Dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutarties bei baudžiamąja byla

Kasacinio skundo Nr. DOK-2111/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23102-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. G. nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesta apeliacinio skundo dalis dėl automobilio konfiskavimo; jeigu būtų nuspręsta, kad yra būtina taikyti turto konfiskavimo institutą, tokiu atveju iš R. G. priteisti valstybei 3000 Eur, o automobilį grąžinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

Skundžiamų teismų sprendimų dalys dėl automobilio konfiskavimo yra neteisėtos ir nepagrįstos, priimtos netinkamai taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalių nuostatas, nesilaikant teismų praktikos (cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018).

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. G. padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto pažeidimas kėlė realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei yra deklaratyvios, padarytos suabsoliutinus padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, neįvertinus aplinkybių, kad R. G. būdamas neblaivus vairavo automobilį netolimą atstumą ir kad jokių kitų KET pažeidimų nepadarė. Nusikalstama veika yra formalaus pobūdžio, dėl jos niekam nekilo realių neigiamų pasekmių. Reikšminga ir tai, kad R. G. nustatytas neblaivumo laipsnis (1,61 promilių) nedaug viršijo minimalią neblaivumo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad R. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta, dirba, padarė išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, šių aplinkybių pakankamai neįvertino. Teismas neatsižvelgė į itin reikšmingą aplinkybę, kad per pakankamai ilgą vairavimo laikotarpį R. G. KET taisyklių nepažeidinėjo, išskyrus vienintelį šioje byloje nagrinėjamą atvejį. Taip pat iki galo liko neįvertinta R. G. ir jo šeimos materialinė padėtis. Be to, pirmosios instancijos teismas už R. G. jo sutuoktinei, kaip laiduotojai, 18 mėnesių terminui nustatė gana didelį piniginį užstatą. Automobilis šeimoje yra vienintelis, šeima gyvena užmiestyje, mažametį vaiką reikia vežioti į darželį, R. G. darbovietė yra maždaug už 30 km nuo namų, be automobilio šeima pateko į kritinę situaciją, kuriai esant jie bus priversti pirkti kitą automobilį.

Konfiskuojamo automobilio (kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė) vertė – 8560 Eur. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas taikyti turto konfiskavimą, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, iš R. G. priteistina 3000 Eur, o automobilis nekonfiskuotinas. Apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, taip iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos R. G. teisės ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ginčijamas BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalių nuostatų taikymas iš esmės analogiškais, kaip ir apeliaciniame skunde, argumentais, pateikiant aplinkybių, apibūdinančių R. G. padaryto pažeidimo aplinkybes, asmenines jo savybes, šeimines aplinkybes, vertinimą. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato, jas galutinai nustato apeliacinės instancijos teismas. Argumentų, kurie galėtų pagrįsti netinkamą baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymą, kasaciniame skunde nepateikta. Skundo argumentai, kuriais vien tik nesutinkama su padarytomis teismų išvadomis, nenurodant konkrečiai, kokias baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas padarė teismai, spręsdami automobilio konfiskavimo klausimą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde pateiktas vienas iš alternatyvių prašymų: iš R. G. priteisti dalį konfiskuotino automobilio vertės, t. y. – 3000 Eur, o automobilį grąžinti. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde toks prašymas nebuvo pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje šiuo klausimu nepasisakyta, todėl minėtas kasacinio skundo prašymas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis