A. S. pagal BK 140 str., 28 str., 369 str., 368 str., 376 str., 138 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4483/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50028-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo ir nukentėjusiojo A. S. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis ir nukentėjusysis A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo atmestas jo apeliacinis skundas, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, o I. B. baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį nutraukta, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria I. B. buvo nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; bylos dalį dėl A. S. perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pagal jo paduotą apeliacinį skundą, kartu iš naujo išspręsti A. S. civilinio ieškinio ir išlaidų, susijusių su advokato pagalba pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nebuvo laikomasi teismų praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir in dubio pro reo principo, įrodymai ir aplinkybės įvertintos netinkamai, dėl to padarytos faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios, nepagrįstos ir nemotyvuotos išvados, kad jo veiksmuose yra BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto nusikaltimo požymiai, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad I. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Teismai nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais I. B. parodymais, o viso proceso metu nuoseklius jo parodymus atmetė. Jo parodymai turi būti vertinami kaip patikimi, nes juos patvirtina pareigūnų kūno kamerų įrašai, apklausų protokolai ir medicininiai dokumentai. Nepagrįstai nesivadovauta jo iniciatyva kviestų liudytojų parodymais, konsultacine specialisto išvada ir ją pateikusio eksperto P. Petreikio paaiškinimais.

Jis stūmė I. B. gindamasis, nes ji puolė. Tai, kad I. B. smurtavo prieš jį, patvirtina ir jo pateikti vaizdo įrašai. I. B. griuvimą galėjo lemti tiek jos neblaivumas (1,36 prom.), tiek jos liga (vestibiuliarinio aparato sutrikimas), o ne jo veiksmai. Jis negalėjo numatyti jos neblaivumo būsenos, diagnozuotos ligos, vaistų (ne)vartojimo. Be to, jo sąnarių būklė pečių srityje yra bloga, reikalinga operacija, todėl jis negalėjo suduoti smūgių. Nors buvo pateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai ir apie tai pasisakyta gynėjo baigiamojoje kalboje, šie įrodymai nevertinti. Specialisto išvada apie tai, jog I. B. sužalojimų visuma nėra būdinga traumai griūnant, nėra kategoriška.

Pirmosios instancijos teismas leido susipažinti su gydymo įstaigos pateiktais medicininiais dokumentais dėl I. B. sveikatos ir gydymo tik specialisto išvadą pateikusiam specialistui J. Sakalui, jis, jo gynėjas ir ekspertas P. Petreikis tokios galimybės neturėjo, todėl negalėjo užduoti tinkamų klausimų specialistui. Tai lėmė jo prašymą paskirti ekspertizę, kad būtų objektyviai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, užtikrintas rungimosi principas ir jo teisė į gynybą, kuri buvo pažeista. Teismų buvo prašoma paskirti ekspertizę ir išsiaiškinti I. B. griuvimo priežastį bei kitas su sužalojimų atsiradimu, jų pobūdžiu ir gydymo trukme susijusias aplinkybes, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė bylą I. B., nusprendęs, kad jos veiksmai buvo nukreipti ne į jo sveikatos sutrikdymą, bet atlikti siekiant apsiginti nuo kilusios grėsmės jos sveikatai. Jam buvo padaryti sužalojimai, o pagal teismų praktiką, muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla. Teismo išvados šiuo klausimu nemotyvuotos. Teismas nenustatė būtinos būtinosios ginties sąlygos – pavojingo kėsinimosi.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltumo padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nusikalstamą veiką ir bylos nutraukimo I. B. BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindu grindžia motyvu, jog bylos įrodymai įvertinti netinkamai ir bylos aplinkybės nustatytos neteisingai. Kartu kasaciniame skunde kasatorius pateikia įrodymų analizę bei savo nuomonę, kaip jie turėtų būti įvertint ir kokios konkrečios aplinkybės turėtų būti nustatytos, bei teigia, kad abiejų instancijų teismai, priimdami jam nepalankius sprendimus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisę į gynybą, in dubio pro reo principą. Tačiau kasaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės yra pakartoti iš apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakė, pateikęs išsamius savo sprendimo motyvus. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokias baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas ir kodėl šio teismo išvados yra nepagrįstos. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais tik subjektyviai nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant baudžiamojo proceso įstatymo normų, teisės į gynybą, in dubio pro reo principo pažeidimus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo ir nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas