Dėl keipimosi į Konstitucinį Teismą, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos nutarimą, apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas taip pat atskiru raštu prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo: 1) ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos ta apimtimi, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas

Prašymo Nr. DOK-2168/2025

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00196-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-140807-2024, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140807-2024 A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta nuobauda – 90 Eur bauda už tai, kad 2022 m. lapkričio 29 d., 17.35 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir Kelių eismo taisyklių 16, 226 punktus, magistraliniuose keliuose Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (Šiaulių rajono savivaldybė) ir Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, vairavo automobilį „Volvo V70“, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintas; administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinis skundas netenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis palikta nepakeista.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo išnagrinėti prašymą dėl keipimosi į Konstitucinį Teismą, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos nutarimą, apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas taip pat atskiru raštu prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo: 1) ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos ta apimtimi, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; bei konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (Kelių eismo taisyklės ir kt.) ta apimtimi, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Europos Sąjungos bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims, 6 straipsniui, 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims.

Pareiškėjas teigia, kad Institucija, apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės, t. y. ANK 569 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų, pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtiems sprendimams priimti. Faktinių duomenų surinkimas vidutinio greičio matavimo sistemomis nėra reglamentuotas įstatymu ar kitais teisės aktais, todėl tokie duomenys yra surinkti nelegaliai ir negali būti laikomi įrodymais byloje. Pareiškėjas nesutinka su teismų motyvais, kuriais paneigti jo skundų argumentai šiuo klausimu. Be to, teismai iš esmės pažeidė Europos Sąjungos bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Pareiškėjas cituoja šio teisės akto 4 straipsnio 1, 2 dalių ir 6 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas ir teigia, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas deklaratyvus leidimas, tvarkant duomenis, naudoti technines priemones laikytinas aiškiai nepakankamu teisiniu reglamentavimu. Taip pat teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą. Pareiškėjas cituoja šio įstatymo 20, 21, 22 straipsnius ir teigia, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą sekimas viešose vietose yra leidžiamas kriminalinės žvalgybos tikslais ir šiai informacijai fiksuoti reikalinga teismo sankcija. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje viešomis sekimo sistemomis buvo fiksuojami duomenys, reikalingi ne nusikaltimams, o administraciniams nusižengimams tirti, todėl duomenų apie asmenų judėjimą tam tikroje vietoje tam tikru metu fiksavimas, asmens duomenų rinkimas, neturint teismo sankcijos, yra neteisėtas ir nepateisinamas net ir tuo atveju, jei šiomis sistemomis būtų fiksuojami daromi kriminaliniai nusikaltimai. Vidutinio greičio matuoklių, mobilių greičio matuoklių naudojimas, nesant jokių jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, laikytini nelegalia sekimo sistema.

Pareiškėjo nuomone, yra padarytas idealiosios sutapties taisyklių taikymo pažeidimas. Jam inkriminuoti tęstiniai, trunkamieji pažeidimai, pasireiškę neveikimu (transporto priemonės neregistravimu, neapdraudimu, techninės apžiūros neatlikimu, naujo vairuotojo pažymėjimo neišsiėmimu), trukę nuo pirmo iki paskutinio pažeidimo fiksavimo, turėjo būti traktuojami kaip padaryti vienu metu ir taikoma ANK 38 straipsnio 2 dalis.

Pareiškėjas pažymi, kad Institucija, pabaigusi tyrimą, iš karto nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, kaip to reikalaujama ANK 608 straipsnyje. Tačiau teismai šį Institucijos neveikimą pateisino tuo, kad pareiškėjui dar 2017 metais buvo žinoma, jog transporto priemonė nedrausta, neturi galiojančios technikinės apžiūros ir yra išregistruota. 2022 m. lapkričio 29 d. pažeidimas buvo užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis, tai patvirtinta surašant 2024 m. rugsėjo 5 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą, o administracinio nusižengimo protokolas K. K. buvo surašytas 2024 m. balandžio mėn., t. y. praėjus beveik vieneriems metams po tyrimo pabaigimo. Atsakomybė už ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinių nuobaudų paskirčių įgyvendinimą kyla Institucijai ir negali būti perkelta pažeidėjui ir priklausyti nuo pažeidėjo elgesio, jo žinojimo ar nežinojimo apie padarytus, daromus pažeidimus. Institucija turėjo užtikrinti administracinių nuobaudų paskirties elementų laikymąsi, protingu terminu išrašydama nusižengimo protokolą.

Abu teismai ignoravo, kad Institucija nepaisė lygiaverčių administracinių nuobaudų tikslų, įtvirtintų ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir teikė prioritetą tik nubaudimui. Nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., t. y. buvo daromi beveik metus, tačiau Institucija surašė visus 8 protokolus vienu metu ir tik 2024 m. birželio 3 d., praėjus pusantrų metų nuo pirmo nusižengimo, nors jai buvo laiku pateikti duomenys apie transporto priemonės vairuotoją, ir niekas nekliudė surašyti protokolus per protingą laiką po kiekvieno padaryto nusižengimo.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašyme nurodyti argumentai (dėl A. K. administracinius nusižengimus fiksavusių techninių priemonių panaudojimo neteisėtumo, jomis surinktų duomenų neatitikties ANK 659 straipsnio reikalavimams, pažeidimų surašant administracinio nusižengimo protokolą, 2022 m. lapkričio 29 d. ir kitu laiku padarytų administracinių nusižengimų, už kurių padarymą A. K. atžvilgiu yra priimti 8 nutarimai, vertinimo kaip tęstinių ir kt.) iš esmės atitinka pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriuos Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamius ir aiškius motyvus. Pareiškimo turinys nepagrindžia pagrindo manyti, kad šio teismo išvados ir argumentai prieštarautų materialiosios ar proceso teisės nuostatoms.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, neva padarytus jo byloje, taip pat grindžia teisės aktų, reglamentuojančių saugų eismą keliuose, interpretavimu ir išvada, kad teisinis reglamentavimas, leidžiantis įrengti keliuose vidutinio greičio matuoklius, kitus prietaisus ir juos naudoti, neatitinka Konstitucijos. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti argumentai nepagrindžia tokios išvados ir būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas