P. S. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-61-511/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03934-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.5;

2.1.15.3. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

gynėjui Ugniui Čižiūnui,

civilinio ieškovo atstovui advokatui Andriui Baranskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „V E“ atstovo advokato Andriaus Baranskio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu P. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 641 straipsnį ir šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista trejiems metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 641 straipsnį ir šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, jai paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, P. S. paskiriant pareigas: tęsti darbą, o netekus darbo, registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, P. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo metu atlyginti priteistą žalą, ne mažiau kaip po 1000 Eur kas mėnesį.

UAB „V E“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistosios P. S. priteista 135 120,46 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuoti nusikalstamų veikų įrankiai ir priemonės: kompiuterio maitinimo blokas „Apple Mac Mini A 1347“ S/N:C07J949HDWYM su maitinimo laidu, nešiojamasis kompiuteris „Apple MacBook Air A14466“ S/N:C02MD0R3G085 su maitinimo laidu bei USB atmintinė LG.

Pratęstas nuosavybės apribojimo terminas butui, priklausančiam P. S. ir jos sutuoktiniui P. S. (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant juo disponuoti, paliekant teisę naudoti ir valdyti, skaičiuojant šį terminą nuo 2020 m. kovo 5 d., iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo; turto saugotoja palikta P. S..

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinės ieškovės UAB „V E“ atstovo advokato Andriaus Baranskio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinio ieškovo atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjo, prašiusio skundą atmesti ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. P. S. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. kovo 5 d., eidama UAB „V E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius) Personalo skyriaus vadovo pareigas ir pagal 2007 m. gruodžio 3 d. bendrovės darbo sutartį Nr. 1944 bei pagal 2008 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 148P nuo 2011 m. spalio 27 d. būdama atsakinga už metinių priedų apskaičiavimą, suderinimą ir atitinkamo įsakymo parengimą, turėdama tikslą apgaule sau įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, būdama UAB „V E“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suklastojo UAB „V E“ direktoriaus L. S. įsakymus, t. y. pagamino netikrus dokumentus bei suklastojo tikrus dokumentus, juos paleido į apyvartą – pateikė ir registravo bendrovės dokumentų tvarkymo sistemoje (DTS), dėl to jai buvo priskaičiuotos ir išmokėtos neteisėtos priemokos prie darbo užmokesčio, taip padarė didelę žalą bendrovei UAB „V E“ ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

1.1. Nuosprendyje nurodytomis datomis (2012, 2013, 2014 ir 2015 m. atitinkamais mėnesiais), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, UAB „V E“ patalpose, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 30 kartų įklijavo UAB „V E“ direktoriaus L. S. parašą į įsakymus dėl priedo, kurį sudarė nuosprendyje nurodytos konkrečios pinigų sumos, skyrimo (sau pačiai) prie darbo užmokesčio, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus ir juos pateikė bei registravo bendrovės dokumentų tvarkymo sistemoje, dėl to jai buvo priskaičiuotos ir neteisėtai išmokėtos nuosprendyje nurodytos atitinkamos pinigų sumos; taip pat suklastojo du tikrus UAB „V E“ direktoriaus L. S. įsakymus (2013 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 391 ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 373) dėl priedo skyrimo (sau pačiai) prie darbo užmokesčio – padvigubino sau direktoriaus skirtą priedą nuosprendyje nurodytomis pinigų sumomis ir šiuos įsakymus pateikė bei registravo bendrovės dokumentų tvarkymo sistemoje, dėl to jai buvo priskaičiuoti ir neteisėtai išmokėti dvigubi priedai, kuriuos sudarė nuosprendyje nurodytos pinigų sumos.

1.2. Taip dėl P. S. pagamintų netikrų dokumentų bei suklastotų tikrų dokumentų paleidimo į apyvartą iš viso per 32 kartus laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. nepagrįstai jai apskaičiuota priedų suma sudarė 65 971,65 Eur ir nepagrįstai išmokėta priedų suma sudarė 49 796,04 Eur, taip pat buvo nepagrįstai apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis ir dėl to buvo nepagrįstai apskaičiuotos išmokos, susijusios su darbo santykiais, – 38 584,56 Eur, nepagrįstai išmokėtų kitų išmokų suma sudaro 29 034,37 Eur, taip ji šiais savo veiksmais padarė UAB „V E“ didelę –137 018,03 Eur žalą, t. y. apgaule sau įgijo didelės vertės svetimą turtą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „V E“ atstovas advokatas A. Baranskis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį: priteisti iš P. S. 135 120,46 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio proceso palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajai ir paskirdamas baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, netinkamai nustatė priteistos žalos atlyginimo tvarką ir nepagrįstai atsisakė priteisti procesines palūkanas. Todėl teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus.

2.2. Nuosprendžiu ir nutartimi teismai neužtikrino visiško žalos atlyginimo, todėl teismai netinkamai taikė BK 69 straipsnį. Teismas, paskirdamas nuosprendyje nurodytus baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, iš esmės nustatė atlygintinos žalos vykdymo tvarką, kuri neužtikrina visiško priteistos žalos atlyginimo civilinei ieškovei. Vykdydama teismo įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, P. S. per 36 mėnesius atlygintų tik 36 000 Eur, o visa priteista žala sudaro 135 120,46 Eur.

2.3. Kadangi nuosprendžiu bausmės vykdymas P. S. atidėtas trejiems metams ir kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, inter alia (be kita ko), mokėti ne mažiau kaip po 1000 Eur per mėnesį priteistos žalos atlyginimo, akivaizdu, kad P. S. palikta teisė mokėti tik po 1000 Eur per mėnesį, kartu nepažeidžiant teismo nustatytų įpareigojimų. Nuosprendžio pritaikyti įpareigojimai pagal savo sukuriamas pasekmes šiuo atveju prilygintini žalos atlyginimo tvarkos nustatymui. Civilinė ieškovė UAB „V E“ negalėtų iš karto inicijuoti visos priteistos žalos išieškojimo, nes nuosprendžiu, kaip minėta, paliekama teisė nuteistajai mokėti trejus metus tik po 1000 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimo tvarka nuosprendžiu nustatyta netinkamai, pažeidžia civilinės ieškovės teises, nes nuteistajai sudaroma galimybė per teismo nustatytą terminą atlyginti tik dalį žalos. Toks nuosprendžio neapibrėžtumas prieštarauja BK 69 straipsnio nuostatoms.

2.4. Be to, teismui nustačius nuteistajai atlyginti žalą per gana ilgą laikotarpį, nepagrįstai atsisakyta priteisti procesines palūkanas, turinčias minimalių nuostolių kompensavimo pobūdį. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis), todėl jų (baudžiamojo poveikio priemonių) paskirtis – padėti įvykdyti nuosprendį ir individualizuoti bausmę. Nors nuosprendžiu P. S. buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nustatyti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir BK 75 straipsnyje, turintys savarankišką paskirtį, tokios priemonės negali prieštarauti visiško žalos atlyginimo principui ir BK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytam imperatyvui atlyginti padarytą žalą per teismo nustatytą terminą. Teismai netinkamai pritaikė BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 69 bei 75 straipsnius ir priėmė neteisingą nuosprendį, pažeidžiantį civilinės ieškovės UAB „V E“ teises.

2.5. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu mokėti UAB „V E“ ne mažiau nei po 1000 Eur per mėnesį – sukelia teisines pasekmes, prilygstančias nuosprendžio (sprendimo) vykdymo išdėstymui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-61/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-61/2011">3K-7-61/2011</a>). Tačiau bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo nuteistajam, o nukentėjusysis neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl priteistos žalos atlyginimo išdėstymo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta sprendimo vykdymo išdėstymui privalomų aplinkybių, t. y. nebuvo sprendžiama, ar P. S. turtinė padėtis yra tiek sunki, kad ji negalėtų atlyginti padarytos žalos iš karto.

2.6. Apie teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimą P. S. atlyginti žalą mokant bausmės vykdymo metu po 1000 Eur per mėnesį civilinė ieškovė (kasatorius) sužinojo tik paskelbus nuosprendį, todėl negalėjo išreikšti savo pozicijos šiuo klausimu. Reikšdamas civilinį ieškinį ir prašydamas priteisti padarytą žalą, kasatorius tikėjosi žalos atlyginimo apibrėžtumo laiko atžvilgiu. Tuo tarpu teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai žalos atlyginimo terminą prailgino neapibrėžtam laikui, bet ne mažiau nei trejiems metams. Atsižvelgiant į padarytos žalos dydį, toks ilgas žalos atlyginimo laikotarpis kasatoriui sukels papildomų nuostolių. Dėl šios priežasties civilinė ieškovė apeliaciniu skundu prašė iš P. S. priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos ir atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-283/2012), tai atitinka visiško žalos atlyginimo principą. Tokios palūkanos skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodeko 6.288 straipsnio 1 dalis).

2.7. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo ir nurodė, kad civilinė ieškovė šių palūkanų neprašė priteisti pirmosios instancijos teisme, dėl to kelia naują reikalavimą, kuris nesudaro apeliacinio skundo pagrindo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>), civilinė ieškovė prašymą priteisti procesines palūkanas pareiškė dar neįsiteisėjus nuosprendžiui, todėl toks prašymas apeliaciniame skunde neturėtų būti laikomas nauju reikalavimu, nenagrinėtinu apeliacine tvarka. Be to, civilinei ieškovei toks žalos išdėstymas buvo netikėtas. Jeigu civilinei ieškovei būtų buvęs žinomas žalos mokėjimo išdėstymo faktas iki nuosprendžio priėmimo, prašymas priteisti palūkanas būtų buvęs neabejotinai pareikštas. Skundžiami teismų sprendimai sukūrė tokią situaciją, kad P. S., pasisavinusi UAB „V E“ lėšas, iki šiol jomis naudojasi nemokamai. Teismai, suteikdami nuteistajai teisę ir galimybę atlyginti padarytą žalą (tik nedidelę jos dalį) ne mažiau nei trejus metus, suteikė jai nepagrįstą pranašumą, o civilinė ieškovė patiria nepagrįstų nuostolių. Tokia situacija prieštarauja visiško žalos atlyginimo principui, nes, kaip minėta, procesinės palūkanos atlieka minimalių nuostolių kompensavimo funkciją.

2.8. Kita vertus, su apeliacinės instancijos teismo argumentu dėl neva pareikšto naujo reikalavimo negalima sutikti dar ir dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, baudžiamajame procese apeliacinis bylos nagrinėjimas suprantamas kaip bylos nagrinėjimas iš naujo, neperžengiant apeliacinių skundų nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismo pareiga yra atlikti ne tik pirmosios instancijos teismo ištirtų, bet ir naujų įrodymų tyrimą, o galiausiai ir keisti kaltinimą, jei būtų gautas atitinkamas pagrįstas ir motyvuotas prašymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a>). Atsižvelgiant į tai, kad net kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu, prašymas priteisti kompensacines palūkanas civiliniame ieškinyje negali būti laikomas nauju reikalavimu.

2.9. Vadovaujantis BPK 113 straipsniu, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi procesinių palūkanų klausimo BPK nereglamentuoja, tai taikytinas CPK 312 straipsnis, kuriame nustatyta, kad prašymai, neatsiejamai susiję su ieškiniu (kaip antai palūkanos), nėra laikytini naujais reikalavimais apeliaciniame procese.

2.10. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentai prieštarauja teisinio apibrėžtumo ir efektyvios teisių gynybos reikalavimui, nes tokiu sprendimu iš esmės skatinama paduoti naują ieškinį ar inicijuoti naują teisminį procesą siekiant žalos atlyginimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 113 straipsnį ir nepagrįstai atsisakė priteisti procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Civilinės ieškovės UAB „V E“ atstovo advokato Andriaus Baranskio kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 69 straipsnio taikymo, žalos atlyginimo ir reikalavimo priteisti procesines palūkanas

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Ši konstitucinė nuostata, esant nusikalstama veika padarytai žalai, įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis.

5. BPK nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta žala gali būti atlyginta savanoriškai (BPK 107 straipsnis), grąžinant daiktus ir vertybes (BPK 108 straipsnis), be to, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

6. Su žalos atlyginimu susijusi ir BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas. Pagal BK 69 straipsnį šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas gali skirti tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai; teismas turi nustatyti terminą žalai atlyginti.

7. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais. Be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas; taigi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta ir atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį.

8. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu P. S. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), atidėtas trejiems metams, paskiriant teismo įpareigojimus, bei vadovaujantis BK 69 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo metu atlyginti priteistą žalą, ne mažiau kaip po 1000 Eur kas mėnesį.

9. Tuo pačiu nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB „V E“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistosios P. S. priteista 135 120,46 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pratęstas nuosavybės apribojimo terminas butui, priklausančiam P. S. ir P. S., uždraudžiant juo disponuoti, paliekant teisę naudoti ir valdyti, iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo.

10. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 69 straipsnį, nes, paskiriant nuosprendyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, iš esmės buvo nustatyta atlygintinos žalos vykdymo tvarka, kuri neužtikrina visiško priteistos žalos atlyginimo civilinei ieškovei. Vykdydama teismo įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, P. S. per 36 mėnesius atlygintų tik 36 000 Eur, o visa priteista žala sudaro 135 120,46 Eur; nuosprendžio pritaikyti įpareigojimai pagal savo sukuriamas pasekmes šiuo atveju prilygintini žalos atlyginimo tvarkos nustatymui, todėl civilinė ieškovė UAB „V E“ negalėtų iš karto inicijuoti visos priteistos žalos išieškojimo. Su šiais kasatoriaus argumentais nesutiktina.

11. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, jomis siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 69 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas, be to, padeda įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, ją taikant kaltininkas turi realiai švelninti nusikalstamos veikos, kuria nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, padarinius, dėti savo pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą, to nevengti. Taigi, šia priemone, be kita ko, siekiama labiau užtikrinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kaltininko nusikalstama veika padaryta žala.

12. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2011">2K-396/2011</a>). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi ją individualizuoti, be kita ko, atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą ir kt. Paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta.

13. Kai baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama pagal BK 75 straipsnį atidedant bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis sietina su probacijos tikslais, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Tokiu baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo atveju jos vykdymą reglamentuoja Probacijos įstatymas. Baudžiamojo poveikio priemone nustatyti įpareigojimai, draudimai ir kt. tuomet įeina probacijos sąlygų visumą, kurių probuojamasis privalo laikytis ir kurių laikymasis ar nesilaikymas sukuria tam tikras teisines pasekmes. Antai pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, jei probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu, be kita ko, įvykdė baudžiamojo poveikio priemones, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, jis laikomas atlikusiu bausmę; jeigu probuojamasis dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo <...> baudžiamojo poveikio priemonių, <...> teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti; jei probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų <...> baudžiamojo poveikio priemonių, <...> teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nei BPK, nei Probacijos įstatymo normos, kuriomis vadovaujantis vykdoma pagal BK 75 straipsnį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nereglamentuoja tos teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo yra priteista nukentėjusiajam turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės trukmė ir kitos sąlygos, pvz., skiriant šią priemonę teismo nustatyti žalos ar jos dalies atlyginimo terminai, apimtys, neturi teisinės reikšmės civilinio proceso teisės normų reglamentuojamam priteisto turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo vykdymui visa jo apimtimi. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendžiai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, teismas, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, vykdomąjį raštą išieškotojui išduoda ir be pastarojo prašymo. Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais jis grindžia netinkamą BK 69 straipsnio taikymą, t. y. kad, paskiriant nuosprendyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, P. S. per 36 mėnesius atlygintų tik 36 000 Eur, o ne visą priteistą žalos atlyginimą – 135 120,46 Eur, kad nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės terminai reiškia teismo sprendimo, kuriuo priteistas žalos atlyginimas, atidėjimą ar išdėstymą ir kad civilinis ieškovas negalėtų iš karto inicijuoti viso priteistos žalos atlyginimo išieškojimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

15. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti procesines palūkanas, motyvuodamas, kad toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Kasatorius nurodo, kad kadangi procesinių palūkanų klausimo BPK nereglamentuoja, todėl taikytinas CPK 312 straipsnis, kuriame nustatyta, kad prašymai, neatsiejamai susiję su ieškiniu (kaip antai palūkanos), nėra laikytini naujais reikalavimais.

16. Su šiais kasatoriaus argumentais nesutiktina. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad apeliacinio proceso baudžiamojoje byloje paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.???

17. Baudžiamojo proceso kodeksas išsamiai nustato, kokius sprendimus išnagrinėjęs bylą priima apeliacinės instancijos teismas. BPK 328 straipsnyje nustatyta, kada pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) neteisingai paskirta bausmė; 3) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių; 4) netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

18. Teismų praktikoje su civiliniu ieškiniu priskiriami klausimai BPK 328 straipsnio kontekste priskiriami „kitiems nuosprendžio klausimams“.

19. Iš bylos matyti, kad civilinio ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas. Civilinis ieškovas šį reikalavimą pareiškė apeliacinės instancijos teisme, nors nebuvo jokių kliūčių tokį reikalavimą pareikšti ikiteisminio tyrimo metu ar iki pradedant atlikti įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme. Taigi laiku šia teise nebuvo pasinaudota. Pažymėtina ir tai, kad jokių naujų aplinkybių, susijusių su civiliniu ieškiniu, nepaaiškėjo bylą nagrinėjant nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad su civiliniu ieškiniu susiję klausimai pirmosios instancijos teismo išspręsti netinkamai ir dėl to teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį reikėtų pakeisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti civilinės ieškovės UAB „V E“ atstovo advokato Andriaus Baranskio kasacinį skundą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis