A. M. pagal BK 138 str. 2 d., 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-3-489/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28600-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistajam A. M. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžio.

Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu S. M. ir A. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus ir 284 straipsnį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo V. R., civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalis dėl S. M. ir A. M. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

S. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

A. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiajam V. R. iš S. M. ir A. M. solidariai priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam V. R. iš S. M. ir A. M. taip pat priteista po 500 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Kita Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo A. M. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. M. ir A. M. buvo išteisinti dėl kaltinimo tuo, kad 2018 m. birželio 16 d. apie 14.55 val. viešoje vietoje – Telšių centriniame stadione, esančiame Telšiuose, Birutės g. 34, pasibaigus futbolo rungtynėms tarp Telšių,,Džiugo“ ir Gargždų,,Bangos“ futbolo komandų, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdami neblaivūs (S. M. nustatytas 0,89 promilės girtumas, o A. M. nustatytas 0,97 promilės girtumas) ir veikdami bendrininkų grupe su D. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliai elgdamiesi ir grasindami, S. M. šaukiant „nudaušiu“, tyčia spardydami ir rankomis stumdami uždarytus stadiono vartus, veržėsi išeiti iš stadiono, išlaužė 20 vienetų vartų tvoros segmentų sujungimų, kurių vertė 24 Eur, ir tvirtinimo medžiagas, kurių vertė 10 Eur, nevykdė viešąją tvarką renginio metu palaikančio UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojo V. R. reikalavimo laukti atvykstančių policijos pareigūnų dėl neteisėto Gargždų „Bangos“ futbolo komandos sirgalių elgesio stadione ir turto gadinimo. Po to S. M. spyrė V. R., pastarajam paleidus virstančius vartus ir siekiant išvengti agresyviai nusiteikusių asmenų, A. M. pradėjo V. R. stumdyti, ranka suėmė jam už kaklo ir spyrė, o pribėgęs S. M. irgi spyrė V. R.. Tęsdami nusikalstamą veiką, S. M. ir A. M. pasivijo bėgantį V. R., S. M. jį pastūmė ir spyrė jam ne mažiau kaip du kartus, iš jų vieną kartą į koją. A. M. spyrė V. R. ne mažiau kaip vieną kartą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti kiti du asmenys sudavė po smūgį ranka ir koja V. R. į koją ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė V. R. odos nubrozdinimus abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimą kaklo srityje, dešinės pusės X šonkaulio lūžį ir nesunkiai jį sužalojo dėl chuliganiškų paskatų bei nukentėjusiojo tarnybos, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. M. ir A. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir S. M. bei A. M. nepagrįstai išteisino pagal BK 284 straipsnį. Priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 284 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodytomis tokias S. M. ir A. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

S. M. ir A. M. 2018 m. birželio 16 d. apie 14.55 val. viešoje vietoje – Telšių centriniame stadione, esančiame Birutės g. 34, Telšiuose, pasibaigus futbolo rungtynėms tarp Telšių,,Džiugo“ ir Gargždų,,Bangos“ futbolo komandų, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdami neblaivūs (S. M. nustatytas 0,89 promilės girtumas, A. M. nustatytas 0,97 promilės girtumas), veikdami bendrininkų grupe su D. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliai elgdamiesi ir grasindami, S. M. šaukiant „nudaušiu“, tyčia spardant ir rankomis stumdant uždarytus stadiono vartus, veržėsi išeiti iš stadiono, nevykdė viešąją tvarką renginio metu palaikančio UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojo V. R. reikalavimo laukti atvykstančių policijos pareigūnų dėl neteisėto Gargždų „Bangos“ futbolo komandos sirgalių elgesio stadione ir turto gadinimo, V. R. paleidus virstančius vartus, A. M. pradėjo stumdyti V. R., ranka suėmė jam už kaklo ir vieną kartą jam spyrė. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, S. M. su A. M. pasivijo bėgantį V. R. ir rankomis bei kojomis sudavė jam į kojas ir kitas kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių, taip bendrais veiksmais padarė V. R. odos nubrozdinimus abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimą kaklo srityje ir nežymiai sužalojo V. R., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

3. Išvadą dėl S. M. ir A. M. kaltės, padarius BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – iš dalies pačių S. M. ir A. M. bei D. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymus, taip pat nukentėjusiųjų V. R., A. M., Š. R., L. J., liudytojų M. A., I. B., R. S., V. B., J. P., E. R., G. R., V. P., R. T. parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, specialisto išvadą Nr. G 1484/2018 (03), vaizdo įrašus ir kt.

4. Sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. M. ir A. M. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį apeliacinės instancijos teismas priėmė remdamasis šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi S. M. ir A. M. parodymais, kuriais jie neigė savo kaltę, nes jų nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl jų parodymai negali būti laikomi patikimais ir vertintini kaip jų gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

4.2. Pirmosios instancijos teismo akcentuojamas neatitikimas tarp nukentėjusiojo V. R. parodymų ir byloje esančios vaizdo medžiagos laikytinas neesminiu, neiškreipia nukentėjusiojo parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių ir nepaneigia jų patikimumo, nes nukentėjusysis esmines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė iš esmės nuosekliai, jo viso proceso metu duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymų neatitikimai gali būti paaiškinami tuo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu prieš jį buvo naudojami intensyvūs puolamieji smurtiniai veiksmai, todėl nukentėjusysis dėl neesminių aplinkybių galėjo suklysti, tačiau tai savaime nerodo nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo. Vertinant nukentėjusiojo parodymus svarbu ir tai, kad jis apklaustas keletą kartų.

4.3. Pirmosios instancijos teismo taip pat akcentuojamas neatitikimas tarp nukentėjusiojo A. M. ir byloje esančios vaizdo medžiagos irgi laikytinas neesminiu, nes esmines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė nuosekliai, jis ne visą laiką stebėjo byloje nagrinėjamą įvykį, nes buvo su sūnumi, į kilusį konfliktą pasižiūrėdavo tik tada, kai matydavo, kad sūnus saugiai žaidžia, todėl gali būti, kad jis ko nors nematė, be to, jis įvykį stebėjo būdamas toliau nuo konflikto vietos, tačiau tai neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.

4.4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad joks byloje apklaustas asmuo neįvardijo konkrečių S. M. ir A. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš V. R., tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, kad byloje nagrinėjamas įvykis truko labai neilgą laiką, pasižymėjo įvairių veiksmų gausa, jame dalyvavo daug asmenų, visi apklausti asmenys situaciją stebėjo iš skirtingų vietų, skirtingais momentais, nukentėjusiesiems matytos įvykio aplinkybės neabejotinai sukėlė šoką, nuo įvykio yra praėjęs netrumpas laiko tarpas ir jų parodymus galėjo lemti subjektyvūs situacijos vertinimai, tačiau tai neleidžia abejoti jų parodymų patikimumu. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusieji ir liudytojai galėjo apkalbėti S. M. ir A. M., apkaltinti juos nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ir dėl to davė neobjektyvius parodymus. Šie parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir aiškūs, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys.

4.5. Net ir nesant išankstinio, detaliai aptarto nusikalstamo plano, S. M. ir A. M. su kitais asmenimis veikė aktyviai, vienas po kito, savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą vienas kito elgesiui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jokio sumanymo veikti bendrininkų grupe nebuvo.

4.6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. R. įvykio dieną be teisinio pagrindo vykdė Telšių centrinio stadiono apsaugą ir atliko viešąją tvarką palaikančius veiksmus. Tačiau iš V. R. ir UAB „Grifs AG“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutarties Nr. ID-5761 matyti, kad V. R. nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. dirba apsaugos darbuotoju, o jo pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad apsaugos darbuotojas turi: pagal 10.3 punktą – sulaikyti asmenis, įvykdžiusius vagystę ar pažeidusius viešąją tvarką saugomo objekto teritorijoje, ir perduoti juos teisėsaugos pareigūnams; pagal 10.6 punktą – palaikyti objekte viešąją tvarką; pagal 12.5 punktą – darbo metu turėti ir kilus pavojui sveikatai ar gyvybei panaudoti tarnybai skirtus ginklus ir spec. priemones, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Byloje nagrinėjamo įvykio metu S. M. ir A. M. nežinojo ir negalėjo žinoti, ar V. R. stadione dirba teisėtai ar neteisėtai, jie jį atpažino kaip apsaugos darbuotoją ir savo veiksmus nukreipė kaip į apsaugos darbuotoją. V. R. pats manė byloje nagrinėjamo įvykio metu teisėtai atliekantis apsaugos darbuotojo funkcijas, todėl anksčiau paminėtos aplinkybės dėl galimai neteisėtų apsaugos darbuotojo funkcijų atlikimo nepateisina S. M. ir A. M. veiksmų prieš V. R. ir nepaneigia jų kaltės padarius BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką.

5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kokios aplinkybės ir dėl kokių priežasčių šalintinos iš S. M. ir A. M. pagal BK 284 straipsnį pareikšto kaltinimo kaip neįrodytos:

5.1. S. M.

5.2. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinime nurodyti asmenys (S. M., A. M., D. Š. ir kiti nenustatyti asmenys), spardydami ir rankomis stumdydami uždarytus stadiono vartus, išlaužė 20 vienetų vartų tvoros segmentų sujungimų, kurių vertė 24 Eur, bei tvirtinimo medžiagas, kurių vertė 10 Eur.

5.3. S. M. ir A. M. inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad po to, kai jie, tęsdami nusikalstamą veiką, vijosi bėgantį V. R. ir jį pasiviję sudavė smūgius jam į kojas ir kitas kūno vietas, ikiteisminio tyrimo nenustatyti kiti du asmenys sudavė po smūgį ranka ir koja V. R. į koją ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė jam kaltinime nurodytus sužalojimus. Nors minėtų dviejų nenustatytų asmenų veiksmai buvo atlikti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu kaip S. M. ir A. M., byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinime nurodyti du nenustatyti asmenys veikė bendrai smurtaudami su S. M. ir A. M., suprasdami savo vaidmenį, ir konkliudentiniais veiksmais siekė realizuoti bendrą nusikalstamą ketinimą.

6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinimas turi būti tikslinamas, nurodant, kad S. M. ir A. M., tęsdami nusikalstamą veiką, vijosi bėgantį V. R. ir jį pasiviję rankomis ir kojomis sudavė jam į kojas ir kitas kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių, nes byloje esantys duomenys (paties nukentėjusiojo V. R., kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga) neleidžia konstatuoti, kiek ir kuo (rankomis ar kojomis) V. R. buvo suduota smūgių, kai S. M. ir A. M. jį vijosi. Toks kaltinimo tikslinimas teisme galimas, kadangi kaltinime nurodytos aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis ir S. M. bei A. M. teisinė padėtis dėl to nėra pasunkinama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

7. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustačius, kad S. M. ir A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, kuri apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ir kad byloje nėra pakankamai neginčijamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl S. M. ir A. M. veiksmų nukentėjusiajam V. R. buvo padarytas dešinės pusės X šonkaulio lūžis ir taip nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, taip pat kad jie pagrįstai išteisinti dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 10 punkte nustatytos nusikalstamos veikos, kaltinimas dėl šių aplinkybių turi būti tikslinamas, nurodant, kad S. M. ir A. M. bendrais veiksmais padarė V. R. odos nubrozdinimus abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimą kaklo srityje ir nežymiai jį sužalojo, taip pat demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Toks kaltinimo tikslinimas nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis BPK 256 straipsnio prasme ir S. M. bei A. M. teisinė padėtis nėra pasunkinama, dėl to nepasikeitė nei gynyba (BPK 44 straipsnio 7 dalis), nei veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai taip pat neturi įtakos skiriant bausmę.

III. Kasacinio skundo argumentai

8. Kasaciniu skundu nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria S. M. ir A. M. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir dėl šios dalies palikti galioti be pakeitimų Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, o kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus pagal BK 284 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to be pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį, kuria jie dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį buvo išteisinti. Nuteistieji nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai nedemonstravo, visuomenės rimties ir tvarkos savo veiksmais nesutrikdė, jų veiksmai buvo nulemti nukentėjusiojo V. R. veiksmų, pastarojo veiksmai sukėlė asmeninio pobūdžio konfliktą su juo.

8.2. Nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai padaryti jau pasibaigus futbolo rungtynėms tarp Telšių „Džiugo“ ir Gargždų „Bangos“ futbolo komandų. Jokių duomenų apie futbolo rungtynių ar bet kokių kitų renginių, eismo ar kitų socialiai pozityvių veiksmų nutraukimą dėl nuteistųjų veiksmų byloje nėra. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl nuteistųjų veiksmų būtų sutrikdyta įmonių ar įstaigų normali veikla, įvykis nutiko 2018 m. birželio 16 d., šeštadienį, kai paprastai įmonės ir įstaigos nedirba. Nėra nustatyta ir tai, kad dėl nuteistųjų veiksmų kilo sumaištis ar aplinkiniams buvo sukeltas didelis išgąstis. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos neigiamos įvykio pasekmės (nukentėjusiųjų išgąstis, stresas, nesaugumo jausmas) pačių nukentėjusiųjų ir liudytojų buvo įvardytos gerokai santūriau, kaip nepatogumas ir nepasitenkinimas, ir BK 284 straipsnyje nustatytos veikos požymių nesudaro. Niekas iš nukentėjusiųjų ar liudytojų neparodė, kad dėl nuteistųjų veiksmų nutrūko jų poilsis, jie pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Nėra pagrindo teigti ir to, kad dėl nuteistųjų veiksmų padaryta didelė materialinė žala. Apeliacinės instancijos teismas kaip nusikalstamos veikos pasekmę taip pat nurodė tai, kad nutrūko V. R. darbas, jis turėjo vykti į policijos įstaigą aiškinti įvykio aplinkybių. Tačiau tokio pobūdžio bendravimas su policijos pareigūnais apsaugos darbuotojams yra įprastas ir nelaikytinas BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymiu. Be to, V. R. darbas įvykio metu Telšių centriniame stadione neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl jo sutrikdymas, jei toks ir būtų buvęs, taip pat nelaikytinas BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymiu.

8.3. Nėra pagrįsti ir skundžiamo nuosprendžio teiginiai dėl fizinio smurto naudojimo. A. M. pripažino, kad tarp jo ir V. R. kilo susistumdymas, tačiau jis nebuvo suėmęs V. R. už kaklo ir jam neįspyrė. Tokių A. M. veiksmų nepatvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas incidentas prie stadiono vartų. S. M. pripažino, kad, priėjęs prie uždarytų stadiono vartų, tuo metu, kai jo rankos buvo užimtos, bandė vartus atidaryti koja, pastumdamas juos vieną ar du kartus, tačiau V. R. papurškus dujų atsitraukė. Kai kitiems pastūmus vartai atsidarė, įvyko susistumdymas, S. M. spyrė V. R. pusėn, tačiau nepataikė, norėjo jį tik pagąsdinti. Nesutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistieji pasivijo bėgantį V. R. ir rankomis bei kojomis sudavė jam į kojas ir kitas kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių, taip padarė nežymų sveikatos sužalojimą. Pats nukentėjusysis, nors ir įvardydamas nuteistuosius kaip vienus agresyviausių asmenų, negalėjo patvirtinti, kad būtent jie, pasiviję nukentėjusįjį, sudavė jam smūgius. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys to taip pat nepatvirtina – jame matyti, kad bėgantį V. R. vijosi keletas asmenų. Kažkoks asmuo sudavė V. R., o A. M. ir S. M. galimai jam spyrė, tačiau nesimato, kad būtų pataikę. Po to kažkoks asmuo sudavė V. R. ir šis pargriuvo, iš kairės pusės pribėgęs S. M. spyrė link V. R., tačiau akivaizdžiai nepataikė. A. M. tuo metu negalėjo vartoti smurto prieš nukentėjusįjį dėl to, kad pats buvo pargriuvęs nuo V. R. jam suduoto smūgio. Liudytojų ir kitų nukentėjusiųjų parodymai nepatvirtina, kad nuteistieji prieš V. R. atliko veiksmus, kurių jie nepripažįsta.

8.4. Panaši, kaip šioje byloje, baudžiamojo įstatymo taikymo problematika ir situacija nagrinėta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEwLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-310-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-310-942/2016">2K-310-942/2016</a>, kurioje kasacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Konfliktas tarp Gargždų „Bangos“ futbolo komandos sirgalių ir nukentėjusiojo V. R. kilo tada, kai pastarasis uždarė stadiono vartus, neišleisdamas iš stadiono iš Gargždų atvykusių futbolo sirgalių, tarp jų ir tų, kurie nieko neteisėto nebuvo padarę. Tarp tokių buvo ir A. M. bei S. M.. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo abejonių paties nukentėjusiojo V. R. elgesio teisėtumu byloje nagrinėjamo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad V. R. veikla įvykio metu neatitiko Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nuostatų, kadangi asmens ir turto saugos paslaugų teikimo pagrindas yra rašytinė saugos tarnybos ir kliento sutartis; apie viešosios tvarkos palaikymą viešuose masiniuose renginiuose, vykstančiuose masinio susibūrimo vietose (stadionuose, aikštėse, parkuose ir pan.), Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos bei tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo kelių transportu licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka turi būti iš anksto informuota policija ir turi būti suderinti bendri veiksmai užtikrinant viešąją tvarką renginyje (13 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie minėto pobūdžio rašytinę sutartį ir policijos informavimą apie viešosios tvarkos palaikymą futbolo rungtynėse byloje nėra. Taigi nukentėjusysis V. R. įvykio dieną be teisinio pagrindo vykdė Telšių miesto centrinio stadiono apsaugą ir atliko viešąją tvarką palaikančius veiksmus.

8.5. Veikla atliekant ginkluotą ir neginkluotą asmens ir turto saugą, tarpvalstybinį grynųjų pinigų vežimą kelių transportu turi atitikti imperatyvias įstatymo nuostatas ir tik tada ji bus teisėta. Todėl asmens, užsiimančio viešosios tvarkos ir turto apsauga nesant realių įstatymo reikalaujamų sąlygų (šiuo atveju – rašytinės saugos tarnybos ir kliento sutarties, taip pat neinformavus policijos apie viešosios tvarkos palaikymą viešame masiniame renginyje, vykstančiame masinio susibūrimo vietoje – stadione), veikla negali būti laikoma teisėta, nepaisant to, ką apie savo atliekamas funkcijas mano pats apsaugos tarnybos darbuotojas ir ką apie jo atliekamas funkcijas mano kiti asmenys. V. R. veiklos įvykio metu teisėtos nepadaro ir jam nustatyti pareiginiai nuostatai, kurie yra žemesnės galios teisės aktas negu Asmens ir turto apsaugos įstatymas. Sprendžiant apie apsaugos darbuotojo veiklos teisėtumą pirmiausia vadovaujamasi įstatymu.

8.6. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, kai šis būna užkluptas darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj po to. Nuteistieji jokio stadiono inventoriaus ar kito turto nežalojo, todėl net ir teisėtai veikiantis apsaugos darbuotojas nebūtų turėjęs teisės sulaikyti ir neleisti išeiti iš stadiono tiek nuteistiesiems, tiek kitiems teisės pažeidimų nepadariusiems futbolo rungtynių žiūrovams.

8.7. Įstatymo reikalavimų neatitinka ir nukentėjusiojo V. R. veiksmai panaudojant aerozolines dujas prieš būrį asmenų, įskaitant ir nuteistuosius, nes nebuvo nė vienos iš Asmens ir turto apsaugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, leidžiančių apsaugos darbuotojams panaudoti specialiąsias priemones. Priešingi teisei ir neproporcingi įvykio situacijai V. R. veiksmai sukėlė natūralų stadione esančių asmenų nepasitenkinimą bei atitinkamą reakciją. Akivaizdu, kad nuteistųjų veiksmai buvo inspiruoti neteisėto jų laisvės apribojimo ir aerozolinių dujų panaudojimo, o ne tyčios pažeisti viešąją tvarką.

8.8. Šioje byloje vienintelis fiziškai nukentėjęs asmuo yra V. R., tačiau konfliktas su juo vyko dėl jo paties veiksmų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų, o nuteistųjų veiksmai buvo nulemti asmeninių priežasčių. Panašioje situacijoje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nusikaltimo nepadarė kasatorius, kurio veiksmai buvo padaryti dėl priešiškų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, įvykį matė tik du liudytojai, kurie jį stebėjo būdami pakankamai toli nuo įvykio vietos (100–120 metrų atstumu), kitų žmonių nebuvo, įvykis truko labai trumpai – apie 3 minutes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a>).

8.9. Apeliacinės instancijos teismo cituojamoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-54-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-54-222/2017">2K-54-222/2017</a> kasacinės instancijos teismas nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria asmuo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad tiek aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek darant išvadas dėl veikos teisinio vertinimo (kvalifikavimo) nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, t. y. iš esmės nenurodyti veikos padariniai. Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-405/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-405/2013">2K-405/2013</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-54-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-54-222/2017">2K-54-222/2017</a> nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo padarymas savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose. Nuteistiesiems S. M. ir A. M. pagal BK 284 straipsnį inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka pirmiau nurodytos teismų praktikos.

8.10. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, cituoja ir baudžiamąją bylą Nr. 2K-141/2015. Tačiau tarp cituojamos bylos ir bylos, kurioje nuteisti S. M. ir A. M., yra esminis skirtumas. Priešingai nei minėtoje byloje, nagrinėjamu atveju santykių aiškinimosi vietos, o iš dalies ir būdo, nuteistieji nesirinko ir neturėjo tokios galimybės, nes būtent nukentėjusysis V. R. nustatė santykių aiškinimosi vietą, uždarydamas stadiono vartus ir neteisėtai neleisdamas nuteistiesiems išeiti iš stadiono, taip sukeldamas atitinkamą jų reakciją. Ne nuo jų priklausė, kad tai atsitiko viešoje vietoje. Santykių aiškinimosi būdas iš dalies taip pat priklausė nuo nukentėjusiojo, jis be teisėto pagrindo papurškė į nuteistuosius dujų, po to ir įvyko susistumdymas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo advokato V. Dovidaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021).

11. Dėl šios priežasties nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, savaip, palankiai nuteistiesiems, interpretuojami atskiri asmenų parodymai, prašoma daryti kitokias išvadas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BK 284 straipsnio taikymo

12. Nesutikdamas su baudžiamojo įstatymo taikymu, nuteistųjų S. M. ir A. M. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistieji, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, prieš nukentėjusįjį V. R. naudojo fizinį smurtą, ir padarė neteisingą išvadą, jog toks elgesys pripažintinas įžūliu bei sukėlusiu baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius, t. y sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką.

13. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

14. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-652/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-652/2007">2K-652/2007</a>, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

15. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141-507/2015">2K-141-507/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEwLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-310-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-310-942/2016">2K-310-942/2016</a>, 2K-367-511/2018).

16. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120/2011">2K-120/2011</a>, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

17. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje išsamiai įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. M. ir A. M. viešoje vietoje – Telšių centriniame stadione, pasibaigus futbolo rungtynėms, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupe su kitais kaltinime nurodytais asmenimis, veržėsi išeiti iš stadiono pro uždarytus vartus, nevykdė viešąją tvarką renginio metu palaikančio apsaugos darbuotojo V. R. reikalavimo laukti atvykstančių policijos pareigūnų, iškviestų dėl neteisėto futbolo sirgalių elgesio stadione ir turto gadinimo, o V. R. paleidus virstančius stadiono vartus, pro juos prasiveržę, pastarąjį sumušė. Taigi apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės bei įrodymais pripažinti duomenys visiškai pagrindė BK 284 straipsnio sudėties požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose.

18. Kasaciniame skunde ginčijamas prieš nukentėjusįjį V. R. nuteistųjų panaudoto fizinio smurto aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nustatė išsamiai įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, juos vertindamas tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Nėra pagrindo teigti, kad taikant baudžiamąjį įstatymą šio nukentėjusiojo parodymais negalima buvo remtis, nes iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad jie esmingai prieštarauja kitai bylos medžiagai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią vaizdo medžiagą, lygindamas ją su V. R. parodymais bei kitų nukentėjusiųjų A. M., Š. R., L. J. parodymais, specialisto išvadoje Nr.G 1484/2018 (03) užfiksuotais duomenimis (joje, be kita ko, nurodoma, kad jam nustatytas ir paraudimas kaklo srityje, padarytas spaudžiant kaklą), nustatė, kad prieš V. R. kartu su kitais futbolo sirgaliais fizinį smurtą intensyviai naudojo ir abu nuteistieji. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiųjų nurodytą aplinkybę, jog tarp apsaugos darbuotojo ir futbolo sirgalių kilo konfliktas, prieš apsaugos darbuotoją buvo naudojamas fizinis smurtas, patvirtino ir byloje apklaustas D. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei liudytojai M. A., I. B., R. S., V. B., J. P., E. R., G. R., V. P., R. T.. Todėl nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmiau nurodytų įrodymų visuma yra pakankama nuteistųjų S. M. ir A. M. prieš nukentėjusįjį V. R. panaudoto fizinio smurto faktui konstatuoti, ši teismo išvada išsamiai ir įtikinamai motyvuota. O atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

19. Kasatorius taip pat nurodo, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo nutraukti jokie renginiai, eismas ar kiti socialiai pozityvūs veiksmai, nesutrikdyta įmonių ar įstaigų normali veikla, nekilo sumaišties, tačiau byloje yra nustatytos ir skundžiamo nuosprendžio 44 punkte išsamiai išdėstytos kitos aplinkybės, leidusios apeliacinės instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistųjų ir jų bendrininkų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokią išvadą patvirtina ne tik tai, kad dienos metu viešoje vietoje prieš kitą asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas – jis buvo sumuštas, bet ir ta aplinkybė, kad grupės futbolo sirgalių demonstruojamus įžūlius, aplinkiniams nepagarbius ir teisės bei moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus matė kiti renginyje dalyvavę ar netoli renginio vietos esantys asmenys, tarp jų nukentėjusieji Š. R., L. J. ir A. M., taip pat pastarojo mažametis sūnus; atitinkamai apie nurodytus veiksmus nukentėjusieji V. R. ir Š. R. pranešė pagalbos telefonu, dėl to į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į bylos situaciją, t. y. į tai, kad įvykis buvo fiksuotas iš karto po futbolo rungtynių, kurios vyko dienos metu, intensyviai renginio metu lankomoje viešoje vietoje – miesto stadione, įvykį stebint tiek suaugusiems, tiek mažamečiams asmenims, konstatuotina, kad nuteistųjų padaryta veika atitinka BK 284 straipsnyje apibrėžtus padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.

20. Nors kasatorius kvestionuoja nukentėjusiojo V. R. veiksmų byloje nagrinėjamo įvykio metu teisėtumą ir teigia, kad nuteistųjų veiksmai buvo inspiruoti neteisėto sirgalių laisvės apribojimo bei aerozolinių dujų panaudojimo, nagrinėjamu atveju tokie nukentėjusiojo veiksmai įtakos nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui neturi. Iš įvykio situacijos ir jo eigos matyti, kad agresyvios futbolo sirgalių grupės smurtinio pobūdžio veiksmai prieš V. R. buvo atlikti jau po to, kai pralaimėjusios komandos futbolo sirgaliai prasiveržė pro stadiono vartus, nuteistieji prieš nukentėjusįjį smurtavo net ir tuo metu, kai nebegalėdamas pasipriešinti jis bandė pabėgti. Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad aptarta įvykio situacija, konflikto pobūdis, nuteistųjų būsena (apsvaigę nuo alkoholio) ir pasirinktas elgesio modelis (smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį V. R.) patvirtina, jog nuteistieji neabejotinai suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

21. Kasaciniame skunde nurodytos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEwLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-310-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-310-942/2016">2K-310-942/2016</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a> nagrinėjamoje byloje nelaikytinos precedentais, pagrindžiančiais būtinybę tenkinti kasacinį skundą ir naikinti ar keisti kasacine tvarka apskųstą teismo sprendimą, nes šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, jų netgi negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių. Abiejose kasatoriaus nurodytose bylose nustatyta, kad nuteistieji ir nukentėjusieji buvo pažįstami ir tarp jų susiklostė priešiški asmeniniai santykiai, labai trumpą laiką trukusius konfliktus iš tolimo atstumo matė nedaug asmenų, mačiusieji dėl to nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, jų poilsis dėl nuteistųjų veiksmų nebuvo sutrikdytas, jie nesikreipė į policijos pareigūnus, nuteistųjų veiksmai prieš nukentėjusiuosius nebuvo intensyvūs, šiems nenustatyti jokie sveikatos sutrikdymai. Taigi minėtose kasacinėse nutartyse nėra pateikta išaiškinimų, kuriais remiantis galėtų būti daromos išvados apie netinkamą BK 284 straipsnio taikymą nagrinėjamoje byloje.

22. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 suformuluotomis BK 284 straipsnio sudėties aiškinimo taisyklėmis. Šiose taisyklėse, be to, kas anksčiau paminėta šioje nutartyje, taip pat akcentuojama, kad jei asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126/2006">2K-126/2006</a>). Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju, t. y., pasibaigus viešam masiniam renginiui, prasiveržimą pro stadiono vartus pasirinkę kaip dingstį tęsti konfliktą, nuteistieji sąmoningai viešoje vietoje persekiojo bėgantį V. R. ir jį sumušė, matant pašaliniams asmenims.

23. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistųjų S. M. ir A. M. veiką kvalifikuodamas pagal BK 284straipsnį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisės taikymo klaidų nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas