Baudžiamoji byla Nr. 2A-7-11-489/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.1;
1.1.8.10.6;
2.15.2.5.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės, Rimos Ažubalytės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Aurelijaus Gutausko, Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,
nuteistųjų gynėjams advokatams Tatjanai Benetei, Aleksandrui Palamarčukui,
nuteistajam M. B. (M. B.),
išnagrinėjo atnaujintą pagal nuteistųjų M. B. ir K. L. pareiškimus dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 451 straipsnį atnaujintą baudžiamąją bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių jų pareiškimus tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų pareiškimus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.
2. Tuo pačiu nuosprendžiu K. L. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (Telšių epizodas) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. K. ginklas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį bei 146 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį bei 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal 25 straipsnio 4 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos subendrintos bausmės ir kitos paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas, o dėl nuteistojo K. L. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis panaikinta ir pakeista.
3.1. Pakeista nuosprendžio dalis dėl K. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. sužalojimas) ir jo veika perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, paskiriant už ją septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (Telšių epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (L. V. nužudymas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sužalojimas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo K. L. ir iš naujo subendrintos bausmės.
3.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, K. L. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. K. šaudmenys) paskirtos bausmės ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus paskirta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nuteistojo M. B. kasacinis skundas atmestas, tačiau toje pačioje byloje nuteistų A. Š. ir A. K. kasaciniai skundai tenkinti iš dalies ir jiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės sušvelnintos.
5. M. B. ir K. L. nusikalstamų veikų padarymo įrodytomis pripažintos aplinkybės su paduotais pareiškimais dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra susijusios.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
6. Pareiškimu nuteistasis M. B. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą ir paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę.
7. Pareiškime nurodo, kad teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninęs bausmę kitiems nuteistiesiems toje pačioje byloje, nesušvelnino jam paskirtos galutinės bausmės, todėl netinkamai įgyvendino teisingumo principą, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį. BPK 2 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į per trumpiausią laiką atliktą baudžiamąjį procesą. Pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad jei ši asmens teisė yra pažeidžiama, pagal teismų praktiką viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamajam (Europos žmogaus teisių komisijos 1995 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. birželio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95; 2002 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Wejrup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99; 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Tam?s Kov?cs prieš Vengriją, peticijos Nr. 67660/01; 2005 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją, peticijos Nr. 63214/00, ir kiti; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-192/2011, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-109/2013). Byloje priimtuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamuosiuose aktuose nustatyta, kad po nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko teismuose ne dėl nuteistųjų kaltės, o kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kitų nuteistųjų toje pačioje byloje kasacinius skundus, pripažino, kad proceso trukmė vertintina kaip labai ilga ir gali būti pateisinta tik išskirtiniais atvejais, todėl sušvelnino kasacinius skundus padavusiems nuteistiesiems paskirtas galutines bausmes. Kaip mano pareiškėjas, nors jis ir nepadavė kasacinio skundo dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, jam paskirta galutinė bausmė taip pat turėjo būti sušvelninta, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to jo byloje teisingumas buvo įvykdytas tik formaliai, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją toks teisingumas nėra tas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
8. Pareiškimu nuteistasis K. L. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą ir, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, paskirti švelnesnę galutinę bausmę. Pareiškime nurodo, kad:
8.1. Teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės sušvelninęs bausmę kitiems toje pačioje byloje nuteistiems asmenims, jam bausmės nesušvelnino. Išvadą dėl šiuo aspektu netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pareiškėjas grindžia tais pačiais teisiniais argumentais, kaip ir pareiškėjas M. B.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 2 dalį, nes nesušvelnino jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, nors priimtu nuosprendžiu išteisino jį dėl dešimties iš keturiolikos nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo, o viena nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš baigtos į nutrūkusią pasikėsinimo stadijoje.
8.3. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, BPK 10 straipsnyje, 44 straipsnio 8 dalyje, 50 straipsnyje įtvirtinta kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu asmens teisė į gynybą, nes nebuvo užtikrinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktų advokatų kvalifikuota pagalba surašant apeliacinį ir kasacinį skundus. Pareiškėjas pažymi, kad tai laikytina akivaizdžiu teisės į gynybą pažeidimu ir yra glaudžiai susiję su tuo, kad jam buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
9. Pareiškėjų M. B. ir K. L. prašymai atnaujinti baudžiamąją bylą atmestini.
Dėl prašymų nagrinėjimo ribų
10. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
11. Iš šių BPK nuostatų išplaukia, kad baudžiamoji byla atnaujinama tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinta.
12. Teismų praktikoje nustatyta ir tai, kad BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikimo pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje numatytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>).
13. Taigi, BPK 451 straipsnio prasme konstatavus, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (asmuo neprivalo atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą; jo veiką būtina kvalifikuoti pagal lengvesnį BK specialiosios dalies straipsnį; teismų padarytos BK 63–65 straipsniuose nurodytos bausmių subendrinimo taisyklių klaidos; suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai; netinkamai pritaikytas (ar esant sąlygoms netaikytas) amnestijos aktas), res judicata bylos atnaujinamos ir priimami atitinkami BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodyti sprendimai.
14. Dėl to pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles baudžiamosios bylos negali būti atnaujintos kokiais nors kitais pagrindais ir sąlygomis, pavyzdžiui, dėl netinkamai įvertintų įrodymų, neteisingo civilinio ieškinio išsprendimo, neteisingos, t. y. per griežtos ar švelnios, bausmės paskyrimo ar, kaip nurodyta K. L. pareiškime, dėl nekvalifikuotos advokato pagalbos.
15. Pareiškėjai taip pat teigia, kad kasacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninęs bausmę kitiems nuteistiesiems toje pačioje byloje, nesumažino jiems paskirtų galutinių laisvės atėmimo bausmių ir taip netinkamai įgyvendino teisingumo principą, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Šie klausimai susiję su teisingumo principo įgyvendinimu skiriant kriminalinę bausmę bei teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimais. Jų svarstymas pabaigiamas bylą nagrinėjant kasacine tvarka ir pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles atnaujintoje byloje jie negali būti svarstomi. Tokio pobūdžio pareiškimų argumentai nesudaro atnaujintos bylos nagrinėjimo dalyko ir paliktini nenagrinėti.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
16. Pareiškime K. L. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesušvelnino jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės (2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nustatė tą patį 15 metų galutinės laisvės atėmimo bausmės dydį), nors priimtu šiuo nuosprendžiu jį išteisino dėl dešimties iš keturiolikos nusikaltimų, už kuriuos K. L. buvo nuteistas, o vienas nusikaltimas buvo perkvalifikuotas iš baigto į nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje.
17. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra susijusios su BK 63 straipsnio nuostatų tinkamo taikymo patikrinimu, ar apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 ir 2 punktus ir 6 dalies nuostatas, nepadarė aiškios bausmių subendrinimo klaidos. Išties šis teismas iš keturiolikos K. L. nustatyto įvairaus sunkumo nusikaltimų daugeto paliko jį nuteistą tik už du labai sunkius nusikaltimus, vieną pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą. Tačiau galutinės subendrintos bausmės dydis šias bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio nuostatas buvo nustatytas toks pats, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suformuotoje teismų praktikoje yra nustatytos šios taisyklės dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo, kurios yra reikšmingos nagrinėjamai situacijai: pirma, jeigu yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismai, vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 1 dalimi, paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Antra, bausmių bendrinimo tvarką teismas parenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Trečia, jei teismai, vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes iš dalies sudeda, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, prideda bent dalį kiekvienos švelnesnės bausmės, paskirtos už kitą (ar kitas) veiką (veikas). Kokią dalį pridėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Ketvirta, jei bausmės subendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę teismai skiria didesnę už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių.
19. Taigi, patikrinus naujo 2017 m. balandžio 24 d apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio bausmių subendrinimo dalyje atitiktį suformuotoms teismų praktikoje bausmių bendrinimo taisyklėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai netinkamai taikė pirmiau minėtas BK 63 straipsnio bausmių subendrinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas K. L. bausmes subendrino taikydamas apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą ir atitinkamai, taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, buvo laisvas parinkti ir nustatyti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamų švelnesnių bausmių dalis. Galutinės subendrintos bausmės dydį K. L. nulėmė prie paskirtos griežčiausios 14 metų bausmės (paskirtos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį) pridėtos bausmės dalys už kitus du labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtų narkotinių medžiagų disponavimu ir rengimusi padaryti sunkų kvalifikuotą sveikatos sutrikdymą dviem asmenims. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23 punkte (nuosprendžio 171-172 lapai) nurodyti aiškūs šio nuteistojo padarytų nusikaltimų vertinimo motyvai, juose aptartas labai sunkių nusikaltimų pavojingumas ir pobūdis.
Dėl nuteistojo M. B. prašymo
20. Nuteistasis M. B. atnaujintos bylos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad teismai aiškiai netinkamai subendrino jam bausmę, nes į galutinę bausmę neįskaitė bausmės, atliktos pagal Umeo pirmosios instancijos teismo (Švedijos Karalystė) 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį.
21. Atsakant į šį pareiškėjo pastebėjimą, visų pirma pasakytina, kad BK nurodytos bausmių skyrimo taisyklės bendrinimo su užsienio valstybės teismo nuosprendžiu tiesiogiai nenustato.
22. Tačiau ES valstybes nares įpareigojančiame Tarybos pamatiniame sprendime 2008/675/TVR „Dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir Pamatinis sprendimas) nustatyta, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, kad baudžiamojoje byloje prieš tam tikrą asmenį į ankstesnius kitose valstybėse narėse dėl to paties asmens priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl kitų faktų, apie kuriuos buvo gauta informacija pagal taikomus dokumentus dėl tarpusavio teisinės pagalbos arba keitimosi informacija apie teistumą, būtų atsižvelgta tokia apimtimi, kokia atsižvelgiama į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius, ir kad jiems būtų priskirtos teisinės pasekmės, lygiavertės toms, kurios pagal nacionalinę teisę priskiriamos ankstesniems nacionaliniams apkaltinamiesiems nuosprendžiams (Pamatinio sprendimo 3 straipsnis). Šis teisės aktas, be kita ko, įgyvendina Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą abipusio pripažinimo principą, kuris pagrįstas ir tuo, kad: 1) kitos ES valstybės narės teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisinės aplinkybės turi būti prilyginamos nacionalinio nuosprendžio aplinkybėms, atsižvelgimas į tokį nuosprendį yra galimas tik tiek, kiek būtų galima atsižvelgti į analogišką bylą pagal nacionalinę teisę; 2) ankstesnis ES valstybės narės apkaltinamasis nuosprendis neturi būti kaip nors peržiūrimas ar keičiamas (Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 3 ir 4 dalys). Lietuvoje įgyvendinant šį Pamatinį sprendimą nuo 2014 m. kovo 25 d. įsiteisėjusioje BK 97 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatytos ir naujos bausmių skyrimo taisyklės, t. y. nurodyti atvejai, kai teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, į kitos ES valstybės narės teismo priimtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgia.
23. Šioje byloje teismams buvo žinoma, kad iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nagrinėjamoje byloje M. B. du kartus teistas užsienyje, o Umeo pirmosios instancijos teismo (Švedijos Karalystė) 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiu nuteistas trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikalstamas veikas, padarytas Švedijos Karalystėje 2009 m. gegužės 11–12 d. Pagal gautą informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, M. B. bausmę Švedijos Karalystėje atliko nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. liepos 12 d., tada buvo paleistas lygtinai, likus vienam mėnesiui iki bausmės pabaigos, probacijos periodas Švedijoje jam nustatytas iki 2010 m. liepos 12 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent šios probacijos laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje jis padarė dar ir nesunkų nusikaltimą Lietuvoje (2009 m. rugsėjo 21 d.). Esant tokioms aplinkybėms, M. B., kuriam užsienio valstybėje priimtas sąlyginis nuosprendis, probacijos metu padariusiam naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Lietuvoje, bausmės su kitos valstybės narės įsiteisėjusiu nuosprendžiu privalėtų būti bendrintos ne tik pagal BK 63 straipsnio nuostatas, bet ir pagal BK 64 straipsnio taisykles.
24. Pagal BK 64 straipsnio nuostatas, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis sudedamos iš dalies, teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies prideda neatliktos bausmės dalį, nebent neatlikta bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo atveju, skirtingai nei numatyta BK 63 straipsnio 9 dalyje, į bausmės laiką nėra įskaitoma bausmė, kuri buvo iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
25. Kadangi galutinės subendrintos bausmės nustatymas atsižvelgiant į M. B. nurodytą įsiteisėjusį Umea pirmosios instancijos teismo (Švedijos Karalystė) 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį reikštų nuteistojo teisinės padėties pasunkinimą (BK 97 straipsnio 9 dalies 1 punktas), jis nėra galimas ir netaikytinas.
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistųjų M. B. ir K. L. pareiškimus atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Aurelijus Gutauskas
Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
