Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties įvykdymo termino pratęsimą ir civilinę atsakomybę už žalą, kildinamą iš laiku neįvykdytos viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties ir dėl to prarastos galimybės pasinaudoti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių, valdomų ir naudojamų patikėjimo teise, priežiūrai skirta tiksline dotacija, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-18-469/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01573-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.1; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bebrusai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Melstat“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Bebrusai“ priešieškinį ieškovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl užstato grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Žulio firma „Kumponas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties įvykdymo termino pratęsimą ir civilinę atsakomybę už žalą, kildinamą iš laiku neįvykdytos viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties ir dėl to prarastos galimybės pasinaudoti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių, valdomų ir naudojamų patikėjimo teise, priežiūrai skirta tiksline dotacija, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija, patikslinusi ieškinio dalyką, prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Bebrusai“ ir UAB „Melstat“ 139 805,67 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) 2020 m. gegužės 28 d. skyrė ieškovei 372 000 Eur tikslinę paramą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, valdomų ir naudojamų patikėjimo teise, priežiūrai atlikti. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė su atsakovėmis sudarė darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbų (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį, atsakovės įsipareigojo iki: 1) 2020 m. rugpjūčio 31 d. parengti vandens lygio reguliatoriaus darbų techninį projektą; 2) 2020 m. spalio 1 d. atlikti 50 proc. Sutartyje nurodytų remonto darbų ir pateikti atliktų darbų aktą; 3) 2020 m. gruodžio 1 d. atlikti likusius 50 proc. Sutartyje nurodytų remonto darbų ir pateikti atliktų darbų aktą. Nors atsakovės vėlavo atlikti darbus, nebendradarbiavo su ieškove, ieškovė sutiko pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tačiau atsakovės iki pat ieškinio pateikimo momento (2022 m. gruodžio 12 d.) atliko tik 18,19 proc. Sutartyje nurodytų darbų, kurie turėjo būti atlikti dar iki 2020 m. spalio 1 d. Atsakovėms buvo žinomas remonto darbų įgyvendinimo finansavimo šaltinis ir tai, kad sutarties vykdymo terminai turi esminę reikšmę projekto įgyvendinimui, o jų praleidimas gali lemti finansavimo praradimą. Ieškovė dėl atsakovių neatliktų darbų buvo priversta grąžinti nepanaudotą specialiąją tikslinę 139 805,67 Eur dotaciją ŽŪM, todėl patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Ieškovė 2021 m. birželio 10 d. informavo atsakoves, kad, suėjus darbų atlikimo terminui, nėra pagrindo darbus atnaujinti, o 2021 m. liepos 23 d. informavo, jog panaudojo atsakovių sumokėtą 7062,10 Eur užstatą, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

4. Atsakovė UAB „Bebrusai“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 7062,10 Eur negrąžintą užstatą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nusprendė negrąžinti jai pagal Sutartį sumokėto užstato, nes Sutartyje nurodyti darbai nebuvo užbaigti dėl ieškovės kaltės. Tam, kad būtų atlikti darbai, reikėjo išleisti Karkažiškės tvenkinyje esantį vandenį, o vandeniui išleisti buvo reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, jis buvo gautas tik 2020 m. lapkričio 20 d. Net ir gavus leidimą, darbai negalėjo būti atliekami dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Šalys žodžiu susitarė atidėti darbų atlikimo terminą vėlesniam laikotarpiui, be to, ieškovė informavo atsakoves, kad turi išspręsti darbų finansavimo klausimą. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų sustabdymo, Sutarties nenutraukė. Atsakovės 2021 m. gegužės mėn., t. y. esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, kreipėsi į ieškovę su prašymu informuoti, ar išspręstas finansavimo klausimas ir ar galima atnaujinti darbus, tačiau ieškovė 2021 m. birželio mėn. atsakė, jog nėra pagrindo atnaujinti darbus, nes suėjo darbų atlikimo terminas. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d., t. y. praėjus beveik metams nuo paskutinio atsakymo, kreipėsi į atsakoves su prašymu informuoti apie Sutarties (ne)vykdymą, darbų eigą ir pan. Atsakovės atsakė, kad yra pasirengusios atnaujinti darbus, jei ieškovė patvirtins, jog turi lėšų atsiskaityti už darbus, ir suderins darbų atlikimo grafiką, tačiau ieškovė 2022 m. rugpjūčio mėn. vėl pakeitė poziciją ir nesutiko, jog atsakovės užbaigtų darbus. Taigi, darbai buvo sustabdyti ir neatnaujinti ne dėl atsakovių kaltės, todėl ieškovė nepagrįstai negrąžina užstato. Ieškovė, prašydama nuostolių atlyginimo, ne tik neišskaitė atsakovių sumokėto 7062,10 Eur užstato, bet ir neturėjo teisės jo įskaityti, nes tai reikštų baudines netesybas. Atsakovės nėra atsakingos už ieškovei padarytą žalą, nes ieškovė neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės ŽŪM grąžinta dotacija negali būti laikoma nuostoliais, nes ieškovė turėjo teisę kreiptis į ŽŪM dėl dotacijos perkėlimo į kitus metus. Be to, šalių sudarytoje Sutartyje ieškovei skirta parama nebuvo susieta su darbų atlikimo terminu, darbų apmokėjimas taip pat nesusietas su paramos lėšomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Bebrusai“ 7062,10 Eur sumokėtą užstatą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo 2024 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atmetė kitą priešieškinio dalį.

7. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu ieškovei buvo skirta 372 000 Eur tikslinė parama valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, valdomų ir naudojamų patikėjimo teise, priežiūrai atlikti. Ieškovė dalį gautų lėšų (170 902,82 Eur) numatė skirti vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbams. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė ir atsakovės (jungtinės veiklos partnerės) sudarė darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį nurodytiems darbams atlikti iki 2020 m. gruodžio 1 d. Kokybiškiems darbams atlikti buvo būtina išleisti tvenkinyje esantį vandenį, tačiau tam buvo reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, šis buvo išduotas 2020 m. lapkričio 20 d. 2020 m. spalio 31 d. šalys sudarė papildomą susitarimą ir juo pratęsė darbų užbaigimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iki nurodytos datos atsakovės atliko dalį darbų (18,19 proc.), kurių vertė 31 097,15 Eur. Ieškovė 2021 m. sausio 5 d. grąžino ŽŪM nepanaudotos paramos dalį, t. y. 141 814,66 Eur, iš kurių 139 805,67 Eur ieškovė laikė nuostoliais (2008,99 Eur grąžinti dėl pigiau nupirktų darbų).

8. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė 2021 m. birželio 10 d. atsakyme atsakovėms ir nurodė, jog, suėjus darbų atlikimo terminui, nėra pagrindo atnaujinti darbus, tačiau vėlesniu ieškovės 2022 m. balandžio 26 d. raštu atsakovių buvo klausiama, ar einamuoju metu atliekami darbai objekte, o jei nevykdomi, tai buvo prašoma nurodyti priežastis, taip pat buvo klausiama, kada atsakovės ketina atlikti darbus pagal Sutartį ir kokia yra Sutarties stadija, ar atsakovės laiko Sutartį nutraukta ir kokiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės 2022 m. balandžio 26 d. raštas parengtas kvalifikuoto teisininko, tačiau nei šiuo raštu, nei 2021 m. birželio 10 d. raštu ieškovė nebuvo išreiškusi valios nutraukti su atsakovėmis sudarytą Sutartį, juolab kad teismo posėdžio metu liudytoja R. Č. (ieškovės Žemės ūkio skyriaus vedėja) patvirtino, jog Sutartis ieškovės nebuvo nutraukta. Teismas pažymėjo, kad ieškovės 2021 m. birželio 10 d. rašte ne tik neužsimenama apie Sutarties nutraukimą, bet nėra nurodoma nei Sutarties nutraukimo pagrindai, nei Sutarties nutraukimo data, nors pagal Sutarties nuostatas ieškovė, norėdama nutraukti Sutartį, turėjo tai padaryti, o nesant Sutartyje nustatyto įspėjimo apie Sutarties nutraukimą termino, turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos ir tokiu atveju ieškovė apie sutarties nutraukimą turėjo įspėti prieš 30 kalendorinių dienų.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovės pozicija dėl Sutarties nutraukimo nepagrįsta, nes neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, ieškovė procesiniuose dokumentuose patikslino poziciją, kad Sutarties (ne)nutraukimas yra teisiškai nereikšmingas, nes atsakovių neteisėti veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškia darbų atlikimo termino pažeidimu.

10. Teismas nurodė, kad, pirma, tokia ieškovės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, nes, viena vertus, ieškovė laiko Sutartį nutraukta. Kita vertus, teigia, kad atsakovės iki pat 2022 m. balandžio 26 d. ieškovės prašymo nesiekė bendradarbiauti ir (ar) vykdyti darbų savo iniciatyva. Antra, teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Sutartis nustatytu terminu negalėjo būti įvykdyta dėl objektyvių priežasčių, būtent tai ir lėmė Sutarties termino pratęsimą.

11. Teismas nurodė, kad atsakovių teiginius dėl būtinumo iš tvenkinio išleisti vandenį patvirtina ieškovės pateiktas 2020 m. rugsėjo 1 d. Karkažiškės tvenkinio hidrotechnikos statinio ant Skerdyksnos upės apžiūros aktas Nr. 1, kuriame pateikta išvada, jog, jeigu vanduo nebus nuleistas, nebus įmanoma kokybiškai atlikti betonavimo darbų, nepavyks įrengti naujo giluminio skydo, sutvarkyti aukštutinio ir žemutinio bjefo šlaitų, o neatlikus šių darbų, galimas kelio Nr. 4404 išplovimas ar net užtvankos griūtis. Nors teismo posėdžio metu liudytoja R. Č. tvirtino, kad darbus buvo galima atlikti ir neišleidus vandens iš tvenkinio, tačiau šie parodymai prieštarauja minėtame savivaldybės komisijos, kurios pirmininkė ji buvo, akte nustatytoms aplinkybėms dėl būtinumo iš tvenkinio išleisti vandenį. Tiek ši liudytoja, tiek ir duodamas paaiškinimus trečiojo asmens atstovas, atlikęs statybos objekte techninę priežiūrą, iš esmės nurodė identiškas aplinkybes dėl vandens išleidimo nebūtinumo tam, kad būtų atlikti kiti darbai, ir dėl galimybės atlikti betonavimo darbus po vandeniu. Tai patvirtina, kad šių asmenų parodymai buvo suderinti. Minėtame akte aiškiai nurodyta, kad betonavimo darbai po vandeniu yra negalimi, tuo labiau šlaitų remonto darbai, pradedant nuo viršutinių plokščių, kurios pagal elementarią logiką turi būti keičiamos nuo apatinės, o šios, kaip nepaneigta byloje, yra po vandeniu. Be to, ieškovė nė karto nepareikalavo, kad atsakovės vykdytų darbus neišleidus vandens, o priešingai – 2020 m. lapkričio 4 d. šalys pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. vien dėl to, jog nebuvo gautas leidimas pažeminti vandens lygį tvenkinyje. Taigi, tokiais veiksmais ieškovė pripažino, kad tiek leidimo pažeminti vandens lygį tvenkinyje gavimas, tiek ir vandens lygio tvenkinyje pažeminimas turi esminę reikšmę Sutarties vykdymui ir kartu yra svarbi termino pratęsimo priežastis.

12. Teismas nustatė, kad leidimas pažeminti vandens lygį tvenkinyje buvo išduotas 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau prieš 10 darbo dienų buvo būtina informuoti visuomenę apie darbų pradžią, tai atsakovės ir atliko, 2020 m. lapkričio 27 d. laikraštyje paskelbdamos darbų pradžios datą – 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2023 m. vasario 27 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas duomenys patvirtina, kad Karžiškės kaime nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vyravo neigiama temperatūra, todėl akivaizdu, kad vandens telkinys buvo užšalęs. Tai patvirtina ir byloje pateiktas atsakovių subrangovės UAB,,Vandens erdvė“ 2024 m. spalio 24 d. paaiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad tvenkinys buvo užšalęs – ledo storis buvo nuo 10 iki 12 cm; byloje pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuotas užšalęs tvenkinys. Nuotraukos ir atsakovių paaiškinimai patvirtina, kad buvo atlikti tik tie darbai, kurie buvo galimi atlikti neišleidus vandens iš telkinio – po vandeniu, iškirtus eketes, dirbo samdyti narai.

13. Teismas nurodė, kad po šalių pratęsto Sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) bendrauti raštu pradėjo atsakovės, t. y. 2021 m. gegužės 26 d. jos pateikė ieškovei paklausimą dėl darbų atnaujinimo ir jų finansavimo. Iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos atsakovėms nebuvo pateiktos pretenzijos dėl netinkamo darbų atlikimo apimties, sutarties įvykdymo terminų pažeidimo, darbų sustabdymo, todėl tai patvirtina, kad šalys sprendė (derino) klausimus, susijusius su Sutartyje nurodytų darbų atnaujinimu, gavus finansavimą. Akivaizdu, kad, nesant kliūčių Sutarties vykdymui iki nustatyto termino (2020 m. gruodžio 31 d.), ieškovė būtų reiškusi pretenzijas, nurodydama Sutarties pažeidimus, ar reikalautų darbus atlikti nustatytu terminu, tačiau ieškovė atsakovėms tik 2021 m. birželio 10 d. raštu atsakė dėl darbų neatnaujinimo ir tik vėl beveik po metų – 2022 m. balandžio 26 d. – raštu pasiteiravo atsakovių dėl atliekamų darbų objekte.

14. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, nes darbai nustatytais terminais nebuvo atlikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. leidimas išleisti vandenį gautas 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau to padaryti (išleisti vandenį ir vykdyti darbus) nebuvo galima dėl nepalankių oro sąlygų, o atsiradus palankioms meteorologinėms sąlygoms tęsti darbus, ieškovė nesutiko jų atnaujinti.

15. Teismo vertinimu, ieškovės grąžinta dotacija ŽŪM negali būti laikoma ieškovės negautomis pajamomis. Valstybės dotacija buvo skirta valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti bei naudoti patikėjimo teise, todėl grąžintos valstybės lėšos niekur nedingo ir tai nėra savivaldybės nuostoliai. Nėra pagrindo einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotą dotacijos dalį kvalifikuoti kaip ieškovės žalą (negautas pajamas), nes tai yra ne savivaldybės lėšos, o valstybės biudžeto lėšos, kurios pagal nustatytą tvarką yra grąžintos atgal į valstybės biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas iš naujo kiekvienais biudžetiniais metais, o praėjusiais metais nepanaudota valstybės dotacijos dalis, grąžinta į valstybės biudžetą, gali būti panaudota kitais biudžetiniais metais, formuojant savivaldybės biudžetą.

16. Teismas iš ŽŪM 2023 m. sausio 31 d. rašo nustatė, kad 2021–2022 m. laikotarpiu ŽŪM negavo kreipimosi iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos dėl paramos skyrimo vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbams vykdyti (užbaigti). Taigi, ieškovė neišnaudojo visų galimų priemonių ir nesiėmė veiksmų, kad pagal skelbiamas finansavimo priemones būtų suteiktas finansavimas Sutartyje nurodytiems darbams užbaigti. Ieškovės grąžinta valstybei dotacijos dalis nelaikytina nuostoliais (negautomis pajamomis), nes ieškovė turi teisę kreiptis dėl finansavimo darbams vykdyti (užbaigti) pagal 2023–2027 m. programinio laikotarpio priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“.

17. Teismas pažymėjo, jog šalių sudarytoje Sutartyje nėra nurodyta, iš kokių lėšų bus finansuojami darbai, taip pat nenustatyta, kad Sutarties darbams atlikti ieškovė turi gautą dotaciją, kurią privalo panaudoti iki 2020 m. gruodžio 31 d., kad, darbų neatlikus iki nurodytos datos, ieškovė turės į valstybės biudžetą grąžinti dotaciją ir nebeturės lėšų darbams apmokėti, taip pat nenustatyta atsakovių prievolė kompensuoti ieškovei kaip nuostolius grąžintą (nepanaudotą) dotacijos dalį. Ieškovė neįrodė, kad atskleidė atsakovėms duomenis apie grąžintiną dotaciją į valstybės biudžetą. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad, sudarant Sutartį, atsakovės, kaip ir bet kurie kiti protingai bei apdairiai veikiantys verslininkai, nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, jog, pažeidus Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ar ieškovei nutraukus Sutartį, gali kilti atsakovių prievolė atlyginti ieškovei dėl į valstybės biudžetą grąžintos dotacijos kilusius nuostolius negautų pajamų forma. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos dėl patirtų nuostolių, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl priežastinio ryšio.

18. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji turėjo teisę negrąžinti atsakovei UAB „Bebrusai“ sumokėto 7062,10 Eur užstato dėl Sutartyje nurodytų darbų neatlikimo. Teismas nurodė, kad, pagal CK 6.70 straipsnio nuostatas, piniginis užstatas yra vienas iš įstatyme nenustatytų, tačiau nedraudžiamų užtikrinimo būdų, todėl, ieškovei įrodžius būtinąsias atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas, užstatas galėtų būti panaudotas tik pagal Sutartį apskaičiuotoms netesyboms arba įrodytiems nuostoliams padengti. Ieškovė nenurodė, kad užstatu dengia netesybas ar nuostolius, taip pat nepateikė netesybų ar nuostolių apskaičiavimų ar pagrindimų. Ieškovė neįrodė atsakovių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nepatyrė nuostolių, todėl neturėjo teisės užstato panaudoti nuostoliams padengti. Ieškovė taip pat nereikalavo iš atsakovių netesybų, neatliko įskaitymo, kuriuo negrąžintas užstatas būtų įskaitytas į netesybas. Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad užstatas nėra įskaitytas į netesybas ir yra laikomas savivaldybės specialiojoje sąskaitoje.

19. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovė nesutinka, jog būtų atnaujinti Sutartyje nurodyti darbai, nusprendė, kad atsakovė UAB,,Bebrusai“ pagrįstai reikalauja grąžinti 7062,10 Eur dydžio sumokėtą užstatą.

20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

21. Kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sutarties vykdymo procese atsakovės nevengė bendradarbiauti su ieškove, kreipėsi į ieškovę ir kitus asmenis (Aplinkos apsaugos agentūrą, Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM), siekdamos operatyviai išspręsti atsiradusias Sutarties vykdymo kliūtis, susijusias su vandens statybos rangos objekte išleidimu. Atsižvelgdamos į atsiradusias Sutarties vykdymo kliūtis, šalys 2020 m. spalio 31 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo darbų įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gruodžio 31 d. Sutartyje nustatytas darbų užbaigimo terminas pratęstas, atsižvelgiant į atsakovės UAB „Bebrusai“ 2020 m. spalio 20 d. ieškovei pateiktą atsakymą dėl darbų eigos, todėl ieškovės argumentai, susiję su atsakovių delsimu vykdyti darbus ir gauti leidimą vandeniui išleisti, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad jei atsakovės būtų delsusios atlikti rangos darbus ir (ar) gauti vandeniui išleisti reikalingą leidimą, tai ieškovė nebūtų sutikusi pratęsti Sutartyje nustatytų darbų užbaigimo termino, būtų reiškusi pretenzijas, inicijavusi Sutarties nutraukimą ir pan., tačiau byloje tokių duomenų nėra.

22. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės Sutarties vykdymo metu sąmoningai vengė atsakyti ieškovei į iškilusius klausimus, nesiėmė jokių veiksmų kilusioms kliūtims pašalinti ar kitaip veikė prieš operatyvų ir sklandų Sutarties įgyvendinimą bei patį rangos objekto remonto procesą arba buvo nesuinteresuotos objekto remontą užbaigti kuo greičiau. Nepaisydama sudarytos Sutarties rūšies (Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu), ieškovė neatsisakė bendru su atsakovėmis susitarimu pakeisti Sutarties sąlygas, susijusias su Sutarties vykdymo termino pratęsimu, atsižvelgiant į atsiradusias Sutarties vykdymo kliūtis. Aplinkybę, kad rangos objekte turėjo būti išleistas vanduo (pažemintas jo lygis), siekiant kokybiškai atlikti remonto darbus, patvirtina ieškovės sudarytos komisijos narių 2020 m. rugsėjo 1 d. objekto apžiūros aktas.

23. Kolegijos vertinimu, nors Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. lapkričio 20 d. išdavė atsakovėms leidimą pažeminti vandens lygį objekte, tačiau atsakovės negalėjo darbų užbaigti dėl objektyvių priežasčių, t. y. gamtinių oro sąlygų. Nepalankias rangos darbams vykdyti oro sąlygas (neigiama temperatūra, užšalęs tvenkinio vanduo) 2020 m. lapkričio 21 d. – 2020 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu patvirtina byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2023 m. vasario 27 d. pažyma ir atsakovių pasitelktos subrangovės UAB „Vandens erdvė“ 2024 m. spalio 24 d. raštas bei prie jo pridėtos nuotraukos. Taigi, minėtu laikotarpiu atsakovės negalėjo visa apimtimi vykdyti ir užbaigti objekto remonto darbų ne dėl savo kaltės.

24. Kolegija nurodė, kad nė viename ieškovės rašte atsakovėms nenurodyta, jog ieškovė pasinaudojo Sutarties 10.5 papunktyje nustatyta teise nutraukti Sutartį. Priešingai, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovės pozicija dėl Sutartyje nurodytų darbų vykdymo atnaujinimo buvo prieštaringa, t. y. ieškovė 2021 m. birželio 10 d. atsakyme į atsakovių 2021 m. gegužės 26 d. raštą dėl darbų atnaujinimo nurodė, jog nėra pagrindo atnaujinti darbų dėl sutarties termino pasibaigimo, tačiau jau 2022 m. balandžio 26 d., t. y. beveik po vienerių metų, raštu teiravosi atsakovių apie darbų eigą. Atsakovės, reaguodamos į ieškovės 2022 m. balandžio 26 d. raštą, sutiko atnaujinti darbus, jei ieškovė garantuos jų apmokėjimą, tačiau ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu vėl pakeitė poziciją, nurodydama, jog laiko Sutartį nutraukta 2021 m. birželio 10 d. raštu, nors, kaip minėta, nei 2021 m. birželio 10 d. rašte, nei kituose ieškovės raštuose nėra duomenų apie Sutarties nutraukimą. Nors Sutarties vykdymo terminas pasibaigė 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovei Sutartyje nurodyti darbai tapo neaktualūs. Be kita ko, ieškovė Sutarties nenutraukė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl Sutartyje nurodytų darbų nevykdymo. Dėl to kolegija nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės nebendradarbiavo su ieškove ir vengė vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

25. Kolegija konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl atsakovių pažeisto Sutarties termino ir atliktų darbų masto savaime nepatvirtina atsakovių neteisėtų veiksmų, juolab kad pagal Sutarties 4.4 papunktį, nustatantį Sutarties termino pratęsimą dėl nepalankių oro sąlygų, šalys turėjo teisę pakartotinai spręsti dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Kolegijos vertinimu, ieškovės elgesys (Sutarties nenutraukimas, pretenzijų nereiškimas), pasibaigus iki 2020 m. gruodžio 31 d. pratęstam Sutarties terminui, patvirtina, kad ieškovė iš esmės pripažino, jog atsakovės pagal Sutarties 4.4 papunktį buvo įgijusios teisę į Sutarties termino pratęsimą, atsižvelgiant į nepalankias darbams vykdyti oro sąlygas. Nepalankių gamtinių oro sąlygų egzistavimas, sutrukdęs atsakovėms vykdyti rangos darbus, neišleidus tvenkinio vandens, yra pagrįstas leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir pagrįstai nesivadovavo liudytojų (ieškovės darbuotojos R. Č., atsakingos už Sutarties vykdymą, ir techninio prižiūrėtojo V. Ž.) bendro pobūdžio teiginiais, jog rangos darbus (jų dalį) buvo galima atlikti ir neišleidžiant vandens iš tvenkinio, juolab kad ieškovės 2020 m. rugsėjo 1 d. akte vandens iš tvenkinio išleidimas (pažeminimas) pripažintas būtina sąlyga kokybiškiems rangos darbams atlikti. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde pripažino, kad dalies darbų atsakovės negalėjo atlikti, neišleidus tvenkinio vandens (30–40 proc.). Taigi, ieškovės pozicija dėl galimybės atlikti rangos darbus Sutartyje nustatytu terminu yra prieštaringa, nes ieškovė pripažįsta, jog iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės negalėjo užbaigti darbų dėl minėtų objektyvių priežasčių.

26. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė teigia, jog atsakovės galėjo atlikti 60–70 proc. darbų, neišleidus vandens iš tvenkinio, tačiau ieškovės 2020 m. rugsėjo 1 d. objekto apžiūros akte nėra konkrečiai nurodyta, kokius darbus ir kokia apimtimi (dalimis, procentais) galima atlikti neišleidus vandens iš tvenkinio, todėl ieškovės prielaidos savaime neįrodo, jog atsakovės galėjo atlikti daugiau darbų, nei faktiškai atliko. Kolegijos vertinimu, jei 2020 m. rudenį–žiemą atsakovės galėjo vykdyti tam tikrus rangos darbus ar galėjo atlikti darbų daugiau, nei faktiškai atliko, neišleidžiant vandens iš tvenkinio, tačiau jų nevykdė, tai ieškovė (ar jos vardu techninis prižiūrėtojas) turėjo pareikšti pretenzijas dėl darbų nevykdymo, juolab kad ieškovei ir atitinkamai techniniam prižiūrėtojui teisė vykdyti Sutarties vykdymo kontrolę įtvirtinta Sutarties 6.2 papunktyje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar techninis prižiūrėtojas iki Sutartyje nustatyto darbų termino pabaigos reiškė atsakovėms kokias nors pretenzijas dėl netinkamo Sutarties vykdymo, t. y. darbų apimties, terminų nesilaikymo ir pan. Toks ieškovės elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad ji suprato, jog atsakovės negali vykdyti (užbaigti) rangos darbų dėl objektyvių priežasčių.

27. Kolegija, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ieškovės grąžinta dotacija ŽŪM negali būti laikoma ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Pažymėjo, kad valstybei jos skirta dotacija buvo grąžinta ne dėl to, jog nebuvo užbaigti rangos darbai, o dėl to, jog pagal teisės aktų reikalavimus nepanaudotos lėšos turėjo būti grąžintos, ieškovės akcentuojama dotacijos grąžinimo aplinkybė savaime nepatvirtina atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų.

28. Be to, kolegija pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, savivaldybės biudžetas yra sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog praėjusiais ataskaitiniais metais nepanaudota valstybės dotacijos dalis, grąžinta į valstybės biudžetą, gali būti panaudota kitais biudžetiniais metais, formuojant savivaldybės biudžetą. Ieškovė turėjo ir tebeturi galimybę (pagal ŽŪM 2023–2027 m. programinio laikotarpio priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“) gauti finansavimą objekto remonto darbams vykdyti (užbaigti), tačiau ieškovė nepateikė duomenų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi dėl finansavimo gavimo.

29. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nei ieškovė, nei atsakovės Sutarties nenutraukė. Sutarties nuostatose nėra atsakovių atsakomybės sąlygų, susijusių su finansavimo grąžinimu, taip nėra nuorodų į tai, jog rangos darbai yra finansuojami išskirtinai valstybės dotacijos lėšomis. Sutarties 10.6 papunktyje tik nurodoma, kad jeigu ieškovė nutraukia Sutartį dėl priežasčių, nurodytų 10.5 papunktyje, atsakovės privalo atlyginti ieškovės visas dėl šio nutraukimo susidariusias papildomas išlaidas, susietas su Sutartyje nurodytų darbų užbaigimu.

30. Aplinkybė, kad Sutarties tinkamas vykdymas ir atsakovių atsakomybė nebuvo susieta su ieškovei skirta valstybės dotacija, patvirtina ieškovės prieš Sutarties pratęsimą atsakovėms pateiktas 2020 m. spalio 14 d. raštas, kuriame nurodoma, jog, atsakovėms neįvykdžius Sutarties, ieškovė pagal Sutarties nuostatas turės teisę pasinaudoti užstatu (7062,10 Eur) arba pritaikyti atsakovėms 0,1 proc. nuo Sutarties vertės dydžio baudą. Vien aplinkybės, kad atsakovės yra statybos rangos profesionalės ir 2021 m. pavasarį teiravosi ieškovės apie objekto remonto darbų finansavimą, savaime nereiškia, jog atsakovės žinojo apie tiesiogines Sutarties vykdymo ir atsakovėms taikytinos atsakomybės sąsajas (ryšį) su valstybės skiriama dotacija bei jos nepanaudojimo teisines pasekmes, atsižvelgiant tai, jog savivaldybių biudžetas sudaromas kiekvienais einamaisiais metais ir ieškovei nebuvo užkirsta galimybė kreiptis dėl gauto ir grąžinto finansavimo perkėlimo į kitus biudžetinius metus. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog viešojo pirkimo sąlygose ir (ar) vėliau jų pagrindu sudarytoje Sutartyje buvo duomenų (sąlygų), kurie atsakovėms, vertinant pagal protingo ir apdairaus juridinio asmens (verslininko) elgesio standartą, būtų suteikę galimybę suprasti, jog dėl rangos darbų neatlikimo nustatytu terminu ieškovei gali atsirasti jos įrodinėjama žala ir atitinkamai atsakovių atsakomybė už žalos atsiradimą.

31. Kolegija konstatavo, kad ieškovės veiksmai (neveikimas) patvirtina, jog ji suprato, kad neteks finansavimo, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl atsakomybė už dotacijos grąžinimą ŽŪM ir neperkėlimą į kitus biudžetinius metus negali tekti atsakovėms, kurios rangos darbų neužbaigė dėl objektyvių priežasčių ir vėliau besikeičiančios ieškovės nenuoseklios pozicijos dėl darbų atnaujinimo. Taigi, ieškovė neįrodė žalos atsiradimo.

32. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai vadovaujasi apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjgtMzc4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-68-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-68-378/2023">e3K-3-68-378/2023</a> ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI0NS00MDcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-245-407/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-245-407/2023">e2A-245-407/2023</a>), nes nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo savivaldybei už valstybei grąžintą dotaciją, kuri buvo skirta valstybei priklausančio objekto remontui. Ieškovės nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl nuostolių, atsiradusių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo priteisimo savivaldybei dėl negautos tikslinės dotacijos, skirtos konkrečiam savivaldybės projektui.

33. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas atsakovių priešieškinis dėl užstato grąžinimo, nes ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl nesutikimo su minėta teismo sprendimo dalimi ir neprašė panaikinti ar pakeisti sprendimo dalies dėl priešieškinio patenkinimo. Kolegija nenustatė teisinio pagrindo savo iniciatyva revizuoti neskundžiamą sprendimo dalį ir peržengti apeliacinio skundo ribas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

34. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; priteisti iš atsakovių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinį santykį ir pateikdamas šalių civilinių teisinių santykių eigos teisinį vertinimą, nesivadovavo lex specialis (specialusis įstatymas), t. y. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), normomis ir pažeidė VPĮ 89 straipsnyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintas taisykles dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigė atsakovių neteisėtų veiksmų egzistavimo faktą, šią poziciją grįsdamas byloje nenustatyta aplinkybe, kad šalys savo veiksmais pratęsė Sutarties vykdymo terminą. Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl aiškinant Sutarties vykdymo eigą prioritetiškai turėjo būti taikomos VPĮ nuostatos. Sutartyje nustatytų terminų pratęsimas teisiškai yra vertinamas kaip Sutarties nuostatų keitimas, kurio procedūros yra imperatyviai reglamentuotos VPĮ 89 straipsnyje. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama tik tokiu atveju, kai susidaro faktinė situacija, kuri iš anksto, pagal įstatyme nustatytus kriterijus viešojo pirkimo dokumentuose buvo nurodyta kaip sutarties pakeitimo pagrindas. Sutarties 4.4 papunktyje nustatyta, kad darbai turi būti baigti iki 2020 m. gruodžio 1 d.; Sutarties vykdymo metu dėl nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų šalių neveikimo arba netinkamo veikimo, dėl atsiradusių papildomų darbų vieną kartą gali būti nukelta darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Byloje konstatuota, kad 2020 m. lapkričio 4 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, kurio pagrindu šalys, atsižvelgdamos į tai, kad užsitęsė leidimų išdavimo procesas, pasinaudodamos Sutarties 4.4 papunktyje įtvirtinta galimybe, sutarė pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. vieno mėnesio laikotarpiui. Po 2020 m. spalio 28 d. prašymo atsakovės nebesikreipė į ieškovę, neprašė pratęsti Sutartyje nustatytų terminų, neinformavo apie tai, jog Sutartis nebus įgyvendinta laiku, taip pat šalys jokia forma (nei raštu, nei žodžiu) neįtvirtino susitarimo pratęsti Sutartyje nustatytus terminus, kadangi toks susitarimas būtų niekinis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi įteisino niekinio sandorio padarinius sukeliančio susitarimo egzistavimą, kurio pagrindu buvo pateisintas atsakovių neteisėtų veiksmų faktas, iš dalies pažeisdamas esminį teisės principą ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).

34.2. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas vadovautis ieškovės nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjgtMzc4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-68-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-68-378/2023">e3K-3-68-378/2023</a> ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI0NS00MDcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-245-407/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-245-407/2023">e2A-245-407/2023</a>) ir konstatuodamas, jog „teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ŽŪM grąžinta 139 805,67 Eur dotacija, kuri buvo skirta valstybei nuosavybe priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, valdomų ir naudojamų patikėjimo teise, priežiūrai atlikti, laikytina ieškovei padaryta žala (negautomis pajamomis)“, nenurodė jokio aktualaus teisinio reglamentavimo ar šią poziciją pagrindžiančio teisės aiškinimo, įtvirtinto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų praktikoje.

34.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, įtvirtinančias esminį visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis). Ieškovės patirtas nuostolių dydis buvo grindžiamas objektyviu įrodymu – 2021 m. sausio 5 d. banko pavedimo nurodymo kopija, kuri byloje nebuvo nuginčyta ir kuri sudaro pagrindą konstatuoti 139 805,67 Eur dydžio žalos faktą. Byloje nėra ginčo, kad objektas yra valstybei nuosavybės teise priklausantis statinys, kurio priežiūros funkcija yra pavesta Švenčionių rajono savivaldybei. Pagal Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo ir priežiūros, būklės vertinimo, darbų apimčių nustatymo, melioracijos sistemų apsaugos, melioracijos darbų finansavimo ir melioracijos statinių nurašymo taisyklių 6 punktą, ieškovė turi pareigą užtikrinti tinkamą objekto būklę, nepriklausomai nuo to, jog šio objekto ieškovė nuosavybės teise nevaldo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar yra suteikta valstybės skirta dotacija ar ne. Nepaisant to, kad Sutartis nebuvo įgyvendinta, t. y. Sutartyje nurodyti darbai neatlikti Sutartyje nustatytais terminais, o šiems darbams atlikti skirtos lėšos buvo grąžintos ŽŪM, darbų poreikis savaime neišnyko, juos reikės pabaigti. ŽŪM neskyrus papildomos tikslinės dotacijos, ieškovė bus priversta Sutartyje nurodytus darbus užbaigti savo lėšomis ir (ar) ieškoti kitų galimų finansavimo šaltinių. Vien tai, kad egzistuoja kitos galimybės iš dalies finansuoti Sutartyje nurodytų darbų atlikimą, pasinaudojant ŽŪM programos lėšomis, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovė ateityje, užbaigdama pradėtus objekto rekonstrukcijos darbus, neabejotinai patirs išlaidų, kurių būtų išvengusi, jei atsakovės būtų tinkamai įvykdžiusios Sutartį. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas argumentas dėl galimybės pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais galėtų būti vertinamas tik kaip pagrindas mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį. Teismas turėjo ex officio (pagal pareigas) kvalifikuoti patirtos žalos pobūdį ir tuo atveju, jei vertintų, jog ieškovė nepagrindė prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, konstatavęs žalos egzistavimo faktą, pareigą nustatyti žalos dydį turi teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

35. Atsakovė UAB „Bebrusai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

35.1. Pirma, ieškovės argumentai dėl VPĮ 89 straipsnio pažeidimo yra visiškai nauji, nenagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nesirėmė VPĮ 89 straipsnio nuostatomis ir neįrodinėjo, kad, pripažinus atsakovėms teisę į termino pratęsimą, būtų atliktas negalimas viešojo pirkimo sutarties keitimas ir taip būtų pažeistas VPĮ 89 straipsnis. Šie kasacinio skundo argumentai yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir net neturi būti vertinami. Antra, šioje byloje buvo sprendžiamas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal Sutartį, o ne Sutarties, kaip viešojo pirkimo sutarties, keitimo klausimas. Taigi, šioje byloje darbų atlikimo terminas ir jo praleidimo priežastys turėjo būti ir buvo vertinami atsakovių (rangovių) civilinės atsakomybės aspektu, o ne viešojo pirkimo sutarties keitimo aspektu. Trečia, byloje nustatyta ir šį faktą pripažįsta pati ieškovė, kad nebuvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo darbų atlikimo terminas būtų pratęstas antrą kartą taip, jog bendra pratęsimų trukmė viršytų Sutarties 4.4 papunktyje nustatytą maksimalų pratęsimo terminą – daugiau kaip vieną mėnesį. Todėl apskritai nėra teisinio pagrindo vertinti, ar Sutarties pakeitimas nepažeidė VPĮ 89 straipsnio nuostatų. Ketvirta, atsakomybė už viešojo pirkimo sutarties sąlygų nustatymą ir jų pakeitimą tenka pačiai ieškovei, kaip perkančiajai organizacijai. Byloje nustačius aplinkybę, kad atsakovės turėjo teisę į termino pratęsimą, pati ieškovė turėjo organizuoti susitarimo dėl termino pratęsimo sudarymą, tačiau ieškovė šios pareigos nevykdė. Suėjus Sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui, ieškovė nesprendė termino pratęsimo klausimo, esant tinkamoms oro sąlygoms neleido atsakovėms atnaujinti darbų, tačiau Sutarties nenutraukė. Atsakomybė ir neigiamos pasekmės už pačios ieškovės nebendradarbiavimą ir nepagrįstą neveikimą negali būti perkeltos atsakovėms. Penkta, Sutarties 4.1 ir 4.4 papunkčiuose buvo nustatyta galimybė pratęsti terminą vienam mėnesiui. Todėl pirmas termino pratęsimas iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskritai nelaikytinas Sutarties keitimu, nes tai tiesiog yra Sutarties vykdymas joje nustatytomis sąlygomis. Šiuo atveju Sutarties keitimas dėl termino pratęsimo nebūtų esminis viešojo pirkimo sutarties keitimas, nes pratęsimas buvo objektyviai būtinas, jį lėmė teismo nustatytos objektyvios priežastys, kurių šalys negalėjo numatyti, o termino pratęsimas nekeistų viešojo pirkimo sutarties pobūdžio ir vertės.

35.2. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovių neteisėtų veiksmų. Nesant nustatytų atsakovių neteisėtų veiksmų, atsakovių civilinė atsakomybė apskritai yra negalima, todėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimas teisiškai nebereikšmingas. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodė argumentų, kuriais būtų ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, paneigianti atsakovių neteisėtus veiksmus. Kasaciniam teismui nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų ir teisės taikymo aspektu vertinti, ar tinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

35.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos. Pirma, ginčo dotacija nebuvo prarasta, o tiesiog buvo grąžinta į ŽŪM sąskaitą (valstybės biudžetą). Antra, valstybės dotacija buvo skirta valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise, šių lėšų savivaldybė negalėjo naudoti savo reikmėms, todėl ieškovės argumentai, kad jos grąžinta dotacija yra ieškovės negautos pajamos, neatitinka negautų pajamų sampratos ir yra teisiškai nepagrįsta. Trečia, savivaldybės biudžetas sudaromas iš naujo kiekvienais biudžetiniais metais, o praėjusiais metais nepanaudota valstybės dotacijos dalis, grąžinta į valstybės biudžetą, gali būti panaudota kitais biudžetiniais metais formuojant savivaldybės biudžetą. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turi teisę gauti finansavimą Sutartyje nurodytiems ir neužbaigtiems darbams apmokėti. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji patirtų nuostolių pasinaudodama kitomis finansavimo priemonėmis ir toks faktas šioje byloje teismų nebuvo nustatytas. Ieškovė neorganizavo naujo viešojo pirkimo, darbai neatlikti ir ieškovė jokių išlaidų nėra patyrusi. Pagal šioje byloje surinktus duomenis, objektyviai negalima nustatyti, kokios būtų išlaidos ieškovei organizuojant darbų užbaigimą, iš kokių finansavimo šaltinių būtų apmokami darbai, ar tam pakaktų gautų finansavimo lėšų ir ar ieškovė apskritai patirtų kokių nors išlaidų, kurios galėtų būti vertinamos kaip nuostoliai CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog negali gauti naujo finansavimo darbams užbaigti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau? ir CPK) 178 straipsnis). Ieškovė nesiėmė priemonių ir veiksmų tam, kad pagal skelbiamas finansavimo priemones būtų suteiktas finansavimas Sutartyje nurodytiems darbams užbaigti. Toks ieškovės neveikimas yra pagrindas atsakoves atleisti nuo civilinės atsakomybės net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatytos visos būtinosios atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnio 3, 4 dalys). Penkta, įprastai tokiais atvejais perkančiosios organizacijos, nutraukusios viešojo pirkimo sutartį, sudaro pakeičiančiąją sutartį ir kreipiasi į teismą dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo. Šiuo atveju ieškovė nenutraukė Sutarties, be to, ji prašė priteisti ne faktiškai patirtų nuostolių, o tariamų būsimų nuostolių atlyginimą. Šešta, ieškovė, viena vertus, pripažįsta, kad bylai aktualiais klausimais praktika nesuformuota, kita vertus, teigia, kad turi būti taikomas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjgtMzc4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-68-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-68-378/2023">e3K-3-68-378/2023</a> suformuotas teismo precedentas. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta nutartimi, nes nesutampa bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

35.4. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodė argumentų, kuriais būtų ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nustatyta, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio. Kasaciniam teismui nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų ir teisės taikymo aspektu vertinti, ar tinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos nustatant priežastinį ryšį, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą. Nenustačius priežastinio ryšio, atsakovių civilinė atsakomybė negalima, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas žalos klausimas. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, o nė viena iš atsakovių negalėjo numatyti, kad Sutartyje nurodytiems darbams apmokėti ieškovė yra gavusi dotaciją, kurią privalo panaudoti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovė tokios informacijos neatskleidė atsakovėms nei Sutarties sudarymo, nei vykdymo metu.

36. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37. Šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas atsakovių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą Sutartį neįvykdymu (netinkamu įvykdymu). Taigi, nagrinėjamu atveju keliamas sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

38. Sutartinės civilinės atsakomybės samprata pateikiama CK 6.245 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

39. Civilinė atsakomybė taikoma nustačius būtinų sąlygų visumą. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė, kaip būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

40. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, skolininko kaltė preziumuojama, o kitas būtinąsias sąlygas – sutartinės prievolės pažeidimą (neteisėtus veiksmus), žalos (nuostolių) faktą ir dydį, neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (nuostolių) priežastinį ryšį – turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė dviejų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Padarę tokias išvadas, teismai nebesprendė klausimo dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

42. Kasaciniame skunde ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalys savo veiksmais pratęsė Sutarties vykdymo terminą, nes atsakovės negalėjo užbaigti remonto darbų ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (nepalankių oro sąlygų), todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovių neteisėtus veiksmus. Ieškovė iš esmės kelia teisės klausimą dėl galimybės pratęsti viešojo pirkimo būdu sudarytą Sutartį šalių konkliudentiniais veiksmais. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad byloje neįrodytas žalos padarymo ieškovei faktas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad dėl atsakovių laiku neatliktų darbų nepanaudota ir grąžinta valstybės tikslinė parama kvalifikuotina kaip ieškovės patirta žala. Taigi, šie teisės klausimai sudaro bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalyką.

43. Pažymėtina, kad ieškovė kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, nenurodė argumentų, kuriais ginčytų teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas atsakovės UAB „Bebrusai“ priešieškinis dėl užstato grąžinimo, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija šiuo ginčo aspektu išsamiau nepasisakys.

Dėl galimybės pakeisti viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties įvykdymo terminą šalių konkliudentiniais veiksmais ir sutarties įvykdymo termino praleidimo, kaip sutartinės civilinės atsakomybės pagrindo

44. Pagal CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (šio straipsnio 1 ir 2 dalys).

45. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

46. Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTg0LTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-184-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-184-421/2022">e3K-7-184-421/2022</a>, 56 punktas).

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu ieškovei buvo skirta 372 000 Eur tikslinė parama valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, valdomų ir naudojamų patikėjimo teise, priežiūrai atlikti. Ieškovė dalį gautų lėšų (170 902,82 Eur) numatė skirti vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbams. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė ir atsakovės (jungtinės veiklos partnerės) sudarė darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį nurodytiems darbams atlikti iki 2020 m. gruodžio 1 d. Pagal Sutarties 2 priedą, atsakovėms buvo nustatyti terminai iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. parengti darbų techninį projektą; iki 2020 m. spalio 1 d. – atlikti 50 proc. Sutartyje nustatytų remonto darbų ir pateikti atliktų darbų aktą; iki 2020 m. gruodžio 1 d. atlikti likusius 50 proc.

48. Ieškovė 2020 m. spalio 14 d. raštu informavo atsakovę UAB,,Bebrusai“, kad rangovės iki 2020 m. spalio 1 d. privalėjo atlikti 50 proc. darbų pagal Sutartį ir pateikti atliktų darbų aktą, tačiau aktas iki šiol nepateiktas. Atsakovė UAB,,Bebrusai“ 2020 m. spalio 20 d. raštu pateikė atsakymą, kuriame iš esmės nurodyta, kad kokybiškiems darbams atlikti būtina išleisti tvenkinyje esantį vandenį, tačiau tam reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas; dėl užtrukusių derinimo veiksmų šiam leidimui gauti atsakovė prašė ieškovės spręsti klausimą dėl Sutarties įvykdymo termino pratęsimo iki 2020 m. gruodžio 31 d.

49. 2020 m. spalio 31 d. šalys sudarė papildomą susitarimą ir pratęsė darbų užbaigimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iki nurodytos datos atsakovės atliko dalį darbų (18,19 proc.), kurių vertė 31 097,15 Eur.

50. Aplinkos apsaugos agentūros leidimas buvo išduotas 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau atsakovės negalėjo užbaigti darbų iki papildomu susitarimu nustatyto termino pabaigos dėl nepalankių oro sąlygų (tvenkinio vanduo buvo užšalęs).

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, nes darbai nustatytais terminais nebuvo atlikti dėl objektyvių priežasčių (nepalankių oro sąlygų), o atsiradus palankioms sąlygoms tęsti darbus, ieškovė nesutiko jų atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai konstatavo, kad atsakovės negalėjo užbaigti objekto remonto darbų ne dėl savo kaltės; atsakovės nevengė bendradarbiauti su ieškove, kreipėsi į ieškovę ir kitus asmenis (Aplinkos apsaugos agentūrą, Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM), siekdamos operatyviai išspręsti atsiradusias Sutarties vykdymo kliūtis, susijusias su vandens statybos rangos objekte išleidimu; ieškovė suprato ir pripažino, kad atsakovės iki 2020 m. gruodžio 31 d. negalėjo užbaigti darbų dėl minėtų objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad, pagal Sutarties 4.4 papunktį, nustatantį Sutarties termino pratęsimą dėl nepalankių oro sąlygų, šalys turėjo teisę pakartotinai spręsti dėl darbų atlikimo termino pratęsimo.

52. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, atsakovėms neužbaigus darbų per Sutartyje nustatytą ir papildomu susitarimu pratęstą iki 2020 m. gruodžio 31 d. terminą, šalys konkliudentiniais veiksmais dar kartą pratęsė Sutarties įvykdymo terminą. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimo.

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ – lex specialis tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc0LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-374-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-374-248/2018">e3K-3-374-248/2018</a> 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYtOTY5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-26-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-26-969/2021">e3K-3-26-969/2021</a> 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54. VPĮ taikymas neapribotas tik viešųjų pirkimų procedūromis, o yra aktualus ir viešojo pirkimo sutartiniams santykiams, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Šį aiškinimą pagrindžia kasacinio teismo praktika dėl viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnis) turinio ir reikšmės bei VPĮ įtvirtintas viešojo pirkimo sutarčių keitimo reguliavimas, į kurio 89 straipsnį nuo 2017 m. liepos 1 d. perkeltos detalios šios srities Europos Sąjungos viešųjų pirkimų materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzc4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-378/2020">e3K-3-39-378/2020</a>, 81 punktas). Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTM3OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-378/2023">e3K-3-118-378/2023</a>, 28 punktas).

55. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai galimas pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

56. Dėl VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti keičiama viešojo pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, jei perkančioji organizacija jau viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo sutartyje būtų įtvirtinusi baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos viešojo pirkimo sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos). Norint pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konkretūs galimi pirkimo ar preliminariosios sutarties pakeitimai viešojo pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodant ne tik galimybę keisti viešojo pirkimo sutartį, bet ir nustatant aiškią pakeitimų apimtį, jų pobūdį bei aplinkybes, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami. Tokiu būdu būtų galima vykdyti viešojo pirkimo sutartį (taigi – ir ją keisti) joje nustatytomis sąlygomis kartu užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų (tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-916/2023 49 punktą). Taigi, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama tik tokiu atveju, kai susidaro faktinė situacija, kuri iš anksto, pagal įstatyme nustatytus kriterijus viešojo pirkimo dokumentuose buvo nurodyta kaip sutarties pakeitimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ5LTQ2OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-349-469/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-349-469/2023">e3K-3-349-469/2023</a>, 29 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl, vertinant šalių argumentus ir sprendžiant dėl galimybės šalių susitarimu pratęsti darbų atlikimo terminą, t. y. pakeisti Sutarties sąlygas, pirmiausia atsižvelgtina į minėtas VPĮ 89 straipsnio nuostatas ir nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.

58. Kaip minėta, pagal šalių sudarytą Sutartį, visi darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. gruodžio 1 d. Sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad esant nenumatytoms aplinkybėms, nepriklausančioms nuo rangovo, Sutarties galiojimo terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Sutarties 4.4 papunktyje taip pat nustatyta, kad Sutarties vykdymo metu dėl nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų šalių neveikimo ar netinkamo veikimo, dėl atsiradusių papildomų darbų vieną kartą gali būti nukelta darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Taigi, nurodytose Sutarties nuostatose aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai įtvirtinta galimybė pakeisti Sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo termino tik vieną kartą ir šį terminą pratęsiant ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

59. Minėta, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog, atsakovei UAB,,Bebrusai“ 2020 m. spalio 20 d. raštu paprašius ieškovės pratęsti Sutarties įvykdymo terminą, 2020 m. spalio 31 d. šalys sudarė papildomą susitarimą ir juo pratęsė darbų užbaigimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Dėl to ieškovė kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad galimybė pratęsti darbų atlikimo terminą buvo išnaudota, todėl šalys nebegalėjo antrą kartą susitarti dėl Sutarties įvykdymo termino pratęsimo.

60. Pažymėtina, kad Sutarties 14.1 papunktyje tiesiogiai nurodyta, jog Sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama vadovaujantis VPĮ; Sutarties sąlygų pakeitimai įforminami šalių rašytiniais susitarimais, kurie yra neatsiejama Sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTM3OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-378/2023">e3K-3-118-378/2023</a>, 30 punktas).

61. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, esant nepalankioms oro sąlygoms atlikti darbus pagal Sutartį, šalys turėjo teisę pakartotinai susitarti dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Be to, Sutarties sąlygų pakeitimai turėjo būti įforminti šalių rašytiniais susitarimais, todėl, nesant rašytinio šalių susitarimo dėl pakartotinio darbų atlikimo termino pratęsimo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė apie tokio susitarimo egzistavimą. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja pirmiau aptartoms imperatyviosioms VPĮ nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimo.

62. Pažymėtina, kad byloje teismų nustatyta aplinkybė, jog iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės atliko tik dalį Sutartyje nurodytų darbų (18,19 proc.), iš esmės patvirtina, kad atsakovės Sutartį įvykdė netinkamai, nes praleido jos įvykdymo terminą (CK 6.205 straipsnis). Dėl to teismai nepagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodyti atsakovių neteisėti veiksmai.

63. Tiek atsakovės UAB „Bebrusai“ atsiliepime į kasacinį skundą, tiek bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nurodoma, kad atsakovės negalėjo užbaigti darbų per Sutartyje nustatytą ir papildomu susitarimu pratęstą iki 2020 m. gruodžio 31 d. terminą dėl objektyvių priežasčių, t. y. nepalankių oro sąlygų (užšalus tvenkiniui iš jo negalėjo būti išleistas vanduo). Kitaip tariant, bylą nagrinėję teismai pritarė atsakovių pozicijai, kad Sutartis įvykdyta netinkamai ne dėl jų kaltės.

64. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Šioje teisės normoje įtvirtinta vadinamoji objektyvioji (griežtoji) verslininko (įmonės) atsakomybė – atsakomybė be kaltės.

65. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės, pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą Sutartį įsipareigojusios atlikti ginčo objekto remonto darbus per nustatytą terminą, už šių įsipareigojimų neįvykdymą (netinkamą įvykdymą) kaip įmonės, užsiimančios tokiu verslu, atsako be kaltės.

66. Pažymėtina, kad atsakovės byloje neįrodė, jog Sutarties negalėjo laiku tinkamai įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, todėl jos negali būti atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą (CK 6.212 straipsnis).

67. Minėta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga išsamiau reglamentuota CK 6.691 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

68. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė UAB,,Bebrusai“ 2020 m. spalio 20 d. raštu prašė ieškovės pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iš esmės dėl to, kad užtruko derinimas su Aplinkos apsaugos agentūra dėl leidimo išleisti tvenkinio vandenį išdavimo. Dėl šios priežasties 2020 m. spalio 31 d. šalys sudarė papildomą susitarimą ir juo pratęsė darbų užbaigimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovės kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog po minėto papildomo susitarimo sudarymo atsakovės kreipėsi į ieškovę su prašymu dar kartą pratęsti darbų užbaigimo terminą ir (ar) informavo ieškovę apie tai, jog Sutartis negali būti laiku įgyvendinta dėl iškilusių kliūčių.

69. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ar techninis prižiūrėtojas iki Sutartyje nustatyto darbų termino pabaigos reiškė atsakovėms kokias nors pretenzijas dėl netinkamo Sutarties vykdymo, t. y. darbų apimties, terminų nesilaikymo ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad ji suprato, jog atsakovės negali vykdyti (užbaigti) rangos darbų dėl objektyvių priežasčių (nepalankių oro sąlygų).

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie ieškovės veiksmai (pretenzijų nereiškimas) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Šioje byloje atsakovės neįrodinėjo ir bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad Sutartis laiku negalėjo būti tinkamai įvykdyta dėl pačios ieškovės kaltės ir dėl to yra pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis).

71. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų (Sutarties neįvykdymo). Teismai taip pat nepagrįstai vertino atsakovių kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės atsako be kaltės (šios nutarties 65 punktas).

Dėl laiku nepanaudotos ir grąžintos valstybės tikslinės paramos melioracijos įrenginių priežiūrai kaip galimos žalos

72. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

73. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjUtNDY5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-65-469/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-65-469/2022">e3K-3-65-469/2022</a>, 21 punktas).

74. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė 2021 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu grąžino ŽŪM dalį nepanaudotos paramos, t. y. 141 814,66 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovės yra atsakingos už 139 805,67 Eur paramos nepanaudojimą, o likusi paramos dalis (2008,99 Eur) buvo grąžinta dėl pigiau nupirktų darbų.

75. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio nuostoliai, kaip prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti, pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. UNIDROIT principų komentare pripažįstama, jog negautos pajamos neretai pasireiškia kaip prarasta galimybė gauti naudos (pranc. la perte d‘une chance de gains), o Europos sutarčių teisės principų komentare „būsima žala“ suprantama kaip prarasta dvejopo pobūdžio galimybė: išvengti išlaidų arba gauti naudos, t. y. ir vienu, ir kitu atveju – pagerinti turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a>).

76. Pirmiau nurodyta nutartimi kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas esant sutartinei civilinei atsakomybei įstatymo gali būti ribojamas, ypač kai tai susiję su prievole atlyginti netiesioginius nuostolius. CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Taigi sutartį pažeidusios įmonės (verslo subjekto) pareiga atlyginti negautas pajamas priklauso nuo to, ar ji galėjo ir turėjo numatyti tokius nuostolius. Europos sutarčių teisės principų 9:503 straipsnyje įtvirtinta analogiška norma, tačiau nustatytos dvi jos taikymo išlygos: ši atsakomybės apribojimo taisyklė netaikoma tais atvejais, kai sutartis (sutartinė prievolė) neįvykdyta dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo (pranc. faute lourde, angl. gross negligence). UNIDROIT principų 7.4.4 straipsnyje nenustatyta jokių bendrosios taisyklės, pagal kurią atlyginama tik ta žala, kurią skolininkas galėjo arba turėjo numatyti sudarydamas sutartį, išlygų, tačiau komentare pažymima, kad, taikant nuostolių numatymo sąvoką, reikėtų ją tikslinti, nes ši bendrųjų principų norma neatitinka daugelio valstybių nacionalinių teisės sistemų nuostatų, pagal kurias net iš anksto nenumatytos žalos atlyginimo galima reikalauti tais atvejais, kai sutartis neįvykdyta dėl skolininko tyčios arba didelio neatsargumo. Lietuvos CK 6.252 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. CK 6.258 straipsnio 4 dalies normą aiškinant kartu su CK 6.252 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tarptautinių sutarčių teisės kodifikavimo aktų principus, konstatuotina, kad tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės. Toks aiškinimas papildomai patvirtinamas tuo, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatytas įmonės (verslininko) atsakomybės apribojimas „numatomais nuostoliais“ sietinas su CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įmonės (verslininko) atsakomybe be kaltės, taip siekiant apibrėžti atsakomybės ribas, tačiau konstatavus tyčią ar didelį neatsargumą šis skolininko atsakomybės apribojimas nebetenka teisėto pagrindo ir gali reikšti kreditoriaus teisių pažeidimą.

77. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ1LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-345-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-345-248/2020">e3K-3-345-248/2020</a> 34?35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

78. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad valstybės parama buvo skirta valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, valdomų ir naudojimų patikėjimo teise, priežiūrai atlikti, todėl grąžintos valstybės lėšos nėra savivaldybės nuostoliai; nėra pagrindo einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotą dotacijos dalį kvalifikuoti kaip ieškovės žalą (negautas pajamas), nes tai yra ne savivaldybės lėšos, o valstybės biudžeto lėšos, kurios pagal nustatytą tvarką yra grąžintos atgal į valstybės biudžetą; savivaldybės biudžetas sudaromas iš naujo kiekvienais biudžetiniais metais, o praėjusiais metais nepanaudota valstybės dotacijos dalis, grąžinta į valstybės biudžetą, gali būti panaudota kitais biudžetiniais metais, formuojant savivaldybės biudžetą.

79. Kasaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su nurodytais teismų argumentais, remiasi Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo ir priežiūros, būklės vertinimo, darbų apimčių nustatymo, melioracijos sistemų apsaugos, melioracijos darbų finansavimo ir melioracijos statinių nurašymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-211 (redakcija, galiojusi iki 2026 m. sausio 1 d.), 6 punktu, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius naudoja ir jų priežiūrą organizuoja savivaldybės. Ieškovė teigia, kad pagal šią nuostatą ji turi pareigą užtikrinti tinkamą ginčo objekto būklę, nepriklausomai nuo to, jog šis turtas ieškovei nepriklauso nuosavybės teise, taip pat nepriklausomai nuo to, ar yra suteikta valstybės parama. Nors Sutartis nebuvo įgyvendinta, t. y. Sutartyje nurodyti darbai neatlikti Sutartyje nustatytais terminais, o šiems darbams atlikti skirtos lėšos buvo grąžintos ŽŪM, darbų poreikis savaime neišnyko, juos reikės pabaigti. ŽŪM neskyrus papildomos tikslinės dotacijos, ieškovė bus priversta Sutartyje nurodytus darbus užbaigti savo lėšomis ir (ar) ieškoti kitų galimų finansavimo šaltinių.

80. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (1993 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. I-323 redakcija, galiojusi ir Sutarties vykdymo laikotarpiu) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė; Seimas tvirtina biudžeto asignavimus melioracijos darbams pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad ji privalės užbaigti ginčo objekto remonto darbus savo lėšomis.

81. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje pateiktas ŽŪM 2023 m. sausio 31 d. raštas, kuriame pažymima, jog ŽŪM neturi galimybės skirti papildomų lėšų pirmiau minėtiems darbams užbaigti ar pratęsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia įstatyme valstybei nustatytos pareigos finansuoti jai nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus.

82. Be to, bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimų priemonių ir nesiėmė veiksmų, kad pagal skelbiamas finansavimo priemones būtų suteiktas finansavimas Sutartyje nurodytiems darbams užbaigti; ieškovės grąžinta valstybei dotacijos dalis nelaikytina nuostoliais (negautomis pajamomis), nes ieškovė turi teisę kreiptis dėl finansavimo darbams vykdyti (užbaigti) pagal 2023–2027 m. programinio laikotarpio priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Kasaciniame skunde ieškovė iš esmės pripažįsta, kad yra galimybė ginčo darbų užbaigimą iš dalies finansuoti iš kitų šaltinių, nurodo, kad tai gali būti vertinama tik kaip pagrindas mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį.

83. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjgtMzc4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-68-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-68-378/2023">e3K-3-68-378/2023</a> neturi precedento reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi esmingai skiriasi abiejų bylų ratio decidendi – ankstesnėje byloje spręsta dėl žalos netekus valstybės dotacijos savivaldybės turto sukūrimui, o ne valstybės turto priežiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYwLTM3OC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-160-378/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-160-378/2025">e3K-3-160-378/2025</a> 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

84. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto.

Dėl bylos procesinės baigties

85. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai, nors nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų (Sutarties neįvykdymo) ir kad Sutartis įvykdyta netinkamai ne dėl atsakovių kaltės, tačiau iš esmės tinkamai aiškino ir taikė žalos faktui kaip būtinajai civilinės atsakomybės sąlygai nustatyti aktualias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių normų aiškinimo ir taikymo, todėl priėmė teisingus procesinius sprendimus atmesti ieškovės pareikštą ieškinį ir pateiktą apeliacinį skundą, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

87. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame procese neatlygintinos.

88. Atsakovė UAB „Bebrusai“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ji patyrė 3751 Eur išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija maksimalaus priteistino dydžio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 punktas, 8.14 papunktis). Dėl to visa nurodyta suma priteistina iš ieškovės atsakovės UAB „Bebrusai“ naudai.

89. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188766722) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Bebrusai“ (j. a. k. 167535580) 3751 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė