Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-1111

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00088-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 13 d. paduotu ieškovo A. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą atmesti ieškovo ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl 1257,79 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su atsiradusiais padariniais. Vien teisės akte numatyto tyrimo neatlikimas per nustatytą terminą, neįrodžius kitų atsakovės neteisėtų buvimo (neatliktų veiksmų, procedūrų, operacijų) atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, kuriuos ji būtų turėjusi atlikti ir atitinkamai veikti, bet dėl pavėluoto tyrimo gavimo negalėjo atlikti, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir nustatyti buvus faktinį ir teisinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis (nutarties 43 punktas).

Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą, bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos arba pirmosios instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami išvadą, kad atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė jokių neteisėtų veiksmų ieškovo tėvo paciento S. K. atžvilgiu neatliko, t. y. jog ieškovas neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) paciento atžvilgiu, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.) (skundo III dalies 1, 1.2 punktai). Teismai išvadą dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo nebuvimo padarė išimtinai remdamiesi atsakovės nepagrįsta pozicija ir teiginiais, ignoruodami Akreditavimo tarnybos 2020 m. gruodžio 30 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įsakymą dėl pacientui S. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kuriuo atsakovei paskirtas įspėjimas, kaip pagrindžiantį teisinio reguliavimo pažeidimą, susijusį su troponino tyrimo atlikimo ir vertinimo laiku, tuo pačiu patvirtinantį atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) (skundo III dalies 1.3-1.9 punktai).

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi atmesdamas ieškovo argumentus, susijusius su atitinkamų diagnostinių ar gydymo protokolų taikymu paciento atžvilgiu konkrečioje situacijoje iš esmės peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, taip pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 20, 21 punktai) (skundo III dalies 2, 2.1-2.5 punktai).

3. Teismai padarė medicinines išvadas specialiųjų medicinos žinių reikalaujančiais klausimais, į kuriuos nebuvo atsakyta bylos nei Komisijos pasitelkto kardiologo rašytiniame atsakyme, nei atsakovės dar iki teismo pasitelkto kardiologo rašytiniame atsakyme, o šioje byloje padarius medicininio pobūdžio išvadas nepasitelkus reikiamų medicinos mokslo žinių turinčių specialistų, buvo pažeistos ne tik įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, bet ir CPK 212 straipsnio 1 dalies bei 160 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos, taip pat nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 39 punktas) (skundo III dalies 3, 3.1-3.7 punktai).

4. Teismai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jų ir kilusių pasekmių (paciento mirties), kaip civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl atsakovės ir jos personalo veiksmų/neveikimo vertinimo proceso, bet ne rezultato aspektu. Tokiu būdu teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.246 ir 6.247 straipsnių nuostatas, nesprendė dėl dalinės atsakomybės taikymo galimybės, pažeidė CPK 185 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos gydymo įstaigų/personalo veiksmų/neveikimo vertinimo proceso, bet ne rezultato aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ir kt.) (skundo IV dalies 4, 4.1-4.15 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas