Civilinė byla Nr. e3K-3-20-1249/2026
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00724-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.3.3.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ ieškinį atsakovams D. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „European Trader“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimą teismui priimti siurprizinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo solidariai iš atsakovų priteisti 130 000 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d. su UAB „ADR8“ sudarė preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria susitarė ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 1 d. sudaryti 15 vienetų atsakovės UAB „European Trader“ nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų (toliau – Akcijos) pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis). Pagrindinė sutartis sutartu terminu nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės jiems neįvykdžius Preliminariosios sutarties 5.1.1–5.1.2 punktuose aptartos būtinos išankstinės sąlygos, t. y. iš atsakovų (UAB „European Trader“ ir jos vadovo D. P.) nebuvo gautas išrašas iš ieškovės asmeninės vertybinių popierių sąskaitos, taip pat atsakovai nepateikė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) tvarkytojui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 411 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų apie atsakovės akcininkę – ieškovę. Dėl atsakovų veiksmų ieškovė negavo 100 000 Eur pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovai būtų tinkamai ir laiku įvykdę taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, be to, pirkėjos reikalavimu ieškovė sumokėjo 30 000 Eur baudą ir taip patyrė tiesioginius nuostolius. Taigi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 130 000 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovai solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino.
5. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15982-608/2021 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria skolininkas V. Š. perleido, o ieškovė perėmė Akcijas; sutartimi nustatyta, kad Akcijų kaina yra 160 000 Eur; antstolė 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Akcijas buvo įvertinusi 200 000 Eur;
5.2. atsakovai delsė registruoti ieškovę kaip akcininkę, todėl ji kreipėsi į teismą ir jos prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8693-880/2021 taikytas trečiajam asmeniui V. Š. nuosavybės teise priklausančių Akcijų areštas, uždraudžiant trečiajam asmeniui V. Š. Akcijas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti Akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises tretiesiems asmenims;
5.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8693-880/2021 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovų, kuria atsakovai, be kita ko, įsipareigojo:
5.3.1. JADIS tvarkytojui pateikti ABĮ 411 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie ieškovę kaip naują atsakovės akcininkę ir pateikti ieškovei duomenų apie atsakovės dalyvius išrašą;
5.3.2. atidaryti ieškovės asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ir padaryti atitinkamus įrašus apie Akcijų perleidimą įgijusios akcijas ieškovės sąskaitoje ir perleidusio akcijas V. Š. sąskaitoje, įregistruojant Akcijų savininko pasikeitimą, ir atlikus įrašus išduoti ieškovei išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos;
5.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties pagrindu 2022 m. gegužės 5 d. buvo išduoti du vykdomieji raštai dėl pirmiau nurodytų įpareigojimų nevykdymo; atsakovui kelis kartus skirtos baudos už teismo nutarties nevykdymą;
5.5. 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovės atstovė pateikė atsakovei jos akcininkų M. Š., D. A. Š., U. Š. įgaliojimus, kuriais bendraturčių įgaliotu asmeniu yra paskirta A. S. K.;
5.6. 2022 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir UAB „ADR8“ sudarė Preliminariąją sutartį, kuria susitarė sudaryti Pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovė parduos, o UAB „ADR8“ įgis Akcijas; nustatytas Pagrindinės sutarties sudarymo terminas – iki 2023 m. kovo 1 d.; kaina – 260 000 Eur; pirkėja sumokėjo 118 250 Eur avansą;
5.7. Pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nustatė tokias privalomas išankstines sąlygas:
5.7.1. ieškovė įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos iš atsakovės gauti išrašą iš ieškovės asmeninės vertybinių popierių sąskaitos;
5.7.2. ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad atsakovė pateiks JADIS tvarkytojui ABĮ 411 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie ieškovę kaip atsakovės akcininkę;
5.7.3. ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo dienos pateikti atsakovei pranešimą apie ketinimą parduoti Akcijas;
5.7.4. kiti atsakovės akcininkai nepasinaudos pirmumo teise įsigyti Akcijas;
5.8. Preliminariosios sutarties 8.2 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjos kaltės (dėl to, kad iki nustatyto termino neatsirado išankstinės sąlygos), pardavėja privalo grąžinti pirkėjai avansu gautas sumas ir sumokėti 30 000 Eur baudą, atlyginti visus kitus pirkėjos patirtus nuostolius;
5.9. 2022 m. gruodžio 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovams pranešimą apie ketinimą parduoti jai priklausančias Akcijas, kuriuo pareikalavo: be kita ko, atidaryti ieškovės asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ir padaryti atitinkamus įrašus apie Akcijų perleidimą, pateikti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, taip pat pateikti duomenis JADIS tvarkytojui apie akcininko pasikeitimą;
5.10. 2023 m. kovo 6 d. pranešimu UAB „ADR8“ nutraukė su ieškove sudarytą Preliminariąją sutartį, nes ieškovė nesugebėjo iki nustatyto galutinio termino įvykdyti išankstinių sąlygų Pagrindinei sutarčiai sudaryti; pareikalavo grąžinti ieškovei sumokėtą avansą ir sumokėti 30 000 Eur baudą;
5.11. ieškovė 2023 m. kovo 10 d. banko pavedimu grąžino UAB „ADR8“ avansą, o 2023 m. birželio 28 d. atliko 30 000 Eur banko pavedimą, kuriuo pervedė baudą pagal sutartį;
5.12. 2023 m. gegužės 3 d. atsakovė JADIS tvarkytojai pateikė akcininkų sąrašą, tačiau prašymas jį registruoti atmestas, nes nustatyti ir nepašalinti tokie trūkumai: nepateiktas akcininkų A. S. K., M. Š., U. Š. ir D. A. Š. notaro patvirtintas įgaliojimas, kuriame bendraturčių įgaliotu asmeniu yra paskirta A. S. K.; nepateikta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. Š. atšaukimo;
5.13. 2023 m. rugpjūčio 8 d. JADIS įregistruotas atsakovės akcininkų pasikeitimas iš V. Š. į ieškovę;
5.14. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8693-880/2021 panaikintas Akcijų areštas, jis išregistruotas 2023 m. rugsėjo 1 d.;
5.15. atsakovė nuosavybės teise valdo pastatą – sandėlį, esantį Vilniuje, Geologų g. 6, jo rinkos vertė 1 100 000 Eur.
6. Teismas konstatavo, kad akcininkų pasikeitimas buvo įregistruotas dar prieš Akcijų arešto panaikinimą, dėl to padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas neturėjo įtakos atsakovams įgyvendinti taikos sutarties sąlygas. Nesant kitų duomenų, susijusių su įgaliojimų perdavimo momentu, išskyrus 2022 m. rugsėjo 26 d. el. laiškus, teismas padarė išvadą, kad visi įmonės akcininkų įgaliojimai atsakovams buvo perduoti 2022 m. rugsėjo 26 d.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovų pareiga atlikti veiksmus grindžiama ne Preliminariosios sutarties, o šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu. Kad ir kokios buvo Preliminariosios sutarties sąlygos, atsakovai turėjo pareigą įgyvendinti taikos sutarties 2.1 ir 2.2 punktus dar iki Preliminariosios sutarties sudarymo dienos, Preliminariosios sutarties sudarymo dieną nebuvo jokių objektyvių trukdžių juos įgyvendinti. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovų pasyvumas vykdant taikos sutarties 2.1 ir 2.2 punktus buvo fiksuotas nuo pat nutarties, kuria buvo patvirtinta aptariama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Spręsdami dėl baudų skyrimo ir vertindami atsakovo elgesį, teismai nenustatė svarbių priežasčių, trukdžiusių įvykdyti taikos sutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, už tai atsakovui netgi du kartus buvo paskirtos baudos. Svarbių taikos sutarties nevykdymo priežasčių teismas nenustatė ir nagrinėjamoje byloje.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog Preliminariąja sutartimi nustatytų išankstinių sąlygų įgyvendinimas tapo neįmanomas dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neveikimu – taikos sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose nustatytų pareigų neįgyvendinimu.
9. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl Akcijų kainos. Ieškovė Preliminariąja sutartimi ruošėsi parduoti Akcijas už 100 000 Eur didesnę sumą, nei jas įgijo. Teismas nurodė, kad bendrovių akcijų vertei nustatyti yra taikomas turto požiūrio metodų derinys, t. y. verslo vertės nustatymas taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatančius metodus (Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 109 punktas). Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą (sandėlį), jį nuomoja, jos turto sudėtis, vykdoma ūkinė komercinė veikla turi įtakos Akcijų vertei. Pirkėjai šios aplinkybės buvo žinomos Preliminariosios sutarties sudarymo metu, o tai aiškiai rodo, kad prieš sudarant Preliminariąją sutartį pirkėja domėjosi įmonės turtine padėtimi, net ir neteikdama atitinkamų užklausų atsakovei. Taip pat teismas pažymėjo, kad Akcijų vertė buvo nustatoma vykdomojoje byloje – 2020 m. lapkričio 18 d. antstolės patvarkymu Akcijos buvo įkainotos 200 000 Eur. Preliminariojoje sutartyje nustatyta Akcijų kaina yra tik 30 proc. didesnė už nustatytą antstolės patvarkymu.
10. Teismas padarė išvadą, kad Preliminarioji sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, joje aiškiai aptarti įsipareigojimai ir jų neįvykdymo pasekmės. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Preliminariosios sutarties šalys nesiruošė prisiimti iš sutarties kylančių pareigų.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, ir iš jų solidariai priteisė 130 000 Eur nuostolių atlyginimą.
12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
13. Kolegija pažymėjo, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių dėl pritaikyto arešto atlikti duomenų pakeitimus JADIS. Akcijų areštas galiojo trečiojo asmens V. Š., kurio duomenys apie nuosavybės teisę į Akcijas buvo registruoti, atžvilgiu ir į ateitį, t. y. būsimiems sandoriams, kuriuos sudarytų V. Š. V. Š. Akcijas perleido ieškovei iki arešto pritaikymo, o laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrino Akcijų neperleidimo teisinės padėties status quo (esamą padėtį) iki, priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, bus įvykdyti ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovus atlikti įstatyme nustatytus veiksmus.
14. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė įrodinėjo negautas pajamas pelningumo aspektu. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė paaiškino, kad konsultacinė bendrovės „Vertinimo partneriai“ pažyma patvirtina, jog atsakovė nuosavybės teise valdo pastatą – sandėlį, kurio rinkos vertė sudaro 1 100 000 Eur, o tokio lygio patalpų nuomos mokestis rinkoje siekia 6–7 Eur už 1 kv. m/mėn., t. y. 116 208–135 576 Eur per metus. Pagal parduodamų Akcijų proporciją ieškovės netiesiogiai valdoma nekilnojamojo turto dalis sudaro 165 000 Eur (laikant, kad turto vertė siekia 1 100 000 Eur), o metinė pajamų dalis 17 431– 20 336 Eur. Pagal sutartą 260 000 Eur kainą ir pirmiau nurodytą turto vertę bei nuomos pajamas Akcijų perleidimo sutarties pelningumas būtų 6,7–7,8 proc. (260 000 Eur / 17 431–20 336 Eur metinių pajamų) neįskaitant infliacijos ir kitų vartojimo rodiklių.
15. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Akcijų kainos. Kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo įrodyti savo Akcijų pardavimo pelningumą. Pagal ieškovės siūlomą taikyti formulę negautoms pajamoms apskaičiuoti, ieškovės pelningumas nepardavus Akcijų siekia 10,89 proc. (17 431 / 160 000) × 100 proc.). Taigi, ieškovė, investavusi 160 000 Eur į įmonės, kuri turi 1 100 000 Eur vertės nuomojamo turto, Akcijas, realiai gautų 10,89 proc. pelningumą. Ieškovė, nesudariusi Akcijų perleidimo sutarties, šiuo metu turi atsakovės Akcijas, kurios teikia ne mažesnį nei 10,89 proc. pelningumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, reinvestavusi 100 000 Eur, būtų gavusi didesnį nei 10,89 proc. pelningumą. Be to, kolegija atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė neatspindi Akcijų vidutinės rinkos vertės, tai yra tik viena iš dedamųjų Akcijų vertei nustatyti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 260 000 Eur Akcijų kaina pagal Preliminariąją sutartį yra vidutinė rinkos Akcijų kaina. Kolegija nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 100 000 Eur yra pajamos ir jos realiai negautos.
16. Ieškovė įrodinėjo tiesioginius nuostolius banko mokėjimo dokumentu. Kolegija atkreipė dėmesį, kad mokėjimo dokumentas yra be banko el. formos arba rašytinės formos patvirtinimo. Ieškovė nepateikė į bylą banko sąskaitos išrašo, iš kurio būtų galima matyti atliktą mokėjimo faktą. Be to, sumokėta bauda pagal Preliminariąją sutartį turėjo būti įtraukta į apskaitą, tačiau ieškovė nepateikė verslo apskaitos standartų reikalavimus atitinkančių įrodymų iš savo įmonės apskaitos. Kolegija nelaikė ieškovės vienintelio įrodymo – banko mokėjimo dokumento be reikiamų banko patvirtinimų – patikimu įrodymu, patvirtinančiu baudos sumokėjimo faktą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai; iš atsakovų priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnį aiškinančios praktikos. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariąja sutartimi nesukuriami tvirti sutartiniai santykiai tarp šalių (dėl šios sutarties pažeidimo atveju atlygintinų nuostolių ribotos apimties ir negalimumo reikalauti įvykdyti ją natūra), tačiau turinio ir formos prasme ji yra sutartis, todėl jai yra taikomos tiek sutarčių teisės taisyklės (bendrosios nuostatos), tiek sutarčių teisės principai. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022). Ieškovė Pagrindinės sutarties nesudarė išimtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių egzistavimo faktą konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. Teismui buvo pateikti įrodymai, neginčijamai patvirtinantys faktą, jog ieškovė ketino parduoti, o UAB „ADR8“ – įsigyti Akcijas. Vis dėlto teismas šių įrodymų nevertino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo išvada rodo, jog, anot teismo, ieškovė yra pati kalta, kad sudarė Preliminariąją sutartį, nes neva žinojo, kad atsakovai ir toliau nevykdys taikos sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų. Kaip buvo teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, Preliminariosios sutarties sudarymo dieną nebuvo jokių objektyvių trukdžių įgyvendinti taikos sutarties 2.1 ir 2.2 punktus. Taigi, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, ieškovė, aiškiai žinodama, kad jokių kliūčių įvykdyti taikos sutartį nebėra, ir įgyvendindama CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, sudarė Preliminariąją sutartį ir pagrįstai tikėjosi, jog atsakovai per 3 mėn. įvykdys taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
17.2. Apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTgtODIzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-58-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-58-823/2022">e3K-3-58-823/2022</a> ir Nr. e3K-3-214-1075/2022, pažeidė ieškovės teisę būti išklausytai ir taikė pernelyg didelį įrodinėjimo standartą. Pagal CK 6.313 straipsnio 1 dalį, kaina nustatoma šalių susitarimu, todėl teismo argumentas, jog neva ieškovė privalėjo įrodyti vidutinę Akcijų rinkos vertę, ne tik nepagrįstas, bet ir siurprizinis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu klausimas dėl vidutinės Akcijų rinkos vertės nebuvo keliamas. Todėl tai, kad tik apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog neva ieškovė neįrodė, kad patyrė 100 000 Eur dydžio netiesioginius nuostolius, nes nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vidutinę Akcijų rinkos vertę, įrodo, kad buvo priimtas siurprizinis teismo sprendimas. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą papildomai patvirtina ir tai, jog patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį ieškovė įrodinėjo ne Akcijų pelningumo aspektu, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime. Priešingai, ieškovė įrodinėjo, kad jos netiesioginius nuostolius sudaro skirtumas tarp Akcijų įsigijimo kainos (160 000 Eur) ir sutartos Akcijų pardavimo kainos (260 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, t. y., nepaisydamas byloje surinktų objektyvių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų, kurie patvirtino ne tik realų UAB „ADR8“ ketinimą pirkti Akcijas, bet ir sutikimą sumokėti 260 000 Eur dydžio kainą, teismas nustatė, jog byloje neva turėjo būti teikiami papildomi vidutinės Akcijų rinkos kainos įrodymai. Teismas ne tik priėmė siurprizinį sprendimą, bet ir jo nemotyvavo, nenurodė ir niekaip nepagrindė savo sprendimo laikyti, jog aplinkybę, kad ieškovė patyrė netiesioginių nuostolių, gali patvirtinti tik vidutinės Akcijų rinkos vertės įrodymai. Atsakovai byloje nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad Preliminariojoje sutartyje nustatyta Akcijų kaina nepagrįsta. Vis dėlto šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas išvis nevertino (CPK 185 straipsnis). Teismo išvada, kad neva nebuvo įrodytas negautų pajamų dydis ar kad ieškovė turėjo teikti vidutinės Akcijų rinkos vertės įrodymus, iš esmės paneigia negautų pajamų instituto esmę bei prasmę ir sukuria prielaidą formuotis ydingai praktikai.
17.3. Faktas, kad bauda sumokėta, buvo įrodytas į bylą pateikta mokėjimo pavedimo kopija. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė tariamai turėjo pateikti ir 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ reikalavimus atitinkančius įrodymus iš įmonės apskaitos, tačiau šio sprendimo įpareigoti ieškovę teikti perteklinius įrodymus nemotyvavo.
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovė nutyli faktą, kad Pagrindinė sutartis Preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais negalėjo būti sudaryta dėl Akcijoms taikyto arešto. VĮ Registrų centras atsisakė Akcijas įregistruoti dėl nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių. Joks notaras nebūtų tvirtinęs Akcijų perleidimo sandorio dėl taikyto Akcijų arešto, kuris išregistruotas tik 2023 m. rugsėjo 1 d. (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18.2. UAB „ADR8“ vadovas A. Č., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad jis nesvarstė pratęsti Preliminariosios sutarties nustatytą terminą Pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes po 2023 m. kovo 1 d. jo jau nebedomino Akcijų pirkimo–pardavimo sandoris – tai iš esmės paneigia buvus realių ketinimų įsigyti Akcijas. Preliminariosios sutarties šalys realiai net neketino sudaryti Pagrindinės sutarties, o tiesiog siekė sukurti tariamus nuostolius ir pasipelnyti atsakovų sąskaita. Ieškovės vadovas ir akcininkas I. B., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad nustatyta 118 250 Eur avanso suma buvo tokia, kokia buvo reikalinga ieškovei dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Abu liudytojai patvirtino, kad juos sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, todėl darytina išvada, kad Preliminariąja sutartimi buvo tiesiog įteisintas ieškovei reikalingos apyvartinių lėšų sumos pervedimas ir grąžinimas, kartu susikuriant dirbtinę galimybę ieškovei pasipelnyti atsakovų sąskaita.
18.3. Preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog Akcijų kaina nustatyta pagal ieškovės pateiktą informaciją bei bendrovės pristatymą. Tokia sutarties nuostata akivaizdžiai įrodo jos šalių nesąžiningumą. Pirma, ieškovė niekada nebuvo atsakovės akcininkė ir neturėjo jokios informacijos apie atsakovės tikrą finansinę padėtį, dėl tokios informacijos niekada nesikreipė. Antra, UAB „ADR8“ niekada nesikreipė į atsakovus ir nesusipažino su atsakovės finansine padėtimi, tačiau nusprendė įsigyti Akcijas net už 260 000 Eur iš ieškovės, kuri nebuvo įregistruota kaip akcininkė pakankamai ilgą laiką ir tai nesukėlė jokių įtarimų pirkėjai.
18.4. Kasaciniame skunde yra siekiama paneigti atsakovų apeliacinio skundo argumentus, o ne teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių fakto, t. y. visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
18.5. Kasacinio teismo išaiškinimai 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 niekaip nėra susiję su kasacinio skundo argumentais, be to, iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės, sutarčių dalykai ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas.
18.6. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad neva bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu klausimas dėl Akcijų kainos ir rinkos vertės nebuvo keliamas. Priešingai, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovai nuolat įrodinėjo, kad Preliminariojoje sutartyje nustatyta Akcijų kaina neatitinka rinkos kainos ir yra neadekvati. Ieškovė ne tik turėjo galimybę pasisakyti dėl nustatytos Akcijų rinkos kainos, bet ir teikė įvairius įrodymus, siekdama ją pagrįsti: konsultacinę pažymą apie galimą rinkos vertę, atsakovės tuo metu turėto nekilnojamojo turto vertę, įrodinėjo galimybę gauti nuompinigius iš nekilnojamojo turto nuomos ir su tuo siejo nustatytą Akcijų kainą.
18.7. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad netiesioginius nuostolius sudaro skirtumas tarp ieškovės sumokėtos Akcijų įsigijimo kainos (160 000 Eur) ir sutartos Akcijų pardavimo kainos (260 000 Eur), t. y. 100 000 Eur. Preliminarioji sutartis neįrodo fakto, jog Pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta. Priešingai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nebuvo jokio realaus ketinimo įsigyti Akcijas už nurodytą kainą. Visiškai nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, neva teismas nustatė, jog byloje turėjo būti teikiami papildomi įrodymai dėl vidutinės Akcijų rinkos kainos. Teismas tokios pareigos nenustatė, o tik atlikdamas įrodymų vertinimą pažymėjo, kokių faktų ir aplinkybių byloje ieškovė neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir teiginius atsiliepime į apeliacinį skundą, vadovavosi pačios ieškovės pateiktu Akcijų pelningumo skaičiavimu. Teismas šioje byloje netaikė ir nenustatė jokio įrodinėjimo standarto, tik atliko įrodymų vertinimą ir nustatė, kurios aplinkybės byloje nėra įrodytos.
18.8. Teismas neįpareigojo ieškovės teikti perteklinius įrodymus, o padarytą išvadą dėl nesumokėtos 30 000 Eur baudos aiškiai motyvavo. Pateiktas į bylą baudos mokėjimo dokumentas neturi banko el. formos arba rašytinės formos patvirtinimo, o ieškovė nepateikė į bylą banko sąskaitos išrašo, iš kurio būtų galima matyti atliktą mokėjimo faktą. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimą esančiu be motyvų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
19. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu kasaciniu skundu kvestionuoja Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškovės ieškinys atmestas.
21. Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi šie kasacinio skundo pagrindai. Pirma, ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos CK 6.165 straipsnį aiškinančios praktikos, kadangi skundžiamo sprendimo 40 punkte konstatavo, jog „Preliminarioji sutartis kasacinio teismo suformuotoje praktikoje traktuojama kaip šalių ketinimas ateityje sudaryti sutartį. Pati preliminari sutartis negarantuoja ir nėra pagrindas teismui konstatuoti, jog preliminarų susitarimą sudariusios šalys ateityje neabejotinai sudarys pagrindinę sutartį preliminarioji sutartis kasacinio teismo.“ Antra, ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kadangi atmetė ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas dėl to, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl Akcijų vidutinės rinkos vertės, nors tokia aplinkybė nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nuomone, dėl šios priežasties taip pat laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą negautų pajamų faktui nustatyti. Trečia, ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas taikė per aukštą įrodinėjimo standartą ir ieškovės tiesioginiams nuostoliams (pagal Preliminariąją sutartį sumokėtai baudai) nustatyti, kadangi konstatavo, jog ieškovė, pagrįsdama faktą, kad sumokėjo baudą, turėjo pateikti ir verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ reikalavimus atitinkančius įrodymus iš įmonės apskaitos. Pati ieškovė teigia, kad ji baudos sumokėjimo faktą įrodė tinkamai.
22. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).
23. Susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad dalyje kasacinio skundo nėra suformuluota kasacijos pagrindų.
24. Pirma, ieškovės kasaciniame skunde nurodytas kasacijos pagrindas – nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos CK 6.165 straipsnį aiškinančios praktikos – neatitinka CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindams keliamų reikalavimų, kadangi argumentas, kurį kritikuoja ieškovė, yra ne teismo motyvas, kuriuo jis rėmėsi atmesdamas ieškovės reikalavimą, o pakartojimas to, ką apeliaciniame skunde nurodė atsakovai. Iš skundžiamo sprendimo 40 punkto, kuriame ieškovė nurodo teismą neva padarius išvadą, kad preliminarioji sutartis negarantuoja, jog šalys sudarys pagrindinę sutartį, matyti, kad jame yra pristatoma atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma pozicija dėl nepagrįstai priteistų negautų pajamų. Taigi šis ieškovės kasaciniame skunde nurodomas kasacijos pagrindas, kuriuo yra kritikuojami teiginiai, kuriais pristatoma atsakovų byloje ginama pozicija, o ne motyvuojama teismo išvada dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, neatitinka CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindams keliamų reikalavimų, kadangi juo nėra atskleidžiamos jokios skundžiamo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidos ar pažeidimai. Atitinkamai šie ieškovės argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalyko.
25. Antra, neatitinkančiais CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindams keliamų reikalavimų laikytini ir ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl pernelyg aukšto įrodinėjimo standarto taikymo, kadangi jais nėra tinkamai atskleidžiamos skundžiamo sprendimo motyvavimo klaidos, taip pat ieškovės nurodomi teiginiai iš dalies neatitinka ir skundžiamo sprendimo turinio. Ieškovė nedetalizuoja ir nepagrindžia Lietuvos civiliniame procese taikytino įrodinėjimo standarto turinio, nenurodo tariamai pažeistų proceso teisės normų, net neapibrėžia, koks įrodinėjimo standartas turi būti taikomas civilinėse bylose, o apsiriboja tik deklaravimu, kad pritaikytas įrodinėjimo standartas yra per aukštas. Be to, kasacinio skundo dalyje dėl tiesioginių nuostolių – sprendimo dalies atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovų pagal Preliminariąją sutartį sumokėtą baudą – ieškovės nurodomi ir kritikuojami teismo motyvai neatitinka realių skundžiamo sprendimo motyvų. Tai yra ieškovė teigia, kad teismo išvada, jog ieškovė neįrodė tiesioginių nuostolių fakto, buvo pagrįsta tuo, kad pavedimo kopijos kaip įrodymo nepakanka, o yra reikalingas anksčiau minėtas papildomas apskaitos dokumentas, ir ši išvada nebuvo niekaip motyvuota. Be to, ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neva įpareigojo ieškovę teikti perteklinį įrodymą – įmonės apskaitos dokumentą. Tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas nurodė motyvus, kodėl nepatikimu įrodymu laiko ieškovės pateiktą pavedimo kopiją (ši nebuvo patvirtinta banko, trečiojo asmens vadovas apklausos metu nepatvirtino, kad baudos sumą gavo, ir t. t.). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, teismo argumentas dėl papildomo apskaitos dokumento nebuvo nei vienintelis, nei esminis, kuriuo remdamasis teismas padarė išvadą dėl to, kad ieškovė neįrodė tiesioginių nuostolių.
26. Ieškovės kasacinio skundo argumentai, kuriais ieškovė teigia įrodžiusi baudos sumokėjimo faktą, nesudaro kasacijos dalyko ir dėl to, kad jais yra siekiama kitokio nei apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123-969/2016">3K-3-123-969/2016</a> 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-221-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-221-611/2017">e3K-3-221-611/2017</a> 40 punktą, kt.). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjMtNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-63-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-63-403/2023">e3K-3-63-403/2023</a> 54 punktą).
27. Minėtų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas patenka tik ieškovės kasaciniame skunde keliami klausimai dėl siurprizinio sprendimo, motyvuojant išvadą dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas nepagrįstumo.
Dėl siurprizinio sprendimo
28. Kaip ir minėta, ieškovė, reikalaudama priteisti negautas pajamas, pastarąsias apskaičiavo taip: iš Preliminariojoje sutartyje nurodytos būsimos Pagrindinės sutarties Akcijų kainos – 260 000 Eur – atėmė kainą, už kurią Akcijas įsigijo, – 160 000 Eur. Taigi, kaip įsitikinusi ieškovė, kadangi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jai nepavyko sudaryti Pagrindinės sutarties, ji negavo 100 000 Eur pajamų. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad 260 000 Eur Akcijų kaina atitinka Akcijų rinkos vertę ir nėra per didelė. Atsakovai nuo reikalavimo priteisti netiesioginių nuostolių atlyginimą daugiausia gynėsi argumentais dėl negautų pajamų realumo, t. y. jie teigė, kad nurodomos negautos pajamos nėra realios, kadangi ieškovės ketinimas perleisti Akcijas pagal Preliminariąją sutartį nelaikytinas realiu, taip pat ir tuo, kad Preliminariojoje sutartyje nurodyta Akcijų kaina neatitinka realios jų vertės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime teismas konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus, tačiau reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė nustatęs, kad nuostoliai neįrodyti (padaręs šią išvadą apeliacinės instancijos teismas nebetyrė priežastinio ryšio bei aplinkybių, ar ieškovės ketinimas parduoti Akcijas buvo realus).
29. Motyvuodamas išvadą dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priteisto netiesioginių nuostolių atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Akcijų pelningumo argumentais, t. y. kad UAB „ADR8“, jei būtų įsigijusi Akcijas už 260 000 Eur, būtų gavusi 6,7–7,8 proc. pelningumą, tačiau ieškovė, investavusi į akcijas tik 160 000 Eur, būtų gavusi 10,89 proc. pelningumą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė šiuo metu turi Akcijas, kurios teikia ne mažesnį nei 10,89 proc. pelningumą, ir neįrodė, kad, reinvestavusi 100 000 Eur, būtų gavusi didesnį nei 10,89 proc. pelningumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad 260 000 Eur Akcijų kaina pagal Preliminariąją sutartį yra vidutinė rinkos kaina.
30. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl to, kad ieškovė neįrodė Akcijų vidutinės rinkos vertės, yra siurpriziniai, nes ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius Akcijų vidutinę rinkos vertę, ir apskritai pasisakyti šiuo klausimu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
31. Sprendžiant, ar teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas siurpriziniu, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, ir turėjo galimybę į šiuos argumentus ir (ar) įrodymus atsikirsti, pateikdamas dėl jų savo poziciją. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais (taip pat ir surinktais teismo iniciatyva), apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMzLTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-233-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-233-823/2021">e3K-3-233-823/2021</a>, 37 punktas; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTgtODIzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-58-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-58-823/2022">e3K-3-58-823/2022</a>, 45 punktas), taip pat jei byloje dalyvaujantys asmenys pagal konkrečios bylos procesines aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą ir dėl to jų galimybė teikti teismui savo paaiškinimus šiuo klausimu buvo suvaržyta (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA4LTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-308-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-308-823/2020">e3K-3-308-823/2020</a> 34 punktą).
32. Vien tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS04MjMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-823/2024">3K-3-35-823/2024</a>, 17 punktas).
33. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo atmesti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo analizė leidžia daryti išvadą, kad teismo argumentacija atmesti ieškovės reikalavimą susideda iš dviejų dalių: i) ieškovė neperleido Akcijų, kurios teikia pelningumą, ir nėra įrodymų, kad iš gautų pagal sutartį lėšų pelningumas būtų didesnis; ii) ieškovė nepateikė įrodymų, kad 260 000 Eur Akcijų kaina pagal Preliminariąją sutartį yra Akcijų vidutinė rinkos kaina. Išdėstęs šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 100 000 Eur yra pajamos ir jos realiai negautos. Pirmasis teismo argumentas yra skirtas žalos faktui, t. y. išvadai, kad žalos nėra, kadangi ieškovė tebeturi Akcijas ir jų niekam neperleido. Antrasis argumentas yra susijęs su netinkamu žalos dydžio įrodinėjimu. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad būtent pastaroji skundžiamo teismo sprendimo motyvų dalis yra laikytina siurprizine.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės kasacinio skundo argumentus bei anksčiau cituotą kasacinio teismo praktiką siurprizinio sprendimo klausimais, pažymi, kad teismo sprendimo motyvai dėl Akcijų rinkos vertės nelaikytini siurpriziniais.
35. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui teiktų šalių argumentų ir įrodymų, atsikirsdama į atsakovų iškeltus argumentus dėl to, kad Preliminariojoje sutartyje nustatyta Akcijų perleidimo kaina neatitinka realybės (šį faktą atsakovai, be kita ko, grindė ir tuo, kad nė vienas iš atsakovės akcininkų nepasinaudojo pirmumo teise įsigyti Akcijas), ieškovė pati pasirinko Akcijų vertę įrodinėti remdamasi atsakovės valdomo pastato – sandėlio – rinkos verte ir iš jo nuomos gaunamų pajamų dydžiu (ieškovės 2023 m. gruodžio 19 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir išreikalavimo bei jo priedai, DOK-55358; 2024 m. sausio 18 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir išreikalavimo bei jo priedai, DOK-3297), taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo komentaru, kuriame paaiškinama apie galimą įvairių veiksnių įtaką rinkos kainai. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nurodė argumentus, kad atsakovės turimo sandėlio vertė nėra pakankama Akcijų rinkos vertei pagrįsti, kad nėra atsižvelgta į kitus atsakovės veiklos rodiklius (atsakovų apeliacinio skundo 43–45 punktai). Ieškovė į argumentus dėl Akcijų rinkos kainos atsikirtinėjo kartodama pirmosios instancijos teisme išsakytus argumentus ir remdamasi šiam teismui pateiktais įrodymais, taip pat teigė, kad jos pateikti įrodymai dėl atsakovės valdomo sandėlio vertės bei jo nuomos pajamų įrodo Akcijų vertę (atsiliepimo į apeliacinį skundą 51–52 punktai). Į atsakovo argumentus dėl to, kad Akcijų rinkos vertės neatspindi vien turimo sandėlio vertė, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neatsikirto.
36. Minėtos procesinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ieškovei buvo žinomi argumentai dėl Akcijų rinkos vertės. Šalys šiuo klausimu keitėsi argumentais tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, ieškovei buvo sudarytos galimybės dėl šių argumentų pasisakyti ir ji šia teise pasinaudojo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė neatspindi Akcijų vidutinės rinkos vertės ir kad tai yra tik viena iš dedamųjų Akcijų vertei nustatyti, atsižvelgiant į šios bylos procesines aplinkybes ir anksčiau cituotus kasacinio teismo išaiškinimus siurprizinio sprendimo klausimais, nelaikytinas siurpriziniu.
37. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas dėl Akcijų vidutinės rinkos vertės yra papildomas, tačiau ne esminis argumentas, kuriuo teismas grindė išvadą atmesti ieškovės reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 44 pastraipos, padaręs išvadą, kad neperleidusi Akcijų ir jas vis dar turėdama ieškovė nepatyrė nurodomų nuostolių, teismas pateikė papildomus argumentus ir dėl Akcijų vertės: „Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nekilnojamojo turto vidutinė vertė neatspindi akcijų vidutinės rinkos vertės, tai yra tik viena iš dedamųjų akcijų vertei nustatyti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 260 000,00 Eur akcijų kaina pagal Preliminarią sutartį yra vidutinė rinkos akcijų kaina.“ Taigi vis dėlto esminis argumentas, kurio pakako tam, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo būtų atmestas, yra apeliacinės instancijos teismo argumentas dėl to, jog ieškovė neįrodė, kad apskritai patyrė nuostolių negautų pajamų forma nesudarydama Akcijų perleidimo sutarties.
38. Vertindamas ieškovės nurodomų negautų pajamų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas analizavo ieškovės argumentus dėl Akcijų pelningumo ir remdamasis ieškovės pateikta formule apskaičiavo, kad jos investuota į Akcijas suma duoda didesnį pelningumą nei tas, kurį ieškovė skaičiuoja taikydama Akcijų perleidimo kainą (260 000 Eur), taip pat akcentavo, kad ji tebeturi Akcijas, taigi iš esmės – ir analogišką naudą.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apeliacinės instancijos teismo motyvai yra gana painūs ir nėra visiškai nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas turėjo visų pirma analizuoti ieškovės pateiktą pagrindinį negautų pajamų apskaičiavimo tinkamumą (prašoma priteisti 100 000 Eur negautų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš Akcijų perleidimo kainos (260 000 Eur) atėmus Akcijų įsigijimo kainą (160 000 Eur)).
40. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
41. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306-916/2015">3K-3-306-916/2015</a>). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2008">3K-3-62/2008</a>; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-322/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-322/2008">3K-3-322/2008</a>; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336/2008">3K-3-336/2008</a>; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2011">3K-3-6/2011</a>; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEzLTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-113-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-113-1075/2024">e3K-3-113-1075/2024</a>, kt.). Taigi, negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEzLTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-113-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-113-1075/2024">e3K-3-113-1075/2024</a>, 59 punktas).
42. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEzLTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-113-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-113-1075/2024">e3K-3-113-1075/2024</a> 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į CK įtvirtintą nuostolių sampratą bei minėtus daugelyje bylų kartojamus kasacinio teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų kaip nuostolių rūšies, ieškovės prašoma priteisti suma negali būti laikoma negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.
44. Negautos pajamos turi atspindėti ieškovės turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad atsakovai tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų. Turtinės padėties pablogėjimas yra skirtumas tarp to, kokioje padėtyje ieškovė būtų buvusi, jeigu atsakovai būtų tinkamai įvykdę įsipareigojimus, ir to, kokioje padėtyje yra ieškovė dėl to, kad atsakovai tinkamai įsipareigojimų neįvykdė. Jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę įsipareigojimus, ieškovė galimai būtų sudariusi Pagrindinę sutartį ir perleidusi Akcijas už 260 000 Eur kainą, taigi būtų likusi be Akcijų, bet gavusi 260 000 Eur. Kadangi ieškovė negalėjo sudaryti Pagrindinės sutarties, ji minėtos kainos negavo, tačiau jai liko Akcijos. Taigi ieškovės negautų pajamų apskaičiavimas, kai nėra niekaip įvertintos jos tebeturimos Akcijos, yra iš esmės ydingas ir negali būti laikomas atspindinčiu ieškovės turtinius praradimus. Jei negautų pajamų faktas būtų nustatomas ieškovės nurodytu būdu, tai reikštų ne ieškovės turtinės padėties atkūrimą, o pagerėjimą, nes ieškovei būtų priteistas ir investicinis pelnas, kuris apskritai nėra susijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais (toks skirtumas atspindi galimą Akcijų vertės augimą per tam tikrą laiką, o ne žalą, kurią sukėlė konkretus delsimas registruoti Akcijas, sukliudęs ieškovei sudaryti galimai ketintą sudaryti Akcijų pardavimo sutartį), ir ieškovė vis dar turėtų Akcijas. Tai būtų nesuderinama su civilinės atsakomybės kompensacine funkcija (žr. šios nutarties 42 punktą).
45. Taigi, apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl to, jog ieškovė neįrodė, kad galimybės sudaryti Akcijų perleidimo sutartį praradimas lėmė 100 000 Eur negautų pajamų, tačiau ją pagrindžiantys motyvai nėra visiškai nuoseklūs ir išsamūs.
46. Vis dėlto, vadovaujantis nuoseklia kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, įtvirtinančias teismų pareigą motyvuoti priimamus procesinius sprendimus, jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>).
47. Nors apeliacinės instancijos teismas nepacitavo šiam ginčui aktualių teisės normų (CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies), tačiau skundžiamo sprendimo 13 punkte nurodė aktualią minėtas teisės normas aiškinančią teismų praktiką. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nors ir nevisiškai aiškiai, tačiau pakankamai suprantamai nurodė lemiamą reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo atmetimo argumentą – tai, kad ieškovė Akcijas tebeturi nuosavybės teise. Nors teisiniai argumentai pateikti ir bylos faktų analizė teismo atlikta skirtingose sprendimo dalyse, jų pakankamai vienos su kita nesiejant, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai laikytini pakankamais tam, kad teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimą būtų laikomas pakankamai motyvuotu. Taigi, remdamasi šiais argumentais ir atsižvelgdama į tai, kad ieškovės argumentai dėl siurprizinio sprendimo priėmimo teisėjų kolegijos įvertinti kaip nepagrįsti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
48. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl ieškovės kasacinis skundas atmetamas ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, atsiliepimą į jį teikusiai atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
51. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės 3700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimo. Šios atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytos maksimalios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų atlyginimo sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.
52. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „European Trader“ (j. a. k. 125863930) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ (j. a. k. 303190006) 3700 (tris tūkstančius septynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Egidija Tamošiūnienė
Eglė Zemlytė
