M. M. pagal BK 302 str., 259 str., 369 str., 368 str., 376 str., 41 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-5517/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40485-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismui nusprendus neperduoti bylos iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui - panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį M. M. pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismai netinkamai vertino bylos medžiagą ir įrodymus bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų reikalavimus. Teismo sprendimai nebuvo motyvuoti, nuoseklūs, apklausiant visus liudytojus (nebuvo apklaustas D. K.), įvertinant ir ištiriant visus įrodymus, išvadas ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo M. M. valią įsigyti narkotinių medžiagų ir jo kaltę. Jokių kitų įrodymų be V. Č. besikeičiančių parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis M. M. disponavo tiek BK 259 straipsnio l dalyje, tiek 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų narkotinių medžiagų kiekiu, nėra. Esant tokiems prieštaringiems įtariamųjų ir liudytojų parodymams, negalima teigti, kad būtent M. M. padarė nuosprendyje nurodytas veiklas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismai nepašalino abejonių dėl įrodymų bei liudytojų parodymų ir kryžminių apklausų. Nesutiktina su teismų išvadomis dėl M. M. kaltės pagal BK 302 straipsnio l dalį ir 259 straipsnio l ir 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tiesioginį priežastinį ryšį M. M. galimai disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes kaip visumą, suteikdamas kelioms iš jų išskirtinę, prioritetinę reikšmę, nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes ir todėl paskyrė per griežtą bausmę, kuri yra neteisinga, prieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Skiriant bausmę buvo pažeistos BK 41 ir 61 straipsnių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad M. M. globoja močiutę B. E. K..

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo gynėja nesutinka su M. M. nuteisimu pagal BK 302 straipsnio l dalį ir 259 straipsnio l ir 2 dalis, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorė teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorė, prašydama panaikinti teismų sprendimus ir M. M. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į analogiškus nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, veikų kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio l dalį ir 259 straipsnio l ir 2 dalis. Teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kasaciniame skunde nepateikiama.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio l dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu, nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.

Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl M. M. paskirtos per griežtos bausmės.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 28-32 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo M. M. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė artima vidurkiui, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu didesnė nei vidurkis, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausmė savo dydžiu didesnė nei vidurkis, teisingumo reikalavimams neprieštarauja, bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį. Nors kasatorė, skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo bausmės paskyrimą, nurodė įvairias BK bendrosios dalies nuostatas, tačiau siekdama švelnesnės bausmės teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė