G. K. pagal BK 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-269-697/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40882-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo penkeriems metams bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalis, kuria pripažinta G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria bausmė už nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo skirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas ir L. M., kasacinių skundų dėl jo nėra gauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. K. nuteistas už tai, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje 2019 m. vasaros pabaigoje, susitaręs su L. M. dėl „Subutex“ tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos buprenorfino, realizavimo, veikdamas bendrininkų grupe su L. M. jų abiejų interesais, 2019 m. rugsėjo 2 d. susitikimo su A. G. metu kavinėje Vilniuje, netoli Rotušės aikštės, pasiūlė A. G. psichotropinių medžiagų ir jam sutikus 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 18.30 val. prie prekybos centro „Mada“, esančio Vilniuje, veikdamas abiejų su L. M. interesais, neatlygintinai išplatino A. G., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, pavyzdį psichotropinės medžiagos – 0,056 g buprenorfino. Paskui, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą neteisėtai parduoti ar kitaip išplatinti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų, jis, veikdamas savo ir L. M. interesais, 2019 m. spalio 3 d. apie 13.15 val. susitiko su A. G. kavinėje, esančioje Vilniuje, ir susitarė dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo, paimdamas už jas iš A. G. iš anksto 1100 Eur, paskui jis (G. K.) automobiliu „Mercedes Benz“ nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), paliko minėtą automobilį ir (duomenys neskelbtini), susitiko su L. M.. Paskui abu, turėdami tikslą psichotropines medžiagas išplatinti A. G., įsėdę į L. M. automobilį „Volkswagen Passat“, kartu nuvyko į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, veikdami kartu, iš ten paėmė ir automobiliu „Volkswagen Passat“ atgabeno į Vilnių labai didelį kiekį – 3,92 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino. Paskui atvyko į pastatą (duomenys neskelbtini), ir G. K., persėdęs į automobilį „Mercedes Benz“, atgabeno minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos prie degalinės „Circle K“, esančios Vilniuje, ir apie 20.50 val., susitikęs su A. G., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, savo ir L. M. interesais išplatino jam šį labai didelį kiekį – 3,92 g psichotropinės medžiagos buprenorfino.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. K. baudžiamąją bylą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir panaikino nuosprendžio dalį, kuria bausmė už nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo skirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog G. K. stengėsi sumenkinti savo vaidmenį, vengė išsamiai atskleisti nusikaltimo, už kurį nuteistas, faktines aplinkybes, taip siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Be to, jis neišsakė jokio kritinio savo veiksmų vertinimo, apibūdino juos kaip nenusikalstamus, tad jo formalų tik 2020 m. gegužės 14 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu išsakytą apgailestavimą teismas vertino kaip nenuoširdų. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas konstatavo, kad anksčiau nuteistajam paskirtos bausmės savo prevencinius tikslus pasiekė tik iš dalies, nes G. K., nors ir išnykus teistumui, vėl nusikalto. Jis kritiškai savo veiksmų nevertina, nededa aktyvių pastangų tam, kad gautų pajamų pragyventi iš legalios veiklos, niekur nedirba. Nors nuteistasis akcentavo, kad darbine veikla neužsiima dėl neįgalaus sūnaus priežiūros, vis dėlto tai nesutrukdė jam praeityje dirbti. Be to, darbo rinkoje gausu pasiūlymų tiek dirbti namuose, tiek dirbti pusę darbo dienos, neįgalaus sūnaus priežiūrą dalijantis su sutuoktine.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Bylos nagrinėjimo metu teisme prokuratūra nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl A. G. prisipažinimo, jog jis nurodytu laikotarpiu dalyvavo darant nusikaltimus, būtų buvęs pradėtas ikiteisminis tylimas. Priešingai, teisme paaiškėjo, kad A. G. jau ilgą laiko tarpą iki nagrinėjamų įvykių buvo nusikalstamų veikų imitavimo modelių dalyvis kituose ikiteisminiuose tyrimuose, tačiau šioje byloje jis negalėjo veikti kaip jų dalyvis, nes teismo nutartis, leidžianti atlikti tokius veiksmus, buvo priimta tik 2019 m. rugsėjo 24 d. Tokia įvykių seka leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G., neturėdamas teismo leidimo, iš esmės įvykdė nusikalstamą veiką, ją vykdydamas tariamai gavo iš G. K. pasiūlymą pirkti „Subutex“ tablečių, tačiau jam įtarimai nebuvo pareikšti. Be to, vertindamas A. G. parodymus, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jie galimai duoti nusikaltimo bendrininko, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ir būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.2. Policijos pareigūnai ir prokuratūra, gavusi asmens prisipažinimą apie jo galimai nusikalstamus veiksmus, jam nepradėjo ikiteisminio tyrimo, taigi, žinomai ir tikslingai nuslėpė nusikaltimą, siekdami apsaugoti savo informatorių ir suklastoti įrodymus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

3.3. Skirdami bausmę teismai neatsižvelgė į tai, kad visi nusikalstami veiksmai buvo kontroliuojami policijos pareigūnų, tai yra vaistai, kurių prašė surasti A. G., buvo gauti ir perduoti atliekant nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

3.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jau po pirmojo vaistų perdavimo ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams buvo žinomi nuteistojo ryšiai, jie žinojo, iš kokio asmens jis vaistus paėmė, todėl tolesnis nusikalstamos veikos imitavimas buvo skirtas tik tam, kad baudžiamoji atsakomybė taptų sunkesnė, ir gabentos ir perduotos psichotropinės medžiagos kiekis buvo nulemtas ne nuteistojo, o policijos pareigūnų.

3.5. Teismas vadovavosi išskirtinai atsakomybės dėl savo nusikalstamos veikos siekiančio išvengti, tačiau policijos pareigūnų palaikymą turinčio asmens parodymais, susijusiais su tuo, kad tariamai ne jis, o G. K. pasiūlė įsigyti „Subutex“ tablečių. Taip pat akivaizdu, kad teismo nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Valstybės pareigūnų įsikišimas gali būti vertinamas ir suprantamas įvairiai, tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad netinkamas valstybės pareigūnų pareigų atlikimas ne tik neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. G., bet ir sukurstė jį atlikti neteisėtus veiksmus G. K. atžvilgiu. Tokiu būdu gauti įrodymai negali būti vertinami kaip teisėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų kontekste ir todėl jais negalima vadovautis priimant teismo nuosprendį.

3.6. Aplinkybė, kad teismas vadovavosi prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų parodymais, patvirtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė reikalavimą vadovautis įstatymu, formuojant teisėjo vidinį įsitikinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovavimasis išimtinai kaltinančiais įrodymais pažeidė ir asmenų lygybės įstatymui, teismui principą, o tai, vertinant ir kitas šiame skunde nurodytas aplinkybes, leidžia abejoti, ar atliktas įrodymų vertinimas buvo pagrįstas ir teisėtas.

3.7. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad G. K. buvo išprovokuotas padaryti sunkų nusikaltimą, narkotinėmis medžiagomis iki policijos įvykdytos provokacijos jis nedisponavo, iš esmės buvo tik tarpininkas. Po tiriamo nusikaltimo naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų jis nepadarė, turi glaudžius socialinius ryšius, šeimą, rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Akivaizdu, kad ilgametė laisvės atėmimo bausmė, kurią paskyrė apeliacinės instancijos teismas, neatitinka atliktos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldukis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Teismai pagrįstai nenustatė BPK pažeidimų taikant 159 straipsnio nuostatas. Byloje užfiksuota, kad A. G. buvo supažindintas su 2019 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, informuotas apie draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Siekiant išvengti provokacinių veiksmų, jis buvo papildomai instruktuotas. Duodamas parodymus A. G. taip pat neigė savo provokacinius veiksmus ir nusikalstamos veikos iniciatoriumi įvardijo G. K.. Taikant procesines prievartos priemones, buvo nustatyta, kad G. K. pats prašė A. G. pasiūlyti tablečių kitiems asmenims, davė jų pavyzdį, sakė, kad realizavus tabletes bus galima gauti naujų, kurių geras galiojimo laikas; savo paties iniciatyva perdavė A. G. 50 vnt. daugiau tablečių, nei buvo sumokėta pinigų. Kaip liudytojas apklaustas Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Antrojo skyriaus viršininkas A. Matulevičius taip pat parodė, kad A. G. veikė neperžengdamas sankcionuotos priemonės, leidžiančios atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ribų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad prieš G. K. buvo atliekami provokacinio pobūdžio veiksmai.

4.2. Nustatyta, kad G. K. tikslas buvo išplatinti ne „Subutex“ tablečių pavyzdį, o labai didelį jų kiekį. Be to, po 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykusio A. G. ir G. K. susitikimo visa tyrimui reikšminga informacija dar nebuvo žinoma, o būtent nebuvo žinoma apie L. M. dalyvavimą vykdomoje nusikalstamoje veikoje, konkreti draudžiamų medžiagų buvimo vieta, todėl nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negalėjo būti nutraukti. Teisėsaugos institucijų tikslas buvo nustatyti ne tik tai, kas platina, bet ir visą grupę asmenų, kurie užsiima ta veikla. Todėl po mėginio gavimo buvo priimtas sprendimas tęsti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nes G. K. narkotinių medžiagų galimai gaudavo iš kito asmens. Teismai įvertino tai, kad, surinkus pakankamai duomenų apie įvykdytas nusikalstamas veikas, veikos bendrininkus (L. M.), procesinių prievartos priemonių taikymas buvo nutrauktas, ir pripažino, kad tai patvirtina, jog asmenys toliau daryti nusikalstamas veikas provokuojami nebuvo.

4.3. A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimas bei tai, ar jam šiame ikiteisminiame tyrime buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nėra šios baudžiamosios bylos klausimas. Nagrinėjamoje byloje buvo kaltinami du asmenys – G. K. ir L. M.. A. G. buvo suteiktas liudytojo procesinis statusas. Nėra jokio teisinio pagrindo vertinti A. G. veiksmų teisėtumą padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, kontekste. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu matyti, kad klausimas dėl A. G. nepradėto ikiteisminio tyrimo vertinamas nebuvo.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, motyvuotai pasisakė dėl G. K. skirtinos bausmės, kai skirdamas bausmę už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo pritaikytas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirdamas jam minimalią laisvės atėmimo bausmę, nustatytą šio nusikaltimo sankcijoje. Skirdamas bausmę nuteistajam G. K., apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad G. K. veikė bendrai su kitu asmeniu (L. M.) tiesiogine tyčia, įvykdė baigtą, labai sunkų nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Jų bendrais veiksmais buvo išplatinta 3,976 g psichotropinės medžiagos buprenorfino, t. y. išplatintas kiekis 32 procentais viršijo labai didelio kiekio ribą. Teismas taip pat teisingai įvertino tai, kad G. K. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vertindamas G. K. asmenybę, teismas pažymėjo, kad jis teistas penkis kartus, teistumas išnykęs, tačiau 2019 m. lapkričio 2 d. buvo nuteistas Danijos Karalystėje už vagystę, taip pat jis 11 kartų buvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus.

4.5. Visos šeiminio pobūdžio aplinkybės ir socialiniai ryšiai, kuriems kasatorius suteikia didelę reikšmę, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti laikomi įprastomis gyvenimiškomis aplinkybėmis, kurios, be abejo, pripažintinos turinčiomis reikšmės individualizuojant bausmę, tačiau nėra išimtinės, kurių pagrindu G. K. galėtų būti skiriama dvigubai mažesnė, nei sankcijoje nustatyta minimali, bausmė. Aptartos aplinkybės patvirtina G. K. asmenybės ir jo veiksmų pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas tai tinkamai įvertino ir pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo G. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas konkrečių įrodymų turinio vertinimas, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką ir įrodymų vertinimo

7. Nuteistojo kasaciniame skunde keliami klausimai dėl liudytojo A. G. parodymų vertinimo tuo aspektu, kad, pasak kasatoriaus, A. G. buvo nusikalstamų veikų imitavimo modelio (toliau – NVIM) dalyvis kituose ikiteisminiuose tyrimuose, kad liudytojo ir jį kontroliavusių pareigūnų veikimas laikytinas provokuojančiu, o jo parodymų turinys taip pat kelia abejonių patikimumo aspektu. Taip pat kasatorius akcentuoja, kad neviešo pobūdžio veiksmai buvo tęsiami pernelyg ilgai, taip siekiant pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde kritika dėl su liudytoju A. G. susijusių pirmiau nurodytų klausimų yra pateikiama bendrai, todėl ir teisėjų kolegija į kasatoriaus argumentus atsako jų neišskirdama į atskiras teismo nutarties dalis.

8. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo pradėtas 2019 m. rugsėjo 23 d., gavus A. G. protokolą-pareiškimą. Jame pareiškėjas nurodė, kad nori pranešti ir padėti policijai išaiškinti nusikaltimą, susijusį su didelio kiekio narkotikų platinimu, nes žmogus vardu G. siūlo jam įgyti didelį kiekį narkotikų. 2019 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, siekiant gauti tyrimui reikšmingų duomenų apie G. K. ir jo bendrininkų galimai daromas nusikalstamas veikas, nustatyti visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, visus prie šių nusikaltimų organizavimo ir vykdymo prisidėjusius asmenis, nustatyti jų vaidmenis, bendravimo mechanizmą, nustatyti narkotinių (psichotropinių) medžiagų galimas slėpimo, gaminimo vietas, gabenimo kelius, patikrinti turimą informaciją, surinkti papildomų duomenų ikiteisminiame tyrime apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, pirmiau aptartų duomenų, leidusių susieti G. K. ir jo nenustatytus bendrininkus su tiriama nusikalstama veika, pagrindu dėl G. K. ir jo nenustatytų bendrininkų buvo sankcionuoti BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose nurodyti procesinės prievartos veiksmai nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d. (1 t., b. l. 109–120).

9. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojas A. G. buvo supažindintas su 2019 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, informuotas apie draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 121) (skundžiamo nuosprendžio 16 punktas). Taigi, byloje esanti ir teismų ištirta medžiaga aiškiai patvirtina, kad BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatyti procesinės prievartos veiksmai buvo pradėti taikyti po to, kai A. G. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Pažymėtina, kad faktinio ar teisinio pagrindo egzistavimo dėl NVIM veiksmų taikymo kasatorius nekvestionuoja, tačiau nesutinka su tariamai „išimtinių sąlygų“ sudarymu A. G., nes nurodo, kad pastarajam nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šioje byloje tiriamo kvaišalų įsigijimo (ir kitų susijusių veiksmų). Atsakant į šį kasatoriaus argumentą, pažymėtina, kad A. G. galimos baudžiamosios atsakomybės klausimas, kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 16 punkte, nėra šios baudžiamosios bylos dalykas ir negali būti tiesiogiai siejamas su šioje byloje taikytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vertinimu. Dėl galimo liudytojo suinteresuotumo ir jo parodymų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys tolesnėje šios nutarties dalyje.

10. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Kita sąlyga – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumas, tai reiškia, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus turi būti laikomasi įstatymų reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatymas asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą, ar buvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01). Teismų praktikoje šiuo klausimu yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2010, 2K-238-139/2015). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinamas ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-511/2017, 2K-7-174-303/2019).

11. Kaip minėta, kasatoriaus kritika byloje taikytam NVIM grindžiama teiginiu, kad teisėsaugos institucijų ir kartu su jomis veikusio liudytojo A. G. veiksmai laikytini provokuojamais. Į iš esmės analogiškus kasatoriaus argumentus skundžiamame nuosprendyje atsakė apeliacinės instancijos teismas. Kaip minėta, A. G. buvo supažindintas su 2019 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, informuotas apie draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Teismai nustatė, kad NVIM dalyvis, siekiant išvengti provokacinių veiksmų, dėl to buvo papildomai instruktuotas ir buvo skiriamas didelis dėmesys NVIM procesinio veiksmo teisėtumo kontrolei. Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas galimos provokacijos aplinkybes, papildomai apklausė liudytojus A. G., A. Matulevičių (Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyriausiąjį tyrėją), analizavo užfiksuotų A. G. ir nuteistojo pokalbių turinį, jį išsamiai aptarė (nuosprendžio 15, 16–19, 21–22 punktai). Šis teismas taip pat ištyrė ir nuteistojo parodymus (jo gynybinę versiją) dėl bendravimo su A. G. turinio (nuosprendžio 20 punktas) ir konstatavo jų prieštaravimą byloje surinktai medžiagai. Teisėjų kolegija, nekartodama nurodytose skundžiamo nuosprendžio dalyse pateiktų išaiškinimų ir neperkeldama ištirtų įrodymų turinio į kasacinės nutarties aprašomąją dalį, konstatuoja, kad nuteistojo ir A. G. tarpusavio pokalbių turinys apeliacinės instancijos teismo ištirtas išsamiai, o kasacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės kvestionuojamas liudytojo A. G. patikimumas per se (pats savaime), yra deklaratyvūs. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodytos ir konkrečios nuteistojo pasakytos frazės ir veiksmai, kurie patvirtina aktyvų nuteistojo veikimą jo paties iniciatyva, o ne dėl A. G. (ar kitų asmenų) provokacijos: nuteistojo prašymas A. G. pasiūlyti tablečių „kam gali“, instruktavimas dėl kvaišalų įsigijimo, jų kiekio, rūšiavimo, užuominos apie darymą kaip „praeitą kartą“, kvaišalų pavyzdžių davimas ir kt. Galimas provokacijos faktas skundžiamame nuosprendyje vienareikšmiškai paneigtas, nurodyti išsamūs tokio teismo sprendimo motyvai, kurie pagrįsti užfiksuotais nuteistojo ir A. G. bendravimo elementais, kurių turinio teisingumo, pažymėtina, kasatorius neginčija. Kasatorius nenurodė, kokius konkrečius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, vertindamas A. G. parodymus ir kitus surinktus įrodymus, padarė apeliacinės instancijos teismas, taip pat nepateikė argumentų, kokia bylos medžiaga galėtų suponuoti skirtingas išvadas dėl kasatoriaus kaltės turinio, nei konstatavo bylą nagrinėję teismai.

12. BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatų prasmė suponuoja, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. turi tęstis tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiškai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimą padariusiems asmenims išaiškinti, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Taigi laiko optimalumas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą, siekiamus tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2012). Nagrinėjamoje byloje 2019 m. rugsėjo 26 d. G. K. perdavė A. G. kaip pavyzdį „Subutex“ tablečių pakuotę su 7 tabletėmis, kuriose, pagal specialisto išvadą, buvo 0,056 g psichotropinės medžiagos buprenorfino. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo tęsiami tos pačios 2019 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu, ja NVIM taikymas buvo sankcionuotas iki 2019 m. gruodžio 24 d. Bylos įrodymai patvirtina, kad toliau A. G. dar tris kartus susitiko su G. K.. 2019 m. spalio 2 d. vykusio susitikimo metu buvo sutarta dėl tabletės mažesnės kainos, 2019 m. spalio 3 d. dienos metu įvykusio susitikimo metu A. G. perdavė G. K. 1100 Eur už įgyjamas tabletes, o susitikus vakare pastarasis perdavė A. G. 490 vienetų tablečių „Subutex“, kuriose, pagal specialisto išvadą (2 t., b. l. 36–39), buvo 3,92 g psichotropinės medžiagos buprenorfino. Sutiktina, kad informacijos apie nuteistojo daromas nusikalstamas veikas buvo gauta jau pirmojo susitikimo su A. G. metu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad po pirmojo susitikimo nebuvo žinoma draudžiamų medžiagų buvimo (laikymo) vieta, nežinomi kiti bendrininkai (vėliau nustatytas ir kitas veikoje dalyvavęs asmuo – kitas nuteistasis L. M.), pats kasatorius buvo užsiminęs, kad užsiima narkotinių medžiagų kontrabanda į Norvegiją, todėl buvo siekiama gauti daugiau duomenų apie šią veiką. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina tolesnio NVIM taikymo pagrįstumą, šiai išvadai pritaria ir teisėjų kolegija. Iš byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad NVIM buvo tęsiamas dirbtinai, siekiant „tiražuoti“ nusikalstamos veikos epizodus, siekiant sunkesnės kvalifikacijos pagal BK nuostatas, ar kitaip sąmoningai siekiant pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas nepadarė baudžiamojo proceso pažeidimų, nurodomų kasaciniame skunde, – NVIM taikymas patikrintas išsamiai, liudytojo A. G. parodymų turinys ir liudytojo patikimumas patys savaime nekelia abejonių, o kasatoriaus teiginiai apie provokuojamojo pobūdžio teisėsaugos institucijų veiksmus ar sąmoningą NVIM tęsimą siekiant pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos medžiagai.

Dėl paskirtos bausmės

14. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę G. K., neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, ir į tai, kad jis turi glaudžius socialinius ryšius, šeimą, rūpinasi nepilnamečiu vaiku.

15. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013,2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020).

16. Teisėjų kolegija nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo požymių dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, susijusios su bausmės G. K. paskyrimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (taip pat ir nurodytas kasaciniame skunde), tačiau pažymėjo ir tai, kad G. K. kritiškai savo veiksmų nevertina (yra linkęs dalį kaltės perkelti kitiems asmenims), nesiekia susirasti nuolatinio darbo ar kito legalaus pajamų šaltinio, nekeičia savo gyvenimo būdo, anksčiau jam taikytos kriminalinės bausmės tikslo nepasiekė, be to, nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas su bendrininkų grupe. Atsižvelgdamas į šias ir kitas skundžiamo nuosprendžio 38–39 punktuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas paskyrė G. K. bausmę, kuri atitinka minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą bausmę, – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. K. kasacinį skundą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis