Civilinė byla Nr. e2-15273-151/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10258-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.4.; 2.5.10.5.2.4.; 2.5.10.5.2.2.; 2.5.10.2.4.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
2015 m. lapkričio 2 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei įgaliotam asmeniui Agnei Jarušauskaitei, nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, tretiesiems asmenims UAB „ASMI“, A. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „ASMI“, A. Ž., dėl turtinės žalos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 159,01 Eur turtinės žalos atlyginimą, 17,64 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013-01-07 transporto priemonė „Ford transit tourneo FT300“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Ateities pl., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2012-10-24 iki 2013-10-23 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas vyresnysis žalų vertintojas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės galinė kairės pusės padanga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) kairės pusės priekinė padanga ir priekinį bei galinį ratlankius, ir reikalinga ratų suvedimo patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Ford transit tourneo FT300“ atsirado 159,01 Eur (549,04 Lt) (300 Lt [transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą žalos sąmatą Nr. 1329718] + 480Lt [keistų transporto priemonės padangų kaina pagal UAB „Padangos plius“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PPL 943] - 83,31 Lt [išskaičiuotas PVM] - 147,67 [išskaičiuotas naujų padangų nusidėvėjimas] žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Kadangi ratlankiai pakeisti ne naujomis dalimis, jų nusidėvėjimas nebuvo išskaičiuojamas. Ieškovė 2013-02-13 ragino atsakovę per 15 (penkiolika) dienų sumokėti 159,01 Eur (549,04 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2013-01-07 eismo įvykio.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 67).
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (b.l. 48-53) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visiškas draudimo išmokos kaip žalos priteisimas draudimo bendrovei prieštarauja LR draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką, nes jos nebelieka. Ieškinys nepagrįstas, kadangi su juo nepateikti LR teisės aktų numatyti dokumentai, kuriuos privalu pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo. Nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemones ir joms tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje pateikta nėra. Be to, nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir jos (tik jos) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta reikalaujama priteisti turtinė žala. Tariamo įvykio aplinkybės iš esmės yra grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimais, jokių liudytojų nenustatyta, nors įvykis tariamai įvyko kuomet eismas vis dar vyksta Kauno miesto gatvėmis. Tomis pačiomis Kauno miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio mąsto sugadinimai, o tai reiškia, kad, jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai ir ginčo transporto priemonių vairuotojų veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, o ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Taigi ieškovas nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp jų. Vien tai, jog vairuotojas teigia, kad įvažiavo į duobę Kauno mieste, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė ir tik Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti reikalaujamą nepagrįstą žalą. Nesant byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, dalis atsakomybės už žalą tenka ir vairuotojui. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Atsakovė nesutinka ir su ieškinio reikalavimu priteisti palūkanas. LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos.
Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė įgaliotas asmuo Agnė Jarušauskaitė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo UAB „ASMI“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo informuotas tinkamai (b.l. 69).
Trečiasis asmuo A. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo informuotas tinkamai (b.l. 70).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas UAB „ASMI“ laikotarpiu nuo 2012-10-24 iki 2013-10-23 apdraudė transporto priemonę – automobilį „Ford transit tourneo FT300“, v/n (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu (Kasko) AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 35). 2013-01-09 UAB „ASMI“ kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodė, kad 2013-01-07, važiuojant Ateities pl., buvo įvažiuota į nepažymėtą skiriamaisiais ženklais duobę, kurios nebuvo galima išvengti, prašė apžiūrėti transporto priemonę „Ford transit tourneo“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 34). Į įvykį iškviesti policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, kad duobės plotį, surašė tarnybinį pranešimą, buvo nustatyti automobilio apgadinimai: abu kairės pusės ratlankiai su padangomis (b.l. 37, 38-39). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 37). Transporto priemonė tą pačią dieną buvo apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 41). Atliktus darbus patvirtina – AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata (b.l. 42-43). Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Ford transit tourneo FT300“ atsirado 159,01 Eur (549,04 Lt) (300 Lt [transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą žalos sąmatą Nr. 1329718] + 480Lt [keistų transporto priemonės padangų kaina pagal UAB „Padangos plius“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PPL 943] - 83,31 Lt [išskaičiuotas PVM] - 147,67 [išskaičiuotas naujų padangų nusidėvėjimas] žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką UAB „ASMI“ (b.l. 46-47).
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovės argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepaneigiantį ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės argumentą, jog atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais nustatomas atsakovei skiriamų lėšų kiekis, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo ši aplinkybė nėra reikšminga: lėšų nepakankamumas tegali būti vertinamas kaip pagrindas reikšti pretenzijas lėšų neskiriančiam subjektui, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl nepakankamos gatvių priežiūros, o kartu ir pareigos atlyginti netinkamos gatvės būklės sąlygotą žalą. Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2013 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.
Į bylą pateikti įrodymai (2013-01-07 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis) patvirtina eismo įvykio faktą.
Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atidus ir atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė 2013-01-07 įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Policijos medžiaga, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos sąmata ir atliktų remonto darbų PVM sąskaita faktūra neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės argumentas, jog nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemones ir joms tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, vertintinas kaip nepagrįstas, nes ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, o apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškinys negali būti tenkinamas atsakovei nepateikus eksperto atlikto vertinimo duomenų. Aiškūs transporto priemonės sugadinimai ir konkrečios faktinės išlaidos sukūrė pagrindą draudikui, įvertinus padangų rinkos kainą ir remonto darbų vertę, spręsti, ar tikslinga atlikti papildomus veiksmus žalos dydžiui įvertinti, atsakovės nurodytas turto vertinimas yra skirtas tam, kad būtų galima objektyviau nustatyti draudimo išmokos dydį, tačiau, nekilus ginčo dėl remonto kaštų pagrįstumo, nepaneigia fakto, jog išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Taip pat atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonės remonto išlaidos buvo nepagrįstai didelės, nepateikė argumentų, kurie leistų abejoti išmokos dydžio pagrįstumu, o kartu ir patvirtintų būtinybę dydį nustatyti atliekant ekspertinį vertinimą. Atsakovės argumentas, jog automobilis nebuvo nepriekaištingos būklės, negali būti vertinamas kaip turintis reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi, buvo išskaičiuotas naujų padangų nusidėvėjimas.
Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, jog įvykio aplinkybės iš esmės yra grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimais, jokių liudytojų nenustatyta, teismo vertinimu, negali būti pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas pagal CPK 12 straipsnį turi paisyti visuotinai pripažinto šalių rungimosi procese principo. Pateikti ginčo duobės egzistavimą, kelio remonto darbų atlikimą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Ieškovė pateikė į bylą prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame yra nurodytos susijusios įvykio aplinkybės. Dėl šių aplinkybių jokių abejonių nekilo ir įvykį fiksavusiems policijos pareigūnams, kurie pažymėjo duobės vietą. Jeigu policijos pareigūnams būtų kilę abejonių dėl duobės egzistavimo ir automobilio įvažiavimo būtent į tą duobę, jie nebūtų galėję eismo įvykio schemoje užfiksuoti duobės vietos, įvardindami eismo įvykio kilimo priežastį. Remiantis bylose dėl turtinės žalos taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 str.). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio aplinkybes ištyrė policijos pareigūnai, eismo įvykio aplinkybes patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriaus specialisto nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir kita eismo įvykio tyrimo medžiaga, atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertintina būtent ieškovės nurodyta įvykių seka.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Ateities plento bei užtikrinti saugų eismą jame, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „ASMI“ priklausanti, A. Ž. vairuota transporto priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinas 159,01 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Konstatavus, kad atsakovė turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą, iš atsakovės ieškovei priteistina 17,64 Eur palūkanų, kurios yra minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai (LR CK 6.261 straipsnis).
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos LR CK 6.37 str. 2 d., nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju LR CK 6.210 str. 1 d. nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014).
Vadovaujantis LR CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 159,01 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 15,00 Eur (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Iš atsakovės valstybei priteistinos 4,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė – J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, 159,01 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 1 ct) turtinės žalos atlyginimą, 17,64 Eur (septyniolika eurų 64 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (159,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, 4,06 Eur (keturis eurus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Rita Ulejevienė
