Baudžiamoji byla Nr. 2K-161-511/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06762-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.5; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.1.16.2.19; 2.1.16.2.22
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. gynėjo advokato Raimundo Jurkos, nuteistojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo E. R. kasacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl K. V. ir D. V. turto vagystės) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl K. V. ir D. V. turto sugadinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl D. M. turto vagystės) laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl D. M. turto sugadinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais su bausme, nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi, pripažįstant ir vykdant Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios instancijos teismo Tongereno skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nuosprendį, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį.
K. G. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl D. M. turto vagystės) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl D. M. turto sugadinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir K. G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. K. G. V. taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl K. V. ir D. V. turto vagystės ir sugadinimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
T. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl D. M. turto vagystės) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl D. M. turto sugadinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir T. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. T. T. taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl K. V. ir D. V. turto vagystės ir sugadinimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Priteista iš E. R., K. G. V. ir T. T. solidariai D. M. 260 Eur turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 28 d. nutartis, kuria nuteistojo E. R. ir jo gynėjo Reno Bradūno bei nuteistųjų T. T. ir K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniai skundai atmesti. Pašalinta E. R., K. G. V. ir T. T. nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalies taikymą dėl dalių dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl D. M. turto vagystės) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę). Nuteistiesiems E. R., K. G. V. ir T. T. dėl dalies dėl jų nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl D. M. turto sugadinimo) patikslinta nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, nurodant 2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakciją.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. vasario 16 d. nuo 20.30 iki 21.00 val., veikdamas su nenustatytais asmenimis, automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į (duomenys neskelbtini), sugadino vartų varstymo sistemą, įsibrovė į aptvertą, saugomą teritoriją, išdaužęs namo terasos plastikinių durų stiklus, per duris įsibrovė į K. V. ir D. V. priklausantį gyvenamąjį namą, iš ten slapta pagrobė K. V. ir D. V. priklausantį nuosprendyje detaliai aprašytą didelės – 47 681,51 Eur vertės turtą ir sugadino K. V. ir D. V. priklausantį nuosprendyje detaliai aprašytą turtą, taip padarė 6886,02 Eur turtinę žalą.
2. E. R., K. G. V. ir T. T. nuteisti už tai, kad, turėdami tikslą vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai neteisėtai įgyti svetimą turtą, 2019 metų pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžio mieste dėl savanaudiškų tikslų susibūrė į organizuotą grupę, skirtą apysunkiams ir sunkiems tyčiniams nusikaltimams daryti – svetimo turto vagystėms vykdyti, susisiejo nuolatiniais tarpusavio ryšiais, susitarė dėl atsargumo ir konspiracijos, vaidmenų ir juos pasiskirstė, nusikalstamai veikai palengvinti kitų asmenų vardais įgijo transporto priemonių, skirtų nusikalstamoms veikoms daryti, transporto priemones naudojo nuvykti į nusikalstamų veikų padarymo vietą; įgijo automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą R. B. vardu, daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais ne mažiau nei vieną kartą pakeitė automobilio „Audi A4“ valstybinį numerį iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nenustatytu laiku įgijo radijo ryšio slopintuvą, šis buvo laikomas pas E. R. ir jo paskirtis buvo trukdyti radijo ryšį, kuris gali būti panaudotas automobilio GPS sekimo sistemos bangoms slopinti, veikdami bendrai organizuota grupe įvykdė šias nusikalstamas veikas:
2.1. 2019 m. kovo 30 d. apie 21.30–21.50 val., vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą, vagystėms vykdyti skirtu automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotu R. B. vardu, atvyko į (duomenys neskelbtini), ten T. T. liko automobilyje, stebėjo aplinką, o E. R. ir K. G. V., išdaužę namo plastikinių durų stiklą, įsibrovė į D. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš namo vidaus pagrobė D. M. priklausantį nuosprendyje detaliai aprašytą 1068 Eur vertės turtą bei sugadino D. M. priklausantį nuosprendyje detaliai aprašytą turtą, taip padarė 1116 Eur turtinę žalą, taip įvykdė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
2.2. Daromam nusikaltimui palengvinti ir konspiracijos tikslais įkalbėjo automobilio savininką pakeisti 2019 m. balandžio 9 d. vagystėje naudoto automobilio „Audi A4“ valstybinį numerį iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ po to 2019 m. balandžio 19 d. nuo 22.16 iki 22.35 val., važiuodami automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į (duomenys neskelbtini), ten (duomenys neskelbtini) ribose T. T. liko automobilyje ir stebėjo aplinką, o E. R. ir K. G. V., tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, 2019 m. balandžio 19 d. apie 22.16 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į aptvertą ir saugomą teritoriją, stebimą vaizdo kameromis, ten priėję prie gyvenamojo namo, priklausančio I. Š., bandydami atidaryti gyvenamojo namo langą, pasikėsino įsibrauti į namo vidų ir pagrobti viduje esančius I. Š. priklausančius vertingus daiktus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti name gyvenančių asmenų ir visi trys automobiliu „Audi A4“ iš įvykio vietos pasišalino, taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).
3. K. G. V. ir T. T. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį dėl K. V. ir D. V. turto vagystės ir sugadinimo išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Dėl šios bylos dalies kasacine tvarka nesiskundžiama.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų E. R., K. G. V. ir T. T. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog E. R., K. G. V. ir T. T. veiksmai turi jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistųjų padarytų D. M. turto vagystės bei pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) yra perteklinis, nes BK 178 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas kvalifikuojamasis požymis – organizuota grupė, todėl nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalies taikymą pašalino.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo T. T. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Teismai nepatikrino baudžiamojoje byloje esančių duomenų, gautų taikant neviešo pobūdžio procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 160 straipsnis), gavimo teisėtumo ir, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 4 dalis, nepatikrino BPK nustatytais proceso veiksmais slapto sekimo metu gautų duomenų pagrįstumo, tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą dėl nuteistojo T. T. ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
5.2. BPK 160 straipsnyje nustatyto slapto sekimo sankcionavimas ir įgyvendinimas šioje byloje neatitiko BPK nustatytų reikalavimų ir teismų praktikos išaiškinimų, o apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje šiuo klausimu pasisakė tik deklaratyviai, neanalizuodamas konkrečių bylos duomenų apie tai, ar ikiteisminio tyrimo metu taikant paskirtą asmenų ir transporto priemonių slaptą sekimą buvo laikomasi imperatyvių reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. vasario 18 d. nutarimais nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 18 d. taikytas automobilių „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Audi A6 Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) slaptas sekimas, naudojant GPS vietovės nustatymo įrenginį, taip pat leidžiant filmuoti, fotografuoti ir daryti garso įrašus. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. vasario 19 d. nutartimis minėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimų teisėtumas patvirtintas tik leidžiant daryti garso ir vaizdo įrašus, o apie GPS vietovės nustatymo įrenginio panaudojimo leistinumą nutartyse neužsimenama. Tuo tarpu vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis minėtų automobilių slaptas sekimas pratęstas jau naudojant GPS vietovės nustatymo įrenginį, leidžiant filmuoti, fotografuoti ir daryti garso įrašus. Taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. kovo 11 d. nutarimu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. taikytas automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) slaptas sekimas, naudojant GPS vietovės nustatymo įrenginį, leidžiant filmuoti, fotografuoti ir daryti garso įrašus. Šių veiksmų pagrindu 2020 m. gegužės 19 d. surašytas slapto sekimo protokolas, taip pat pažyma dėl slapto sekimo, kur nurodomi slapto sekimo laikotarpiai, kur buvo pastebėtas automobilis, ir tarnybinis pranešimas, kad buvo vykdomas slaptas sekimas ir nustatyta, kur ir kada judėjo automobilis. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti pirminiai 2019 m. vasario 18 d. nutarimai paskirti slaptą sekimą nebuvo patvirtinti visa apimtimi. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami slapto sekimo veiksmus, kuriuos tvirtinant nebuvo leista naudoti GPS vietovės nustatymo įrenginių, peržengė slapto sekimo ribas (BPK 160 straipsnio 2 dalis) ir netinkamai įgyvendino šiuos veiksmus.
5.3. Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus dėl slaptų tyrimo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo bei reikalavimų nutartims, kuriomis sankcionuojami slapti tyrimo veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017, 2K-285-976/2018), svarbus tikslus nutarčių, kuriomis sankcionuojamas slaptų tyrimo veiksmų taikymas, formulavimas, nes bandymas pateisinti tam tikrus neatitikimus prieštarauja sąžiningo baudžiamojo proceso principui. Teismai nepatikrino, dėl kokių priežasčių slapto sekimo veiksmai buvo atliekami nesilaikant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse apibrėžtų slapto sekimo metu naudojamų techninių priemonių ribų. Šio procesinio pažeidimo sisteminį pobūdį rodo tai, kad slapto sekimo veiksmų terminai buvo pratęsiami kelis kartus, o šių terminų pratęsimo faktinis pagrindas buvo būtent per pirminį slaptą sekimą, kuris buvo vykdomas pažeidžiant BPK reikalavimus, gauti duomenys, kurie panaudoti ir kitame ikiteisminiame tyrime.
5.4. Be to, jeigu slapto sekimo metu buvo naudojamos vaizdo ir garso įrašymo techninės priemonės (įrenginiai), tokiu atveju, be slapto sekimo protokolo, baudžiamojoje byloje turi būti ir šį protokolą pagrindžiantys duomenys, t. y. laikmenos, kuriose yra užfiksuoti vaizdiniai ir (arba) garsiniai slapto sekimo duomenys (BPK 160 straipsnio 2 dalis). Šių duomenų baudžiamajame procese pateikimas leidžia užtikrinti, kad proceso dalyviai, taip pat ir teismas, galėtų patikrinti procesinio veiksmo protokole užfiksuotų duomenų pagrįstumą, turėtų teisę ginčyti jų tikrumą, tikslumą, detalumą, kokybiškumą ir pan. Šioje byloje atliekant transporto priemonių slaptą sekimą buvo naudojami GPS vietovės nustatymo įrenginiai, todėl apeliacinio proceso metu buvo keliama slapto sekimo duomenų fiksavimo procesiniuose dokumentuose patikrinamumo BPK nustatytais veiksmais problema, nes baudžiamojoje byloje nebuvo pateikti GPS vietovės nustatymo įrenginių duomenys, t. y. konkretūs žemėlapiai, iš kurių būtų buvę galima įsitikinti, kur tam tikru metu ir laiku buvo sekama atitinkama transporto priemonė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį apeliacinio skundo argumentą neatsakė ir nesiėmė procesinių priemonių abejonėms išsklaidyti, todėl byloje liko nepatikrinta: kokiu pagrindu ir kas automobilyje „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengė GPS vietovės nustatymo įrenginį; kada šios techninės priemonės buvo išmontuotos iš automobilio; kokiu pagrindu ir kaip iš GPS vietovės nustatymo įrenginio buvo išimti (perkelti) atitinkami žemėlapiai, kurių pagrindu buvo galima surašyti slapto sekimo protokolus, pažymas dėl slapto sekimo ir pan.; kodėl byloje nėra pateikti GPS vietovės nustatymo įrenginio panaudojimo metu suformuoti sekamo automobilio buvimo vietų žemėlapiai. Dėl to nuteistasis T. T. negalėjo patikrinti ir įsitikinti, ar dėl jo renkant duomenis buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo nukrypta nuo BPK reikalaujamos procesinės formos, suprasti, kodėl nebuvo sankcionuoti BPK 158 straipsnyje nustatyti veiksmai. Remiantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, jeigu slapta sekant transporto priemones buvo naudojami GPS imtuvai, slapto sekimo protokolo pagrįstumui (teisėtumui) patikrinti baudžiamojoje byloje privalu pateikti GPS imtuvo panaudojimo metu sugeneruotus žemėlapius, iš kurių būtų galima patikrinti, ar minėtuose protokoluose užfiksuoti duomenys atitinka tikrovę, ar nėra nesąmoningai (sąmoningai) iškraipyti (su klaidomis) ir pan. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog tokie žemėlapiai egzistuoja.
5.5. Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus dėl BPK 162 straipsnio taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-P-94-895/2015), informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui, ir paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika. Šioje byloje dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13037-19, jis vėliau buvo sujungtas su pirminiu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-06762-19, pradėtu dėl nusikalstamų veikų K. V. ir D. V. turtui. Beveik visi procesiniai neviešo pobūdžio duomenų rinkimo veiksmai (BPK 160 straipsnis, 154 straipsnis) buvo inicijuoti ir patvirtinti (sankcionuoti) vykstant ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-06762-19. Šių slaptų tyrimo veiksmų atlikimo laikotarpis apėmė ir kitas nuteistųjų nusikalstamas veikas, t. y. dėl D. M. turto vagystės, dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę. Taigi vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Tačiau bylą išnagrinėję teismai nepatikrino, ar buvo galima vadovautis viename ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis ir kitame ikiteisminiame tyrime nesant aukštesniojo prokuroro nutarimo, nepaisant to, kad vėliau minėti ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną.
6. Kasaciniu skundu nuteistojo K. G. V. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl K. G. V. nuteisimo ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą K. G. V. nutraukti kaip nepadariusiam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; o palikus galioti skundžiamus teismų sprendimus, pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. G. V. paskirtą bausmę subendrinti su Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios instancijos teismo Tongereno skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti K. G. V. pagal minėtą nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką ir pripažinti jį visiškai atlikusiu bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus ir jais grįsdami savo išvadas dėl nuteistojo K. G. V. kaltės, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo iš esmės grindė slapto sekimo protokolais ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
6.2. Teismai išvadą dėl nuteistojo kaltės padarius 2019 m. kovo 30 d. nusikaltimą grindė tariama jo buvimo vieta – šalia nusikaltimo vietos – užfiksuota 2020 m. vasario 20 d. slapto sekimo protokole, kuriame esanti informacija yra nepatikima bei nepatikrinama, o abejonės dėl protokolo turinio teisingumo nebuvo ir nebegali būti išsklaidytos. Analogiškai nuteistojo kaltė dėl 2019 m. balandžio 19 d. nusikaltimo padarymo grindžiama 2020 m. gegužės 14 d. slapto sekimo protokolu, kuris neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Slapto sekimo protokoluose nėra jokių elementų, kurie leistų patikrinti jų turinio teisingumą: vykdyto slapto sekimo metu nenaudotos jokios techninės priemonės, iš protokolo neaišku, kas atliko slaptą sekimą, o prie protokolo nepridėta slapto sekimo suvestinė. Slapto sekimo protokoluose nurodytų duomenų neįmanoma patikrinti jokiomis kitomis BPK nustatytomis priemonėmis, nes byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, kurių ištyrimas leistų patvirtinti slapto sekimo protokoluose nurodytą informaciją apie tariamą nuteistųjų judėjimą nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos; neįmanoma apklausti slaptą sekimą atlikusių ir jo protokolą surašiusių pareigūnų, nes tokie duomenys yra nežinomi.
6.3. Abejonių dėl slapto sekimo protokolų patikimumo kelia ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kurie dėl savo turinio trūkumų negalėjo būti pripažinti įrodymais ir kuriais teismas nepagrįstai grindė nuteistojo kaltę. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad pareigūnai į automobilius, kuriais naudojosi nuteistieji, buvo sumontavę sekimo priemones – GPS siųstuvus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kas, kada, kurioje vietoje ir kokius GPS imtuvus sumontavo į automobilius, taip pat nėra žemėlapių, iš kurių būtų galima spręsti, kur ir kada judėjo sekami automobiliai, todėl iš tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų neįmanoma įsitikinti, kad sekami automobiliai tikrai buvo nusikaltimų vietose. Tokių objektyvių duomenų byloje nebuvimas leidžia manyti, kad jie neatitinka slapto sekimo protokoluose užfiksuotos informacijos turinio, todėl sąmoningai nebuvo pateikti bylai. Kiti byloje esantys objektyvūs duomenys (liudytojo M. S. parodymai), nors ir netiesiogiai, taip pat neigia slapto sekimo protokoluose užfiksuotos informacijos teisingumą. Bylą išnagrinėję teismai nesiėmė veiksmų šioms abejonėms pašalinti, o iš įrodymų grandinės pašalinus neleistinus duomenis, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių K. G. V. kaltę.
6.4. Teismai, nesubendrindami K. G. V. Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios instancijos teismo Tongereno skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės su šioje byloje nuteistajam paskirta bausme ir neįskaitydami jo faktiškai atliktos 40 mėnesių laisvės atėmimo bausmės į galutinę subendrintą bausmę, pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas subendrinti bausmes, vadovavosi vien formaliuoju kriterijumi, kad nėra priimtos nutarties dėl užsienio valstybės nuosprendžio pripažinimo, taip ignoravo teisingumo principą ir nepagrįstai pablogino nuteistojo teisinę padėtį. Nepaisant galimų formalios procedūros trūkumų, teismas privalėjo priimti tokį sprendimą, kuris realiai atspindėtų teisingumo principo turinį ir užtikrintų, kad nuteistajam nebūtų nustatyta neteisėtų ar nesubalansuotų bausmės elementų. Pažymima, kad Belgijos Karalystės teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas K. G. V., Lietuvos Respublikos yra pripažintas, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitam nuteistajam E. R. skirtinos bausmės, konstatavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios instancijos teismo Tongereno skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nuosprendis pripažintas vykdytinu, ir šiuo nuosprendžiu nuteistajam E. R. paskirtą bausmę subendrino su šioje byloje paskirta bausme bei įskaitė į paskirtą subendrintą bausmę pagal Belgijos Karalystės teismo nuosprendį šio nuteistojo atliktą laisvės atėmimo bausmę. Pagal BPK 365 straipsnio 3 dalį, valstybės valdžios institucijos yra atsakingos už užsienio valstybės teismo nuosprendžio, kuriuo asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimą Lietuvos Respublikoje. Tai, kad valstybė laiku įvykdė savo pareigą ir užtikrino dėl nuteistojo E. R. priimtam užsienio valstybės teismo nuosprendžiui pripažinti būtinų formalumų įgyvendinimą, o dėl nuteistojo K. G. V. tokios pareigos neįvykdė, nesudaro pagrindo K. G. V. teisinės padėties vertinti kitaip ir dėl valstybės institucijų neveikimo taikyti jam nepalankesnį teisinį režimą bloginant jo teisinę padėtį.
6.5. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad, pagal BK 63 straipsnio 11 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai, netinkamai taikė ir BK 3 straipsnio nuostatas, nes nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistasis K. G. V. pripažintas kaltu, įvykdytos 2019 m., t. y. iki apeliacinės instancijos teismo nurodytos BK 63 straipsnio 11 dalies nuostatos įsigaliojimo, todėl šios nuostatos yra bloginančios nuteistojo teisinę padėtį ir netaikomos atgaline tvarka.
7. Kasaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti kaip nepadariusiam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės sutampa su nuteistojo K. G. V. gynėjo advokato D. Dargevičiaus kasacinio skundo argumentais. Papildomai kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų išvada dėl jo kaltės padarius 2019 m. vasario 16 d. nusikalstamą veiką grindžiama mobiliojo ryšio telefono numeriu ir jo veikimu šalia nusikaltimo vietos. Tačiau, kaip ir 2019 m. kovo 30 d. nusikalstamos veikos atveju, esminiame nuteistojo kaltės įrodyme – tarnybiniame pranešime esanti informacija yra nepatikima, nepatikrinama, o abejonės dėl jo turinio teisingumo nebuvo ir nebegali būti išsklaidytos.
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Koržovas atsiliepimu į visus tris kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
8.1. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, pripažindami byloje gautus duomenis įrodymais ir juos vertindami, teismai BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų nepažeidė. Įvertinę slapto sekimo metu gautų duomenų pateikimo aplinkybes, juose užfiksuotą informaciją patikrinę kitais baudžiamojo proceso veiksmais (liudytojų parodymais, dokumentų apžiūra), teismai padarė pagrįstą išvadą, kad slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys įrodo nuteistųjų dalyvavimą vykdant nusikalstamas veikas. Sekimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija yra susijusi su faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis), todėl teismai pagrįstai tokius duomenis vertino kaip įrodymus. Vien tik deklaratyvūs kasatorių teiginiai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, visos procesinės prievartos priemonės byloje buvo atliekamos nepažeidžiant BPK normų, jų metu gauta informacija buvo sisteminama, atrenkant nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų tyrimui reikšmingus duomenis, o gauti su baudžiamąja byla nesusiję duomenys naikinami. Be to, kaip nurodė liudytojas D. Z., išsamią sekimo vykdymo informaciją pateikti nėra galimybės, nes tai yra taktiniai dalykai.
8.2. Priešingai nei nurodoma nuteistojo T. T. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, jog GPS vietovės nustatymo įrenginiai nebuvo sumontuoti automobilyje „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes jis nebuvo surastas. O ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi leista, vykdant automobilių „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Audi A6 Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „BMW 5ER Gran Turismo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) slaptą sekimą, esant neatidėliotinam atvejui, naudoti ir technines priemones – fotografuoti ir naudoti GPS vietovės nustatymo įrenginį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi taip pat leista naudoti GPS vietovės nustatymo įrenginį. Taigi BPK ir teismų praktikos reikalavimai nebuvo pažeisti. Automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) slaptas sekimas taip pat buvo paskirtas nepažeidžiant BPK reikalavimų ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, kurio teisėtumą vėliau patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas.
8.3. Prokuroro 2021 m. kovo 12 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-13037-19 ir 01-1-06762-19 buvo sujungti nustačius, kad nusikalstamas veikas padarė tie patys asmenys, todėl aukštesniojo prokuroro nutarimas neturėjo būti priimtas, kaip to reikalauja BPK 162 straipsnis. Taigi, teismai pagrįstai duomenis, gautus atliekant sankcionuotus techninių priemonių naudojimo specialia tvarka veiksmus, pripažino įrodymais. Šie duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimus ir kartu su kitais bylos įrodymais, patikrintais BPK nustatyta tvarka, pagrindžia nuteistiesiems pateiktus kaltinimus.
8.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo bendrinti bausmes ir įskaityti K. G. V. atliktą bausmę pagal Belgijos Karalystės nuosprendį, yra teisėta bei pagrįsta. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 63 straipsnio 11 punkto nuostata (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), kurioje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Taigi, nuteistojo K. G. V. gynėjo advokato D. Dargevičiaus kasacinio skundo argumentai dėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimo bendrinant bausmes nuteistajam nepagrįsti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo T. T. gynėjo advokato R. Jurkos, nuteistojo K. G. V. gynėjo advokato D. Dargevičiaus ir nuteistojo E. R. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl kasatorių argumentų dėl slapto sekimo teisėtumo, įrodymų leistinumo ir jų vertinimo
10. Visuose kasaciniuose skunduose keliami iš esmės tie patys klausimai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, slapto sekimo protokolų duomenis pripažįstant įrodymais byloje ir jais grindžiant nuosprendį, todėl nutarties argumentai dėl kasacinių skundų šiuo klausimu dėstomi bendrai.
11. Procesinės prievartos priemonės – slapto sekimo taikymą reglamentuoja BPK 160 straipsnis. Pagal BPK 160 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens, transporto priemonės ar objekto sekimą.
12. Šioje byloje, be kita ko, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo leista atlikti kasaciniuose skunduose minimų automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pagal byloje nustatytas aplinkybes naudojosi nuteistieji K. G. V., T. T., E. R., slaptą sekimą, naudojant GPS vietovės nustatymo įrenginį. Tačiau tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tiek iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šių automobilių slapto sekimo duomenimis teismai kaip įrodymais šioje byloje nesirėmė. Todėl teisėjų kolegija kasacinių skundų kontekste neturi pagrindo pasisakyti dėl juose nurodytų teiginių apie šių automobilių slapto sekimo ribų peržengimą ir dėl šios priežasties neleistinumo grįsti nuteistųjų kaltę šio sekimo metu surinktais duomenimis.
13. Pagrįsdami nuteistųjų K. G. V., T. T., E. R. kaltę dėl vagystės iš D. M. gyvenamojo namo ir pasikėsinimo padaryti vagystę iš I. Š. gyvenamojo namo, teismai kaip įrodymais, be kita ko, rėmėsi automobilio „Audi A4“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini)), slapto sekimo protokolų duomenimis. Šio automobilio slaptas sekimas, naudojant GPS vietovės nustatymo įrenginį nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., buvo paskirtas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Z. 2019 m. kovo 11 d. nutarimu, o šio nutarimo teisėtumas patvirtintas 2019 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjo R. Krušinio nutartimi, po to 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 11 d. Taigi, kasacinio skundo argumentai dėl automobilio slapto sekimo neteisėtumo, nes naudoti GPS vietovės nustatymo įrenginį nebuvo teisėjo sankcijos, yra nepagrįsti.
14. Kasaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl BPK nustatytais proceso veiksmais galimybės patikrinti slapto sekimo protokolų duomenis, kuriais šioje baudžiamojoje byloje buvo grindžiama nuteistųjų kaltė, ir atitinkamai dėl tokių įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Teigiama, kad byloje nebuvo pateikti protokolus pagrindžiantys duomenys – GPS vietovės nustatymo įrenginių duomenys, t. y. konkretūs žemėlapiai, iš kurių būtų buvę galima įsitikinti, kur tam tikru metu ir laiku buvo sekama atitinkama transporto priemonė.
15. BPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta
16. BPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Pagal BPK 179 straipsnio 5 dalį, nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai. Išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (pvz., BPK 192 straipsnio 5 dalis, 193 straipsnio 2 dalis, 194 straipsnio 3 dalis), BPK nenustato privalomo reikalavimo vizualiai (fotografuojant, darant vaizdo įrašus), skaitmeniniu būdu ar pan. fiksuoti ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo procesą ar jo rezultatus ir juos pateikti byloje kaip protokolo priedus. Tas pats taikytina ir slapto sekimo atveju. Tačiau tokių priedų nepateikimas, buvus galimybei juos pateikti, gali turėti įtakos teismui vertinant protokoluose užfiksuotų duomenų patikimumą, taip pat ir jų pripažinimą įrodymais.
17. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Nors byloje iš tiesų nepateikti GPS sekamo automobilio buvimo vietų žemėlapiai, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad GPS vietovės nustatymo įrenginiu gautų duomenų nebuvo galima patikrinti, kad teismai jų nepatikrino BPK nustatytais proceso veiksmais ir neįsitiko jų patikimumu. Šie duomenys pakankamai detaliai nurodyti slapto sekimo protokole, kuris buvo ištirtas teismo posėdyje, be to, teismo posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas automobilio slaptą sekimą atlikęs policijos pareigūnas D. Z. Jis patvirtino teismo posėdyje ištirtų protokole ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų tikrumą. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys, tarp jų ir kaltinamieji bei jų gynėjai, turėjo galimybę užduoti jam klausimų. Atsakydamas į klausimus liudytojas pateikė informacijos tiek, kiek jos buvo galima pateikti, atsižvelgiant į neviešą informacijos pobūdį (taikomų neviešų informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą). Be to, sekimo protokole pateiktus duomenis teismai gretino ir su kitais byloje pateiktais įrodymais – automobilių kelių, degalinių bei nukentėjusiųjų vaizdo kameromis užfiksuotais duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenimis. Juos įvertinus, teismams nekilo jokių abejonių dėl protokoluose nurodytų duomenų patikimumo.
18. BPK 162 straipsnyje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK reikalavimas, kad būtent aukštesnysis prokuroras spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje (kitose) byloje, rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar yra proporcinga duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų, o ne tik išreikšti atliekančio tyrimą ar jį organizuojančio prokuroro valią panaudoti reikšmingus duomenis atitinkamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI5LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-129-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-129-976/2019">2K-129-976/2019</a>).
19. Pagal bylos duomenis 2019 m. vasario 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06762-19 dėl K. V. ir D. V. priklausančio didelės vertės turto vagystės. 2019 m. kovo 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13037-19 dėl D. M. turto vagystės. 2019 m. rugsėjo 26 d. pastarasis ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų, po to tyrimas atnaujintas. 2021 m. vasario 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę. 2021 m. vasario 3 d. prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas išskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06762-19 ir jam suteiktas numeris 03-2-000521. Tos pačios dienos prokuroro nutarimu prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13037-19 prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-000521, suteikiant numerį Nr. 01-1-13037-19. 2021 m. kovo 12 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-13037-19 ir Nr. 01-1-06762-19 sujungti, tyrimui suteikiant numerį 01-1-06762-19. Pastarajame prokuroro nutarime nurodoma, kad yra pagrindas manyti, jog sujungus ikiteisminius tyrimus bus greičiau ir išsamiau atskleistos nusikalstamos veikos, be to, yra pagrindas manyti, kad veikas padarė tie patys asmenys, t. y. K. G. V., E. R. ir T. T. Byla su kaltinamuoju aktu 2021 m. liepos 9 d. perduota teismui kaltinant visus tris minėtus asmenis organizuota grupe padarius visas tris minėtas vagystes ir tyčia sužalojus nukentėjusiųjų turtą, be kita ko, kaltinamajame akte nurodant, kad nuteistieji K. G. V., E. R. ir T. T. 2019 metų pradžioje dėl savanaudiškų tikslų susibūrė į organizuotą grupę, skirtą apysunkiams ir sunkiems tyčiniams nusikaltimams daryti – svetimo turto vagystėms vykdyti, susisiejo nuolatiniais tarpusavio ryšiais, susitarė dėl atsargumo ir konspiracijos, vaidmenų ir juos pasiskirstė, nusikalstamai veikai palengvinti kitų asmenų vardais įgijo transporto priemonių, skirtų nusikalstamoms veikoms daryti ir kt.
20. Pirmiau minėta 2019 m. kovo 12 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas leido automobilio „Audi A4“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini)), slaptą sekimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06762-19 dėl K. V. ir D. V. priklausančio didelės vertės turto vagystės. Tačiau nagrinėjamu atveju, perduodant bylą teismui, pagal ikiteisminiame tyrime nustatytas aplinkybes visos veikos, kuriomis kaltinami nuteistieji, buvo inkriminuotos kaip padarytos organizuota grupe, taigi, tarpusavyje susijusios ir perduotos nagrinėti vienoje baudžiamojoje byloje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas BPK 162 straipsnyje nustatytas reikalavimas dėl galimybės panaudoti minėtą informaciją tik esant aukštesniojo prokuroro nutarimui. Be to, dėl visų trijų minėtų epizodų nuteistieji buvo kaltinami ir sunkiais nusikaltimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ribojančius asmens teisę į privatumą duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, panaudoti kaip įrodymus buvo neproporcinga. Kadangi, atsižvelgiant į kasacinių skundų argumentus ir bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad įrodymai gauti neteisėtais būdais, be to, juos buvo galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimas nenustatytas.
21. Nesutiktina su nuteistojo K. G. V. gynėjo ir nuteistojo E. R. kasacinių skundų teiginiais, kad šių nuteistųjų dalyvavimas darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas grindžiamas tik nustatyta jų buvimo vieta šalia nusikaltimo vietos. Nors šioje byloje nuteistojo E. R. kaltė padarius 2019 m. gruodžio 16 d. nusikaltimą grindžiama netiesioginiais įrodymais, tačiau toks įrodinėjimas yra galimas, jei nepažeidžiami BPK 20 straipsnio reikalavimai. Teismai šių nuteistųjų kaltę grindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – kruopščiai išanalizuotais automobilių kelių, degalinių stebėjimo kamerų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, kratos protokolo duomenimis, taip pat ir nukentėjusiojo K. V. parodymais, kad E. R. prieš vagystę buvo atvykęs į nukentėjusiojo kiemą apžiūrėti nukentėjusiojo automobilio. Teismų nustatyta netiesioginių įrodymų grandinė leido teismams daryti pagrįstą išvadą, jog E. R. 2019 m. vasario 16 d. dalyvavo padarant K. V. ir D. V. turto vagystę ir sugadinant nukentėjusiųjų turtą. Atitinkamai byloje ištirtų įrodymų visuma tinkamai nustatytas nuteistųjų E. R., T. T. ir K. G. V. dalyvavimas padarant 2019 m. kovo 30 d. D. M. turto vagystę ir turto sugadinimą bei pasikėsinant 2019 m. balandžio 19 d. įvykdyti I. Š. turto vagystę. Dėl šių nusikalstamų veikų nuteistųjų kaltę teismai grindė automobilių kelių, degalinių bei nukentėjusiųjų vaizdo kameromis užfiksuotais duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei slapto sekimo protokolo duomenimis. Teismams tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo
22. Nuteistojo K. G. V. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismai, nesubendrindami K. G. V. Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios instancijos teismo Tongereno skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės su šioje byloje nuteistajam paskirta bausme ir neįskaitydami jo faktiškai atliktos 40 mėnesių laisvės atėmimo bausmės į galutinę subendrintą bausmę, pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.
23. Šiuo metu galiojančios redakcijos BK 63 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija). K. G. V. nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu ši nuostata negaliojo, tačiau užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymą tuo metu reglamentavo BPK 365 straipsnis. Pažymėtina, kad minėtame straipsnyje įtvirtintos nuostatos taikytinos tik tuomet, kai užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai dar nėra įvykdyti. K. G. V. Belgijos Karalystės teismo 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra įvykdyta, todėl svarstyti dėl jos vykdymo nėra jokio pagrindo, o galimybės bendrinti įvykdytų užsienio valstybių nuosprendžiais paskirtas bausmes ir taikyti jų įskaitymą į Lietuvos Respublikos teismo paskirtą bausmę įstatymai nenustato. Todėl minėta bausmė negali būti bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir negali būti į ją įskaitoma.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. T. gynėjo advokato Raimundo Jurkos, nuteistojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo E. R. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Eligijus Gladutis
