J. N. pagal ANK 346 str. 18 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-1-303/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02002-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovo advokato Sauliaus Majausko ir neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną T. N. prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Kauno departamento pareigūnams 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 19 val. atlikus neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos J. N. patikrinimą ir surašius 2020 m. rugsėjo 10 d. gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktą Nr. 33GGP-138, 2020 m. spalio 30 d. J. N. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo už tai, kad, būdama registruota veisėja, kuriai suteikta teisė laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar lauko voljerų, laikė didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi 2017 m. spalio 5 d. savo veiklos aprašyme, neturėdama VMVT Kauno departamento išduoto verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio, taip pažeidė VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Bl-146 patvirtinto Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus; už tai, kad veisėjos J. N. vardu registruota 16 šunų (15 prancūzų buldogų ir 1 Jorkšyro terjeras), bet patikrinimo metu ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių plovimą, dezinfekavimą, taip pažeidė VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 patvirtintų Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams 19 punkto nuostatas; už tai, kad nepateikė duomenų apie gyvūnų privalomą vakcinavimą nuo pasiutligės ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus; už tai, kad nepateikė duomenų apie tvarkomą privalomą įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių apskaitą, apie gyvūnų augintinių sukergimo (apsėklinimo) laiką ir taip pažeidė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams 57 punkto nuostatas. J. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir dėl ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo už tai, kad patikrinimo metu pas ją rastas 81 šuo, iš jų penkios vados jauniklių, laikomi špicai, prancūzų buldogai, mopsai, bišonai, korgiai, Jorkšyro terjeras ir mišrūnai, ir nustatyta (vertinant išoriškai), kad dauguma šunų yra vidutiniškai įmitę, rasta šunų, kurie nepakankamai įmitę, dalyje narvų nėra indų su vandeniu, daugelis šunų laikomi narvuose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų, dalis narvų laikoma vienas ant kito, dauguma šunų laikoma po 3, 4 narvuose, kurių plotas 0,5 kv. m, daugumoje narvų grindys yra grotelės, dalyje nėra guolių, po visų (81) šunų veterinarinės apžiūros ir įvertinimo nustatyta, kad šunų susirgimai yra įsisenėję, tęsėsi jau kurį laiką, šunims laiku nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, yra kritusių šunų, kadangi tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais, dėl to kilo padarinių, kuriems ji sąmoningai leido atsirasti, savo veikimu ar neveikimu lėmė žiaurų elgesį su gyvūnais ir taip pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 9, 14–18, 24 punktų, 6 straipsnio reikalavimus, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams 9, 22, 23.1, 23.2, 29, 30, 43, 45, 50–52 punktų nuostatas, dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas (4 šunys nugaišo).

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimu J. N. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda, pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį 1025 Eur bauda su paimtų šunų konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 1025 Eur bauda su paimtų šunų konfiskavimu. Nutarta grąžinti T. N. ir S. N. priklausančius šunis – prancūzų buldogą (patiną) vardu Genius (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Maltos bišoną (kalę) vardu Dolci (reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimas ir J. N. atstovo advokato S. Majausko apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną T. N. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovo advokato S. Majausko prašymai priimti ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į juos argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovas advokatas S. Majauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą protokolą surašiusiai institucijai esminiams protokolo trūkumams ištaisyti ir papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai proceso teisės – ANK 2 straipsnio 3 dalies, 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 1 ir 5 dalių, 569 straipsnio 5 dalies pažeidimai, dėl šių pažeidimų suvaržytos pareiškėjos teisės į gynybą ir į teisingą teismą, tai lėmė neteisingą bylos nagrinėjimo procesą, formalų ir nevisapusišką aplinkybių ištyrimą. Teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles ir asmens nekaltumo prezumpciją, deklaratyviai pripažino protokole nurodytus kaltinančius teiginius kaip konstatuotus faktus ir šališkai atmetė teisinančius duomenis bei jų nevertino.

5.2. J. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, grindžiamas prielaidomis, neištirtais ir objektyviai nepagrįstais, t. y. deklaratyviais, teiginiais. J. N. teismų pripažinta kalta dėl įtariamo balso stygų pažeidimo dviem šunims, nors iki administracinės teisenos vykusio ikiteisminio tyrimo metu šie kaltinimai nepasitvirtino. Teismai formaliai konstatavo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimų pažeidimą, nesant objektyvių tai patvirtinančių duomenų, ir šių aplinkybių netyrė. Pažymėtina, kad apylinkės teismas aktyviai vengė tirti bylos įrodymus ir varžė J. N. teisę į gynybą, teisėja tiesiogiai išreiškė šališkumą ir nenorą išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu nutraukdama kaip liudytojai apklausiamai veterinarei užduodamus klausimus, nurodydama: „Tai negi mes dabar apie kiekvieną gyvūną klausime“, netenkino gynybos prašymo pridėti prie bylos užbaigto ikiteisminio tyrimo medžiagą, nutarime nevertino gynybos pateiktų argumentų.

5.3. Pareiškėjai formuluojamas kaltinimas dėl trims šunims užfiksuotų senų ragenos pažeidimų, nustačius susiformavusius randinius audinius ragenos srityje, yra neaiškus, gyvūnų susižalojimo aplinkybės, laikas nebuvo nustatyti ir tirti bylą nagrinėjant teisme. Teismai seniai patirtos gyvūnų traumos faktą savaime laikė inkriminuojančiu ir atimančiu teisę pareiškėjai gintis nuo jai inkriminuojamos kaltės, nors senos augintinio patirtos traumos faktas nėra augintinio kankinimo ar žiauraus elgesio su juo įrodymas.

5.4. Teismas preziumavo, kad vieno augintinio diagnozė – kairės kelio girnelės pirmo laipsnio išnirimas, dešinės kelio girnelės antro laipsnio išnirimas – taip pat priežastiniu ryšiu yra susijusi su J. N. veiksmais, jų netirdamas, nevertindamas, neįvardydamas. Pažymėtina, kad apklausiama veterinarė nurodė, jog kelio girnelių pirmo ir antro laipsnio išnirimas augintiniui nesukelia didelio diskomforto ir todėl nėra gydomas operuojant; tokio pobūdžio liga gali būti tiek įgimta, tiek ir įgyta. Byloje nebuvo nustatytos tokios traumos įgijimo aplinkybės ir kalti J. N. veiksmai. Nors gyvūnams po jų paėmimo taip pat nebuvo dėl to suteikta jokia veterinarinė pagalba, teismai vertino, kad J. N. yra kalta dėl veterinarinės pagalbos šiam gyvūnui nesuteikimo.

5.5. Teismas konstatavo, kad J. N. kalta dėl veterinarinės pagalbos nesuteikimo gyvūnams, kai ji yra būtina, dėl to, kad neva gyvūnai turėjo endo- ir ektoparazitų. Pažymėtina, kad, apžiūrėjus 81 šunį, tik vienam jų buvo nustatyta helmintozė (kirminai), tai, teismo vertinimu, galėjo turėti tiesioginę įtaką gyvūno žūčiai, jeigu gyvūnui nebūtų laiku suteikta pagalba. Bylos duomenys patvirtina, kad kirminai buvo rasti UAB „N“ narve, kuriame buvo laikomi kalės atsivesti šuniukai ir juos atsivedusi kalė. Šuniukams nebuvo duota vaistų nuo kirminų po gimimo, nes tai daroma, kai jie šiek tiek paauga. Juos atsivedusiai kalei nebuvo atlikti tyrimai, patvirtinantys jai priskirtą ligą – helmintozę. Teismai preziumavo šios kalės ligą, nesant objektyvių tai patvirtinančių duomenų.

5.6. Teismas formaliai ir deklaratyviai pripažino J. N. kalta pažeidus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punkto reikalavimus dėl galimo neteisingo (giminingo ar nesilaikant pertraukų tarp kergimo) veisimo, nors byloje nebuvo nustatytas nė vienas tai patvirtinantis faktas.

5.7. Teismas, remdamasis prielaidomis, kad šunų susirgimai (taip pat menami, įtariami, spėjami) yra įsisenėję, tęsėsi ilgą laiką, konstatavo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus.

5.8. Teismai preziumavo J. N. kaltę dėl būnant UAB „N“ žinioje kritusių gimusių silpnų 4 jauniklių, nepagrįsdami objektyviųjų pažeidimo požymių, tarp jų ir priežastinio ryšio tarp jauniklių kritimo ir kaltų J. N. veiksmų ar neveikimo. Laikino globėjo žinioje buvusio gyvūno kritimo faktas nėra buvusio šeimininko kaltės įrodymas.

5.9. Pažymėtina, kad teismas vadovavosi Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertine išvada, nors jos turinys akivaizdžiai prieštarauja tiesioginių gyvūnų apžiūrų išrašams. Išvadoje nurodyta, kad gyvūnai yra apverktinos odos būklės, bet tokia veterinarinė diagnozė objektyviai neegzistuoja, yra nustatyta ne veterinaro specialisto – odos ligos gyvūnams nediagnozuotos. Gyvūnų ausų ir dantų būklė nėra ištirta, o nepakankamai išvalytos ausys ir dantys nėra pagrindas konstatuoti aiškiai nepakankamą gyvūnų priežiūrą. Išvadoje nurodyta, kad dauguma gyvūnų yra išliesėję, bet gyvūnų apžiūrų išrašuose tik apie 6 iš visų (81) gyvūnų nurodyta nuomonė, kad jie nepakankamai įmitę. Nė vienas gyvūnas nebuvo kritiškai išbadėjęs ar nusilpęs. Kai gyvūnai buvo paimti ir imti šerti kitu pašaru, didelė dalis jų ėmė viduriuoti ir taip greitai neteko svorio.

5.10. Pareiškėja iš esmės pripažino dalį gyvūnų laikinai laikiusi netinkamomis sąlygomis, nes dėl jų skaičiaus (taip pat ir penkių vadų jauniklių) ji laikinai negalėjo suteikti gyvūnams papildomo ploto. Pažymėtina, kad byloje nėra užfiksuota, kurie gyvūnai buvo rasti narvuose paėmimo metu, nes ne visi gyvūnai buvo juose. Didelė dalis gyvūnų buvo palaidi namuose, taip pat atskiruose kambariuose ir atitvaruose, bet protokolą surašiusi institucija šių esminių faktinių aplinkybių neužfiksavo ir deklaratyviai ėmė kaltinti daugelio gyvūnų laikymu narvuose. Dėl šios dalies ginčo byloje niekada nebuvo, bet dalies augintinių laikymas narvuose nėra priežastiniu ryšiu susijęs su kitais J. N. inkriminuotais padariniais.

5.11. Patikrinimo akte nustatyta, kad dalyje narvų nėra indų su vandeniu, taip pažeistas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punktas. Apylinkės teismas nenurodė, kokiais veterinariniais išrašais ar kitais oficialiais duomenimis rėmėsi konstatuodamas, kad gyvūnai nepakankamai šeriami ar girdomi. Nagrinėjamu atveju patikrinimo akte faktas, kad J. N. augintiniai nepakankamai šeriami ar girdomi, buvo nurodytas pareigūnių, atlikusių patikrinimą, remiantis joms susidariusiu įspūdžiu, o ne objektyviais duomenimis, kaip antai kraujo tyrimais, sveriant augintinius ar kt. Pažymėtina, kad gyvūnams atlikti kraujo tyrimai paneigė tiek neva buvus nustatytą gyvūnų dehidrataciją, tiek nepakankamą šėrimą.

5.12. Patikrinimo akte teigiama, kad atliekant patikrinimą, vertinant išoriškai, dauguma šunų buvo vidutiniškai įmitę, rasta šunų, kurie įmitę nepakankamai. Apylinkės teismas konstatavo J. N. žiaurų elgesį su visais gyvūnais ir jų kankinimą, dėl to jiems neva grėsė žūtis ar suluošinimas. Teismas nevertino ir netyrė, koks konkrečiai kurio gyvūno svorio nukrypimas nuo vidutinio tos paties veislės gyvūno svorio yra leistinas (atitinkantis tos rūšies gyvūnui priskirto svorio standartus) ir kokio netekus gyvūnui realiai grėstų žūtis, ar tiems gyvūnams, kurie vertintini kaip „išliesėję“, galėjo grėsti žūtis ar suluošinimas (ANK 346 straipsnio 18 dalis) ir ar dėl to gyvūnams buvo skirtas tam tikras gydymas ar kita veterinarinė pagalba. Nė vieno iš 6 gyvūnų, kurie, 81 gyvūną apžiūrėjusių jaunųjų veterinarų nuomone, buvo nepakankamai įmitę, teismas savarankiškai nevertino ir netyrė, nes dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nurodyta, kad kiekvieno gyvūno tirti neketinama.

5.13. Apylinkės teismas, remdamasis protokolu, taip pat nustatė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktų, 6 straipsnio pažeidimus, susijusius su gyvūnų laikymo reikalavimų nesilaikymu, šie pažeidimai grindžiami patikrinimo akte užfiksuota aplinkybe, jog dauguma augintinių buvo rasti nustatytų ploto reikalavimų neatitinkančiuose narvuose. Tačiau ši aplinkybė savaime nepagrindžia fakto, kad gyvūnų judėjimas buvo varžomas nuolat. Nuolatinis augintinių laikymas narvuose nebuvo įrodytas, tik preziumuojamas pagal patikrinimo metu buvusią faktinę momentinę situaciją. J. N. nuolatos gyvūnus pakaitomis išvesdavo į lauką, tai patvirtino kaimynė, bet teismas nutarė šiais bylos duomenimis nesivadovauti, taip šališkai vertino bylos įrodymus.

5.14. Atlikus veterinarinę J. N. priklausančių gyvūnų apžiūrą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos pranešime atitinkamai galėjo ir turėjo būti užfiksuoti jos neteisėtus veiksmus įrodantys gyvūnų sveikatos pakitimai, atsiradę dėl neva netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų, bet jokių gyvūnų sveikatos pakitimų nebuvo užfiksuota.

5.15. Apylinkės teismas nevertino ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių (to, kaip objektyviai ir kokiais konkrečiai jos veiksmais pasireiškė gyvūnų kankinimas ir žiaurus elgesys, kaltės formos) J. N. veiksmuose, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas dėl esminio materialiosios teisės (ANK 5 straipsnio 1 dalies, 591 straipsnio 1 punkto) pažeidimo (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nenustačius J. N. kaltės formos ir nusprendus dėl visų jos gyvūnų netinkamos priežiūros, buvo konfiskuoti visi gyvūnai, net ir tie, dėl kurių nebuvo užfiksuota pažeidimų. Šie gyvūnai nepatyrė žūties ar suluošinimo grėsmės, tik laikinas netinkamas laikymo sąlygas, J. N. gali šias sąlygas pagerinti ir tokių pažeidimų ateityje nekartoti. Protokole yra užfiksuoti J. N. padaryti pažeidimai tik dėl dalies gyvūnų nepatenkinamos sveikatos būklės, o jų žūties ar suluošinimo grėsmė nurodoma tik deklaratyviai. Byloje nėra objektyvių duomenų apie nesuteiktą veterinarinę priežiūrą J. N. gyvūnams, taip pat kad tai galėjo lemti gyvūnų žūtį ar suluošinimą. Pažymėtina, kad gyvūno žūties ar suluošinimo grėsmė turi būti reali. Nutarime tik perrašius administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis (pirminę gyvūnų veterinarinę apžiūrą, atliktą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje) galėjo būti konstatuoti tik gyvūnų susirgimai ir ligos, tačiau šiais duomenimis negalėjo būti pagrįsta tikimybė gyvūnams likti suluošintiems arba žūti. Tokia tikimybė nutarime turėjo būti paremta veterinarų specialių medikamentų gyvūnams paskyrimu, tolesne klinikine diagnostika ir tyrimais. Šiuo atveju nėra panaikintos pagrįstos abejonės dėl gyvūnų žūties ir (ar) suluošinimo tikimybės realumo. Be to, nors nutarime išskiriami 9 šunys, su kuriais esą buvo elgiamasi žiauriai arba kurie buvo kankinami, nurodyta, kad tik vienam iš šių augintinių neva grėsė žūtis arba suluošinimas. Taigi apylinkės teismas nevertino ir nenustatė J. N. inkriminuoto ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodyto pažeidimo požymių (veikimo ar neveikimo, kaltės formos – tyčios, gyvūnui gresiančios žūties arba suluošinimo), todėl nutarimas yra neteisėtas dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5.16. Taip pat teismas, nesilaikydamas ANK 32 straipsnio 1, 2 dalyse, 34 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išaiškinimų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartyse atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8/2013, 2AT-4/2011, taikė J. N. jos veikos (t. y. kai kurių gyvūnų aplaidi, netinkama priežiūra, laikymas jų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis) pavojingumui neproporcingą poveikio priemonę – visų J. N. priklausančių augintinių konfiskavimą. Teismas neatsižvelgė, kad J. N. anksčiau nėra padariusi su gyvūnų gerove ir veisimu susijusių teisės aktų pažeidimų, nebuvo jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta kaltės forma, nevertino prisipažinimo, kad patikrinimo metu (atitinkamu laikotarpiu) buvo ėmusis auginti per daug gyvūnų ir galbūt neįvertino savo galimybių juos tinkamai prižiūrėti bei jais rūpintis. Dėl visuotinio karantino tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvūnų ji negalėjo realizuoti, o neįprastai sėkmingos gyvūnų vados savo ruožtu padidino gyvūnų skaičių. Teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat neįvertino aplinkybės, kad J. N., veisdama ir augindama šunis, sukaupė didelę ilgametę patirtį, kurią ir toliau galėtų panaudoti tinkamai veisdama augintinius ir atitinkamai užtikrindama visiems gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas. Vienkartinis gyvūnų laikymo netinkamų sąlygų nustatymas nėra pakankama priežastis taikyti visų gyvūnų konfiskavimą, nes šis pažeidimas yra ištaisomas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai gyvūnų konfiskavimą (kuris nėra privalomas) pirmą kartą baudžiamai pareiškėjai taikė formaliai ir nevertindami individualių gyvūnų.

6. Į administracinio nusižengimo teiseną neįtrauktas T. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties dalis dėl šunų Maltos garbanotojo bišono mišrūno (patino), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), ir Maltos garbanotojo bišono mišrūno (patelės), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir priimti naują nutartį – grąžinti T. N. nurodytus šunis. Pareiškėjas prašyme nurodo:

6.1. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktai J. N. teismo nutarimu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį paskirta bauda su gyvūnų konfiskavimu (ANK 25 straipsnis, 29 straipsnis), taip pat apylinkės teismas nutarė grąžinti T. N. Maltos bišoną (kalę) vardu Dolci (reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas nutartimi atmetė apeliacinį skundą dėl veikos kvalifikavimo ir gyvūnų konfiskavimo netaikymo ir paliko galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

6.2. Daikto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, konfiskavimas de facto (faktiškai) reiškia atsakomybės taikymą asmeniui, nesusijusiam su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Toks asmens nuosavybės teisių ribojimas, kuris nenustatytas įstatyme, yra negalimas (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).

6.3. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog J. N. žinioje buvusi Maltos bišonų veislės kalė vardu Dolci (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso T. N., tai patvirtinančio dokumento kopija buvo pateikta VMVT ir perduota teismui kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Šis šuo buvo paimtas ir perduotas UAB „N“ laikinai globai kartu su dviem jaunikliais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.53 straipsnio 1 dalį daikto duodami vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso jų savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi, Maltos bišonų veislės kalės vardu Dolci jaunikliai taip pat nuosavybės teise priklausė ir vis dar priklauso T. N.. Maltos bišonų veislės kalės vardu Dolci jauniklių buvimo faktą patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos 2020 m. rugsėjo 14 d. pranešime „Dėl atliktos gyvūnų sveikatos būklės ekspertizės“ prie išvados dėl Maltos bišono (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės nurodyta pastaba, kad laikymo vieta klinika, mėlynas narvas, su 2 jaunikliais. Administracinio nusižengimo padarymo metu Maltos bišonų veislės kalė ir du jos jaunikliai nuosavybės teise priklausė ir tebepriklauso T. N.. Tačiau teismas neatsižvelgė į faktą, kad Maltos bišonų veislės kalė vardu Dolci turėjo du jauniklius, ir nors Maltos bišonų veislės kalę vardu Dolci nutarė grąžinti T. N., bet jauniklių negrąžino, o konfiskavo juos kartu su J. N. priklausančiais augintiniais.

6.4. Pareiškėjui T. N. priklausantys Maltos bišonų veislės kalės vardu Dolci jaunikliai šiuo metu yra identifikuojami kaip šuo (patinas) Maltos garbanotojo bišono mišrūnas, spalva balta, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), ir šuo (patelė) Maltos garbanotojo bišono mišrūnas, spalva balta, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini). Jie privalėjo būti grąžinti nuosavybės teisę į juos turinčiam T. N. kartu su jų motina Maltos bišonų veislės kale vardu Dolci.

6.5. Teismas neįtraukė į procesą suinteresuoto asmens – Maltos bišonų veislės kalės vardu Dolci ir jos jauniklių savininko T. N., nepranešė jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip suvaržė galimybę ginti savo nuosavybės teises. Tai yra esminis proceso teisės pažeidimas, jis lėmė pareiškėjo T. N., kaip konfiskuotų Maltos bišonų veislės kalės vardu Dolci jauniklių savininko, teisių pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam nutarimui ir nutarčiai, kurie pareiškėjui nebuvo teismo įteikti kartu su kitomis bylos šalimis, priimti. Taigi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba, taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, šis pažeidimas sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė pareiškėjo, kaip neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens, teisę būti išklausytam, teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su teismų sprendimais byloje konfiskuojant jo turtą, ir nulėmė neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimą.

7. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius M. S. atsiliepimu į pareiškėjų prašymus prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistus. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

7.1. J. N. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl padarytų administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 346 straipsnio 1 ir 18 dalyse, už kuriuos pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas, ir, įvertinus J. N. veiksmų pobūdį, mastą ir pavojingumą, teismo nutarimu jai buvo skirta ši administracinio poveikio priemonė. Prašyme nurodyti argumentai, kad pirmą kartą nustačius minėtus pažeidimus pareiškėjai taikyta neproporcinga poveikio priemonė, kad patikrinimo metu ne visų gyvūnų sveikatos būklė buvo bloga, todėl ne visi gyvūnai, remiantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti konfiskuoti, nėra pagrįsti. Gyvūnai, kaip civilinės teisės objektai, yra laikomi daiktais (turtu) (CK 4.38 straipsnis, 4.57 straipsnio 3 dalis, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-2012), kurie yra specifiniai ir kurių apsaugojimo prievolė CK 4.41 straipsnyje yra ne tik nustatyta gyvūno laikytojui, bet ir garantuojama valstybės institucijų veiksmais, tai nustatant įstatymais ir kitais teisės aktais. Taigi gyvūnų konfiskavimu siekiama gyvūnus apsaugoti nuo netinkamų sąlygų ir priežiūros ir prireikus juos išsaugoti, taip pat siekiama kitų ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų administracinių nuobaudų tikslų. Administracinėn atsakomybėn patraukta J. N., vykdydama verslinio šunų veisimo veiklą, žinojo teisės aktų reikalavimus, turėdama leidimus vykdyti veiklą nedideliu mastu, ją vykdė dideliu mastu, neturėdama tam visų leidimų ir nesilaikydama šiai veiklai nustatytų minimalių reikalavimų, ir nieko nedarė, kad veikla būtų vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus, kol jos veiksmai buvo nutraukti institucijai atlikus patikrinimą. J. N. atstovo prašyme nurodytas nepagrįstas teiginys, kad karantino metu ji negalėjo kontroliuoti veisimo procesų, tarsi atriboja ją nuo atsakomybės, nors viso proceso metu taip ir nepripažino suprantanti, kad elgėsi netinkamai, kad būtent nuo jos priklauso gyvūnų gerovė, ir neigė, kad gyvūnų sveikatai neigiamą įtaką tiesiogiai turėjo būtent netinkamos laikymo ir priežiūros sąlygos. Taigi, akivaizdu, kad institucijos įsikišimas ir administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. gyvūnų konfiskavimas buvo teisinga ir proporcinga poveikio priemonė.

7.2. Pareiškėjas T. N. plečiamai aiškina ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, nes ji tik nustato asmenų, turinčių teisę teikti prašymus dėl užbaigtos administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, sąrašą, o ne asmenų, kurie privalo būti įtraukti į administracinių nusižengimų bylos procesą, sąrašą. Pagal ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktą, viena iš minėtų asmenų kategorija yra neįtraukti į administracinio nusižengimo teiseną asmenys, šioje byloje tokiu asmeniu save laiko pareiškėjas T. N.. Sutiktina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausantis daiktas gali būti konfiskuotas, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Tačiau šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas T. N. nebuvo įtrauktas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą, išklausytas ir į jo teises ir interesus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas žinojo apie jo motinai J. N. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, teikė teismui prašymą dėl vieno šuns, į kurį pagrindė nuosavybės teisę, grąžinimo, teismas pareiškėjo prašymą 2021 m. sausio 29 d. tenkino. Aplinkybė, kad T. N. ar J. N. neprašė teismo grąžinti ir gyvūnų prieauglio (jei toks yra ar atsirastų), galėtų būti laikoma pačių pareiškėjų nesuinteresuotumu, nes byloje buvo duomenys apie prašyme nurodytus šunis. Pažymėtina, kad J. N. vykdė šunų veisimo verslo tikslais veiklą, bet netvarkė veisiamų gyvūnų apskaitos, dėl to nėra duomenų, kuriuose T. N. būtų nurodytas kaip potencialus Maltos bišono (kalės) Dolci atvestų šuniukų savininkas, kartu tai leidžia teigti, kad T. N. Maltos bišonas (kalė) Dolci galėjo būti panaudotas ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms prieštaraujančiai veiklai. Be to, T. N. formaliai pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis buvo Maltos bišono (kalės) Dolci savininkas, faktiškai nesirūpino savo šunimi ir nebuvo šio šuns laikytojas, nesivertė versliniu veisimu ir tokios veiklos negalėtų vykdyti neturėdamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų leidimų. T. N. Maltos bišoną (kalę) Dolci laikė ir parduodama jauniklius verslinio veisimo veiklai naudojo J. N., T. N. apie tai žinojo, taigi tarp jų buvo susitarimas, o T. N. nebuvo suinteresuotas įgyvendinti nuosavybės teisės į jauniklius. Šios aplinkybės paneigia T. N. nurodytą formalų teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į prašyme nurodytus šuniukus remiantis CK 4.53 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad T. N. ir J. N. neteikė prašymų grąžinti nei Maltos bišono (kalės), nei ir kitų šunų jauniklių, anksčiau savo vardu nėra registravę veisti naudojamų šunų ir išveistų jauniklių, kurie buvo perduodami be duomenų apie nuosavybės teisę į juos įgijimo registravimo pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi pareiškėjo T. N. reikalavimas grąžinti prašyme nurodytus šunis prieštarauja teisingumui, nes dėl pirmiau nurodytų priežasčių jis neturėtų įgyti nuosavybės teisės į daiktus, kurie yra veiklos, vykdytos šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, rezultatas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjas, panašu, kad piktnaudžiaudamas teise, prašymu siekia formaliai įgyvendinti savo teisę į dalį iš J. N. konfiskuotų šunų, kurie buvo skirti parduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvūnai iš J. N. buvo paimti siekiant sustabdyti verslinio šunų veisimo veiklą ir apsaugoti juos nuo žiauraus elgesio, o konfiskuoti vadovaujantis ANK 346 straipsnio 20 dalimi iš asmens, dėl kurio kaltės gyvūnai patyrė tokį neigiamą poveikį, dėl to negali būti grąžinti jaunikliai, atsiradę vykdant neteisėtą veiklą. Nors T. N. nelaikomas padariusiu administracinius nusižengimus, dėl kurių buvo konfiskuoti jaunikliai, jis turėjo ir galėjo žinoti savo šuns laikymo ir naudojimo sąlygas ir imtis rūpestingo šuns savininko veiksmų, kad užkirstų kelią administracinių nusižengimų darymui bent su jam priklausančiu augintiniu.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovo advokato S. Majausko ir neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną T. N. prašymai atmestini.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų ir pareiškėjo argumentų, susijusių su ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu

9. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>, 2AT-36-788/2019, 2AT-58-628/2020 ir kt.). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovo detaliai išdėstyti gyvūnams nustatyti (ar nenustatyti) sužalojimai ir jų atsiradimo priežastys nenagrinėtini; pareiškimo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

10. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovas prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą protokolą surašiusiai institucijai, tačiau paduotame prašyme pasisakoma tik dėl J. N., pareiškėjo nuomone, nepagrįsto nubaudimo už ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – šunų konfiskavimą; argumentų dėl kito ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo prašyme nepateikiama.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovas teigia, kad teismai nepagrįstai konstatavo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 9, 14, 17 punktų reikalavimų pažeidimą, nesant objektyvių tai patvirtinančių duomenų (remtasi tik pareigūnių, atlikusių patikrinimą, parodymais, pagrįstais joms susidariusiu įspūdžiu) arba nustatę pažeidimus tik dėl vieno ar kelių iš visų rastų (81) augintinių. Tokius teiginius pareiškėjas argumentuoja ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatų pažeidimu, nurodydamas, kad teismai neištyrė visų bylos aplinkybių (nesigilino į kiekvienam gyvūnui padarytus konkrečius sužalojimus); išvadą, kad J. N. augintiniai nepakankamai šeriami ar girdomi, padarė remdamiesi ne objektyviais duomenimis (pavyzdžiui, kraujo tyrimais, sveriant augintinius ar kt.), o patikrinimą atlikusių pareigūnių susidarytu įspūdžiu apie šunų būklę, taip pat nepagrįstai vadovaudamiesi Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertine išvada, kurioje nurodyta diagnozė – „gyvūnai yra apverktinos odos būklės“, nors tokia veterinarinė diagnozė objektyviai neegzistuoja. Tokie pareiškėjo teiginiai (argumentai) prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

12. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas.

13. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje visos aplinkybės visapusiškai ir objektyviai ištirtos, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų neturi. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai laikėsi pirmiau nurodytų ANK reikalavimų, t. y. bylai svarbias aplinkybes nustatė remdamiesi įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismų pripažintų įrodymais, visetu (neplaninio gyvūnų augintinių veisėjos J. N. patikrinimo metu surašytame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. rugsėjo 10 d. gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo akte Nr. 33GGP-138, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos 2020 m. rugsėjo 15 d. pateiktose išsamiose kiekvieno gyvūno ekspertinėse išvadose, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 92, J. N. surašytame administracinio nusižengimo protokole, kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotomis ir nustatytomis aplinkybėmis, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento atstovės D. D. Š., liudytojų UAB „N“ direktorės, veterinarijos gydytojos J. G., G. R., apžiūrėjusios pas J. N. rastą 81 šunį ir pateikusios apžiūros išrašus, G. M., dalyvavusios atliekant gyvūnų augintinių veisėjos J. N. patikrinimą, paaiškinimais, patikrinimo metu darytomis nuotraukomis, vaizdo įrašu ir kt.). Apygardos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovo skundą, dar kartą įvertino bylos įrodymus ir motyvuotai pritarė apylinkės teismo išvadai, kad J. N. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis.

14. ANK 346 straipsnio 18 dalyje nustatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. Žiauraus elgesio su gyvūnu ir jo kankinimo sąvoka (turinys) apibrėžta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikomi tokie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (2 punktas); veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose nustatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos (9 punktas); gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingų pasekmių gyvūnų sveikatai ir gerovei (14 punktas); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (15 punktas); netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams (16 punktas); nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas (17 punktas); poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (18 punktas); kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (24 punktas).

15. Byloje nustatyta, kad J. N. savo 100 kv. m gyvenamosiose patalpose laikė 81 šunį, iš jų penkios vados jauniklių. Patikrinimo metu pas J. N. nustatyta, kad šunys buvo laikomi jiems netinkamomis sąlygomis narvuose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų, su neįrengtomis grindimis, be gultų (guolių), nebuvo sudarytos sąlygos šunims laisvai judėti, prireikus pasislėpti; nebuvo įrengtos gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinančios poilsio vietos nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų; nebuvo įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeliančios pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei; gyvūnai buvo laikomi jų amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, jiems netinkamuose, žalinguose gyvūnų laikymo įrenginiuose, neužtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos nebuvo kiekvieną dieną valomos, ekskrementai nebuvo nedelsiant pašalinami; gyvūnai buvo nepakankamai šeriami ir girdomi, dėl to kentė alkį ir troškulį; gyvūnai buvo laikomi uždaryti gyvūnų augintinių laikymo įrangoje; sergantys gyvūnai nebuvo atskiriami nuo kitų gyvūnų augintinių, užtikrinant jų fiziologinius ir etologinius poreikius; sergantiems gyvūnams augintiniams nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; nebuvo laikomasi draudimo kergti (sėklinti) sergančius ar nusilpusius gyvūnus augintinius; buvo atliktos veterinarinės procedūros pašalinant gyvūnams balso stygas. Tai, kad teismai nedetalizavo, kurie šunys turėjo endo- ir ektoparazitų, kurie ir kas kiek laiko buvo neteisingai veisiami, kokiomis aplinkybėmis vienas iš šunų patyrė traumą, kuri lėmė kairės kelio girnelės pirmo laipsnio išnirimą, kokiomis aplinkybėmis ir kada trims šunims atsirado ragenos pažeidimų, taip pat kiti pareiškėjo keliami klausimai (pavyzdžiui, kodėl netirta gyvūnų ausų ir dantų būklė, o apsiribota tik išorine apžiūra konstatuojant, kad šunims buvo nepakankamai išvalytos ausys ir dantys; kodėl gyvūnai nebuvo sveriami ar jiems nebuvo atliekami kraujo tyrimai, o apsiribota tik patikrinimą atlikusių pareigūnių nuomone konstatuojant, kad jie išliesėję, nepakankamai šeriami ir girdomi), nurodomos faktinės aplinkybės, kad J. N. gyvūnus pakaitomis išvesdavo į lauką ir pan., nesudaro pagrindo abejoti teismų išvada, kad J. N. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, reikalavimus, taip padarė ANK 346 straipsnio 18 punkte nurodytą nusižengimą. Pareiškėjo akcentuojami pavieniai pas J. N. rastų gyvūnų būklės ištyrimo trūkumai niekaip nepatvirtina esant esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti pagrindu panaikinti šioje byloje priimtus teismų sprendimus (nutarimą ir nutartį).

Dėl paimtų šunų konfiskavimo

16. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį patrauktai J. N. buvo skirta 1025 Eur bauda su paimtų šunų konfiskavimu. Pareiškėjas įsitikinęs, kad visų šunų konfiskavimas nėra proporcingas įvertinant tai, kad ne visų šunų sveikatos būklė buvo bloga, o padaryti pažeidimai dėl netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų jai nustatyti pirmą kartą ir gali būti ištaisyti. Teismai, anot pareiškėjo, šią administracinio poveikio priemonę taikė formaliai, nesilaikydami ANK 32 straipsnio 1, 2 dalyse, 34 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

17. Prašyme taip pat išvardijamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8/2013, 2AT-4/2011, kuriose pateiktų išaiškinimų nesilaikė teismai, priimdami skundžiamus sprendimus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. atstovo prašyme išvardytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo sprendžiama ne dėl turto konfiskavimo, o dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo proporcingumo, todėl šiose nutartyse priimti sprendimai ir pateikti išaiškinimai negali būti precedentas nagrinėjamai bylai.

18. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

19. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą (baudą su gyvūnų konfiskavimu), atsižvelgė į tai, kad J. N. turi administracinių nuobaudų, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad ji padarė tyčinius administracinius nusižengimus, savo elgesio neigiamai nevertino bandydama save pateisinti. Esant šių aplinkybių visumai, teismas konstatavo, kad administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Tiek apylinkės, tiek apygardos teismai, konstatavę, kad J. N. nesirūpino laikomais gyvūnais, nepakankamai juos šėrė ir girdė, nesuteikė laikomiems šunims būtinosios veterinarinės pagalbos, kad jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas, sudėtį, padarė išvadą, kad šiuo atveju paimtų šunų konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams ir proporcinga nusižengimui, kurį padarė J. N., bei atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, taip pat nesuvaržo asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje aprašytų J. N. veiksmų (tiek veikimo, tiek neveikimo) pobūdį, netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų skaičių, nustatytų teisės aktų pažeidimų mastą ir pavojingumą, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. N. oficialiai vykdė verslinę šunų veisimo veiklą, todėl žinojo teisės aktų, susijusių su gyvūnų laikymu, reikalavimus, tačiau jų nesilaikė, neužtikrino tinkamų šunų laikymo ir priežiūros sąlygų, dėl to jų sveikatos ir apskritai fizinė būklė leidžia spręsti apie žiaurų elgesį su jais ir jų kankinimą, ir tokie J. N. veiksmai buvo nutraukti tik neplaninio gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad materialiosios teisės norma – ANK 346 straipsnio 20 dalis – byloje yra pritaikyta tinkamai, laikantis pareiškėjo prašyme nurodytų ANK 32 straipsnio 1, 2 dalyse, 34 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų bei vadovaujantis proporcingumo principu.

Dėl neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną T. N. prašymo

20. Neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną T. N. teigia, kad, be Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimu grąžinto šuns (Maltos bišono (kalės) vardu Dolci), jam priklauso dar du iš J. N. konfiskuoti šuniukai, todėl teismas, neįtraukdamas jo į administracinio nusižengimo teiseną, nepranešdamas jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, suvaržė teisę būti išklausytam, teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su byloje teismų sprendimais konfiskuotu jo turtu, bei galimybę ginti savo nuosavybės teises ir nulėmė neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

21. Pagal ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti) teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, jų atstovai. Sistemiškai aiškinant ANK nuostatas, darytina išvada, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje bylose, kur taikomas turto konfiskavimas, asmenimis, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, laikomi turto savininkai, kai jie nebuvo įtraukti į procesą. Tokiais atvejais, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTgyLTMwMy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-82-303/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-82-303/2016">2AT-82-303/2016</a>, 2AT-55-699/2017, 2AT-40-495/2019, 2AT-44-976/2019). Vis dėlto nagrinėjamoje byloje susidarė kitokia teisinė situacija.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo nurodomi šuniukai (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimė 2020 m. rugpjūčio 18 d., t. y. prieš maždaug tris savaites iki gyvūnų augintinių veisėjos J. N. patikrinimo, atlikto 2020 m. rugsėjo 10 d. Prašymą dėl jam nuosavybės teise priklausančio šuns (Maltos bišono (kalės) vardu Dolci, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo T. N. administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai pateikė 2020 m. spalio 28 d. Šiame prašyme apie kitus jam priklausančius šuniukus nieko nebuvo nurodyta, nors jie jau buvo gimę. Ši aplinkybė patvirtina, kad T. N. apie pradėtą prieš jo motiną J. N. administracinio nusižengimo teiseną žinojo, pats kreipėsi dėl savo nuosavybės teisės gynimo, tačiau iniciatyvos dalyvauti teisminiame procese, apie kurį neabejotinai žinojo, nerodė, suinteresuotumo dėl kitų neva jam priklausančių šunų nereiškė. Kaip matyti iš teismų sprendimų, T. N. priklausančio šuns (Maltos bišono (kalės) vardu Dolci) konfiskavimas nebuvo taikytas, šis šuo, atsižvelgiant į byloje paduotą T. N. prašymą, buvo grąžintas jo savininkui. Kai teismas 2021 m. sausio 29 d. nutarimu grąžino jam nuosavybės teise priklausantį šunį, T. N. pretenzijų nei dėl proceso, nei dėl kitų šunų konfiskavimo neturėjo ir nesiekė būti įtrauktas į tolesnį procesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde J. N. atstovas prašė panaikinti pareiškėjo nurodomų šuniukų (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skunde nurodomų kaip trijų savaičių bišonai) konfiskavimą, tačiau skunde nenurodė tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad jie gali priklausyti (ar priklauso) ne J. N., o jos sūnui T. N.. Šių, kaip ir kitų, šuniukų konfiskavimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti apeliacine tvarka. Apygardos teismas nustatė, kad J. N. nesirūpino laikomais gyvūnais, nepakankami juos šėrė ir girdė, nesuteikė laikomiems šunims būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas, sudėtį, dėl to šiuo atveju paimtų šunų konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams ir proporcinga nusižengimui. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju J. N. vykdytos verslinio veisimo veiklos specifika nulemia tai, jog veisimui naudoti gyvūnai ir jų palikuonys atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje aprašyto konfiskuotino turto požymius, o pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už ANK 346 straipsnio 18 dalyje nustatytą nusižengimą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.

23. Taigi šiuo atveju, nors pareiškėjui tiesiogiai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną jis žinojo. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog byloje nebuvo užtikrinta savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ar kitaip suvaržė neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną T. N. teises, todėl jo prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas

Audronė Kartanienė