Ž. P. pagal BK 214 str., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-11-654/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00397-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui,

išteisintojo Ž. P. (Ž. P.) gynėjui advokatui Jovitui Elzbergui,

civilinės ieškovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialo (buvęs pavadinimas – Lenkijoje registruota bendrovė „Timex S. A.“) atstovui advokatui Justinui Samuoliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus ir civilinės ieškovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialo atstovo advokato Justino Samuolio kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Ž. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl bendrovės „Timex S. A.“ elektroninių mokėjimo kuro kortelių laikymo) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl bendrovės „Timex S. A.“ elektroninių mokėjimo kuro kortelių disponavimo) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl bendrovės „Timex S. A.“ apgaule įgyto turto) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „State port group“ elektroninių mokėjimo kuro kortelių laikymo) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „State port group“ apgaule įgyto turto) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir Ž. P. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant Ž. P. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Iš nuteistojo Ž. P. priteista civilinei ieškovei bendrovei „Timex S. A.“ (dabartinis pavadinimas – bendrovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialas) 89 382,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2365,55 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Iš nuteistojo Ž. P. priteista civilinei ieškovei UAB „State port group“ 31 337,95 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3191 Eur proceso išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. V. (V. V.), tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalis dėl Ž. P. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir priimtas naujas nuosprendis:

Ž. P. išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo Ž. P. priteista: civilinei ieškovei bendrovei „Timex S. A.“ (dabartinis pavadinimas – bendrovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialas) 89 382,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2365,55 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo; civilinei ieškovei UAB „State port group“ 31 337,95 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3191 Eur proceso išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo. Civilinių ieškovių bendrovės „Timex S. A.“ (dabartinis pavadinimas – bendrovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialas) ir UAB „State port group“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, civilinės ieškovės atstovo advokato, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo gynėjo advokato, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. P. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d. neteisėtai laikė septynias svetimas elektronines mokėjimo priemones, priklausančias Lenkijoje registruotai bendrovei „Timex S. A.“ (dabartinis pavadinimas – „UTA Spolka z. o. o.“).

2. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį Ž. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. liepos 30 d. neteisėtai laikė svetimas keturias elektronines mokėjimo priemones – „IDS Q8“ kuro korteles, priklausančias UAB „State port group“.

3. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone: neturėdamas teisėto pagrindo naudoti Lenkijoje registruotos bendrovės „Timex S. A.“ vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones – UTA „Full Service Card“ kuro korteles, neteisėtai nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 13 d. atliko tris finansines operacijas UAB „Neste Lietuva“ degalinėse atsiskaitydamas už

4. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad, būdamas vienintelis UAB „Galaxy logistik“ akcininkas ir direktorius, siekdamas, kad paaiškėjus svetimo turto įgijimo apgaule faktui atsakomybėn būtų traukiamas ne jis, bet kitas asmuo, neatskleisdamas pastarajam savo tikrų ketinimų paprašė A. L. (A. L.) surasti asmenį, sutiksiantį už atlygį tapti fiktyviu UAB „Galaxy logistik“ direktoriumi. Kai A. L. surado V. V., Ž. P. paskyrė V. V. direktoriumi, tačiau toliau pats faktiškai valdė bendrovę ir, veikdamas per V. V., pagal 2013 m. vasario 27 d. tarp Lenkijoje registruotos bendrovės „Timex S. A.“ ir UAB „Galaxy logistik“, atstovaujamos direktoriaus Ž. P., kliento kortelės perdavimo sutartį gautas septynias UTA „Full Service Card“ tipo korteles, skirtas konkrečioms bendrovės „Galaxy logistik“ transporto priemonėms, nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d. perdavė naudoti tretiesiems asmenims ir šios buvo naudojamos paties Ž. P., ir jas panaudojus buvo įpilta degalų už 89 382,98 Eur į UAB „Almatrans“, D. U., D. L. ir kitų asmenų transporto priemones, už degalus bendrovei „Timex S. A.“ nebuvo atsiskaityta.

5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Galaxy logistik“ vienintelis akcininkas ir direktorius, siekdamas, kad paaiškėjus svetimo turto įgijimo apgaule faktui atsakomybėn būtų traukiamas ne jis, neatskleisdamas pastarajam savo tikrų ketinimų paprašė A. L. surasti asmenį, sutiksiantį už atlygį tapti fiktyviu UAB „Galaxy logistik“ direktoriumi. Kai A. L. surado V. V., Ž. P. paskyrė V. V. UAB „Galaxy logistik“ direktoriumi, tačiau ir toliau faktiškai valdė bendrovę ir, veikdamas per fiktyvų vadovą V. V., bendrovės „State port group“ darbuotojui melagingai nurodė, kad kuro kortelės reikalingos degalams į bendrovei „Galaxy logistik“ priklausančias transporto priemones įpilti. 2015 m. gegužės 4 d. Ž. P. ir V. V. nuvykus į bendrovės „State port group“ patalpas, Ž. P. nurodymu V. V. pasirašė tarpininkavimo sutartį su UAB „State port group“, pagal šią sutartį UAB „Galaxy logistik“ buvo perduotos keturios „IDS Q8“ kuro kortelės, skirtos bendrovės „Galaxy logistik“ transporto priemonėms, po to šios kuro kortelės Ž. P. buvo perduotos tretiesiems asmenims, ir jas panaudojus į UAB „Mingas“ transporto priemones buvo įpilta degalų už 31 350,38 Eur, už degalus bendrovei „State port group“ nebuvo atsiskaityta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo Ž. P. baudžiamąją bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos ir padarius bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

7. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas motyvavo tuo, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Ž. P. laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones. Nors nustatyta, kad Ž. P. turėjo vieną kuro kortelę ir tris kartus ja atliko finansines operacijas atsiskaitydamas už degalus, tačiau duomenų, kad jis šią kuro kortelę laikė neteisėtai ir degalų pylėsi į savo naudojamus automobilius be šios mokėjimo priemonės teisėto naudotojo – UAB „Galaxy logistik“ – sutikimo, nėra. Nors Ž. P. pasinaudojus elektronine mokėjimo priemone galimai buvo pažeistos 2013 m. vasario 27 d. tarp UAB „Galaxy logistik“ ir bendrovės „Timex S. A.“ sudarytos kliento kortelės perdavimo sutarties sąlygos, tačiau toks pažeidimas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia. Be to, iš minėtos sutarties 5 punkto matyti, kad bet kokią žalą, padarytą bendrovei „Timex S. A.“, kompensuoja klientas.

8. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Ž. P. neteisėtai laikė svetimas kaltinime nurodytas keturias elektronines mokėjimo priemones. Be to, net ir darant prielaidą, kad tam tikru laiku Ž. P., kaip UAB „Galaxy logistik“ darbuotojas, turėjo visas ar kelias kaltinime nurodytas kuro korteles, duomenų, kad jis tai darė be šių mokėjimo priemonių teisėto naudotojo – UAB „Galaxy logistik“ – sutikimo, nėra.

9. Nors pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojo A. L. parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šio liudytojo parodymai yra nepatikimi ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo jokio pagrindo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo procesinis statusas ne kartą kito, dėl to įžvelgiamas akivaizdus A. L. suinteresuotumas perkelti gresiančią atsakomybę nuo savęs Ž. P.

10. Byloje nėra pagrįstų ir neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Ž. P. panaudojo apgaulę ir savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, taip padarydamas turtinę žalą bendrovėms „Timex S. A.“ ir UAB „State port group“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė pagrįstų ir bylos duomenimis grindžiamų argumentų, kaip pasireiškė apgaulė Ž. P. veiksmuose.

III. Kasacinių skundų argumentai

11. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Stankevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl Ž. P. išteisinimo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 324 straipsnio 6 dalies ir BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Ž. P. nuteisimo ir jį išteisino. Apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.

11.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad Ž. P. nepadarė visų jam inkriminuotų veikų, tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje nustatytų aplinkybių

11.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino liudytojo A. L. parodymų ir juos pripažino nepatikimais bei šališkais.

11.4. Kasatoriaus nuomone, tai, kad iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bendrovė ir jos atsakingi asmenys naudojo kuro korteles pagal paskirtį ir laiku atsiskaitydavo pagal sutartis, nepaneigia Ž. P. tyčios padaryti nusikalstamą veiką susiformavimo po pirminio sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą.

11.5. Kasatoriaus nuomone, Ž. P. sąmoningai sudarė situaciją, kad bendrovės „State port group“ ir „Timex S. A.“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių.

11.6. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Ž. P. veikose būtų galima įžvelgti turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) ar turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis) sudėčių požymių, tačiau galimybės perkvalifikuoti Ž. P. veikas pagal kitą BK straipsnį nenagrinėjo ir nesvarstė, dėl to pažeidė civilinių ieškovų teises (BPK 44 straipsnio 10 dalis) bei BPK nuostatas, reglamentuojančias kaltinimo keitimą teisme (BPK 256 straipsnio 2 dalis).

12. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialo atstovas advokatas J. Samuolis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl Ž. P. išteisinimo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 256 straipsnio 2 dalies ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Ž. P. nuteisimo ir jį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos atsiedamas vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino arba vertino tik Ž. P. naudai, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas.

12.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. L. parodymų ir juos pripažino nepatikimais bei šališkais. Kasaciniame skunde cituojami liudytojo A. L. parodymai ir daroma išvada, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kurie kiti byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina šio liudytojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotų nuoseklių parodymų prieštaringumą. Tai, kad liudytojo A. L. parodymai yra priešingi išteisintojo Ž. P. parodymams, savaime nelemia parodymų nepatikimumo.

12.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti liudytojo A. L. parodymus atsižvelgdamas į jo procesinį statusą. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu A. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, ar tai, kad A. L. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl bendrininkavimo vykdant BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką, nėra pagrindas nevertinti jo parodymų šioje byloje. Be to, skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kurie A. L. parodymai gali būti vertinami kaip nepatikimi, kuriais būtų siekiama perkelti atsakomybę išteisintajam Ž. P. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo liudytojo A. L. parodymų vertinti kaip nepatikimų ir prieštaringų, neatlikęs įrodymų tyrimo ir neapklausęs liudytojo teisiamojo posėdžio metu.

12.4. Ž. P. buvo kaltinamas įgijęs svetimo turto savo naudai, nors iš liudytojo R. A. parodymų, 2015 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, PVM sąskaitų faktūrų, įskaitymo akto akivaizdu, kad naudą iš sutarties su UAB „Almatrans“ gavo ne Ž. P., o UAB „Galaxy logistik“. Kasatorius skunde kritikuoja šią apeliacinės instancijos teismo išvadą ir pažymi, kad veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį galimas ir tais atvejais, kai kaltinamasis gauna naudos ne tik sau, bet ir kitam, šiuo atveju bendrovei „Galaxy logistik“, kurios faktinis vadovas bei savininkas buvo Ž. P. Be to, teismo nustatytas faktinis netikslumas, remiantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, galėjo būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

12.5. Apeliacinės instancijos teismas, Ž. P. veikoje įžvelgęs kitų nusikalstamų veikų požymių, privalėjo juos nagrinėti, nes veikos perkvalifikavimas iš BK 182 straipsnio į BK 183 straipsnį ar BK 184 straipsnį nepablogintų kaltinamojo padėties. Tiek didelės vertės turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis), tiek didelės vertės turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis) veikų sankcijos nėra griežtesnės už kaltinime inkriminuoto sukčiavimo sankciją.

12.6. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neišnagrinėjęs ir neįvertinęs visų bylos aplinkybių, padarė klaidingą išvadą, kad Ž. P. veiksmuose nėra apgaulės. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apgaulės būdo – fiktyvaus UAB „Galaxy logistik“ pardavimo V. V. V. V., liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad nors UAB „Galaxy logistik“ vadovu pagal suklastotą 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 23 d. tapo V. V., tačiau bendrovės faktinis vadovas buvo Ž. P., kuris taip sudarė sau sąlygas įgyti visą bendrovės „Timex S. A.“ išduotų kortelių suteikiamą naudą ir išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Aplinkybę, kad Ž. P. veikė kaip faktinis UAB „Galaxy logistik“ vadovas, patvirtina ir tai, kad, 2015 m. balandžio 27 d. tariamai paskyręs V. V. bendrovės direktoriumi, kitą dieną jis atvyko į bendrovės „Timex S. A.“ biurą ir papildomai pasiėmė dvi naujas kuro korteles.

12.7. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika dėl kaltės turinio atskleidimo, tiek Ž. P. veiksmai, tiek jo, kaip bendrovės vadovo, pareigos patvirtina, jog jis suvokė ir suprato, kad kuro kortelės priklausė bendrovei „Timex S. A.“ ir kad nebuvo mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimo dėl jų laikymo ir panaudojimo įsipilant degalų Ž. P. naudai. Be to, Ž. P. laikė kuro korteles ir mokėjimo operacijas atliko po to, kai fiktyviai perleido UAB „Galaxy logistik“ valdymą V. V., t. y. veikė suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir jų siekė.

12.8. Kasatoriaus nuomone, Ž. P. sąmoningai savo neteisėtais veiksmais – fiktyviai perleidęs bendrovės valdymą ir faktiškai palikęs bendrovę kaip nebevykdančią veiklos – sudarė situaciją, kad bendrovė „Timex S. A.“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš Ž. P. priteisė bendrovei „Timex S. A.“ visą civiliniame ieškinyje nurodytą turtinės žalos atlyginimo dydį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Stankevičiaus ir civilinės ieškovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialo atstovo advokato J. Samuolio kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

14. Prokuroras ir civilinės ieškovės atstovas kasaciniais skundais prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nes teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas. Tokie kasacinių skundų argumentai yra pagrįsti.

15. BPK 20 straipsnis nustato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vertinant įrodymų patikimumą vertinamas įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek galima faktinių aplinkybių juo nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018). Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018).

17. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal šio straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių pagrįstumo ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67/2012, 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015).

18. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Šiam teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę iš naujo vertinti bylos įrodymus, taip pat, atlikus įrodymų tyrimą, nuosprendį grįsti naujais įrodymais ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus nuosprendžius ar nutartis. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Teismų praktikoje aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį yra pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai ar siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu padarytus procesinius pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284-648/2016, 2K-173-648/2017 ir kt.). Ypatingą reikšmę šių taisyklių laikymasis įgauna tada, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados esminiais bylos klausimais yra skirtingos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-303/2015, 2K-324-976/2018).

19. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas jį grindė ir liudytojo A. L. parodymais, kurie buvo vienas esminių tiesioginių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas A. L. parodymus pripažino nepatikimais ir priimdamas sprendimą jais nesivadovavo, nes A. L. parodymai skiriasi nuo Ž. P. parodymų, juos iš dalies paneigė V. V. ir R. D. (R. D.) parodymai, taip pat D. U., E. Ž., A. M., I. V., R. Š. ir D. D. parodymai, A. L. dėl tų pačių įvykių buvo apklaustas, o 2020 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas, ir tai rodo akivaizdų A. L. suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs Ž. P.

20. Šioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai Ž. P. ir A. L. parodymai apie jų vadovavimą UAB „Galaxy logistik“ yra priešingi. Ž. P. sako, kad A. L. pirko iš jo bendrovę, tapo jos savininku ir valdė ją per V. V., o A. L. sako, kad Ž. P. paprašė, kad jis surastų asmenį, sutiksiantį tapti fiktyviu bendrovės direktoriumi, tokiu tapo V. V., tačiau bendrovę toliau valdė Ž. P. Tokiu atveju teismas, pasiremdamas BPK ir teismų praktikoje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, abiejų apklaustų asmenų parodymus vertindamas pagal tuos pačius principus ir taisykles, turėjo padaryti išvadą, kurio iš priešingus parodymus duodančių asmenų parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, kuriais galima grįsti daromas išvadas ir motyvuoti savo sprendimą.

20.1. Apeliacinės instancijos teismas analizavo A. L. parodymų patikimumą ir nurodė, kad jo parodymai skiriasi nuo Ž. P. parodymų. Tokioje situacijoje akivaizdu, kad dviejų pagrindinių apklaustų asmenų parodymai skiriasi, tačiau teismas įvertino tik A. L. parodymus ir neįvertino Ž. P. parodymų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. L. parodymus iš dalies paneigė liudytojų V. V. ir R. D. parodymai, tačiau kokie jų parodymai kokius A. L. parodymus paneigia ir kokią tai turi reikšmę išvadoms, apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo ir nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismui buvo svarbu, kad liudytojas E. Ž. nurodė nepažįstąs Ž. P., bet pažįsta A. L., ir tai teismui buvo motyvas daryti išvadą, kad E. Ž. parodymai paneigia A. L. parodymus. Tačiau A. L. apie E. Ž. pažinojimą, jo vaidmenį ar galimą jo paso panaudojimą iš viso nebuvo apklaustas, E. Ž. parodymai nesusieti su A. L. parodymais, todėl tai, kokią A. L. parodymų dalį gali paneigti E. Ž. parodymai, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvų nėra aišku.

20.2. Savo sprendimą dėl A. L. parodymų nepatikimumo apeliacinės instancijos teismas motyvavo ir liudytojų A. M., I. V. bei R. Š. parodymais, kad Ž. P. buvo atvykęs į bendrovės „Timex S. A.“ biurą ir pranešė, kad nebus UAB „Galaxy logistik“ vadovu, bei D. U. parodymais, kad A. L., siūlydamas jam piltis degalų, sakė, kad jis yra bendrovės direktorius, bendrovės automobiliai išvažiavę į Europą, o prisipylus degalų jis atsiskaitys su degaline. Tačiau, viena vertus, tokie parodymai atitinka A. L. nurodytą versiją, kaltinimo logiką ir tokiais atvejais įprastą veikimo būdą, kad Ž. P. formaliai pardavė bendrovę kitiems asmenims ir viešai apie tai pranešė, kad jam nekiltų atsakomybė, tačiau gavo už parduotus degalus surinktus pinigus. Kita vertus, tai tik ta šių parodymų dalis, kuri patvirtina Ž. P. versiją. Teismas neįvertino liudytojų A. M., I. V. bei R. Š. parodymų, kad Ž. P. apie tai, kad nebus bendrovės direktoriumi, pranešė 2015 m. balandžio mėnesį, o 2015 m. gegužės mėnesį, padidėjus UAB „Galaxy logistik“ degalų suvartojimui, R. Š. kalbėjo su Ž. P. ir šis aiškino, kad jo įmonės vilkikai įsipila degalų Lietuvoje ir pilnais bakais išvažiuoja į Europą, kad skolas apmokės.

20.3. Vertindamas A. L. parodymų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojo UAB „Galaxy logistik“ vairuotojo D. D. parodymais, kad 2015 m. gegužės mėnesį Ž. P. pardavė bendrovę ir tapo joje vadybininku. Tačiau teismas neįvertino jo parodymų, kad naujuoju direktoriumi tapo V. V., kuris nemokėjo atlyginimo, su juo nebuvo galimybės susisiekti, jo gyvai nėra matęs, telefonu nekalbėjo. Šie liudytojo parodymai, kiti bylos įrodymai ir apeliacinės instancijos teismo motyvai rodo, kad teismas manė, jog tikroji faktinė situacija buvo tokia, kad A. L. ir V. V. nusipirko UAB „Galaxy logistik“, nutraukė iki tol buvusią ir, pasak Ž. P., sėkmingą veiklą ir tik pardavinėjo degalus bei rinko pinigus, tačiau teismas neįvertino nei tokios veiklos logikos ir tikslo taip elgtis brangiai nupirkus sėkmingai veikiančią bendrovę (kaip tvirtino Ž. P. savo parodymuose, bendrovę jis pardavė už 100 000 Lt, nors nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo įvestas euras), nei to, ar A. L. arba V. V. galėjo sumokėti tokią sumą, ar Ž. P. ją gavo.

20.4. Šioje byloje esančios situacijos kontekste, vertinant A. L. parodymų patikimumą, nesuprantamas apeliacinės instancijos teismo motyvas A. L. parodymus laikyti nepatikimais įžvelgus akivaizdų jo suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs Ž. P. Tokia išvada rėmėsi A. L. šioje byloje reikštais įtarimais, jo atsisakymu duoti parodymus ir jo nuteisimu 2020 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau nėra aišku, kodėl, Ž. P. ir A. L. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų esant iš esmės vienodoje padėtyje, teismas nusprendė, kad tai A. L. turi akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę Ž. P., o ne Ž. P. yra suinteresuotas perkelti atsakomybę A. L. Tuo labiau kad A. L. jau yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, buvo tiriamas jo vaidmuo apgaule įgyjant svetimą turtą, kaltinime Ž. P. nurodyta, kad A. L. nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir jis negali būti antrą kartą teisiamas dėl tų pačių nusikalstamų veikų. A. L. jokios pasekmės dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių negresia, nors Ž. P. įrodinėja, kad dėl jam pareikštų kaltinimų jis nėra kaltas, o dėl jų kaltas A. L. Kaip minėta, tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles.

20.5. Teisėjų kolegija mano, kad nėra aiškios ir kitos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys, susijusios su įrodymų vertinimu ir sprendimo motyvavimu. Vertindamas liudytojos J. Š. parodymus apie tai, kad Ž. P. jai skambino 2015 m. liepos 15 d., teismas suabejojo, kad liudytoja, mačiusi Ž. P. vieną kartą ir jo anksčiau nepažinojusi, galėjo nustatyti, kad jai skambina Ž. P. Tačiau tokia išvada visiškai prieštarauja liudytojos parodymams, o toks motyvas yra per daug bendras ir remdamasis juo teismas gali suabejoti bet kokiomis aplinkybėmis. Tuo labiau kad J. Š. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino Ž. P. Teismas neįvertino įrodymų dėl UAB „Galaxy logistik“ automobilių paieškos bei jų vertės ir padarė kitų įrodymų vertinimo klaidų.

21. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 324 straipsnio 6 dalies nuostatas: teismas neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio; tos pačios rūšies įrodymus vertino pagal skirtingus principus ir taisykles; teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas turi nustatyti, kokie įrodymai yra prieštaringi, kokiais būdais galima pašalinti prieštaravimus, kokius duomenis galima pripažinti įrodymais, išnagrinėti kiekvieną įrodymą atskirai ir sujungti visus įrodymus į bendrą grandinę, taip pat padaryti aiškias, logiškas ir motyvuotas išvadas.

Dėl BK 182 straipsnio taikymo

22. BK 182 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Šioje byloje Ž. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad apgaule įgijo svetimą – bendrovių „Timex S. A.“ ir „State port group“ – didelės vertės turtą. Prokuratūros paduotame kasaciniame skunde prokuratūra prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau prokuratūros kasaciniame skunde nurodyta pozicija dėl teisinio Ž. P. veiksmų vertinimo yra dviprasmiška. Be skunde esančių motyvų dėl svetimo turto įgijimo apgaule, jame yra frazės „apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą“ (skundo 13 lapas) ar „fiktyviai keičiant UAB „Galaxy logistik“ akcininkus ir direktorius, tokiu būdu siekiant suklaidinti dėl Ž. P., kuris buvo tokių veiksmų iniciatorius ir vykdytojas, elgesio, taip išvengiant piniginio pobūdžio prievolės vykdymo“ (skundo 14 lapas). Tokios frazės gali reikšti kitą sukčiavimo sudėties veikos požymį – turtinės prievolės išvengimą.

23. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Ž. P. apgaule įgijo svetimą turtą, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad, UAB „Galaxy logistik“ išduotomis kortelėmis naudojantis tretiesiems asmenims ir Ž. P., buvo įpilta degalų už 89 382,98 Eur į UAB „Almatrans“, D. U., D. L. ir kitų asmenų transporto priemones, už juos nebuvo atsiskaityta ir bendrovei „Timex S. A.“ buvo padaryta 89 382,98 Eur žala. Taip pat kaltinimas suformuluotas ir bendrovės „State port group“ atveju. Tokia kaltinimo formuluotė yra dviprasmiška ir iš jos nėra aišku, kas gi įgijo svetimą turtą ir kokios vertės svetimas turtas buvo įgytas. Kaltinime nurodytos sumos yra bendrovėms padaryta žala, tačiau jos nebūtinai gali reikšti apgaule įgyto turto vertę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė BK 182 straipsnio taikymo motyvų, o apeliacinės instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, šis teismas baudžiamojo įstatymo taikymo motyvų ir negalėjo pateikti. Iš naujo išnagrinėjęs bylą ir nustatęs nusikaltimus padariusį asmenį, teismas turi tinkamai motyvuoti, kokį baudžiamąjį įstatymą ir kokius jo sudėties požymius teismas taiko.

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies taikymo

24. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė Ž. P. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad tuo metu, kai naudojosi kuro kortelėmis, Ž. P. dirbo UAB „Galaxy logistic“ vadybininku ir teismas neturėjo duomenų, kad jis tai darė neturėdamas UAB „Galaxy logistic“ sutikimo ir prieš jos valią. Teismas tokius veiksmus vertino kaip sutarčių su korteles išdavusiomis bendrovėmis pažeidimą.

25. BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, o BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. Aiškinant neteisėtumo ir svetimumo požymius, teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalos, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti šias BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatas ir motyvuotai dėl jų pasisakyti.

26. Teisėjų kolegijai nutarus panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, civilinės ieškovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialo (buvęs pavadinimas – Lenkijoje registruota bendrovė „Timex S. A.“) atstovo prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Civilinės ieškovės „UTA Spolka z. o. o.“ Vilniaus filialo atstovo advokato Justino Samuolio

prašymus dėl proceso išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alenas Piesliakas

Algimantas Valantinas