Baudžiamoji byla Nr. 2K-162-648/2023
Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00004-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 380 MGL (14 310 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, T. M. į galutinės bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir nustatyta, kad neatliktos bausmės dalis yra 378 MGL (14 235 Eur) dydžio bauda.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai iš T. M., D. K. ir D. Z. solidariai priteista 14 212,78 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistųjų D. K., T. M. ir D. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.
Taip pat iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės:
- 5 pastraipoje pašalinta aplinkybė, kad D. K. siekė inicijuoti pirkimus pagal iš anksto su UAB „A“ darbuotojais ir O. R. suderintas II pirkimo sąlygas, po žodžių „su O. R. suderintas“ išbraukiant žodžius „II pirkimo ir“;
- 6 pastraipoje pašalinta aplinkybė, kad elektroninio pašto paskyra (duomenys neskelbtini) buvo prieinama D. K.;
- 10 pastraipoje pašalinta faktinė aplinkybė, kad D. K. į paraišką įrašė su T. M. iš anksto aptartą nepagrįstai didelę pirkimo vertę, išbraukiant žodžius „su T. M. iš anksto aptartą nepagrįstai didelę, neatitinkančią rinkos kainai bei ankstesnių pirkimų kainai“ ir „tokiu būdu orientuojantis į UAB „A“ ankstesniais metais teikiamų paslaugų kainą, o ne siekiant užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą“;
- 13 pastraipoje pašalinta aplinkybė, kad „siekdamas, kad UAB,,I“ nedalyvautų II pirkime, sudarydama sąlygas pagal išankstinį susitarimą laimėti T. M. proteguojamai bendrovei UAB „A“, T. M., 2016-01-18 iš G. R. sužinojęs, kad šis dar nėra gavęs patvirtinimo dėl susitarimo galiojimo iš Sodra Informacinių technologijų plėtros skyriaus vedėjo bei II pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojo D. K., inicijavo susitikimą su Sodra direktoriumi M. S., įvykusį 2016-01-18 17 val. „A“ įmonių grupės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), po kurio M. S., įtakotas T. M., siekdamas, kad dėl UAB „A“ ir UAB „I“ tarpusavio ginčų nebūtų trukdymų įvykti II pirkimui ir III pirkimui, bei nežinodamas apie tikrąjį D. K., T. M. ir D. Z. nusikalstamą susitarimą ir tikslus, per R. Č. susisiekė su G. R. ir perdavė prašymą, kad UAB „I“ nedalyvautų II pirkime, ir garantiją, kad susitarimas dėl III pirkimo galioja“;
- 15 pastraipoje pašalinta aplinkybė, kad T. M. siūlė G. R. (G. R.) didelės vertės asmeninį piniginį atlygį (iki 300 000 Eur).
Ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalies nurodant 20 straipsnio 2 dalį.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas D. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir D. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, o UAB „A“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kasaciniai skundai dėl šių asmenų nepaduoti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šioje byloje D. K. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba, o T. M. ir D. Z. nuteisti už tai, kad jam padėjo. D. K., būdamas valstybės tarnautojas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir „Sodra“) Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjas, veikdamas UAB „A“ ir bendrovės „S“ naudai, padedant UAB,,AG“ generaliniam direktoriui – UAB „A“ vienintelės akcininkės UAB,,AG“ atstovui T. M., siekusiam turtinės naudos šio proteguojamai bendrovei UAB „A“ ir padėjusiam organizuoti neteisėtus veiksmus, susijusius su „Sodros“ vykdomais viešaisiais pirkimais, bei UAB „A“ pardavimų direktoriui D. Z., padėjusiam organizuoti ir derinti planuojamų viešųjų pirkimų sąlygas, nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. sausio 19 d. Vilniuje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas naudojo priešingai tarnybos interesams, t. y. siekdamas, kad „Sodros“ organizuojamus didelės vertės viešuosius pirkimus – SAP programinės įrangos licencijų ir jų 12 mėnesių gamintojo techninio aptarnavimo ir papildomos SAP programinės įrangos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą (toliau – I pirkimas), SAP standartinės programinės įrangos licencijų ir jų techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą (toliau – II pirkimas), Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimą (toliau – III pirkimas) – laimėtų jo ir T. M. proteguojamos bendrovės „S“ ir UAB „A“, žinodamas, kad pastarosios perkamas paslaugas teikia žymiai didesne kaina nei kitos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios bendrovės, dėl to didelę turtinę (14 878,28 Eur) ir neturtinę žalą patyrė valstybė.
1.1. Tokiais veiksmais D. K., būdamas valstybės tarnautojas – „Sodros“ Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjas, I, II ir III pirkimų iniciatorius, siekdamas, kad „Sodros“ skelbiamus pirkimus pagal iš anksto suderintas sąlygas laimėtų jo proteguojamos bendrovės „S“ ir UAB „A“, teikiančios paslaugas žymiai didesne kaina, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir numatydamas neišvengiamą žalos dėl savo veiksmų atsiradimą, pagal „Sodros“ Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.7, 7.8 punktų (patvirtinta 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-583) nuostatas privalėdamas užtikrinti „Sodros“ informacinės sistemos paslaugų pirkimo tikslingumo vertinimą ir pasiūlymų „Sodros“ direktoriui ir jo pavaduotojams teikimą bei užtikrinti kompiuterinės technikos ir programinės įrangos įsigijimų planavimą ir poreikio pirkimams nustatymą pagal skyriaus kompetenciją, pagal „Sodros“ Informacinės sistemos plėtros skyriaus nuostatų (patvirtintų 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-516) 15.3 punktą kaip Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjas privalėdamas užtikrinti korupcijos ir nesąžiningos veiklos prevenciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 3 ir 5 punktų bei 15 straipsnio 4, 5, 6 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2015 m. birželio 9 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 25 straipsnio 2 punkto, 2 straipsnio 12 ir 17 punktų, „Sodros“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (patvirtintų 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu) 4 punkto, 21 punkto, „Sodros“ prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (patvirtinto 2015 m. kovo 26 d. įsakymu) 19 punkto reikalavimus, sudarė pagrindą pirkimuose dalyvaujančių bendrovių tarpusavio konkurenciniams susitarimams, o T. M. ir D. Z., siekdami turtinės naudos savo proteguojamai UAB „A“, jam padėjo. Taip buvo suformuota nuomonė, kad valstybės įstaigų organizuojami viešieji pirkimai laimimi ne sąžiningos konkurencijos būdu, o pagal išankstinius susitarimus, diskredituotas „Sodros“ bei valstybės tarnautojo – „Sodros“ Informacinės sistemos plėtros skyriaus vadovo vardas, sumenkintas „Sodros“, kaip valstybinės institucijos, autoritetas ir prestižas, o dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio pažeidimų nutraukus III pirkimą „Sodrai“ nebuvo suteiktos reikalingos paslaugos, taip padarant didelę neturtinę žalą „Sodrai“ ir valstybei, bei dėl D. K., T. M., D. Z. nusikalstamų veiksmų, pasirašius 2015 m. lapkričio 19 d. sutartį tarp „Sodros“ ir bendrovės „S“, tos pačios paslaugos buvo įgytos 14 878,28 Eur didesne kaina, taip padarant didelę turtinę žalą „Sodrai“.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo T. M. baudžiamąją bylą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį: panaikino nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų D. K., T. M. ir D. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe; pašalino šio nuosprendžio įžanginėje dalyje nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes; ištaisė rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalies nurodant 20 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad:
2.1. tiek T. M., tiek D. Z. yra nuteisti kaip padėjėjai, o bendrininkų grupė yra tada, kai bent du iš bendrai susitarusių asmenų yra vykdytojai. Šiuo atveju vykdytojas yra tik vienas – D. K.. Todėl visiems nuteistiesiems ši jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė inkriminuota nepagrįstai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis T. M. ir jo gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus, tinkamai nepatikrino, ar buvo faktinis pagrindas D. K. ir T. M. atžvilgiu panaudoti technines priemones specialia tvarka, šiuos asmenis sekti, o vėliau taikyti jų atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV), taip pat ar šiuo atveju NVIV sankcionavimas buvo teisėtas, kaip šių veiksmų dalyvius pasirenkant G. R. ir O. R..
3.2. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Šis teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tinkamai nepatikrino byloje atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus gautų duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais ir grindė apkaltinamąjį nuosprendį, jų leistinumo aspektu, kaip to buvo prašoma nuteistojo T. M. gynėjo apeliaciniame skunde.
3.3. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinimas taip ir nepateikė kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų – techninių priemonių specialia tvarka panaudojimo, sekimo, NVIV taikymo – faktinį pagrindą sudarančios informacijos. Teismui nebuvo pateiktas nė vienas duomuo, kurio pagrindu buvo surašytos kriminalinės žvalgybos subjektų pažymos bei nutarimai ir sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Dėl G. R. ir O. R. pranešimų, kurie, pasak kriminalinės žvalgybos subjekto, sudarė dalį faktinio pagrindo sankcionuoti NVIV, teismui pateikta prieštaringa informacija, kuri, be kita ko, prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir liudytojo G. R. parodymams teisme, kad prieš susitinkant su pareigūnais jis pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) rašytinį skundą, tik neprisiminė, ar jį rašė vienas, ar kartu su O. R. ir ar jis buvo surašytas ranka, ar kompiuteriu, ir tik po to susitiko su STT pareigūnais (2019 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Kasaciniame skunde išsamiai išdėstomi pirmosios instancijos teismo veiksmai, siekiant gauti informaciją iš STT, ir STT pateikti atsakymai.
3.4. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas galimybės įvertinti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautų duomenų, kaip įrodymų, leistinumo, konstatavo, kad šie duomenys gauti teisėtu būdu, ir jais grindė T. M. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinį skundą, kuriame kaip vienas esminių buvo keliamas būtent pirmiau minėtų duomenų leistinumo klausimas, taip pat kitų nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus, tenkino vieną iš gynybos prašymų ir kreipėsi į STT dėl kriminalinės žvalgybos bylos dalies, nepateiktos teismui, išslaptinimo ir šios medžiagos pateikimo. Taip teismas iš esmės pripažino, kad kriminalinės žvalgybos subjekto į bylą pateikta medžiaga nėra pakankama, kad būtų tinkamai įvykdyti įstatyme ir teismų praktikoje suformuluoti reikalavimai pripažįstant įrodymais duomenis, gautus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmais, kurių pagrindu vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau, STT vadovui pateikus ankstesniems atsakymams analogišką raštą, kuriame nurodyta, kad informacija, pagrindžianti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinį ir faktinį pagrindą, jau buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas daugiau jokių veiksmų neatliko, o priimtame nuosprendyje, prieštaraudamas pats sau, nurodė, kad apeliacinių skundų argumentai dėl kriminalinės žvalgybos subjekto pateiktos informacijos neišsamumo nepagrįsti. Prieštaravimų tarp pateiktos informacijos dėl NVIV dalyvių G. R. ir O. R. kreipimosi į STT šis teismas taip pat neįžvelgė ir nepašalino, nors STT vadovo į bylą pateikti duomenys prieštaravo tiek tarpusavyje, tiek liudytojo G. R. parodymams.
3.5. Teismai netinkamai rėmėsi teismų praktika, nes skundžiamuose nuosprendžiuose nurodytos suformuluotos nuostatos dėl visų kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų ar pirminę informaciją pateikusio asmens neišslaptinimo šioje byloje nėra aktualios. Šiuo atveju problema yra ne ta, kad neišslaptinta visa kriminalinės žvalgybos byla ar pirminę informaciją pateikęs asmuo, o tai, kad kriminalinės žvalgybos subjektas į bylą pateikė tik informaciją apie informaciją, iš kurios net negalima padaryti išvados, ar buvo koks nors asmuo, pateikęs pirminę informaciją, ar ji buvo gauta (jei gauta) kokiu nors kitu būdu. T. y. nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų teismui tinkamai patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą, o gynybai – konstruktyviai jį ginčyti. Šiuo atveju teismai faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimą konstatavo jo nei matę, nei girdėję, tiesiog be jokios argumentacijos patikėję STT pareigūnų parodymais apie tai, kad toks faktinis pagrindas buvo, o tai negali būti vertinama kaip tinkamas faktinio pagrindo patikrinimas.
3.6. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde gynyba atkreipė dėmesį į byloje esantį STT Vilniaus valdybos vyriausiosios specialistės L. Vaivadaitės 2016 m. vasario 25 d. raštą Nr. 4-01-1407, adresuotą prokurorui, dėl procesinių prievartos priemonių, nurodytų BPK 158 straipsnyje, taikymo, šiame rašte išsamiai aprašomi ir netgi cituojami dar iki 2015 m. spalio 22 d., kai buvo sankcionuoti NVIV, t. y. 2015 m. spalio 1 d. (pagal kaltinimą rugsėjo 30 d.), taip pat spalio 7, 13 ir 14 d. susitikimų metu vykę šioje byloje figūruojančių asmenų pokalbiai.
3.7. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo STT, be kita ko, pateikti informaciją apie visumą asmenų susitikimų, kurie vyko jau pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, iki buvo sankcionuoti NVIV, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. spalio 22 d. Kriminalinės žvalgybos subjekto buvo prašoma informuoti, ar šie susitikimai bei jų metu vykę pokalbiai buvo fiksuoti techninėmis priemonėmis, ir, jei buvo, pateikti išslaptintus šiuos duomenis. Atsakydamas į šį paklausimą, STT direktorius 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. 4-01-8533 nurodė, kad teismo nurodyti pokalbiai techninėmis priemonėmis fiksuoti nebuvo, todėl pateikti prašomus duomenis neturi galimybės. Vis dėlto prokurorui adresuotame STT pareigūnės L. Vaivadaitės 2016 m. vasario 25 d. rašte Nr. 4-01-1407 2015 m. spalio 1, 7, 13 ir 14 d. susitikimų metu vykę pokalbiai buvo aprašyti išsamiai, o dėl 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 14 d. vykusių susitikimų pateiktos net pokalbių ištraukos. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad duomenys apie pirmiau išvardytų susitikimų metu vykusius pokalbius buvo gauti būtent juos fiksuojant techninėmis priemonėmis.
3.8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas reikiamo dėmesio į minėtus prieštaravimus neatkreipė ir nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad duomenys apie minėtus susitikimus galėjo būti gauti atliekant kokius nors kitus, įskaitant ir sankcijos nereikalaujančius, kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau kokiais konkrečiai veiksmais šie duomenys buvo gauti, nesiaiškino.
3.9. Pirmiau minėtame STT pareigūnės L. Vaivadaitės rašte cituojami pokalbiai yra kaltinimo T. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį sudėtinė dalis, todėl nesuprantami apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie juos galėjo būti nepateikta, nes nėra reikalaujama atskleisti visos informacijos, surinktos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus.
3.10. STT pozicija, neigiant akivaizdų ankstesnių, 2015 m. rugpjūčio 6 d. – 2015 m. spalio 14 d. laikotarpiu vykusių, G. R. ir O. R. susitikimų su D. K., D. Z. ir T. M. fiksavimą techninėmis priemonėmis, vertinama kitų šio kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmų kontekste, kai teismui neteikiamas kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinis pagrindas, taip pat duomenys apie, kaip teigiama, savanorišką G. R. ir O. R. kreipimąsi į STT suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šiuo atveju yra piktnaudžiaujama teisiniu reglamentavimu, susijusiu su valstybės paslapčių teisiniu režimu, siekiant apriboti teisę į gynybą ir nuslėpti kaltinimui nepalankią informaciją. T. y. kad minėtų, dar iki G. R. ir O. R. formalaus „kreipimosi“ į STT ir NVIV sankcionavimo vykusių, susitikimų metu būtent G. R. ir O. R., atstovaudami UAB „A“ konkurentei „Sodros“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose UAB „I“, nesąžiningai siekdami savo komercinių tikslų, elgėsi nusikalstamai, provokavo šioje byloje nuteistų asmenų veiksmus ir patys buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektai, dėl to net negalėjo būti pasitelkti kaip NVIV dalyviai. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad teisiamajame posėdyje apklausti STT pareigūnai Š. Vaikasas ir E. Velutis nepaneigė, jog dėl G. R. ir O. R. buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas, tik ir vėl prisidengdami valstybės paslaptimi nurodė, jog šios informacijos atskleisti negali.
3.11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog O. R., G. R. ar kiti kriminalinės žvalgybos subjektai provokavo kaltinamuosius elgtis nusikalstamu būdu, o apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritarė. Tokia teismų išvada negali būti vertinama kaip pagrįsta, nes padaryta vertinant tik tuos duomenis, kurie buvo pateikti į bylą, t. y. tik kriminalinės žvalgybos subjekto atrinktą informaciją.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Vilma Vidugirienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo ir išanalizavo surinktus duomenis bei įrodymus vertino remdamiesi nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų, taip pat patikrino, ar duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į visus, analogiškus kasaciniam, apeliacinių skundų argumentus, išsamiai išnagrinėjo bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, bei padarė pagrįstas išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais.
4.2. Priešingai nei teigia kasatorius, kriminalinės žvalgybos subjektas pirmosios instancijos teismo pavedimą įvykdė pateikdamas 2015 m. vasario 12 d. pažymos Nr. S8-14-604, 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo pradėti kriminalinės žvalgybos bylą Nr. S8-14-618, 2015 m. rugpjūčio 14 d. pažymos Nr. S8-14-1006, 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. S8-14-1015 išrašus bei duomenis dėl NVIV dalyvių susipažinimo su nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribomis bei techninių priemonių išdavimo, 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 4-01-8533 pateikdamas 2015 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. S8-14-1342 išrašą bei duomenis apie tai, kad teismo paklausime nurodyti pokalbiai techninėmis priemonėmis fiksuoti nebuvo, taip pat 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. 4-01-5021 išsamiai paaiškino situaciją dėl G. R. ir O. R. žodinių pranešimų fiksavimo. Taip pat apie tas pačias aplinkybes pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus – STT pareigūnus.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus, atliko veiksmus, būtinus patikrinti bylai tiek, kiek buvo prašoma skunduose, – pakartotinai kreipėsi dėl galimybės išslaptinti papildomą informaciją, susijusią su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu, bei pagrįstai nusprendė dėl L. Vaivadaitės apklausos netikslingumo, nes, kaip nustatyta byloje, tarnybinio pranešimo duomenys gauti iš kriminalinės žvalgybos bylos, kurios informacija šiuo metu disponuoja Specialiųjų tyrimų tarnyba, taip pat L. Vaivadaitė nebuvo kriminalinės žvalgybos veiksmų subjektas, o tik asmuo, galintis susipažinti su surinkta medžiaga, todėl paaiškinti, kaip surinkti duomenys, ir neturėtų galimybės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu susijusius duomenis, vertino ir kriminalinės žvalgybos subjekto bylos teisminio nagrinėjimo metu papildomai pateiktus ir liudytojų apklausų duomenis bei padarė pagrįstas išvadas, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai D. K. ir T. M. atžvilgiu buvo vykdomi turint tam teisinį ir faktinį pagrindą, todėl informacija, surinkta atliekant šiuos veiksmus, pagrįstai pripažinta įrodymais šioje byloje. Kaip teisingai pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuojamas realus nusikalstamų veiksmų atvejis, būtent toks, kokį buvo siekiama atskleisti, patvirtina, jog pareigūnai, inicijavę atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, turėjo patikimos informacijos apie galimas nusikalstamas veikas, o pradinės informacijos šaltinių neatskleidimas savaime nedaro kriminalinės žvalgybos veiksmų nepagrįstų.
4.4. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nėra prieštaravimų tarp STT pateiktos informacijos, susijusios su G. R. ir O. R. pareiškimais dėl nuteistųjų galimai daromos nusikalstamos veikos. Iš 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. spalio 20 d. bei 2021 m. birželio 30 d. STT raštų turinio visiškai aišku, kad rašytinių šių asmenų pareiškimų nebuvo gauta, pareiškimai buvo gauti kitu būdu (žodžiu) ir užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka, šią informaciją patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – STT darbuotojų parodymai. Teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų teiginius, pagrįstai vertino, kad tai, jog nebuvo gauta rašytinių asmenų pranešimų apie galimai nusikalstamas veikas, nepaneigia STT rašte pateiktos informacijos, kad pranešimai (kurie gali būti ir žodiniai) buvo užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
4.5. Kasatoriaus minimas 2016 m. vasario 25 d. tarnybinis pranešimas buvo surašytas jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, susipažinus su tyrimui reikšmingais kriminalinės žvalgybos duomenimis, turėtais ne 2015 m. spalio 16 d., o ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentu – 2016 m. vasario 24 d., t. y. ne tik surinktais kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų atlikimo metu, bet ir asmenų pateikta informacija apie jiems žinomus įvykius. Taigi tai, kad G. R. į STT kreipėsi 2015 m. spalio 16 d., tarnybinio pranešimo surašymo momentu surinktos informacijos vertinimui įtakos neturi (nes, kaip minėta, tuo metu jau vertinta viso kriminalinės žvalgybos laikotarpio metu gauta informacija), taip pat nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad aptariamų susitikimų turinys buvo fiksuotas techninėmis priemonėmis, o ne kitais būdais, ar nurodytas pačių susitikimų dalyvių kriminalinės žvalgybos subjektams iki 2016 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo surašymo (kaip matyti iš liudytojų G. R. ir O. R. apklausų, pastarieji išsamiai nurodė aptariamų susitikimų turinį).
4.6. Kasatorius daro prielaidą, kad NVIV dalyviai G. R. ir O. R. patys buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektai, todėl negalėjo būti pasitelkti kaip NVIV dalyviai, taip pat kad pastarieji provokavo nuteistųjų veiksmus. Į šiuos teiginius taip pat atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Teismas atsižvelgė į teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotos provokacijos sampratos požymius ir padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistieji nebuvo provokuojami atlikti veiksmus, už kuriuos yra nuteisti.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus kasaciniam apeliacinio skundo argumentus, kruopščiai išanalizavo ne tik bylos duomenis, bet ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei, priešingai nei teigia kasatorius, ne tik patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma skunde, bet ir išsamiai atsakė į apeliacinių skundų teiginius. Priešingai nei teigiama skunde, ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas, vertindami įrodymus, kuriais buvo grindžiama T. M. ir kitų nuteistųjų kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo dėl kasacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato M. Dūdos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo
7. Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas ginčija teismo ištirtų įrodymų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, leistinumą (teisėtumą). Pasak kasatorių, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vertino, kad kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys apie, be kita ko, T. M. daromą nusikalstamą veiką buvo gauti teisėtai, t. y. kad buvo procesinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Kasacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad STT bylą nagrinėjusiems teismams taip ir nepateikė dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas konkretus pagrindas ar informacijos šaltinis, sudaręs pagrindą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
8. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (toliau – ir KŽĮ, veikos padarymo metu galiojusi 2015 m. kovo 26 d. įstatymo redakcija).
9. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus, be kita ko, BK 228 straipsnio 1 dalyje. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar 1) buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018 ir kt.). Taigi, įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2018, 2K-129-976/2019).
10. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Pirmiau minėto Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatos pagal teismų praktiką yra laikomos faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015). Detalizuojant faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo apibūdinimą teismų praktikoje nurodoma, kad faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, 2K-119-689/2020, 2K-245-458/2020).
11. Kasaciniame skunde yra ginčijamas bendras kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo teisėtumas, taigi, tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindais. Teisinio kriminalinės žvalgybos pagrindo egzistavimas byloje nekelia abejonių, nes tirta nusikalstama veika, už kurios padarymą šioje byloje nuteisti kaltinamieji, nurodyta BK 228 straipsnio 1 dalyje ir atitinka pirmiau nurodytus KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad ir byloje esančiuose pirminiuose dokumentuose – 2015 m. gegužės 12 d. pažymoje apie gautą informaciją (20 t., b. l. 3–4) ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą (20 t., b. l. 5–6) nurodoma, kad gauta informacijos apie galimai daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 225 arba 228 straipsniuose. Teisinis kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas byloje nustatytas tinkamai.
12. Nesutikdami su faktinio kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo pagrindo egzistavimu, kasatoriai viso proceso metu teigė, kad nėra nustatyta, kokios informacijos (informacijos šaltinio) pagrindu buvo nuspręsta atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą šioje byloje. Pažymėtina, kad analogiškus argumentus nurodytiems kasaciniame skunde kasatoriai akcentavo ir apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai patikrinęs faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindą, apeliacinio skundo argumentus atmetė remdamasis tiek įstatymu įtvirtinto reglamentavimo analize, tiek teismų praktika.
13. Pirmiau šioje nutartyje jau minėtuose procesiniuose sprendimuose dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo (2015 m. gegužės 12 d. pažymoje ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą) nurodyta, kad buvo gauta informacijos apie galimai daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 225 arba 228 straipsniuose. Pabrėžtina, kad ši informacija buvo gauta dar prieš tai, kai į STT pareigūnus kreipėsi G. R. ir O. R.. Nustatyta, kad pastarieji asmenys į STT kreipėsi 2015 m. spalio mėn., todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama sutapatinti kriminalinės žvalgybos veiksmų pradžią su G. R. ir O. R. kreipimusi į STT, prieštarauja teismų nustatytoms aplinkybėms.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertino G. R. ir O. R. kreipimosi į STT užfiksavimo aplinkybes. Pagal KŽĮ 6 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9, 10 punktus, kriminalinės žvalgybos subjektai gali naudoti bet kokius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, jei pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija; naudotis asmenų pagalba kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti; teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai gauti duomenis iš pagrindinių valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių; gauti iš fizinių ir juridinių asmenų kriminalinei žvalgybai reikalingą informaciją, išskyrus informaciją, kuriai gauti pagal įstatymus reikalinga motyvuota teismo nutartis; naudoti kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos duomenis. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai yra įvairūs, aktuali informacija gali būti gaunama ir ne rašytine forma, tokio reikalavimo teisės aktuose nėra, todėl rašytinio faktinio pagrindo (rašytinio pareiškimo, elektroninio laiško ar pan.) nebuvimas ar dėl siekio išsaugoti tarnybinę paslaptį neatskleidimas nesudaro pagrindo laikyti kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtais ar abejoti jų pradėjimo faktinio pagrindo egzistavimu (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 120 puslapis). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad G. R. ir O. R. kreipėsi į STT nurodydami jiems žinomas aplinkybes apie galimai daromas nusikalstamas veikas, šis faktas nekvestionuojamas ir kasaciniu skundu, todėl vien tai, kad minėtų asmenų kreipimasis buvo įregistruotas (įformintas) būdu, kuris kasatoriams nepriimtinas, nesudaro pagrindo konstatuoti jo neteisėtumą.
15. Nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos byla kitam nuteistajam D. K. buvo pradėta 2015 m. gegužės 14 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus nutarimu ir vykdant šį tyrimą, gavus informacijos apie T. M. galimai daromas nusikalstamas veikas, minėtas tyrimas, remiantis 2015 m. rugpjūčio 17 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus nutarimu, papildytas tiriamuoju T. M.. Kasaciniu skundu neginčijamas faktinis pagrindas pradėti tyrimą būtent dėl T. M., tačiau kvestionuojamas kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimas pats savaime (lot. per se).
16. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose gynyba iš esmės siekė, kad būtų atskleistas pirminis informacijos šaltinis, kurio pagrindu buvo inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Šis kasatorių prašymas yra nepagrįstas. KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą; o 7 dalyje nurodyta, kad detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį neteikiami. Teismų praktikoje, kuria rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, konstatuota, kad, nustatant atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą, nėra būtinas visiškas visų turimų duomenų išslaptinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2021).
17. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-90-303/2019). Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti (taigi, ir turint informacijos apie) galimai daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 225 arba 228 straipsniuose. Tyrimas buvo vykdomas dėl nuteistųjų D. K. ir vėliau T. M. ir STT turima informacija pasitvirtino. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumą iš esmės, turi būti atsižvelgiama ne tik į formalius KŽĮ nurodytus pagrindus, bet ir į tai, kokia buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo dinamika ir realus tikslingumas. Kriminalinės žvalgybos tyrimas negali būti naudojamas kaip įrankis nusikalstamoms veikoms „surasti“, vykdant bendrą stebėjimą ir tarsi laukiant, kada tiriami asmenys padarys nusikalstamą veiką. Vien ta aplinkybė, kad tokio tyrimo metu nustatomi galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiai, savaime nepaverčia tyrimo teisėtu. Nagrinėjamu atveju teismai tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis pirmiau nurodytu aspektu – apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimą netiesiogiai patvirtina ir tai, jog atlikus šiuos veiksmus galiausiai ir buvo užfiksuota nusikalstama veika, atitinkanti pradinę informaciją (t. y. kad D. K. siekė, kad „Sodros“ pirkimus laimėtų UAB „A“ ir bendrovė „S“) (skundžiamo nuosprendžio 9.6 punktas). Be to, tyrimo metu surinkti reikšmingi duomenys, vėliau teismų pripažinti įrodymais, buvo renkami iš esmės nuo pat kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžios, atitiko informaciją, kuria remiantis tyrimas buvo pradėtas, o nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas ir T. M., kaip nustatė teismai, buvo daromos nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. sausio 19 d.
18. Teisėjų kolegija nenustatė teismų klaidų taikant ir aiškinant KŽĮ nuostatas. Pirminio informacijos šaltinio neatskleidimas gynybai, visų pirma, yra teisėtas, remiantis KŽĮ 19 straipsnio 7 dalimi, antra, yra objektyviai pagrįstas užtikrinant kriminalinės žvalgybos subjektų turimų informacijos šaltinių konfidencialumą.
19. Kasaciniame skunde pažymima, kad STT direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. rašte nurodyta, jog 2015 m. spalio 1, 7, 13 ir 14 d. vykę susitikimai tarp O. R., D. K., D. Z. ir I. L. nebuvo fiksuojami techninėmis priemonėmis, nors STT pareigūnės L. Vaivadaitės 2016 m. vasario 25 d. rašte yra pateikiamos netgi tikslios citatos iš šių pokalbių. Atsakydamas į analogiškus gynybos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tuo metu (2015 m. spalio mėn.) kriminalinės žvalgybos tyrimas jau buvo pradėtas ir kriminalinės žvalgybos veiksmai galėjo būti atliekami, KŽĮ nurodyti informacijos rinkimo būdai nebūtinai turi būti atliekami naudojant technines priemones specialia tvarka, taip pat tai, kad STT pareigūnės L. Vaivadaitės 2016 m. vasario 25 d. pranešimu pirmosios instancijos teismas nesirėmė kaip patvirtinančiu nuteistųjų kaltę (skundžiamo nuosprendžio 10.2, 10.3 punktai). Šios apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka bylos medžiagą ir yra teisingos, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių gynybos argumentų nepasisako.
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK nuostatas, pripažindami teisėtą kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžią – teisinį ir faktinį pagrindus, nagrinėjamoje byloje ir šio tyrimo metu surinktus įrodymus vertindami kaip atitinkančius BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismų padarytomis išvadomis, nes nei iš įstatymu įtvirtinto reguliavimo, nei iš formuojamos teismų praktikos kriminalinės žvalgybos subjektui nekyla besąlyginė pareiga visais atvejais atskleisti kriminalinės žvalgybos subjekto informacijos šaltinį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl pirminio kriminalinės žvalgybos subjekto informacijos šaltinio neatskleidimas šioje byloje buvo proporcingas ir nepažeidė nuteistųjų teisės į efektyvią gynybą.
Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo ir provokacijos (BPK 159 straipsnis)
21. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl byloje atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo remiantis tuo, kad kriminalinės žvalgybos subjektais buvę asmenys – G. R. ir O. R. – buvo suinteresuoti tyrimu, patys buvo kriminalinės žvalgybos objektai ir jų veiksmus galima vertinti kaip provokuojamojo pobūdžio. Analogiški argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame nuteistojo skunde ir skundžiamame nuosprendyje teismas dėl jų išsamiai pasisakė.
22. Teismų praktikoje, kuria remiamasi ir skundžiamame nuosprendyje, konstatuota, kad tikrinant, ar nebuvo panaudota provokacija, būtina nustatyti, ar nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai atliekami prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, t. y. ar buvo prisijungta prie daromos nusikalstamos veikos; kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką; ar neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai atlikti iš esmės pasyviu būdu, t. y. ar asmuo, atliekantis NVIV pagal BPK (BPK 159 straipsnis) ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (KŽĮ 13 straipsnis), neskatino, neįtikinėjo ar kitokiais veiksmais nekurstė asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Provokacija konstatuojama, jei šių aplinkybių analizė leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008, joje nurodyta EŽTT praktika, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422-303/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-5-976/2020, 2K-195-976/2022).
23. Apeliacinės instancijos teismas įvertino galimą G. R. ir O. R. suinteresuotumą tyrimo baigtimi – jų, kaip konkuruojančios įmonės darbuotojų, pareigas. Teismas pažymėjo, kad minėtų asmenų parodymai buvo vertinami itin kruopščiai. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo motyvų, konstatavo, kad jokių provokuojamojo pobūdžio veiksmų minėti asmenys neatliko. Nurodytoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje (konkrečiai – 120–121 puslapiuose) nustatyta, kad liudytojai kreipėsi į STT, jų nurodyti duomenys apibendrinti 2015 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl būtinybės taikyti NVIV, šie veiksmai sankcionuoti KŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. O. R. ir G. R. buvo pasirašytinai supažindinti su imitavimo ribomis, jiems išaiškinti draudimai, įskaitant draudimą provokuoti, kurstyti asmenis, kurių atžvilgiu atliekami NVIV, išaiškinta, jog savo veiksmais draudžiama inicijuoti naujus nusikaltimus. Minėtame nuosprendyje taip pat konstatuota, kad, kaip minėta, STT jau buvo gavusi kriminalinės žvalgybos informacijos apie galimai neteisėtus D. K. veiksmus dar iki O. R. bei G. R. kreipimosi, atitinkamai dar iki NVIV modelio taikymo pradžios. Teismas nurodė ir objektyvius duomenis, patvirtinančius, kad su liudytojais nuteistasis D. K. bendravo ir anksčiau, inicijuodavo bendravimą (susitikimus), šios informacijos nuteistasis D. K. neneigė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kasatoriaus (apelianto) nurodomas galimas O. R. ir G. R. atliktas provokavimas būtų netgi nelogiškas, nes tokiu būdu liudytojai savo iniciatyva kenktų jų įmonei, siekdami pasitraukti iš dviejų finansinę naudą suteikiančių konkursų (skundžiamo nuosprendžio 11.4 punktas).
24. Kasatoriai nepateikė objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmiau nurodytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl provokacijos nebuvimo. Kasaciniame skunde akcentuojami G. R. ir O. R. kreipimosi į STT užfiksavimo, STT pareigūnės L. Vaivadaitės rašto turinio aspektai šioje byloje išsamiai ištirti, dėl jų pasisakyta ir šioje kasacinio teismo nutartyje. Taip pat pažymėtina, kad tariamą provokacijos faktą gynyba įrodinėja ne nurodydama konkrečius galimai provokuojamojo pobūdžio G. R. ir O. R. veiksmus (nes tokių šioje byloje nebuvo), o akcentuodama bendrą nesutikimą su kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumu.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog 2016 m. vasario 25 d. prokuroro nutarimas, kuriuo buvo suteiktas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nebuvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaip tai įtvirtina BPK 159 straipsnio nuostatos. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad taikant NVIV gauta informacija negalėjo būti naudojama baudžiamajame procese ir pripažįstama įrodymais. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad 2016 m. kovo 25 d. NVIV protokole užfiksuotas 2016 m. vasario 25 d. G. R. ir T. M. susitikimas, net ir nesiremiant NVIV metu gautais duomenimis, yra patvirtintas kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais leistinais įrodymais, ir juos išdėstė skundžiamo nuosprendžio 12.2.1–12.2.2 punktuose. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
26. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė kasaciniame skunde nurodytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, skundžiamus sprendimus pagrįstai grindė kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis ir nenustatė provokacinių veiksmų kriminalinės žvalgybos subjektų veikloje. Nuteistojo ir jo gynėjo advokato kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Alenas Piesliakas
Artūras Pažarskis
