A. V. pagal ANK 422 str. 5 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-50-719/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02185-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

21.2.3; 21.1.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. (A. V.) atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Kelių patrulių 1-ojo būrio vado E. B. 2019 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-12934-2019 A. V. už nusižengimo, nurodyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. spalio 12 d. 14. 50 val. magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 32-ame kilometre vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,51 promilės, šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių 1-ojo būrio vado 2019 m. spalio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas, A. V. atstovo skundas atmestas.

3. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis palikta nepakeista, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato E. Dereškevičiaus apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato E. Dereškevičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. V. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 577 straipsnio 2 dalį, pažeidė ANK 566 straipsnyje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principus, neįvertino įrodymų, patvirtinančių, kad kelių policijos pareigūnai neužtikrino Olandijos piliečiui teisės kalbėti gimtąja kalba ir suprasti administracinį procesą, kaip tai nustatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos teismas neatliko apeliacinės instancijos teismo funkcijos, neišnagrinėjo apeliacinio skundo, kuriame buvo išvardyti esminiai materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimai, ir, tinkamai neišanalizavęs procesų esmės bei byloje esančių konkrečių pažeidimų įrodymų, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

5.2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai, prieš pradėdami administracinę teiseną, neišaiškino A. V. atsisakymo tikrintis blaivumą teisinių padarinių, jo blaivumas buvo tikrinamas neišaiškinus jam pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų taisyklių 29 punktą nustatytos teisės pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis, jei po blaivumo patikrinimo alkotesteriu nesutinkama su tikrinimo rezultatu. Užsienio šalies piliečiui neužtikrinus jo teisių, pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų neveikimą nepagrįstai pateisino ir netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymą 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad policijos patrulių veiklos instrukcija nenustato policijos pareigūnams pareigos užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, tačiau tai tiesiogiai nustato instrukcijos 35 punktas, kuriame įtvirtinta, kad asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais; šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus; jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti.

5.3. Tai, kad galiojančio ANK nuostatos nereglamentuoja formalios vertimo poreikio nustatymo procedūros, sukelia sunkumų užtikrinant teisę į vertimą lietuvių kalbos nemokantiems asmenims. Pareiškėjas mini Europos Sąjungos direktyvas, nustatančias asmens teisių į vertimą, informaciją, nekaltumo prezumpciją bei teisės turėti gynėją standartus; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintas Teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo ir jo priedo formas; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 dalį, įtvirtinančią pareigą kiekvienam sulaikytam asmeniui jam suprantama kalba nedelsiant pranešti, dėl ko jis sulaikytas ir kuo kaltinamas; ANK 568 straipsnio 2 dalį, nustatančią vertėjo skyrimą administracinio nusižengimo byloje; akcentuoja asmens konstitucinę teisę daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią moka, bei tai darant nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis ir teigia, kad šios nuostatos buvo pažeistos, Olandijos piliečiui A. V. nuo pradžių nebuvo užtikrinta teisė į vertimą (žodžiu ar raštu).

5.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, ir nors pripažino proceso teisės normos pažeidimą, bet nepagrįstai jį pripažino menkaverčiu ar kažkokiu būdu ištaisytu. Policijos pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą Olandijos piliečiui A. V., padarė esminius procesinius pažeidimus – neužtikrino teisės kalbėti suprantama kalba, suprasti savo teises ir administracinės procedūros esmę, dėl to Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos. Esant šioms aplinkybėms, būtina skundžiamas teismų nutartis naikinti ir administracinę teiseną A. V. nutraukti, nes ikiteisminėje teisenoje padarytų esminių pažeidimų objektyviai neįmanoma ištaisyti, o tai sutrukdė teismams priimti pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

5.5. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutartį, nesilaikė ANK 569 straipsnyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nepagrįstai vadovavosi, tikėtina, melagingais ir netiksliais pareigūnų, sustabdžiusių ir tikrinusių A. V. neblaivumą, parodymais, nesivadovavo objektyviais įrodymais – keturiais vaizdo ir garso įrašais, padarytais policijos patrulių automobilyje, atmetė reikšmingus A. V. parodymus, o Kauno apygardos teismas pirmosios instancijos teismo neteisėtą nutartį paliko nepakeistą. Sugretinus teismo posėdžiuose pareigūnų duotus parodymus su vaizdo įrašų duomenimis matyti, kad vaizdo įrašai patvirtina tik mažą dalį pareigūnų parodymų.

5.6. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, iš tikrųjų pažeidė A. V. teises ir neužtikrino proceso kalbos. Iš to išplaukia logiška išvada, kad Kauno apylinkės teismas nesivadovavo pareigūnų parodymais, kad A. V. nereikėjo vertėjo, A. V. sakė, kad jam nereikia vertėjo, arba kad A. V. viską suprato, kas jam buvo išaiškinta. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kitų pareigūnų liudijimų patikimumą ir paties A. V. parodymus, kad prieš sustabdant A. V. vairuojamą automobilį jis rūkė cigarą. Teismas A. V. parodymus dėl rūkymo vertino kaip A. V. gynybinę poziciją ir kaip bandymą išsisukti nuo atsakomybės, tačiau įvertinus visų teisme duotų pareigūnų ir paties A. V. parodymų bei kitų bylos duomenų visumą su tokia teismo išvada nesutiktina. Vaizdo įrašai patvirtina faktą, kad nemaža dalis pareigūnų parodymų (kad A. V. nebuvo reikalingas vertėjas, nes pareigūnai jam viską išaiškino) yra arba netikslūs, arba melagingi bei neatitinkantys objektyvios tikrovės, dėl to pirmosios instancijos teismas dalimi jų parodymų nesivadovavo ir netgi nustatė A. V. teisių pažeidimą. Vertinant A. V. nurodytą aplinkybę, kad jis rūkė prieš tai, kai buvo sustabdytas, turėjo būti konstatuota, kad tai buvo ne A. V. gynybinė pozicija ir bandymas išsisukti nuo atsakomybės, o priešingai. Nėra pagrindo abejoti A. V. duotais parodymais. Iki Kauno apylinkės teismui 2019 m. spalio 31 d. pateikiant skundą nei A. V., nei jo advokatas neturėjo vaizdo įrašų (jų išsireikalauti prašė skundu) – tai svarbu vertinant A. V. parodymus. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. V. pateiktų faktinių aplinkybių nepaneigia nė vienas byloje surinktas įrodymas, o didžioji dalis policijos pareigūnų duotų parodymų yra nepatikimi, todėl A. V. parodymas, kad jis rūkė prieš patruliui sustabdant jo vairuotą automobilį, turi būti vertinamas A. V. naudai.

5.7. Atliekant A. V. neblaivumo testą buvo naudotas alkotesteris „Alcotest 6810“, kurio naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad prieš atliekant neblaivumo testą reikia išsiaiškinti, ar testuojamas subjektas nėra ką tik vartojęs skysčių, valgęs ir (ar) rūkęs, nes šie veiksniai gali iškreipti alkotesterio rodmenis. Atsižvelgiant į tai, kad patys pareigūnai paliudijo, kad net neklausė A. V., ar šis ką nors valgė ar gėrė prieš tai, kai buvo sustabdytas, nes nematė tam reikalo, taip pat į tai, kad A. V. prieš sustabdant jo vairuojamą automobilį rūkė, ir į tai, kad alkotesteriu nustatytas neblaivumas buvo 0,5 promilės (tai viršija leistiną normą tik 0,1 promilės), darytina išvada, kad dėl nurodytų veiksnių patys alkotesteriu surinkti neblaivumo įrodymai yra nepatikimi, nes galėjo būti iškreipti.

5.8. Pareiškėjas nesutinka su Kauno apylinkės teismo argumentais, kad nėra pagrindo skirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę. A. V. nevengė atsakomybės ir padėjo išaiškinti pažeidimą, nors jo procesinės teisės ir buvo šiurkščiai pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patvirtino, jog A. V. charakterizuojamas itin teigiamai, dėl to, kad jis negali vairuoti transporto priemonės, nukentėtų jo verslas, teismas, vadovaudamasis teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu, turėjo taikyti A. V. švelnesnę administracinio poveikio priemonę. A. V. geranoriškai pasirašė ir sutiko su policijos pareigūnų užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, nors ir nesugebėjo suprasti savo teisių, policijos pareigūnų duodamų jam pasirašyti dokumentų, tačiau bendradarbiavo su jį sustabdžiusiais pareigūnais, tai parodo jo sąžiningumą. Be to, pareigūno priimtame nutarime kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pažymėta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

5.9. Teismų praktikoje bylose, kuriose buvo nustatytos identiškos šiai bylai aplinkybės, teismai skirdavo švelnesnes administracinio poveikio priemones, nei buvo taikyta šioje byloje A. V.. Kauno apygardos teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad apeliaciniame skunde pateiktų administracinių nusižengimų bylų pavyzdžiai neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, ir palaikė pirmosios instancijos teismo A. V. skirtą administracinio poveikio priemonę.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė, atliekanti Administracinės veiklos skyriaus viršininko funkcijas, Evridika Valuckienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Pažeidėjo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija, jo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. A. V. keliamos versijos yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymus bei vaizdo įrašą, darytina išvada, kad A. V. nesuprato lietuvių kalbos tiek, kad galėtų bendrauti dėl galimai savo padaryto nusižengimo, dėl to pareigūnai su pažeidėju daugiausiai bendravo anglų kalba, kurią šis, anot jo atstovo, supranta. Be to, teisme pažeidėjas, savo gimtąja kalba išsakydamas paaiškinimus, neneigė, kad suprato su juo atliekamų veiksmų esmę, t. y. suprato, jog bus tikrinamas jo neblaivumas, o patikrinus suprato, kad buvo nustatyta, jog jis transporto priemonę vairavo neblaivus, taip pat suprato su juo vykdomų teisinių procedūrų esmę, t. y. kad jam dėl padaryto nusižengimo rašomas protokolas ir priimamas sprendimas dėl jo nubaudimo.

6.2. A. V. pasinaudojo teise į gynybą, į apeliaciją ir laiku apskųsti priimtą nutarimą. Pareiškėjo skundžiami procesiniai sprendimai priimti teisėtai ir tenkinti jo prašymus nėra teisinio pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus prašymas atmestinas.

Dėl pareiškime nurodytų ANK nuostatų pažeidimų

8. Pareiškime nurodoma, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą Olandijos piliečiui A. V. buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas – neužtikrinta teisė jam kalbėti suprantama kalba, suprasti savo teises bei administracinės procedūros esmę, tai sutrukdė Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismams tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, dėl to teismų priimti sprendimai turėtų būti panaikinti.

9. ANK 568 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba; dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Pagal ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punktą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad reido metu policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo Lietuvoje gyvenantis Olandijos pilietis A. V.. Šiam paaiškinus, kad lietuvių kalbą jis supranta šiek tiek, toliau bendravimas tarp pareigūnų ir vairuotojo daugiausiai vyko anglų kalba, kuri nebuvo gimtoji nei A. V., nei pareigūnams, tačiau šiems asmenims suprantama. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti dokumentus (automobilio registracijos pažymėjimą ir vairuotojo pažymėjimą), po to – atlikti blaivumo testą alkotesteriu. Alkotesteriu nustačius 0,51 promilės girtumą, vairuotojas buvo pakviestas į pareigūnų automobilį, ten buvo pildomi dokumentai, anglų kalba klausiama vairuotojo apie jo anketinius ir kitus duomenis, važiavimo, alkoholio vartojimo ir kitas aplinkybes, duodama pasirašyti po alkotesterio duomenimis prieš tai paaiškinus, po kuo pasirašoma. Taip pat vairuotojui buvo paaiškinta jo padaryto nusižengimo esmė ir skirtina nuobauda bei paaiškinta, kad sprendimas gali būti priimamas ir nuobauda už jį paskiriama iš karto, jei vairuotojas sutinka ir atsiprašo, priešingu atveju nustatytu laiku vairuotojui reikėtų vykti į Jonavą. A. V. neprieštaravo dėl sprendimo priėmimo vietoje, neneigė vartojęs alkoholį, ką pareigūnai įvertino kaip vairuotojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skyrė nuobaudą ir surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje davė pasirašyti A. V.. Po to pažeidėjui A. V. buvo išaiškinta, kad jam skirta 800 Eur bauda, jis negalės vienerius metus vairuoti ir jam reikės įgyti naują vairuotojo pažymėjimą, išlaikyti egzaminą. Be to, jam buvo paaiškinta baudos mokėjimo tvarka ir tai, kad jis nebegali vairuoti, turi susirasti kitą vairuotoją. Paklaustas anglų kalba, ar suprato, A. V. pasakė, kad mano, jog suprato. Be to, apklaustas pirmosios instancijos teisme dalyvaujant vertėjui A. V. gimtąja olandų kalba patvirtino, jog įvykio metu suprato, kad policijos pareigūnų buvo sustabdytas dėl padaryto pažeidimo, kad alkotesteriu jam buvo tikrinamas blaivumas, kad pasirašė po alkotesterio rezultatų duomenimis, matė ir suprato, kad jam buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, taip pat suprato, kad jo buvo teiraujamasi, ar sutinka vietoje užbaigti procesą, ar po savaitės vykti į Jonavą, pas teisėją, kad jam buvo pateiktas pasirašyti ir protokolas.

11. Taigi nors bendravimas tarp policijos pareigūnų ir jų sustabdyto vairuotojo A. V. anglų (ir šiek tiek lietuvių) kalba vyko nevisiškai sklandžiai, vis dėlto tai vyko kalba, kurią jis supranta (moka). Pareigūnai vairuotojo sulaikymo ir su juo atliekamų administracinių procedūrų metu neužtikrino Olandijos piliečio teisės kalbėti savo gimtąja kalba ir nepakvietė vertėjo, tačiau tai nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu, sukliudžiusiu teisingai išnagrinėti bylą, nes iš bylos duomenimis nustatytų aplinkybių matyti, kad A. V. buvo išaiškinta ir jis iš esmės suprato savo padaryto pažeidimo ir su juo atliekamų veiksmų esmę, išreiškė savo valią dėl sprendimo dėl to pažeidimo priėmimo, buvo supažindintas su administracinio pažeidimo protokolu. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal A. V. atstovo apeliacinį skundą, A. V. buvo užtikrinta teisė savo gimtąja olandų kalba, dalyvaujant vertėjui ir advokatui, pasisakyti dėl įvykio ir išsiaiškinti visus neaiškumus, jeigu jų buvo, dėl to teigti, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo teisės bei nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principai, kaip nurodoma pareiškime, nėra pagrindo.

12. Tai, kad policijos pareigūnai, kaip teigia pareiškėjas, neišaiškino A. V. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų taisyklių 29 punkte įtvirtintos teisės pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis, jei po blaivumo patikrinimo alkotesteriu nesutinka su tikrinimo rezultatu, taip pat negali būti laikoma esminiu pažeidimu, dėl kurio policijos pareigūno priimtas nutarimas ir paskesni teismų sprendimai galėtų būti pripažinti neteisėtais. Byloje nėra duomenų, kad A. V. nesutiko su blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatu, – jis pats pasakė pareigūnams, kad iš vakaro dviese išgėrė du butelius vyno, patikrintas alkotesteriu matė jo rodmenis, juos suprato ir po jais pasirašė, pripažino savo kaltę, atsiprašė, neišreiškė jokio prieštaravimo ar nesutikimo nei dėl alkotesteriu nustatyto neblaivumo, nei dėl pareigūnų priimamo sprendimo.

13. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. V. blaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ patikros sertifikatas (išduotas 2019 m. liepos 22 d.) nurodant galimas paklaidas, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. V. blaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.). Pareiškėjas teigia, kad alkotesterio rodmenys gali būti iškreipti, nes policijos pareigūnai, prieš tikrindami A. V. alkotesteriu, nesiaiškino, ar jis prieš tai gėrė, valgė ar rūkė, tačiau tokie argumentai atmestini. Pats A. V. policijos pareigūnams nenurodė tokių aplinkybių, kurias būtų reikėję patikrinti, o paklaustas, ar ką nors vartojo, tik atsakė, kad išvakarėse gėrė vyno, – dėl to jo blaivumas ir buvo patikrintas alkotesteriu. Aplinkybė, kad A. V. prieš sustabdymą rūkė cigarą, buvo jo nurodyta tik pirmosios instancijos teisme ir tai buvo motyvuotai įvertinta teismo kaip gynybinė pozicija. Sustabdę A. V. vairuojamą automobilį pareigūnai nurodė pro pravirą langą užuodę tik alkoholio, o ne rūkalų kvapą. Taigi abejoti alkotesterio rodmenimis šiuo atveju nėra pagrindo.

14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutartį, nesilaikė ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nepagrįstai vadovavosi melagingais ir netiksliais pareigūnų parodymais, nesivadovavo objektyviais įrodymais – keturiais vaizdo ir garso įrašais, netinkamai vertino A. V. parodymus, o Kauno apygardos teismas pirmosios instancijos teismo neteisėtą nutartį paliko nepakeistą.

15. Pažymėtina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (nutartis Nr. 2AT-51-489/2017). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

16. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų.‏‏‎ ‏‏‎

17. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Taigi pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

18. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra šie įrodymai: policijos pareigūnų naudoto alkotesterio „Alcotest 6810“ duomenys, kad įvykio metu jam nustatytas lengvas, 0,51 promilės, neblaivumo laipsnis, paties pažeidėjo A. V. parodymai, liudytojų policijos pareigūnų D. S., E. B., L. V. parodymai ir vaizdo įrašai iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio. Priešingai nei nurodoma pareiškime, teismas įvertino visus įrodymus, išnagrinėjo A. V. atstovo skunde nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismo nutartyje nurodyti aiškūs argumentai dėl kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos vertinimo, pasisakyta dėl duomenų, tikrinant A. V. blaivumą alkotesteriu, gavimo teisėtumo. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis A. V., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius; Institucijai ir teismui pakako byloje esančių įrodymų, kad būtų padaryta pagrįsta ir neabejotina išvada dėl A. V. neblaivumo laipsnio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad A. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, A. V. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirta teisinga ir proporcinga nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

19. Taigi, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas pareiškėjo ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ANK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teismo posėdyje, o nurodyti procesiniai pažeidimai aptarti ir pašalinti. Apygardos teismas, dar kartą išanalizavęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus ir A. V. atstovo apeliacinio skundo motyvus, pateikė savo išvadas, dėl ko jo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Pripažinti, kad teismai, vertindami įrodymus, esmingai pažeidė ANK 569 straipsnyje nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjai Pranas Kuconis

Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas