G. L. pagal BK 182 str., 222 str., 369 str., 368 str., 376 str., 255 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1366/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21305-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Voliko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalies vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.

Kasatoriai nurodo, kad teismų nuosprendžiai G. L. yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio 3-5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 255 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 4 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo G. L. procesinės teisės į veiksmingą gynybą bei sukliudyta priimti teisingą nuosprendį. Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, nepagrįstai konstatuota, kad yra visi nusikalstamų veikų sudėties elementai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas nuteisiant G. L. pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino abejonių, nesugretino įrodymų ir juose esančių prieštaravimų, padarė klaidas dėl įrodymų turinio. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į didžiąją dalį apeliacinio skundo argumentų (dėl teismo šališkumo, įrodymų vertinimo, bausmės skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimo šališkumo aspektu, dėl civilinių ieškinių). Pirmosios instancijos teismas nebuvo vienodai dėmesingas proceso šalių teisėms ir pareigoms bei vertino įrodymus palankiau civiliniams ieškovams, vertinant tik dalį įrodymų ir taip iškraipant tikrąjį turinį. Teismų nuosprendžiai G. L. priimti preziumuojant asmens kaltę, nenustačius nusikalstamų veikų visų būtinųjų sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl G. L. nuteisimo padarytos nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų ir nenurodant įrodymų kuriais jos grindžiamos, nepašalinus abejonių ir jas traktuojant nuteistojo asmens nenaudai, pakeitus esmines kaltinimo aplinkybes, apie tai neinformuojant G. L. (BPK 255, 256 straipsniai).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. L. ir jo gynėjas kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad G. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje atsakė į esminius nuteistojo G. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl G. L. padarytų veikų kvalifikavimo, dėl paskirtų bausmių, dėl civilinių ieškinių). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).???

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. L. ir jo gynėjas BPK 20 straipsnio 3-5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 255 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 4 dalies, 332 straipsnio 5 dalies ir kitų nuostatų pažeidimus nurodo formaliai, siekdami, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo, teismo šališkumo bei kaltinimo keitimo yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalies vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Voliko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Aurelijus Gutauskas

Alenas Piesliakas