Civilinė byla Nr. 3K-3-274-611/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01109-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 49;
114.9.6; 114.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notaro biuro notarei A. Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl pomirtinės teismo ekspertizės ir kitų byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžiant sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2011 m. rugsėjo 2 d. O. K. ir A. K. sudarytą gyvenamojo namo dovanojimo sutartį, patvirtintą Garliavos miesto notaro biuro notarės A. Ž. (notarinio registro Nr. AŽ-1231). Ieškovas nurodė, kad jam po motinos mirties paaiškėjo apie neteisėtai sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo atsakovui sandorį. 2011 m. rugsėjo 2 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartimi O. K. padovanojo broliui – atsakovui – gyvenamąjį namą, kiemo statinius, žemės sklypą Kauno r., Garliavos m., duomenys neskelbtini. Ieškovui kilo pagrįstų abejonių, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo išreikšta O. K. laisva valia. O. K. iki mirties 2012 m. vasario 21 d. gyveno šiame name kartu su atsakovu ir jo šeima, buvo silpnos sveikatos, nes maždaug prieš 10 metų patyrė stiprų insultą ir negalėjo vaikščioti, po jo galėjo tik atsisėsti. Paskutiniais metais jai itin pašlijo sveikata, sutriko atmintis, regėjimas, vėliau ji ėmė nepažinti žmonių, šeimos narių. Nuo 2007 m. kovo 8 d. O. K. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kadangi atsakovas su savo šeima gyveno pas motiną, todėl jis savo nuožiūra ja rūpinosi, darė jai įtaką. Ieškovas, lankydamasis pas motiną, 2011 metų rudenį pastebėjo, kad ji yra prislėgta, išgąsdinta, nedaug ką pasakoja, apsiverkia. Atsakovas sudarė aplinkybes, leidžiančias motinai suprasti, kad ji yra nuo jo visapusiškai priklausoma. Todėl O. K. dėl minėtų aplinkybių, ekonominio priklausomumo, psichologinio spaudimo buvo priversta pasirašyti 2011 m. rugsėjo 2 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartį. Kadangi sandoriu nėra išreikšta tikroji, laisva valia, motina nesuprato atliekamų veiksmų esmės, todėl ieškovas sandorį prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančia 2011 m. rugsėjo 2 d. O. K. ir A. K. sudarytą gyvenamojo namo, kiemo statinių, žemės sklypo Kauno r., Garliavos m., duomenys neskelbtini, dovanojimo sutartį Nr. AŽ-1231, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notaro biuro notarės A. Ž..
Teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. AŽ-1231 O. K. padovanojo sūnui A. K. gyvenamąjį namą, kitus statinius bei žemės sklypą Kauno r., Garliavos m., duomenys neskelbtini. O. K. mirė 2012 m. vasario 21 d. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis O. K. buvo nustatytas nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 8 d., vėliau pratęstas nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. gegužės 28 d.
Teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi paskyrė pomirtinę O. K. teismo psichiatrinę ekspertizę; 2013 m. sausio 10 d. teismo psichiatrinės ekspertizės aktu Nr. 83TPK-10/2012 nustatyta, kad O. K. sandorio sudarymo metu sirgo kraujagysline silpnaprotyste, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2013 m. rugsėjo 10–19 d. pakartotinės pomirtinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad O. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sandorio sudarymo ir pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo kraujagysline silpnaprotyste, tokia būsena atsirado maždaug apie 2007 metus ir tęsėsi iki mirties. O. K. diagnozuotas psichikos sutrikimas – kraujagyslinė silpnaprotystė galėjo padaryti įtaką jos veiksmams ir valiai sudarant dovanojimo sutartį. Teismas, vertindamas ekspertizės išvadas, nurodė, kad šias išvadas per pirmąją ekspertizę padarė dviejų teismo ekspertų komisija, o per pakartotinę pomirtinę ekspertizę – trijų teismo ekspertų komisija, ekspertizės grindžiamos O. K. medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie jos sveikatos būklę, išvados yra išsamiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, todėl ryšium su O. K. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis sudarė pagrindą padaryti išvadą, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas duomenų bei įrodymų, keliančių abejonių dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo, byloje nenustatė, jų nepateikė ir atsakovas. Atsakovas O. K. laisvą apsisprendimą sudaryti dovanojimo sutartį jo naudai įrodinėjo tik liudytojų parodymais, kurie yra prieštaraujantys tarpusavyje, todėl nesudaro pagrindo atmesti bei paneigti ekspertų išvadas. Nors dovanojimo sandorį tvirtinusi notarė ir nurodė, kad įsitikino O. K. valia per pokalbį, tačiau teismas vertino, kad notarė neturi specialiųjų medicininių, psichiatrinių žinių, kad galėtų tinkamai įvertinti O. K. psichikos būklę dovanojimo sutarties sudarymo metu. Todėl tai, kad išoriškai O. K. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistų – teismo ekspertų, turinčių specialiųjų žinių, – išvadų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje išklausytų šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei susipažinęs su teismo pomirtinių ekspertizių išvadomis, sprendė, kad O. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, todėl šią sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nors ieškovas ieškinį prašė tenkinti CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą pagrindžiančius argumentus, sprendė, kad šalių elgesys ir dovanojimo sutarties sudarymo sąlygos neleidžia daryti besąlygiškos išvados, kad O. K. buvo priversta sudaryti sandorį, t. y. padovanoti turtą dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis. Teismas iš įrodymų visumos padaręs išvadą, kad O. K. dovanojimo sandorio sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir tinkamai jų valdyti, ieškinį tenkino CK 1.89 straipsnio pagrindu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo argumentus dėl naujų įrodymų priėmimo, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastoto 2010 m. gegužės 28 d. dokumento O. K. sveikatos istorijoje buvo pradėtas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. 2013 m. lapkričio 27 d., ir šiomis aplinkybėmis yra grindžiamas apeliacinis skundas, todėl šie įrodymai priimtini, nes būtinybė juos pateikti atsirado po teismo sprendimo priėmimo. Tačiau prašymas prijungti prie bylos notaro patvirtintus liudytojos Z. T. (O. K. gydžiusios gydytojos) parodymus netenkintinas, nes nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima priimti į bylą rašytinius liudytojos Z. T. parodymus, atsakovas prašymą apklausti liudytoją Z. T. turėjo galimybę reikšti kur kas anksčiau, t. y. dar prieš sprendžiant klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, būtent tada, kai buvo apklausti šalių liudytojai arba kai atsakovas pareiškė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau atsakovas tokio prašymo tuo metu nereiškė, jį pateikė tik atlikus pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo procesinis elgesys negali būti pripažintas tinkamu ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti be jokių objektyvių priežasčių pavėluotai pateiktą atsakovo prašymą. Taip pat teisėjų kolegija sprendė, kad, prašydamas iškviesti apklausai ekspertus, atsakovas net nenurodė, kokias aplinkybes ir kokius prieštaravimus ar neaiškumus jis norėtų išsiaiškinti, pateikdamas ekspertams tam tikrus konkrečius klausimus, todėl tokia atsakovo pozicija rodo tai, jog jis tik siekia papildomo bylos nagrinėjimo, net neturėdamas pagrįstų ir konkrečiai išreikštų abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo. Teisėjų kolegija nurodė, kad nei O. K. gydžiusios gydytojos (Z. T.), nei notarės apklausa šiuo požiūriu negalėtų būti vertinama kaip galėjusi turėti esminę reikšmę ginčui išspręsti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmetė ir atsakovo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Taip pat teisėjų kolegija sprendė, kad nėra būtinybės stabdyti nagrinėjamą bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, taip pat nėra poreikio ją stabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl vieno O. K. sveikatos istorijoje esančio galimai suklastoto dokumento, o byloje buvo pateikta kur kas daugiau O. K. sveikatos būklę apibūdinančių medicininių duomenų ir ekspertai vertino jų visumą.
Pasisakydama dėl atsakovo neva pažeistos teisės į tinkamą procesą, teisėjų kolegija nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu, kaip dovanotojos (O. K.) sudarytą dėl ekonominio priklausomumo, psichologinio spaudimo, t. y. teigiant, kad ji buvo priversta jį sudaryti, tačiau grindžiant ieškinį buvo nurodytos ir faktinės aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle, jos suvokimu, tvirtinant, kad sandoryje nėra išreikšta tikroji O. K. valia. Bylos nagrinėjimo eiga patvirtina, kad ir pačiam atsakovui buvo aiškus ir žinomas šis ieškinio pagrindas, šioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti buvo skiriamos ekspertizės, šalys, siekdamos jas įrodyti arba paneigti, kvietėsi liudytojus ar teikė kitus įrodymus.
Vertindama ekspertizės išvadų pagrįstumą ir kitus byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija nurodė, kad ekspertų išvados yra pagrįstos byloje surinktais medicininiais duomenimis apie O. K. sveikatos būklę (įrašais sveikatos istorijose), ekspertai juos išanalizavo ir įvertino bei išvadas motyvuotai pagrindė, atsakovas nepateikė jokių konkrečių jo abejones pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Pirmosios instancijos teismas ne tik nurodė byloje apklaustų liudytojų parodymų turinį, bet ir juos įvertino, tačiau, kaip pripažįsta ir pats atsakovas, liudytojai neturi specialiųjų medicininių žinių, todėl negali tinkamai įvertinti asmens psichinės būklės, ir jų parodymų patikimumo lygis sprendžiamo ginčo aspektu nėra toks pat, kaip įrašų medicininiuose dokumentuose. O. K. sveikatos istorijoje yra pakankamai įrašų, liudijančių jos psichinės būklės sutrikimus bei jų negrįžtamumą, nes nėra fiksuota jokio pagerėjimo. Taip pat šiose išvadose jokio prieštaravimo nėra, nes pakartotinei ekspertizei buvo keliamas ne tik klausimas dėl O. K. psichinės būklės ginčo sandorio sudarymo metu, bet ir klausimas, nuo kada tokia būsena atsirado ir kiek laiko ji tęsėsi. Byloje nėra pateikta jokių O. K. valią – dovanoti namų valdą atsakovui – patvirtinančių įrodymų, o esant atsakovo nurodytoms aplinkybėms (gyvenimą kartu ir namų valdos priežiūrą bei jos rekonstravimą) būtų galima daryti tik niekuo nepagrįstas prielaidas dėl dovanotojos tikrosios valios sudaryti šį sandorį, tačiau tai nėra įrodinėjimo procese nustatyta aplinkybė.
Atsakydama į atsakovo argumentus dėl subjekto, neturinčio teisės ginčyti sandorio CK 1.89 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija nurodė, kad nors ieškovas O. K. teisių paveldėjimo būdu nėra perėmęs, tačiau jis jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, būtent ginčo sandoris yra kliūtis ieškovui, kaip įpėdiniui pagal įstatymą, tapti O. K. teisių perėmėju, todėl nesuteikus teisės tokiam asmeniui ginčyti galbūt jo teises pažeidžiančio sandorio būtų prieštaraujama sandorio negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui, nes būtų neužtikrina reali pažeistų teisių gynyba.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl atsakovo teisės į tinkamą teismo procesą
Kasatorius nurodo, kad ieškovui ginčijant dovanojimo sutartį CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam net nebuvo sudaryta galimybė tinkamai atsikirsti į tas aplinkybes, jog O. K. ginčo sandorio sudarymo metu būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų. Ekspertų išvados, parašytos remiantis liudytojų, kurie, paties teismo vertinimu, neturi specialiųjų medicininių žinių, parodymais, nepriimant O. K. gydžiusių gydytojų parodymų, remiantis dokumentu, kuris galėjo būti suklastotas, yra nepagrįstos, todėl bylos esmė yra nevisiškai atskleista. Kasatorius abejones dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo reiškė vos su jomis susipažinęs, dėl to prašė atlikti pakartotinę ekspertizę ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimai suklastoto dokumento O. K. sveikatos istorijoje. Taip pat, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes visi atsakovo kviesti liudytojai patvirtino, kad O. K. 2011 m. rudenį suprato savo veiksmus, orientavosi aplinkoje, o visi ieškovo kviesti liudytojai buvo jo šeimos nariai, matę O. K. dveji metai iki ginčo sandorio sudarymo. Teismas, spręsdamas, kad liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, net nenurodė, kurie būtent yra prieštaringi. Be to, apeliacinės instancijos teismui visiškai nekėlė abejonių tas faktas, kad jeigu O. K. būtų sirgusi psichine liga, tai jai nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki jos mirties turėjo būti skirtas medicininis gydymas, turėjo būti ne kartą vertinta jos psichinė būklė, tačiau tokių duomenų jos sveikatos istorijoje nėra. Kasatoriaus teigimu, protinės būklės tyrimas iš tiesų buvo suklastotas siekiant nustatyti palikėjos neįgalumą ir tebuvo pagrindas nustatyti nuolatinės slaugos poreikį, jokių apsilankymų pas pacientę daugiau nebuvo maždaug metus. Kasatoriaus teigimu, byloje esančios ekspertų išvados yra prieštaringos, nes pirminėje teigiama, kad O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų 2011 m. rugsėjo 6 d., o pakartotinėje teigiama, kad kraujagyslinė silpnaprotystė atsirado maždaug apie 2007 m. ir tęsėsi iki mirties. Tai prieštarauja ir O. K. gydžiusios gydytojos parodymams, kad O. K. sirgo depresija apie 2008 m., bet tai buvo trumpalaikis susirgimas. Kasatoriaus teigimu, nė vienoje ekspertizės išvadoje nebuvo susistemintas pacientės gydymas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Ieškovas nurodo, kad kasatorius byloje naudojosi kvalifikuota kelių atstovų pagalba, dėl teismo nekvalifikuotumo, šališkumo ar kitų aplinkybių nė vienoje instancijoje nušalinimo nereiškė. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą apklausti O. K. gydžiusią gydytoją, nes šis prašymas buvo pareikštas ne laiku, po ekspertizės atlikimo. Dokumento suklastojimo aplinkybės buvo iškeltos tik teismui priėmus sprendimą byloje, kas rodo paties kasatoriaus nenuoseklumą ir jo pozicijų prieštaringumą. Asmens sveikatos istorija, jos įrašai kasatoriui buvo žinomi ir jis jų niekada neginčijo. Kasatoriaus aktyvus dalyvavimas procese, prašymas skirti pakartotinę ekspertizę, liudytojų kvietimas rodo, kad jis visąlaik galėjo tinkamai atsikirsti į aplinkybes dėl sandorio negaliojimo dėl O. K. valios trūkumo.
Ieškovo teigimu, iki šios dienos nėra pateikta jokių įrodymų, kad koks nors dokumentas būtų buvęs iš tikrųjų suklastotas, kasatoriaus kviestų liudytojų parodymai byloje apie neva gerą O. K. psichinę būklę yra melagingi, nes visi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi kasatoriaus ir savo naudai, mat gyvena O. K. gyvenamajame name.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl asmens teisės į tinkamą teismo procesą
Vienas iš pagrindų tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą yra civilinio proceso principų laikymasis. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasatorius ginčija, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą, nes ieškovas ieškinyje buvo nurodęs kitą sandorio negaliojimo pagrindą, t. y. CK 1.91 straipsnio 1 dalį, nei nustatė bylą nagrinėję teismai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255/2013">3K-3-255/2013</a>). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, šalių nurodytas ieškinio ir priešieškinio, jei pareikštas, teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), tiek dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas įrodinėjo dovanojimo sutartį sudariusios jų motinos O. K. tam tikrą psichinę būseną, dėl kurios ji galėjo ar negalėjo suprasti savo veiksmus sudarydama ginčo sandorį. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę šalių įrodinėjamas aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčą, taikydami CK 1.89 straipsnį. Atsakovo teisė į tinkamą procesą pažeista nebuvo, nes jis viso proceso metu aktyviai jame dalyvavo teikdamas įrodymus, reikšdamas tam tikrus reikalavimus ir pan. būtent ieškovo įrodinėjamam ginčo negaliojimo faktiniam pagrindui paneigti.
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu po dovanotojo mirties
CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šios asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandorių negaliojimo institutas turi dvejopą paskirtį. Visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumą, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos skirtumus.
Sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013).
Nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi dviem atliktomis pomirtinėmis ekspertizėmis, sprendė, kad O. K. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti sudaromo dovanojimo sandorio turinio. Kasatorius ginčija ekspertų išvadas, nurodydamas, kad nebuvo apklausta O. K. gydžiusi gydytoja ir išaiškintos kitos byloje svarbios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. V. Dž., bylos Nr. 3K-3-538/2013). CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, todėl vienai iš šalių ginčijant faktines aplinkybes, remiantis tam tikrais byloje nesančiais įrodymais, teismas turi spręsti, kiek naujai įrodinėjamos aplinkybės padėtų pašalinti visas pagrįstas abejones dėl išreikštos mirusios sandorio šalies valios atitikties jos tikrajai valiai. Nagrinėjamu atveju ekspertai, darydami atitinkamą išvadą, rėmėsi O. K. sveikatos istorijoje esančiais dokumentais ir liudytojų parodymais. Byloje nenustatyta, kodėl laiku nebuvo gauta O. K. gydžiusios gydytojos pažyma, neabejotinai galėjusi turėti įtakos ir ekspertų padarytoms išvadoms. Kiekvieną iš ginčo šalių palaikantys liudytojai įrodinėjo priešingas aplinkybes, todėl bylą nagrinėjantys teismai turėjo itin atidžiai vertinti liudytojų parodymus, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokio pobūdžio bylose taip pat turi būti įvertintos ir sandorio sudarymo aplinkybės. Šiuo atveju tai, kad O. K. ilgus metus kartu su sūnumi, atsakovu, gyveno ginčo name, jo prižiūrima ir slaugoma, kad sūnus rekonstravo ginčo namą ir nėra duomenų, jog O. K. būtų tam prieštaravusi. Iš bylos duomenų matyti, kad O. K. neturėjo aiškiai suformuluotos, nusistovėjusios pozicijos, kam ji norėtų palikti ginčo namą, todėl tam, kad būtų galima teigti, jog sudaryta dovanojimo sutartis iš tikrųjų neatitiko jos vidinės valios, turi būti surinkta kaip galima daugiau prieštaravimus šalinančių įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka, kad O. K. dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau teismai detaliau neanalizavo, ar moteris buvo ne tik fiziškai priklausoma nuo kitų asmenų, sunkiai judėjo, bet taip pat ir nesuprato savo veiksmų reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, kad toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia ginčijamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui tam, kad būtų išsiaiškintos papildomos byloje svarbios aplinkybės.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus argumentai, jog protinės būklės tyrimas, 2010 m. gegužės 28 d. psichiatro pažyma, iš tiesų buvo suklastotas siekiant nustatyti palikėjos neįgalumą ir tebuvo pagrindas nustatyti nuolatinės slaugos poreikį, gali būti reikšminga sprendžiant dėl kasatoriaus nesąžiningumo, nes būtent kasatorius buvo daugiausiai atsakingas už O. K. slaugą ir sveikatos priežiūrą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 11,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Andžej Maciejevski
Vincas Verseckas
