Civilinė byla Nr. e3K-3-121-781/2025
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02014-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3; 3.1.14.8.1; 3.2.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (pranešėja), Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės įmonės „PlusPlus Capital AS“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės įmonės „PlusPlus Capital AS“ ieškinį atsakovams G. K. ir A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Inovestus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškovo pareigą tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei teismo pareigą tai išaiškinti ieškovui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo:
2.1. pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) atsakovo G. K. (toliau – ir atsakovas) sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po motinos J. K. mirties, atsisakymą;
2.2. leisti nukreipti išieškojimą ieškovės „PlusPlus Capital AS“ naudai iš atsakovo G. K. pagal Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-333-425-2010 į A. K. nuosavybės teise priklausantį turtą: 3/8 dalį buto (duomenys neskelbtini); 87/580 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis kiemo dangos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis automobilio „Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. į A. K. nuosavybe esančius 750 Eur;
2.3. jeigu G. K. atsisakytas paveldėti turtas (ar jo vertė) turi būti priskirtas į bendrą G. K. turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais jo bankroto bylos kreditoriais, leisti nukreipti visų G. K. kreditorių išieškojimą į nurodytą A. K. nuosavybės teise priklausantį turtą.
3. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido ieškovei reikalavimą pagal Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-333-425-2010 dėl 610 849,94 Lt (177 057,95 Eur) skolos ir 10 108 Lt (2929,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš atsakovo G. K.. Utenos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 22 d. atsakovui G. K. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Inovestus“. Ieškovės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJGQi0xMjgtMTA1NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2FB-128-1055/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2FB-128-1055/2020">e2FB-128-1055/2020</a>.
4. Ieškovė kreipėsi į atsakovo G. K. bankroto administratorę, prašydama patikrinti atsakovo sudarytus sandorius, ar nėra mirę jo tėvai, siekiant nustatyti, ar siekiančiam bankrutuoti atsakovui nebuvo atsiradusi teisė į palikimą. Ieškovė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl duomenų patikrinimo registruose. 2023 m. spalio 6 d. buvo gauti duomenys, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. mirė atsakovo G. K. motina J. K., o jos palikimą 2020 m. spalio 22 d. priėmė sutuoktinis atsakovas A. K., kadangi palikėjos vaikai L. K., A. K. ir atsakovas G. K. atsisakė palikimo. A. K. 2020 m. spalio 22 d. išdavė įgaliojimą atsakovui G. K. tvarkyti paveldėjimo bylą ir priimti palikimą. Kitiems pirmos eilės įpėdiniams atsisakius palikimo, atsakovas G. K. turėjo paveldėti 3/4 dalis palikimą sudarančio turto (3/8 dalis viso turto).
5. Atsakovo G. K. veiksmai, atsisakant palikimo, pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises ir yra nesąžiningi. Bankroto administratorė nesikreipė į teismą dėl nesąžiningo sandorio nuginčijimo. Sandoris pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, konstatuojant niekinį sandorio pobūdį, arba actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Sandoris sudarytas po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, įtvirtinančias tai, jog disponuoti turtu bankrutuojantis asmuo gali tik pagal FABĮ reikalavimus.
6. Ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovė apie atsakovo motinos mirtį ir pareiškimą dėl palikimo atsisakymo sužinojo tik tada, kai teismas patikrino Testamentų registrą, kadangi ieškovė pati negalėjo gauti tokių duomenų.
7. Vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu nesuponuoja atsakovo G. K. įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į A. K. paveldėtą ir nuosavybės teise valdomą turtą, kurio atsisakė atsakovas G. K.. A. K. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų G. K. veiksmų, todėl A. K. teisė negali atsirasti iš neteisės.
8. Esant iškeltai bankroto bylai, galioja kolektyvinis kreditorių reikalavimų tenkinimo mechanizmas ir ieškovė neprieštarautų, kad gindamas viešąjį interesą teismas leistų nukreipti išieškojimą ir kitų kreditorių naudai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Utenos apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu ab initio atsakovo G. K. sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po motinos J. K. mirties, atsisakymą, leido nukreipti visų G. K. kreditorių išieškojimą į atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausantį turtą: 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini); 87/580 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis sodo pastato, 3/8 dalis kiemo dangos ir 3/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis gyvenamojo namo, 3/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis automobilio „Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. į A. K. nuosavybe esančią 750 Eur sumą. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad, sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
10. Teismas nurodė, kad atsakovui G. K. Utenos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Inovestus“. Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintas ieškovės 178 614,46 Eur finansinis reikalavimas atsakovo G. K. bankroto byloje, kaip ir kitų atsakovo G. K. kreditorių: UAB „Julianus Inkaso“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Intrum“), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Swedbank lizingas“. Bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 201 868,55 Eur. G. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane yra nustatyta, kad ieškovei bus padengta tik 1661,22 Eur suma.
11. G. K. tėvai yra A. K. ir J. K., ši mirė 2020 m. rugpjūčio 8 d. 2020 m. spalio 20 d. pareiškimu atsakovo G. K. sesuo L. K. atsisakė po motinos mirties atsiradusio palikimo, o 2020 m. spalio 22 d. atsakovas G. K. ir jo brolis A. K. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė po motinos mirties atsiradusio palikimo. 2020 m. spalio 22 d. pareiškimu atsakovas A. K. priėmė po savo sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą ir tą pačią dieną išdavė įgaliojimą sūnui G. K., suteikiantį teisę tvarkyti paveldėjimo bylą ir priimti palikimą. 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovui A. K. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodytas šis paveldimas turtas: 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini); 29/145 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis sodo pastato, 1/2 dalis kiemo dangos, 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis automobilio „Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio dalies vertė 1000 Eur.
12. Atsakovo G. K. paveldėjimo teisė į mirusios motinos turtą atsirado po jos mirties (2020 m. rugpjūčio 8 d.). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui įrodymus, kad apie jos teises pažeidžiantį sandorį sužinojo tik teismui 2023 m. spalio 6 d. gavus duomenis iš valstybės registrų. Ieškovė, kuri yra privatus juridinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų Testamentų registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) (toliau – Testamentų registro nuostatai) 66 punktą nepatenka į subjektų, galinčių gauti Testamentų registre kaupiamus duomenis, sąrašą. Ieškovė, nedisponuojanti palikėjo anketiniais duomenimis, savarankiškai pasitikrinti sandoriui nuginčyti būtiną informaciją šiame registre galimybių neturėjo. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.
13. Ieškovės ginčijamas sandoris yra neatlygintinis, todėl teismas, spręsdamas sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą, nurodė, kad yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens (šiuo atveju atsakovo A. K.) (ne)sąžiningumo fakto (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, būdama atsakovo G. K. kreditorė, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovas G. K., kuriam yra iškelta bankroto byla, neturi galimybių padengti teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Atsakovai tokį palikimo atsisakymo veiksmą motyvuoja moralinės pareigos vykdymu, aiškina, jog palikėjos valia buvo tokia, kad jai mirus turtas liktų pergyvenusiam sutuoktiniui, dėl to vykdydami motinos valią visi vaikai atsisakė palikimo savo tėvo naudai.
14. Aplinkybė, jog atsakovas G. K. pasinaudojo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog jis nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – šiuo atveju ieškovės, kaip kreditorės. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant situacijai, kai asmuo turi neįvykdytų turtinių prievolių ir įgyja teisę į palikimą, jo pareiga priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu yra svarbesnė nei jo santykis su palikėju, turtu bei kitais paveldėtojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2007">3K-3-98/2007</a>).
15. Atsakovas G. K. po savo motinos mirties atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir taip padidinti savo mokumą. Toks atsakovo G. K. veikimas pažeidė visų jo kreditorių (įskaitant ir ieškovę) interesus, kadangi palikimo sąskaita atsakovas turėjo realią galimybę didesne apimtimi (nei nustato jo mokumo atkūrimo planas) įvykdyti piniginę prievolę savo kreditoriams. Tokie atsakovo veiksmai rodo jo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teisėmis, atsižvelgiant ir į tai, kad po palikimo atsisakymo atsakovas G. K. pagal išduotą įgaliojimą toliau tvarkė palikimo priėmimą savo tėvui. G. K. pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą stengtis bankroto procese kuo labiau atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Kadangi kiti J. K. palikimo atsisakymo sandoriai (A. K. ir L. K.) nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovė siekia nukreipti išieškojimą į atsakovui G. K. nepriklausančią palikimo dalį.
16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą, 2025 m. sausio 28 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė, panaikino Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
17. Kolegija nurodė, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) lemia, jog įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2011">3K-3-295/2011</a>). Tačiau vien teisės atsisakyti priimti palikimą turėjimas savaime nepatvirtina, kad atsisakydamas priimti palikimą atsakovas, kaip galimas teisėtas paveldėtojas, veikė sąžiningai.
18. Atsakovas G. K. nurodo, jog palikimo atitekimas tėvui buvo palikėjos valia, ir remiasi moraliniais vaikų įsipareigojimais, kad po palikėjos mirties palikimas būtų perduotas jų tėvo nuosavybėn. Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji atsisakė motinos palikimo, kadangi, esant gyvam tėvui, kitaip daryti neleido sąžinė. Abu broliai šiuo klausimu buvo tos pačios pozicijos. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad po motinos mirties visi trys vaikai sutarė, jog visas turtas lieka tėvui, todėl buvo atsisakyta palikimo. Palikimo atsisakiusių vaikų tėvas A. K. pats turi ir naudojasi paveldėtu bei santuokoje su palikėja įgytu turtu, taigi galutinis sprendimas dėl tėvų turto padalijimo vaikams po abiejų tėvų mirties turės būti priimtas ateityje. Kaip aiškina palikėjos vaikai, J. K. mirtis buvo netikėta, tėvas sirgo onkologine liga, todėl patvarkymų dėl palikimo davimas labiau suprantamas kaip viso tėvų palikimo paskirstymas vaikams.
19. Kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad palikėjo valia negali būti nustatoma remiantis liudytojų parodymais. Byloje nebuvo nustatomas faktas, jog palikėja buvo sudariusi testamentą (CK 5.28 straipsnis ar 5.30 straipsnis), tačiau nesilaikė įstatymo nustatytos rašytinės sandorio formos. Teisinę reikšmę sprendžiant dėl sąžiningumo bei sandoriu siekiamų tikslų turi taip pat moralinių įsipareigojimų vykdymas. Be to, CK 1.93 straipsnio 6 dalis nustato išimtis iš CK 1.93 straipsnio 2 dalies taisyklės.
20. Elgesys, kad vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą, kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, yra įprasta praktika ir vertintinas kaip atitinkantis geros moralės nuostatas. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį. Labiau tikėtina, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kai bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo tėvo naudai, taip užtikrinti tėvui tas pačias gyvenimo sąlygas, kurios buvo palikimo atsiradimo metu. Kolegija nurodė, kad palaiko horizontalų precedentą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE2OTYtODU0LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1696-854/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1696-854/2022">e2A-1696-854/2022</a>.
21. Nesant bent vienos iš actio Pauliana sąlygų – atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies – pripažinti negaliojančiu. Įvertinusi tai ir aplinkybę, kad atsakovas apeliaciniame skunde dėsto tik argumentus, susijusius su actio Pauliana sąlygomis – kreditoriaus teisių pažeidimu ir atsakovo nesąžiningumu, kolegija dėl kitų actio Pauliana sąlygų, kaip nekeičiančių teisinės situacijos vertinimo, nusprendė nepasisakyti.
22. Ieškinys teismui pateiktas 2023 m. spalio 16 d., kartu pateikiant 2023 m. spalio 6 d. Testamentų registro išrašą, gautą teismui patikrinus duomenis atsakovo bankroto byloje. Atsakovo bankroto byla buvo iškelta ir ieškovės finansinis reikalavimas patvirtintas iki palikimo atsiradimo dienos 2020 m. rugpjūčio 8 d., kai mirė atsakovo motina. Palikimo atsisakymo sandoris sudarytas 2020 m. spalio 22 d., A. K. palikimą priėmė 2020 m. gruodžio 17 d. Tai rodo, jog ieškinys teismui buvo paduotas praėjus maždaug trejiems metams nuo ginčo sandorio sudarymo, o įstatymas įtvirtina vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
23. Kolegija pritarė atsakovo G. K. nurodomų bylų sprendimų išvadomis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTgxMy0xMTM0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1813-1134/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1813-1134/2023">e2-1813-1134/2023</a>; Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUxNS04ODYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-515-886/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-515-886/2023">e2A-515-886/2023</a>), kad, vertinant ieškovės suvokimą apie savo teisių pažeidimą, ieškovei keliami aukštesni nei vidutiniam asmeniui standartai. Ieškovė yra skolų valdymo įmonė Baltijos šalyse, kuri specializuojasi pirkdama ir tvarkydama reguliariai neapmokamų sąskaitų skolų portfelius, ieškovės naudai dirba kvalifikuoti teisininkai, kurie rūpinasi skolos išieškojimo reikalais.
24. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, kaip privatus juridinis asmuo, neturi galimybės sužinoti Testamentų registro duomenų, tačiau tokia teisė yra suteikta advokatui. Identifikavus poreikį, bet kuris asmuo gali sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir surinkti Testamentų registre esančius duomenis. Ieškovė nurodė, jog dėl su palikimu susijusių duomenų gavimo kreipėsi į bankroto administratorę, o vėliau – į teismą. Iš pateikto ieškinio 6 priedo matyti, jog kreipimasis į bankroto administratorę surašytas 2023 m. spalio 6 d., nurodant, kad duomenys apie ginčo sandorį buvo gauti iš teismo. Tai neatitinka nurodytų aplinkybių, jog ieškovė į teismą dėl duomenų gavimo kreipėsi tik tada, kai nemokumo administratorius atsisakė suteikti informaciją apie galimą teisės į palikimą atsiradimą. Ieškovė aiškiai nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ir kada jai tapo žinoma apie palikimo atsiradimą ir dėl kokių aplinkybių ji nusprendė pareikalauti duomenų iš Testamentų registro. Kolegija konstatavo, kad ieškovei aplinkybės turėjo būti žinomos anksčiau.
25. Kadangi atsakovui G. K. bankroto byla buvo iškelta Utenos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi, tai nustatytina pareiga tikrinti sandorius, sudarytus nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Ginčo sandoris sudarytas vėliau nei nurodytas laikotarpis.
26. Kolegija konstatavo, kad ieškovė turėjo galimybę anksčiau, nei nurodo, sužinoti apie savo teises pažeidžiantį sandorį ir kreiptis į teismą. Byloje nėra duomenų, kokius veiksmus ieškovė atliko iki 2023 m. spalio 6 d. išrašo iš Testamentų registro gavimo. Kilus ginčui dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, ieškovei neteikiant atliktų veiksmų įrodymų, yra pagrindas laikyti, kad tokie veiksmai iki 2023 m. spalio 6 d. nebuvo atliekami. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su actio Pauliana senaties termino skaičiavimu, ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovė nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-434/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-434/2009">3K-3-434/2009</a> išaiškinta, kad, taikydamas CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį ir netaikydamas restitucijos, pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę. Byloje civilinė atsakomybė galėtų būti nustatoma, pavyzdžiui, pagal piniginę negaliojančio sandorio pagrindu perduoto turto vertę. Atsakovas A. K., kurio turtui pritaikyta restitucija, apeliacinio skundo neteikė, o atsakovas G. K. tokio restitucijos taikymo būdo nesiūlė, todėl kolegija nusprendė, kad neturi pagrindo spręsti dėl CK 6.145 straipsnio 2 dalies taikymo.
28. Palikėjos vaikai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti palikimo išimtinai savo tėvo A. K. naudai, išreikšdami valią, kad palikimas atitektų nurodytam likusiam paveldėtojui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 5.61 straipsnio 1 dalimi, visiems palikėjos vaikams, tarp jų ir G. K., atsisakius palikimo, ši palikimo dalis (3/8 dalys palikimo), išduodant 2020 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, atiteko palikimą priėmusiam paveldėtojui A. K..
29. Byloje ieškovės naudai iš turtą paveldėjusio A. K. buvo priteista visa palikimo, kurio atsisakė palikėjos vaikai, dalis. Įvertinus vaikų nurodytus sudarant palikimo atsisakymo sandorius siekiamus tikslus, pripažintina, kad restitucijos taikymas, ieškovės naudai priteisiant ne tik G. K., bet ir kitiems palikėjos vaikams tenkančią palikimo dalį, paneigė sąžiningus A. K. ir L. K. ketinimus, kurių jie siekė atsisakydami palikimo, ir nepagrįstai dideliu mastu, priteisiant triskart daugiau, pagerino ieškovės, kuri yra įgijusi reikalavimo teisę pirkimo būdu, padėtį. Sandoriu G. K. atsisakė 1/8 palikimo dalies, taigi ši turto dalis ir turi būti laikoma restitucijos objektu.
30. Atsakovas G. K. neginčijo, jog sudarydamas ginčo sandorį nepranešė nemokumo administratoriui, nebuvo gautas joks nemokumo administratoriaus sprendimas dėl palikimo atsisakymo. Atsakovas veikė sąžiningai, o ne turėdamas tyčią nuslėpti turtą nuo kreditorių, t. y. neveikė siekdamas paneigti FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą draudimo tikslą.
31. Kolegija, įvertinusi tai, kad ieškinio reikalavimu yra siekiama kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 201 868,55 Eur, naudai nukreipti išieškojimą į palyginti nedidelės vertės turtą, kurio vertė 6343,43 Eur (19 030,28 : 3), išieškant iš kelių nekilnojamojo turto objektų po 1/8 dalį, labiau tikėtina, kad ši nedidelė dalis galimo įgyti turto bus panaudota vykdymo išlaidoms bei bankroto bylos administravimo išlaidoms padengti, o ne kreditorių reikalavimams tenkinti. Nenustačiusi, kad ginčo sandoris sudarytas turint priešingų FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktui tikslų, veikiant sąžiningai geros moralės požiūriu bei atsižvelgus į itin mažą įtaką kreditorių reikalavimams, kolegija nusprendė, jog ieškinys CK 1.80 straipsnio pagrindu atmestinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
32. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Dėl CK 1.80 straipsnio taikymo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019; 2024 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMxLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-131-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-131-421/2024">e3K-3-131-421/2024</a>). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad palikimo atsisakymo sandoris pažeidė FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkto imperatyvią nuostatą, draudžiančią asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, disponuoti savo turtu, tačiau nepagrįstai nepripažino šio sandorio niekiniu. Tik bankroto administratorius turi teisę disponuoti bankrutuojančio asmens turtu (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 18 straipsnio 2 dalis). FABĮ 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, viešąjį interesą ginančioms imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nepriklausomai nuo sandorio šalių kaltės, sąžiningumo, kitų konkrečių sandorio sudarymo ar vykdymo aplinkybių, galimų pasekmių ir pan. Vienintelė sandorio galiojimo ar negaliojimo sąlyga yra atitiktis arba prieštaravimas imperatyviosioms įstatymo normoms. Visos kitos aplinkybės, įskaitant ir tas, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, yra teisiškai nereikšmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODYtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-86-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-86-969/2019">e3K-3-86-969/2019</a>). Teismas nepripažino ginčo sandorio niekiniu, nepagrįstai argumentuodamas tuo, kad atsakovas jį sudarė neva veikdamas sąžiningai, o jo negaliojimo pasekmės (galimybė kreditorių naudai išieškoti iš dalies palikimą sudarančio turto) tariamai neturėtų jokios įtakos kreditorių reikalavimams, kadangi už parduotą turtą gauta suma būtų panaudota bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau visos atsakovo bankroto bylos administravimo išlaidos yra apmokėtos, todėl didžioji už ginčo turto pardavimą gautų lėšų dalis atitektų atsakovo kreditoriams. Nors ieškovė kategoriškai nesutinka, kad restitucija šiuo atveju galėtų būti taikoma nukreipiant išieškojimą tik į 1/8 dalį ginčo turto, bet net ir tokiu atveju teismo nustatyta šio turto vertė (6343,43 Eur) yra reikšminga bankroto byloje, kadangi per 3 metų mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį atsakovas kreditoriams sumokėjo vos 7156 Eur.
32.2. Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo.
32.2.1. Dėl atsakovo sąžiningumo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-403/2018">3K-3-313-403/2018</a>). Byloje nustatyta, kad, sudarydamas ginčijamą sandorį, atsakovas žinojo apie įsiskolinimus kreditoriams, kurie patvirtinti bankroto byloje, ir būdamas veiksnus ir bent vidutiniškai apdairus, neabejotinai turėjo suvokti, kad jam atsisakius po motinos mirties atsiradusio palikimo bus pakenkta kreditorių interesams. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog atsakovui palikimo atsisakymo metu buvo iškelta bankroto byla, kurios iškėlimas susijęs su draudimu disponuoti turimu turtu bei pareiga informuoti bankroto administratorių apie gautas didesnes pajamas, palikimą ir kt. (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 16 straipsnio 6 punktas). Buvo pažeista disponavimo turtu tvarka (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Byloje net pats atsakovas neteigė, kad nesuprato, jog sandoris bus nenaudingas kreditoriams.
32.2.2. Dėl sandorio privalomumo. Atsakovas nurodė, kad palikimo atsisakymo sandorį sudarė vedamas moralinės pareigos gerbti menamą savo motinos valią, t. y. kad turėjo pareigą sudaryti ginčo sandorį. Skolininko bendro pobūdžio moraliniai įsipareigojimai artimiesiems giminaičiams per se (savaime) (nesant jokių išskirtinių faktinių aplinkybių) negali būti priežastimi, lemiančia sandorio privalomumą pagal CK 6.66 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino tarp artimųjų giminaičių egzistuojančias moralines prievoles, nesivadovavo atsakovui, kaip skolininkui, taikytinu sąžiningo, protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE5LTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-119-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-119-421/2016">e3K-3-119-421/2016</a>; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDItMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-502-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-502-313/2018">3K-3-502-313/2018</a>). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Atsakovas jokių teisinių prievolių, įskaitant CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatytą pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo. Nors atsakovo tėvas serga onkologine liga, tačiau nėra jokių duomenų, kad jo gydymui ar kitiems esminiams poreikiams reikėtų didelių lėšų. Atsakovo motinos ir tėvo bendrai užgyventą turtą sudaro du gyvenamieji namai ir butas, didesnė šio turto dalis net ir po ginčijamo sandorio panaikinimo ir restitucijos pritaikymo toliau priklausytų atsakovo tėvui A. K., taigi jo finansinė padėtis ir toliau liktų gera. Kasacinis teismas panašioje byloje yra nurodęs, kad apsisprendimas sudaryti turto dovanojimo sutartį negali būti visais atvejais grindžiamas įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti tėvus vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001).
32.3. Dėl CK 1.127 straipsnio 1 dalies taikymo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460-915/2015">3K-3-460-915/2015</a>; 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNjg0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-684/2024">e3K-3-17-684/2024</a>). Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino faktą, kad ieškovė yra profesionali kreditorė, neatsižvelgdamas į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, ieškovės galimybes pačiai surinkti informaciją apie ginčijamą sandorį, faktą, kad atsakovui buvo iškelta bankroto byla. Ginčo sandoriui nustatyti kreditoriui reikia žinoti apie skolininko (atsakovo) giminystės ryšius bei jo artimųjų asmenų asmens duomenis, kurie pagal galiojantį reglamentavimą nėra prieinami kreditorei (ieškovei), o šios informacijos tikrinimas ir tvarkymas reikštų šiurkštų duomenų teikimą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Pagal Testamentų registro nuostatų 87 punktą, paieška Testamentų registre nėra galima pagal palikimą priėmusio ar jo atsisakiusio asmens duomenis. Tam, kad būtų galima patikrinti, ar nėra palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorių, paieška Testamentų registre turi būti atliekama pagal palikėjo (skolininko giminaičio) asmens duomenis. Duomenimis apie Lietuvos gyventojų giminystės ryšius disponuoja Gyventojų registras, kurio veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymas, kurio 11 straipsnio 6 dalyje išvardytas konkretus subjektų, kuriems gali būti teikiama informacija apie giminystės ir svainystės ryšius, sąrašas, ir į šį privatūs juridiniai asmenys nepatenka. Be to, atsakovo bankroto procedūrą, sudaromus sandorius privalėjo tikrinti teismo paskirtas bankroto administratorius, kuriam pavesta vienodai ginti tiek bankrutuojančio asmens, tiek jo kreditorių interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atsakovas nevykdė pareigos informuoti bankroto administratorių (kartu ir kreditorius) apie atsiradusią teisę į palikimą (FABĮ 16 straipsnio 6 punktas). Pagal FABĮ 12 straipsnio 1, 2 dalis, bankroto administratorius privalo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. tais atvejais, kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą ar nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Bankroto byloje bankroto administratoriui vengiant savo veiklos ataskaitose pateikti duomenis apie atsakovo sudarytus sandorius, ieškovei kilo pagrįstų įtarimų, jog nuo jos gali būti slepiamos bankroto bylai reikšmingos aplinkybės, todėl ieškovė kreipėsi tiesiogiai į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, iš kurio gavo informaciją apie ginčo sandorį.
32.4. Dėl CK 1.131 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio senatis yra praleista, ex officio (pagal pareigas) turėjo spręsti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-470/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-470/2007">3K-3-470/2007</a>). Teismas ignoravo viešąjį interesą (tenkinus ieškinį ir taikius restituciją, būtų buvę tenkinami visų atsakovo bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių reikalavimai), kurio gynyba laikytina prioritetine lyginant su interesais, kuriuos apgynė apeliacinės instancijos teismas. Bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTktNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399-701/2015">3K-3-399-701/2015</a>; kt.). Viešojo intereso požiūriu būtų nepateisinama, jei prioritetas būtų suteiktas tik teisinių santykių stabilumui, iš esmės ignoruojant didelės grupės kreditorių interesus gauti bent dalį jų reikalavimų patenkinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzExLTk0My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-311-943/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-311-943/2023">e3K-3-311-943/2023</a>).
32.5. Dėl restitucijos taikymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimo. Atsakovo brolio ir sesers sudaryti palikimo atsisakymo sandoriai yra galiojantys ir nėra nuginčyti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo vertinti situacijos taip, lyg neegzistuotų ir teisinių pasekmių nesukurtų ne tik ginčo sandoris, bet ir atsakovo brolio ir sesers sudaryti palikimo atsisakymo sandoriai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes; teismas priima sprendimą (nutartį) vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis (CPK 331 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2010">3K-3-303/2010</a>; 2024 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAtODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-10-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-10-823/2024">e3K-3-10-823/2024</a> ir kt.). Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį, atsakovo brolis ir sesuo palikimo negalėjo atsisakyti konkretaus asmens, t. y. savo tėvo, naudai, tačiau, nepaisydami to, palikimo atsisakė. Be to, atsakovo brolis ir sesuo šiuo atveju nėra restitucijos santykio šalys. Restitucijos taikymas turėtų poveikį tik atsakovo ir jo tėvo interesams. Atsakovui neatsisakius palikimo turtas po motinos mirties būtų paveldėtas pagal CK nustatytą tvarką. Pagal CK 5.13 straipsnį, su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi 1/4 dalį palikimo, o 3/4 dalis palikimo paveldi pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo tėvas po sutuoktinės mirties negalėjo turėti jokio teisinio lūkesčio gauti didesnę palikimo dalį nei įstatyme nustatyta, todėl nelaikytina, kad išieškojimas iš kitiems įpėdiniams pagal įstatymą turėjusios tekti dalies pažeistų jo interesus. Didesnė palikimo dalis A. K. atiteko tik dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pagal bendruosius teisės principus negali sukurti teisių ar teisėtų lūkesčių (iš neteisės teisė nekyla).
33. Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodo, kad sutinka su ieškovės kasacinio skundo reikalavimais.
34. Atsakovas G. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
34.1. Ieškovės kasacinis skundas yra nemotyvuotas ir neatitinkantis CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Ieškovė nenurodo nė vienos konkrečios kasacinio teismo nagrinėtos bylos, kurioje būtų aiškiai pasisakyta dėl CK 1.80 straipsnio taikymo pripažįstant FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas imperatyviomis, todėl šioje kasacinio skundo dalyje nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodo nė vienos konkrečios bylos, kurioje kasacinis teismas būtų pateikęs išaiškinimus dėl bankrutuojančio fizinio asmens sudaryto palikimo atsisakymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, o jos cituojamos kasacinio teismo nagrinėtos bylos yra susijusios su juridinių asmenų bankroto bylomis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų.
34.2. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, nepažeidė FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkto, nes neįgijo teisės į turtą, todėl objektyviai negalėjo pažeisti draudimo juo disponuoti.
34.3. Atsakovo bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 201 868,55 Eur. Jeigu nebūtų egzistavęs atsakovo, jo brolio ir sesers susitarimas, atsakovas būtų priėmęs jam priklausančią palikimo dalį, tą patį būtų padarę ir jo brolis bei sesuo. Todėl atsakovui tenkanti palikimo dalis sudarytų tik 1/8 dalis paveldėtino turto, ir šio turto vertė būtų tik apie 6333 Eur (19 000 Eur : 3). Tikroji atsakovo paveldėto turto pardavimo kaina būtų nustatyta tik pardavus 1/8 dalį paveldėto turto varžytynėse, o atsižvelgiant į tai, kad varžytynėse būtų pardavinėjama nuosavybės teisė tik į 1/8 dalį nekilnojamojo turto, tikėtina, jog reali turto pardavimo kaina ir atsakovo kreditorių gautina nauda būtų buvusi itin maža. Pardavinėjant turtą iš varžytynių reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTY4NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-684/2020">e3K-3-123-684/2020</a>).
34.4. Ieškovė kasaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su ginčijamo sandorio neprivalomumu. Atsakovas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu neskundė ir teismas sprendime atskirai nenagrinėjo sandorio privalomumo, kaip savarankiškos actio Pauliana sąlygos. Pagal CPK 341 straipsnį, kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Nurodytas draudimas galioja ir dėl sprendimo (nutarties) dalies, dėl kurios nebuvo paduota apeliacinio skundo ir kuri nebuvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI0LTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-224-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-224-823/2022">e3K-3-224-823/2022</a>). Todėl šie kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.
34.5. Remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovas turėjo teisę atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2007">3K-3-98/2007</a>; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2011">3K-3-295/2011</a>). Atsakovo bankroto byloje patvirtintame mokumo atkūrimo plane ir FABĮ nėra nuostatų, kurios būtų įpareigojusios atsakovą informuoti nemokumo administratorių bei kreditorius apie atsiradusią teisę priimti palikimą.
34.6. Įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento, o FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte reglamentuojama apie fizinio asmens turimą turtą jam iškėlus bankroto bylą, o ne apie būsimą jo turtą. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas nustato pareigą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui informuoti bankroto administratorių gavus palikimą.
34.7. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo sąžiningumą, pagrįstai atsižvelgė į susiklosčiusią faktinę situaciją, jog, netikėtai mirus atsakovo motinai, kuri nepaliko testamento, visi trys jos vaikai atsisakė savo palikimo tėvo, kuris serga onkologine liga, naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTQ2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-469/2020">e3K-7-115-469/2020</a> konstatavo, jog komerciniuose santykiuose asmens elgesio sąžiningumas negali būti vertinamas atsietai nuo įprastos verslo praktikos, komercinių papročių ir paprasčiausios verslo logikos. Analogiškai šis išaiškinimas turėtų būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje. Tokios situacijos privalo būti vertinamos remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
34.8. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka formuojamą praktiką tais atvejais, kai kreditorius CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija skolininko palikimo atsisakymo sandorį, kai palikimo vieno iš tėvų naudai atsisako ne tik skolininkas, bet ir visi kiti mirusio vieno iš tėvų vaikai (Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-316-413/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTgwMC02MTgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-800-618/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-800-618/2022">e2A-800-618/2022</a>; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE2OTYtODU0LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1696-854/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1696-854/2022">e2A-1696-854/2022</a>).
34.9. Jeigu atsakovas būtų nusprendęs priimti jam priklausančią palikimo dalį, būtų susiklosčiusi situacija, kai būtų pažeisti jo tėvo interesai, o atsakovo kreditorių gautina potenciali nauda būtų minimali, nes atsakovo mokumas vis vien nebūtų atkurtas. Be to, atsakovo tėvo paveldėtas nekilnojamasis turtas priklausytų keliems savininkams skirtingomis dalimis, t. y. tėvui, atsakovo seseriai ir broliui bei trečiajam asmeniui, kuris įsigytų dalį šio turto iš varžytynių. Tokia situacija neišvengiamai sudarytų nepatogumų dėl naudojimosi turtu ir lemtų teisinius ginčus tarp atsakovo tėvo ir trečiojo asmens, kuris įsigytų dalį turto varžytynėse.
34.10. Ieškovė į atsakovo bankroto administratorių bei į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pateikti informaciją, ar atsakovo tėvai nėra mirę, kreipėsi tik 2023 m. rudenį, nors tokį prašymą tiek bankroto administratoriui, tiek teismui galėjo teikti kur kas anksčiau, be to, pasitelkusi advokatą turėjo galimybę tiesiogiai gauti prašomus duomenis (Testamentų registro nuostatų 66 punktas). Atsakovo tėvų asmens duomenis ieškovė gavo iš bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir panaudojo juos ruošdama ieškinį teismui. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies f papunktis nustato, jog duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Kreditorės siekis tvarkyti savo skolininko tėvų duomenis bankroto byloje siekiant įsitikinti, ar skolininkas nėra priėmęs ar atsisakęs palikimo, laikytinas teisėtu kreditorės interesu. Aplinkybė, kad bankroto administratorius buvo paskirtas atsakovo bankroto procesui administruoti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio senaties pradžios momento. FABĮ normos nenustato pareigos bankrutuojančiam asmeniui teikti bankroto administratoriui informacijos apie atsiradusią teisę į palikimą, jeigu bankrutuojantis asmuo to palikimo nepriima, taip pat bankroto administratoriui pareigos tikrinti, ar bankrutuojantis fizinis asmuo yra atsisakęs palikimo. Pagal Testamentų registro nuostatų 66 punktą, bankroto administratorius nėra subjektas, kuris turi teisę gauti Testamentų registro duomenis. Be to, atsakovas neprisidėjo prie ginčijamo sandorio vėlesnio paaiškėjimo, nes FABĮ 16 straipsnio 6 punktas nustato pareigą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui informuoti bankroto administratorių tik gavus palikimą, o ne jo atsisakius.
34.11. Byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą. Ieškovė yra profesionali skolų supirkimu ir išieškojimu užsiimanti įmonė, kurioje dirba profesionalūs teisininkai ir kuri kaip kreditorė dalyvauja ne viename fizinio asmens bankroto procese. Jai buvo žinoma, jog Utenos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJGQi0xMjgtMTA1NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2FB-128-1055/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2FB-128-1055/2020">e2FB-128-1055/2020</a> patvirtino atsakovo mokumo atkūrimo planą, kurio įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Ieškovė nepasinaudojo galimybe pasitelkti advokatą tam, kad laiku pasitikrintų Testamentų registro duomenis. Ieškovės interesams atsakovo bankroto byloje atstovauja profesionalus teisininkas, ji į bankroto administratorių bei į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pateikti informaciją, ar ieškovo tėvai nėra mirę, kreipėsi tik 2023 m. rudenį. Be to, ieškiniu ieškovė iš esmės gina vien tik savo interesus, nes bendra atsakovo bankroto byloje patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 201 868,55 Eur, iš jų 178 614,46 Eur – ieškovės finansinis reikalavimas. Pagal FABĮ 29 straipsnio 6 dalį, jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
34.12. Ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2007">3K-3-98/2007</a>, nes faktinės bylų aplinkybės skiriasi. Atsakovo brolis ir sesuo formaliai nėra restitucijos santykio šalys. Priešingai vertinti būtų nesąžininga atsakovo sesers ir brolio atžvilgiu ir iš esmės reikštų nepagrįstą atsakovo kreditorių praturtėjimą kitų atsakovo šeimos narių sąskaita. Akivaizdu, kad jeigu atsakovas nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio, jo nebūtų sudarę ir jo sesuo ir brolis, o atsakovas būtų paveldėjęs tik 1/8 dalį viso turto.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą
35. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.
36. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas – nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOC0zMTMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-8-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-8-313/2021">e3K-3-8-313/2021</a>, 49 punktas).
38. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk4LTk2OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-298-969/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-298-969/2022">e3K-3-298-969/2022</a>, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-701/2017">3K-3-142-701/2017</a>, 34 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 32 punktas).
39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas yra ypač svarbus tolesnei bylos eigai, kadangi proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-472/2012; 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjctNzAxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-67-701/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-67-701/2025">e3K-3-67-701/2025</a>, 42 punktas). Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-701/2017">3K-3-142-701/2017</a>, 36 punktas). Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA5LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-309-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-309-378/2021">e3K-3-309-378/2021</a>, 22, 23 punktai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAtNzAxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-20-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-20-701/2020">e3K-3-20-701/2020</a> 25 punktą).
40. Kita vertus, nors teismas pats negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>).
41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo G. K. sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po motinos J. K. mirties, atsisakymą ir leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai arba visų G. K. kreditorių naudai (alternatyvus reikalavimas) į atsakovo tėvui A. K. nuosavybės teise priklausantį (paveldėtą po sutuoktinės mirties) ginčo turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovui G. K. Utenos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, joje teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintas ieškovės 178 614,46 Eur finansinis reikalavimas. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus, be kita ko, grindė actio Pauliana institutu (CK 6.66 straipsnis), nurodė tokias esmines faktines aplinkybes: atsakovas, žinodamas apie faktinį savo nemokumą, atsisakė gauto po motinos mirties palikimo ir šį tokiu atveju paveldėjo atsakovo tėvas A. K.; šiais atsakovo veiksmais buvo sumažinta atsakovo kreditorių galimybė tenkinti savo reikalavimus; atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, jog sandoris pažeidžia jo kreditorių interesus. Be actio Pauliana instituto, ieškovė prašė taikyti ir CK 1.80 straipsnį (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas), nurodė, kad atsakovas, kuriam yra iškelta bankroto byla, pažeidė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias draudimą bankrutuojančiam asmeniui disponuoti turtu, jo pareigą nedelsiant informuoti administratorių apie savo turtinės padėties pasikeitimą, įskaitant ir apie palikimo gavimą (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 16 straipsnio 4, 6 punktai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė, prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį – palikimo atsisakymą, nereiškė reikalavimo panaikinti atsakovo tėvo A. K. paveldėjimo teisės liudijimo, neginčijo jo nuosavybės teisės į paveldėtą po sutuoktinės mirties turtą, kurį paveldėti atsisakė G. K., taip pat nereiškė jokio reikalavimo, kuris galėtų sukurti ieškovės siekiamą teisinę pasekmę – kad turtas būtų priteistas G. K. ir būtų išieškota iš šio turto pagal ieškovės turimą reikalavimo teisę.
42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsisakydamas palikimo atsakovas pažeidė kreditorių interesus atgauti bent dalį savo lėšų, ir ieškinio reikalavimus tenkino – pripažino negaliojančiu atsakovo atsisakymą priimti palikimą ir leido nukreipti išieškojimą atsakovo kreditorių naudai į jo tėvui A. K. šiuo metu priklausantį ginčo turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymo priimti palikimą panaikinimas teisine prasme reikštų, kad palikimo atsisakymo nebuvo, t. y. kad įpėdinis nei priėmė palikimą, nei atsisakė jį priimti. Tad tokio vienašalio sandorio panaikinimas neturi įtakos A. K. nuosavybės teisei į paveldėtą turtą ir šis savaime netampa G. K. nuosavybe. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į atsakovo tėvo A. K. paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nenuginčijus jo atlikto palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, priėmimo ir šiuo pagrindu atsiradusios jo nuosavybės teisės į ginčo turtą.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo tėvas nėra skolingas ieškovei ar kitiems atsakovo G. K. kreditoriams, todėl ieškovės prašymas leisti nukreipti išieškojimą į atsakovo tėvui nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą yra ydingas ir negalėjo būti tenkinamas. Tam, kad teismas galėtų nukreipti išieškojimą pagal visų G. K. kreditorių finansinius reikalavimus į atsakovo tėvui A. K. nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, turėjo būti išspręsti atsakovo tėvo nuosavybės teisę į ginčo turtą patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo, atsakovo tėvo atlikto palikimo priėmimo teisėtumo klausimai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, turėjo pareigą nustatyti, kokiu pagrindu atsakovo tėvo nuosavybės teisė į ginčo turtą turėtų būti panaikinta ir kokiu teisiniu pagrindu toks turtas galėtų būti priteisiamas G. K. tam, kad į jį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal atsakovo G. K. kreditorių reikalavimus. Neišsprendus nurodytų klausimų, ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsisakymą priimti palikimą patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, nes išieškojimas pagal atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, ko iš esmės savo ieškiniu siekia ieškovė, negali būti nukreiptas į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; kt.). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtMzEzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-313/2019">e3K-3-61-313/2019</a>, 25 punktas).
45. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė, nurodė, kad šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo, palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kai bendru vaikų sutarimu buvo nutarta atsisakyti palikimo tėvo naudai. Kasaciniu skundu ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai patenkinti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išnagrinėti ieškovės reikalavimai, kokie yra suformuluoti ieškinyje, negalėjo būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, o tai reiškia, kad ieškinio reikalavimai negalėjo būti teismų nei patenkinti, nei atmesti.
46. Minėta, kad ieškovas ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis jis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti, o ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir tai lėmė netinkamą proceso eigą šioje byloje, buvo netinkamai apibrėžtos bylos teisminio nagrinėjimo ribos, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, nesiėmė priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti nei taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nei pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje.
47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, juolab kad ieškiniu ginami bankrutuojančio asmens kreditorių interesai, byla susijusi ir su viešojo intereso apsauga, tokiose bylose teismo diskrecija – platesnė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų nenustatė ir nesiėmė priemonių jiems ištaisyti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių ieškinio pagrindui ir dalykui patikslinti ir dėl to tiksliai neapibrėžus bylos nagrinėjimo ribų, pasunkėjo bylos nagrinėjimas, buvo suvaržyta atsakovų teisė teikti argumentus ir įrodymus, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl šių priežasčių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
49. Kadangi nustatyti proceso teisės normų pažeidimai gali būti ištaisyti pirmosios instancijos teismui taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindo nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme.
50. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės kasacinio skundo argumentų, nes tai neturi reikšmės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje priimamam procesiniam sprendimui grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 12,94 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. sprendimą ir Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
Eglė Zemlytė
