Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-188/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14325-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

118.3; 126.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios UAB „Lygus kelias“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Lygus kelias“ dėl darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir atsakovo UAB „Lygus kelias“ priešieškinį ieškovui A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas pirmosios instancijos teisme iš esmės išnagrinėtos civilinės bylos, kurioje ieškinys pareikštas įmonei (atsakovui), kuriai vėliau iškelta bankroto byla, taip pat yra pareikštas atsakovo priešieškinis, nutraukimo apeliacinės instancijos teisme teisėtumo klausimas, kai byla apeliacinėje instancijoje nutraukta remiantis tuo, jog, vadovaujantis toje civilinėje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovo bankroto byloje jau yra patvirtinti ieškovo, kaip kreditoriaus, finansiniai reikalavimai.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16 216,94 Lt darbo užmokesčio, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo (2010 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1200 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 13 960,16 Lt darbo užmokesčio, 20 696,84 Lt išeitinės išmokos, po 488,13 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki visiško atsiskaitymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį patenkino ir priteisė atsakovui iš ieškovo 1200 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 28 d. šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju, mokant 10 348,42 Lt darbo užmokesčio per mėnesį. Ieškovas pradėjo dirbti 2010 m. birželio 10 d., darbo sutartis ieškovo prašymu (DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu) nutraukta 2010 m. rugpjūčio 2 d. Teismas nurodė, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog ieškovui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas faktiškai dirbo mažiau laiko, nei buvo nustatyta jo darbo sutartyje; teismas nustatė tik tai, kad ieškovas dėl ligos nedirbo 2010 m. liepos 13–23 dienomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinio reikalavimą priteisti darbo užmokestį patenkino iš dalies, atmesdamas prašymą priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d., kai ieškovas nedirbo dėl ligos, ir pridėdamas ligos pašalpą už 2010 m. liepos 13 ir 14 dienas, kurias darbdavys turėjo apmokėti 80 proc. darbo užmokesčiu, t. y. 781,01 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną turėjo sumokėti ieškovui 13 960,16 Lt, tačiau to nepadarė, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo (DK 141 straipsnio 1 dalis, 206 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, teismas jam priteisė iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 straipsnio 2 dalis), nustatęs, kad vieno mėnesio ieškovo darbo užmokestis – 10 348,42 Lt. Nustatęs, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu atleidimo dieną, nepateikė duomenų, jog tai įvyko dėl ieškovo kaltės, teismas sprendė, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalį atsakovas turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas nustatė, kad ieškovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 488,13 Lt. Nustatęs, kad ieškovas gavo iš atsakovo 1200 Lt lėšų ir neįrodė jų panaudojimo su darbu susijusioms funkcijoms atlikti, teismas patenkino priešieškinio reikalavimą ir priteisė atsakovui iš ieškovo 1200 Lt nepagrįstai gautų lėšų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.240 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukė. Kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovui UAB „Lygus kelias“ iškelta bankroto byla (byla Nr. B2-1480-259/2011). Bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarpe jų ir A. K. 120 201,45 Lt reikalavimas. Kauno apygardos teismas, bankroto byloje tvirtindamas šį reikalavimą, rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu, kuriuo buvo patenkintas ieškovo A. K. ieškinys ir kurio pagrindu ieškovas grindė savo finansinį reikalavimą bankroto byloje. Kauno apygardos teismas nutartyje dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo nurodė, kad, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nėra pagrindo kreditoriaus A. K. reikalavimo netvirtinti, nes priešingu atveju gali būti pažeistos jo teisės dalyvauti įmonės bankroto procese. Teismui nebuvo žinoma apie tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas neįsiteisėjęs ir kad dėl jo paduotas apeliacinis skundas. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus A. K. reikalavimas, apskųsta nebuvo, ji yra įsiteisėjusi ir galioja, ja šalių ginčas išspręstas. Konstatavusi, kad nurodyta teismo nutartis bankroto byloje yra įgijusi teismo sprendimo galią, yra priimta pirmiau, nei nagrinėjama byla išnagrinėta apeliacine tvarka, kolegija sprendė, jog nagrinėjamoje byloje taikytinas CPK 293 straipsnio 3 punktas, pagal kurį, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byla nutrauktina.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl to, kad neva ginčas tarp šalių yra išspręstas bankroto byloje tvirtinant ieškovo finansinį reikalavimą, nepagrįstai konstatavo, kad šalių ginčas išspręstas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. B2-1480-259/2011. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas ieškovo reikalavimą bankroto byloje patvirtino remdamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ir neturėdamas duomenų apie paduotą apeliacinį skundą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. CPK 259 straipsnyje nurodyta, kad byla išsprendžiama iš esmės priimant sprendimą, o šis pagal CPK 263 straipsnį turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas įrodymais bei aplinkybėmis, ištirtais teismo posėdyje. Bankroto byloje ieškovo reikalavimų pagrįstumas nebuvo tiriamas, todėl nebuvo pagrindo remiantis bankroto byloje patvirtintu finansiniu reikalavimu laikyti, kad šalių ginčas yra išspręstas, ir bylą nutraukti.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą priimti blogesnį sprendimą nei yra skundžiamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu kasatoriaus priešieškinis buvo patenkintas ir jam iš ieškovo priteista 1200 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų. Apeliacinės instancijos teismui šį sprendimą panaikinus ir bylą nutraukus, buvo priimtas kasatoriaus padėtį pabloginantis sprendimas.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio reikalavimą pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų, teismo nutartis yra nemotyvuota.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byla nutrauktina, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, kuria bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, yra įsiteisėjusi ir galiojanti, ja buvo išspręstas šalių ginčas, ji įsiteisėjo pirmiau, nei ši byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka.

2. Kasatoriaus nurodomą 1200 Lt sumą ieškovas yra jam sumokėjęs dar 2011 m. sausio 21 d., t. y. iki šios bylos nagrinėjimo pradžios bei bankroto bylos iškėlimo. Visi ieškovo ir kasatoriaus tarpusavio reikalavimų klausimai išspręsti bankroto byloje teismui priėmus 2011 m. birželio 30 d. nutartį dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl CPK 313 straipsnio pažeidimo nepagrįsti.

3. Kasatorius nenurodo konkrečių argumentų, kuriais remdamasis jis teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

k o n s t a t u o j a:

Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ir apskųstos nutarties motyvavimo

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Jį priimdamas, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, ar ieškinys (priešieškinis) yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, gaunamas procesinis rezultatas, dėl kurio ir kilo procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Materialiuoju teisiniu aspektu teisingumą galima apibūdinti kaip materialiosios teisės normų įgyvendinimą valstybės prievarta sprendžiant ginčus dėl teisės. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs ginčą, pasako, kuri šalis yra teisi, kurios reikalavimas pagrįstas. Kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra reglamentuojama Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Reikalavimai yra pareiškiami bankrutuojančios įmonės administratoriui. Jis pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Juos tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatvęs, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pažymėtina, kad pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį ir atsakovo (kasatoriaus) priešieškinį, ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį – visiškai. Apeliacinės instancijos teismas apskųsta nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukė remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu bei nustatytu faktu, kad UAB „Lygus kelias“ bankroto byloje (byla Nr. B2-1480-259/2011) Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, yra patvirtintas A. K. 120 201,45 Lt reikalavimas.

Pažymėtina, kad apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta jokių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio panaikinimą ir bylos dalies dėl priešieškinio nutraukimą. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, apskųstos nutarties motyvus, konstatuotina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nesant tam teisinio pagrindo, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio ir šią bylos dalį nutraukė. Konstatuotina ir tai, kad apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio ir ši bylos dalis nutraukta, yra nemotyvuota, taip nesilaikant CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tik atsakovas, bei į apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio ir šią bylos dalį nutraukdamas, neatsižvelgė į CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą priimti blogesnį sprendimą nei yra skundžiamas.

Sprendžiant dėl apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio ir ši bylos dalis nutraukta, teisėtumo, pažymėtina, kad pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Iš faktinių duomenų matyti, kad dėl ieškovo reikštų reikalavimų susiklostė specifinė situacija. Nustatyta, kad šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka 2010 m. lapkričio 30 d. apskundė atsakovas, prašydamas, be kita ko, priimant apeliacinį skundą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi nurodytą atsakovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė terminą iki 2010 m. gruodžio 14 d. sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas nustatytu terminu nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, nutarė atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsakovui 2011 m. kovo 9 d. pateikus prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi atnaujino nurodytą terminą, apeliacinį skundą priėmė. Taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d.nutartimi (t. y. po to, kai nagrinėjamoje byloje buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas) atsakovui UAB „Lygus kelias“ iškelta bankroto byla (byla Nr. B2-1480-259/2011), joje Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarpe jų ir A. K. 120 201,45 Lt reikalavimas. Šios Kauno apygardos teismo nutarties motyvuose nurodoma, kad: kreditoriaus A. K. reikalavimas tvirtinamas nepaisant to, jog administratorius prašo atidėti jo tvirtinimą iki bus nuspręsta atnaujinti procesą arba atmesti prašymą atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtu teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu A. K. grindžia savo finansinį reikalavimą; esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui nėra pagrindo netvirtinti A. K. reikalavimo, nes priešingu atveju gali būti pažeistos jo, kaip įmonės kreditoriaus, teisės dalyvauti įmonės bankroto procese; jeigu procesas civilinėje byloje būtų atnaujintas ir paaiškėtų, kad A. K. reikalavimai civilinėje byloje iš dalies ar visiškai nepagrįsti, būtų pagrindas atitinkamai mažinti patvirtintą A. K. finansinį reikalavimą arba jį išbraukti iš kreditorių sąrašo. Šios civilinės bylos duomenys įgalina konstatuoti, kad bankroto byloje teismui priimant nutartį dėl A. K. reikalavimo patvirtinimo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, bankroto byloje tvirtindamas A. K. reikalavimą, padarė klaidingą išvadą, jog šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas jau yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir, remdamasis nurodyta klaidinga išvada, nurodyto reikalavimo iš esmės nenagrinėjo. Dėl to negalima pripažinti, kad Kauno apygardos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas A. K. reikalavimas UAB „Lygus kelias“ bankroto byloje, atitinka teismo sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, konstatuojama, kuri šalis yra teisi, atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių ginčas dėl ieškovo reikalavimų yra išspręstas UAB „Lygus kelias“ bankroto byloje priimta Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio panaikino ir šią bylos dalį nutraukė nesant tam teisinio pagrindo, netinkamai pritaikęs CPK 293 straipsnio 3 punktą. Tokiu, kaip nagrinėjamos bylos specifiniu atveju, kai, padarius klaidingą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje patvirtinamas remiantis neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, asmens teisės į pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka įgyvendinimas turėtų būti užbaigiamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu pagal proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles, o ne bylos nutraukimu CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Konstatuotas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra nereikšmingi teismų praktikai formuoti ir neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 25,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai teisėjų kolegija šių išlaidų atlyginimo valstybei klausimo nesprendžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys