Baudžiamoji byla Nr. 2K-124-511/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59590-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.2; 1.1.9.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Simo Šumino kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalies.
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.
A. B. išteisintas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, A. B. taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir konfiskuota: automobilis,,Infiniti FX3“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), „Mercedes-Benz E200 CDI“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir 800 Eur bei 2000 Norvegijos Karalystės kronų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendis:
A. B. nusikalstami veiksmai (2017 m. lapkričio 14 d.), kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir nusikalstami veiksmai (2018 m. birželio 6 d.), kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta dvylikos metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas trylikai metų.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. B. priklausantis butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), konfiskuotas BK 72³ straipsnio pagrindu.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį V. L., pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – V. G., pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – V. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.22 val., telefonu susitaręs su A. J., jog V. L. parduos narkotinės medžiagos – kokaino, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 18.04 val. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, prie savęs laikė du plastikinius maišelius, kuriuose buvo 14,687g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 3,779 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir šią narkotinę medžiagą atgabenęs prie viešbučio „Ararat“, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pardavė V. L.. A. B. tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir iki 2018 m. birželio 6 d. buvo susitaręs su V. G. ir V. K. daryti labai sunkų nusikaltimą – įgyti ir platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir narkotinės medžiagos – heroino, pasiskirstę užduotimis bei vaidmenimis: A. B. turėjo įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino, didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir narkotinės medžiagos – heroino, šias narkotines medžiagas turėjo atgabenti į V. K. nuomojamas gamybines patalpas, esančias Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ten veikdami kartu su V. G. jas presuoti gamyklinėse staklėse, o V. K. leido į savo nuomojamas gamyklines patalpas atgabenti ir laikyti A. B. iki 2018 m. birželio 6 d. įgytas narkotines medžiagas, jas įsipareigojo saugoti už atlygį. Veikdamas pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, A. B. iki 2018 m. birželio 6 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 399,738 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 193,845 g narkotinės medžiagos – kokaino, didelį kiekį – 48,004 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 2,234 g rudos spalvos lipnios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,493 g narkotinės medžiagos – heroino, šias narkotines medžiagas iki 2018 m. birželio 6 d. apie 16.00 val. atgabeno į V. K. nuomojamas gamybines patalpas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuo kurių V. K. A. B. buvo perdavęs raktus, jose veikdami bendrai su V. G. jas išfasavo į atskirus paketus. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą susitarimą A. B. nurodytą anksčiau narkotinę medžiagą – kokainą – svėrė, maišė su kitomis medžiagomis ir dalį jų supresavo į vieną stačiakampio formos kietos medžiagos gabalą, kurio sudėtyje buvo 44,127 g narkotinės medžiagos – kokaino. Visas paminėtas narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nuteistieji laikė minėtose gamybinėse patalpose tol, kol 2018 m. birželio 6 d. 17.30 val. policijos pareigūnai kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistojo A. B. 2017 metų lapkričio 14 d. nusikalstamus veiksmus kaip atskirą nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad A. B. 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. birželio 6 d. padarytus nusikalstamus veiksmus apėmė bendra tyčia, padarė išvadą, kad A. B. 2017 m. lapkričio 14 d. padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas pagal atskirą baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, nes jis padarė vieną nusikalstamą veiką. Todėl A. B. nustatytus nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskyrė naują bausmę. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl buto konfiskavimo, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pripažintinas konfiskuotinu turtu, todėl, nuspręsdamas šį A. B. priklausantį turtą konfiskuoti, netinkamai taikė BK 72³ straipsnio nuostatas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas S. Šuminas prašo: 1) Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės pakeisti ir pripažinti A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi; taikyti A. B. BK 54 straipsnio 3 dalį ir už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki mažesnės, negu sankcijoje nustatytas minimalios bausmės dydis, arba sumažinti A. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį iki dešimties metų laisvės atėmimo; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl turto (dviejų automobilių ir 2000 Norvegijos Karalystės kronų) konfiskavimo; 3) netenkinimo pirmiau minėtų prašymų atveju panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjo jo atžvilgiu galimai šališkas pirmosios instancijos teismas, o Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, šie pažeidimai lėmė netinkamą bausmių individualizavimą, bausmių dydžių nustatymą nuteistiesiems ir su turto konfiskavimu susijusių klausimų išsprendimą.
3.2. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neteisingai vertino nuteistojo A. B. parodymus, netinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, dėl to netinkamai individualizavo bausmę A. B., bausmė aiškiai per griežta ir prieštarauja ne tik formuojamai teismų praktikai, bet ir teisingumo principui. Taip pat šis teismas netinkamai aiškino bei nepagrįstai taikė BK 72³ straipsnio nuostatas dėl pinigų (kratos metu rastų 2000 Norvegijos Karalystės kronų) ir A. B. priklausančių transporto priemonių konfiskavimo ir pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą dėl šios dalies priėmė nepagrįstą sprendimą. Šis teismas neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendyje apskritai neįvardijo ir taip pat nevertino didžiosios dalies baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, kuriuos nurodė ir vertino pirmosios instancijos teismas ir kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde, taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, neišnagrinėjo didžiosios dalies apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, taip pat ir dėl aplinkybių, susijusių su kaltinamojo akto neatitiktimi BPK 219 straipsnio reikalavimams.
3.3. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje neteisingai aprašyti apeliacinio skundo argumentai, nurodyti duomenys, kurių niekada neginčijo nei A. B., nei jo gynėjas. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas niekada neneigė A. B. nusikalstamos veikos bendravykdžio statuso, o tik nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai hiperbolizavo A. B. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir kartu nepagrįstai sumenkino V. G. bei V. K. atliktų veiksmų pobūdį, tai sudarė prielaidas susidaryti aiškiai nepagrįstai A. B. bei kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių disproporcijai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, analizuodamas kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, neteisingai nustatė kiekvieno iš jų vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, o teismo išvados dėl A. B., V. G. ir V. K. padarytų veiksmų pobūdžio bei jų reikšmingumo akivaizdžiai prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims.
3.4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras viso proceso metu buvo šališki A. B. atžvilgiu, apie tai buvo nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau teismas šių argumentų išvis neanalizavo ir nevertino. Šie argumentai buvo itin svarbūs ir liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūno G. S. parodymų patikimumui pagrįsti ar paneigti. Vien kaltinimuose A. B., V. G. ir V. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai medžiagai. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad tik vienam A. B. yra inkriminuota aplinkybė, jog jis įgijo narkotines medžiagas ir jas atgabeno į gamybines patalpas, bei nurodyta, kad tik jis kokainą svėrė, maišė su kitomis medžiagomis, nors iš baudžiamosios bylos duomenų (A. B. bei pačios V. G. parodymų, vaizdo įrašų) matyti, kad šiuose veiksmuose tiesiogiai dalyvavo ir itin reikšmingą vaidmenį atliko V. G.. Šios apeliantų nurodytos aplinkybės teismas taip pat neišnagrinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo selektyviai atrenkama medžiaga, ji vertinta itin tendencingai, siekiant iš esminių veiksmų atlikimo pašalinti V. G. ir visus veiksmus inkriminuoti tik A. B., taip sureikšminant ir didinant jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, tai turėjo itin didelę reikšmę svarstant A. B. skirtinos bausmės dydį.
3.5. Aplinkybę, kad dėl kokaino įgijimo tardavosi A. B., apeliacinės instancijos teismas lakoniškai grindė dviem argumentais: kritiškai vertintinais V. G. parodymais, kad kokainą įgydavo A. B., bei tendencingais liudytojo G. S. parodymais (juos paneigia byloje esanti vaizdo medžiaga), kad pareigūnai žinojo, jog būtent A. B. iš nenustatytų asmenų įgydavo kokainą. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Priešingai, tyrimo metu liko nenustatyta, kas tarėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, kada ir iš ko jos buvo įgytos. Nenustačius tyrimui reikšmingų aplinkybių, apeliacinis teismas negalėjo konstatuoti, kas konkrečiai – V. G. ar A. B. – tarėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo.
3.6. Žinant duomenis apie lygiavertį ar net dominuojantį V. G. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, jos veiksmai kaltinime apibrėžti tik kaip antraeiliai ir nereikšmingi, galiausiai prokuroras jai pasiūlė aiškiai neadekvačią bausmę už jos nusikalstamos veikos padarymą – baudą (nors už tokios nusikalstamos veikos padarymą nustatyta bausmė siekia nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo), o A. B. pasiūlytas bausmės dydis viršijo BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos sankcijos vidurkį. Tokia siūlomų bausmių disproporcija už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą tik patvirtina prokuroro šališkumą bei tendencingumą A. B. atžvilgiu.
3.7. Apeliacinis teismas nuosprendyje išanalizavo tik A. B. telefoninių pokalbių įrašus, taip grįsdamas jo aktyvesnį vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, tačiau visiškai neanalizavo V. G. telefoninių pokalbių. Taip teismas vienus byloje esančius duomenis vertino kaip reikšmingesnius nei kitus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei principus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. B. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką bei nustatydamas jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, rėmėsi vaizdo įrašo duomenimis. Šio vaizdo įrašo atliktą pirmosios instancijos teismo vertinimą savo apeliaciniame skunde kvestionavo ir analizavo apeliantas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių įrašų nuosprendyje net nepaminėjo, juos ignoravo, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl jų vertinimo, taip pažeisdamas BPK 331 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3.8. Teismas, paneigdamas dalį V. G. parodymų, kurie akivaizdžiai susiję su siekiu sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, vis tiek vadovavosi jos parodymais dėl narkotinių medžiagų įgijimo kaip patikimais. V. G. parodymai bylos nagrinėjimo metu kito priklausomai nuo besikeičiančios situacijos, laikantis vienintelio esminio teiginio, kad ji nusikalto A. B. verčiama ir jam liepiant, viską darė iš baimės, tačiau tokie jos parodymai paneigti baudžiamojoje byloje esančia medžiaga. Tai konstatavo tiek pirmosios, tiek ir apeliacines instancijos teismas. Nepaisydami to, teismai ne tik pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi, bet net pritaikė jai BK 54 straipsnio 3 dalį skirdami bausmę, švelnesnę negu baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės minimalus dydis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (kuri aprašoma kasaciniame skunde) matyti, kad V. G. vaidmuo galėtų būti laikomas ne antraeiliu, bet mažiausiai lygiaverčiu, o gal tam tikrais atvejais net dominuojančiu A. B. atžvilgiu. Todėl, lyginant A. B. ir V. G. skirtas bausmes, akivaizdu, kad jam nustatytas bausmės dydis yra neadekvatus jo veiksmų vertinimui ir akivaizdžiai neproporcingas.
3.9. Teismas pripažino, kad V. G. yra veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, bendravykdė, tačiau tolesnėse savo išvadose nurodė, kad ji tik padėjo atlikti veiksmus A. B.. Pažymėtina, kad tiek prokuroro pateiktame kaltinime, tiek teismo galutinėje išvadoje dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo V. G. nebuvo suteiktas padėjėjos vaidmuo (BK 24 straipsnio 6 dalis), todėl tokie teismo motyvai prieštarauja baudžiamosios bylos duomenims ir paties teismo išvadoms bei neatitinka nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teismai, pripažindami A. B. veiksmus pagrindiniais, o V. G. veiksmus – antraeiliais, nieko nepasisakė apie tai, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog būtent pastaroji tam tikrais aspektais buvo įgijusi dominuojantį vaidmenį A. B. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje esmingai neteisingai įvertino nusikalstamos veikos dalyvių vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent V. G. skatino A. B. toliau užsiimti nusikalstama veika, žadėjo jį apsaugoti nuo teisėsaugos institucijų, nurodydavo, kur dėti narkotines medžiagas, liepdavo jų nepalikti V. K., sprendė dėl kito asmens įtraukimo į nusikalstamos veikos darymą. Vertinant šių asmenų gyvenimo patirtį matyti, kad A. B. anksčiau nebuvo atlikęs realios bausmės įkalinimo įstaigoje, o iki pažinties su V. G. buvo teistas tik dėl neatsargaus nusikaltimo (susijusio su vairavimu) ir nesunkaus nusikaltimo (viešosios tvarkos pažeidimo) padarymo, nėra duomenų, jog jis būtų turėjęs ryšių su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, iš kurių būtų galėjęs gauti narkotinių medžiagų. Tuo tarpu V. G. iki pažinties su A. B. jau buvo atlikusi laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo veikiant su organizuota grupe, taigi ji galėjo turėti ryšių su sunkius nusikaltimus darančiais asmenimis ir turėti duomenų, iš kur būtų galima įgyti narkotinių medžiagų. Teismas šių aplinkybių nevertino, nepagrįstai tikėjo jos duotais parodymais ir nemotyvuotai atmetė A. B. parodymus kaip nepatikimus. Be to, teismai tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad V. G. jau buvo nuteista pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, vadinasi, yra linkusi meluoti ikiteisminiam tyrimui ir teismui, o teistumas už šią veiką dar neišnykęs. Toks tendencingas duomenų vertinimas, akivaizdžiai neproporcingų bausmių skyrimas sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad teismas galėjo būti šališkas.
3.10. Visą tyrimo bei baudžiamosios bylos tendencingumą A. B. atžvilgiu rodo ir tai, kad jam formaliai buvo tęsiama kardomoji priemonė suėmimas, tik nurodant pagrindą manyti, kad jis gali pasislėpti nuo teismo, nesvarstant kitų alternatyvių kardomųjų priemonių skyrimo, nors kitiems proceso dalyviams nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo skirtos kur kas švelnesnės kardomosios priemonės. Tai atskleidžia, kad nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismai buvo susidarę išankstinę nuomonę ir nusprendę tikėti V. G. bei V. K. parodymais ir iš anksto suskirstę vaidmenis kaltinime nurodytiems nusikalstamos veikos dalyviams. A. B. buvo trukdoma susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolais, teikti dėl jų pastabas, beveik visi A. B. ir jo gynėjo prašymai buvo atmetami arba net nesvarstomi. A. B. buvo pateikęs pastabas dėl posėdžio protokoluose užfiksuotų neatitikimų, tačiau pirmosios instancijos teismas neskundžiamomis nutartimis ištaisė ne tas vietas, dėl kurių buvo pateiktos pastabos, – taip pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose liko neteisingai atspindėti A. B. ir kitų asmenų išsakyti žodžiai, girdimi garso įraše.
3.11. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nurodė, kad jis kaltę dėl narkotinės medžiagos kokaino įgijimo neigė, o prekiavęs narkotinėmis medžiagomis prisipažino tik apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme (2019 m. birželio 4 d. posėdžio metu) A. B. iš kaltinamųjų pirmas davė parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų ir tai padarė savo iniciatyva. Duodamas parodymus dėl kaltinimo, kuris vėliau buvo perkvalifikuotas iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 3 dalį, jis nurodė veikos aplinkybes taip, kaip tuo metu suprato, t. y. kad pinigai jam buvo perduodami kaip skolos grąžinimas, o už perduodamas narkotines medžiagas bus atsiskaityta kitu būdu. Po to, kai gynėjas jam paaiškino, kad tuo konkrečiu atveju, net jei jis suprato, kad pinigai tą kartą jam perduodami kaip skola, pats narkotinių medžiagų perdavimas, siekiant gauti pinigus ateityje, laikomas narkotinės medžiagos pardavimu, apeliacinės instancijos teisme A. B. pripažino savo įvykdytą veiksmą kaip narkotinės medžiagos pardavimą. Taigi šiuo atveju jo duoti parodymai turėtų būti vertinami kaip prisipažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinis teismas nurodė, kad A. B. kaltę dėl kokaino įgijimo neigė. Tačiau faktiškai jis visiškai pripažino esminę kaltinime pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nurodytą aplinkybę, kad narkotines medžiagas įgijo. Duodamas parodymus ir nurodydamas, kad narkotinių medžiagų jis neįgijo, A. B. norėjo pasakyti, kad ne jis, o galimai V. G. tarėsi su trečiaisiais asmenimis dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Tyrimo metu liko nenustatyta, kas tarėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, kada ir iš ko jos buvo įgytos. Jis prisipažino ir nurodė, kad jas paėmė ir vežė į slėptuvę, o tai visiškai atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes. Be to, savo kaltę A. B. iš esmės pripažino ir sakydamas baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis įvertino itin neigiamą savo atliktų veiksmų pobūdį, galimas itin neigiamas pasekmes dėl narkotinių medžiagų plitimo visuomenėje, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. A. B. anksčiau nebuvo atlikęs laisvės atėmimo bausmės, dėl to būnant suimtam, nesimatant su artimaisiais, paskirto kardomojo kalinimo laikas jam buvo itin sunkus, tačiau kartu tai leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, dėl jų nuteistasis nuoširdžiai gailisi. Teismas privalėjo A. B. pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nes jis iš esmės nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nurodė faktiškai visas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Duodamas parodymus A. B. tik nesutiko su kaltinime inkriminuotu organizuotos grupės požymiu, jis iš kaltinimo buvo pašalintas, taip pat A. B. nesutiko su kitų kaltinamųjų vaidmens sumenkinimu ir jo vaidmens padarytoje nusikalstamoje veikoje sureikšminimu.
3.12. Teismas pažeidė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas ir neteisingai nustatė bausmės A. B. dydį. Kaip minėta, teismas A. B. paskyrė per griežtą bausmę, nes neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nuteistųjų vaidmenis nusikalstamose veikose, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. B. gynėjas teismui pateikė nuteistąjį apibūdinančią medžiagą, tačiau apeliacinės instancijos teismas jos neanalizavo, nenurodė, kad gynėjo pateikti duomenys lemia A. B. skiriamos bausmės dydį. A. B. anksčiau teistas dėl neatsargaus, dviejų nesunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo, nesusijusių su narkotinių medžiagų įgijimu ir (ar) realizavimu, padarymo, nebuvo atlikęs laisvės atėmimo bausmės, šioje byloje jis labai ilgą laiką buvo suimtas, šis laikas jau padarė baudžiamąjį poveikį, faktiškai ilgą laiką jis jau atlieka jam paskirtą bausmę, todėl iš dalies jau yra pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmių skyrimo tikslai. Jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, iš esmės pripažino didžiąją dalį faktinių aplinkybių, nevengė atsakomybės, neapsunkino ikiteisminio tyrimo. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad A. B. padaryti nusikalstami veiksmai nėra mažiau pavojingi nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas, – tam prieštarauja ne tik baudžiamosios bylos medžiaga, bet net ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados (kad nusikaltimo mechanizmas nebuvo sudėtingas, bendrininkų organizuotumo lygis nepasiekė tokio laipsnio, kad juos būtų galima apibūdinti kaip organizuotą grupę), kurių savo nuosprendyje nepaneigė Lietuvos apeliacinis teismas. Šiuo atveju nebuvo sugalvotos ir realizuojamos sudėtingos nusikalstamos veikos schemos, tačiau, nepaisant to, A. B. skirta itin didelė laisvės atėmimo bausmė, ji prilygsta ar yra net didesnė už bausmes, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skiriamas asmenims, kurie įgijo ir realizavo kur kas didesnius kiekius narkotinių medžiagų, organizavo itin sudėtingas narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir realizavimo schemas ir kurių gaunamos pajamos iš tokios veiklos siekia šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų. A. B. skirta laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati, neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tris kartus didesnė už kitiems šioje byloje nuteistiems asmenims skirtas bausmes, jos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktNzE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-719/2019">2K-39-719/2019</a>, 2K-302-489/2019, 2K-85-976/2018 ir kt.).
3.13. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ilgą laiką A. B. taikytos griežčiausios kardomosios priemonės, nors pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį (pvz., 2009 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Maton prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30279/07; 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Paskal prieš Ukrainą, peticijos Nr. 24652/04; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Pawlak prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28237/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-215-895/2019). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepateisinamai ilgai. A. B. nuo jo sulaikymo momento iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo net dvejus metus buvo paskirtas kardomasis kalinimas. Pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko net vienerius metus šešis mėnesius, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu A. B. visą laiką buvo suimtas ir niekaip negalėjo trukdyti procesui. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme taip pat daug kartų buvo atidėtas dėl pačių įvairiausių priežasčių. Todėl nustatant galutinį laisvės atėmimo bausmės dydį A. B. į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta.
3.14. Kasatoriaus manymu, įvertinus byloje esančius duomenis, ne V. G., o A. B. buvo pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3.15. Teismo priimtas sprendimas dėl turto (Norvegijos Karalystės kronų ir dviejų transporto priemonių) konfiskavimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio neaišku, ar teismas nusprendė automobilius ir pinigus (2000 Norvegijos kronų) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemones ir rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis), ar vis dėlto buvo taikomas išplėstinio turto konfiskavimo institutas (BK 72³ straipsnis). Iš apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyto turto konfiskavimo teisinio pagrindo – BK 72³ straipsnio – darytina išvada, kad buvo taikomas išplėstinio turto konfiskavimo institutas. Tačiau teismas nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė aplinkybes, kuriomis remdamasis nusprendė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą A. B. valdomam turtui, taip šiurkščiai pažeidė jo teisę į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Teismas neanalizavo šio turto įgijimo aplinkybių, nenurodė jokių aiškių kriterijų, kuriais remdamasis pripažino automobilius ir pinigus (2000 Norvegijos kronų) konfiskuotinu turtu, baudžiamosios bylos medžiaga nepagrindė, kad A. B. negali pagrįsti šio turto įgijimo teisėtomis pajamomis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo atliktas A. B. finansų ir (ar) turto tyrimas. Nesurinkti duomenys apie jo turimą turtą, su tuo susijusius sandorius, gautas pajamas, jo turimo turto atitiktį (neatitiktį) jo gautoms pajamoms – su tuo iš esmės sutiko ir pats Lietuvos apeliacinis teismas. Remdamasis tokia išvada apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl buto konfiskavimo nepagrįsta, tačiau nuosprendžio dalį dėl automobilių konfiskavimo ir Norvegijos kronų konfiskavimo pripažino pagrįsta, nurodydamas, kad rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis niekur nedirbo, teisėtų pajamų neturėjo. Taigi apeliacinės instancijos teismo pozicija šio klausimu nenuosekli. Be to, apeliacinio teismo išvada, kad A. B. automobilius įsigijo inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu, neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos. Taigi BK 72³ straipsnyje nurodytų taikymo sąlygų (asmens turimo turto vertės neatitiktis jo teisėtai gautoms pajamoms; ši neatitiktis viršija 250 MGL dydžio sumą) visuma nenustatyta. Byloje tik nurodyta bendra konfiskuotinų automobilių vertė – 23 611,92 Eur (472 MGL), tačiau ar A. B. teisėtai gautų pajamų ir nustatytos automobilių vertės skirtumas viršija 250 MGL (12 500 Eur), baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo, to savo nuosprendyje nenurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas.
3.16. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aptariamos aplinkybės apie tai, kada ir kur yra dirbęs A. B., kokias teisėtas pajamas jis yra gavęs. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nesidomėjo, nerinko duomenų apie Norvegijos Karalystėje atliekamus tyrimus, o tai turėjo būti daroma, siekiant taikyti išplėstinį turto konfiskavimą A. B.. A. B. dirbo bendrovėje „T B“, iš šios bendrovės gaudavo darbo užmokestį ir algalapius, tačiau jam nebuvo žinoma, kad bendrovė su juo yra sudariusi sutartį, šį faktą nuslėpė nuo Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus, po to, siekdama nemokėti privalomų mokesčių, bendrovė nepateikė duomenų apie jam išmokėtą darbo užmokestį bei išduotus algalapius. Šiuo aspektu pats A. B. nukentėjo nuo bendrovės „T B“ nesąžiningų veiksmų, nes paaiškėjo, kad už jį Norvegijos Karalystėje nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai, dėl to jis neteko dalies su tuo susijusių socialinių garantijų. Todėl suprantama, kodėl Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos nurodė, kad A. B. nebuvo registruotas kaip darbuotojas šioje bendrovėje, nėra duomenų apie jo gautą darbo užmokestį, tačiau kartu, atsižvelgiant į nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl bendrovės,,T B“ veiklos, tampa aišku, kodėl pateikta būtent tokio pobūdžio informacija. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. B. dirbo ir UAB „V“, o baudžiamojoje byloje nebuvo tiriama ar nustatyta, kad šioje bendrovėje jis būtų buvęs įdarbintas fiktyviai, nenustatyta, kokį darbo užmokestį jis gavo, nenustatytas ir bent preliminarus jo teisėtai ir neteisėtai gautų pajamų santykis, taip pat jo teisėtai gautų pajamų ir turimo turto santykis. Taigi, baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti ir įrodyti imperatyvūs baudžiamajame įstatyme įtvirtinti pagrindai taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, todėl buvo aiškiai pažeistas baudžiamasis įstatymas.
3.17. Tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad A. B. dirbo Norvegijos Karalystėje, todėl neatmestina, kad rasti 2000 Norvegijos Karalystės kronų galėjo būti įgyti teisėtai, nes byloje nenustatyta, kad už prekybą narkotinėmis medžiagomis jam būtų buvę atsiskaityta tokia valiuta. Be to, šie pinigai galėjo būti jo darbo Norvegijos Karalystėje metu ar brolio skolintų pinigų likutis, kadangi E. B. taip pat gyvena ir dirba Norvegijoje bei gauna lėšas būtent tokia valiuta. Tačiau šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatomos.
3.18. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. automobilius naudojo nusikalstamiems veiksmams daryti, važiuojant susitikti su narkotikų pirkėjais, tiekėjais, gabenant narkotines medžiagas. Vadinasi, teismas konfiskavimą jau grindė BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytais turto konfiskavimo instituto, o ne BK 72³ straipsnyje nustatyto išplėstinio turto konfiskavimo pagrindais, todėl nagrinėjamu atveju teismas išplėstiniam turto konfiskavimui grįsti naudojosi visiškai kitoje teisės normoje įtvirtintais kriterijais. Savo teiginį dėl automobilių naudojimo nusikalstamai veikai daryti teismas grindė V. G. parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kurie tokiam teismo teiginiui akivaizdžiai prieštarauja. Nesuprantama, kuo remdamasis Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad automobilis „Mercedes-Benz“ buvo naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, nes šis automobilis visą laiką buvo laikomas pas S. G., juo važiuoti (jį naudoti) buvo tiesiog fiziškai neįmanoma; pas S. G. buvo remontuojamas ir automobilis,,Infiniti FX3“, kuris nebuvo registruotas, neatitiko nusikalstamos veikos priemonei taikytinų reikalavimų. Šios transporto priemonės negalėjo būti pripažintos ir nusikalstamos veikos rezultatu, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kokia galėjo būti A. B. įgytų narkotinių medžiagų vertė, nenustatyta bent apytikslė pinigų suma, kurią A. B. galėjo gauti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis.
3.19. Taigi klausimas dėl turto konfiskavimo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas paviršutiniškai, nesigilinant į baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, o išvados daromos nesiremiant baudžiamosios bylos duomenimis. Išplėstinio turto konfiskavimo aspektu šioje baudžiamojoje byloje buvo akivaizdžiai pažeistas rungtyniško proceso principas, nes kaltinamajame akte nebuvo nurodyta apie išplėstinio turto konfiskavimo ar turto konfiskavimo taikymo galimybę, šis klausimas proceso metu buvo nagrinėjamas paviršutiniškai, A. B. nebuvo suteikta teisė tinkamai gintis dėl gresiančio turto konfiskavimo. Be to, pažeidžiant įrodinėjimo taisykles, jam buvo perkelta našta pačiam rinkti duomenis apie savo teisėtai gautas pajamas, nors tai turėjo ir galėjo padaryti teisėsaugos institucijos. Nesant duomenų apie A. B. turtą, teismo išvados tėra spėlionės ir samprotavimai, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
3.20. Kaltinamajame akte (o vėliau ir priimtuose nuosprendžiuose) nurodytame kaltinime pagal BK 260 straipsnio 3 dalį A. B., V. G. ir V. K. nurodyti duomenys prieštarauja bylos medžiagai, t. y. V. G. pateiktame kaltinime nenurodyti esminiai jos atlikti veiksmai (narkotinių medžiagų įgijimas ir gabenimas, jų svėrimas, maišymas ir presavimas), dėl to A. B. buvo suvaržyta teisė į gynybą, tai yra jo nurodytos ir byloje nustatytos aplinkybės buvo vertinamos kaip jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamajame akte nenurodyti duomenys apie tai, kad baudžiamojoje byloje gali būti (bus) sprendžiami klausimai, susiję su išplėstiniu turto konfiskavimu, tai pažeidžia proceso rungtyniškumo principą, baudžiamojoje byloje nėra surinkta šiam klausimui spręsti reikalingų duomenų, dėl to jie nenurodyti ir kaltinamajame akte. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas, ar surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
4.1. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista nuteistojo A. B. teisė į nešališką teismą. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninį tendencingumą, taigi, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teismo nešališkumu. Kasatorius pirmosios instancijos teismo šališkumą jo ginamojo atžvilgiu grindžia tik subjektyvia nuomone, iš esmės sieja su, jo manymu, netinkamu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų dėl A. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepagrįstumu, taip pat su padarytais pažeidimais, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis, nėra nei BPK pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai nurodė, kad A. B. kaltę dėl narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo neigė, o prekiavęs narkotinėmis medžiagomis pripažino tik apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme aiškino, kad narkotinę medžiagą kokainą laikydamas ir gabendamas jis neturėjo tikslo narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad nors A. B. pirmosios instancijos teisme pripažino ir neneigė, kad laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą, bet teigė, kad jos nepardavė. Pripažino, kad 2017 m. lapkričio 14 d. perdavė narkotines medžiagas, tačiau 700 Eur tikrai negavo, tvirtino, kad jam perdavė 150 Eur, kuriuos prašė perduoti A. J., t. y. grąžino skolą. Taip pat nurodė, kad A. J. tarėsi su V. G., narkotinės medžiagos buvo laikomos namuose, jis tik jas išnešė ir perdavė. Be to, tos narkotinės medžiagos buvo V. G., ji nurodė, kokius būtent paketėlius reikia paduoti. Dėl 2018 m. birželio 6 d. epizodo savo kaltę A. B. pripažino visiškai, sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau neigė narkotinių medžiagų įgijimą. Nurodė, kad visus kaltinime išvardytus narkotikus pargabeno kartu su V. G. ir apie jų atsiradimą ši gali papasakoti daugiau. Nežino, iš kokių asmenų narkotinės medžiagos įsigytos, tačiau nurodo, kad tos narkotinės medžiagos buvo paimtos iš nepabaigto statyti kotedžo. Parodė, kad kartu su V. G. tas medžiagas iš minėto kotedžo parvežė, kažkur paslėpė ir po dviejų savaičių nuvažiavo jų pasiimti. Kartu su V. G. atgabenę kokainą į V. K. nuomojamas patalpas, jį išfasavo, svėrė, maišė su kitomis medžiagomis ir dalį jų supresavo į gabalą. Kratos metu kaltinime paminėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. A. B. nurodė, kad nėra prekiavęs narkotinėmis medžiagomis, tačiau V. G. jam yra davusi nurodymą jas nuvežti, padėti, paimti pinigus, taip pat neigė turėjęs pajamų iš narkotikų platinimo. Byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad tokiais parodymais A. B. viso proceso metu stengiasi sumenkinti savo veiksmus, t. y. neigimas savo vaidmens darant nusikalstamą veiką, neprisipažinimas, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą bei ją pardavė, t. y. prie savęs laikė du plastikinius maišelius, kuriuose buvo 14,687 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 3,779 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir juos atgabenęs prie viešbučio „Ararat“ pardavė V. L., neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką.
4.3. Taip pat galima teigti, kad byloje nenustatytas antras šios lengvinančios aplinkybės aspektas – nuoširdus gailėjimasis. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Bylos duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad A. B. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Formalus esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažinimas, nesant nuoširdaus gailėjimosi, neišreiškus aiškaus savo neteisėtų veiksmų pasmerkimo ir tvirto nusistatymo nebeužsiimti panašia veikla ir nebenusikalsti, nesuteikia pagrindo konstatuoti esant A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nenustatydamas A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
4.4. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Jo nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką ir pasireiškė keliomis alternatyviomis baudžiamajame įstatyme nurodytomis veikomis, įskaitant psichotropinių medžiagų pardavimą. Jis praeityje yra ne kartas teistas, teistumas neišnykęs. Norvegijos Karalystėje A. B. yra iškelta baudžiamoji byla įtariant jį narkotikų ir steroidų importu bei prekyba, tačiau duomenų, kad jis būtų nuteistas už analogiškus veiksmus iki inkriminuoto nusikaltimo padarymo, byloje nėra. Jis buvo keturiasdešimt keturis kartus baustas administracine tvarka. Byloje nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tuo tarpu jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
4.5. Teismas taip pat nurodė, kad A. B. padaryti nusikalstami veiksmai nėra mažiau pavojingi nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Byloje nesusidarė ir kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad konkrečiu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-303/2018">2K-64-303/2018</a>). Bylos duomenys vertintini kaip patvirtinantys, kad A. B. vaidmuo, darant labai sunkų nusikaltimą, buvo aktyviausias. Jis buvo visų nustatytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų aktyvus vykdytojas nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. birželio 6 d. Ir nors gynėjas tvirtina, kad A. B. anksčiau darė mažiau pavojingus nusikaltimus, realios laisvės atėmimo bausmės niekada nėra atlikęs ir tai rodo jo mažesnį pavojingumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šios aplinkybės, vertinamos su šioje byloje nustatytomis, patvirtina tai, jog nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Narkotinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai, tai turi įtakos kitiems nusikalstamiems veiksmams.
4.6. Taigi, iš teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Nėra jokio pagrindo teigti, kad A. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė buvo netinkamai individualizuota. Teismų nuosprendžiuose visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės, nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės, išdėstyti parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvai. Todėl A. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, parinktas bausmės dydis nėra per didelis, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
4.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje surinkti duomenys leidžia teigti, jog A. B., darydamas sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, iš jų turėjo turtinės naudos, negali pagrįsti teisėtomis pajamomis savo įsigytų automobilių, jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, buto bei lėšų, todėl teismas vertino, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas kaltinamajam A. B. taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Tokį sprendimą teismas pagrindė byloje surinktais duomenimis. Teismas nustatė, kad A. B. iš nusikalstamos veikos turėjo turtinės naudos. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra visos sąlygos taikyti A. B. turimam turtui ir pinigams išplėstinį turto konfiskavimą, nes minėtas turtas neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir yra pagrindas manyti, jog šis turtas gautas nusikalstamu būdu.
4.8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl buto konfiskavimo, tačiau nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog pinigai, rasti kratos metu, ir A. B. priklausančios transporto priemonės atitinka BK 72³ straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius, ir, konfiskuodamas šį turtą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra pagrindo. Žemesniųjų instancijų teismai, padarę išvadas dėl BK 72³ straipsnyje įtvirtintų sąlygų buvimo šioje byloje, įvertino nusikalstamos veikos sudėtį, nustatė iš jos kylančius padarinius ir įvertino visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad A. B. iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą.
4.9. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje ne tik išvardijo A. B. gynėjo apeliacinio skundo prašymus, taip pat ir susijusius su jo ginamojo bei kitos nuteistosios V. G. nusikalstamų veiksmų aprašymu ir vertinimu kaltinamajame akte, taip pat tai, kad, kasatoriaus vertinimu, kaltinamajame akte nenurodžius išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybės, A. B. nebuvo sudarytos sąlygos gintis nuo galimo išplėstinio turto konfiskavimo, nežinant galimų teismo argumentų, naudotinų pagrindžiant šio instituto taikymą, bet ir išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus padarė teisiškai motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
4.10. BPK 219 straipsnyje, nustatančiame kaltinamojo akto turinį, išdėstytas išsamus ir baigtinis rekvizitų sąrašas, kuriame iš prokuroro nereikalaujama nurodyti nei apie išplėstinio turto konfiskavimo, nei apie kitų BK 9 skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių galimą taikymą išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Šių priemonių galimo taikymo pagrindai, be kita ko, iš esmės gali paaiškėti bylos nagrinėjimo teisme metu, o kaltinamasis, nesutikdamas su jų taikymu, turi teisę teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
4.11. Apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas A. B. gynėjo apeliacinio skundo prašymus, išnagrinėjo esminius juos pagrindžiančius apelianto argumentus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Simo Šumino kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
7. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių tikrinami nagrinėjant bylą apeliacinėje teismo instancijoje, kuri ir išsprendžia, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Be to, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
8. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad daugiausia skunde dėstomais argumentais ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kaip antai dėl nuteistojo A. B. vaidmens padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodymų, kaip antai liudytojo G. S., nuteistosios V. G. parodymų, vaizdo ir telefoninių pokalbių įrašų, vertinimas, pateikiant jų savąjį vertinimą ir teigiant, kad padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
9. Pagal anksčiau išdėstytas nuostatas kasacinės instancijos teismas tikrina, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir ar baudžiamojo proceso metu nepadarė esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinių skundų teiginiai, kuriais nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, kasatoriams pateikiant savą įrodymų vertinimą, kuriuo ginčijamos bylą nagrinėjusių teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir BPK reikalavimų pažeidimų
10. Kasaciniame skunde pirmosios instancijos teismo šališkumo prielaidos yra grindžiamos, kasatoriaus nuomone, tendencingu bylos medžiagos ir įrodymų vertinimu, nepagrįstai sumenkinant V. G. ir sureikšminant nuteistojo A. B. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, neproporcingu bausmių nuteistiesiems skyrimu, kardomosios priemonės – suėmimo – formaliais pagrindais tęsimu, nesvarstant kitų alternatyvių kardomųjų priemonių skyrimo, nuteistojo ir jo gynėjo prašymų netenkinimu.
11. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2008">2K-340/2008</a>, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-65-976/2017).
12. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Kitoks, nei proceso dalyvis tikisi, įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ne vieną nuteistojo A. B. ir jo gynėjų prašymą – tiek atliekant įrodymų tyrimą, kaip antai dėl vaizdo įrašų išreikalavimo, vaizdo įrašų teisiamajame posėdyje net kelis kartus peržiūrėjimo, dėl vaizdo įrašų kopijų susipažinti pateikimo, įrodymų pateikimo, liudytojų šaukimo apklausti teismo posėdyje ir kt. Bylos medžiaga nepatvirtina skundo teiginių, kad nuteistajam A. B. ar jo gynėjui buvo trukdoma susipažinti su teismo posėdžio protokolais ir posėdžio garso įrašais, be to, teismas svarstė nuteistojo A. B. pastabas dėl posėdžio protokolų, o jas atmetė motyvuotai. Tai, jog ne visi kasatoriaus ir jo gynėjų prašymai buvo tenkinami, nesudaro pagrindo pripažinti teismą šališku. Pažymėtina, kad nutartyse pratęsti kasatoriui suėmimo terminą nurodyti šios kardomosios priemonės taikymo motyvai, o jose sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo apie A. B. kaltę iš anksto nepasisakyta. Nuosprendyje taip pat nurodyti motyvai, pagrindžiantys bausmių kiekvienam nuteistajam individualizavimą, atsižvelgiant į byloje teismo nustatytas aplinkybes; A. B. paskirta bausmė atitinka sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką ribas.
13. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnyje išvardytus teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus, byloje nenustatyta. Tuo tarpu kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku.
14. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą.
15. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-10-976/2016).
16. Į esminius nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, nuteistojo A. B. vaidmens, padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, veikos kvalifikavimo, turto konfiskavimo taikymo skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta. Nepagrįstai skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino vaizdo įrašo, telefoninių pokalbių turinio ir dėl jų nepasisakė. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šie įrodymai vertinti ir dėl jų pasisakyta. Pažymėtina, kad, atsižvelgdamas į skundo argumentus ir iš naujo įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. B. gynėjo skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jo veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuodamas į vieną veiką, panaikindamas dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl nuteistojo turto – buto – konfiskavimo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl likusios apeliacinio skundo dalies padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidavo nuteistojo gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, t. y. kad bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, įrodymai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnyje keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai dėl kaltinamojo akto trūkumų, nes kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
17. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
18. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019).
19. Nagrinėjamoje byloje A. B. kaltę dėl narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo neigė, o prekiavęs narkotinėmis medžiagomis pripažino tik apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme aiškino, kad laikydamas ir gabendamas narkotinę medžiagą kokainą jis neturėjo tikslo narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, kad nors A. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pasisakė, kad neigiamai vertina savo padarytus nusikalstamus veiksmus, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, tačiau iš jo pozicijos bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis nuolat stengėsi sumenkinti savo vaidmenį padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Dėl A. B. paskirtos bausmės
20. Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas ir neteisingai nustatė bausmės A. B. dydį, paskirdamas jam per griežtą bausmę. Be to, kasatoriaus teigimu, A. B. buvo pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Su šiais teiginiais nesutiktina.
21. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).
22. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
23. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdama bausmę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė tiek į A. B. padarytą nusikalstamą veiką, tiek į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. A. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Jo nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką ir pasireiškė keliomis alternatyviomis baudžiamajame įstatyme nurodytomis veikomis, įskaitant psichotropinių medžiagų pardavimą. Jis praeityje yra ne kartą teistas, teistumas neišnykęs. Byloje nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pagal teismų nustatytas aplinkybes A. B. vaidmuo, darant labai sunkų nusikaltimą, buvo aktyviausias. Jis buvo visų nustatytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų aktyvus vykdytojas nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. birželio 6 d., t. y. pakankamai ilgą laiką. Skunde nurodoma aplinkybė, kad A. B. anksčiau darė mažiau pavojingas nusikalstamas veikas ir realios laisvės atėmimo bausmės nėra niekada atlikęs, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam paskiriant artimą sankcijos vidurkiui bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tuo tarpu nagrinėjamo skundo dėl bausmės paskyrimo argumentai, susiję su byloje nustatytų veikos padarymo faktinių aplinkybių ginčijimu, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad jokių išskirtinių aplinkybių taikyti A. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.
24. Nesutiktina ir su tuo, kad bausmė A. B. turėtų būti švelninama dėl per ilgo proceso, nuteistajam esant suimtam. Iš bylos matyti, kad A. B. nuo jo sulaikymo momento iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo buvo suimtas apie dvejus metus, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko apie pusantrų metų, apeliacinės instancijos teisme – apie keturis mėnesius. Įvertinus veikos pavojingumą ir grėsusią sankciją, teismų argumentus tęsiant A. B. kardomąją priemonę suėmimą, bylos apimtį ir jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atidėjimo bei pertraukų tarp posėdžių priežastis – daugiausia dėl kito nuteistojo – V. K. – ligų, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką bei nėra pagrindo spręsti, kad dėl proceso trukmės ir kardomosios priemonės taikymo nuteistasis A. B. patyrė esminius suvaržymus, kurių buvo galima išvengti.
Dėl BK 72 3 straipsnio taikymo
25. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismai netinkamai A. B. taikė BK 72³ straipsnį ir nepagrįstai konfiskavo automobilius,,Infiniti FX3“, „Mercedes-Benz E200 CDI“ bei 2000 Norvegijos Karalystės kronų.
26. BK 72³ straipsnyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Jis taikomas, kai yra įstatyme apibrėžtos sąlygos: asmuo yra pripažintas padariusiu apysunkį, sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis galėjo turėti ar turėjo turtinės naudos, kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per minėtą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto, baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.
27. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>).
28. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. B., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir heroino, turint tikslą jas realizuoti, dalį narkotinės medžiagos – kokaino pardavė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad A. B. minėtas jam priklausančias transporto priemones įsigijo nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu. Tokią išvadą teismai grindė V. G., V. K. parodymais, kad automobiliai ir pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, liudytojo G. S. parodymais apie nuteistųjų prekybą narkotinėmis medžiagomis, V. L. parodymais apie A. B. jam parduoto kokaino kainas, rašytiniais bylos duomenimis, kurie patvirtina, kad nuteistasis niekur nedirbo, legalių pajamų, pakankamų šiam turtui įgyti, aptariamu laikotarpiu neturėjo; atsižvelgtina ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs gynybos pateiktus duomenis apie galimas nuteistojo pajamas, gautas iš kitų šaltinių, panaikino pirmosios instancijos teismo taikytą nuteistojo turto – buto konfiskavimą. Pagal tai apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad konfiskuotas nuteistojo turtas – automobiliai ir piniginės lėšos –buvo įgyti nusikalstamu būdu. Šis turtas atitinka BK 72³ straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius, ir teismai, konfiskuodami šį turtą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Simo Šumino kasacinį skundą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
