Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-205/2012

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 20.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Klaipėdos vanduo“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Espersen Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, nustatančių teisės akto galiojimo principus, pripažinus teisės aktą prieštaraujančiu įstatymui (CPK 3 straipsnio 4 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Ginčo šalys 2007 m. gruodžio 1 d. sudarė Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 4.1.8 punktą atsakovas įsipareigojo neviršyti nuotekų taršos elementų koncentracijų, nurodytų sutartyje, o pagal sutarties 6.9 punktą, viršijus sutartyje nurodytas nuotekų taršos elementų koncentracijas arba nustačius nedeklaruotus taršos elementus, įsipareigojo apmokėti padidinta kaina, kuri apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta tvarka. Ieškovas AB „Klaipėdos vanduo“ 2008 m. kovo 3 d. paėmė išleidžiamų nuotekų kontrolinį mėginį, kuriame gyvsidabrio koncentracija 8,2 karto viršijo leistiną normą; 2008 m. spalio 22 d. dar kartą buvo rasta padidinta gyvsidabrio koncentracija. Išleistų nuotekų padidintu užterštumu bei sutartyje nustatytos didžiausios leistinos normos skirtumas buvo du kartai. Ieškovas, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9.3 punktu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 62 103,40 Lt už nuotekų su padidėjusia gyvsidabrio koncentracija išleidimą į ieškovės nuotekų sistemą, 1216,07 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal sutarties 4.1.8 punktą įsipareigojo neviršyti nuotekų taršos elementų koncentracijų, nurodytų sutartyje, tačiau nuotekų analizių rezultatai buvo tokie, kad gyvsidabrio koncentracija 2008 m. kovo 3 d. buvo 0,016388, 2008 m. spalio 22 d. – 0,0042. Šalių sutartimi susitarta, kad kainos už padidintos taršos nuotekas bus apskaičiuojamos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą tvarką. Teismas konstatavo, kad sutartis buvo pasirašyta aptarus sutarties turinį ir suderinus šalių valią. Klaipėdos miesto savivaldybė 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T2-325 patvirtino Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu Aprašas buvo patvirtintas, juo rėmėsi šalys sutartyje, todėl teismas padarė išvadą, kad sutarties pasirašymo metu atsakovui Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas buvo žinomas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija pašalino abejones dėl kainų nustatymo tvarkos; atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad buvo pažeista mėginių paėmimo tvarka ar UAB „Espersen Lietuva“ atstovai būtų pareiškę pastabų dėl mėginių paėmimo. Teismas, nurodęs, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 9 dalies, 9 dalies 9.1–9.5 punktų atitiktį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatoms dėl nuotekų tvarkymo kainų nustatymo principų ir tvarkos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu pripažino, kad Aprašo 9.1–9.5 punktai prieštaravo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatoms ir laikė juos panaikintais; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą; pažymėjo, kad viešasis vandens tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“ apskaičiavo teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, tačiau su Valstybine kainų ir energetikos komisija jų nesuderino; valstybės dalyvavimas nuotekų tvarkymo kainodaroje yra reglamentuotas įstatymų ir kitų teisės aktų, komisijos funkcija yra derinti kainas; specifinės nuotekų rūšies tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimas (taip pat ir šio skaičiavimo tvarka) nėra paliekama viešojo vandens tiekėjo ar atitinkamos savivaldybės tarybos diskrecijai. Dėl to kolegija konstatavo, kad, įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui dėl atitinkamo norminio teisės akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas (CPK 3 straipsnio 4 dalis), todėl padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo taikyti šalių sudarytos sutarties 6.9 punktą ir sutikti su ieškovo pateiktu kainos už užterštas nuotekas apskaičiavimu pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T2-325 patvirtintą tvarką.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl administracinio teisės akto, pripažinto prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, galiojimo laiko atžvilgiu (CPK 3 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, ginčui spręsti netaikydamas Aprašo, pažeidė CPK 3 straipsnio 4 dalį, pagal kurią norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kuria oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu. Juolab kad tokia pati pozicija yra išsakyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimuose, jog iki to momento, kol atitinkamas teisės aktas (jo dalis) pripažįstamas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, preziumuojama, kad toks teisės aktas ir jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo šalių 2007 m. gruodžio 1 d. sudaryta sutartis galioja iki šiol, atsakovas sutiko ir susipažino su visomis sutarties sąlygomis, sutartį pasirašė laisva valia, sutarties sąlygų neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl sutarties 6.9 punkto, kuriame nustatyta už išleidžiamą didesnę nuotekų taršos elementų koncentraciją skaičiuotina kaina, vadovaujantis savivaldybės tvarka, netaikymo padaryta pažeidžiant CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nepagrįstai grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neužtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės į protingą bylos išnagrinėjimą. Pagal nurodytą teisės normą bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui galima tik tada, jeigu pakartotinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme neužvilkins galutinio sprendimo priėmimo. Ši byla teismuose nagrinėjama jau treji metai ir operatyvus bylos išsprendimas aktualus tolimesniems ginčo šalių sprendimams.

Dėl viešojo intereso gynimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo ginti viešąjį interesą ir būti aktyvus, nes šalių ginčas kilo dėl sutartinių santykių, kurių viena šalių – AB „Klaipėdos vanduo“ atstovauja Klaipėdos miesto gyventojų interesams.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Espersen Lietuva“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pripažinus, kad Aprašo 9.1–9.5 punktai prieštaravo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė Aprašo nuostatų, nes jos ir negalėjo būti taikomos nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nepažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes netinkamas teisės normos taikymas buvo pagrindas spręsti, jog neatskleista bylos esmė, nes nenustatyta visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčo sutarties vykdymo teisėtumu, negaliojant Aprašui. Kasatoriaus argumentai dėl CPK pažeidimų teismui nepasisakant dėl visų apeliacinio skundo argumentų yra nepagrįsti, nes apeliacinį skundą teikė atsakovas, o ne kasatorius, todėl šie pažeidimai nesusiję su jo interesų gynyba. Bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bus galimybė spręsti dėl poreikio ginti viešąjį interesą, o argumentai dėl viešojo intereso gynimo nepagrįsti, nes prašoma ginti viešąjį interesą remiantis jau negaliojančiomis teisės akto nuostatomis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde iš esmės keliamas CPK 3 straipsnio 4 dalies ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 116 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas, susijęs su pripažinto neteisėtu ir panaikintu administracinio akto teisinių padarinių galiojimu. Šį teisės klausimą teisėjų kolegija pripažįsta kasacinio nagrinėjimo dalyku ir dėl jo pasisako.

Dėl CPK 3 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo vienas esminių elementų yra principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. ABTĮ nustatytas žemesnės galios įstatymo lydimųjų aktų, taip pat savivaldybių institucijų išleistų teisės aktų patikros mechanizmas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išdėstytą nuostatą, kad sukurtos teisinės galimybės teisme patikrinti tų teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, kurių atitikties Konstitucijai kontrolė Konstitucijoje nepriskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo; 112 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (1 dalis), o gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą. Šios pirmiau nurodyto įstatymo nuostatos iš esmės atitinka CPK 3 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teisės norminis aktas (ar jo dalis), kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą.

Nagrinėjant bylą kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 9 dalies, 9 dalies 9.1–9.5 punktų atitikties Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatoms dėl nuotekų tvarkymo kainų nustatymo principų ir tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti šio norminio administracinio akto dalies teisėtumą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu pripažino, kad Aprašo 9.1–9.5 punktai prieštaravo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatoms ir laikė juos panaikintais. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad, įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui dėl atitinkamo norminio teisės akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui, toks norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas, t. y. nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo taikyti šalių sudarytos sutarties 6.9 punktą, nes šis buvo nustatytas remiantis negaliojančiu norminiu administraciniu aktu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.

ABTĮ 116 straipsnyje apibrėžti norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisiniai padariniai, 1 dalyje nurodant, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, tačiau pagal ABTĮ 116 straipsnio 2 dalį administracinis teismas savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 116 straipsnio 2 dalyje nustatytas specialus atvejis, kuris administraciniam teismui, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinus neigiamų teisinių padarinių tikimybę, suteikta teisė sprendime nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, tačiau tai turi būti pažymėta administracinio teismo sprendime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I(17)-11-07). Tai reiškia, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo to momento: 1) kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu; 2) nuo norminio administracinio akto priėmimo dienos, jei tai nurodyta administracinio teismo sprendime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-556-30-10).

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu pripažino, kad Aprašo 9.1–9.5 punktai prieštaravo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatoms ir laikė juos panaikintais, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad ginčo norminio administracinio akto dalis negali būti taikoma nuo jo priėmimo dienos. Vadinasi, Aprašo 9.1–9.5 punktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu (ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis), t. y. administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisiniai padariniai galioja į ateitį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-69-12). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo motyvaciją dėl ginčo norminio administracinio akto taikymo šioje byloje iki įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo dėl šio norminio akto dalies pripažinimo neteisėta.

Kiti ieškovo kasacinio skundo argumentai yra iš esmės labai glaudžiai susiję su CPK 3 straipsnio 4 dalies ir ABTĮ 116 straipsnio aiškinimu, todėl teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl išvardytų teisės aktų aiškinimo, neargumentuoja kitų ieškovo kasacinio skundo argumentų, nes, pripažinus nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo nutartį, jie teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 25,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš esmės tenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Espersen Lietuva“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,55 Lt (dvidešimt penkis litus 55 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Zigmas Levickis