Birštono investicija“ buvo prijungta prie UAB „Vilnius Green Hotel“, kuri pakeitė pavadinimą ir tapo UAB „SPA Birštonas“) (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02749-2014-4). Reiškiamam reikalavimui užtikrinti UAB FMĮ „Orion securities“ prašė, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: UAB FMĮ „Orion securities“ reikalavimams užtikrinti areštavo bendros 69 085,73 Eur sumos UAB „Green Birštonas“, UAB „Green Vilnius hotel“, UAB „Birštono investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įskaitant turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovėms atlikti darbo užmokesčio, privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, „Sodrą“ mokėjimus ir atsiskaitymus su UAB FMĮ „Orion securities“, netaikant arešto lėšoms. Antstoliui aprašant areštuojamą turtą, buvo areštuotas UAB „Birštono investicija“ priklausantis pastatas, kurį ši įmonė siekė įkeisti, norėdama gauti finansavimą iš banko gydyklų rekonstrukcijos projektui vykdyti. Siekdama užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir išvengti didesnių nuostolių atsiradimo, UAB „Birštono investicija“ 2015 m. sausio 27 d. įmokėjo ieškiniu reikalaujamą 69 085,73 Eur sumą į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi patenkino UAB „Birštono investicija“ prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Birštono investicija“ ir panaikino 69 085,73 Eur sumos UAB „Birštono investicija“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Green Birštonas“ 608,20 Eur skolą, 24,90 Eur delspinigius ir procesines palūkanas, o kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi teismo depozitinėje sąskaitoje esanti 69 085,73 Eur suma buvo grąžinta UAB „SPA Birštonas“, šią sumą pervedant 2017 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu.
4. UAB „SPA Birštonas“ dėl UAB FMĮ „Orion securities“ prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuo 2015 m. sausio 27 d. (ieškiniu reikalaujamos priteisti 69 085,73 Eur sumos įmokėjimo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą dienos) iki 2017 m. lapkričio 14 d. (minėtos sumos faktinio grąžinimo ieškovei) negalėjo naudotis 69 085,73 Eur suma. UAB „SPA Birštonas“ savo veiklai finansuoti pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. Paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) skolinosi lėšas iš UAB „Margio investicija“. Už naudojimąsi paskola buvo susitarta dėl 7 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų mokėjimo paskolos davėjui. Nurodė, jog prašomas priteisti 13 514,30 Eur nuostolių dydis yra lygus palūkanoms, mokėtinoms nuo ieškinio sumos (69 085,73 Eur x 7 proc. x 2 m. + 69 085,73 Eur x 7 proc. / 365 d. x 290 d.).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Trucor“, reikšdama nepagrįstą ieškinį atsakovėms UAB „Green Birštonas“, UAB „Green Vilnius hotel“ ir UAB „Birštono investicija“ ir prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga galimų nuostolių atžvilgiu. Teismo sprendimas, kuriuo buvo atmesti UAB „Trucor“ ieškinio reikalavimai, yra įsiteisėjęs, todėl laikytina, kad ieškovės įrodė vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus.
7. Teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovė negalėjo naudotis turimu turtu, t. y. pasiskolinta 69 085,73 Eur suma, už kurią, remiantis sudaryta Paskolos sutartimi, paskolos davėjos UAB „Margio investicijos“ naudai turėjo mokėti 7 proc. dydžio palūkanas. Už minėtą laikotarpį priskaičiuotos palūkanos nuo 69 085,73 Eur sumos sudarė 13 514,30 Eur. Kadangi ši suma apskaičiuota pagrįstai, bylos duomenys ją patvirtina, teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė žalos dydį (13 514,30 Eur).
8. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo nuostolių atsiradimo pagrindas ir tiesioginė priežastis. Ieškovės su paskolos davėja UAB „Margio investicijos“ sudaryta Paskolos sutartis buvo sudaryta dėl kito tikslo, dalį paskolos sumos ieškovė savo iniciatyva nusprendė panaudoti laikinųjų apsaugos priemonių procese sumokėdama į teismo depozitinę sąskaitą ieškiniu reikalaujamą sumą, ieškovė visais atvejais įsipareigojo mokėti UAB „Margio investicijos“ 7 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą paskolos sumą, kurios grąžinimo terminas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo metu nebuvo suėjęs.
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. Paskolos sutartį paskolos gavėjai UAB „Birštono investicija“ suteikta paskola buvo tikslinė, kad UAB „Birštono investicija“ įsipareigojo paskolą perskolinti UAB „Green Vilnius hotel“, užtikrindama, kad perskolintos lėšos bus naudojamos konkrečiam projektui vykdtyti, kad paskolos sumos ar jos dalies panaudojimas kitam nei Paskolos sutartyje nurodytam tikslui reikštų esminį sutarties pažeidimą, kuris suteiktų teisę paskolos davėjui nutraukti Paskolos sutartį ir reikalauti išankstinio paskolos grąžinimo, padarė išvadą, jog, ieškovei savo iniciatyva nusprendus dalį paskolos sumos panaudoti laikinųjų apsaugos priemonių procese sumokant į teismo depozitinę sąskaitą ieškiniu reikalaujamą sumą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo ieškovės įrodinėjamų nuostolių atsiradimo pagrindas ir tiesioginė priežastis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus argumentus, jog jei ne UAB „Trucor“ reikalavimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „Birštono investicija“ būtų galėjusi skolintis atitinkamai mažesnę sumą.
11. Paskolos sutarties 4 punkto nuostatos lingvistinė formuluotė lemia aiškinimą, jog Paskolos sutartimi nustatyto dydžio (7 procentų) palūkanas ieškovė įsipareigojo mokėti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų galėjusi pasinaudoti 69 085,73 Eur suma savo reikmėms.
12. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma nėra imperatyvi, todėl ieškovė pati savo laisvu pasirinkimu pasirinko tokį veikimo modelį, kuriuo apribojo savo galimybę naudotis 69 085,73 Eur suma, bei pati sukūrė prielaidas nuostolių atsiradimui, pasinaudodama CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesine teise, kuria pasinaudoti neprivalėjo. Tai reiškia, kad visi neigiami padariniai turi tekti būtent ieškovei.
13. Byloje nesant pateiktų įrodymų, kad ieškovė negalėjo įmokėti kitų jai priklausančių lėšų ir (ar) iš kitur gautų lėšų (t. y. ne iš paskolos sumos, gautos iš paskolos davėjo UAB „Margio investicija“), vien ta aplinkybė, jog dalį paskolos sumos ieškovė savo iniciatyva nusprendė panaudoti laikinųjų apsaugos priemonių procese sumokėdama į teismo depozitinę sąskaitą ieškiniu reikalaujamą sumą, nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės įrodinėjamos žalos yra aiškus tiesioginis priežastinis ryšys.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
14. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovės ieškovei 13 514,30 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Tai, kad ieškovė pati pasirinko vietoj jos turto arešto į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti reikalaujamą 69 085,73 Eur sumą, nereiškia, kad ji prarado teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Toks ieškovės elgesys buvo nulemtas siekio išvengti daug didesnių nuostolių atsiradimo, kadangi tuo metu ieškovė vykdė gydyklų rekonstrukcijos projektą, o pritaikius jos nekilnojamojo turto areštą, ji nebūtų gavusi finansavimo šiam projektui, nes nebūtų galėjusi įkeisti areštuoto turto. Reikalaujamos sumos įmokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą reiškia ne laikinųjų apsaugos priemonių pasibaigimą, o tik jų pakeitimą.
14.2. Ginčo atveju priežastinis ryšys egzistuoja tarp neteisėtų veiksmų (reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) ir ieškovės patirtos žalos (ieškovės lėšų teismo depozitinėje sąskaitoje „įšaldymo“). Ieškovės negalėjimas nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. naudotis 69 085,73 Eur suma yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su UAB FMĮ „Orion securities“ reikalavimu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. UAB FMĮ „Orion securities“, pareiškusi nepagrįstą ieškinį ir žinodama apie UAB „SPA Birštonas“ pasiskolintas sumas, tačiau reikalavusi iki pat civilinės bylos išnagrinėjimo kasaciniam teisme pabaigos (nepaisydama ieškinio reikalavimo atmetimo žemesnės instancijos teismuose fakto) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo atlyginti UAB „SPA Birštonas“ patirtus nuostolius.
14.3. Ieškovės negalėjimas nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. naudotis 69 085,73 Eur suma reiškia jos patirtą žalą, kurios piniginė išraiška – nuostoliai. Vien didelės pinigų sumos „įšaldymo“ ilgam laikotarpiui faktas reiškia nuostolių pelno siekiančiam privačiam juridiniam asmeniui atsiradimą, kadangi tokiu atveju jis, negalėdamas disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, negali jų panaudoti savo veiklai finansuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 6 proc. palūkanos, taikytinos prievolės įvykdymo termino pažeidimo atveju, laikytinos minimaliais nuostoliais, todėl, ieškovei neįrodžius didesnių nuostolių, turėjo būti priteista bent jau įstatymo nustatytus minimalius nuostolius atitinkanti suma.
14.4. Ieškovė mano, kad patyrė didesnius nei įstatymo nurodytus minimalius nuostolius, kadangi į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtas lėšas Paskolos sutartimi skolinosi iš UAB „Margio investicija“ už 7 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos Paskolos sutarties sudarymo paskirtis (perskolinti lėšas UAB „Green Vilnius hotel“) neteikia pagrindo daryti išvadą dėl priežastinio ryšio nebuvimo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tiek UAB „Birštono investicija“, tiek UAB „Green Vilnius hotel“, todėl jokio skirtumo, kuri iš šių bendrovių į depozitinę teismo sąskaitą būtų pervedusi ieškiniu reikalautą sumą. Situacija nebūtų pasikeitusi, jei UAB „Birštono investicija“ būtų perskolinusi šias lėšas UAB „Green Vilnius hotel“, o ši jas būtų pervedusi į teismo depozitinę sąskaitą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios dvi įmonės vėliau susijungė ir tapo vienu juridiniu asmeniu – UAB „SPA Birštonas“.
14.5. Tai, kad palūkanos pagal Paskolos sutartį būtų mokamos visais atvejais, nepriklausomai nuo pasiskolintų pinigų faktinio panaudojimo, negali sudaryti šioje byloje pareikšto reikalavimo atmetimo pagrindo. Jei ieškovė pasiskolintą 69 085,73 Eur sumą būtų panaudojusi savo reikmėms, jos sumokėtos palūkanos nebūtų laikomos nuostoliais. Be to, ieškovė būtų galėjusi išvengti palūkanų mokėjimo, jei būtų nesiskolinusi arba grąžinusi nereikalingą pinigų sumą kreditoriui. Į teismo depozitinę sąskaitą pervestų lėšų rūšies (nuosavos ar skolintos) nustatymas neturi reikšmės ieškovės reikalavimų pagrįstumo vertinimui, kadangi nuosavų lėšų pervedimo atveju ieškovei nebūtų tekę atitinkama suma daugiau skolintis iš kreditoriaus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsakovo teisės gauti nuostolių, atsiradusių dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą, siekiant ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo (CPK 148 straipsnio 2–3 dalys), atlyginimą
2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.
4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas (2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą (2010 m. vasario 3 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai), ir nustatyti pakankamas teisės gauti padarytos žalos atlyginimą įgyvendinimo priemones (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).
5. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, įstatymu ar įstatymais reguliuodamas santykius, susijusius su asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, turi tam tikrą diskreciją, kiek jos neriboja Konstitucija (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Antai įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas gali būti diferencijuotas pagal tai, ar neteisėtais veiksmais padaryta žala yra atlyginama neteismine ar teismine tvarka, tačiau jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).
6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7. Remiantis CPK 148 straipsnio 2 dalimi, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis).
8. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
9. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2009">3K-3-469/2009</a>; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQ5LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-449-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-449-684/2016">e3K-3-449-684/2016</a>, 36 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a> nurodyta, kad civilinės atsakomybės sąlygos dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies suformuotoje kasacinio teismo praktikoje išlieka nepakitusios ir taikant CPK 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.).
11. Kasacinio teismo pažymėta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (dabar galiojančio CPK 146 straipsnio 2 dalis) pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74/2011">3K-3-74/2011</a>; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a>; kt.). Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a>).
13. Sprendžiant dėl atsakovo teisės gauti nuostolių, atsiradusių dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą, siekiant ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo, atlyginimą pažymėtina, kad reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo sąskaitą pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį yra tiesiogiai susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis – tai to paties teisės instituto dalis. Sumokėdamas reikalaujamą pinigų sumą į teismo sąskaitą atsakovas siekia laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, jų panaikinimo arba pakeitimo. Akivaizdu, kad tokiu būdu atsakovas gali siekti išvengti nuostolių, kuriuos jam sukelia (ar gali sukelti) laikinosios apsaugos priemonės. Kartu pažymėtina, kad sumokėdamas į teismo sąskaitą reikalaujamą sumą atsakovas praranda teisę atitinkamą laikotarpį ja naudotis, o tai savo ruožtu taip pat gali sukelti jam nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstitucinis žalos atlyginimo principas (žr. šios nutarties 15–18 punktus) būtų pažeistas, jei atsakovui, sumokėjusiam į teismo sąskaitą reikalaujamą sumą pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį ir dėl to patyrusiam nuostolių dėl negalėjimo atitinkamą laiką naudotis savo pinigais, nebūtų užtikrinta teisė reikalauti šių nuostolių atlyginimo. Kartu pažymėtina, kad reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo sąskaitą nėra privalomas – tai priklauso nuo paties atsakovo. Todėl apdairus ir rūpestingas atsakovas šia teise turėtų naudotis tik tada, kai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria (ar yra reali grėsmė patirti) ne mažesnius nuostolius, nei dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą nulemto negalėjimo atitinkamą laiką naudotis savo pinigais.
14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta pirmiau, ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad CPK 146 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama, be kita ko, kaip suteikianti teisę atsakovui, sumokėjusiam reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį (kai dėl to laikinosios apsaugos priemonės pakeičiamos arba panaikinamos), įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti atlyginti dėl šios sumos sumokėjimo atsiradusius nuostolius.
15. Sprendžiant dėl atsakovo nuostolių, patirtų sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, be kita ko, reikia nustatyti:
28.1. ar teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pakeistos ar panaikintos atsakovui sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, būtų sukėlusios atsakovui nuostolius, jei jos nebūtų pakeistos ar panaikintos;
28.2. kokio dydžio nuostolius atsakovui būtų sukėlusios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos;
28.3. ar reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo sąskaitą buvo būtinas, siekiant išvengti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų nuostolių, t. y. ar atsakovas negalėjo išvengti ar sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų nuostolių kitais būdais (pvz., prašydamas pakeisti turto arešto akte nurodytą turtą kitu);
28.4. kokio dydžio nuostolius atsakovas patyrė dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais);
28.5. ar atsakovo nuostolių dydis dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais) yra pagrįstas;
28.6. koks santykis tarp atsakovo nuostolių, kuriuos jam būtų sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos (šios nutarties 28.2 punktas), ir pagrįstų atsakovo nuostolių dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais) (šios nutarties 28.5 punktas): atsakovas turi teisę tik į tą pagrįstų nuostolių dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (šios nutarties 28.5 punktas) dalį, kuri neviršija nuostolių, kuriuos jam būtų sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos (šios nutarties 28.2 punktas).
16. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos procese Nr. 2-55-3-02749-2014-4 atsakovė (nagrinėjamoje byloje – ieškovė) pati pasirinko vietoj jos turto arešto į teismo sąskaitą sumokėti reikalaujamą 69 085,73 Eur sumą, nereiškia, kad ji prarado teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl 69 085,73 Eur sumos sumokėjimo (dėl negalėjimo atitinkamą laiką naudotis šia suma), atlyginimo.
17. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl atsakovo nuostolių, patirtų dėl jo lėšų arešto, konstatuota, kad atsakovo minimalių nuostolių dydis, apskaičiuotas vadovaujantis CK 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatomis, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-589/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-589/2006">3K-3-589/2006</a>).
18. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Remiantis CK 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalių nuostolių dydis, apskaičiuotas pagal CK 6.210 straipsnį (6 procentai – kai ginčo šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, 5 procentai – kitais atvejais), kaip išeitinė pozicija, laikytinas aktualiu ir sprendžiant dėl atsakovo nuostolių, patirtų negalint naudotis savo pinigais dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą, pagrįstumo (šios nutarties 28.5 punktas). Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę atsakovo nuostoliai dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais), neviršijantys CK 6.210 straipsnyje nustatytų minimalių nuostolių dydžių, laikytini pagrįstais. Tuo tarpu nuostolius, viršijančius CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio minimalius nuostolius, kiekvienu atveju reikia pagrįsti individualiai.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalaujama priteisti 13 514,30 Eur nuostolių suma yra didesnė nei CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyti minimalūs (6 proc.) nuostoliai. Prašomo priteisti dydžio nuostolius ieškovė grindžia 7 proc. palūkanų norma, įtvirtinta jos pačios sudarytoje Paskolos sutartyje. Atsižvelgiant į šios nutarties 28 punkte pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės prašomų priteisti didesnių nei minimalūs nuostolių ir neteisėtų atsakovės veiksmų, be kita ko, būtina nustatyti, ar tokio dydžio nuostoliai buvo pagrįsti, t. y. ar, siekdama įgyti galimybę sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, ieškovė buvo priversta patirti tokio dydžio nuostolius:
33.1. ar ieškovė reikalaujamos sumos sumokėjimui buvo priversta skolintis lėšas už didesnę nei minimalūs nuostoliai palūkanų normą (kad neturėjo galimybės pasiskolinti už 6 procentų dydžio ar mažesnes metines palūkanas);
33.2. ar ieškovė reikalaujamos sumos sumokėjimui tikrai panaudojo lėšas, pasiskolintas už didesnę nei minimalūs nuostoliai palūkanų normą.
21. Bylą nagrinėję teismai sprendė nesant priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Tokią išvadą teismai padarė nenustatę šios nutarties 33.1–33.2 punktuose nurodytų aplinkybių, t. y. konstatavę, kad: 1) Paskolos sutartis buvo sudaryta ne siekiant gauti ieškinio sumos dydį atitinkančią lėšų dalį, kurią sumokėjus į teismo sąskaitą būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kitu tikslu gautos paskolos sumos dalį ieškovei savo iniciatyva nusprendus panaudoti laikinųjų apsaugos priemonių procese, sumokant į teismo sąskaitą ieškiniu reikalaujamą sumą; 2) byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė negalėjo ieškinio sumos dydį atitinkančių lėšų įmokėti iš savo turimų lėšų ir (ar) iš kitur gautų lėšų (t. y. ne iš UAB „Margio investicija“); 3) paskola negalėjo būti panaudota ieškovės nurodytam tikslui, t. y. įmokėti į teismo sąskaitą ieškiniu reikalaujamai 69 085,73 Eur sumai, kadangi tokiu atveju tai būtų esminis Paskolos sutarties pažeidimas.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės padarytos iš esmės tinkamai taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Šių faktinių aplinkybių pagrindu teismai pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog, siekdama įgyti galimybę sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, ji buvo priversta patirti prašomo priteisti dydžio nuostolius. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai sprendė nesant teisinio pagrindo priteisti ieškovės prašomo priteisti dydžio nuostolių atlyginimą.
23. Kita vertus, atsižvelgiant į šios nutarties 28 ir 32 punktuose pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad teisinio pagrindo priteisti ieškovės prašomo priteisti dydžio nuostolių atlyginimą nebuvimas savaime neeliminuoja galimybės spręsti, ar nėra teisinio pagrindo priteisti mažesnio nei prašomo priteisti dydžio nuostolius, atsižvelgiant į šios nutarties 28.1–28.6 ir 32 punktuose nurodytas aplinkybes. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nuosekliai teigė, jog 69 085,73 Eur sumos sumokėjimas buvo būtinas, siekiant išvengti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kad nepanaikinus pastato arešto nebūtų buvę galima jo įkeisti bankui, o dėl to nebūtų buvę gauta gydyklų rekonstrukcijos projektui įgyvendinti reikalinga paskolos suma. Vis dėlto teismai nepasisakė dėl aplinkybės, ar atsakovė (nagrinėjamos civilinės bylos procese – ieškovė), pasinaudodama CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesine teise, užkirto kelią nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimui (šios nutarties 28.1 punktas). Teismai taip pat nenustatė kitų šios nutarties 28 punkte nurodytų aplinkybių: kokio dydžio galimų nuostolių atsakovė (nagrinėjamos civilinės bylos procese – ieškovė) išvengė panaikinus laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teisme vykusiame civilinės bylos nagrinėjimo procese Nr. 2-55-3-02749-2014-4 (šios nutarties 28.2 punktas), ar reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo sąskaitą buvo vienintelis būdas atsakovei (nagrinėjamos civilinės bylos procese – ieškovei) minėtame civilinės bylos nagrinėjimo procese pasiekti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (šios nutarties 28.3 punktas) ir kt. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl ieškovės teisės į nuostolių (nors ir mažesnių, nei reikalaujama ieškiniu) atlyginimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka ginčui iš esmės išspręsti.
24. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismams nenustačius šios nutarties 36 punkte nurodytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ieškovės teisės į mažesnių, nei ieškiniu prašomų priteisti, nuostolių atlyginimą, nėra galimybės nuspręsti dėl byloje pareikšto reikalavimo dalies pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti šios nutarties 28 punkte nurodytas aplinkybes tenka ieškovei. Kartu pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, buvo gautas ieškovės prašymas priteisti 855 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias ji patyrė bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu, atlyginimą. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, buvo patirta 2,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
27. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė
