Baudžiamoji byla Nr. 2K-223-654/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06689-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.13; 2.1.7.1; 2.3.4.7.1; 2.3.4.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio.
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu J. S. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta aštuonių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 682 straipsniu, J. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – jai uždrausta trejus metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu.
Iš J. S. paimti 27 šunys konfiskuoti ir perduoti nuolatinei globai VšĮ „Būk mano draugas“.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, patenkinus Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro E. Ž. apeliacinį skundą, pakeista Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalis dėl J. S. paskirtos bausmės ir už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. S. paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. S. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji ne vėliau nei 2021 m. sausio mėn., tikslesnė data, laikas ir vieta nenustatyti, sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims, kurių indentifikaciniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – pašalinti balso stygas, taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, ir 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, pagal kurias žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, taip žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino ir dėl to gyvūnai yra suluošinti.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai parinko netinkamą bausmės rūšį, kadangi nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme J. S. neprašė, kad jai būtų skiriami viešieji darbai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į J. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jos asmenybę, nuteistajai už jos padarytą nusikalstamą veiką paskyrė 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistoji J. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį ir bylą nutraukti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, be to, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus vertino paviršutiniškai, vienpusiškai, padarė įrodymais nepagrįstas išvadas ir nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu.
3.2. 2021 m. balandžio 20 d. Tauragės apskrities veiklos skyriaus tyrėja L. S., vadovaudamasi BPK 205 straipsniu, paskyrė užduotį atlikti objektų tyrimą, tačiau BPK 180 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkanti specialisto išvada nebuvo gauta. 2021 m. birželio 29 d. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos raštas be datos ir registracijos numerio, šiame rašte atsakoma į užduotyje suformuluotus klausimus. Jame nurodyta, jog dešimčiai iš nuteistajai priklausančių augintinių buvo pašalintos balso stygos ir tai yra gyvūnų suluošinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi šiuo dokumentu, tačiau nė vienas iš šį dokumentą pasirašiusių asmenų nebuvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Taigi šis dokumentas turėtų būti laikomas niekiniu ir sprendžiant J. S. atsakomybės klausimą juo remtis nebuvo galima.
3.3. Tai, kad šis dokumentas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtina ir vėlesni bylos įvykiai. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. spalio 12 d., paprašė atnaujinti įrodymų tyrimą dėl su šiuo dokumentu susijusių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas prokurorės prašymą patenkino ir įrodymų tyrimą atnaujino, o siekdamas pašalinti šio įrodymo trūkumus, į teismo posėdį pakvietė apklausti kaip specialistus asmenis, pasirašiusius dokumentą. Pagal BPK 284 straipsnio 2 dalį, specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausti tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti. Taigi tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai nėra suderinami su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir šių veiksmų rezultatas negalėtų būti laikomas leistinu įrodymu. A. G. ir G. R., pasirašę dokumentą, apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuotoliniu būdu, taip ir nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.
3.4. Be to, iš bylos medžiagos yra aišku, kad keturiolika gyvūnų augintinių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikai buvo pateikti gerokai anksčiau, prieš surašant užduotį atlikti tyrimą, t. y. dar 2021 m. kovo 4 d. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad už atliktą tyrimą sumokėjo ne jį paskyrusi policijos įstaiga, bet VšĮ „Būk mano draugas“, kurios atstovai yra priešiškai nusiteikę nuteistosios atžvilgiu, taip pat ši įstaiga yra finansiniais ryšiais glaudžiai susijusi su dokumentą surašiusia įstaiga. Šios aplinkybės pagrindžia, kad byloje nėra leistinų įrodymų išvadai, jog dešimčiai J. S. priklausančių gyvūnų augintinių buvo atliktos uždraustos veterinarinės procedūros.
3.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs J. S. kaltę, rėmėsi tuo, kad byloje nenustatyta, jog gyvūnai būtų buvę kitų asmenų, išskyrus J. S., priežiūroje. Tokių duomenų, išskyrus duomenis apie nuteistosios šunų pardavimą asmeniui vardu P., byloje tikrai nebuvo. Bet jų nebuvo ne dėl to, kad nuteistoji šunis visą laiką prižiūrėdavau tik pati. Tokių duomenų byloje nebuvo dėl to, kad jų surinkti niekas net nebandė. Nuo 2017 m. pabaigos nuteistoji yra ne kartą išvykusi atostogauti ilgesniam laikui. Šios aplinkybės buvo nurodytos apeliaciniame skunde, buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Taigi kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtino, kad išvada, jog nuteistajai priklausantys augintiniai ilgesnį laiką nebuvo prižiūrimi kitų asmenų, yra neteisinga. Tačiau dėl nurodytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo.
3.6. Liudytoja A. S., kurios parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, prieš tai buvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tai patvirtina 2022 m. balandžio 15 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas. Ši aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas ne tik nepateikė jos įvertinimo, bet ir rėmėsi minėtos liudytojos parodymais.
3.7. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnį, konfiskavo ne tik kasatorei priklausančius šunis, kuriems buvo konstatuotas balso stygų pašalinimas, bet ir kitus nuteistajai priklausančius 19 šunų. Nors šios baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajai taikymas buvo skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su augintinių konfiskavimu, nepasisakė, apsiribodamas formuluote, jog jis pritaria pirmosios instancijos teismo požiūriui ir vertinimui. Vertinant BK 72 straipsnį ir suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, akivaizdu, kad 19 augintinių, kuriems jokios draudžiamos veterinarinės procedūros nebuvo atliktos, negali būti vertinami kaip nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl jie negalėjo būti konfiskuojami.
3.8. Be to, pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai nusikalstamos veikos įrankiu pripažino visus nuteistajai priklausančius šunis, bet ir visus juos be jokio teisinio pagrindo neatlygintinai perdavė tretiesiems asmenims. Ši aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde, tačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė.
3.9. Neteisėtą nuteistajai priklausančių augintinių konfiskavimą apeliacinės instancijos teismas pagrindė neteisėtu kitos baudžiamojo pobūdžio priemonės, t. y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, paskyrimu. Tačiau vienos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo faktas negali būti laikomas pagrindu taikyti kitą baudžiamojo pobūdžio priemonę. Akivaizdu, kad turto konfiskavimą ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą reglamentuoja skirtingos baudžiamojo įstatymo normos ir šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra siejamas su skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, BK 72 straipsnio taikymo aspektu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėti.
3.10. J. S. buvo netinkamai pritaikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 682 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi prieš du mėnesius galios netekusia baudžiamojo įstatymo norma, kartu konstatavo, kad baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Vien faktas, kad nuteistajai buvo taikoma netekusi galios baudžiamojo įstatymo norma, leidžia teigti, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta.
3.11. Tiek iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusios BK 682 straipsnio 1 dalies, tiek naujos BK 682 straipsnio 1 dalies redakcijos turinio analizė ir lingvistinė išraiška leidžia teigti, kad šią baudžiamojo poveikio priemonę įstatymų leidėjas sieja su darbine nuteisto asmens veikla, nepriklausomai nuo darbinės veiklos realizavimo formos, ir su draudimu užsiimti tokio pobūdžio darbine veikla. Tokią išvadą galima daryti ir iš 2017 m. rugpjūčio 30 d. aiškinamojo rašto dėl Baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066.
3.12. Šiuo atveju nuteistoji nebuvo kaltinama jokių darbinę veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu. Tai reiškia, kad draudimas trejus metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu J. S. yra paskirtas nepagrįstai, netinkamai taikant materialiosios teisės normas. Naminių gyvūnų laikymas, skirtingai nei jų veisimas, negali būti laikomas darbine veikla, todėl draudimas laikyti naminius gyvūnus negalėjo būti taikomas, nes tokio turinio baudžiamojo poveikio priemonė galiojančiame baudžiamajame įstatyme apskritai nėra nurodyta.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra pagrindo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.
4.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir tinkamai ją kvalifikavo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį. Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą ir vertindami bylos įrodymus, nepažeidė BPK normų, visas bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, pagrįstai pripažinti leistinais įrodymais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta jų išsami analizė ir išvados dėl jų vertinimo. Teismų išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos ir neprieštaringos.
4.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visais bylai reikšmingais aspektais pasisakyta pakankamai plačiai. Teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, apeliacinio skundo esminius argumentus palygino su byloje surinkta medžiaga, patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumą, atskleidė įrodymų esmę. Apeliacinis instancijos teismas motyvuotai pašalino nuteistosios apeliaciniame skunde iškeltas abejones dėl atskirų įrodymų leistinumo ir dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, susijusių su J. S. kaltės konstatavimu ir jos padarytos veikos kvalifikavimu, pagrįstumo.
4.4. Nesutiktina su kasatorės argumentais, kad teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos išvada. Apeliacinės instancijos teismas patikrino tiek išvados patikimumą, tiek pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip specialistai buvo apklausti tyrimą atlikę ir išvadą pateikę specialistai A. G. ir G. R., jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą. Šie specialistai patvirtino padarytas išvadas ir paaiškino jų turinį, atlikto tyrimo rezultatus bei metodus. Taigi teismas neturėjo jokio įstatymu įtvirtinto pagrindo atmesti šį įrodymų šaltinį ir juo nesivadovauti. Be to, iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai išvadą gretino su kitais bylos įrodymais: liudytojų S. J., A. S., M. B., J. J., V. N., V. G., G. V. ir kitų parodymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo aktu, 2021 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir kitais rašytiniais įrodymais.
4.5. Nesiremti liudytojos A. S. parodymais, kuri tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta laikantis BPK nustatytos tvarkos, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, teismai neturėjo pagrindo.
4.6. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria ne tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje, bet ir tais atvejais, kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 681 straipsnio 3 dalis). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nuteistosios parodymus teisiamojo posėdžio metu, J. S. nuo 2014 m. įgijo didelį skaičių šunų, nusprendė juos veisti ir veisė. Tokios aplinkybės įrodo, kad nuteistoji ilgą laiką užsiėmė naminių gyvūnų laikymo ir veisimo veikla, todėl prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, atsižvelgiant į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytų teisės aktų pažeidimų mastą, pavojingumą ir pasekmes, yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams atimti teisę laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu. Ši poveikio priemonė paskirta esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms ir pagrindams.
4.7. Kasatorė nepagrįstai akcentuoja 2017 m. rugpjūčio 30 d. aiškinamąjį raštą, nes šiuo raštu buvo paaiškinti BK kai kurių straipsnių, tarp jų ir BK 681 straipsnio, pakeitimo įstatymo projekto motyvai, o ne galiojančių BK nuostatų taikymo taisyklės.
4.8. Byloje nustatyta, kad nuteistoji sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims atlikti draudžiamas veterinarines procedūras. 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo metu iš J. S. buvo paimti 27 šunys ir nustatyta, kad 10-iai iš jų buvo pašalintos balso stygos. Teismas pagrįstai vertino, kad paimti naminiai gyvūnai yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes be jų būtų neįmanoma padaryti nagrinėjamos nusikalstamos veikos, todėl teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes bei tai, kad nuteistajai nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, pagrįstai nusprendė konfiskuoti visus per patikrinimą iš nuteistosios paimtus 27 šunis.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 89 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo
6. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais. BPK yra nurodyti įrodymų gavimo šaltiniai ir vienas iš jų yra specialisto išvada. BPK 89 straipsnyje nurodyti specialistui ir specialisto išvadai keliami reikalavimai. BPK 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Šis reikalavimas yra viena esminių specialisto dalyvavimo baudžiamajame procese ir jo išvadų patikimumo sąlygų, o jo neįvykdymas yra BPK pažeidimas, kuris kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl yra esminis BPK pažeidimas. Be to, BPK 89 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Užtikrinti, kad dalyvauti kaip specialistai baudžiamajame procese kviečiami asmenys būtų įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą ir kad specialisto išvada atitiktų BPK 89 straipsnio 3 dalies reikalavimus, visų pirma yra užduotį specialistui pateikiančio asmens pareiga.
7. Šią bylą tyrusi tyrėja 2021 m. balandžio 20 d. surašė užduotį atlikti objektų tyrimą ir elektroniniu būdu perdavė ją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos (toliau – LSMU) vadovei. 2021 m. birželio 29 d. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas LSMU atsakymas, kuriame nurodyti atsakymai į tyrėjos užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytus klausimus. Šį atsakymą pasirašė trys objektų tyrimą atlikę asmenys, tačiau byloje nėra dokumentų, rodančių, kad jie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Pirmosios instancijos teisme klausimo dėl specialistų neįspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės niekas iš proceso dalyvių nekėlė, o priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi LSMU išvada. Šis klausimas buvo keltas nuteistosios apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo neištaisė ir nors teismo posėdyje apklausė specialistus, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo, tinkamai, laikydamasis BPK 284 straipsnio 4 dalies ir 277 straipsnio 1 dalies nuostatų, specialistų apie atsakomybę dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą neįspėjo.
8. Šioje byloje J. S. buvo kaltinta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 310 straipsnio 1 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, jeigu dėl to gyvūnas buvo suluošintas. Šios sudėties pasekmių požymis – gyvūnų suluošinimas – buvo įrodinėjamas specialisto išvada, kuri buvo gauta esmingai pažeidžiant BPK 89 straipsnio 2 dalį, tačiau šis BPK pažeidimas gali būti ištaisytas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas turi imtis veiksmų, kad gautų BPK 89 ir 90 straipsnių nuostatas atitinkančią specialisto išvadą, o ją gavęs turi motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus.
9. Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, šioje nutartyje apie kasacinio skundo argumentus dėl kitų įrodymų leistinumo, įrodymų vertinimo, turto konfiskavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės nepasisakoma.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Algimantas Valantinas
Alenas Piesliakas
