Dėl įpareigojimo pateikti dokumentus

Nr. DOK-947

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04595-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 10 d. paduotu ieškovo K. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei Roquette Amilina, AB dėl įpareigojimo pateikti dokumentus.

Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 461 straipsnio normą. Teismas neįvertino, kad bendrovei dar nepasiūlius išpirkti akcijas, ieškovas 2023 m. liepos 26 d. raštu pateikė reikalavimą išpirkti jo turimas akcijas, tačiau bendrovė nereagavo, nedavė atsakymo. Teismas negynė ieškovo teisės pripažinti, kad akcijos išperkamos kitu būdu, ir netenkino reikalavimo pateikti visą informaciją apie bendrovės turto vertinimo ataskaitą. ABĮ 461 straipsnyje nustatyta, kad bendrovė akcininkui informaciją apie akcijų išpirkimą privalo pateikti raštu ir įstatyme nustatytais terminais; prie pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais grindžiamas akcijų vertės nustatymas. Įstatyme įsakmiai nurodyta, kad nustatytais terminais akcininkui turi būti pateikta informacija ir pridėti dokumentai, kuriais grindžiamas akcijos vertės nustatymas. Susipažinimas su dokumentais bendrovės buveinėje realiai neleidžia objektyviai ir išsamiai nustatyta, ar vertė teisinga, nėra galimybės su tokiais dokumentais konsultuotis su specialistais, taigi akcininkas negali padaryti išvadų, ar išpirkimo kaina atitinka įstatymo reikalavimus. Ieškovo teigimu, jam nebuvo pateikti bendrovės turto vertinimo dokumentai (ataskaita), taigi buvo pažeista jo kaip akcininko, pateikusios reikalavimą išpirkti turimas akcijas, teisė gauti raštu dokumentus.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atsisakymą pateikti akcijų vertę pagrindžiančius dokumentus vertino pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nors realiai visas privalomas akcijų išpirkimas vykdomas pagal ABĮ 461 straipsnio normas. ABĮ 18 straipsnyje numatyta bendrovės dokumentų pateikimo akcininkams tvarka, terminai, bet jie nesusiję su privalomu bendrovės akcijų išpirkimo procesu. Šiuo atveju turėjo būti taikoma speciali ABĮ 461 straipsnio 10 dalies norma. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas, tačiau negali modifikuoti faktinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Kadangi ginčas kilę dėl akcininko teisės gauti informaciją akcijų išpirkimo procedūros metu, tai teismas turėjo vadovautis ABĮ 461 straipsnio normomis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 111 (vieno šimto vienuolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. kovo 7 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1395.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas